@D1=19950628;D2=19960606;D3=19960626

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960606AA1370 ;} Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO

 PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                     MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO

                            ĮSTATYMAS

 

                 1995 m. birželio 28 d. Nr.I-974

                             Vilnius

 

                 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis įstatymas  nustato  pagrindines  sąvokas  ir  taisykles,

kurių  būtina  laikytis  vykdant  Lietuvos  Respublikos  mokesčių

įstatymus,  pateikia   Lietuvos  Respublikoje   taikomų  mokesčių

sąrašą, nustato  mokesčio administratoriaus  teises ir  pareigas,

mokesčio mokėtojo  teises ir  pareigas, mokesčio apskaičiavimo ir

mokėjimo tvarką,  mokesčio bei  su juo susijusių sumų išieškojimo

bei ginčų nagrinėjimo tvarką.

 

     2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

 

     Mokesčio  įstatyme   vartojamos  sąvokos,   jeigu   mokesčio

įstatymas nenustato kitaip:

     mokestis -  mokesčio įstatyme  mokesčio mokėtojui  nustatyta

piniginė prievolė  valstybei, kad  būtų  gauta  pajamų  valstybės

(savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų

nustatyta tvarka;

     rinkliava - įstatymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui už

jam  suteikiamas  tam  tikras  valstybės  institucijų  paslaugas.

Rinkliavos   yra    papildomas    pajamų    šaltinis    valstybės

(savivaldybės) funkcijoms vykdyti;

     mokesčio įstatymas  - Lietuvos  Respublikos įstatymas, kuris

nustato  mokestį,   rinkliavą   ar   kitą   įmoką   į   valstybės

(savivaldybės) biudžetą, taip pat šis įstatymas ir šio įstatymo 4

straipsnyje minima sutartis;

     asmuo -  fizinis asmuo  (individas), juridinis  asmuo, kitas

neturintis juridinio asmens teisių asmuo;

     mokesčio mokėtojas  - asmuo,  kuriam pagal mokesčio įstatymą

yra nustatyta prievolė mokėti mokestį;

     rinkliavos mokėtojas - asmuo, kuris už valstybės institucijų

suteiktas   paslaugas   privalo   sumokėti   įstatymų   nustatytą

rinkliavą;

     mokesčio  administratorius   -  už  mokesčio  administravimą

atsakinga institucija;

     mokesčio administravimas - mokesčio administratoriaus teisių

ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas,

mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės

už  netinkamą   mokesčio  apskaičiavimą   ir  mokėjimą  taikymas,

mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas;

     mokesčio deklaracija  - mokesčio  apskaičiavimo  dokumentas,

kurį mokesčio  mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo turi

užpildyti ir pateikti mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo

nustatyta tvarka;

     mokesčio  nepriemoka   -  mokesčio   mokėtojo  arba  mokestį

išskaičiuojančio asmens  mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku

nesumokėta mokesčio suma;

     mokesčio  permoka   -   mokesčio   mokėtojo   arba   mokestį

išskaičiuojančio  asmens   mokesčio  įstatymo   nustatyta  tvarka

sumokėta per  didelė mokesčio  suma. Mokesčio  permoka  taip  pat

laikoma per  didelė mokesčio suma, kurią patikrinimo metu nustato

mokesčio administratorius;

     mokesčio apskaičiavimas  - mokesčio  deklaracijos arba  kito

dokumento pildymas  parodant mokesčio  dydį  pinigais,  privalomą

sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;

     mokesčio bazė  - mokesčio  įstatymo nustatyta  tvarka pinigų

suma  įvertintas   apmokestinamasis  objektas,   kuriam  taikomas

nustatytas mokesčio dydis (tarifas);

     mokestį išskaičiuojantis  asmuo  -  asmuo,  kuriam  mokesčio

įstatymo nustatyta  prievolė išskaičiuoti  iš  mokesčio  mokėtojo

mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;

     mokesčio    įstatymo    pažeidimas    -    atlikta    veika,

prieštaraujanti mokesčio įstatymui;

     apmokestinimo tvarka - mokesčio įstatymo nustatytas mokesčio

mokėtojas, mokesčio  bazė, mokesčio  dydžiai (tarifai),  mokesčio

lengvatos,  baudos   ir  delspinigiai,   mokesčio  mokėjimo   bei

išieškojimo taisyklės;

     mokesčio lengvata  - mokesčio  mokėtojui įstatymo nustatytos

išskirtinės  apmokestinimo   sąlygos,  dėl  kurių  reikia  mokėti

mažesnį mokestį  arba  mokesčio  mokėjimo  terminas  atidėtas  ar

mokestį galima sumokėti per keletą kartų;

     veikla -  visokia asmens  veika, kurios  dėka  asmuo  galėjo

gauti arba gavo pajamų.

 

     3 straipsnis. Mokesčio mokėtojų lygybė

 

     Taikant mokesčių  įstatymus, visi mokesčio mokėtojai dėl šių

įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.

 

     4 straipsnis. Tarptautinės sutartys

 

     Jeigu   tarptautinėse    sutartyse    nustatytos    kitokios

apmokestinimo  taisyklės   negu  mokesčių   įstatymuose  ir  šios

sutartys yra  ratifikuotos Lietuvos  Respublikoje,  tai  taikomos

tarptautinių sutarčių taisyklės.

 

                      II SKYRIUS. MOKESČIAI

 

     5 straipsnis. Mokesčiai

 

     1. Pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai:

     1) pridėtinės vertės mokestis;

     2) akcizas;

     3) fizinių asmenų pajamų mokestis;

     4) juridinių asmenų pelno mokestis;

     5) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

     6) žemės mokestis;

     7) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

     8) naftos ir dujų išteklių mokestis;

     9) mokestis už aplinkos teršimą;

     10) konsulinis mokestis;

     11) žyminis mokestis;

     12) prekyviečių mokestis;

     13)  atskaitymai   nuo  realizavimo  pajamų  pagal  Lietuvos

Respublikos kelių fondo įstatymą;

     14) paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;

     15) privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

     2. Apmokestinimo  tam  tikru  mokesčiu  tvarką  nustato  tik

atitinkamas mokesčio įstatymas arba jo pagrindu priimtas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nutarimas,  arba  jų  pagrindu  priimtas

kitas teisės aktas.

     3.  Šis   įstatymas  netaikomas   administruojant  muitų  ir

socialinio draudimo mokesčius.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960606AA1370 ;} Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)

 

     6 straipsnis. Mokesčio įstatymo įgyvendinimas

 

     1. Lietuvos  Respublikos Seimo  priimtus mokesčių įstatymus,

taip  pat   ir  šį   įstatymą  įgyvendina   Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas - Finansų ministerija. Jokiai

kitai valstybės  institucijai  negali  būti  pavesta  įgyvendinti

mokesčių  įstatymų,   išskyrus  Finansų   ministeriją,  jeigu  to

nenumato mokesčio įstatymas.

     2. Lietuvos  Respublikos Vyriausybė,  įgyvendindama mokesčių

įstatymus,   nustato    atitinkamus   metodus    bei   taisykles,

užtikrinančias mokesčio  administravimą, arba paveda tai padaryti

Finansų ministerijai.

     3.  Joks  poįstatyminis  aktas  šio  įstatymo  5  straipsnio

pirmojoje  dalyje   išvardytų  mokesčių   apmokestinimo   tvarkos

nustatymo klausimais  negali būti  priimtas be  finansų  ministro

sutikimo.

 

     7 straipsnis. Mokesčio administratoriai

 

     1. Šio  įstatymo 5  straipsnio pirmojoje  dalyje  išvardytus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

     2. Šio  įstatymo  5  straipsnio  pirmosios  dalies  1  ir  2

punktuose išvardytus  mokesčius taip  pat administruoja  Lietuvos

Respublikos muitinė, tačiau tik tiek, kiek muitinei pavesta pagal

Lietuvos  Respublikos   pridėtinės  vertės   mokesčio  ir  Akcizų

įstatymus.

     3. Šio  įstatymo 5  straipsnio pirmosios  dalies 7,  8 ir  9

punktuose išvardytus  mokesčius taip  pat administruoja  Aplinkos

apsaugos  ministerija,   tačiau  tik  tiek,  kiek  pavesta  pagal

Mokesčių už  valstybinius gamtos  išteklius, Mokesčių už aplinkos

teršimą bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymus.

 

           III SKYRIUS. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA

 

     8 straipsnis. Valstybinė mokesčių inspekcija

 

     1. Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija,

įsteigta prie  Finansų ministerijos,  finansuojama  iš  valstybės

biudžeto  ir   kitų  lėšų   bei  atskaitinga  finansų  ministrui.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra juridinis asmuo, turintis savo

sąskaitą banke, antspaudą ir simboliką.

     2.  Valstybinės   mokesčių  inspekcijos  materialinei  bazei

stiprinti  ir   darbuotojams  materialiai   skatinti   papildomai

skiriama 30  procentų  patikrinimų  metu  išieškotų  į  valstybės

biudžetą lėšų.  Iš šios  sumos Valstybinės  mokesčių  inspekcijos

materialinei bazei  stiprinti  skiriama  75  procentai  išieškotų

lėšų,  o   likusios   lėšos   naudojamos   mokesčių   inspekcijos

darbuotojams skatinti ir socialinėms garantijoms.

     3.  Valstybinė   mokesčių  inspekcija  vadovaujasi  Lietuvos

Respublikos  Konstitucija,   šiuo  įstatymu,  kitais  įstatymais,

poįstatyminiais  teisės   aktais  bei  Vyriausybės  patvirtintais

nuostatais.

     4. Valstybinė  mokesčių inspekcija  dirba  bendradarbiaudama

bei keisdamasi  informacija su visais mokesčių administratoriais,

valstybinėmis    institucijomis     bei    užsienio     valstybių

institucijomis, kurios administruoja mokesčių mokėjimą.

 

     9 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra

 

     1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro:

     1) Valstybinė  mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

- centrinis mokesčio administratorius;

     2)   Valstybinės    mokesčių   inspekcijos    prie   Finansų

ministerijos  teritorinės   valstybinės  mokesčių  inspekcijos  -

vietos mokesčio administratoriai.

     2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas

centriniam mokesčio administratoriui.

 

     10 straipsnis. Centrinio mokesčio administratoriaus darbo

                    organizavimas

 

     1.   Valstybinei    mokesčių   inspekcijai    prie   Finansų

ministerijos vadovauja  viršininkas, kurį  skiria ir atleidžia iš

pareigų  Lietuvos   Respublikos  Ministras   Pirmininkas  finansų

ministro teikimu.  Valstybinės mokesčių  inspekcijos prie Finansų

ministerijos viršininkas atskaitingas finansų ministrui.

     2.   Valstybinės    mokesčių   inspekcijos    prie   Finansų

ministerijos   struktūrą    tvirtina   Inspekcijos   viršininkas,

suderinęs su finansų ministru.

 

     11 straipsnis. Vietos mokesčio administratoriaus darbo

                    organizavimas

 

     1. Teritorinių  valstybinių mokesčių  inspekcijų skaičių bei

jų  teritorines   veiklos   zonas   nustato   finansų   ministras

Valstybinės  mokesčių   inspekcijos  prie   Finansų  ministerijos

viršininko teikimu.

     2. Teritorinės  valstybinės mokesčių  inspekcijos  struktūrą

tvirtina    teritorinės    valstybinės    mokesčių    inspekcijos

viršininkas,     atsižvelgdamas      į     centrinio     mokesčio

administratoriaus metodinius nurodymus ir rekomendacijas.

     3. Teritorinės  valstybinės mokesčių  inspekcijos viršininką

skiria ir  atleidžia iš  pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų  ministerijos viršininkas.  Teritorinės  valstybinės

mokesčių   inspekcijos   viršininkas   atskaitingas   Valstybinės

mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui.

 

     12 straipsnis. Valstybinių mokesčių inspekcijų

                    darbuotojai

 

     1. Valstybinių  mokesčių inspekcijų  darbuotojus  priima  ir

atleidžia iš darbo tos mokesčių inspekcijos, į kurią jie priimami

dirbti, viršininkas.

     2. Centrinis mokesčio administratorius nustato reikalavimus,

pagal kuriuos  yra  atrenkami  valstybinės  mokesčių  inspekcijos

darbuotojai, taip  pat procedūras,  pagal kurias darbuotojai gali

būti skiriami  į aukštesnes pareigas bei didinami jų atlyginimai.

Šie reikalavimai  turi būti  susiję tik  su mokesčių  inspekcijos

darbuotojų sugebėjimu atlikti darbą pagal patvirtintas pareigines

instrukcijas ir einamas pareigas.

 

     13 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo

                    apmokėjimas ir socialinės garantijos

 

     Valstybinės  mokesčių   inspekcijos  darbuotojų   darbo   ir

apmokėjimo  sąlygas,   socialines  garantijas   nustato  Lietuvos

Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.

 

     14 straipsnis. Informacijos pateikimo mokesčių mokėtojams

                    organizavimas

 

     1.  Centrinis  mokesčio  administratorius  organizuoja,  kad

mokesčių mokėtojams  būtų pateikiama  informacija  apie  mokesčių

įstatymus bei  kitus teisės  aktus mokesčių klausimais, ir sudaro

programas mokesčių mokėtojams lavinti. Šio darbo tikslas - padėti

mokesčių mokėtojams vykdyti mokesčių įstatymus bei poįstatyminius

teisės aktus.

     2. Centrinis  mokesčio administratorius organizuoja mokesčių

mokėtojų  švietimą   mokesčių  įstatymų  bei  kitų  teisės  aktų,

reglamentuojančių mokesčių mokėjimo tvarką, klausimais.

 

     15 straipsnis. Mokesčio administratoriaus darbuotojų

                    mokymo organizavimas

 

     Centrinis mokesčio  administratorius organizuoja valstybinės

mokesčių inspekcijos  darbuotojų mokymą  (kvalifikacijos  kėlimą)

pagal tam tikslui parengtas mokymo programas.

 

             IV SKYRIUS. MOKESČIO ADMINISTRATORIAUS

                       TEISĖS IR PAREIGOS

 

     16 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

 

     1. Mokesčio administratorius:

     1) tvarko  mokesčių  mokėtojų  ir  kitų  įmokų  į  valstybės

(savivaldybės) biudžetą apskaitą;

     2) kontroliuoja mokesčių į valstybės (savivaldybės) biudžetą

apskaičiavimą, sumokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius ir

delspinigius bei baudas, paskirtas pagal mokesčių įstatymus, taip

pat  grąžina   permokas  ir   neteisingai  išieškotus  mokesčius,

delspinigius bei baudas;

     3)  vykdo   vietos  savivaldybės  sprendimus  dėl  mokesčių,

rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą lengvatų teikimo;

     4) paskirsto  mokesčius  ir  kitas  įmokas  į  valstybės  ir

savivaldybių biudžetus;

 

     5)   organizuoja   konfiskuoto,   bešeimininkio,   valstybės

paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių

apskaitą, įkainojimą bei realizavimą;

     6)  Lietuvos   Respublikos   Seimo,   Vyriausybės,   Finansų

ministerijos  pavedimu   leidžia  teisės  aktus  arba  rengia  jų

projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti;

     7) teikia paaiškinimus mokesčių mokėtojams mokesčių mokėjimo

klausimais;

     8) rengia  ir teikia finansų ministrui mokesčių įstatymų bei

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  nutarimų   projektus,  kitus

pasiūlymus dėl apmokestinimo tvarkos gerinimo;

     9) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą;

     10) atlieka kituose įstatymuose nustatytas pareigas.

     2.  Šio   straipsnio  pirmosios  dalies  3  ir  4  punktuose

nustatytas pareigas atlieka vietinis mokesčio administratorius, o

6 ir  8 punktuose  - centrinis mokesčio administratorius. Visuose

kituose punktuose  nustatytas pareigas  atlieka ir  vietinis,  ir

centrinis mokesčio administratorius.

 

     17 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisės

 

     1. Mokesčio administratoriaus pareigūnai turi teisę:

     1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų,

įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms

atlikti reikalingas  žinias bei dokumentų nuorašus apie tikrinamo

juridinio, fizinio  asmens ar  neturinčio juridinio asmens teisių

asmens turtą bei pajamas;

     2) pateikęs  tarnybinį pažymėjimą, norėdamas nustatyti, kaip

asmuo vykdo mokestines prievoles, be išankstinio įspėjimo įeiti į

asmens  gamybines   (įskaitant  ir   nuomojamas)  patalpas   arba

teritoriją, tikrinti  veiklai naudojamus materialinius techninius

išteklius bei  pagamintą produkciją.  Mokesčio  administratoriaus

pareigūnas turi  šią teisę  ir tais  atvejais,  kai  veiklai  bei

pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai.

Įmonių,  įstaigų,  organizacijų  vadovai  bei  fiziniai  asmenys,

trukdantys mokesčio  administratoriaus pareigūnui pasinaudoti šia

teise,  traukiami   atsakomybėn  įstatymų  nustatyta  tvarka.  Be

išankstinio  įspėjimo   įeiti  į  mokesčio  mokėtojo  teritoriją,

pastatus  ir   patalpas  (įskaitant  ir  nuomojamas)  galima  tik

mokesčio  mokėtojo   darbo  metu.   Kitais  atvejais  reikalingas

mokesčio mokėtojo sutikimas;

     3) paimti  laikinai -  iki 30  dienų -  iš mokesčio mokėtojo

dokumentus,  reikalingus   mokesčio   apskaičiavimo   teisingumui

nustatyti,  palikus   dokumentų  paėmimo   aktą,   užantspauduoti

dokumentų, vertybinių  popierių, pinigų  ir materialinių vertybių

saugojimo vietas,  daryti dokumentų  kopijas arba išrašus, daryti

žymas ant  mokesčio mokėtojo  dokumentų,  kad  būtų  išvengta  jų

klastojimo;

     4) duoti  mokesčio mokėtojui  privalomus  vykdyti  nurodymus

mokesčio  apskaičiavimo   ir  mokėjimo,  kitų  įmokų  mokėjimo  į

valstybės (savivaldybės)  biudžetą klausimais, taip pat apskaitos

tvarkymo klausimais;

     5) išieškoti  ne  ginčo  tvarka  iš  asmenų  sąskaitų  bankų

įstaigose  laiku  nesumokėtus  mokesčius  ir  įstatymų  numatytus

delspinigius, baudas bei kitas biudžetams priklausančias sumas;

     6) duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą

bei pervedimą  iš įmonių  sąskaitų,  jeigu  jos  nustatytu  laiku

nepateikė valstybinei  mokesčių inspekcijai  mokesčio deklaracijų

ir kitų  įmokų į  biudžetus apskaičiavimų,  neleidžia  patikrinti

mokesčių arba  jei tikrinimo  metu nustatyti  pajamų slėpimo  bei

neteisingo mokesčio apskaičiavimo faktai;

     7) duoti  mokesčio mokėtojui  privalomus  vykdyti  nurodymus

mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais;

     8)  surašyti  administracinių  teisės  pažeidimų  protokolus

bylose,    kurios     pagal    įstatymą    priskirtos    mokesčio

administratoriaus kompetencijai;

     9) atlikti  patys arba  pareikalauti iš  kitų  kompetentingų

institucijų atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių

inventorizacijas ir  kitus faktinius  tikrinimus, reikalauti, kad

būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

     10)  įrengti   mokesčio  mokėtojo   saugyklose,  produkcijos

laikymo  vietose,   kituose  veiklai   naudojamuose  įrenginiuose

skaitiklius   bei    matavimo    prietaisus;    užplombuoti    ir

užantspauduoti mokesčio  mokėtojo saugyklas, patalpas, įrengimus;

uždaryti teritoriją ar jos dalis;

     11)  laikinai   sustabdyti  asmenų  veiklą,  jeigu  vengiama

pateikti  mokesčio   administratoriui  reikalaujamus  dokumentus,

susijusius su  mokesčio apskaičiavimu  ir sumokėjimu,  arba jeigu

yra  padaryta   kitų  mokesčių   įstatymų  pažeidimų,  kurie  yra

išvardyti šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose;

     12) gauti  iš mokesčio mokėtojo deklaracijas ir paaiškinimus

apie turto įsigijimo šaltinius;

     13)  įstatymų   nustatyta  tvarka   skirti   administracines

sankcijas,  baudas,  numatytas  mokesčių  įstatymuose,  taip  pat

apskaičiuoti delspinigius;

     14)  kreiptis  į  visų  nuosavybės  formų  įmonių,  įstaigų,

organizacijų  vadovus   dėl  aplinkybių   ir  sąlygų,  trukdančių

mokesčio  administratoriui   tinkamai  atlikti  pareigas.  Įmonių

vadovai  bei   kiti  pareigūnai   privalo  išnagrinėti   mokesčio

administratoriaus nurodymus  ir nedelsdami  (ne vėliau  kaip kitą

dieną po nurodymo gavimo) pranešti mokesčio administratoriui apie

priimtas priemones;

     15) areštuoti  mokesčio mokėtojo,  mokestį  išskaičiuojančio

asmens turtą  bei sąskaitas  bankuose,  jeigu  mokesčio  įstatymo

nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

     16)  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės   nustatyta  tvarka

laikyti, nešioti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą.

     2. Mokesčio  administratorius šiame  straipsnyje  išvardytas

teises turi ir dėl mokestį išskaičiuojančio asmens.

     3.  Naudotis   kitų  įstatymų,   teisės  aktų  bei  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nutarimų  mokesčio   administratoriaus

pareigūnui suteiktomis teisėmis.

 

     18 straipsnis. Mokesčio administratoriaus ir jo pareigūno

                    veiksmų įforminimas

 

     Mokesčio administratorius  ar jo  pareigūnas, įgyvendindamas

jam įstatymo  suteiktas teises  ir eidamas  pareigas,  atliekamus

veiksmus  įformina  sprendimais,  kurių  formas  (aktas,  pažyma,

nurodymas, teikimas,  paaiškinimas, nutarimas,  raginimas ir kt.)

ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

 

    V SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJO IR MOKESTĮ IŠSKAIČIUOJANČIO

                    ASMENS TEISĖS IR PAREIGOS

 

     19 straipsnis. Mokesčių mokėjimas

 

     1. Mokesčio  mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus

mokesčius, laikydamasis  mokesčių įstatymų, taip pat šio įstatymo

nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

     2. Mokestį  išskaičiuojantis asmuo  išskaičiuoja mokestį  ir

perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos

tvarkos.

 

     20 straipsnis. Informacijos kaupimas ir pateikimas

 

     1.  Mokesčio   mokėtojas,  mokestį   išskaičiuojantis  asmuo

privalo tvarkyti  apskaitą  įstatymo  nustatyta  tvarka,  išduoti

reikalaujamus dokumentus  bei teikti kitą informaciją, reikalingą

mokesčio   administratoriui,   pildyti   ir   pateikti   mokesčio

deklaraciją  arba   kitokiu  mokesčio   įstatymo  nustatytu  būdu

pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir

sumokėjimą.

     2. Jeigu  mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo

neturi dokumentų  (ar juos  yra praradęs),  reikalingų  mokesčiui

apskaičiuoti,    privalo     juos    parengti     per    mokesčio

administratoriaus nustatytą laiką.

     3.  Mokesčio   mokėtojas,  mokestį   išskaičiuojantis  asmuo

nustatyta tvarka  mokesčio administratoriui privalo nurodyti savo

adresą  (veiklos  vietą)  ir  darbo  laiką,  o  pasikeitus  šiems

duomenims, ne  vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai

mokesčio administratorių.

 

     21 straipsnis. Teisė į informaciją

 

     Mokesčio mokėtojas,  mokestį išskaičiuojantis asmuo pateikęs

paklausimą mokesčio  administratoriui, turi teisę gauti norminius

dokumentus bei  kitą informaciją,  reikalingą mokesčio  įstatymui

vykdyti.

 

     22 straipsnis. Informacijos apie mokesčio mokėtoją

                    paslaptis

 

     1. Informacija  apie mokesčio  mokėtoją,  pateikta  mokesčio

administratoriui arba jo pareigūnui, turi būti laikoma paslaptyje

ir naudojama tik mokesčio įstatymo nustatytiems tikslams.

     2. Mokesčio  administratoriaus pareigūnas  informaciją  apie

mokesčio mokėtoją  laiko paslaptyje  taip pat  ir nutraukęs darbo

sutartį su darbdaviu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

     3. Informacija,  susijusi su  mokesčio mokėtoju,  gali  būti

paskleista:

     1)  kitam   valstybės  mokesčio   administratoriui  arba  jo

pareigūnui, jeigu  tai būtina  administruojant tą  patį arba kitą

mokestį;

     2) teismams,  teisėsaugos ir  kitoms institucijoms  įstatymų

nustatytais atvejais;

     3) vadovaujantis  tarptautinėmis sutartimis, užsienio šalies

mokesčio administratoriui pagal raštišką paklausimą;

     4)  kai   mokesčio  mokėtojo   kaltė  už  mokesčio  įstatymo

pažeidimus įrodyta  arba kai  mokesčio mokėtojas per šio įstatymo

nustatytą  laiką   ir  nustatyta   tvarka   neapskundė   mokesčio

administratoriaus veiksmų.  Šiuo atveju informacija apie mokesčio

mokėtoją gali  būti paskleista  tik tiek,  kiek tai yra susiję su

mokesčio įstatymo pažeidimu;

     5) informacija,  susijusi su  mokesčio mokėtoju,  gali  būti

taip pat  paskleista esant  raštiškam mokesčio mokėtojo sutikimui

arba jo prašymui.

     4.  Asmuo,   gaunantis  informaciją   pagal  šio  straipsnio

trečiosios dalies 1, 2, 3 punktus, privalo ją saugoti paslaptyje.

     5. Jeigu mokesčio administratorius šio straipsnio trečiojoje

dalyje numatytais  atvejais paskleidė neteisingą informaciją apie

mokesčio mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat po to, kai

buvo apie ją sužinota.

     6. Jeigu  mokesčio administratorius  paskleidžia informaciją

pagal šio  straipsnio trečiosios  dalies 3 punktą užsienio šalies

mokesčio administratoriui,  apie tai  būtina informuoti  mokesčio

mokėtoją.

     7. Mokesčio  administratorius,  taip  pat  bet  kuris  kitas

asmuo, kuriam  buvo  paskleista  su  mokesčio  mokėtoju  susijusi

slapta  informacija,  atsako  už  šios  informacijos  paskleidimą

įstatymų  nustatyta   tvarka,  išskyrus  atvejus,  kai  įstatymai

leidžia tokią informaciją skleisti.

     8.  Šio   straipsnio   reikalavimai   taikomi   ir   mokestį

išskaičiuojančiam asmeniui.

 

        VI SKYRIUS. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,

                   IŠIEŠKOJIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

     23 straipsnis. Mokesčio deklaracijos reikalavimai

 

     1.  Kiekviena   mokesčio  mokėtojo   mokesčio   deklaracija,

pateikiama mokesčio  administratoriui,  turi  atitikti  nustatytą

formą. Mokesčio deklaracija pateikiama nustatytu laiku ir tik tam

mokesčio administratoriui, kuriam ji skirta.

     2. Šio  straipsnio pirmojoje  dalyje  nurodyti  reikalavimai

taikomi ir mokesčio deklaracijai, kurią mokesčio administratoriui

turi pateikti mokestį išskaičiuojantis asmuo.

     3.  Mokesčio  deklaracijos  arba  kito  dokumento,  rodančio

mokestinę prievolę,  formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis

mokesčio administratorius, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

 

     24 straipsnis. Apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpis

 

     1.  Jeigu  kitaip  nenustatyta  mokesčio  įstatyme,  mokestį

apskaičiuoti  arba   perskaičiuoti  galima  ne  daugiau  kaip  už

penkerius praėjusius  kalendorinius metus,  už  kuriuos  mokesčio

administratoriui turėjo būti pateikta mokesčio deklaracija.

     2. Jeigu  mokesčio administratoriui  pagal mokesčio įstatymą

nereikia pateikti  mokesčio  deklaracijos,  mokestį  apskaičiuoti

arba perskaičiuoti  galima ne  vėliau kaip penktaisiais metais po

tų kalendorinių  metų, kuriais  mokestis turėjo  būti  arba  buvo

sumokėtas.

     3.   Jeigu    mokesčio   mokėtojas    nepateikia    mokesčio

deklaracijos, pateikia  neteisingą mokesčio deklaraciją ar kitaip

vengia mokėti  mokestį  ir  jeigu  mokesčio  įstatymas  nenustato

kitaip, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau

kaip už  dešimtį praėjusių kalendorinių metų, už kuriuos mokesčio

administratoriui turėjo  būti pateikta  mokesčio deklaracija.  Ši

taisyklė taip pat taikoma ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

 

     25 straipsnis. Mokesčio lengvatos

 

     Mokesčio  lengvatą  ar  lengvatas  nustato  tik  atitinkamas

mokesčio įstatymas,  reglamentuojantis to  mokesčio apskaičiavimo

tvarką. Laikinos  mokesčių  lengvatos  gali  būti  nustatomos  ir

specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose.

 

     26 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymas

 

     1.  Jeigu   mokesčio   mokėtojas   nesutinka   su   mokesčio

administratoriaus  apskaičiuota   mokesčio  suma,   jis   privalo

įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga.

     2. Jeigu  mokesčio mokėtojas  neturi apskaitos  dokumentų ar

visai  netvarko   apskaitos  arba   nustatyta,   kad   dokumentai

suklastoti, taip  pat jeigu  nepateikia mokesčio administratoriui

reikalaujamos informacijos,  mokesčio administratorius turi teisę

apmokestinti  mokesčio   mokėtoją,  naudodamasis  netiesioginiais

metodais.  Šiuo   atveju  įrodyti,   kad  mokestis  apskaičiuotas

neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.

     3. Netiesioginis  apmokestinimo metodas  reiškia  taisykles,

kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir būdus mokesčio

bazei nustatyti  tuo  atveju,  kai  mokesčio  mokėtojas,  mokestį

išskaičiuojantis asmuo  neturi apskaitos  dokumentų, jų netvarko,

turi ne  visus reikalingus  mokesčio administratoriui dokumentus,

taip pat  kai apskaitos dokumentai yra netikri ar suklastoti arba

dėl kitų  priežasčių nepavyksta nustatyti mokesčio bazės mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka.

     4. Jeigu  tarp apmokestintų  pajamų arba  mokesčio  mokėtojo

deklaruotų ar  kitu būdu įrodytų pajamų ir tarp mokesčio mokėtojo

įsigyto turto  arba  jo  kitokių  turėtų  išlaidų,  kurias  įrodo

didelis kiekis  suvartojimo elementų,  yra didelis  skirtumas  ar

nustatytų  normų  neatitikimas,  mokesčio  administratorius  turi

teisę apmokestinti mokesčio mokėtoją tokia nustatytų pajamų suma,

kokios,  remiantis  jo  apskaičiavimu,  pagrįstai  reikia  tokiam

turtui arba  suvartojimo elementams įsigyti. Šiuo atveju įrodyti,

kad mokestis nustatytas neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.

     5.   Suvartojimo    elementas   reiškia    materialinių   ir

nematerialinių   gėrybių   visumą,   tinkamą   ilgalaikiam   arba

trumpalaikiam vartojimui.

     6. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio

administratoriui  mokesčio  įstatymo  nustatyta  tvarka  mokesčio

deklaracijos, mokesčio  administratorius pats  įvertina  mokesčio

mokėtojo mokestinio įsiskolinimo sumą. Ši mokestinio įsiskolinimo

suma nustatoma (įvertinama) pagal vieną iš žemiau išvardytų būdų:

     1)  remiantis  informacija  apie  mokesčių  mokėtoją,  kurią

administratorius  turi   iš  ankstesnių   mokesčio  mokėtojo  jam

pateiktų  deklaracijų   ar   kitų   dokumentų,   arba   remiantis

informacija, gauta  iš tokia  pat arba panašia veikla užsiimančių

asmenų;

     2) remiantis  kiekviena  kita  informacija,  kurią  mokesčių

administratorius turi apie mokesčio mokėtoją.

 

     27 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo

                    tikrinimas

 

     1.   Atlikęs    patikrinimą,   mokesčio    administratoriaus

pareigūnas(ai) surašo  aktą, kurį  pasirašo  patikrinimą  atlikęs

mokesčio administratoriaus  pareigūnas(ai) bei  tikrintos įmonės,

įstaigos, organizacijos  vadovas  ir  vyriausiasis  finansininkas

(buhalteris) arba fizinis asmuo.

     2.  Atsisakymas   pasirašyti  patikrinimo  dokumentą  (aktą)

neatleidžia mokesčio  mokėtojo nuo mokesčių, delspinigių ir baudų

mokėjimo.

     3.  Mokesčio   administratoriaus  pareigūnai   savarankiškai

pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą

ir laiką.

     4.  Mokesčio   mokėtojas,  mokestį   išskaičiuojantis  asmuo

privalo  sudaryti   darbo  sąlygas   mokesčio   administratoriaus

pareigūnams,  pateikti  visus  dokumentus,  reikalingus  mokesčio

apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti.

 

     28 straipsnis. Mokesčių paskirstymas

 

     1. Mokesčiai  ir kitos  įmokos  į  valstybės  (savivaldybės)

biudžetą paskirstomi  taip, kaip  nustatyta Lietuvos  Respublikos

biudžetinės sandaros  įstatyme bei  mokesčių  įstatymuose.  Jeigu

nėra  nurodyta,   kur  kaupiami  mokesčiai  ar  kitos  biudžetams

priklausančios sumos, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.

     2. Pajamos  iš delspinigių arba baudų už pavėluotą, mažesnio

mokesčio sumokėjimą arba visišką nesumokėjimą kaupiamos tokia pat

tvarka,  kaip   ir  mokesčiai,   už  kurių   netinkamą   mokėjimą

delspinigiai arba baudos buvo apskaičiuotos.

 

     29 straipsnis. Mokesčio sumokėjimas ir išieškojimas

     1. Mokesčio sumokėjimo terminą nustato mokesčio įstatymas.

     2. Mokesčio  administratoriaus patikrinimo  metu išaiškintos

nesumokėtos mokesčių  sumos ir  priskaičiuoti  delspinigiai  turi

būti sumokami  ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokesčio

mokėtojas apie tai sužinojo.

     3. Apskaičiuoto  mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties

terminas yra  netaikomas. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems

delspinigiams ir baudoms.

     4. Pirmiausiai  sumokami (išieškomi)  seniausiai  nesumokėti

mokesčiai, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

 

     30 straipsnis. Raginimas mokestines prievoles įvykdyti

                    geruoju

     1. Mokesčio  administratorius,  nustatęs  mokesčio  mokėtojo

įsiskolinimą ir  naudodamasis  savo  teise  išieškoti  nesumokėtą

mokestį bei  su juo susijusias kitas sumas (delspinigius, baudas)

priverstine  tvarka,   prieš  pradėdamas   atlikti  savo  pareigą

nusiunčia mokesčio mokėtojui raginimą geruoju sumokėti mokestį ir

kitas su netinkamu mokesčio mokėjimu susijusias sumas.

     2. Raginime  geruoju sumokėti  mokestį ir kitas su netinkamu

mokesčio mokėjimu susijusias sumas turi būti nurodyta:

     1) mokesčio administratoriaus pavadinimas;

     2) mokesčio mokėtojo pavadinimas;

     3) raginimo išdavimo data;

     4) mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris;

 

     5) mokėtino  mokesčio  suma  bei  su  juo  susijusios  sumos

(delspinigiai, baudos);

     6)  terminas,  per  kurį  mokesčio  mokėtojas  turi  geruoju

sumokėti raginime nurodytas sumas;

     7) sąskaita,  į kurią  raginime nurodytos  sumos  turi  būti

sumokėtos;

     8) pastaba,  kad nesumokėjus raginime nurodytų sumų geruoju,

šios sumos bus išieškotos priverstinai.

     3. Tuo  atveju, kai yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas gali

turtą paslėpti,  jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, mokesčio

administratoriaus pareigūnas turi teisę įteikdamas raginimą kartu

areštuoti mokesčio mokėtojo turtą.

     4. Mokesčio  administratorius  mokesčio  mokėtojui  sumokėti

raginime nurodytas  sumas paskiria ne mažiau kaip penkiolika, bet

ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo raginimo įteikimo dienos.

     5. Jeigu  mokesčio mokėtojas  atsisako priimti raginimą arba

jo nerandama  buveinėje, raginimą  pristatantis asmuo  tai pažymi

raginime ir  grąžina jį  mokesčio  administratoriui.  Įrašą  apie

mokesčio mokėtojo  atsisakymą priimti raginimą ir apie atsisakymo

motyvų  patvirtinimą   padaro  raginimą   pristatantis  asmuo  ir

kviestinis.  Mokesčio   mokėtojo  atsisakymas   priimti  raginimą

prilyginamas raginimo  jam įteikimui. Taip pat raginimas laikomas

įteiktu, jeigu  mokesčio mokėtojo nerandama buveinėje jo nurodytu

adresu ir darbo laiku du kartus.

 

     31 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisė išieškoti

                    mokesčius iš  mokesčio mokėtojo turto

     1. Jeigu  mokesčio mokėtojas  nesumoka mokesčio  ar kitų  su

mokesčio tinkamu  mokėjimu susijusių  sumų (delspinigių,  baudų),

nurodytų  mokesčio   administratoriaus  raginime,   tai  mokesčio

administratorius  įgyja   teisę  išieškoti  mokestį  iš  mokesčio

mokėtojo turto,  į  kurį  pagal  Lietuvos  Respublikos  civilinio

proceso kodeksą gali būti nukreiptas išieškojimas.

     2. Teisė  išieškoti mokesčius  iš  mokesčio  mokėtojo  turto

įgyjama kitą  dieną  po  to,  kai  pasibaigia  raginime  įvykdyti

mokestines prievoles geruoju nurodytas terminas.

     3. Teisė  išieškoti mokesčius  iš  mokesčio  mokėtojo  turto

išnyksta tą  dieną,  kai  mokesčio  mokėtojas  susimoka  mokesčio

nepriemoką bei su ja susijusias sumas (delspinigius, baudas).

 

     32 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto areštas

     Mokesčio mokėtojo  turto ar  pinigų  areštas  yra  turto  ar

pinigų sumų  aprašymas ir uždraudimo jais disponuoti paskelbimas,

nesvarbu pas  ką arešto  dieną tas  turtas ar  pinigai buvo.  Tai

įforminama turto arešto aktu.

 

     33 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto aprašymas

     1. Mokesčio  administratorius aprašo mokesčio mokėtojo turto

tiek, kiek  jo reikia  mokesčiams bei  su jais susijusioms sumoms

(delspinigiams, baudoms)  sumokėti  ir  priverstinio  išieškojimo

išlaidoms padengti.

     2.  Mokesčio  administratorius  gali  aprašytuosius  daiktus

užantspauduoti.

     3. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas, kai yra įsiskolinimas

biudžetui. Mokesčio  mokėtojo turtas aprašomas dalyvaujant pačiam

mokesčio mokėtojui,  o tuo  atveju, kai mokesčio mokėtojas yra ne

fizinis  asmuo  -  dalyvaujant  mokesčio  mokėtojo  darbuotojams,

atsakingiems už mokesčio deklaracijos užpildymo teisingumą.

     4. Turtą  aprašant mokesčio  mokėtojas turi  teisę pareikšti

mokesčio administratoriui,  į kuriuos  daiktus  reikia  nukreipti

išieškojimą pirmiausiai.  Mokesčio administratorius  privalo tokį

pareiškimą    patenkinti,     jeigu    tai     nepažeidžia    šio

administratoriaus interesų  ir nekliudo išieškoti mokesčių bei su

jais susijusių sumų.

 

     34 straipsnis. Turto arešto akto turinys

     1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:

     1) akto surašymo laikas ir vieta;

     2) surašiusio  aktą  mokesčio  administratoriaus  pareigūno,

taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės;

     3) mokesčio administratoriaus pareigūno ir mokesčio mokėtojo

vardai ir pavardės (pavadinimai);

     4) kiekvieno  aprašomo daikto  pavadinimas,  jo  skiriamieji

požymiai  (svoris,   metražas,  nusidėvėjimo   laipsnis  ir  kiti

požymiai), kiekvieno daikto įkainojimas ir viso areštuojamo turto

vertė;

     5) kad daiktai užantspauduoti, jeigu tai buvo padaryta;

     6) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti, sąrašas;

     7) asmuo,  kuriam turtas  perduotas saugoti,  ir jo adresas,

jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam mokesčio mokėtojui;

     8)  įrašas,  kad  mokesčio  mokėtojui  ir  kitiems  asmenims

pranešta,  jog   mokesčio   mokėtojui   arba   turto   saugotojui

išaiškintos su  saugojimu susijusios  jų pareigos  ir atsakomybė,

numatyta Lietuvos  Respublikos  civilinio  proceso  kodekso  4141

straipsnyje;

     9) mokesčio  mokėtojo ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant

turtą,   pastabos    bei   pareiškimai,    taip   pat    mokesčio

administratoriaus patvarkymai dėl jų.

     2. Reikiamais  atvejais turto  arešto akte išvardijami rasti

daiktai,  į  kuriuos  pagal  įstatymą  negali  būti  nukreipiamas

išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

     3. Turto  arešto aktą  pasirašo  mokesčio  administratoriaus

pareigūnas, turto saugotojas, mokesčio mokėtojas ir kiti asmenys,

kurie dalyvauja areštuojant turtą.

 

     35 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas

     Areštuotą  skolininko   turtą   mokesčio   administratoriaus

pareigūnas įkainoja tos vietovės kainomis, atsižvelgdamas į turto

nusidėvėjimą. Jeigu  kai kuriuos daiktus įkainoti sunku, taip pat

jeigu mokesčio  mokėtojas prieštarauja mokesčio administratoriaus

pareigūno atliktam  įkainojimui, mokesčio  administratorius turto

vertei nustatyti kviečia ekspertą.

 

     36 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas

     1. Areštuotą  turtą mokesčio  administratorius pasirašytinai

perduoda saugoti  mokesčio mokėtojui  arba kitam  asmeniui. Jiems

įteikiamas turto arešto akto nuorašas.

     2. Saugotojas  (jeigu jis  nėra  mokesčio  mokėtojas)  gauna

atlyginimą  pagal   nustatytą  įkainį.  Be  to,  jam  atlyginamos

faktiškai turėtos  reikalingos turto  saugojimo  išlaidos,  kartu

atsižvelgiant į jo gautą naudą.

     3.  Iš   mokesčio  mokėtojo   paimtas  valiutines  vertybes,

vertybinius   popierius,   brangiųjų   metalų   luitus,   šlichą,

grynuolius, gamybinės  ir laboratorinės vertės pusfabrikačius bei

dirbinius, deimantus,  taip pat  juvelyrinius ir  kitus buitinius

dirbinius iš  aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų,

brangakmenių,  perlų   bei  jų  laužą  mokesčio  administratorius

perduoda saugoti jį aptarnaujančiai banko įstaigai.

     4.  Perduoto  saugoti  turto  išeikvojimas,  perleidimas  ar

paslėpimas, taip  pat nusikalstamas  šio  turto  sunaikinimas  ar

sužalojimas užtraukia saugotojui baudžiamąją atsakomybę.

     5.  Už   perduoto  saugoti   turto  praradimą,   trūkumą  ar

sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako savo turtu.

 

     37 straipsnis. Priverstinis mokesčio ir su juo susijusių

                    sumų išieškojimas

     1. Surašęs  turto  arešto  aktą,  mokesčio  administratorius

priima sprendimą  dėl išieškų  ir jį  kartu su  turto arešto aktu

perduoda teismo antstoliams vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.

     2. Sprendimas  dėl išieškų  į  biudžetą  perduodamas  teismo

antstoliams  Lietuvos   Respublikos  civilinio   proceso  kodekso

nustatyta tvarka.  Sprendimas dėl  išieškų į biudžetą perduodamas

teismo  antstoliams  tik  pasibaigus  mokesčio  administratoriaus

veiksmų apskundimo  procesui, numatytam  šio įstatymo X skyriuje,

arba tada, kai yra pradelstas skundo padavimo terminas.

     3.  Kiekvienas  asmuo,  pas  kurį  yra  areštuotas  mokesčio

mokėtojo  turtas,   negali  atlikti  jokių  veiksmų  su  mokesčio

mokėtojo turtu  (nei daryti  išmokų iš  to turto, nei jo kam nors

perleisti), išskyrus mokesčio administratoriaus nurodymų vykdymą.

     4.  Asmeniui,   kurio  sąskaitą   banke  areštavo   mokesčio

administratorius, bankas  negali atidaryti  naujos  sąskaitos  ir

negali daryti  jokių išmokų  iš  areštuotos  sąskaitos,  išskyrus

išmokas  pagal  mokesčio  administratoriaus  nurodymą.  Sąskaitos

areštas  nėra  kliūtis  pinigams  patekti  (įskaityti)  į  asmens

sąskaitą.

 

     38 straipsnis. Mokesčio grąžinimas

     1. Mokesčio  sumos, kurias mokesčio administratorius grąžina

mokesčio mokėtojui,  išmokamos iš  to biudžeto  arba biudžetų,  į

kuriuos jos  buvo  įmokėtos,  ir  tomis  pačiomis  proporcijomis,

kuriomis buvo sumokėtos.

     2. Kitos  su mokesčio  grąžinimu susijusios sumos grąžinamos

ta pačia tvarka kaip ir mokestis.

     3. Jeigu  kitaip nenustatyta atitinkamame mokesčio įstatyme,

prašymas grąžinti  sumokėto mokesčio  permoką gali būti pateiktas

per dvejus  kalendorinius metus po tų metų, kuriais mokestis buvo

sumokėtas.

     4. Prašymas  turi būti  pateiktas raštu  tam pačiam mokesčio

administratoriui, kuriam  buvo sumokėtas  per  didelis  mokestis.

Prašyme nurodoma permokėta suma ir grąžinimo pagrindas.

     5.  Mokesčio  administratorius  grąžina  mokesčio  mokėtojui

permokėtą  mokestį   per  30  dienų  po  to,  kai  gavo  raštišką

pareiškimą dėl mokesčio grąžinimo. Mokesčio administratorius, per

nurodytą laiką  negrąžinęs  permokėto  mokesčio  sumos,  mokesčio

mokėtojo naudai  skaičiuoja  palūkanas  iki  tol,  kol  permokėto

mokesčio suma  bus  grąžinta.  Palūkanų  dydis  lygus  nustatytam

delspinigių už  ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, sumažintam iki

15 punktų.

     6. Mokesčio  administratorius per  30 dienų  nuo  pareiškimo

gavimo dienos  permokėtą mokesčio  sumą gali  įskaityti bet kokio

kito mokesčio  (įskaitant delspinigius  ir baudas)  įsiskolinimui

padengti, nors  tai nenurodyta mokesčio mokėtojo raštu pateiktame

prašyme. Mokesčio administratorius, per nurodytą laiką neįskaitęs

permokėtos sumos kito mokesčio (įskaitant baudas ir delspinigius)

įsiskolinimui  padengti,   mokesčio  mokėtojo  naudai  skaičiuoja

palūkanas tokia  pat tvarka, kaip ir ne laiku grąžinus permokėtas

mokesčio sumas.  Mokesčio  administratorius  šią  teisę  turi  ir

nesant mokesčio mokėtojo raštiško pareiškimo.

     7. Jeigu  mokestį išskaičiuojantis  asmuo perveda per didelį

mokestį  į   valstybės  (savivaldybės)   biudžetą,  už  permokėtą

mokesčio sumą  palūkanos neskaičiuojamos, o suma grąžinama per 30

dienų nuo prašymo gavimo dienos.

 

     39 straipsnis. Delspinigiai

     1.  Delspinigiai   skaičiuojami  už  ne  laiku  sumokėtą  ar

pervestą deklaruotą  mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą,

neatsižvelgiant į  priežastis, dėl  kurių mokestis  buvo ne laiku

sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą.

     2. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to,

kai mokestis  turėjo būti  sumokėtas arba  pervestas į  valstybės

(savivaldybės)  biudžetą,   ir   baigiami   skaičiuoti   mokesčio

sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai.

     3.  Delspinigių   dydį  už  ne  laiku  sumokėtą  mokestį  ir

delspinigių  mokėjimo  bei  skaičiavimo  tvarką  nustato  finansų

ministras,  atsižvelgdamas   į  vidutinę  praėjusio  kalendorinio

ketvirčio palūkanų  normą, mokamą  už valstybės  ne  ilgiau  kaip

vieneriems metams išleistas obligacijas, padidintą iki 10 punktų.

 

     4. Iš  mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens,

nemokančio delspinigių  nustatyta tvarka,  delspinigiai išieškomi

tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.

     5.  Delspinigių   sumokėjimas   neatleidžia   nuo   mokesčio

mokėjimo.

     6.   Už   per   nustatytą   terminą   nesumokėtas   mokesčio

administratoriaus pareigūno(ų)  papildomai  išaiškintas  mokesčių

sumas  bei   jo  skirtas   baudas   skaičiuojami   ir   išieškomi

delspinigiai šio straipsnio nustatyta tvarka.

 

     40 straipsnis. VI skyriaus išimtys

     1.  Šio   skyriaus  nuostatos   netaikomos  tiems   mokesčio

mokėtojams, iš  kurių mokestį  išskaičiuoja ir sumoka į valstybės

(savivaldybės) biudžetą mokestį išskaičiuojantis asmuo.

     2. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo neteisingai išskaitė

ir  sumokėjo   mokestį  į   valstybės  (savivaldybės)   biudžetą,

įskaitant delspinigius ir baudas, tai šie įsiskolinimai išieškomi

iš  mokestį  išskaičiuojančio  asmens  šiame  skyriuje  nustatyta

tvarka.

 

             VII SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJŲ APSKAITA

 

     41 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registras

 

     1. Mokesčio  mokėtojų apskaitai  tvarkyti sudaromas  bendras

mokesčio mokėtojų registras.

     2.  Mokesčio  administratorius  registruoja  visus  asmenis,

kurių  registravimas   yra  privalomas   pagal  šio  įstatymo  43

straipsnį.

 

     42 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojai

 

     1.  Mokesčio   mokėtojų  registro   steigėjas  yra   finansų

ministras, tvarkytojas - mokesčio administratorius.

     2.  Bendrą   mokesčio  mokėtojų  registrą  tvarko  centrinis

mokesčio administratorius.

     3.   Mokesčio    mokėtojus   registruoja    ir   teritorijos

registracinius duomenis tvarko vietos mokesčio administratorius.

     4. Mokesčio mokėtojų registras turi būti tvarkomas taip, kad

būtų   suderintas   su   kitais   valstybiniais   registrais   ir

klasifikatoriais. Todėl mokesčio administratorius bendradarbiauja

su valstybinių registrų ir klasifikatorių tvarkytojais.

 

     43 straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei asmenų,

                    išskaičiuojančių mokesčius, registracija

 

     1. Asmuo,  kuriam  pagal  mokesčio  įstatymą  yra  nustatyta

prievolė mokėti  mokestį,  privalo  registruotis  pas  atitinkamą

vietos mokesčio administratorių kaip mokesčio mokėtojas.

     2. Kiekvienas  fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį,

pas  vietos   mokesčio  administratorių  registruojasi  per  savo

darbdavį.

     3.  Kiekvienas   mokestį  išskaičiuojantis   asmuo   privalo

registruotis pas  vietos  mokesčio  administratorių  ir  pateikti

mokesčio  mokėtojų,  iš  kurių  išskaito  mokestį,  sąrašą  pagal

nustatytą formą ir tvarką.

 

     44 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo laikas

 

     Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė

mokėti  mokestį,   privalo  registruotis  pas  atitinkamą  vietos

mokesčio  administratorių   ne  vėliau  kaip  per  5  dienas  nuo

prievolės  atsiradimo.   Prievolės  atsiradimo  momentu  laikomas

teisinis asmens  įregistravimas,  o  kai  teisinis  registravimas

įstatymo nenumatytas - veiklos vykdymo pradžia.

 

     45 straipsnis. Mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris

     1. Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis

asmuo privalo  turėti nuolatinį identifikacinį numerį, leidžiantį

 

identifikuoti  mokesčio   mokėtoją  ar   išskaičiuojantį  mokestį

asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.

     2. Įmonėms  ir organizacijoms  naudojamas Juridinių  vienetų

registro identifikacinis  kodas, fiziniams  asmenims -  Gyventojų

registro asmenų kodas.

     3. Mokesčio  mokėtojams, kuriems  dėl kokių  nors priežasčių

negalima naudoti  Juridinių vienetų registro identifikacinio kodo

ar Gyventojų registro asmenų kodo, priskiriamas laikinas mokesčio

mokėtojo identifikacinis  numeris, kurio  taikymo tvarką  nustato

mokesčio mokėtojų registro tvarkytojas.

 

     46 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo taisyklės

                    ir registro pildymo tvarka

     Mokesčio mokėtojų registravimo taisykles ir registro pildymo

tvarką   nustato    finansų    ministras    centrinio    mokesčio

administratoriaus teikimu.

 

            VIII SKYRIUS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI

 

     47 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl

                    aplaidumo

     Mokestinės prievolės  neįvykdymu dėl  aplaidumo laikoma, kai

mokesčio  mokėtojas   arba  mokestį   išskaičiuojantis  asmuo   į

valstybės (savivaldybės)  biudžetą sumoka  (perveda) mažiau  kaip

100 procentų,  bet daugiau  kaip 85  procentus įstatymo nustatyto

mokesčio.

 

     48 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl

                    didelio aplaidumo

     Mokestinės  prievolės   neįvykdymu  dėl   didelio  aplaidumo

laikoma, kai  mokesčio  mokėtojas  arba  asmuo,  išskaičiuojantis

mokestį, į  valstybės (savivaldybės)  biudžetą  sumoka  (perveda)

mažiau nei 85 procentus mokesčio, kurį turėjo sumokėti (pervesti)

pagal įstatymus.

 

     49 straipsnis. Piktybiniai mokesčių įstatymų pažeidimai

     1.   Piktybiniu   mokesčių   įstatymų   pažeidimu   laikomas

pasikartojantis,  sistemingas  ar  sąmoningas  mokesčio  įstatymo

pažeidimas.

     2. Piktybiniu mokesčio įstatymo pažeidimu laikoma, jei:

     1) mokesčio  mokėtojas arba  mokestį išskaičiuojantis  asmuo

padarė veikas,  numatytas šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose, du

kartus per trejus kalendorinius metus;

     2) mokesčio  mokėtojas arba  mokestį išskaičiuojantis  asmuo

padarė veikas,  numatytas šio  įstatymo 47  ir 48  straipsniuose,

tris ir  daugiau kartų,  nesvarbu, per  kokį laikotarpį  tai buvo

atlikta;

     3) asmuo  aplaidžiai tvarko  įmonės, įstaigos, organizacijos

buhalterinę apskaitą,  jeigu dėl  to nebuvo galima visiškai ar iš

dalies  nustatyti   įmonės,  įstaigos,   organizacijos   veiklos,

komercinės, ūkinės,  finansinės  būklės  rezultatų  ar  įvertinti

turto;

     4) asmuo  apgaulingai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos

buhalterinę apskaitą, paslepia, sunaikina arba praranda apskaitos

dokumentus, jeigu  dėl to  nebuvo galima  visiškai ar  iš  dalies

nustatyti įmonės,  įstaigos,  organizacijos  komercinės,  ūkinės,

finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

     5) asmuo  mokesčio  administratoriui  pateikiamoje  mokesčio

deklaracijoje įrašo  neteisingus duomenis apie savo pajamas ar jų

naudojimą;

     6)  asmuo   mokesčio  administratoriui  nepateikia  mokesčio

deklaracijos  ar  pateikia  ją  pavėluotai,  jeigu  už  tokį  pat

pažeidimą jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda;

     7) asmuo netvarko apskaitos dokumentų;

     8) asmuo  neleidžia  mokesčio  administratoriaus  pareigūnui

susipažinti su apskaitos dokumentais;

     9)  asmuo,   gavęs  mokesčio  administratoriaus  pakartotinį

pranešimą,    neatvyksta     nurodytu    laiku    pas    mokesčio

administratorių;

     10)  asmuo   klastoja  dokumentus   arba  pateikia  mokesčio

administratoriui suklastotus duomenis;

     11) asmuo  bando trukdyti  mokesčio nustatymo  ar  surinkimo

procesui;

     12) asmuo  bendradarbiauja su  kitais asmenimis prisidėdamas

prie bet kurios šiame straipsnyje išvardytų veikų;

     13) asmuo, neįsiregistravo kaip mokesčio mokėtojas arba kaip

mokestį išskaičiuojantis asmuo;

     14) asmuo  nepranešė  mokesčio  administratoriui  apie  savo

buveinės adreso ir darbo laiko pasikeitimą.

 

     IX SKYRIUS. ATSAKOMYBĖ UŽ MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS

 

     50 straipsnis. Baudų skyrimas

     1.   Banko   (kredito)   įstaigai,   nevykdančiai   mokesčio

administratoriaus nurodymo  nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka

iš  mokesčio   mokėtojo  ar   mokestį   išskaičiuojančio   asmens

sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, ar ji areštuota ar ne, mokesčio

administratorius  skiria  baudą,  kuri  lygi  nurodyme  nurodytai

pinigų sumai.  Skiriama bauda negali būti didesnė už pinigų sumą,

esančią mokesčio  mokėtojo arba  mokestį išskaičiuojančio  asmens

sąskaitoje tą  dieną, kada  bankas gavo nurodymą nurašyti pinigus

ne ginčo  tvarka. Baudos  sumokėjimas neatleidžia  banko įstaigos

nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.

     2. Jeigu  mokesčio mokėtojas  neįvykdo mokestinės  prievolės

dėl  aplaidumo   (47  straipsnis),   jam   skiriama   nesumokėtos

(nepervestos) mokesčio sumos 50 procentų dydžio bauda.

     3. Jeigu  mokesčio mokėtojas  neįvykdo mokestinės  prievolės

dėl didelio  aplaidumo (48  straipsnis), jam skiriama nesumokėtos

(nepervestos) mokesčio sumos 100 procentų dydžio bauda.

     4. Jeigu mokesčius išskaičiuojantis asmuo pažeidžia mokesčio

įstatyme  nustatytą   mokesčio  išskaičiavimo   ir  pervedimo   į

valstybės (savivaldybės)  biudžetą tvarką  (47  straipsnis),  jam

skiriama bauda, sudaranti 10 procentų sumos, kuri nebuvo mokesčio

įstatymo nustatyta  tvarka išskaičiuota  ar pervesta  į valstybės

(savivaldybės) biudžetą,  o dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis)

- 50  procentų bauda,  kuri nebuvo  mokesčio  įstatymo  nustatyta

tvarka  išskaičiuota   ar  pervesta  į  valstybės  (savivaldybės)

biudžetą.

     5. Asmenys,  pažeidę mokesčių  įstatymus ir  padarę  veikas,

numatytas šio  įstatymo 49 straipsnyje, traukiami administracinėn

arba baudžiamojon  atsakomybėn. Tais atvejais, kai 49 straipsnyje

nurodyti mokesčių  įstatymų pažeidimai  padaryti juridinio asmens

arba asmens,  neturinčio juridinio asmens teisių, administracinėn

arba  baudžiamojon   atsakomybėn  traukiami   to  ūkio   subjekto

darbuotojai  ar   savininkai,  atsakingi   už  teisingą  mokesčio

apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą.

 

 

     51 straipsnis. Mokesčio administratoriaus atsakomybė

     1. Įstatymus  pažeidę mokesčio  administratoriaus pareigūnai

traukiami  drausminėn,   materialinėn,  baudžiamojon  atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

 

     2.  Mokesčio   mokėtojų  patirti  nuostoliai  dėl  neteisėtų

mokesčio administratoriaus  ar jo  pareigūnų  veiksmų  atlyginami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

     52 straipsnis. Baudų sumokėjimo terminas

     1. Mokesčio  administratoriaus skirtos  baudos  už  mokesčio

įstatymo pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos

dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Vietos

mokesčio administratorius  turi teisę šį terminą nustatyta tvarka

pratęsti, bet  ne ilgiau  kaip 6  mėnesiams,  centrinis  mokesčio

administratorius -  ne ilgiau  kaip vieneriems  metams,  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė - iki dvejų metų.

     2. Bauda,  nesumokėta per  šio straipsnio  pirmojoje  dalyje

nurodytą terminą,  išieškoma tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas

mokestis.

     3. Pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus terminus

leidžiama ir  delspinigius mokėti  per keletą  kartų, tačiau  tik

tuos delspinigius,  kuriuos mokesčio administratoriaus pareigūnas

priskaičiavo patikrinimo metu.

     4. Jeigu  šio  straipsnio  pirmojoje  ir  trečiojoje  dalyse

nustatyta  tvarka   atidėtos  sumos   nesumokamos  per  atidėtąjį

laikotarpį arba  sumokama tik dalis atidėtų sumų, tai nesumokėtos

atidėtos sumos  indeksuojamos atsižvelgiant į suvestinį vartojimo

kainų indeksą.  Indeksuojama tik  tuo atveju, jeigu per atidėjimo

laikotarpį suvestinis  vartojimo kainų  indeksas yra  ne mažesnis

kaip 1,1.

 

     53 straipsnis. Leidimo (licencijos) verstis veikla ir

                    eksporto bei importo operacijų atšaukimas

     1.  Asmeniui,   neįsiregistravusiam  nustatyta  tvarka  kaip

mokesčio mokėtojui,  nepateikusiam  mokesčio  įstatymo  nustatyta

tvarka ir  per nustatytus  terminus  mokesčio  deklaracijos  arba

kitokiu būdu  vengiančiam mokėti  mokesčius, trukdančiam mokesčio

administratoriui  tinkamai   atlikti  pareigas   ir   įgyvendinti

įstatymo suteiktas  teises, mokesčio administratoriaus pareigūnai

gali sustabdyti leidimo (licencijos) galiojimą verstis atitinkama

veikla, taip  pat gali  priimti sprendimą sustabdyti eksporto bei

importo operacijas.

     2.  Institucija,  gavusi  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatyta tvarka  mokesčio administratoriaus nurodymą, privalo jį

įvykdyti nedelsdama, tik gavusi nurodymą.

 

         X SKYRIUS. MOKESTINIAI GINČAI IR BYLINĖJIMASIS

 

     54 straipsnis. Mokestiniai ginčai

     1. Mokesčio  mokėtojas  gali  užginčyti  kiekvieną  mokesčio

administratoriaus ar  jo pareigūno  veiksmą dėl jo ir šio veiksmo

pasekmes.

     2.   Mokestinius    ginčus   nagrinėja    vietos    mokesčio

administratorius, centrinis mokesčio administratorius ir teismas.

     3. Kiekviename  mokestinio ginčo  nagrinėjimo etape mokesčio

mokėtojas turi teisę būti išklausytas.

     4. Kiekviename  mokestinio ginčo  nagrinėjimo etape mokesčio

administratorius turi  stengtis, kad  su mokesčio  mokėtoju  būtų

pasiektas  abipusis  supratimas  dėl  vienodo  mokesčio  įstatymo

taikymo.

     5. Mokestiniai  ginčai tarp  mokesčio  administratoriaus  ir

mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip

ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio

mokėtojo.

 

     55 straipsnis. Skundo pateikimas vietos mokesčio

                    administratoriui

     1. Vietos  mokesčio administratorius  nagrinėja  mokestinius

ginčus,  kurie   iškyla  tiesiogiai  tarp  mokesčio  mokėtojo  ir

mokesčio administratoriaus  pareigūno,  atliekančio  patikrinimą,

laikydamasis mokesčių  ir kitų  įstatymų bei  jų pagrindu priimtų

poįstatyminių aktų.

     2. Mokesčio mokėtojo skundas priimamas tik tada, jeigu:

     1)   pateikiamas   raštu   per   20   dienų   nuo   mokesčio

administratoriaus pareigūno surašyto sprendimo gavimo dienos;

     2)     pateikiamas  tam   mokesčio  administratoriui,  kurio

pareigūno veiksmai skundžiami;

     3)  jame   nurodytas  mokesčio   mokėtojo  vardas,   pavardė

(pavadinimas), adresas, jo surašymo data ir yra pasirašytas;

     4) nurodyti skundžiami veiksmai.

     3.  Skundo  padavimas  sustabdo  mokesčio  administratoriaus

nurodymo vykdymą,  bet nėra  kliūtis paskirti  mokesčio mokėtojui

turto areštą ar pagrindas naikinti turto areštą.

     4.  Skundą   nagrinėjantis  mokesčio  administratorius  turi

priimti sprendimą per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.

     5. Skundą nagrinėjantis mokesčio administratorius pagal savo

kompetenciją:

     1)   patvirtina    mokesčio   administratoriaus    pareigūno

sprendimą;

     2) panaikina mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą;

     3)   iš    dalies   patvirtina   arba   panaikina   mokesčio

administratoriaus pareigūno sprendimą;

     4) paveda atlikti pakartotinį patikrinimą.

 

     56 straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir pateikimas

                    centriniam mokesčio administratoriui

     1.  Centrinis   mokesčio  administratorius   nagrinėja  tuos

mokestinius   ginčus,    kuriuos   nagrinėjo    vietos   mokesčio

administratorius,  arba   jei  vietos  mokesčio  administratorius

nepriėmė jokio  sprendimo per  55 straipsnio  ketvirtojoje dalyje

nurodytą terminą.

     2.  Jeigu   skundas  pateikiamas   dėl  centrinio   mokesčio

administratoriaus pareigūnų  priimtų  sprendimų,  šio  straipsnio

pirmoji dalis netaikoma.

     3. Skundas centriniam mokesčio administratoriui nagrinėjamas

tik tada, jeigu:

     1) pateikiamas  raštu per  20 dienų  po to,  kai buvo gautas

vietos mokesčio  administratoriaus sprendimas  dėl skundo  tyrimo

rezultatų arba  pasibaigė laikas, per kurį toks sprendimas turėjo

būti priimtas;

     2) dėl  centrinio mokesčio  administratoriaus (jo pareigūnų)

sprendimo pateikiamas  raštu per 20 dienų po skundžiamo sprendimo

gavimo dienos;

     3) pateiktas centriniam mokesčio administratoriui;

     4)  jame   nurodytas  mokesčio   mokėtojo  vardas,   pavardė

(pavadinimas), jo adresas, surašymo data ir yra pasirašytas;

     5) nurodyti skundžiami veiksmai.

     4. Skundo  padavimas  centriniam  mokesčio  administratoriui

sustabdo vietos mokesčio administratoriaus sprendimo vykdymą, bet

jis nėra  kliūtis paskirti  mokesčio mokėtojo  turtui  areštą  ar

pagrindas naikinti turto areštą.

     5.  Centrinis   mokesčio   administratorius   turi   priimti

sprendimą dėl  skundo per  30 dienų  nuo skundo pateikimo dienos.

Šis  terminas   centrinio   mokesčio   administratoriaus   vadovo

sprendimu  gali  būti  pratęstas  iki  60  dienų,  jeigu  skundui

nagrinėti reikalingas  papildomas tyrimas.  Apie  tai  turi  būti

raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.

     6.   Centrinis    mokesčio   administratorius   pagal   savo

kompetenciją:

     1)  patvirtina   vietos  mokesčio   administratoriaus   arba

centrinio mokesčio  administratoriaus pareigūno  sprendimą,  kurį

mokesčio mokėtojas skundžia;

     2)  panaikina   vietos   mokesčio   administratoriaus   arba

centrinio mokesčio  administratoriaus pareigūno  sprendimą,  kurį

mokesčio mokėtojas skundžia;

     3) iš  dalies  patvirtina  arba  panaikina  vietos  mokesčio

administratoriaus  arba   centrinio  mokesčio   administratoriaus

pareigūno sprendimą, kuris buvo skundžiamas;

     4)   duoda   nurodymą   vietos   mokesčio   administratoriui

skundžiamą  sprendimą  apsvarstyti  iš  naujo  ir  priimti  naują

sprendimą.

     7. Centrinis  mokesčio administratorius, nagrinėdamas vietos

mokesčio administratoriaus  sprendimą, savo  arba savo  pareigūno

tiesiogiai  priimtą   sprendimą,  turi  teisę  išnagrinėti  visus

 

klausimus, susijusius su mokesčio mokėtojo apmokestinimu, ir turi

teisę pakeisti priimtą sprendimą.

 

     57 straipsnis. Sprendimo dėl skundo formulavimas

     1.   Mokesčio    administratorius,   išnagrinėjęs    skundą,

nedelsdamas  raštu  informuoja  mokesčio  mokėtoją  apie  priimtą

sprendimą, nurodydamas sprendimo priėmimo pagrindus.

     2. Sprendime  išaiškinama mokesčio  mokėtojo teisė  apskųsti

priimtąjį sprendimą.

     3. Centrinio  mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas

privalomas vykdyti ginčo šalims, taip pat ir su ginču susijusiems

asmenims, praėjus  58 straipsnio  trečiojoje dalyje  nustatytiems

apskundimo terminams.

     4.  Kai   mokesčio  mokėtojas  skundžia  centrinio  mokesčio

administratoriaus  priimtą  sprendimą  teismui,  sustabdomas  tik

ginčijamų  baudų  ir  delspinigių  išieškojimas  pagal  centrinio

mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą.

 

     58 straipsnis. Mokesčio administratoriaus sprendimo

                    apskundimas teismui

     1.  Mokesčio   mokėtojas,   apskundęs   centrinio   mokesčio

administratoriaus pareigūno,  atlikusio patikrinimą,  veiksmus ir

nesutinkantis su  centrinio mokesčio  administratoriaus sprendimu

(arba jei  tokio sprendimo  centrinis  mokesčio  administratorius

nepriėmė per įstatymo nustatytą laiką), dėl šio pareigūno veiksmų

turi  teisę   apskųsti   centrinio   mokesčio   administratoriaus

sprendimą  (arba   jei   tokio   sprendimo   centrinis   mokesčio

administratorius     nepriėmė,     tai     centrinio     mokesčio

administratoriaus pareigūno veiksmus) teismui.

     2.   Mokesčio    mokėtojas,   apskundęs    vietos   mokesčio

administratoriaus   priimtą    sprendimą   centriniam    mokesčio

administratoriui   ir   nesutinkantis   su   centrinio   mokesčio

administratoriaus priimtu sprendimu arba jeigu centrinis mokesčio

administratorius nepriėmė sprendimo per įstatymo nustatytą laiką,

teismui  skundžia   vietos  mokesčio   administratoriaus  priimtą

sprendimą.

     3. Skundą  teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau

kaip  per   20  dienų  po  centrinio  mokesčio  administratoriaus

sprendimo gavimo  dienos, o  jeigu sprendimas nepriimtas - per 20

dienų nuo kitos dienos, kurią centrinis mokesčio administratorius

turėjo priimti sprendimą.

     4. Mokesčio  administratorius  ir  mokesčio  mokėtojas  turi

teisę per visuomenės informavimo priemones supažindinti visuomenę

su teismų sprendimais mokesčių bylose.

 

           XI SKYRIUS. DATŲ IR DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMAS

 

     59 straipsnis. Terminų nustatymas

 

     1. Dokumentų įteikimo mokesčio administratoriui data laikoma

ta data,  kurią mokesčio  administratorius pažymi, kad dokumentai

gauti.

     2. Dokumentų  įteikimo mokesčio  mokėtojui data  laikoma  ta

data, kurią mokesčio mokėtojas pažymi, kad dokumentus jis gavo.

     3. Jeigu  mokesčio administratorius  arba mokesčio mokėtojas

dokumentus siunčia  paštu, dokumento  gavimo data nustatoma pagal

oficialų pašto  antspaudą, uždėtą  pašto įstaigos,  turinčios tam

teisę.

     4. Tais  atvejais, kai  nėra įrodymų  apie dokumento  gavimą

paštu, terminai  nustatomi  pagal  išsiuntimo  datą,  patvirtintą

oficialiu pašto antspaudu.

     5. Šio  straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse

išvardytos  datų   nustatymo  taisyklės  taikomos  tikrinant,  ar

nepažeisti mokesčių įstatymuose nustatyti terminai.

     6. Jeigu  pagal įstatymą  paskutinė veiksmo  atlikimo  diena

mokesčio administratoriui  yra ne darbo diena, veiksmas turi būti

atliktas kitą dieną po ne darbo dienos.

 

     60 straipsnis. Dokumentų pripažinimas

 

     Senaties terminai  nustatomi tik pagal dokumentų originalus,

turinčius visus  privalomus rekvizitus,  suteikiančius dokumentui

juridinę galią.

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

_