Suvestinė redakcija nuo 2011-06-29 iki 2019-12-20
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 33-1070, i. k. 1042210ISAK00003-87
Nauja redakcija nuo 2011-06-29:
Nr. 3-357, 2011-06-10, Žin. 2011, Nr. 73-3519 (2011-06-16), i. k. 1112210ISAK0003-357
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 6 d. Nr. 3-87
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) 3 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL 2009 L 163, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 1 d. Komisijos direktyva 2010/36/ES (OL 2010 L 162, p. 1):
2. Pavedu Lietuvos saugios laivybos administracijai nustatyti saugos reikalavimus keleiviniams laivams, kurie veža riboto judumo asmenis, taip pat reikalavimus keleivinio laivo konstrukcijai, stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimiems mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro, gelbėjimosi priemonėms, radijo ryšiui bei patvirtinti keleivinio laivo saugumo liudijimo pavyzdį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 3-357 redakcija)
KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato gyvybės ir turto saugos reikalavimus naujuose ir esamuose keleiviniuose laivuose bei greitaeigiuose keleiviniuose laivuose, kai jie atlieka vidinius jūrinius reisus, taip pat nustato bendruosius laivų saugos reikalavimus bei laivų apžiūrų vykdymo ir laivo dokumentų išdavimo tvarką.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Esamas laivas – nenaujas laivas.
Esminis laivo remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija – tai bet koks pertvarkymas, kurio metu labai pakeičiami laivo matmenys, didžiausias leistinas vežti laivu keleivių skaičius, labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė.
DSC kodeksas – Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodeksas, išdėstytas Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) asamblėjos rezoliucijoje A.373(X), su pakeitimais, padarytais TJO rezoliucija MSC.37(63).
GMDSS – Globalinė avarinio ryšio ir saugos jūroje sistema, apibrėžta 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – Solas konvencija) IV skyriuje.
Greitaeigių laivų kodeksas – Tarptautinis greitaeigių laivų saugos kodeksas, išdėstytas TJO Jūrų saugumo komiteto 1994 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje MSC 36 (63), arba 2000 m. Tarptautinis greitaeigių laivų saugos kodeksas (2000 HSC kodeksas), išdėstytas 2000 m. gruodžio mėn. TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC.97(73), kartu su taikymo metu galiojančiais jų pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
Greitaeigis keleivinis laivas – laivas, galintis plaukti didžiausiuoju greičiu, ne mažesniu už nurodytą SOLAS konvencijos X skyriaus 1 taisyklėje, vežantis daugiau kaip 12 keleivių. B, C arba D klasės vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose plaukiojantys keleiviniai laivai nelaikomi greitaeigiais keleiviniais laivais, kai jų vandens talpa iki konstrukcinės vaterlinijos mažesnė kaip 500 m3 ir didžiausiasis greitis, apibrėžtas 1994 m. Greitaeigių laivų kodekso 1.4.30 taisyklėje ir 2000 m. Greitaeigių laivų kodekso 1.4.37 taisyklėje, yra mažesnis nei 20 mazgų.
Greitaeigiai keleiviniai laivai skirstomi į A ir B klases:
A klasės greitaeigis laivas – bet kuris greitaeigis keleivinis laivas, vežantis ne daugiau kaip 450 keleivių ir eksploatuojamas tokiu maršrutu, kuriame pagal uosto ir vėliavos valstybių reikalavimus bet kuriame maršruto taške, jei reikia, visi keleiviai ir ekipažo nariai gali būti išgelbėti per mažiausią iš šių laiko periodų:
- pakankamą tam, kad žmonėms, esantiems gelbėjimosi valtyse ar plaustuose, neturėtų įtakos aplinka, sukelianti hipotermiją esant blogiausioms tikėtinoms sąlygoms;
- pakankamą, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir geografinius maršruto ypatumus;
- 4 valandas.
B klasės greitaeigis laivas – bet kuris greitaeigis keleivinis laivas, nepriskirtas A klasės laivams, kurio įrengimai ir saugumo sistemos įrengtos taip, kad pažeidus svarbią įrangą ar saugumo sistemas viename skyriuje, laivas galėtų saugiai plaukioti.
Jūrmylė – 1852 metrai.
Jūros rajonas – tam tikros klasės laivams leistina plaukioti jūros teritorija, kurios ribas, atsižvelgdama į meteorologines sąlygas bei kitas saugią laivybą lemiančias sąlygas, nustato Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija). Tačiau taikant su radijo ryšiu susijusius reikalavimus galioja SOLAS konvencijos IV skyriaus 2 taisyklėje pateiktos jūros rajonų apibrėžtys.
Keleivinis laivas – laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių. Keleiviniai laivai skirstomi į A, B, C ir D klases:
A klasės keleivinis laivas – vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, neskirtuose B, C ir D klasės keleiviniams laivams, plaukiojantis keleivinis laivas.
B klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais ir nenutolstantis nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, toliau kaip 20 jūrmylių, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
C klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, kuriuose vienerių metų laikotarpį plaukiojant nuolat arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį (kai laivas plaukioja tik nustatytą laiką, pavyzdžiui, vasarą) didesnių kaip 2,5 metro reikšmingo bangų aukščio tikimybė mažesnė kaip 10%. Toks laivas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 15 jūrmylių, o nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, nenutolsta toliau kaip 5 jūrmyles, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
D klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, kuriuose vienerių metų laikotarpį plaukiojant nuolat arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį (kai laivas plaukioja tik nustatytą laiką, pavyzdžiui, vasarą) didesnių kaip 1,5 metro reikšmingo bangų aukščio tikimybė mažesnė kaip 10%. Toks laivas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 6 jūrmyles, o nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, nenutolsta toliau kaip 3 jūrmyles, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
Keleivis – tai bet kuris asmuo, išskyrus:
- kapitoną ir įgulos narius arba kitus asmenis, pasamdytus ar einančius kokias nors su to laivo eksploatavimu susijusias pareigas;
- jaunesnį kaip vienerių metų vaiką.
Laivo amžius – metų skaičius nuo pastatyto laivo perdavimo užsakovui dienos.
Laivo ilgis – jeigu specialiai nenumatyta kitaip – ne mažesniame kaip 85% borto aukštyje nuo kilio viršaus 96% išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai pirmiau minėtos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Matuojant laivo ilgį su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose vaterlinija yra lygiagreti konstrukcinei vaterlinijai.
Laivapriekio aukštis – 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (toliau – LL konvencija) 39 taisyklėje apibrėžtas laivapriekio aukštis kaip priekiniame statmenyje nuo nustatyto antvandeninio borto aukštį vasarą atitinkančios vaterlinijos ir konstrukcinio diferento bei laivo šone išmatuoto viršutinio denio aukščiausio taško išmatuojamas vertikalus atstumas.
Laivas ištisiniu deniu – laivas su įrengtu oro sąlygų ir jūros veikiamu ištisu deniu, turinčiu oro sąlygų ir jūros veikiamos savo dalies visų angų stacionarias uždarymo priemones, po kuriuo visoms laivo šonų angoms sumontuotos stacionarios, vandeniui nelaidžios uždarymo priemonės. Ištisinis denis gali būti vandeniui nelaidus denis arba lygiavertė struktūra, sudaryta iš vandeniui nesandaraus denio, visiškai uždengto vandeniui nelaidžia pakankamo tvirtumo apsaugą nuo vandens užtikrinančia konstrukcija su vandeniui nelaidžiomis uždarymo priemonėmis.
Naujas laivas – 1998 m. liepos 1 d. ar vėliau pradėtas statyti arba panašaus statybos etapo laivas. Panašus laivo statybos etapas – tai etapas, kai pradedama konkretaus laivo statyba ir yra pradėta laivo statyba, kuriai sunaudota bent 50 tonų, arba 1% (imamas mažesnis dydis), visos apskaičiuotos konstrukcinių medžiagų masės.
Nepažeisto laivo stovumo kodeksas – visų tipų laivų, kuriems galioja TJO dokumentai, nepažeisto laivo stovumo kodeksas, išdėstytas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.749 (18), su pakeitimais.
Prieglobsčio vieta – kiekvienas gamtinėmis ar dirbtinėmis priemonėmis apsaugotas rajonas, kuriame laivas gali rasti prieglaudą, susiklosčius pavojų jo saugumui keliančioms sąlygoms.
Reikšmingas bangų aukštis – tai per nustatytą laikotarpį trečdalio didžiausių registruotų bangų vidutinis aukštis.
Riboto judumo asmenys – senyvo amžiaus, neįgalūs, turintys sensorinių sutrikimų ar besinaudojantys neįgaliojo vežimėliu asmenys, kuriems iškyla sunkumų naudotis viešuoju transportu. Riboto judumo asmenims taip pat priskiriamos nėščios moterys ir mažus vaikus lydintys asmenys.
SOLAS konvencija – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, kartu su susijusiais privalomojo pobūdžio kodeksais, protokolais ir taikymo metu galiojančiais jų pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
LL konvencija – 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, kartu su protokolais ir taikymo metu galiojančiais jų pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
Vidinis jūrinis reisas – kelionė jūra iš uosto į kitą ar tą patį uostą toje pačioje valstybėje.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).
3. Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, jeigu tai yra:
4. Administracija, prieš leisdama keleiviniams laivams ar greitaeigiams keleiviniams laivams vykdyti vidinius jūrinius reisus, turi įsitikinti, kad tokie laivai atitinka šių taisyklių reikalavimus, o užsienio valstybėse registruoti laivai – toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje draudžiama vidiniuose jūriniuose reisuose eksploatuoti kitose valstybėse įregistruotus laivus, jei jie neatitinka šių taisyklių reikalavimų ir laivas neturi laivo atitikimo reikalavimus patvirtinančių dokumentų.
5. Šios taisyklės netaikomos keleiviniams laivams, kurie yra:
5.3. iš kitokios nei plienas ar jam lygiavertės medžiagos pagaminti laivai, kuriems netaikomi greitaeigių laivų (Rezoliucija MSC 36 (63) arba Rezoliucija MSC.97(73) ar laivų su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais (Rezoliucija A.373(X) standartai;
5.5. tradiciniai (istoriniai) keleiviniai laivai, suprojektuoti iki 1965 m., ar tikslios jų kopijos, kurie pastatyti daugiausia iš originalių medžiagų;
5.6. pramoginės jachtos, jeigu įgula jose nėra samdoma ir jeigu šios jachtos komerciniais tikslais neveža daugiau kaip 12 keleivių;
6. Šios taisyklės netaikomos greitaeigiams keleiviniams laivams, kurie yra:
6.2. pramoginiai laivai, jeigu įgula juose nėra samdoma ir jeigu jie komerciniais tikslais neveža daugiau kaip 12 keleivių;
7. A ir B klasių keleivinius laivus, esančius Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (išskirtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje), vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti be apribojimų. C ir D klasių laivus Lietuvos Respublikoje vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti tik gavus Administracijos leidimą, kuriame turi būti nurodomas laivo maršrutas ir leidžiamas eksploatavimo periodas.
8. Esami laivai, vežantys daugiau nei 400 keleivių, turi atitikti Administracijos nustatytus riboto judumo asmenų saugos reikalavimus. Kitiems esamiems keleiviniams laivams Administracija gali suteikti išimtis dėl šių reikalavimų, jei juos yra sunku taikyti praktiškai arba jei dėl to būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos.
9. Jeigu Administracija mano, kad Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais plaukiojantis keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas nepriklausomai nuo registravimo vėliavos, nors jie ir atitinka registravimo valstybės tokiems laivams nustatytus reikalavimus, tačiau kelia didelį pavojų žmogaus gyvybės saugai, turtui arba aplinkai, tokio laivo plaukiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar nustatytos papildomos saugos priemonės tol, kol tas pavojus bus pašalintas. Jei šių veiksmų imamasi užsienio valstybėje įregistruoto laivo atžvilgiu, Administracija privalo nedelsdama informuoti kompetentingas laivo registravimo valstybės institucijas, Susisiekimo ministeriją, Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį sprendimą ir nurodyti pagrįstas jo priežastis.
10. Administracija gali taikyti tam tikras šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų išimtis laivams, plaukiojantiems vidiniais jūriniais reisais, esant tam tikroms specifinėms laivybos sąlygoms, pavyzdžiui, laivybai jūros rajonuose su mažesniu bangų aukščiu, apibrėžtu metų laiku, tik šviesiuoju paros metu ar esant kitoms palankioms oro ar klimato sąlygoms, ar ribojant reiso trukmę, ar ribojant atstumą nuo gelbėjimo tarnybų ir jeigu tai nesumažins saugios laivybos lygio. Apie tai Administracija nedelsdama praneša Susisiekimo ministerijai ir informuoja Europos Komisiją, nurodydama tokio sprendimo priežastis bei informuodama apie priemones, kurių imtasi, kad būtų užtikrinamas pakankamas saugos lygis.
II. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI
11. Naujiems ir esamiems A, B, C ir D klasių laivams taikomi šie saugos reikalavimai:
11.1. korpuso, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, elektros energijos ir automatinių įrenginių konstrukcija ir priežiūra turi atitikti standartus, kuriais nurodyta remtis atliekant šių laivų klasifikavimą pagal pripažintųjų organizacijų taisykles;
11.2. šie laivai turi atitikti Solas konvencijos IV skyriaus, įskaitant 1988 m. pakeitimus (GMDSS), V ir VI skyrių nuostatas;
11.3. keleiviniuose laivuose instaliuotiems navigaciniams įrenginiams taikomos Solas konvencijos V skyriaus 17, 18, 19, 20 ir 21 taisyklių nuostatos. Laivo navigaciniai įrenginiai, atitinkantys reikalavimus, nustatytus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 480 „Dėl Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1090; 2010, Nr. 44-2130), pripažįstami atitinkančiais SOLAS konvencijos V skyriaus 18.1 taisyklės tipo patvirtinimo reikalavimus.
12. Reikalavimai naujiems keleiviniams laivams:
12.1. nauji A klasės keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijos reikalavimus ir šių taisyklių bei Administracijos nustatytus papildomus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
12.2. nauji B, C ir D klasių keleiviniai laivai turi atitikti atitinkamus šių taisyklių ir Administracijos nustatytus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
12.3. visi nauji 24 metrų ilgio ir ilgesni keleiviniai laivai turi atitikti LL konvencijos reikalavimus;
12.4. trumpesnių nei 24 metrai naujų keleivinių laivų ilgiui ir klasei taikomi LL konvencijos saugos lygį atitinkantys kriterijai;
12.5. naujiems D klasės keleiviniams laivams netaikomi LL konvencijoje nustatyti reikalavimai dėl mažiausio laivapriekio aukščio;
13. Reikalavimai esamiems keleiviniams laivams:
13.1. esami A klasės keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijoje apibrėžtas esamų keleivinių laivų taisykles ir konkrečius atitinkamus šių taisyklių reikalavimus. Taikant Solas konvencijos taisykles, būtina vadovautis Administracijos nustatytais reikalavimais laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
13.2. esami B klasės keleiviniai laivai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
13.3. esami C ir D klasių keleiviniai laivai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus gelbėjimosi priemonėms. Kitiems saugos reikalavimams įgyvendinti Administracija, atsižvelgdama į tų jūros rajonų, kuriuose pirmiau minėtų klasių laivai gali plaukioti, vietines konkrečias plaukiojimo sąlygas, gali nustatyti kitokius reikalavimus. Šie reikalavimai turi užtikrinti lygiavertį saugos lygį, kaip tai numatoma Administracijos nustatytuose reikalavimuose laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms. Jei tokie reikalavimai nustatomi laivui, plaukiojančiam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vidiniais jūriniais reisais, dėl šių reikalavimų Administracija turi gauti priimančiosios valstybės kompetentingų institucijų sutikimą;
13.4. atlikus esminį laivo remontą, modifikavimą ar rekonstrukciją ir vėlesnį jo įrengimą, jis turi atitikti naujiems keleiviniams laivams nustatytus reikalavimus. Esamo laivo modifikavimas, skirtas tik pagerinti laivo patvarumą, nelaikomas esminiu laivo modifikavimu;
13.5. šių taisyklių 13.1 punkto nuostatos, jeigu ankstesnė data nenurodyta SOLAS konvencijoje, bei šių taisyklių 13.2 ir 13.3 punktų nuostatos, jeigu ankstesnė data nenurodyta Administracijos nustatytuose reikalavimuose, netaikomos laivams, pradėtiems statyti arba kurių statyba yra panašaus etapo:
14. Reikalavimai greitaeigiams keleiviniams laivams:
14.1. 1996 m. sausio 1 d. ar po šios datos pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti greitaeigiai keleiviniai laivai turi atitikti Solas konvencijos X/2 ir X/3 taisyklių reikalavimus, išskyrus kai:
14.1.1. jie pradėti statyti arba jų statyba buvo pasiekusi panašų etapą ne vėliau kaip 1998 m. birželio mėn.;
14.2. iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, atitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, toliau gali plaukioti gavę pagal šio kodekso reikalavimus išduotą liudijimą;
14.3. iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, neatitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimų, negali plaukioti vidiniais jūriniais reisais;
III. APŽIŪROS IR LAIVO DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
15. Kiekviename naujame keleiviniame laive, skirtame plaukioti vidiniais jūriniais reisais, Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos atlieka šias apžiūras:
16. Kiekvieną esamą keleivinį laivą Administracija arba pripažintoji organizacija apžiūri:
16.1. atlikdama pirminę apžiūrą prieš laivui pradedant plaukioti vidiniais jūriniais reisais Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje, o šių taisyklių įsigaliojimo dieną vidiniais jūriniais reisais plaukiojančius laivus – per dvylika mėnesių nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos;
17. Kiekvieną greitaeigį keleivinį laivą, pagal šių taisyklių 14 punkto nuostatas turintį atitikti Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos apžiūri taip, kaip tai numatyta Greitaeigių laivų kodekse.
18. Greitaeigį keleivinį laivą, pagal šių taisyklių 14 punktą turintį atitikti DSC kodekso reikalavimus, Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos apžiūri taip, kaip tai numatyta DSC kodekse.
19. Apžiūrint Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą laivą, ar jis atitinka šių taisyklių reikalavimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3-06 „Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-562), ir TJO asamblėjos rezoliucijoje A.997(25) „2007 m. Rekomendacijos apžiūrai, atliekamai pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą“, su pakeitimais, apibrėžtos atitinkamos tvarkos ir rekomendacijų.
20. Visiems naujiems ir esamiems keleiviniams laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, išduodamas keleivinio laivo saugumo liudijimas. Šį liudijimą po pirminės apžiūros, numatytos šių taisyklių 15.1 ir 16.1 punktuose, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka.
21. Keleivinio laivo saugumo liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Liudijime įrašytą galiojimo laiką, jam pasibaigus, Administracija gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pratęsus liudijimo galiojimą, naujas liudijimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo naudojamo liudijimo galiojimo pabaigos, kol šis galiojimas nebuvo pratęstas. Naujas keleivinio laivo saugumo liudijimas išduodamas po šių taisyklių 15.2 ir 16.2 punktuose numatytos periodinės apžiūros.
22. Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus atitinkančiam greitaeigiam keleiviniam laivui greitaeigio laivo saugumo liudijimą ir greitaeigio laivo leidimą plaukioti, laikydamasi Greitaeigių laivų kodekso nuostatų, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Greitaeigiam keleiviniam laivui, atitinkančiam DSC kodekso reikalavimus, laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais statybos ir įrangos liudijimą bei laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais leidimą plaukioti, laikydamasi DSC kodekso nuostatų, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka.
24. Pripažintoji organizacija, atlikusi šiose taisyklėse numatytas keleivinio laivo ar greitaeigio keleivinio laivo apžiūras, Administracijos pavedimu gali išduoti laikiną, iki šešių mėnesių galiojantį keleivinio laivo saugumo liudijimą, kurio galiojimo laiko pripažintoji organizacija neturi teisės pratęsti. Tokiu atveju liudijimo ir apžiūrų ataskaitų kopijos turi būti kuo greičiau perduotos Administracijai, kuri kiekvienu atveju, išnagrinėjusi apžiūrų ataskaitų kopijas, sprendžia, ar keleiviniam laivui ar greitaeigiam keleiviniam laivui išduoti liudijimą, numatytą šių taisyklių 20, 22 ar 23 punktuose.
25. Prieš išduodama leidimą greitaeigiam keleiviniam laivui plaukioti Europos Sąjungos valstybėje narėje vidiniais jūriniais reisais, Administracija susitaria su kompetentinga priimančiosios valstybės institucija dėl visų laivo plaukiojimo sąlygų toje valstybėje. Visas šias sąlygas Administracija įrašo laivo saugumo liudijime.
IV. JŪRŲ RAJONŲ RIBŲ NUSTATYMAS IR JŪRŲ RAJONŲ SĄRAŠO SUDARYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-357, 2011-06-10, Žin., 2011, Nr. 73-3519 (2011-06-16), i. k. 1112210ISAK0003-357
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 "Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo