Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1990, Nr. 31-742

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO

LAIKINASIS

Į S T A T Y M A S

I. Bendroji dalis

1 straipsnis.

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:

1) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp jų užsienio valstybių įmonių atstovybėse ir nuolatinėse buveinėse, bei užsienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų;

užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas už tą veiklą iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų.

Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantiems tų valstybių piliečiams ir asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, ir užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose dirbantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena;

2) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp jų iš užsienio valstybių įmonių atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei užsienyje įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos Respublikoje;

nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš užsienio valstybių gyventojų, iš komercinės-ūkinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse;

3) juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos (šio įstatymo IV dalis);

4) užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje (šio įstatymo IV dalyje nustatyta tvarka).

Nuolatinės buveinės - nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme.

Šiame įstatyme nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais yra laikomi:

a) fiziniai asmenys, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagrindine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena, arba vieta, kuri yra jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta;

b) fiziniai asmenys, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje ištisai arba su pertraukomis 183 ar daugiau dienų per dvylikos mėnesių laikotarpį, prasidedantį ir pasibaigiantį tais pačiais kalendoriniais metais arba prasidedantį vienais, o pasibaigiantį kitais kalendoriniais metais, už kuriuos skaičiuojami mokesčiai, išskyrus užsienio valstybių diplomatus, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų administracinio techninio bei aptarnaujančio personalo narius - tų užsienio valstybių piliečius;

c) Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba kitose Lietuvos Respublikos valstybės institucijose, esančiose užsienio valstybėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr. I-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

2 straipsnis.

Pajamų mokestis neišskaitomas:

1) pensininkams iš pensijų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse;

2) iš mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijų ir pašalpų, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;

3) iš mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijų, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų organizacijų, kurios pagal jų steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra ne pelno siekiančios organizacijos, lėšos, jeigu: stipendijų mokėjimas yra numatytas šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, stipendija skiriama viešo konkurso būdu, stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančios organizacijos narys, darbuotojas arba šios organizacijos nario arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra atlyginimas už stipendijos gavėjo šiai organizacijai atliktus arba numatomus atlikti darbus, suteiktas arba numatomas suteikti paslaugas;

4) iš stipendijų, mokamų iš tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, lėšų;

5) iš valstybės stipendijų.

Pajamų mokestis taip pat neišskaitomas iš profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų ir politinių partijų pašalpų, išmokėtų savo organizacijų nariams iš lėšų, kurios surinktos iš fizinių asmenų nario mokesčio. Ši nuostata netaikoma apmokestinant pašalpas, kurias gauna asmenys, susiję su šiomis visuomeninėmis organizacijomis ir politinėmis partijomis darbo santykiais.

Lėšų, surinktų iš profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų ir politinių partijų fizinių asmenų nario mokesčio, apskaitos taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1303, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2121 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1740, 00.06.20, Žin., 2000, Nr.53-1522 (00.06.30)

3 straipsnis.

Tarptautinis dvigubas apmokestinimas panaikinamas remiantis su užsienio valstybėmis sudarytomis ir taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

Tais atvejais, kai su užsienio valstybėmis nėra sudarytų ir taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, tarptautinis dvigubas apmokestinimas gali būti panaikinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

II. Pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimo tvarka

4 straipsnis.

Pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, taip pat pajamos už kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą (išskyrus tas, kurių apmokestinimą reguliuoja šio įstatymo III ir IV skyriai), atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33% tarifu.

Jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, įgulos narių sąrašą bei dirbančių pagal darbo sutartį to paties laivo valdytojo laivuose kaip pagrindinėje darbovietėje, laivo reiso metu gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, atskaičius neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. VIII-1254, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1950 (99.07.09), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1615, 00.04.11, Žin., 2000, Nr.34-955 (00.04.26), įsigalioja nuo 2000.05.01

* 5 straipsnis.

Pagrindinėje darbovietėje gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neapmokestinamasis minimumas yra:

1) I grupės invalidams - 200 litų;

2) II grupės invalidams - 175 litai;

3) III grupės invalidams - 130 litų;

4) asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų,- 200 litų;

5) motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką iki 18 metų, - 155 litai, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 18 metų, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamasis minimumas didinamas 45 litais;

6) žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams, kai jų mėnesinis uždarbis iš verslų, nesusijusių su žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu, neviršija 20% viso jų mėnesinio uždarbio, - 150 litų;

7) kitiems šio straipsnio 1-6 punktuose nepaminėtiems asmenims pagrindinis neapmokestinamasis minimumas (PNM) - 115 litų.

Be to, I ir II grupės regėjimo invalidams, tėvams, auginantiems bent vieną vaiką invalidą, taip pat tėvams, auginantiems keturis ir daugiau vaikų, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką apskaičiuotas mokestis mažinamas 10 litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiame straipsnyje nustatytus neapmokestinamųjų minimumų dydžius indeksuoja pagal vartojimo kainų indeksą.

* Pastaba: 5 straipsnyje nurodyti neapmokestinamųjų minimų dydžiai buvo indeksuoti 1998 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.150

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1580, 1991.07.23, Žin., 1991, Nr. 22-569

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

6 straipsnis.

Į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį gautos pajamos pinigais ir natūra:

1) darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos - apskaičiuotos už tą mėnesį sumos.

Įmonių, įstaigų ir organizacijų išmokėtos uždarbio sumos už darbus, kurių trukmė viršijo vieną mėnesį ir yra užfiksuotas darbo laikas, nemokant per šį laikotarpį kas mėnesį darbo užmokesčio arba mokant darbo užmokesčio dalį, paskirstomos proporcingai dirbtų mėnesių skaičiui (bet ne daugiau kaip 12 mėnesių);

2) vienkartinės premijos, priklausančios apmokestinti pašalpos ir kitos išmokos - išmokėtos per mėnesį sumos;

3) premijos ir kitos skatinamosios išmokos už ilgesnio kaip vieno mėnesio laikotarpio darbo rezultatus paskirstomos proporcingai užfiksuoto laikotarpio mėnesių skaičiui (bet ne daugiau kaip 12 mėnesių) ir apmokestinamos pagal šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus, galiojusius tą mėnesį, kurį šios išmokos apskaičiuotos išmokėti. Šia tvarka apmokestinamas ir papildomas atlyginimas (tantjemos). Jei per mėnesį išmokamos kelios tokios premijos ar kitos skatinamosios išmokos, kiekviena iš jų apmokestinama atskirai;

4) atleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokamos Darbo sutarties įstatyme nustatyto dydžio kompensacijų sumos, išeitinių pašalpų sumos, taip pat priteistos žalos atlyginimo už priverstinę pravaikštą dėl neteisėto atleidimo iš darbo sumos dalijamos į tiek dalių, kiek jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių sudaro atitinkamų išmokų suma, ir kiekviena dalis atskirai apmokestinama pagal šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos nepanaudotų atostogų kompensacijos, kiekvienų darbo metų nepanaudotų atostogų kompensacijos suma apmokestinama atskirai (jeigu už vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų, tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai) pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

7 straipsnis.

Į apmokestinamąsias pajamas neįskaitoma:

1) socialinio aprūpinimo ir socialinės paramos (šalpos) pašalpos, mokamos iš valstybės bei socialinio draudimo lėšų, išskyrus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas;

2) pašalpos, kurias išmoka darbdaviai mirus darbuotojo sutuoktiniui arba kitam darbuotojo pirmosios eilės įstatyminiam įpėdiniui, taip pat pašalpos stichinių nelaimių bei gaisrų atvejais;

3) teismų priteistos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo sumos;

4) draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 58 straipsnyje;

5) įstatymų arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio komandiruočių išlaidos, taip pat kitos su darbu susijusių išlaidų kompensacijos ir su darbo santykiais susijusių išmokų delspinigiai;

6) prizai (dovanos), gauti asmeninių švenčių, konkursų bei kitomis progomis, jeigu per kalendorinius metus šių prizų (dovanų) vertė ne didesnė už nustatytą pajamų neapmokestinamąjį minimumą.

Apmokestinamosios pajamos sumažinamos:

1) lėšų suma, kurią labdaros arba paramos davėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

[2 dalies 1 punkto redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

1) lėšų suma, kurią paramos teikėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neviršijančia 15 procentų apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais per kalendorinius metus;]

2) pensijų įmokų į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą suma, neviršijančia 25 procentų apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais, per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1514, 1991.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. I-1400, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

Nr. I-1461, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1747 (96.07.31)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-1303, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2121 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

8 straipsnis.

Ne pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnyje, apmokestinamos 6 straipsnio nustatyta tvarka pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus.

Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete mokesčiams išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Mokymo įstaigų studentų ir moksleivių uždarbis, gaunamas gamybinės praktikos ir talkų metu, gydymo ir darbo profilaktoriumų pacientams, pensionatų globotiniams mokamas darbo užmokestis apmokestinami šio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

8⁽¹⁾ straipsnis.

Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės-ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

9 straipsnis.

Pajamų mokestį pagal šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nurodytus tarifus išskaito pajamas apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės, įstaigos, organizacijos, tarp jų užsienio valstybių įmonių atstovybės ir nuolatinės buveinės, bei gyventojai, mokantys uždarbį samdomiems asmenims, ir kas ketvirtį, per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus, pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra registruoti, žinias apie samdomiems asmenims išmokėtą uždarbį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį. Žinių pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

10 straipsnis.

Įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai, gaudami iš banko įstaigų pinigus darbo apmokėjimui už atitinkamą mėnesį (arba mėnesio antrąją pusę), kartu pateikia banko įstaigoms mokamąjį pavedimą išskaitytoms iš to mėnesio uždarbių pajamų mokesčio sumoms sumokėti. Apskaičiuojant išmokėtinas 6 straipsnio 3 punkte nurodytas išmokas, iš jų išskaitytas pajamų mokestis turi būti pervestas į biudžetą gaunant iš banko įstaigų pinigus šioms išmokoms. Mokėti pajamų mokestį iš organizacijos lėšų draudžiama.

Organizacijos ir gyventojai, neturintys banko įstaigose atsiskaitomųjų sąskaitų arba mokantieji už darbą iš savo einamųjų įplaukų, išskaitytoms mokesčio sumoms mokėti banko įstaigoms mokamąjį pavedimą pateikia ne vėliau kaip kitą dieną po atlyginimo išmokėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

11 straipsnis.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijoje, išskaitytas pajamų mokesčio sumas iš šių struktūrinių padalinių dirbančiųjų pajamų perveda į biudžetą toje teritorijoje, kurioje yra minėtieji struktūriniai padaliniai. Taip pervedama tik tais atvejais, kai nesavarankiškame struktūriniame padalinyje dirba daugiau kaip 20 žmonių.

[11 straipsnio redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

11 straipsnis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1055, 1991.02.14, Žin., 1991, Nr. 6-170

Nr. VIII-1520, 00.01.04, Žin., 2000, Nr.5-127 (00.01.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

12 straipsnis.

Per daug išskaitytas pajamų mokestis grąžinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

13 straipsnis.

Neišskaityto arba išskaityto per mažo pajamų mokesčio trūkstama suma, taip pat bauda išieškoma iš tą mokestį privalančios išskaityti įmonės, įstaigos ar organizacijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos baudų už per mažai išskaitytas pajamų mokesčio trūkstamas sumas nemoka. Neišskaitytas arba išskaityto per mažo pajamų mokesčio trūkstamas sumas iš darbuotojo įmonė, įstaiga ar organizacija gali išieškoti ne daugiau kaip už tris praėjusius mėnesius, skaičiuojant nuo to mėnesio, kurį buvo nustatyta klaida.

Jei darbuotojas pagrindine darboviete nurodo daugiau negu vieną darbovietę, pagrindine laikoma ta, kurioje gaunamas mažiausias darbo užmokestis, ir iš jo išieškoma per visą laikotarpį per mažai išskaityto mokesčio suma ir trigubo šios sumos dydžio bauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

14 straipsnis.

Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

15 straipsnis.

Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gaunamos iš tikinčiųjų, fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr. I-1400, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

III. Autoriams ir jų įpėdiniams išmokamo autorinio atlyginimo už mokslo, literatūros,

meno kūrinius bei kitus autorinius darbus apmokestinimo tvarka

16 straipsnis.

Autoriams ir jų įpėdiniams išmokamas autorinis atlyginimas už mokslo, literatūros, meno kūrinius, atradimus, išradimus bei kitus autorinius darbus apmokestinamas taikant 13% pajamų mokesčio tarifą.

Autorinio atlyginimo už atradimus ir išradimus, kurių autoriams išduotas autorinis liudijimas, neapmokestinamasis minimumas - 8 PNM už kiekvieną atradimą ar išradimą.

Apmokestinamosios pajamos sumažinamos lėšų suma, kuri duota labdaros ar paramos gavėjui Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.

[3 dalies redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

Apmokestinamosios pajamos sumažinamos lėšų suma, kurią paramos teikėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neviršijančia 15 procentų autorinio atlyginimo.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1400, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

17 straipsnis.

Pajamų mokestis nuo autorinio atlyginimo sumų apskaičiuojamas ir išskaitomas tiesiogiai kiekvienoje vietoje,kur išmokamas, ir pervedamas į biudžetą 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

18 straipsnis.

Nuo įpėdiniams išmokamo autorinio atlyginimo už kūrinius ir darbus, už kuriuos toks atlyginimas jau buvo mokėtas, imamas 60% dydžio pajamų mokestis.

Vaikams iki 18 metų, sutuoktiniams ir tėvams (moterims per 55 metus ir vyrams per 60 metų amžiaus bei I ir II grupės invalidams nepriklausomai nuo amžiaus) pagal šį straipsnį apskaičiuotas pajamų mokestis mažinamas 50%.

19 straipsnis.

Neteisingai apskaičiuotas mokestis nuo autorinio atlyginimo už mokslo, literatūros ir meno kūrinius gali būti patikslintas ir išieškotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

20 straipsnis.

Neišskaityto arba išskaityto per mažo pajamų mokesčio trūkstama suma, taip pat bauda išieškoma iš autorinį atlyginimą išmokėjusios įmonės, įstaigos ar organizacijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

21 straipsnis.

Išskaityto pajamų mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

22 straipsnis.

Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

23 straipsnis.

Savivaldybių tarybos turi teisę paskiriems mokėtojams mažinti pajamų mokestį arba iš viso nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

IV. Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių

bendrijų pajamų apmokestinimo tvarka

24 straipsnis.

Žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų, juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių, kurių įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinamosios pajamos iš nustatyta tvarka įregistruotos komercinės ūkinės veiklos apmokestinamos 5% dydžio pajamų mokesčiu. Jei įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 65% iki 75%, apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 10% dydžio pajamų mokesčiu.

Kitų ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamos, panaudotos investicijai, apmokestinamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka arba šių įmonių lėšos (nuosavos ar skolintos), panaudotos investicijai, atimamos iš bendrųjų pajamų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai keičiama investicijoms skirtų pajamų, apmokestintų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka, naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai įmonės savininkai išsimoka įmonės pajamų dalį (visas pajamas), toms investicijai panaudotoms pajamoms turi būti perskaičiuojamas pajamų mokestis.

Laisvųjų ekonominių zonų ūkinės bendrijos ir juridinio asmens statuso neturinčios individualios (personalinės) įmonės 5 metus nuo įmonių įregistravimo dienos moka 80% mažesnį pajamų mokestį, kitus 5 metus - 50% mažesnį pajamų mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% ūkinių bendrijų nuosavo kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šios bendrijos 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pajamų mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pajamų mokestį. Laisvųjų ekonominių zonų ūkinių bendrijų ir juridinio asmens statuso neturinčių individualių (personalinių) įmonių pajamų dalis, panaudota būtinoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat investicijoms ir kapitaliniams įdėjimams zonose, į apmokestinamą pelną neįtraukiama.

Jeigu ūkinė bendrija ir juridinio asmens statuso neturinti individuali (personalinė) įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d., tai jos pajamų dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės nuosavame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pajamų mokesčiu. Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pajamų dalis 3 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Jei tokia įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., tai pajamų dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Įmonė, kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pajamų mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtos gauti pajamos, pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pajamų mokestį. Šioje dalyje numatytos mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių, kurių bendrosios įplaukos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurios teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako gaminius.

Užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šio straipsnio devintojoje dalyje) iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą bei palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą - taikant 10 procentų tarifą.

Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė. Dividendus iš užsienio valstybių įmonių gaunanti Lietuvos Respublikos ūkinė bendrija arba juridinio asmens teisių neturinti individuali (personalinė) įmonė mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pati ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Dividendų gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė. Apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių juridinių asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos įplaukos už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1514, 1991.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-2529, 1992.04.28, Žin., 1992, Nr. 14-388

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. I-1251, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-858 (96.04.19)

Nr. I-1400, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

Nr. I-1483, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1716 (96.07.26)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1112, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-947 (99.04.14)

Nr. VIII-1495, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.113-3290 (99.12.30)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

25 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. liepos 31 d..

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

26 straipsnis.

Apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atėmus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje išvardytas ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintas sąnaudas toms įplaukoms gauti. Jei įmonė bendrąsias įplaukas pripažįsta faktišku įplaukų gavimo momentu, tai apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atskaičius ir mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkančią sąnaudų dalį, tačiau beviltiškoms skoloms, atsiradusioms iki 1999 m. gruodžio 31 d., tenkanti sąnaudų dalis iš bendrųjų pajamų atskaitoma lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išskyrus tai, kad vienerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo skolos atsiradimo momento (kai ūkinė operacija užfiksuojama apskaitos dokumente). Iki mokestinio laikotarpio pabaigos apie beviltiškomis laikomų skolų sumas juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, neatsižvelgiant į jų pasirinktą įplaukų pripažinimo būdą, privalo pranešti vietos mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktišką įplaukų gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos - tai realizavimo įplaukų ir nerealizacinių įplaukų suma. Bendrosioms įplaukoms nepriskiriamos iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma. Įplaukų priskyrimas realizavimo ir apmokestinamoms nerealizacinėms įplaukoms nustatomas pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį. Jeigu juridinio asmens teisių neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.

Parduodant materialųjį ilgalaikį turtą pigiau negu jo likutinė vertė, bendrąsias įplaukas sudarys suma, ne mažesnė kaip to turto likutinė vertė.

Bankrutavusios įmonės įplaukos už parduotą turtą bendrosioms įplaukoms nepriskiriamos.

Užsienio valstybių įmonių apmokestinamąsias pajamas, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, sudaro: iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos visos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius. Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1514, 1991.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. I-849, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-814 (95.04.26)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-266, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1474 (97.07.02)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1112, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-947 (99.04.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

26⁽¹⁾ straipsnis.

Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos lengvatos.

Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės pajamų mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

27 straipsnis.

Nustatant apmokestinamąsias pajamas, be šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų sąnaudų, taip pat yra atimamos sumos, išvardytos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnyje (tokia pat dalis ir ta pačia tvarka). Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai nebeperkeliami. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Centrinis mokesčio administratorius taip pat tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-849, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-814 (95.04.26)

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

28 straipsnis.

Kūrybinių sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų) individualioms (personalinėms) įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, teikiama Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje numatyta mokesčio lengvata.

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai neapmokestinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1055, 1991.02.14, Žin., 1991, Nr. 6-170

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

29 straipsnis.

Savivaldybių tarybos turi teisę mažinti mokestį arba visai atleisti nuo pajamų mokesčio mokėjimo paskiras individualias (personalines) įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, ir ūkines bendrijas savo biudžeto sąskaita.

Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata.

Mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 24 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, taikomos tais atvejais, kai ūkinė bendrija ir juridinio asmens statuso neturinti individuali (personalinė) įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

30 straipsnis.

Individualios (personalinės) įmonės bei ūkinės bendrijos, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Šios deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Per metus mokami avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau - pajamų avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pajamų avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas. Pajamų mokesčio avansinės apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo-dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pajamų avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šiame straipsnyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą proporcingai sumažėjusioms įplaukoms arba atleisti nuo pajamų avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius mokesčius. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą.

Jeigu mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą, pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Pajamų avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Jeigu užsienio valstybių įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, juridinio asmens teisių neturinti individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija privalo iš šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytų pajamų atskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.

Užsienio valstybės įmonė, gavusi pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, (toliau šiame straipsnyje - turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pajamų mokesčio už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pajamų mokestis apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas įsigyjant arba pasistatant šį turtą. Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, ir pajamų mokestį pagal 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-291, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-291 (97.06.24)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1217, 99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1770 (99.06.23)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

31 straipsnis.

Jeigu pajamų deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį laikotarpį pagal pajamų mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pajamų deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas pajamų avansinio mokesčio nemoka, pajamų deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą kitą darbo dieną po pajamų deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu mokestis (avansinis mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

32 straipsnis.

Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę pajamų mokesčio sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba delspinigiai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. I-849, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-814 (95.04.26)

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

V. Gyventojų pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos,

taip pat kitų pajamų apmokestinimo tvarka

33 straipsnis.

Bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardytos šio įstatymo II, III ir IV dalyse bei šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse ir 33⁽¹⁾ straipsnyje, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

* Bendrosioms pajamoms nepriskiriama iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma, taip pat pajaus vertės padidinimo suma. Iš šiame straipsnyje nurodytų bendrųjų pajamų jokios išlaidos neišskaitomos, išskyrus sumas, kurios duotos labdaros ar paramos gavėjui Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. Bendrosios pajamos nustatomos atskaičius fizinių asmenų, įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, apskaičiuotą, o fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, į biudžetą sumokėtą pridėtinės vertės mokestį už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus arba kitą apmokamą veiklą. Fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, bendrųjų pajamų be pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

[2 dalies redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

Bendrosioms pajamoms nepriskiriama iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma, taip pat pajaus vertės padidinimo suma. Iš šiame straipsnyje nurodytų bendrųjų pajamų jokios išlaidos neišskaitomos, išskyrus sumas, kurias paramos teikėjas davė Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neviršijančias 15 procentų bendrųjų pajamų. Bendrosios pajamos nustatomos atskaičius fizinių asmenų, įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, apskaičiuotą, o fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, į biudžetą sumokėtą pridėtinės vertės mokestį už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus arba kitą apmokamą veiklą. Fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, bendrųjų pajamų be pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.]

Pajamos už gyventojų parduotą turtą, išskyrus nurodytas 33⁽¹⁾ straipsnyje, viršijančios šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkte nustatytą dydį, apmokestinamos taikant 10 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojų pajamos už parduodamas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles ir kt.) bei antrines žaliavas apmokestinamos taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą, netaikant joms šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkto nuostatos.

Dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Pensijos iš pensijų fondų, įsteigtų pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą, apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą. Suma, kurią išmoka pensijų fondas, įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymą, pensijų programos dalyviui išstojus iš programos, apmokestinama taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Tam tikroms veiklos rūšims gali būti nustatytas privalomas patento mokestis tiems fiziniams asmenims, kurie gauna kitų pajamų.

Patentą įsigiję fiziniai asmenys už pajamas, gautas iš veiklos, kuriai nustatytas privalomas patento mokestis, pajamų mokesčio nemoka.

Veiklos rūšis, privalomo patento mokesčio minimalius ir maksimalius dydžius, patentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konkrečius privalomo patento mokesčio dydžius nustato savivaldybės.

Jeigu fiziniai asmenys gauna pajamas neįsigiję privalomo patento, iš jų išieškoma patento mokesčio suma ir tokio pat dydžio bauda.

* Nuostatos dėl iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams nemokamai išduotų akcijų arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat dėl pajaus vertės padidinimo sumos nepriskyrimo bendrosioms pajamoms taikomos nuo 1999 m. sausio 1 d. Pajamų mokesčio suma, sumokėta ar išieškota nuo iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams nemokamai išduotų akcijų arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat pajaus vertės padidinimo sumos, grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-296, 1993.10.28, Žin., 1993, Nr. 59-1144

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1303, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2121 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1476, 99.12.14, Žin., 1999, Nr.109-3174 (99.12.24)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

33⁽¹⁾ straipsnis.

Akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių (toliau - vertybiniai popieriai) vertės padidėjimo pajamos, išskyrus reinvestuotas į vertybinius popierius, viršijančios 12 PNM per metus, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos yra gautos pajamos, kurias sudaro vertybinių popierių pardavimo ar kito perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Vertybinių popierių įsigijimo kaina - tai išlaidos, padarytos vertybiniams popieriams įsigyti, įskaitant sumokėtus komisinį atlyginimą bei mokesčius (rinkliavas), susijusias su jų įsigijimu. Vertybinių popierių pardavimo kaina - visos pajamos, gautos pardavus vertybinius popierius.

Jeigu per kalendorinius metus iš vertybinių popierių pardavimo ar kito perleidimo nuosavybėn gaunami nuostoliai, šių nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus kalendorinius metus. Kalendorinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus šiam terminui, nuostolių suma nebeperkeliama.

Nuostolių suma atskaitoma tik iš vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų.

Vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimo, nuostolių apskaičiavimo ir perkėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

34 straipsnis.

Kitas pajamas (pinigais ar natūra) gaunančius asmenis apmokestina įmonės, įstaigos ir organizacijos, išmokančios nurodytas pajamas gyventojams, arba jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinės mokesčių inspekcijos.

Tais atvejais, kai šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas pajamas mokėtojas gauna iš įmonių, įstaigų ir organizacijų arba per jas, pajamų mokestį išskaito ir sumoka į biudžetą šios įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Šio įstatymo 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos pajamos apmokestinamos tik tais atvejais, kai jas išmoka įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Mokestis turi būti sumokėtas per 10 dienų, pasibaigus mėnesiui, kurį ta suma išmokėta.

Kai nurodytas šiame straipsnyje pajamas fiziniai asmenys gauna iš kitų fizinių asmenų, gavęs pajamas asmuo privalo jas deklaruoti nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Užsienio valstybių piliečių pajamos iš komercinės-ūkinės veiklos ar kitos pajamos, gaunamos Lietuvoje, apmokestinamos ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamos.

Kai fiziniai asmenys gauna 33⁽¹⁾ straipsnyje nurodytas pajamas, jie privalo jas deklaruoti nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-296, 1993.10.28, Žin., 1993, Nr. 59-1144

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

35 straipsnis.

Pajamų mokesčiu neapmokestinama:

1) pajamos iš donorystės;

2) pajamos, kurios yra paveldimo arba dovanojamo turto mokesčio bazė, taip pat sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (globotinių), senolių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėtas turtas; iš fizinių asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra), jeigu šių pajamų bendra suma (vertė) per kalendorinius metus neviršija 10 tūkst. litų, taip pat dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių);

3) gaunami alimentai;

4) žalai atlyginti gautos sumos netekus maitintojo bei darbingumo;

5) teismų priteistos sumos materialinei ir moralinei žalai atlyginti bei įstatymų ir Vyriausybės nustatytų normų neviršijančios piniginės kompensacijos;

6) palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių vertybinius popierius, taip pat palūkanos už tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius;

7) loterijų laimėjimai;

8) privalomojo ir savanoriškojo draudimo išmokamos sumos, įskaitant valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpas;

* 9) akcininkams grąžinami įnašai, neviršijantys buvusios jų vertės įnešant; savininkams (pajininkams) grąžinami įnašai, neviršijantys buvusios jų vertės įnešant, įskaitant grąžinamų įnašų vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo ar perkainojimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka;

10) pajamos už parduotą gyventojui priklausiusį turtą, jei už jį gauta suma neviršija 1 PNM per mėnesį arba kai per metus parduotas vienas bet kokios vertės vienos ar kitos rūšies daiktas, išskyrus šio straipsnio 21 punkte nurodytas pajamas;

11) sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos;

12) palūkanos, gautos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

13) pagal 1992, 1993, 1994, 1995, 1996 ir 1997 metų veiklos rezultatus akcininkams ar įmonės darbuotojams išduotų akcijų nominali vertė arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma;

14) sumos, mokamos iš labdaros fondų bei organizacijų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams);

[14 dalies redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

14) Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka gauta labdara;]

15) pašalpos, skiriamos Vyriausybės bei savivaldybių;

16) premijos, skiriamos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžeto, iš užsienio valstybių fondų arba organizacijų lėšų, taip pat Vyriausybės sprendimu;

17) pašalpos, kurias darbuotojui (buvusiam darbuotojui) mirus darbdaviai išmoka jo sutuoktiniui arba kitam jo pirmosios eilės įstatyminiam įpėdiniui, taip pat pašalpos, išmokėtos stichinių nelaimių bei gaisrų atvejais;

18) Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos aukos ir dovanos;

19) pajamos už asmeniniame pagalbiniame ūkyje pagamintą ir realizuotą žemės ūkio produkciją, išskyrus pajamas už realizuotus mėsėdžius švelniaplaukius žvėrelius, nutrijas ir jų produkciją, taip pat ūkininkų ir ūkio narių pajamos už ūkininkų ūkiuose, įregistruotuose Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą;

20) vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos už parduotus arba kitu būdu perleistus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 metų, taip pat vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius antrinėje rinkoje.

* Pastaba. Pajamų mokestis, apskaičiuotas nuo savininkams (pajininkams) grąžintų įnašų vertės, perskaičiuojamas atsižvelgiant į įnašų vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo ar perkainojimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. Sumokėta ar išieškota pajamų mokesčio suma, atitinkanti dėl turto indeksavimo ar perkainojimo padidėjusią įnašų vertę, grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-2529, 1992.04.28, Žin., 1992, Nr. 14-388

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-296, 1993.10.28, Žin., 1993, Nr. 59-1144

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-892, 95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1400, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-605, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.8-162 (98.01.25)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1054, 99.02.11, Žin., 1999, Nr.19-515 (99.02.24)

Nr. VIII-1476, 99.12.14, Žin., 1999, Nr.109-3174 (99.12.24)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1911 (00.07.31)

36 straipsnis.

Pajamų mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka:

1) einamųjų metų pajamų mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į mokėtojų deklaracijose nurodytas numatomas gauti pajamas.

Tais atvejais, kai per metus ženkliai keičiasi gaunamų pajamų dydis, pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas;

2) pasibaigus metams arba nutrūkus gaunamų pajamų šaltiniui, mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į faktišką gautų pajamų dydį. Skirtumas tarp apskaičiuotos ir pareikalautos sumokėti mokesčio sumos išieškomas arba grąžinamas per mėnesį, o nutrūkus pajamų šaltiniui - per 15 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.

37 straipsnis.

Fizinio asmens pajamų deklaracija (toliau - pajamų deklaracija) pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai. Užsienio valstybės piliečiai arba asmenys be pilietybės (kurie neturi registracijos vietos Lietuvoje) pajamų deklaraciją pateikia tai valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje jie gyvena arba dirba. Pajamų deklaracija pateikiama šiais atvejais ir terminais:

1) einamaisiais metais numatomų nuolat gauti pajamų deklaracija pateikiama iki einamųjų metų vasario 1 dienos;

2) einamaisiais metais gautų pajamų, išskyrus vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamas, deklaracija pateikiama per 5 dienas, praėjus mėnesiui nuo pajamų atsiradimo (gavimo);

3) kai deklaruojamos vienkartinės einamaisiais metais gautos pajamos, metinės patikslintos pajamų deklaracijos (iki vasario 1 dienos) teikti nereikia;

4) kai pajamos uždirbamos užsienio valstybėje, pajamų deklaracija pateikiama per 5 dienas, praėjus mėnesiui po sugrįžimo į Lietuvą ar pasibaigus pajamų šaltiniui užsienio valstybėje. Šios pajamos deklaruojamos neatsižvelgiant į tai, ar nuo jų buvo sumokėti mokesčiai užsienyje;

5) patikslinta praėjusiais metais faktiškai gautų bendrųjų pajamų deklaracija, taip pat bendrųjų pajamų deklaracija, jei praėjusiais metais buvo gauta pajamų dėl vertybinių popierių vertės padidėjimo, pateikiama pasibaigus metams iki kitų metų vasario 1 dienos;

6) einamaisiais metais gerokai pasikeitus (sumažėjus arba padidėjus) gaunamų pajamų dydžiui, fiziniai asmenys, anksčiau deklaravę numatomas gauti pajamas ir mokantys avansinius mokesčius, gali pateikti naują pajamų deklaraciją, kuria remiantis patikslinamas apskaičiuoto pajamų mokesčio įmokų dydis;

7) einamaisiais metais pasibaigus pajamų šaltiniui, gali būti pateikiama patikslinta faktiškai gautų pajamų deklaracija. Susidaręs apskaičiuotos ir pareikalautos sumokėti pajamų mokesčio sumos skirtumas išieškomas arba grąžinamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka;

8) remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų bei kita apie mokėtojo pajamas turima medžiaga.

Tais atvejais, kai fizinis asmuo iš įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų fizinių asmenų gauna šio įstatymo 33⁽¹⁾ straipsnyje nurodytas pajamas, pajamų deklaracija teikiama šiame straipsnyje nurodyta tvarka.

Pajamų mokestis nuo numatomų nuolat gauti ir bet kuriuo metų laiku faktiškai gautų pajamų apskaičiuojamas ir sumokamas lygiomis dalimis kas ketvirtį iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos.

Už pajamas, gautas bet kuriuo metų laiku, mokestis sumokamas iki metų pabaigos likusiais terminais.

Jei pajamos deklaruojamos po lapkričio 15 dienos (praėjus visiems mokėjimo terminams), pajamų mokestis turi būti sumokėtas per mėnesį nuo deklaracijos pateikimo.

Pajamų deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1476, 99.12.14, Žin., 1999, Nr.109-3174 (99.12.24)

38 straipsnis.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, neteisingas apmokestinimas patikslinamas ir mokestis grąžinamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Už praėjusį laikotarpį papildomai apskaičiuotas mokestis ir sankcijos sumokami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-849, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-814 (95.04.26)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

39 straipsnis.

Už laiku nesumokėtą mokestį imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

40 straipsnis.

Jei įmonės, įstaigos ir organizacijos iš 33 straipsnyje nurodytų gyventojų pajamų mokesčio neišskaito ir nustatytu laiku nesumoka į biudžetą, šį mokestį ir delspinigius apskaičiuoja ir iš įmonės išieško valstybinės mokesčių inspekcijos. Apskaičiuotas pajamų mokestis ir sankcijos sumokami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jei pajamų deklaracijos nepateiktos arba pateiktose deklaracijose nurodytos mažesnės pajamos, iš turto savininko (pagrindinio buto nuomininko) bei kito asmens, gavusio pajamas už turto nuomą bei kitas pajamas, išieškoma apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir bauda Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jei valstybinė mokesčių inspekcija nustato, kad gyventojo pajamos už parduotą turtą viršija 1 PNM per mėnesį arba gyventojas pardavė per metus ne vieną tos pačios rūšies daiktą skirtingoms arba toms pačioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms (arba per jas), bet nepranešė joms apie tai ir dėl to nesumokėjo pajamų mokesčio, iš mokėtojo išieškoma nuo jam išmokėtos sumos apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir bauda Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

40⁽¹⁾ straipsnis. Neteko galios

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

41 straipsnis.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo valstybinėms mokesčių inspekcijoms pateikti žinias apie visas Lietuvos Respublikos gyventojams, užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės išmokėtas sumas (pinigais ir natūra), išskyrus išmokas, nurodytas šio įstatymo II, III ir IV dalyse, 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 35 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 11 punkto nuostatą dėl per metus parduoto vieno bet kokios vertės vienos ar kitos rūšies daikto).

Žinios apie Lietuvos Respublikos gyventojams išmokėtas sumas pateikiamos valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje nuolat gyvena pajamas gavęs asmuo. Šia tvarka žinios pateikiamos ir tuo atveju, kai įmonės, įstaigos ir organizacijos Lietuvos Respublikos gyventojams išmoka sumas už parduotą vieną bet kokios vertės vienos arba kitos rūšies daiktą ir neišskaito pajamų mokesčio.

Žinios apie užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės Lietuvoje išmokėtas sumas pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žinios, nurodytos šiame straipsnyje, pateikiamos per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį šios sumos buvo išmokėtos.

Asmenys, nepateikę ar pavėluotai pateikę šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas žinias, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. I-561, 94.07.20, Žin., 1994, Nr. 58-1135 (94.07.29)

Nr. I-849, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-814 (95.04.26)

Nr. I-1184, 96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. I-1309, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1104 (96.05.17)

Nr. VIII-166, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-865, 98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

42 straipsnis.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita mažinti pajamų mokestį arba iš viso nuo jo atleisti paskirus asmenis, gavusius kitų pajamų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. spalio 5 d. Nr. I-641

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinojo įstatymo

1 priedėlis (Neteko galios)

Priedėlio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinojo įstatymo

2 priedėlis

Pajamų mokesčio tarifai, pagal kuriuos apskaičiuojamas

mokestis nuo ne pagrindinėje darbovietėje

per mėnesį gautų pajamų

1. Pajamų daliai iki 0,5 PNM taikomas 10% tarifas.

2. Pajamų daliai, viršijančiai 0,5 PNM, bet ne didesnei kaip 1 PNM, taikomas 20% tarifas.

3. Pajamų daliai, viršijančiai 1 PNM, taikomas 35 procentų tarifas.

Priedėlio pakeitimai:

Nr.I-2280, 1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211, 1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430, 94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1055, 91.02.14, Žin., 1991, Nr. 6-170

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1514, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 7 IR 26 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1580, 91.07.23, Žin., 1991, Nr. 22-569

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-2280, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-2529, 92.04.28, Žin., 1992, Nr. 14-388

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO