Suvestinė redakcija nuo 2019-12-21

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 33-1070, i. k. 1042210ISAK00003-87

 

Nauja redakcija nuo 2011-06-29:

Nr. 3-357, 2011-06-10, Žin. 2011, Nr. 73-3519 (2011-06-16), i. k. 1112210ISAK0003-357

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. vasario 6 d. Nr. 3-87

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL 2009 L 163, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2108, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL 2017 L 315, p. 40):

Preambulės pakeitimai:

Nr. 3-471, 2019-10-23, paskelbta TAR 2019-10-23, i. k. 2019-16808

 

1. Tvirtinu Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisykles (pridedama).

2. Pavedu Lietuvos saugios laivybos administracijai nustatyti saugos reikalavimus keleiviniams laivams, kurie veža riboto judumo asmenis, taip pat reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms, radijo ryšiui bei patvirtinti keleivinio laivo saugumo liudijimo pavyzdį.

3. Nustatau, kad šis įsakymas, išskyrus 2 punktą, įsigalioja 2011 m. birželio 29 d.

 

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                                 Zigmantas Balčytis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2019 m. spalio 23 d. įsakymo

Nr. 3-471 redakcija)

 

KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvybės ir turto saugos reikalavimus naujuose ir esamuose keleiviniuose laivuose bei greitaeigiuose keleiviniuose laivuose, plaukiojančiuose vidiniais jūriniais reisais, taip pat nustato bendruosius laivų saugos reikalavimus bei laivų apžiūrų vykdymo ir laivo dokumentų išdavimo tvarką.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Greitaeigis keleivinis laivas – laivas, galintis plaukti didžiausiuoju greičiu, ne mažesniu už nurodytą 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje X skyriaus 1 taisyklėje, vežantis daugiau kaip 12 keleivių, išskyrus B, C arba D klasės vidiniais jūriniais reisais plaukiojančius keleivinius laivus, jeigu jų vandentalpa iki konstrukcinės vaterlinijos mažesnė kaip 500 m3 ir jų didžiausiasis greitis, apibrėžtas 1994 m. Greitaeigių laivų kodekso 1.4.30 taisyklėje ir 2000 m. Greitaeigių laivų kodekso 1.4.38 taisyklėje, yra mažesnis kaip 20 mazgų.

2.2. Laivas ištisiniu deniu – laivas su įrengtu oro sąlygų ir jūros veikiamu ištisu deniu, turinčiu oro sąlygų ir jūros veikiamos savo dalies visų angų stacionarias uždarymo priemones, po kuriuo visoms laivo šonų angoms sumontuotos stacionarios, vandeniui nelaidžios uždarymo priemonės. Ištisinis denis gali būti vandeniui nelaidus denis arba lygiavertė struktūra, sudaryta iš vandeniui nesandaraus denio, visiškai uždengto vandeniui nelaidžia pakankamo tvirtumo apsaugą nuo vandens užtikrinančia konstrukcija su vandeniui nelaidžiomis uždarymo priemonėmis.

2.3. Naujas laivas – 1998 m. liepos 1 d. ar vėliau pradėtas statyti arba panašaus statybos etapo laivas. Panašus statybos etapas – tai etapas, kai pradedama konkretaus laivo statyba ir yra pradėta laivo statyba, kuriai sunaudota bent 50 tonų, arba 1 proc. (imamas mažesnis dydis), visos apskaičiuotos konstrukcinių medžiagų masės.

2.4. Nepažeisto laivo stovumo kodeksas – visų tipų laivų, kuriems galioja Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) dokumentai, nepažeisto laivo stovumo kodeksas, išdėstytas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijos A.749(18) naujausioje redakcijoje, arba 2008 m. Tarptautinis nepažeisto laivo stovumo kodeksas, išdėstytas 2008 m. gruodžio 4 d. TJO rezoliucijos MSC.267(85) naujausioje redakcijoje.

2.5. Riboto judumo asmenys – asmenys, turintys tam tikrų sunkumų naudojantis viešuoju transportu, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, asmenis su jutimo sutrikimais ir besinaudojančiuosius neįgaliųjų vežimėliais, nėščias moteris ir asmenis, lydinčius mažus vaikus.

2.6. Vidinis jūrinis reisas – kelionė jūra iš uosto į kitą ar tą patį uostą toje pačioje valstybėje.

2.7. Taisyklių 2 punkte apibrėžiamos sąvokos vartojamos ir taip suprantamos tik Taisyklėse. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau – SOLAS konvencija), 1966 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau – LL konvencija) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.

3. Taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, jeigu tai yra:

3.1. 24 metrų ilgio ir ilgesni nauji ir esami keleiviniai laivai;

3.2. greitaeigiai keleiviniai laivai.

4. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija), prieš leisdama keleiviniams laivams ar greitaeigiams keleiviniams laivams vykdyti vidinius jūrinius reisus, turi įsitikinti, kad tokie laivai atitinka Taisyklių reikalavimus, o ne valstybėse narėse registruoti laivai – toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje draudžiama vidiniuose jūriniuose reisuose eksploatuoti kitose valstybėse įregistruotus laivus, jeigu jie neatitinka Taisyklių reikalavimų ir neturi laivo atitiktį reikalavimams patvirtinančių dokumentų, išduotų Administracijos ar kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės (toliau – valstybė narė) kompetentingos institucijos.

5. Taisyklės netaikomos:

5.1. keleiviniams laivams, kurie yra:

5.1.1. karo laivai ar karinio transporto laivai;

5.1.2. burlaiviai, t. y. laivai, varomi burėmis, net jei jame kaip pagalbinės arba avarijos atvejui yra sumontuotos mechaninio varymo priemonės;

5.1.3. ne mechaninėmis priemonėmis varomi laivai;

5.1.4. iš kitokios nei plienas ar jam lygiavertės medžiagos, t. y. aliuminio lydinio arba bet kurios kitos nedegios medžiagos, kurios struktūros ir sandarumo savybės dėl pačios medžiagos arba dėl joje naudojamos izoliacijos standartinio įsiliepsnojimo temperatūros bandymo pabaigoje atitinka plieno struktūros ir sandarumo savybes, pagaminti laivai, kuriems netaikomi greitaeigių laivų (TJO rezoliucija MSC.36(63) arba MSC.97(73)) ar laivų su oro pagalve ar povandeniniais sparnais (TJO rezoliucija A.373(X)) standartai;

5.1.5. primityvios konstrukcijos mediniai laivai;

5.1.6. tradiciniai keleiviniai laivai, suprojektuoti iki 1965 m., ar tikslios jų kopijos, kurie pastatyti daugiausia iš originalių medžiagų;

5.1.7. pramoginės jachtos (arba pramoginiai laivai), t. y. bet kuriuo būdu varomi laivai, kuriais plukdoma ne komerciniais tikslais;

5.1.8. tik uosto akvatorijoje plaukiojantys laivai;

5.1.9. jūriniai paslaugų laivai, t. y. laivai, naudojami pramonės darbuotojams, kurie laive neatlieka laivo veiklai vykdyti būtino darbo, vežti ir apsistoti;

5.1.10. barkasai, t. y. laive turimos valtys, naudojamos daugiau kaip 12 keleivių iš stovinčio keleivinio laivo perkelti į krantą ir atgal;

5.2. greitaeigiams keleiviniams laivams, kurie yra:

5.2.1. karo laivai arba kariniai transporto laivai;

5.2.2. pramoginiai laivai;

5.2.3. tik uosto akvatorijoje plaukiojantys laivai;

5.2.4. jūrinės paslaugų plaukiojančios priemonės, t. y. plaukiojančiosios priemonės, naudojamos pramonės darbuotojams, kurie plaukiojančiojoje priemonėje neatlieka jos veiklai vykdyti būtino darbo, vežti ir apsistoti.

 

II SKYRIUS

Jūros rajonų skirstymas į kategorijas ir keleivinių laivų skirstymas į klases

 

6. Jūros rajonai skirstomi į šias kategorijas:

6.1. A rajonas – jūros rajonas, kuris nepatenka į B, C ir D rajonus.

6.2. B rajonas – jūros rajonas, kurio geografinės koordinatės bet kurioje vietoje yra ne toliau kaip 20 jūrmylių nuo kranto linijos, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, tačiau nepatenka į C ir D rajonus.

6.3. C rajonas – jūros rajonas, kurio geografinės koordinatės bet kurioje vietoje yra ne toliau kaip 5 jūrmylės nuo kranto linijos, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, tačiau nepatenka į D rajoną. Be to, didesnių kaip 2,5 metrų aukščio bangų tikimybė per metus yra mažesnė kaip 10 proc., kai plaukiojama visus metus, arba per konkretų laikotarpį, kai plaukiojama tik sezono metu, pvz., vasarą.

6.4. D rajonas – jūros rajonas, kurio geografinės koordinatės bet kurioje vietoje yra ne toliau kaip 3 jūrmylės nuo kranto linijos, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį. Be to, didesnių kaip 1,5 metrų aukščio bangų tikimybė  per metus yra mažesnė kaip 10 proc., kai plaukiojama visus metus, arba per konkretų laikotarpį, kai plaukiojama tik sezono metu, pvz., vasarą.

7. Taikant su radijo ryšiu susijusius reikalavimus galioja SOLAS konvencijos IV skyriaus 2 taisyklėje pateiktos jūros rajonų apibrėžtys.

8. Pagal jūros rajoną, kuriame gali plaukioti, keleiviniai laivai skirstomi į šias klases:

8.1. A klasė – vidiniais jūriniais reisais A, B, C ir D rajonuose plaukiojantis keleivinis laivas;

8.2. B klasė – vidiniais jūriniais reisais B, C ir D rajonuose plaukiojantis keleivinis laivas;

8.3. C klasė – vidiniais jūriniais reisais C ir D rajonuose plaukiojantis keleivinis laivas;

8.4. D klasė – vidiniais jūriniais reisais D rajone plaukiojantis keleivinis laivas.

9. Administracija, atsižvelgdama į meteorologines sąlygas bei kitas saugią laivybą lemiančias sąlygas, nustato Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančių jūros rajonų ribas, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia, prireikus atnaujina tam tikros klasės laivams plaukioti leistinų jūros rajonų sąrašą. Apie tokios informacijos vietą ir apie sąrašo pakeitimus Administracija informuoja Europos Komisiją.

10. Greitaeigiams keleiviniams laivams taikomos 1994 m. Greitaeigių laivų kodekso 1 skyriaus 1.4.10 ir 1.4.11 punktuose arba 2000 m. Greitaeigių laivų kodekso 1 skyriaus 1.4.12 ir 1.4.13 punktuose apibrėžtos kategorijos.

 

III SKYRIUS

BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI

 

11. Naujiems ir esamiems A, B, C ir D klasių laivams taikomi šie saugos reikalavimai:

11.1. Laivo korpuso, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, elektros energijos ir automatinių įrenginių konstrukcija ir priežiūra turi atitikti standartus, kuriais remiamasi atliekant laivo klasifikavimą pagal pripažintosios organizacijos, t. y. pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009, L 131, p. 11) pripažintos organizacijos, taisykles.

11.2. Laivas turi atitikti Solas konvencijos IV, V ir VI skyrių nuostatas.

12. Naujų ir esamų laivų esminis remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija, t. y. bet kuris iš šių veiksmų: bet koks pertvarkymas, kurio metu labai pakeičiami laivo matmenys (pvz., pailginimas įmontuojant papildomą vidurinę laivo dalį); bet koks pertvarkymas, kurio metu labai pakeičiamas didžiausias leistinas vežti laivu keleivių skaičius (pvz., transporto priemonių denis pertvarkomas į gyvenamąsias patalpas keleiviams); bet koks pertvarkymas, kurio metu labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė (pvz., suremontuojamos visos vieno denio keleivių gyvenamosios patalpos), bet kurio tipo laivo pertvarkymas į keleivinį laivą, ir vėlesnis jų įrengimas turi atitikti Taisyklių 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nurodytus naujiems laivams taikomus reikalavimus. Laivo pakeitimas, skirtas tik aukštesniam laivo patvarumo standartui pasiekti, nelaikomas esminiu laivo modifikavimu.

13. Naujiems keleiviniams laivams taikomi šie reikalavimai:

13.1. Nauji A klasės keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijos reikalavimus ir konkrečius atitinkamus Taisyklių reikalavimus. Taikant Solas konvencijos taisykles, atsižvelgiama į Administracijos nustatytus reikalavimais keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui.

13.2. Nauji B, C ir D klasių keleiviniai laivai turi atitikti konkrečius atitinkamus Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui.

13.3. Visi nauji 24 metrų ilgio ir ilgesni keleiviniai laivai turi atitikti LL konvencijos reikalavimus.

13.4. Nepaisant Taisyklių 13.3 papunkčio nuostatos, naujiems D klasės keleiviniams laivams netaikomi LL konvencijoje nustatyti reikalavimai dėl mažiausio laivapriekio aukščio.

13.5. Naujuose A, B, C ir D klasių keleiviniuose laivuose turi būti įrengtas ištisinis denis.

13.6. Keleivinių laivų savininkai ir valdytojai privalo imtis tinkamų priemonių, kad riboto judumo asmenims būtų užtikrinamas saugus patekimas į visus A, B, C ir D klasių keleivinius laivus ir visus greitaeigius laivus, naudojamus viešajam transportui, kurie buvo pradėti statyti arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą 2004 m. spalio 1 d. ar vėliau.

14. Esamiems keleiviniams laivams taikomi šie reikalavimai:

14.1. Esami A klasės keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijoje apibrėžtas esamų keleivinių laivų taisykles ir konkrečius atitinkamus Taisyklių reikalavimus. Taikant Solas konvencijos taisykles, atsižvelgiama į Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui.

14.2. Esami B klasės keleiviniai laivai turi atitikti konkrečius atitinkamus Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui.

14.3. Esami C ir D klasių keleiviniai laivai turi atitikti konkrečius atitinkamus Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo gelbėjimosi priemonėms. Kitiems saugos reikalavimams įgyvendinti Administracija, atsižvelgdama į tų jūros rajonų, kuriuose esami C ir D klasių laivai gali plaukioti, vietines konkrečias plaukiojimo sąlygas, gali nustatyti kitokius reikalavimus. Šie reikalavimai turi užtikrinti lygiavertį saugos lygį, kaip tai numatoma Administracijos nustatytuose reikalavimuose keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir radijo ryšiui. Jeigu tokie reikalavimai nustatomi laivui, plaukiojančiam kitos valstybės narės, į kurios uostą (-us) atplaukia arba iš kurios uosto (-ų) ar išplaukia su kitos nei ta valstybė narė valstybės vėliava vidiniais jūriniais reisais plaukiojantis laivas arba plaukiojančioji priemonė (toliau – uosto valstybė), vidiniais jūriniais reisais, dėl šių reikalavimų Administracija turi gauti atitinkamos uosto valstybės kompetentingos institucijos sutikimą.

15. Greitaeigiams keleiviniams laivams taikomi šie reikalavimai:

15.1. 1996 m. sausio 1 d. ar po šios datos pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti greitaeigiai keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijos X/2 ir X/3 taisyklių reikalavimus, išskyrus kai:

15.1.1. jie buvo pradėti statyti arba panašus statybos etapas buvo pasiektas ne vėliau kaip
1998 m. birželio mėn.;

15.1.2. jie buvo pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 1998 m. gruodžio mėn.;

15.1.3. jie visiškai atitinka TJO rezoliucijos A.373(X) naujausioje redakcijoje pateikto Laivo su oro pagalve ar povandeniniais sparnais saugos kodekso (toliau – DSC kodeksas) reikalavimus.

15.2. Iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, atitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, toliau gali plaukioti gavę pagal šio kodekso reikalavimus išduotą liudijimą.

15.3. Iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, neatitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimų, negali plaukioti vidiniais jūriniais reisais.

15.4. Greitaeigių keleivinių laivų ir jų įrangos statyba, gamyba ir priežiūra turi atitikti pripažintųjų organizacijų taikomas greitaeigių laivų klasifikavimo taisykles.

16. Laivai, pastatyti iš lygiavertės medžiagos iki 2017 m. gruodžio 20 d., Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui turi atitikti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 22 d.

17. C klasės keleiviniai įvažiuojamieji laivai, kurie buvo pradėti statyti arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą 2004 m. spalio 1 d. arba vėliau, ir visi A ir B klasių keleiviniai įvažiuojamieji laivai turi atitikti Specialiųjų stovumo reikalavimų keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3-197 „Dėl Specialiųjų stovumo reikalavimų keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams taikymo taisyklių patvirtinimo“, III–V skyrių reikalavimus.

 

IV SKYRIUS

PAPILDOMI SAUGOS REIKALAVIMAI IR IŠIMTYS

 

18. A ir B klasių keleivinius laivus, esančius Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (išskirtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje), vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti be apribojimų. C ir D klasių laivus Lietuvos Respublikoje vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti tik gavus Administracijos leidimą, kuriame turi būti nurodomas laivo maršrutas ir leidžiamas eksploatavimo periodas.

19. Esami laivai, vežantys daugiau kaip 400 keleivių, turi atitikti Administracijos nustatytus saugos reikalavimus keleiviniams laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, vežantiems riboto judumo asmenis. Kiti esami keleiviniai laivai turi atitikti minėtus Administracijos nustatytus reikalavimus, jeigu tai yra pagrįsta ir praktiškai įmanoma ekonomine prasme.

20. Laivo įrenginiai, atitinkantys Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 480 „Dėl Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus, laikomi atitinkančiais Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui.

21. Jeigu Administracija mano, kad Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais plaukiojantis keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas, nepriklausomai nuo registravimo vėliavos, nors ir atitinka registravimo valstybės tokiems laivams nustatytus reikalavimus, tačiau kelia didelį pavojų žmogaus gyvybės saugai, turtui arba aplinkai, tokio laivo plaukiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar nustatytos papildomos saugos priemonės tol, kol pavojus bus pašalintas. Jeigu šių veiksmų imamasi užsienio valstybėje įregistruoto laivo atžvilgiu, Administracija apie tokį sprendimą privalo nedelsdama informuoti kompetentingas laivo registravimo valstybės institucijas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Europos Komisiją ir kitas valstybes nares ir nurodyti pagrįstas jo priežastis.

22. Administracija gali taikyti tam tikras Taisyklėse nustatytų reikalavimų išimtis laivams, plaukiojantiems vidiniais jūriniais reisais, esant tam tikroms specifinėms laivybos sąlygoms, pavyzdžiui, laivybai jūros rajonuose, kuriuose bangų aukštis mažesnis, apibrėžtu metų laiku, tik šviesiuoju paros metu ar esant kitoms palankioms oro ar klimato sąlygoms; ribojant reiso trukmę ar atstumą nuo gelbėjimo tarnybų, jeigu tai nesumažins saugios laivybos lygio. Apie tai Administracija nedelsdama praneša Susisiekimo ministerijai ir informuoja Europos Komisiją, taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie priemones, kurių imtasi, kad būtų užtikrinamas pakankamas saugos lygis.

 

V SKYRIUS

APŽIŪROS IR LAIVO DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

23. Administracija arba įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė atlieka šias kiekvieno keleivinio laivo apžiūras:

23.1. pirminę apžiūrą prieš pradedant laivą eksploatuoti ar prieš laivui pradedant plaukioti vidiniais jūriniais reisais Lietuvos Respublikoje;

23.2. periodinę apžiūrą, atliekamą kartą per 12 mėnesių;

23.3. papildomas apžiūras, atliekamas prireikus.

24. Kiekvieną greitaeigį keleivinį laivą, pagal Taisyklių 15 punktą turintį atitikti Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, Administracija arba įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė apžiūri taip, kaip tai numatyta Greitaeigių laivų kodekse.

25. Greitaeigį keleivinį laivą, pagal Taisyklių 15 punktą turintį atitikti DSC kodekso reikalavimus, Administracija arba įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė apžiūri taip, kaip tai numatyta DSC kodekse.

26. Apžiūrint Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą laivą, ar jis atitinka Taisyklių reikalavimus, laikomasi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir TJO asamblėjos rezoliucijoje A.997(25) „2007 m. Rekomendacijos apžiūrai, atliekamai pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą“ su pakeitimais apibrėžtos tvarkos ir rekomendacijų.

27. Visiems naujiems ir esamiems keleiviniams laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, atitinkantiems Taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms ir radijo ryšiui, išduodamas keleivinio laivo saugumo liudijimas. Šį liudijimą po pirminės apžiūros, numatytos Taisyklių 23.1 papunktyje, išduoda Administracija.

28. Keleivinio laivo saugumo liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Naujas keleivinio laivo saugumo liudijimas išduodamas po Taisyklių 23.2 papunktyje numatytos periodinės apžiūros.

29. Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus atitinkančiam greitaeigiam keleiviniam laivui greitaeigio laivo saugumo liudijimą ir greitaeigio laivo leidimą plaukioti, laikydamasi Greitaeigių laivų kodekso nuostatų, išduoda Administracija.

30. Greitaeigiam keleiviniam laivui, atitinkančiam DSC kodekso reikalavimus, laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais statybos ir įrangos liudijimą bei laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais leidimą plaukioti, laikydamasi DSC kodekso nuostatų, išduoda Administracija.

31. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė, atlikusi Taisyklėse numatytas keleivinio laivo ar greitaeigio keleivinio laivo apžiūras, Administracijos pavedimu gali išduoti laikiną, iki 3 mėnesių galiojantį laivo saugumo liudijimą, kurio galiojimo laiko įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė neturi teisės pratęsti. Tokiu atveju liudijimo ir apžiūrų ataskaitų kopijos turi būti kuo greičiau perduotos Administracijai, kuri kiekvienu atveju, išnagrinėjusi apžiūrų ataskaitų kopijas, sprendžia, ar keleiviniam laivui ar greitaeigiam keleiviniam laivui išduoti liudijimą, numatytą Taisyklių 27, 29 ar 30 punktuose.

32. Prieš išduodama leidimą greitaeigiam keleiviniam laivui plaukioti kitos uosto valstybės vidiniais jūriniais reisais, Administracija susitaria su atitinkamos uosto valstybės kompetentinga institucija dėl visų laivo plaukiojimo sąlygų toje valstybėje. Visas šias sąlygas Administracija įrašo laivo saugumo liudijime.

33. Administracija įrašo laivo saugumo liudijime laivams pagal Taisyklių 22 punkto nuostatas taikomas išimtis.

34. Už vidiniais jūriniais reisais plaukiojančio keleivinio laivo apžiūrą ir keleivinio laivo saugumo liudijimo išdavimą imama nustatyta valstybės rinkliava.

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-471, 2019-10-23, paskelbta TAR 2019-10-23, i. k. 2019-16808

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-357, 2011-06-10, Žin., 2011, Nr. 73-3519 (2011-06-16), i. k. 1112210ISAK0003-357

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 "Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-471, 2019-10-23, paskelbta TAR 2019-10-23, i. k. 2019-16808

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo