Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.10.24)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.53-1245

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

                              

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

ĮSTATYMAS

 

1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Lietuvos  Respublikos  Klaipėdos  valstybinio  jūrų   uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto  (toliau - uostas) veiklą bei valdymą.

  

     2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

 

   Šiame įstatyme:

   uostas - teritorija (uosto žemė ir  akvatorija),  skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

   uosto žemė - žemės  plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;

   uosto infrastruktūra - hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip  pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

   uosto  akvatorija - vandens plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose ribose, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

   uosto kapitonas - valstybės pareigūnas, vykdantis valstybinę laivybos priežiūrą, kvalifikacijos dokumentų išdavimą, laivų  registravimą, tarptautinių sutarčių dėl laivybos saugumo taikymo kontrolę;

   uosto rinkliava - administraciniu būdu iš laivų  savininkų (valdytojų) ir krovinių savininkų renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;

   uosto navigaciniai įrenginiai - kranto ir  plūduriuojantys įrengimai, informuojantys apie laivybos sąlygas;

   uosto navigacinių įrenginių veikimo sektorius - teritorija, kurioje pastatyti ir aptarnaujami navigaciniai įrenginiai;

   laivas - savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;

   linijinis laivas - laivas, plaukiantis pagal grafiką nuolatiniu  maršrutu ir kuriam Uosto direkcija  yra  suteikusi linijinio laivo statusą.

                              

 

II SKYRIUS

VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTAS

  

   3 straipsnis. Uostas ir jo ribos

 

   1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

   2. Uosto  steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo  funkcijas  Vyriausybės  pavedimu  vykdo  Susisiekimo ministerija.

   3. Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė.

  

   4 straipsnis. Uosto paskirtis

 

   1. Uostas - Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta  laivams  aptarnauti bei kitai  su  laivyba  susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.

   2. Fiziniai ir juridiniai asmenys uosto teritorijoje  gali vykdyti  tik  tokią komercinę ir ūkinę veiklą,  kuri  atitinka uosto  funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai  reikalingos uosto  žemės šie asmenys yra sudarę uosto žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija.

  

   5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas

 

   1. Uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai  įrenginiai, krantinės,   navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti  infrastruktūros objektai  yra  valstybės nuosavybė.

   2. Uosto  akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei  kitą  priskirtą ar sukurtą turtą Uosto  direkcija  valdo, naudoja   bei   juo   disponuoja turto  patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

   3. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla  susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto  teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi  su uosto veikla.

   4. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo  atskaitymai daromi Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos.

   5. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

  

   6 straipsnis. Apribojimai  uosto  navigacinių  įrenginių veikimo

                   sektoriuje

 

   1. Uosto navigacinių įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus pastatus, sodinti medžius,  įrengti  didelio galingumo  elektros  arba  kitokius šviesos šaltinius.

   2. Kiekviena statyba uosto navigacinių įrenginių  veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Uosto direkcija.

   3. Uosto navigacinių įrenginių sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

  

   7 straipsnis. Uosto privatizavimas

 

   1. Uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama.

   2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti  privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.

  

   8 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka

 

   1. Uostas yra atviras tarptautinei laivybai.

   2.   Uosto   naudojimo,  Uosto  laivybos  taisykles   Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija, nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams.

   3.  Laivams  su  branduolinėmis jėgainėmis ir  branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama.

   4.  Kitų  šalių karo ir kiti nekomerciniai laivai  į  uostą gali   įplaukti  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta tvarka.

  

   9 straipsnis. Uoste esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla

 

   1. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai  pagal  jų veiklą reglamentuojančius  įstatymus. Šios  įmonės,  įstaigos ir organizacijos privalo laikytis  šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

   2. Uoste     esančios    įmonės,    naudojančios     ar transportuojančios  žmonių sveikatai  kenksmingas,  pavojingas medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą.

   3. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Transporto  eismas  uoste   esančių   įmonių teritorijose   organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles.  Specialiojo (techninio)  transporto  eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus  nustato tų įmonių administracija.

   4. Uoste veikiančios įmonės  turi suteikti patalpas valstybės  institucijoms, kurių veikla uoste  privaloma  pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

  

ANTRASIS SKIRSNIS

UOSTO VALDYMAS

  

     10 straipsnis. Uosto valdymas

 

   1. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija.

   2.  Uosto  direkcija, į kurios sudėtį įeina Uosto  kapitono valdyba,  yra ne pelno organizacija, turinti juridinio  asmens teises. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

   3.   Susisiekimo  ministerija  skiria  ir  atleidžia  Uosto direkcijos  vadovą, vyriausiąjį finansininką, uosto  kapitoną, priima,  keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus,  tvirtina metinę  pajamų  ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos  metinę ataskaitą apie uosto veiklą.

  

   11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

 

   Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

   1) uosto veiklos organizavimas, laivybos saugumo užtikrinimas;

   2) priskirto  valstybės turto  ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir išsaugojimas;

   3) uosto žemės nuoma;

   4) uosto rinkliavų rinkimas;

   5) laivų ir žmonių gelbėjimo darbų organizavimas uosto akvatorijoje, kituose  Lietuvos  Respublikos  teritoriniuose vandenyse bei ekonominėje zonoje;

   6) uosto plėtros krypčių projektų rengimas, jų realizavimo organizavimas, mokslinio tyrimo darbų organizavimas, uosto reklamavimas;

   7) uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų  objektų statybos projektų nagrinėjimas, derinimas, privalomų techninių sąlygų nustatymas ir tvirtinimas, leidimų realizuoti projektus išdavimas;

   8) Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinės jūrų teisės dokumentų  ir  kitų teisės aktų laivybos klausimais  laikymosi kontrolė;

   9) uosto kapitono tarnybų veiklos užtikrinimas;

   10) ryšių priemonių ir sistemų eksploatacija ir plėtra;

   11) uosto apsaugos nuo taršos kontrolė bei taršos pasekmių likvidavimo organizavimas;

   12) uosto  objektų  ir  navigacinių  įrenginių   statyba, eksploatavimas ir plėtra.

  

   12 straipsnis. Kitos uosto valdymo institucijos

 

   1. Uosto plėtros kryptims nustatyti, santykiams tarp uosto, Klaipėdos  miesto  savivaldybės  bei Vyriausybės įstaigų koordinuoti  Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo,  Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities,    Klaipėdos miesto savivaldybės,  mokslo  įstaigų,  Uosto  direkcijos  bei  uosto teritorijoje esančių įmonių atstovų.

   2. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus  tvirtina  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

   3. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti gali  būti sudaroma  Uosto direktorių taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos  miesto  savivaldybės,  Uosto  direkcijos,   įmonių, įstaigų ir organizacijų, susijusių su uosto veikla, atstovų.

   4. Uosto direktorių tarybos nuostatus tvirtina Susisiekimo ministerija.

         

                     

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO KAPITONO VALDYBA

  

   13 straipsnis. Uosto kapitonas

 

   1. Uosto  veiklą,  susijusią su laivyba,  užtikrina  Uosto kapitono  valdyba,  kuriai vadovauja  uosto  kapitonas.  Uosto kapitono  valdyboje  yra  laivybos  priežiūros,  laivų   eismo (locmanų) ir kiti struktūriniai padaliniai.

   2. Uosto  kapitono pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne  mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą.

   3. Uosto kapitoną Uosto direkcijos vadovo teikimu skiria ir atleidžia Susisiekimo ministerija.

   4. Uosto  kapitonas veikia pagal nuostatus, kuriuos  Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

   5. Uosto  kapitonas  turi antspaudą su Lietuvos  valstybės herbu.

  

   14 straipsnis. Pagrindinės uosto kapitono funkcijos

 

   1. Uosto kapitonas:

   1) kontroliuoja,  kaip  laikomasi  Lietuvos   Respublikos įstatymų,  tarptautinių jūrų teisės dokumentų ir  kitų  teisės aktų laivybos saugumo klausimais;

   2) kontroliuoja  laivų  pasirengimą  išplaukti  į   jūrą, registruoja įplaukimą ir išplaukimą iš uosto;

   3) tikrina  laivų dokumentus ir laivų įgulų kvalifikacijos dokumentus;

   4) registruoja laivus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos   valstybės  vėliava,  ir išduoda registravimo dokumentus;

   5) išduoda jūrininkų knygeles  ir  kitus  kvalifikacijos dokumentus, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą;

   6) organizuoja locmanų darbą ir jam vadovauja;

   7) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, vykdo  navigacinių įrenginių ir navigacijos ženklų priežiūrą;

   8) kontroliuoja laivų grimzlę, laivų pakrovimo ir krovinių pritvirtinimo laivuose kokybę;

   9) inspektuoja laivus, stovinčius uoste;

   10) kontroliuoja uosto krantinių techninę būklę;

   11) organizuoja žmonių ir laivų gelbėjimo darbus uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje;

   12) teikia laivams navigacinę  ir  hidrometeorologinę informaciją;

   13) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti  iš  jo; susidarius ekstremalioms situacijoms  uoste,  perdislokuoja laivus;

   14) tiria laivų avarijas, nustato jų priežastis ir  teikia išvadas;

   15) išduoda leidimus vykdyti narų darbus, kelti paskendusį turtą  uosto akvatorijoje, derina leidimų vykdyti statybos  ir remonto darbus uosto krantinėse ir akvatorijoje išdavimą.

   2. Uosto  kapitono  inspektavimo metu nustatytų  pažeidimų pašalinimo išlaidas apmoka laivo savininkas ar valdytojas.

   3.  Uosto  kapitono  reikalavimu  uoste  stovintys  laivai privalo  suteikti  pagalbą  nelaimės  ištiktiems  laivams  bei žmonėms panaudodami savo turimas technines priemones.

  

   15 straipsnis. Uosto kapitono sprendimų privalomumas

 

   1. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti  vykdomi nedelsiant. Įvykdytas  sprendimas gali būti skundžiamas teismine tvarka.

   2. Už  sprendimų  nevykdymą uosto kapitonas  gali  taikyti įstatymų nustatytas administracines nuobaudas.

  

   16 straipsnis. Laivų išplaukimo iš uosto apribojimai

 

   Uosto kapitonas turi teisę neduoti leidimo išplaukti iš uosto, jeigu:

   1) laivas techniškai netinkamas plaukioti;

   2) pažeisti laivo pakrovimo, laivo aprūpinimo reikalingais ištekliais, laivo įgulos komplektavimo reikalavimai;

   3) laivo   dokumentų  įforminimas  neatitinka   nustatytų reikalavimų;

   4) nesumokėtos nustatytos rinkliavos ir baudos;

   5)  yra  kitų  laivo trūkumų, keliančių grėsmę  plaukiojimo saugumui arba laive esančių žmonių sveikatai.

  

   17 straipsnis. Laivo sulaikymo uoste tvarka

 

   1. Asmuo,  suinteresuotas  sulaikyti  laivą  uoste,  uosto kapitonui pateikia raštu motyvuotą reikalavimą.

   2. Uosto kapitonas gali sulaikyti uoste laivą, jei to prašo asmuo, turintis teisę reikalauti atlyginti žalą dėl bendrosios laivo  avarijos, gelbėjimo darbų, laivų susidūrimo ar  kitokio laivo  ar  krovinio sužalojimo, taip pat dėl uosto  įrenginių, navigacijos  ženklų ar uoste esančio turto kitokio sužalojimo, sunaikinimo ar kitos žalos padarymo, kol laivo savininkas arba valdytojas    nustatyta    tvarka   neužtikrins    reikalavimo patenkinimo.

   3. Laivas  uoste gali būti sulaikytas ne ilgiau kaip  tris darbo  dienas. Jeigu  per  tą  laiką  nebus  priimtas  teismo sprendimas  areštuoti  laivą, kad būtų  užtikrintas  ieškinys, sulaikytas laivas turi būti tuojau pat paleistas.

   4. Sulaikyto  laivo  kapitonas  uosto  kapitono  raštišką sprendimą dėl laivo sulaikymo gali apskųsti teismui.

  

   18 straipsnis. Locmanas

 

   1. Locmanas - laivavedys, turintis ne mažesnį kaip tolimojo plaukiojimo  šturmano  jūrinį  laipsnį  ir  nustatytos  formos locmano liudijimą. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys.

   2. Locmanu  gali  būti  Lietuvos  Respublikos   pilietis, turintis laivavedžio diplomą ir locmano liudijimą, suteikiantį jam teisę vesti laivus.

   3. Locmano liudijimas išduodamas ne jaunesniam kaip 25 metų asmeniui, turinčiam laivavedžio diplomą.

   4. Asmuo  gali  eiti locmano pareigas, iki  jam  sueis  65 metai.

   5. Locmanų  veiklos nuostatus tvirtina ir  locmanų  veiklą kontroliuoja uosto kapitonas.

  

   19 straipsnis. Laivų vedimas uoste

 

   1. Uosto  prieigose bei uosto vandenyse, nesvarbu, kokia laivo   vėliava, laivus pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintas Uosto laivybos taisykles veda locmanai.

   2. Rajonus  ir  laivų  kategorijas,  kur  būtina  naudotis locmano patarnavimais, nustato Uosto laivybos taisyklės.

  

   20 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai

 

   1. Už  laivo  valdymą atsako vedamo laivo  kapitonas.  Jis atsako už laivo valdymą ir tuomet, kai suteikia locmanui teisę savarankiškai vesti laivą.

   2. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius  saugų  laivo vedimą, ir  tikrinti,  ar  vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.

   3. Jeigu  vedamo laivo kapitonas nevykdo locmano patarimų, locmanas  vis  tiek  privalo (kiek tai įmanoma)  teikti  laivo kapitonui duomenis apie laivybos ypatumus.

  

   21 straipsnis. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą

 

   Pradėjęs  vesti  laivą, locmanas be vedamo  laivo  kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:

   1)  išvedant  laivą į jūrą - kol laivas  nuplauks  iki  tos vietos,  nuo  kurios  toliau gali saugiai plaukti  be  locmano pagalbos;

   2) įvedant laivą į uostą - kol laivas nuleidžia inkarą arba prisitvirtina prie krantinės;

   3) kol locmaną pakeičia kitas locmanas.

  

   22 straipsnis. Atlyginimas už locmano patarnavimus

 

   1. Už laivo vedimą laivo kapitonas privalo mokėti locmano rinkliavą.

   2. Laivo  kapitonas, iškvietęs locmaną  ir  šiam  atvykus atsisakęs  jo  patarnavimų, privalo sumokėti visą locmano rinkliavą, priklausančią  už  laivo  vedimą, kuriam buvo iškviestas locmanas.

   3. Kai locmano patarnavimais naudotis privaloma, tačiau laivo  kapitonas jais nesinaudoja, jis privalo  sumokėti  visą locmano rinkliavą, priklausančią už laivo vedimą, ir gali būti patrauktas  administracinėn atsakomybėn  Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

   4. Kai locmanas užlaikomas laive daugiau kaip dvi valandas dėl  nuo  jo nepriklausančių priežasčių, kurios nėra  sukeltos nenugalimos jėgos, laivo kapitonas privalo sumokėti  papildomą locmano  rinkliavą, kurios maksimalų dydį nustato  Susisiekimo ministerija.

   5. Jeigu  locmaną jo  vestas laivas  nuplukdo už jo aptarnaujamo  rajono  ribų, laivo kapitonas  privalo apmokėti locmanui  kelionės  atgal išlaidas ir sumokėti  atlyginimą  už kiekvieną išbūtą valandą už locmano aptarnaujamo rajono ribų.

                              

 

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

                              

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

  

   23 straipsnis. Nuomos sutarties sudarymo tvarka

 

   Uosto  direkcija  uosto  žemę gali išnuomoti  tik  konkurso tvarka.  Nuomos  konkurso sąlygas, tipinę uosto  žemės  nuomos sutarties  formą  ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką tvirtina Susisiekimo ministerija.

  

   24 straipsnis. Nuomos sutarties forma ir terminas

 

   1. Uosto  žemės nuomos sutartis sudaroma raštu, ne  ilgiau kaip  25  metams,  laikantis  Lietuvos  Respublikos  civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.

   2. Nuomininkas,  tvarkingai  vykdęs  uosto  žemės  nuomos sutartyje  nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

  

   25 straipsnis. Nuomos sutarties sąlygos

 

   1. Nuomininkas  privalo laikytis visų uosto  žemės  nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

   2. Nuomos   sutartyje  turi  būti  nustatytos  nuomininko teikiamų paslaugų minimalios ir maksimalios kainos bei  krovos ar kitų darbų minimalios apimtys.

   3. Nuomotojas  turi  teisę  nustatyta  tvarka  reikalauti nutraukti  uosto  žemės  nuomos  sutartį  prieš  terminą,  jei nuomininkas nevykdo pareigų, nustatytų šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje ir jei tai numato Civilinis kodeksas.

   4. Nuomininkas  turi  teisę  nustatyta  tvarka  reikalauti nutraukti  uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą,  jei  tai numato Civilinis kodeksas.

  

   26 straipsnis. Uosto infrastruktūros pagerinimas

 

   1. Uosto infrastruktūros pagerinimas galimas tik nuomotojui leidus.

   2. Jeigu  nuomininkas išsinuomotoje uosto žemėje  pagerina uosto  infrastruktūros objektus arba sukuria naujus, jis  turi teisę  į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą  arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį.

   3. Jeigu  pagerinimas  padarytas  be  nuomuotojo  leidimo, pagerinimo išlaidos nuomininkui neatlyginamos.

 

  

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI

  

   27  straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys  ūkinės  ir

                   komercinės veiklos uoste ypatumus

 

   1. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas   ir  Klaipėdos  valstybinio  jūrų  uosto  naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

   2. Pavojingų  krovinių vežimo, perkrovimo ir  sandėliavimo uoste tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

  

   28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

 

   1. Uoste  keleiviai  gali  būti  aptarnaujami,  kroviniai, paštas   perkraunami,  laivai  aptarnaujami,   transportavimo, ekspedicijos  bei sandėliavimo operacijos atliekamos  tik  tam specialiai skirtose vietose.

   2. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.

  

   29 straipsnis.  Laikinas  ūkinės  ir  komercinės  veiklos

                     nutraukimas ar apribojimas

 

   Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar  apriboti laivų  aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl   stichinių  nelaimių,  katastrofų,  avarijų,   karantino, streiko,  embargo  ir  kitų  panašių  aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai.

  

   30 straipsnis. Licencijuojama veikla

 

     Teikti laivų agentavimo paslaugas gali tik įmonės, gavusios licenciją  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

  

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

  

   31 straipsnis. Privačios nuosavybės objektų, esančių uoste,

                  paėmimas valstybės poreikiams

 

   1. Privačios nuosavybės objektai, esantys uosto teritorijoje,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu  gali būti  atlygintinai  paimti  valstybės  poreikiams,  jeigu  tai būtina  uosto infrastruktūros objektų statybai.

   2. Už paimamus privačios nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta  tvarka. Ginčus  dėl  tokių  objektų paėmimo ir turto vertės  nustatymo sprendžia teismas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO LĖŠOS

  

   32 straipsnis. Uosto lėšos

 

   1. Uosto lėšas sudaro:

   1) uosto rinkliavos;

   2) uosto žemės nuomos mokestis;

   3) valstybės biudžeto skirtos lėšos;

   4) amortizaciniai atskaitymai;

   5) pajamos, gaunamos už Uosto  direkcijos   teikiamus patarnavimus;

   6) kitos teisėtai gautos lėšos.

   2. Uosto  rinkliavos ir uosto žemės nuomos  mokestis  yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.

  

   33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas

 

   Uosto lėšos  naudojamos  uosto  eksploatavimo  ir  plėtros išlaidoms finansuoti. Šios lėšos skiriamos:

   1) uosto  teritorijai  prižiūrėti  ir  laivybos  saugumui užtikrinti;

   2) navigacijos ženklams ir sistemoms statyti, remontuoti ir prižiūrėti;

   3) skelbiamam   uosto   vandens  gyliui   palaikyti   bei akvatorijos gilinimo darbams;

   4) Uosto direkcijai išlaikyti;

   5) gelbėjimo darbams ir teršimų padariniams likviduoti;

   6) hidrotechniniams įrenginiams statyti;

   7) terminalams statyti;

   8) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti;

   9) hidrografiniams darbams;

   10) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams;

   11) kitoms išlaidoms, numatytoms Susisiekimo ministerijos patvirtintoje pajamų-išlaidų sąmatoje.

  

   34 straipsnis. Uosto rinkliavos

 

   1. Laivų savininkai arba valdytojai, krovinių savininkai už naudojimąsi  uostu  ir Uosto direkcijos patarnavimais  privalo mokėti uosto rinkliavas.

   2. Uosto  rinkliavų  rūšis,  dydžius,  rinkliavų  taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

   3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles, rinkliavų nuolaidų ir priedų  dydžius  bei  jų  taikymo tvarką  nustato  Susisiekimo ministerija.

 

  

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS

  

   35 straipsnis.  Paskendusio  turto  savanoriško  iškėlimo tvarka

 

   1. Uosto   akvatorijoje  paskendusio  turto   savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti  Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.

   2. Uosto   direkcija,   suderinusi  su   suinteresuotomis valstybės  institucijomis, nustato terminą turtui iškelti  bei šių   darbų   atlikimo  tvarką  ir  apie  tai  praneša   turto savininkui.

   3. Uosto  direkcija turi teisę neleisti  savininkui  kelti paskendusį  turtą  savo priemonėmis arba jo pasirinktos  laivų kėlimo  organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas  yra akvatorijos  dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas.  Šiuo atveju  turto  iškėlimą  organizuoja  Uosto  direkcija   turto savininko lėšomis.

  

   36 straipsnis. Privalomas paskendusio turto iškėlimas

 

   1. Jeigu paskendęs turtas kliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotechnikos  arba  kitiems  darbams,  kelia  grėsmę  žmonių gyvybei  ar  saugumui  arba teršia aplinką,  turto  savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per  jos nustatytą terminą.

   2. Jeigu  dėl  paskendusio  turto  yra  tiesioginė  grėsmė laivybos  saugumui  arba  jeigu paskendusio  turto  savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis  reikiamų  priemonių  turtui  iškelti,  o  prireikus  jį sunaikinti arba kitu būdu pašalinti.

   3. Jeigu paskendusio turto savininkas nežinomas, terminus, nustatytus   paskendusiam  turtui  iškelti,  Uosto   direkcija paskelbia viešai.

  

   37 straipsnis. Paskendusio karinio turto iškėlimas

 

   1. Paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar  kitu būdu   pašalina  šio  turto  savininkas  pagal  šio   įstatymo reikalavimus.

   2. Jeigu  paskendęs karinis turtas kliudo  laivybai,  jūrų verslams,  hidrotechnikos arba kitiems darbams,  kelia  grėsmę žmonių  gyvybei  ar saugumui arba teršia aplinką,  paskendusio karinio  turto  savininkas  privalo iškelti  šį  turtą  Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

  

   38 straipsnis. Uosto direkcijos iškelto paskendusio  turto  

                   išreikalavimas

 

   1. Turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija,  taip pat  turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija  dėl  jo tiesioginės  grėsmės  laivybos  saugumui,  žmonių  gyvybei  ar saugumui  arba  dėl aplinkos teršimo, kliudymo jūrų  verslams, hidrotechnikos  arba  kitiems  darbams,  jo  savininkas   gali išreikalauti  per  šešis mėnesius nuo turto  iškėlimo  dienos. Šiuo   atveju   turto  savininkas  Uosto  direkcijai   privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

   2. Turto  savininkas,  net jeigu atsisako  paskendusio  ar iškelto turto, privalo Uosto direkcijai atlyginti visas dėl to turėtas išlaidas.

  

   39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas paskendęs turtas

 

   1. Atsitiktinai  iškeltas  paskendęs  turtas  turi   būti perduotas  Uosto direkcijai, kuri apie turto  iškėlimą  ir  jo saugojimo  vietą  informuoja turto  savininką.  Jeigu  iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia viešai.

   2. Turto  savininkas  privalo atlyginti Uosto direkcijai tokio   turto saugojimo išlaidas  ir sumokėti atlyginimą asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.

  

 

PENKTASIS SKIRSNIS

NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

  

   40 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl locmano  kaltės,

                   atlyginimas

 

   1. Nuostolius,  atsiradusius dėl avarijos,  įvykusios  dėl locmano kaltės einant jam tarnybines pareigas, atlygina  Uosto direkcija,  jeigu  įrodoma,  kad  tai  atsitiko  dėl   locmano klaidingų   patarimų,  kuriais  vadovaudamasis  vedamo   laivo kapitonas negalėjo išvengti avarijos.

   2. Nuostolių  atlyginimo  dydis  negali  viršyti  avarinio fondo, kurį formuoja Uosto direkcija, atskaitydama į fondą  10 procentų  gaunamų  už  locmanų  patarnavimus  metinių  pajamų, dydžio.

   3. Uosto direkcija gali sudaryti locmanų tarnybinių pareigų vykdymo civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

  

   41 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstai uoste

                  sulaikyto laivo, atlyginimas

 

   Nuostolius,  atsiradusius dėl nepagrįstai  uoste  sulaikyto laivo,  privalo atlyginti juridinis arba fizinis asmuo,  kurio reikalavimu laivas buvo nepagrįstai sulaikytas.

  

   42 straipsnis.   Nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimas

 

   1. Nuostoliai dėl taršos - pinigais įvertinta žala  žmonių sveikatai  ir  gyvybei,  kitų asmenų  turtui  bei  interesams, atsiradusi  dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat  išlaidos, atsiradusios  teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms  sumažinti arba jų išvengti.

   2.  Laivo  savininkas arba valdytojas, kiti  juridiniai  ir fiziniai   asmenys  Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos.

   3. Nuostolius dėl taršos, atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius vandenis  ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba valdytojai,  jeigu  negalima nustatyti  kiekvieno  jų  kaltės, privalo atlyginti solidariai.

  

   43 straipsnis. Žalos dėl navigacinių įrenginių  sužalojimo

                   atlyginimas

 

   Juridinis arba fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs uosto navigacinius įrenginius, privalo atlyginti padarytą žalą, taip pat  ir  avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto  įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

  

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  

   44 straipsnis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas

                  ar likvidavimas

 

   Klaipėdos  valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.

  

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

    

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                           ALGIRDAS BRAZAUSKAS