Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.06.09)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.61-1525
Neoficialus įstatymo tekstas:
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1382, 96.06.13, Žin., 1996, Nr.59-1404 (96.06.22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO
ĮSTATYMAS
1995 m. birželio 28 d. Nr.I-974
Vilnius
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles,
kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių
įstatymus, pateikia Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių
sąrašą, nustato mokesčio administratoriaus teises ir pareigas,
mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, mokesčio apskaičiavimo ir
mokėjimo tvarką, mokesčio bei su juo susijusių sumų išieškojimo
bei ginčų nagrinėjimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Mokesčio įstatyme vartojamos sąvokos, jeigu mokesčio
įstatymas nenustato kitaip:
mokestis - mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta
piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės
(savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų
nustatyta tvarka;
rinkliava - įstatymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui už
jam suteikiamas tam tikras valstybės institucijų paslaugas.
Rinkliavos yra papildomas pajamų šaltinis valstybės
(savivaldybės) funkcijoms vykdyti;
mokesčio įstatymas - Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris
nustato mokestį, rinkliavą ar kitą įmoką į valstybės
(savivaldybės) biudžetą, taip pat šis įstatymas ir šio įstatymo 4
straipsnyje minima sutartis;
asmuo - fizinis asmuo (individas), juridinis asmuo, kitas
neturintis juridinio asmens teisių asmuo;
mokesčio mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą
yra nustatyta prievolė mokėti mokestį;
rinkliavos mokėtojas - asmuo, kuris už valstybės institucijų
suteiktas paslaugas privalo sumokėti įstatymų nustatytą
rinkliavą;
mokesčio administratorius - už mokesčio administravimą
atsakinga institucija;
mokesčio administravimas - mokesčio administratoriaus teisių
ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas,
mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės
už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas,
mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas;
mokesčio deklaracija - mokesčio apskaičiavimo dokumentas,
kurį mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo turi
užpildyti ir pateikti mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo
nustatyta tvarka;
mokesčio nepriemoka - mokesčio mokėtojo arba mokestį
išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku
nesumokėta mokesčio suma;
mokesčio permoka - mokesčio mokėtojo arba mokestį
išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka
sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčio permoka taip pat
laikoma per didelė mokesčio suma, kurią patikrinimo metu nustato
mokesčio administratorius;
mokesčio apskaičiavimas - mokesčio deklaracijos arba kito
dokumento pildymas parodant mokesčio dydį pinigais, privalomą
sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;
mokesčio bazė - mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pinigų
suma įvertintas apmokestinamasis objektas, kuriam taikomas
nustatytas mokesčio dydis (tarifas);
mokestį išskaičiuojantis asmuo - asmuo, kuriam mokesčio
įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mokėtojo
mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;
mokesčio įstatymo pažeidimas - atlikta veika,
prieštaraujanti mokesčio įstatymui;
apmokestinimo tvarka - mokesčio įstatymo nustatytas mokesčio
mokėtojas, mokesčio bazė, mokesčio dydžiai (tarifai), mokesčio
lengvatos, baudos ir delspinigiai, mokesčio mokėjimo bei
išieškojimo taisyklės;
mokesčio lengvata - mokesčio mokėtojui įstatymo nustatytos
išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurių reikia mokėti
mažesnį mokestį arba mokesčio mokėjimo terminas atidėtas ar
mokestį galima sumokėti per keletą kartų;
veikla - visokia asmens veika, kurios dėka asmuo galėjo
gauti arba gavo pajamų.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojų lygybė
Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčio mokėtojai dėl šių
įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
4 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios
apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios
sutartys yra ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, tai taikomos
tarptautinių sutarčių taisyklės.
II SKYRIUS. MOKESČIAI
5 straipsnis. Mokesčiai
1. Pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai:
1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizas;
3) fizinių asmenų pajamų mokestis;
4) juridinių asmenų pelno mokestis;
5) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;
6) žemės mokestis;
7) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
8) naftos ir dujų išteklių mokestis;
9) mokestis už aplinkos teršimą;
10) konsulinis mokestis;
11) žyminis mokestis;
12) prekyviečių mokestis;
13) atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos
Respublikos kelių fondo įstatymą;
14) paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;
15) privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
2. Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato tik
atitinkamas mokesčio įstatymas arba jo pagrindu priimtas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas, arba jų pagrindu priimtas
kitas teisės aktas.
3. Šis įstatymas netaikomas administruojant muitų ir
socialinio draudimo mokesčius.
Straipsnio pakeitimai:
{#19960606AA1370 ;} Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)
6 straipsnis. Mokesčio įstatymo įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus mokesčių įstatymus,
taip pat ir šį įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas - Finansų ministerija. Jokiai
kitai valstybės institucijai negali būti pavesta įgyvendinti
mokesčių įstatymų, išskyrus Finansų ministeriją, jeigu to
nenumato mokesčio įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama mokesčių
įstatymus, nustato atitinkamus metodus bei taisykles,
užtikrinančias mokesčio administravimą, arba paveda tai padaryti
Finansų ministerijai.
3. Joks poįstatyminis aktas šio įstatymo 5 straipsnio
pirmojoje dalyje išvardytų mokesčių apmokestinimo tvarkos
nustatymo klausimais negali būti priimtas be finansų ministro
sutikimo.
7 straipsnis. Mokesčio administratoriai
1. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
2. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2
punktuose išvardytus mokesčius taip pat administruoja Lietuvos
Respublikos muitinė, tačiau tik tiek, kiek muitinei pavesta pagal
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų
įstatymus.
3. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7, 8 ir 9
punktuose išvardytus mokesčius taip pat administruoja Aplinkos
apsaugos ministerija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal
Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių už aplinkos
teršimą bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymus.
III SKYRIUS. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA
8 straipsnis. Valstybinė mokesčių inspekcija
1. Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija,
įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės
biudžeto ir kitų lėšų bei atskaitinga finansų ministrui.
Valstybinė mokesčių inspekcija yra juridinis asmuo, turintis savo
sąskaitą banke, antspaudą ir simboliką.
2. Valstybinės mokesčių inspekcijos materialinei bazei
stiprinti ir darbuotojams materialiai skatinti papildomai
skiriama 30 procentų patikrinimų metu išieškotų į valstybės
biudžetą lėšų. Iš šios sumos Valstybinės mokesčių inspekcijos
materialinei bazei stiprinti skiriama 75 procentai išieškotų
lėšų, o likusios lėšos naudojamos mokesčių inspekcijos
darbuotojams skatinti ir socialinėms garantijoms.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais įstatymais,
poįstatyminiais teisės aktais bei Vyriausybės patvirtintais
nuostatais.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija dirba bendradarbiaudama
bei keisdamasi informacija su visais mokesčių administratoriais,
valstybinėmis institucijomis bei užsienio valstybių
institucijomis, kurios administruoja mokesčių mokėjimą.
9 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra
1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro:
1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- centrinis mokesčio administratorius;
2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos -
vietos mokesčio administratoriai.
2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas
centriniam mokesčio administratoriui.
10 straipsnis. Centrinio mokesčio administratoriaus darbo
organizavimas
1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
ministerijos vadovauja viršininkas, kurį skiria ir atleidžia iš
pareigų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas finansų
ministro teikimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos viršininkas atskaitingas finansų ministrui.
2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos struktūrą tvirtina Inspekcijos viršininkas,
suderinęs su finansų ministru.
11 straipsnis. Vietos mokesčio administratoriaus darbo
organizavimas
1. Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų skaičių bei
jų teritorines veiklos zonas nustato finansų ministras
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
viršininko teikimu.
2. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos struktūrą
tvirtina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininkas, atsižvelgdamas į centrinio mokesčio
administratoriaus metodinius nurodymus ir rekomendacijas.
3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką
skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Finansų ministerijos viršininkas. Teritorinės valstybinės
mokesčių inspekcijos viršininkas atskaitingas Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui.
12 straipsnis. Valstybinių mokesčių inspekcijų
darbuotojai
1. Valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojus priima ir
atleidžia iš darbo tos mokesčių inspekcijos, į kurią jie priimami
dirbti, viršininkas.
2. Centrinis mokesčio administratorius nustato reikalavimus,
pagal kuriuos yra atrenkami valstybinės mokesčių inspekcijos
darbuotojai, taip pat procedūras, pagal kurias darbuotojai gali
būti skiriami į aukštesnes pareigas bei didinami jų atlyginimai.
Šie reikalavimai turi būti susiję tik su mokesčių inspekcijos
darbuotojų sugebėjimu atlikti darbą pagal patvirtintas pareigines
instrukcijas ir einamas pareigas.
13 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo
apmokėjimas ir socialinės garantijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų darbo ir
apmokėjimo sąlygas, socialines garantijas nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.
14 straipsnis. Informacijos pateikimo mokesčių mokėtojams
organizavimas
1. Centrinis mokesčio administratorius organizuoja, kad
mokesčių mokėtojams būtų pateikiama informacija apie mokesčių
įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais, ir sudaro
programas mokesčių mokėtojams lavinti. Šio darbo tikslas - padėti
mokesčių mokėtojams vykdyti mokesčių įstatymus bei poįstatyminius
teisės aktus.
2. Centrinis mokesčio administratorius organizuoja mokesčių
mokėtojų švietimą mokesčių įstatymų bei kitų teisės aktų,
reglamentuojančių mokesčių mokėjimo tvarką, klausimais.
15 straipsnis. Mokesčio administratoriaus darbuotojų
mokymo organizavimas
Centrinis mokesčio administratorius organizuoja valstybinės
mokesčių inspekcijos darbuotojų mokymą (kvalifikacijos kėlimą)
pagal tam tikslui parengtas mokymo programas.
IV SKYRIUS. MOKESČIO ADMINISTRATORIAUS
TEISĖS IR PAREIGOS
16 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1. Mokesčio administratorius:
1) tvarko mokesčių mokėtojų ir kitų įmokų į valstybės
(savivaldybės) biudžetą apskaitą;
2) kontroliuoja mokesčių į valstybės (savivaldybės) biudžetą
apskaičiavimą, sumokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius ir
delspinigius bei baudas, paskirtas pagal mokesčių įstatymus, taip
pat grąžina permokas ir neteisingai išieškotus mokesčius,
delspinigius bei baudas;
3) vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių,
rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą lengvatų teikimo;
4) paskirsto mokesčius ir kitas įmokas į valstybės ir
savivaldybių biudžetus;
5) organizuoja konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės
paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių
apskaitą, įkainojimą bei realizavimą;
6) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų
ministerijos pavedimu leidžia teisės aktus arba rengia jų
projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti;
7) teikia paaiškinimus mokesčių mokėtojams mokesčių mokėjimo
klausimais;
8) rengia ir teikia finansų ministrui mokesčių įstatymų bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kitus
pasiūlymus dėl apmokestinimo tvarkos gerinimo;
9) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą;
10) atlieka kituose įstatymuose nustatytas pareigas.
2. Šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose
nustatytas pareigas atlieka vietinis mokesčio administratorius, o
6 ir 8 punktuose - centrinis mokesčio administratorius. Visuose
kituose punktuose nustatytas pareigas atlieka ir vietinis, ir
centrinis mokesčio administratorius.
17 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisės
1. Mokesčio administratoriaus pareigūnai turi teisę:
1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų,
įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms
atlikti reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus apie tikrinamo
juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių
asmens turtą bei pajamas;
2) pateikęs tarnybinį pažymėjimą, norėdamas nustatyti, kaip
asmuo vykdo mokestines prievoles, be išankstinio įspėjimo įeiti į
asmens gamybines (įskaitant ir nuomojamas) patalpas arba
teritoriją, tikrinti veiklai naudojamus materialinius techninius
išteklius bei pagamintą produkciją. Mokesčio administratoriaus
pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai bei
pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai.
Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys,
trukdantys mokesčio administratoriaus pareigūnui pasinaudoti šia
teise, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be
išankstinio įspėjimo įeiti į mokesčio mokėtojo teritoriją,
pastatus ir patalpas (įskaitant ir nuomojamas) galima tik
mokesčio mokėtojo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas
mokesčio mokėtojo sutikimas;
3) paimti laikinai - iki 30 dienų - iš mokesčio mokėtojo
dokumentus, reikalingus mokesčio apskaičiavimo teisingumui
nustatyti, palikus dokumentų paėmimo aktą, užantspauduoti
dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių
saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, daryti
žymas ant mokesčio mokėtojo dokumentų, kad būtų išvengta jų
klastojimo;
4) duoti mokesčio mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus
mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, kitų įmokų mokėjimo į
valstybės (savivaldybės) biudžetą klausimais, taip pat apskaitos
tvarkymo klausimais;
5) išieškoti ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų bankų
įstaigose laiku nesumokėtus mokesčius ir įstatymų numatytus
delspinigius, baudas bei kitas biudžetams priklausančias sumas;
6) duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą
bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku
nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio deklaracijų
ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimų, neleidžia patikrinti
mokesčių arba jei tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei
neteisingo mokesčio apskaičiavimo faktai;
7) duoti mokesčio mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus
mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais;
8) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus
bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos mokesčio
administratoriaus kompetencijai;
9) atlikti patys arba pareikalauti iš kitų kompetentingų
institucijų atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių
inventorizacijas ir kitus faktinius tikrinimus, reikalauti, kad
būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;
10) įrengti mokesčio mokėtojo saugyklose, produkcijos
laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose
skaitiklius bei matavimo prietaisus; užplombuoti ir
užantspauduoti mokesčio mokėtojo saugyklas, patalpas, įrengimus;
uždaryti teritoriją ar jos dalis;
11) laikinai sustabdyti asmenų veiklą, jeigu vengiama
pateikti mokesčio administratoriui reikalaujamus dokumentus,
susijusius su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu, arba jeigu
yra padaryta kitų mokesčių įstatymų pažeidimų, kurie yra
išvardyti šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose;
12) gauti iš mokesčio mokėtojo deklaracijas ir paaiškinimus
apie turto įsigijimo šaltinius;
13) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines
sankcijas, baudas, numatytas mokesčių įstatymuose, taip pat
apskaičiuoti delspinigius;
14) kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų,
organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių
mokesčio administratoriui tinkamai atlikti pareigas. Įmonių
vadovai bei kiti pareigūnai privalo išnagrinėti mokesčio
administratoriaus nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą
dieną po nurodymo gavimo) pranešti mokesčio administratoriui apie
priimtas priemones;
15) areštuoti mokesčio mokėtojo, mokestį išskaičiuojančio
asmens turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu mokesčio įstatymo
nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
laikyti, nešioti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą.
2. Mokesčio administratorius šiame straipsnyje išvardytas
teises turi ir dėl mokestį išskaičiuojančio asmens.
3. Naudotis kitų įstatymų, teisės aktų bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų mokesčio administratoriaus
pareigūnui suteiktomis teisėmis.
18 straipsnis. Mokesčio administratoriaus ir jo pareigūno
veiksmų įforminimas
Mokesčio administratorius ar jo pareigūnas, įgyvendindamas
jam įstatymo suteiktas teises ir eidamas pareigas, atliekamus
veiksmus įformina sprendimais, kurių formas (aktas, pažyma,
nurodymas, teikimas, paaiškinimas, nutarimas, raginimas ir kt.)
ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
V SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJO IR MOKESTĮ IŠSKAIČIUOJANČIO
ASMENS TEISĖS IR PAREIGOS
19 straipsnis. Mokesčių mokėjimas
1. Mokesčio mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus
mokesčius, laikydamasis mokesčių įstatymų, taip pat šio įstatymo
nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir
perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos
tvarkos.
20 straipsnis. Informacijos kaupimas ir pateikimas
1. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo
privalo tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduoti
reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą
mokesčio administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio
deklaraciją arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu būdu
pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir
sumokėjimą.
2. Jeigu mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo
neturi dokumentų (ar juos yra praradęs), reikalingų mokesčiui
apskaičiuoti, privalo juos parengti per mokesčio
administratoriaus nustatytą laiką.
3. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo
nustatyta tvarka mokesčio administratoriui privalo nurodyti savo
adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus šiems
duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai
mokesčio administratorių.
21 straipsnis. Teisė į informaciją
Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo pateikęs
paklausimą mokesčio administratoriui, turi teisę gauti norminius
dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui
vykdyti.
22 straipsnis. Informacijos apie mokesčio mokėtoją
paslaptis
1. Informacija apie mokesčio mokėtoją, pateikta mokesčio
administratoriui arba jo pareigūnui, turi būti laikoma paslaptyje
ir naudojama tik mokesčio įstatymo nustatytiems tikslams.
2. Mokesčio administratoriaus pareigūnas informaciją apie
mokesčio mokėtoją laiko paslaptyje taip pat ir nutraukęs darbo
sutartį su darbdaviu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
3. Informacija, susijusi su mokesčio mokėtoju, gali būti
paskleista:
1) kitam valstybės mokesčio administratoriui arba jo
pareigūnui, jeigu tai būtina administruojant tą patį arba kitą
mokestį;
2) teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms įstatymų
nustatytais atvejais;
3) vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, užsienio šalies
mokesčio administratoriui pagal raštišką paklausimą;
4) kai mokesčio mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo
pažeidimus įrodyta arba kai mokesčio mokėtojas per šio įstatymo
nustatytą laiką ir nustatyta tvarka neapskundė mokesčio
administratoriaus veiksmų. Šiuo atveju informacija apie mokesčio
mokėtoją gali būti paskleista tik tiek, kiek tai yra susiję su
mokesčio įstatymo pažeidimu;
5) informacija, susijusi su mokesčio mokėtoju, gali būti
taip pat paskleista esant raštiškam mokesčio mokėtojo sutikimui
arba jo prašymui.
4. Asmuo, gaunantis informaciją pagal šio straipsnio
trečiosios dalies 1, 2, 3 punktus, privalo ją saugoti paslaptyje.
5. Jeigu mokesčio administratorius šio straipsnio trečiojoje
dalyje numatytais atvejais paskleidė neteisingą informaciją apie
mokesčio mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat po to, kai
buvo apie ją sužinota.
6. Jeigu mokesčio administratorius paskleidžia informaciją
pagal šio straipsnio trečiosios dalies 3 punktą užsienio šalies
mokesčio administratoriui, apie tai būtina informuoti mokesčio
mokėtoją.
7. Mokesčio administratorius, taip pat bet kuris kitas
asmuo, kuriam buvo paskleista su mokesčio mokėtoju susijusi
slapta informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą
įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai
leidžia tokią informaciją skleisti.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi ir mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui.
VI SKYRIUS. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,
IŠIEŠKOJIMAS IR GRĄŽINIMAS
23 straipsnis. Mokesčio deklaracijos reikalavimai
1. Kiekviena mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracija,
pateikiama mokesčio administratoriui, turi atitikti nustatytą
formą. Mokesčio deklaracija pateikiama nustatytu laiku ir tik tam
mokesčio administratoriui, kuriam ji skirta.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai
taikomi ir mokesčio deklaracijai, kurią mokesčio administratoriui
turi pateikti mokestį išskaičiuojantis asmuo.
3. Mokesčio deklaracijos arba kito dokumento, rodančio
mokestinę prievolę, formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.
24 straipsnis. Apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpis
1. Jeigu kitaip nenustatyta mokesčio įstatyme, mokestį
apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už
penkerius praėjusius kalendorinius metus, už kuriuos mokesčio
administratoriui turėjo būti pateikta mokesčio deklaracija.
2. Jeigu mokesčio administratoriui pagal mokesčio įstatymą
nereikia pateikti mokesčio deklaracijos, mokestį apskaičiuoti
arba perskaičiuoti galima ne vėliau kaip penktaisiais metais po
tų kalendorinių metų, kuriais mokestis turėjo būti arba buvo
sumokėtas.
3. Jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio
deklaracijos, pateikia neteisingą mokesčio deklaraciją ar kitaip
vengia mokėti mokestį ir jeigu mokesčio įstatymas nenustato
kitaip, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau
kaip už dešimtį praėjusių kalendorinių metų, už kuriuos mokesčio
administratoriui turėjo būti pateikta mokesčio deklaracija. Ši
taisyklė taip pat taikoma ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
25 straipsnis. Mokesčio lengvatos
Mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamas
mokesčio įstatymas, reglamentuojantis to mokesčio apskaičiavimo
tvarką. Laikinos mokesčių lengvatos gali būti nustatomos ir
specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose.
26 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymas
1. Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčio
administratoriaus apskaičiuota mokesčio suma, jis privalo
įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga.
2. Jeigu mokesčio mokėtojas neturi apskaitos dokumentų ar
visai netvarko apskaitos arba nustatyta, kad dokumentai
suklastoti, taip pat jeigu nepateikia mokesčio administratoriui
reikalaujamos informacijos, mokesčio administratorius turi teisę
apmokestinti mokesčio mokėtoją, naudodamasis netiesioginiais
metodais. Šiuo atveju įrodyti, kad mokestis apskaičiuotas
neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.
3. Netiesioginis apmokestinimo metodas reiškia taisykles,
kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir būdus mokesčio
bazei nustatyti tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas, mokestį
išskaičiuojantis asmuo neturi apskaitos dokumentų, jų netvarko,
turi ne visus reikalingus mokesčio administratoriui dokumentus,
taip pat kai apskaitos dokumentai yra netikri ar suklastoti arba
dėl kitų priežasčių nepavyksta nustatyti mokesčio bazės mokesčio
įstatymo nustatyta tvarka.
4. Jeigu tarp apmokestintų pajamų arba mokesčio mokėtojo
deklaruotų ar kitu būdu įrodytų pajamų ir tarp mokesčio mokėtojo
įsigyto turto arba jo kitokių turėtų išlaidų, kurias įrodo
didelis kiekis suvartojimo elementų, yra didelis skirtumas ar
nustatytų normų neatitikimas, mokesčio administratorius turi
teisę apmokestinti mokesčio mokėtoją tokia nustatytų pajamų suma,
kokios, remiantis jo apskaičiavimu, pagrįstai reikia tokiam
turtui arba suvartojimo elementams įsigyti. Šiuo atveju įrodyti,
kad mokestis nustatytas neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.
5. Suvartojimo elementas reiškia materialinių ir
nematerialinių gėrybių visumą, tinkamą ilgalaikiam arba
trumpalaikiam vartojimui.
6. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio
administratoriui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka mokesčio
deklaracijos, mokesčio administratorius pats įvertina mokesčio
mokėtojo mokestinio įsiskolinimo sumą. Ši mokestinio įsiskolinimo
suma nustatoma (įvertinama) pagal vieną iš žemiau išvardytų būdų:
1) remiantis informacija apie mokesčių mokėtoją, kurią
administratorius turi iš ankstesnių mokesčio mokėtojo jam
pateiktų deklaracijų ar kitų dokumentų, arba remiantis
informacija, gauta iš tokia pat arba panašia veikla užsiimančių
asmenų;
2) remiantis kiekviena kita informacija, kurią mokesčių
administratorius turi apie mokesčio mokėtoją.
26(1) straipsnis. Žinių ir informacijos pateikimas
mokesčio administratoriui
1. Lietuvos Respublikos registruotos visų rūšių įmonės,
įstaigos ir organizacijos, atsiskaitydamos tarpusavyje bei su
užsienio subjektais (išskyrus fizinius asmenis) už prekes ir
paslaugas grynaisiais pinigais, privalo pateikti vietos
mokesčio administratoriui žinias Finansų ministerijos
nustatyta tvarka apie išmokėtas per dieną vienam ūkio
subjektui sumas, viršijančias 10 000 Lt. Jei suma išmokama
užsienio ūkio subjektui valiuta, tai ji skaičiuojama pagal tos
dienos oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir
užsienio valiutos santykį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žinios pateikiamos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
registruotas pajamas gavęs ūkio subjektas, per 10 dienų,
pasibaigus mėnesiui, kurį šios sumos buvo išmokėtos. Žinios
apie užsienio ūkio subjektams išmokėtas sumas pateikiamos
centriniam mokesčio administratoriui.
3. Už kiekvieną pavėluotą šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų žinių pateikimo dieną iš įmonių, įstaigų ir
organizacijų išieškomi delspinigiai - po 0,2 procento
nepraneštosios sumos, tačiau ne daugiau kaip triguba
išmokėjimo suma. Delspinigiai už laiku nepraneštas žinias
įskaitomi į valstybės biudžetą.
4. Komerciniai bankai privalo iki kiekvieno mėnesio 5
dienos pateikti centriniam mokesčio administratoriui
informaciją apie praėjusį mėnesį ūkio subjektų atidarytas ir
uždarytas visų rūšių sąskaitas.
5. Už klaidingos informacijos apie atidarytas sąskaitas
pateikimą ar nepateikimą komercinių bankų vadovai atsako
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1382, 96.06.13, Žin., 1996, Nr.59-1404 (96.06.22)
27 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo
tikrinimas
1. Atlikęs patikrinimą, mokesčio administratoriaus
pareigūnas(ai) surašo aktą, kurį pasirašo patikrinimą atlikęs
mokesčio administratoriaus pareigūnas(ai) bei tikrintos įmonės,
įstaigos, organizacijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas
(buhalteris) arba fizinis asmuo.
2. Atsisakymas pasirašyti patikrinimo dokumentą (aktą)
neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo mokesčių, delspinigių ir baudų
mokėjimo.
3. Mokesčio administratoriaus pareigūnai savarankiškai
pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą
ir laiką.
4. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo
privalo sudaryti darbo sąlygas mokesčio administratoriaus
pareigūnams, pateikti visus dokumentus, reikalingus mokesčio
apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti.
28 straipsnis. Mokesčių paskirstymas
1. Mokesčiai ir kitos įmokos į valstybės (savivaldybės)
biudžetą paskirstomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos
biudžetinės sandaros įstatyme bei mokesčių įstatymuose. Jeigu
nėra nurodyta, kur kaupiami mokesčiai ar kitos biudžetams
priklausančios sumos, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.
2. Pajamos iš delspinigių arba baudų už pavėluotą, mažesnio
mokesčio sumokėjimą arba visišką nesumokėjimą kaupiamos tokia pat
tvarka, kaip ir mokesčiai, už kurių netinkamą mokėjimą
delspinigiai arba baudos buvo apskaičiuotos.
29 straipsnis. Mokesčio sumokėjimas ir išieškojimas
1. Mokesčio sumokėjimo terminą nustato mokesčio įstatymas.
2. Mokesčio administratoriaus patikrinimo metu išaiškintos
nesumokėtos mokesčių sumos ir priskaičiuoti delspinigiai turi
būti sumokami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokesčio
mokėtojas apie tai sužinojo.
3. Apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties
terminas yra netaikomas. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems
delspinigiams ir baudoms.
4. Pirmiausiai sumokami (išieškomi) seniausiai nesumokėti
mokesčiai, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.
30 straipsnis. Raginimas mokestines prievoles įvykdyti
geruoju
1. Mokesčio administratorius, nustatęs mokesčio mokėtojo
įsiskolinimą ir naudodamasis savo teise išieškoti nesumokėtą
mokestį bei su juo susijusias kitas sumas (delspinigius, baudas)
priverstine tvarka, prieš pradėdamas atlikti savo pareigą
nusiunčia mokesčio mokėtojui raginimą geruoju sumokėti mokestį ir
kitas su netinkamu mokesčio mokėjimu susijusias sumas.
2. Raginime geruoju sumokėti mokestį ir kitas su netinkamu
mokesčio mokėjimu susijusias sumas turi būti nurodyta:
1) mokesčio administratoriaus pavadinimas;
2) mokesčio mokėtojo pavadinimas;
3) raginimo išdavimo data;
4) mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris;
5) mokėtino mokesčio suma bei su juo susijusios sumos
(delspinigiai, baudos);
6) terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi geruoju
sumokėti raginime nurodytas sumas;
7) sąskaita, į kurią raginime nurodytos sumos turi būti
sumokėtos;
8) pastaba, kad nesumokėjus raginime nurodytų sumų geruoju,
šios sumos bus išieškotos priverstinai.
3. Tuo atveju, kai yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas gali
turtą paslėpti, jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, mokesčio
administratoriaus pareigūnas turi teisę įteikdamas raginimą kartu
areštuoti mokesčio mokėtojo turtą.
4. Mokesčio administratorius mokesčio mokėtojui sumokėti
raginime nurodytas sumas paskiria ne mažiau kaip penkiolika, bet
ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo raginimo įteikimo dienos.
5. Jeigu mokesčio mokėtojas atsisako priimti raginimą arba
jo nerandama buveinėje, raginimą pristatantis asmuo tai pažymi
raginime ir grąžina jį mokesčio administratoriui. Įrašą apie
mokesčio mokėtojo atsisakymą priimti raginimą ir apie atsisakymo
motyvų patvirtinimą padaro raginimą pristatantis asmuo ir
kviestinis. Mokesčio mokėtojo atsisakymas priimti raginimą
prilyginamas raginimo jam įteikimui. Taip pat raginimas laikomas
įteiktu, jeigu mokesčio mokėtojo nerandama buveinėje jo nurodytu
adresu ir darbo laiku du kartus.
31 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisė išieškoti
mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto
1. Jeigu mokesčio mokėtojas nesumoka mokesčio ar kitų su
mokesčio tinkamu mokėjimu susijusių sumų (delspinigių, baudų),
nurodytų mokesčio administratoriaus raginime, tai mokesčio
administratorius įgyja teisę išieškoti mokestį iš mokesčio
mokėtojo turto, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodeksą gali būti nukreiptas išieškojimas.
2. Teisė išieškoti mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto
įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime įvykdyti
mokestines prievoles geruoju nurodytas terminas.
3. Teisė išieškoti mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto
išnyksta tą dieną, kai mokesčio mokėtojas susimoka mokesčio
nepriemoką bei su ja susijusias sumas (delspinigius, baudas).
32 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto areštas
Mokesčio mokėtojo turto ar pinigų areštas yra turto ar
pinigų sumų aprašymas ir uždraudimo jais disponuoti paskelbimas,
nesvarbu pas ką arešto dieną tas turtas ar pinigai buvo. Tai
įforminama turto arešto aktu.
33 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto aprašymas
1. Mokesčio administratorius aprašo mokesčio mokėtojo turto
tiek, kiek jo reikia mokesčiams bei su jais susijusioms sumoms
(delspinigiams, baudoms) sumokėti ir priverstinio išieškojimo
išlaidoms padengti.
2. Mokesčio administratorius gali aprašytuosius daiktus
užantspauduoti.
3. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas, kai yra įsiskolinimas
biudžetui. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas dalyvaujant pačiam
mokesčio mokėtojui, o tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas yra ne
fizinis asmuo - dalyvaujant mokesčio mokėtojo darbuotojams,
atsakingiems už mokesčio deklaracijos užpildymo teisingumą.
4. Turtą aprašant mokesčio mokėtojas turi teisę pareikšti
mokesčio administratoriui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti
išieškojimą pirmiausiai. Mokesčio administratorius privalo tokį
pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia šio
administratoriaus interesų ir nekliudo išieškoti mokesčių bei su
jais susijusių sumų.
34 straipsnis. Turto arešto akto turinys
1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:
1) akto surašymo laikas ir vieta;
2) surašiusio aktą mokesčio administratoriaus pareigūno,
taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės;
3) mokesčio administratoriaus pareigūno ir mokesčio mokėtojo
vardai ir pavardės (pavadinimai);
4) kiekvieno aprašomo daikto pavadinimas, jo skiriamieji
požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti
požymiai), kiekvieno daikto įkainojimas ir viso areštuojamo turto
vertė;
5) kad daiktai užantspauduoti, jeigu tai buvo padaryta;
6) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti, sąrašas;
7) asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, ir jo adresas,
jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam mokesčio mokėtojui;
8) įrašas, kad mokesčio mokėtojui ir kitiems asmenims
pranešta, jog mokesčio mokėtojui arba turto saugotojui
išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė,
numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4141
straipsnyje;
9) mokesčio mokėtojo ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant
turtą, pastabos bei pareiškimai, taip pat mokesčio
administratoriaus patvarkymai dėl jų.
2. Reikiamais atvejais turto arešto akte išvardijami rasti
daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas
išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.
3. Turto arešto aktą pasirašo mokesčio administratoriaus
pareigūnas, turto saugotojas, mokesčio mokėtojas ir kiti asmenys,
kurie dalyvauja areštuojant turtą.
35 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas
Areštuotą skolininko turtą mokesčio administratoriaus
pareigūnas įkainoja tos vietovės kainomis, atsižvelgdamas į turto
nusidėvėjimą. Jeigu kai kuriuos daiktus įkainoti sunku, taip pat
jeigu mokesčio mokėtojas prieštarauja mokesčio administratoriaus
pareigūno atliktam įkainojimui, mokesčio administratorius turto
vertei nustatyti kviečia ekspertą.
36 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas
1. Areštuotą turtą mokesčio administratorius pasirašytinai
perduoda saugoti mokesčio mokėtojui arba kitam asmeniui. Jiems
įteikiamas turto arešto akto nuorašas.
2. Saugotojas (jeigu jis nėra mokesčio mokėtojas) gauna
atlyginimą pagal nustatytą įkainį. Be to, jam atlyginamos
faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu
atsižvelgiant į jo gautą naudą.
3. Iš mokesčio mokėtojo paimtas valiutines vertybes,
vertybinius popierius, brangiųjų metalų luitus, šlichą,
grynuolius, gamybinės ir laboratorinės vertės pusfabrikačius bei
dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus buitinius
dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų,
brangakmenių, perlų bei jų laužą mokesčio administratorius
perduoda saugoti jį aptarnaujančiai banko įstaigai.
4. Perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar
paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar
sužalojimas užtraukia saugotojui baudžiamąją atsakomybę.
5. Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar
sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako savo turtu.
37 straipsnis. Priverstinis mokesčio ir su juo susijusių
sumų išieškojimas
1. Surašęs turto arešto aktą, mokesčio administratorius
priima sprendimą dėl išieškų ir jį kartu su turto arešto aktu
perduoda teismo antstoliams vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.
2. Sprendimas dėl išieškų į biudžetą perduodamas teismo
antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas dėl išieškų į biudžetą perduodamas
teismo antstoliams tik pasibaigus mokesčio administratoriaus
veiksmų apskundimo procesui, numatytam šio įstatymo X skyriuje,
arba tada, kai yra pradelstas skundo padavimo terminas.
3. Kiekvienas asmuo, pas kurį yra areštuotas mokesčio
mokėtojo turtas, negali atlikti jokių veiksmų su mokesčio
mokėtojo turtu (nei daryti išmokų iš to turto, nei jo kam nors
perleisti), išskyrus mokesčio administratoriaus nurodymų vykdymą.
4. Asmeniui, kurio sąskaitą banke areštavo mokesčio
administratorius, bankas negali atidaryti naujos sąskaitos ir
negali daryti jokių išmokų iš areštuotos sąskaitos, išskyrus
išmokas pagal mokesčio administratoriaus nurodymą. Sąskaitos
areštas nėra kliūtis pinigams patekti (įskaityti) į asmens
sąskaitą.
38 straipsnis. Mokesčio grąžinimas
1. Mokesčio sumos, kurias mokesčio administratorius grąžina
mokesčio mokėtojui, išmokamos iš to biudžeto arba biudžetų, į
kuriuos jos buvo įmokėtos, ir tomis pačiomis proporcijomis,
kuriomis buvo sumokėtos.
2. Kitos su mokesčio grąžinimu susijusios sumos grąžinamos
ta pačia tvarka kaip ir mokestis.
3. Jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame mokesčio įstatyme,
prašymas grąžinti sumokėto mokesčio permoką gali būti pateiktas
per dvejus kalendorinius metus po tų metų, kuriais mokestis buvo
sumokėtas.
4. Prašymas turi būti pateiktas raštu tam pačiam mokesčio
administratoriui, kuriam buvo sumokėtas per didelis mokestis.
Prašyme nurodoma permokėta suma ir grąžinimo pagrindas.
5. Mokesčio administratorius grąžina mokesčio mokėtojui
permokėtą mokestį per 30 dienų po to, kai gavo raštišką
pareiškimą dėl mokesčio grąžinimo. Mokesčio administratorius, per
nurodytą laiką negrąžinęs permokėto mokesčio sumos, mokesčio
mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki tol, kol permokėto
mokesčio suma bus grąžinta. Palūkanų dydis lygus nustatytam
delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, sumažintam iki
15 punktų.
6. Mokesčio administratorius per 30 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos permokėtą mokesčio sumą gali įskaityti bet kokio
kito mokesčio (įskaitant delspinigius ir baudas) įsiskolinimui
padengti, nors tai nenurodyta mokesčio mokėtojo raštu pateiktame
prašyme. Mokesčio administratorius, per nurodytą laiką neįskaitęs
permokėtos sumos kito mokesčio (įskaitant baudas ir delspinigius)
įsiskolinimui padengti, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja
palūkanas tokia pat tvarka, kaip ir ne laiku grąžinus permokėtas
mokesčio sumas. Mokesčio administratorius šią teisę turi ir
nesant mokesčio mokėtojo raštiško pareiškimo.
7. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo perveda per didelį
mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą, už permokėtą
mokesčio sumą palūkanos neskaičiuojamos, o suma grąžinama per 30
dienų nuo prašymo gavimo dienos.
39 straipsnis. Delspinigiai
1. Delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą ar
pervestą deklaruotą mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą,
neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku
sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą.
2. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to,
kai mokestis turėjo būti sumokėtas arba pervestas į valstybės
(savivaldybės) biudžetą, ir baigiami skaičiuoti mokesčio
sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai.
3. Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir
delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų
ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio
ketvirčio palūkanų normą, mokamą už valstybės ne ilgiau kaip
vieneriems metams išleistas obligacijas, padidintą iki 10 punktų.
4. Iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens,
nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi
tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.
5. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo mokesčio
mokėjimo.
6. Už per nustatytą terminą nesumokėtas mokesčio
administratoriaus pareigūno(ų) papildomai išaiškintas mokesčių
sumas bei jo skirtas baudas skaičiuojami ir išieškomi
delspinigiai šio straipsnio nustatyta tvarka.
40 straipsnis. VI skyriaus išimtys
1. Šio skyriaus nuostatos netaikomos tiems mokesčio
mokėtojams, iš kurių mokestį išskaičiuoja ir sumoka į valstybės
(savivaldybės) biudžetą mokestį išskaičiuojantis asmuo.
2. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo neteisingai išskaitė
ir sumokėjo mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą,
įskaitant delspinigius ir baudas, tai šie įsiskolinimai išieškomi
iš mokestį išskaičiuojančio asmens šiame skyriuje nustatyta
tvarka.
VII SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJŲ APSKAITA
41 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registras
1. Mokesčio mokėtojų apskaitai tvarkyti sudaromas bendras
mokesčio mokėtojų registras.
2. Mokesčio administratorius registruoja visus asmenis,
kurių registravimas yra privalomas pagal šio įstatymo 43
straipsnį.
42 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojai
1. Mokesčio mokėtojų registro steigėjas yra finansų
ministras, tvarkytojas - mokesčio administratorius.
2. Bendrą mokesčio mokėtojų registrą tvarko centrinis
mokesčio administratorius.
3. Mokesčio mokėtojus registruoja ir teritorijos
registracinius duomenis tvarko vietos mokesčio administratorius.
4. Mokesčio mokėtojų registras turi būti tvarkomas taip, kad
būtų suderintas su kitais valstybiniais registrais ir
klasifikatoriais. Todėl mokesčio administratorius bendradarbiauja
su valstybinių registrų ir klasifikatorių tvarkytojais.
43 straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei asmenų,
išskaičiuojančių mokesčius, registracija
1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta
prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą
vietos mokesčio administratorių kaip mokesčio mokėtojas.
2. Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį,
pas vietos mokesčio administratorių registruojasi per savo
darbdavį.
3. Kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo
registruotis pas vietos mokesčio administratorių ir pateikti
mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, sąrašą pagal
nustatytą formą ir tvarką.
44 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo laikas
Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė
mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos
mokesčio administratorių ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
prievolės atsiradimo. Prievolės atsiradimo momentu laikomas
teisinis asmens įregistravimas, o kai teisinis registravimas
įstatymo nenumatytas - veiklos vykdymo pradžia.
45 straipsnis. Mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris
1. Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis
asmuo privalo turėti nuolatinį identifikacinį numerį, leidžiantį
identifikuoti mokesčio mokėtoją ar išskaičiuojantį mokestį
asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.
2. Įmonėms ir organizacijoms naudojamas Juridinių vienetų
registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims - Gyventojų
registro asmenų kodas.
3. Mokesčio mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių
negalima naudoti Juridinių vienetų registro identifikacinio kodo
ar Gyventojų registro asmenų kodo, priskiriamas laikinas mokesčio
mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato
mokesčio mokėtojų registro tvarkytojas.
46 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo taisyklės
ir registro pildymo tvarka
Mokesčio mokėtojų registravimo taisykles ir registro pildymo
tvarką nustato finansų ministras centrinio mokesčio
administratoriaus teikimu.
VIII SKYRIUS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI
47 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl
aplaidumo
Mokestinės prievolės neįvykdymu dėl aplaidumo laikoma, kai
mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo į
valstybės (savivaldybės) biudžetą sumoka (perveda) mažiau kaip
100 procentų, bet daugiau kaip 85 procentus įstatymo nustatyto
mokesčio.
48 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl
didelio aplaidumo
Mokestinės prievolės neįvykdymu dėl didelio aplaidumo
laikoma, kai mokesčio mokėtojas arba asmuo, išskaičiuojantis
mokestį, į valstybės (savivaldybės) biudžetą sumoka (perveda)
mažiau nei 85 procentus mokesčio, kurį turėjo sumokėti (pervesti)
pagal įstatymus.
49 straipsnis. Piktybiniai mokesčių įstatymų pažeidimai
1. Piktybiniu mokesčių įstatymų pažeidimu laikomas
pasikartojantis, sistemingas ar sąmoningas mokesčio įstatymo
pažeidimas.
2. Piktybiniu mokesčio įstatymo pažeidimu laikoma, jei:
1) mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo
padarė veikas, numatytas šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose, du
kartus per trejus kalendorinius metus;
2) mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo
padarė veikas, numatytas šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose,
tris ir daugiau kartų, nesvarbu, per kokį laikotarpį tai buvo
atlikta;
3) asmuo aplaidžiai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos
buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš
dalies nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos,
komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti
turto;
4) asmuo apgaulingai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos
buhalterinę apskaitą, paslepia, sunaikina arba praranda apskaitos
dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies
nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos komercinės, ūkinės,
finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;
5) asmuo mokesčio administratoriui pateikiamoje mokesčio
deklaracijoje įrašo neteisingus duomenis apie savo pajamas ar jų
naudojimą;
6) asmuo mokesčio administratoriui nepateikia mokesčio
deklaracijos ar pateikia ją pavėluotai, jeigu už tokį pat
pažeidimą jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda;
7) asmuo netvarko apskaitos dokumentų;
8) asmuo neleidžia mokesčio administratoriaus pareigūnui
susipažinti su apskaitos dokumentais;
9) asmuo, gavęs mokesčio administratoriaus pakartotinį
pranešimą, neatvyksta nurodytu laiku pas mokesčio
administratorių;
10) asmuo klastoja dokumentus arba pateikia mokesčio
administratoriui suklastotus duomenis;
11) asmuo bando trukdyti mokesčio nustatymo ar surinkimo
procesui;
12) asmuo bendradarbiauja su kitais asmenimis prisidėdamas
prie bet kurios šiame straipsnyje išvardytų veikų;
13) asmuo, neįsiregistravo kaip mokesčio mokėtojas arba kaip
mokestį išskaičiuojantis asmuo;
14) asmuo nepranešė mokesčio administratoriui apie savo
buveinės adreso ir darbo laiko pasikeitimą.
IX SKYRIUS. ATSAKOMYBĖ UŽ MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS
50 straipsnis. Baudų skyrimas
1. Banko (kredito) įstaigai, nevykdančiai mokesčio
administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka
iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens
sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, ar ji areštuota ar ne, mokesčio
administratorius skiria baudą, kuri lygi nurodyme nurodytai
pinigų sumai. Skiriama bauda negali būti didesnė už pinigų sumą,
esančią mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens
sąskaitoje tą dieną, kada bankas gavo nurodymą nurašyti pinigus
ne ginčo tvarka. Baudos sumokėjimas neatleidžia banko įstaigos
nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.
2. Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės
dėl aplaidumo (47 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos
(nepervestos) mokesčio sumos 50 procentų dydžio bauda.
3. Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės
dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos
(nepervestos) mokesčio sumos 100 procentų dydžio bauda.
4. Jeigu mokesčius išskaičiuojantis asmuo pažeidžia mokesčio
įstatyme nustatytą mokesčio išskaičiavimo ir pervedimo į
valstybės (savivaldybės) biudžetą tvarką (47 straipsnis), jam
skiriama bauda, sudaranti 10 procentų sumos, kuri nebuvo mokesčio
įstatymo nustatyta tvarka išskaičiuota ar pervesta į valstybės
(savivaldybės) biudžetą, o dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis)
- 50 procentų bauda, kuri nebuvo mokesčio įstatymo nustatyta
tvarka išskaičiuota ar pervesta į valstybės (savivaldybės)
biudžetą.
5. Asmenys, pažeidę mokesčių įstatymus ir padarę veikas,
numatytas šio įstatymo 49 straipsnyje, traukiami administracinėn
arba baudžiamojon atsakomybėn. Tais atvejais, kai 49 straipsnyje
nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai padaryti juridinio asmens
arba asmens, neturinčio juridinio asmens teisių, administracinėn
arba baudžiamojon atsakomybėn traukiami to ūkio subjekto
darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio
apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą.
51 straipsnis. Mokesčio administratoriaus atsakomybė
1. Įstatymus pažeidę mokesčio administratoriaus pareigūnai
traukiami drausminėn, materialinėn, baudžiamojon atsakomybėn
įstatymų nustatyta tvarka.
2. Mokesčio mokėtojų patirti nuostoliai dėl neteisėtų
mokesčio administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmų atlyginami
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Baudų sumokėjimo terminas
1. Mokesčio administratoriaus skirtos baudos už mokesčio
įstatymo pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos
dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Vietos
mokesčio administratorius turi teisę šį terminą nustatyta tvarka
pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, centrinis mokesčio
administratorius - ne ilgiau kaip vieneriems metams, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė - iki dvejų metų.
2. Bauda, nesumokėta per šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytą terminą, išieškoma tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas
mokestis.
3. Pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus terminus
leidžiama ir delspinigius mokėti per keletą kartų, tačiau tik
tuos delspinigius, kuriuos mokesčio administratoriaus pareigūnas
priskaičiavo patikrinimo metu.
4. Jeigu šio straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse
nustatyta tvarka atidėtos sumos nesumokamos per atidėtąjį
laikotarpį arba sumokama tik dalis atidėtų sumų, tai nesumokėtos
atidėtos sumos indeksuojamos atsižvelgiant į suvestinį vartojimo
kainų indeksą. Indeksuojama tik tuo atveju, jeigu per atidėjimo
laikotarpį suvestinis vartojimo kainų indeksas yra ne mažesnis
kaip 1,1.
53 straipsnis. Leidimo (licencijos) verstis veikla ir
eksporto bei importo operacijų atšaukimas
1. Asmeniui, neįsiregistravusiam nustatyta tvarka kaip
mokesčio mokėtojui, nepateikusiam mokesčio įstatymo nustatyta
tvarka ir per nustatytus terminus mokesčio deklaracijos arba
kitokiu būdu vengiančiam mokėti mokesčius, trukdančiam mokesčio
administratoriui tinkamai atlikti pareigas ir įgyvendinti
įstatymo suteiktas teises, mokesčio administratoriaus pareigūnai
gali sustabdyti leidimo (licencijos) galiojimą verstis atitinkama
veikla, taip pat gali priimti sprendimą sustabdyti eksporto bei
importo operacijas.
2. Institucija, gavusi šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatyta tvarka mokesčio administratoriaus nurodymą, privalo jį
įvykdyti nedelsdama, tik gavusi nurodymą.
X SKYRIUS. MOKESTINIAI GINČAI IR BYLINĖJIMASIS
54 straipsnis. Mokestiniai ginčai
1. Mokesčio mokėtojas gali užginčyti kiekvieną mokesčio
administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo
pasekmes.
2. Mokestinius ginčus nagrinėja vietos mokesčio
administratorius, centrinis mokesčio administratorius ir teismas.
3. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio
mokėtojas turi teisę būti išklausytas.
4. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio
administratorius turi stengtis, kad su mokesčio mokėtoju būtų
pasiektas abipusis supratimas dėl vienodo mokesčio įstatymo
taikymo.
5. Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir
mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip
ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio
mokėtojo.
55 straipsnis. Skundo pateikimas vietos mokesčio
administratoriui
1. Vietos mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius
ginčus, kurie iškyla tiesiogiai tarp mokesčio mokėtojo ir
mokesčio administratoriaus pareigūno, atliekančio patikrinimą,
laikydamasis mokesčių ir kitų įstatymų bei jų pagrindu priimtų
poįstatyminių aktų.
2. Mokesčio mokėtojo skundas priimamas tik tada, jeigu:
1) pateikiamas raštu per 20 dienų nuo mokesčio
administratoriaus pareigūno surašyto sprendimo gavimo dienos;
2) pateikiamas tam mokesčio administratoriui, kurio
pareigūno veiksmai skundžiami;
3) jame nurodytas mokesčio mokėtojo vardas, pavardė
(pavadinimas), adresas, jo surašymo data ir yra pasirašytas;
4) nurodyti skundžiami veiksmai.
3. Skundo padavimas sustabdo mokesčio administratoriaus
nurodymo vykdymą, bet nėra kliūtis paskirti mokesčio mokėtojui
turto areštą ar pagrindas naikinti turto areštą.
4. Skundą nagrinėjantis mokesčio administratorius turi
priimti sprendimą per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.
5. Skundą nagrinėjantis mokesčio administratorius pagal savo
kompetenciją:
1) patvirtina mokesčio administratoriaus pareigūno
sprendimą;
2) panaikina mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba panaikina mokesčio
administratoriaus pareigūno sprendimą;
4) paveda atlikti pakartotinį patikrinimą.
56 straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir pateikimas
centriniam mokesčio administratoriui
1. Centrinis mokesčio administratorius nagrinėja tuos
mokestinius ginčus, kuriuos nagrinėjo vietos mokesčio
administratorius, arba jei vietos mokesčio administratorius
nepriėmė jokio sprendimo per 55 straipsnio ketvirtojoje dalyje
nurodytą terminą.
2. Jeigu skundas pateikiamas dėl centrinio mokesčio
administratoriaus pareigūnų priimtų sprendimų, šio straipsnio
pirmoji dalis netaikoma.
3. Skundas centriniam mokesčio administratoriui nagrinėjamas
tik tada, jeigu:
1) pateikiamas raštu per 20 dienų po to, kai buvo gautas
vietos mokesčio administratoriaus sprendimas dėl skundo tyrimo
rezultatų arba pasibaigė laikas, per kurį toks sprendimas turėjo
būti priimtas;
2) dėl centrinio mokesčio administratoriaus (jo pareigūnų)
sprendimo pateikiamas raštu per 20 dienų po skundžiamo sprendimo
gavimo dienos;
3) pateiktas centriniam mokesčio administratoriui;
4) jame nurodytas mokesčio mokėtojo vardas, pavardė
(pavadinimas), jo adresas, surašymo data ir yra pasirašytas;
5) nurodyti skundžiami veiksmai.
4. Skundo padavimas centriniam mokesčio administratoriui
sustabdo vietos mokesčio administratoriaus sprendimo vykdymą, bet
jis nėra kliūtis paskirti mokesčio mokėtojo turtui areštą ar
pagrindas naikinti turto areštą.
5. Centrinis mokesčio administratorius turi priimti
sprendimą dėl skundo per 30 dienų nuo skundo pateikimo dienos.
Šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus vadovo
sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui
nagrinėti reikalingas papildomas tyrimas. Apie tai turi būti
raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.
6. Centrinis mokesčio administratorius pagal savo
kompetenciją:
1) patvirtina vietos mokesčio administratoriaus arba
centrinio mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą, kurį
mokesčio mokėtojas skundžia;
2) panaikina vietos mokesčio administratoriaus arba
centrinio mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą, kurį
mokesčio mokėtojas skundžia;
3) iš dalies patvirtina arba panaikina vietos mokesčio
administratoriaus arba centrinio mokesčio administratoriaus
pareigūno sprendimą, kuris buvo skundžiamas;
4) duoda nurodymą vietos mokesčio administratoriui
skundžiamą sprendimą apsvarstyti iš naujo ir priimti naują
sprendimą.
7. Centrinis mokesčio administratorius, nagrinėdamas vietos
mokesčio administratoriaus sprendimą, savo arba savo pareigūno
tiesiogiai priimtą sprendimą, turi teisę išnagrinėti visus
klausimus, susijusius su mokesčio mokėtojo apmokestinimu, ir turi
teisę pakeisti priimtą sprendimą.
57 straipsnis. Sprendimo dėl skundo formulavimas
1. Mokesčio administratorius, išnagrinėjęs skundą,
nedelsdamas raštu informuoja mokesčio mokėtoją apie priimtą
sprendimą, nurodydamas sprendimo priėmimo pagrindus.
2. Sprendime išaiškinama mokesčio mokėtojo teisė apskųsti
priimtąjį sprendimą.
3. Centrinio mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas
privalomas vykdyti ginčo šalims, taip pat ir su ginču susijusiems
asmenims, praėjus 58 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytiems
apskundimo terminams.
4. Kai mokesčio mokėtojas skundžia centrinio mokesčio
administratoriaus priimtą sprendimą teismui, sustabdomas tik
ginčijamų baudų ir delspinigių išieškojimas pagal centrinio
mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą.
58 straipsnis. Mokesčio administratoriaus sprendimo
apskundimas teismui
1. Mokesčio mokėtojas, apskundęs centrinio mokesčio
administratoriaus pareigūno, atlikusio patikrinimą, veiksmus ir
nesutinkantis su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu
(arba jei tokio sprendimo centrinis mokesčio administratorius
nepriėmė per įstatymo nustatytą laiką), dėl šio pareigūno veiksmų
turi teisę apskųsti centrinio mokesčio administratoriaus
sprendimą (arba jei tokio sprendimo centrinis mokesčio
administratorius nepriėmė, tai centrinio mokesčio
administratoriaus pareigūno veiksmus) teismui.
2. Mokesčio mokėtojas, apskundęs vietos mokesčio
administratoriaus priimtą sprendimą centriniam mokesčio
administratoriui ir nesutinkantis su centrinio mokesčio
administratoriaus priimtu sprendimu arba jeigu centrinis mokesčio
administratorius nepriėmė sprendimo per įstatymo nustatytą laiką,
teismui skundžia vietos mokesčio administratoriaus priimtą
sprendimą.
3. Skundą teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau
kaip per 20 dienų po centrinio mokesčio administratoriaus
sprendimo gavimo dienos, o jeigu sprendimas nepriimtas - per 20
dienų nuo kitos dienos, kurią centrinis mokesčio administratorius
turėjo priimti sprendimą.
4. Mokesčio administratorius ir mokesčio mokėtojas turi
teisę per visuomenės informavimo priemones supažindinti visuomenę
su teismų sprendimais mokesčių bylose.
XI SKYRIUS. DATŲ IR DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMAS
59 straipsnis. Terminų nustatymas
1. Dokumentų įteikimo mokesčio administratoriui data laikoma
ta data, kurią mokesčio administratorius pažymi, kad dokumentai
gauti.
2. Dokumentų įteikimo mokesčio mokėtojui data laikoma ta
data, kurią mokesčio mokėtojas pažymi, kad dokumentus jis gavo.
3. Jeigu mokesčio administratorius arba mokesčio mokėtojas
dokumentus siunčia paštu, dokumento gavimo data nustatoma pagal
oficialų pašto antspaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam
teisę.
4. Tais atvejais, kai nėra įrodymų apie dokumento gavimą
paštu, terminai nustatomi pagal išsiuntimo datą, patvirtintą
oficialiu pašto antspaudu.
5. Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse
išvardytos datų nustatymo taisyklės taikomos tikrinant, ar
nepažeisti mokesčių įstatymuose nustatyti terminai.
6. Jeigu pagal įstatymą paskutinė veiksmo atlikimo diena
mokesčio administratoriui yra ne darbo diena, veiksmas turi būti
atliktas kitą dieną po ne darbo dienos.
60 straipsnis. Dokumentų pripažinimas
Senaties terminai nustatomi tik pagal dokumentų originalus,
turinčius visus privalomus rekvizitus, suteikiančius dokumentui
juridinę galią.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS