Šį įstatymą redagavusio pastaba (G):

      Šio  įstatymo 26, 27, 32, 38 str. 2d. normos

taikomos apmokestinant pajamas, gautas nuo 1995 m.

liepos  1 d., o 41 straipsnio antrosios dalies papildymas

įsigalioja nuo 1995 m. balandžio 26 dienos.

 

Redaguota: 1995 05 26

 

Pakeitimai:

     1. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1055, priimtas 91.02.14, Žin., 1991, Nr. 6-170

 

     2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1514, priimtas 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

 

     3. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1580, priimtas 91.07.23, Žin., 1991, Nr. 22-569 

 

     4. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-2280, priimtas 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

 

     5. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-2529, priimtas 92.04.28, Žin., 1992, Nr. 14-388 

 

     6. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-211, priimtas 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

    

     7.Parlamentas, Įstatymas

     Nr.1-296, priimtas 93.10.28, Žin., 1993, Nr.59-1144

 

     8. Parlamentas, Įstatymas

     Nr.1-430, priimtas 94.04.12, Žin., 1994, Nr.30-531

 

     9. Parlamentas, Įstatymas

     Nr.1-561, priimtas 94.07.20, Žin., 1994, Nr.58-1135

     

    10. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

    įstatymas Nr.1-849

    Žin., 1995, Nr. 34-814

    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ

    PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO

    

    11. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

    įstatymas Nr.1-892

    Žin., 1995, Nr. 44-1077

    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ

    PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO

    IR PAPILDYMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                 FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO

 

                           LAIKINASIS

 

                        Į S T A T Y M A S

 

                       I. Bendroji dalis

 

 

     1 straipsnis.

 

     Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:

     1)  asmenys,  gaunantys    pajamas,  susijusias  su    darbo

santykiais Lietuvos  Respublikos teritorijoje  esančiose įmonėse,

įstaigose   ir  organizacijose  bei  užsienyje esančiose Lietuvos

Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

     2)  nuolatos   Lietuvos  Respublikoje   gyvenantys  asmenys,

gaunantys pajamas   iš  gyventojų,  taip pat  su darbo santykiais

nesusijusias  pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, esančių

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;

     3)  individualios   (personalinės)  įmonės,      neturinčios

juridinio asmens teisių, ir ūkinės bendrijos,  gaunančios pajamas

iš nustatyta  tvarka  įregistruotos  komercinės ūkinės veiklos.

     Užsienio piliečiai  ir asmenys be pilietybės šį mokestį moka

tokia pat  tvarka,   kaip ir Lietuvos Respublikos  piliečiai. Jei

tarptautinės sutartys   numato kitokią  tvarką,   pajamų mokestis

mokamas taip, kaip nurodyta sutartyse.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

 

     2 straipsnis.

 

     Pajamų mokestis neišskaitomas:

     1) pensininkams iš pensijų, mokamų iš valstybinių socialinio

draudimo fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų;

     2) iš  biudžeto finansuojamų  mokymo įstaigų  studentams bei

moksleiviams   iš stipendijų  ir iš  stipendijų   fondų    mokamų

pašalpų bei kitų išmokų.

      Pajamų  mokestis taip  pat  neišskaitomas  iš  profesinių

sąjungų, draugijų,  kitų visuomeninių  organizacijų ir  politinių

partijų pašalpų,  išmokėtų savo  organizacijų  nariams  iš  lėšų,

kurios surinktos  iš fizinių  asmenų nario  mokesčio. Ši nuostata

netaikoma apmokestinant pašalpas, kurias gauna asmenys, susiję su

šiomis visuomeninėmis  organizacijomis ir  politinėmis partijomis

darbo santykiais.

     Lėšų,  surinktų   iš  profesinių   sąjungų,  draugijų,  kitų

visuomeninių organizacijų  ir politinių  partijų  fizinių  asmenų

nario mokesčio,  apskaitos taisykles nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

      2. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     3 straipsnis.

 

     Pajamos, gautos užsienio valiuta, apmokestinamos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

 

               II. Pajamų, susijusių su darbo santykiais,

 

                       apmokestinimo tvarka

 

 

     4 straipsnis.

 

     Pagrindinėje darbovietėje  gaunamos pajamos,  susijusios  su

darbo santykiais,  taip pat  pajamos   už kitą  įmonės  įstatuose

numatytą veiklą  (išskyrus tas,  kurių apmokestinimą   reguliuoja

šio     įstatymo  III   ir  IV   skyriai),  atskaičiavus   iš  jų

neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33% tarifu.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     2. Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

 

     5 straipsnis.

 

     Pagrindinėje   darbovietėje   gaunamų   pajamų, susijusių su

darbo santykiais, neapmokestinamasis minimumas  yra:   1)       I

grupės invalidams - 200 litų;

     2) II grupės invalidams - 175 litai;

     3) III grupės invalidams - 130 litų;

     4) asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, -

200 litų;

     5)  motinai   arba  tėvui,   neturintiems   sutuoktinio   ir

auginantiems vieną  vaiką iki  18 metų, - 155 litai, auginantiems

du ir  daugiau vaikų  iki 18 metų, už antrą ir kiekvieną paskesnį

vaiką neapmokestinamasis minimumas didinamas 45 litais;

     6) žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams, kai

jų mėnesinis  uždarbis  iš  verslų,  nesusijusių  su  žemės  ūkio

produktų gamyba  ir perdirbimu,  neviršija 20%  viso jų mėnesinio

uždarbio, - 150 litų;

     7)  kitiems   šio  straipsnio  1-6  punktuose  nepaminėtiems

asmenims pagrindinis  neapmokestinamasis minimumas  (PNM)  -  115

litų.

     Be   to,    I   ir    II   grupės    regėjimo    invalidams,

tėvams,auginantiems   bent    vieną  vaiką   invalidą,  taip  pat

tėvams, auginantiems  keturis   ir daugiau  vaikų, už ketvirtą ir

kiekvieną paskesnį  vaiką  apskaičiuotas  mokestis  mažinamas  10

litų.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiame straipsnyje nustatytus

neapmokestinamųjų minimumų  dydžius  indeksuoja  pagal  vartojimo

kainų indeksą.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-1580; 1991.06.27.

     Žin., 1991, Nr.22-569

 

     2.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     3.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     4. Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

 

     6 straipsnis.

 

     Į apmokestinamąsias  pajamas įskaitomos  visos  pagrindinėje

darbovietėje per mėnesį gautos pajamos pinigais ir natūra:

     1)  darbo   užmokestis,  įskaitant  įvairias  priemokas,  iš

socialinio  draudimo  lėšų  mokamos  ligos, motinystės (tėvystės)

pašalpos - apskaičiuotos už tą mėnesį sumos.

     Įmonių, įstaigų   ir organizacijų  išmokėtos uždarbio  sumos

už darbus,  kurių trukmė viršijo vieną mėnesį ir yra  užfiksuotas

darbo   laikas,  nemokant  per  šį  laikotarpį  kas  mėnesį darbo

užmokesčio   arba  mokant  darbo  užmokesčio  dalį,  paskirstomos

proporcingai dirbtų   mėnesių skaičiui  (bet ne  daugiau kaip  12

mėnesių);

     2)  vienkartinės   premijos,   priklausančios   apmokestinti

pašalpos ir kitos išmokos - išmokėtos per mėnesį sumos;

     3)   premijos  ir  kitos  skatinamosios  išmokos už ilgesnio

kaip   vieno  mėnesio  laikotarpio  darbo rezultatus paskirstomos

proporcingai   užfiksuoto  laikotarpio  mėnesių  skaičiui (bet ne

daugiau kaip  12 mėnesių) ir apmokestinamos pagal šio įstatymo  2

priedėlyje nurodytų  dydžių pajamų mokesčio tarifus,  galiojusius

tą mėnesį,  kurį šios išmokos apskaičiuotos išmokėti. Šia  tvarka

apmokestinamas ir   papildomas atlyginimas  (tantjemos). Jei  per

mėnesį išmokamos  kelios  tokios premijos ar  kitos skatinamosios

išmokos, kiekviena iš jų apmokestinama atskirai;

     4)   atleidžiant   darbuotoją  iš   darbo  išmokamos   Darbo

sutarties   įstatymo  30  ir   42  straipsnių  nustatyto   dydžio

kompensacijos, taip  pat kompensacijos už nepanaudotas  atostogas

bei   išeitinės  pašalpos,  priteistos  sumos  žalai atlyginti už

priverstinę   pravaikštą  dėl   neteisėto  atleidimo  iš   darbo,

skaičiuojant   pajamų   mokestį  nuo   šių  išmokų,   turi   būti

padalintos   į  tiek  dalių,   kiek  vidutinių  mėnesinių   darbo

užmokesčių   sudaro  atitinkamų  išmokų  suma,  ir apmokestinamos

kiekviena   atskirai  pagal  šio  įstatymo  2 priedėlyje nurodytų

dydžių pajamų mokesčio tarifus.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

      2. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     7 straipsnis.

 

     Į apmokestinamąsias pajamas neįskaitoma:

     1)   socialinio  aprūpinimo  ir  socialinės paramos (šalpos)

pašalpos, mokamos  iš valstybės  bei  socialinio  draudimo  lėšų,

išskyrus ligos, motinystės (tėvystės)   pašalpas;

     pašalpos, skiriamos   Respublikos Vyriausybės   bei   vietos

savivaldos   organų,  taip  pat  mokamos  iš  labdaros  fondų bei

labdaros organizacijų  (išskyrus  pašalpas, mokamas šių  fondų ir

organizacijų  darbuotojams);  įmonių,   įstaigų  ir  organizacijų

mokamos pašalpos  mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui taip  pat

stichinių nelaimių   bei  gaisrų  atvejais; iš valstybės biudžeto

mokamos premijos, kurios skiriamos konkurso tvarka;

     2) materialinės   ir  moralinės  žalos atlyginimas, taip pat

įstatymų ir   Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyto  dydžio

kompensacijos:

     komandiruočių išlaidoms apmokėti,

     darbuotojų maitinimui valgyklose ir bufetuose atpiginti,

     kitų su darbu susijusių išlaidų kompensacijos darbuotojams;

     3) prizai,   gauti  asmeninių  švenčių, konkursų bei kitomis

progomis,   jeigu   per  kalendorinius  metus  šių prizų vertė ne

didesnė už nustatytą pajamų neapmokestinamąjį minimumą.

     Apmokestinamosios   pajamos  sumažinamos  lėšų  suma,   kuri

duota labdaros  ar paramos  gavėjui Lietuvos Respublikos labdaros

ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-1514; 1991.06.27.

     Žin.,1991, Nr.19-501

 

     2.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     3.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

      4. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     8 straipsnis.

 

     Ne pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, nurodytos šio

įstatymo 6  straipsnyje, apmokestinamos  6  straipsnio  nustatyta

tvarka  pagal   2  priedėlyje  nurodytų  dydžių  pajamų  mokesčio

tarifus.

     Jeigu   darbuotojas  dirba  keliose darbovietėse, pagrindine

darboviete   mokesčiams  išskaityti  laikoma  ta, kurią pasirenka

darbuotojas ir   nurodo darbo  sutartyje arba  nurodo papildomame

pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

      Mokymo įstaigų studentų ir moksleivių uždarbis,  gaunamas

gamybinės   praktikos    ir   talkų   metu,   gydymo   ir   darbo

profilaktoriumų pacientams, pensionatų globotiniams mokamas darbo

užmokestis  apmokestinami  šio  įstatymo  4  ir  6  straipsniuose

nustatyta tvarka.

 

Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

      3. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     9 straipsnis.

 

     Pajamų mokestį  pagal šio  įstatymo  4  ir  8  straipsniuose

nurodytus       tarifus   išskaito  pajamas   apskaičiavusios  ir

išmokėjusios  įmonės,  įstaigos,  organizacijos  bei  gyventojai,

mokantieji uždarbį samdomiems asmenims.

 

 

     10 straipsnis.

 

     Įmonės, įstaigos,  organizacijos ir  gyventojai, gaudami  iš

banko įstaigų pinigus darbo apmokėjimui užatitinkamą mėnesį (arba

mėnesio antrąją  pusę), kartu  pateikia banko  įstaigoms mokamąjį

pavedimą   išskaitytoms iš  to mėnesio  uždarbių pajamų  mokesčio

sumoms    sumokėti.  Apskaičiuojant išmokėtinas  6  straipsnio  3

punkte nurodytas  išmokas, iš jų išskaitytas pajamų mokestis turi

būti pervestas į biudžetą gaunant iš banko įstaigų pinigus  šioms

išmokoms. Mokėti pajamų mokestį iš organizacijos lėšų draudžiama.

     Organizacijos  ir  gyventojai,  neturintys  banko  įstaigose

atsiskaitomųjų    sąskaitų  arba  mokantieji  už  darbą  iš  savo

einamųjų   įplaukų,   išskaitytoms  mokesčio sumoms  mokėti banko

įstaigoms mokamąjį  pavedimą pateikia  ne vėliau kaip kitą  dieną

po atlyginimo išmokėjimo.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

 

     11 straipsnis.

 

     Įmonės, įstaigos ir organizacijos,turinčios   nesavarankiškų

struktūrinių   padalinių    kitų    savivaldybių    teritorijoje,

išskaitytas pajamų  mokesčio sumas  iš šių struktūrinių padalinių

dirbančiųjų pajamų  perveda į biudžetą toje teritorijoje, kurioje

yra minėtieji  struktūriniai padaliniai.  Taip pervedama tik tais

atvejais, kai  nesavarankiškame struktūriniame   padalinyje dirba

daugiau kaip 20 žmonių.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-1055; 1994.02.14.

     Žin., 1991, Nr.6-170

 

 

     12 straipsnis.

 

     Grąžinti išskaitytą  per didelį pajamų mokestį leidžiama  ne

daugiau kaip  už dvejus metus, skaičiuojant nuo to mėnesio,  kurį

buvo nustatyta klaida.

 

 

     13 straipsnis.

 

     Neišskaityto arba  išskaityto per mažo pajamų mokesčio suma,

bet ne daugiau kaip už  dvejus praėjusius metus, taip pat trigubo

šios sumos  dydžio bauda  išieškoma ne  ginčo   tvarka iš įmonės,

įstaigos ar  organizacijos.  Biudžeto  išlaikomos    įstaigos  ir

organizacijos baudų  už per  mažai išskaitytas  pajamų   mokesčio

sumas   nemoka. Neišskaitytas   ar  išskaitytas  per mažas pajamų

mokesčio sumas  iš darbuotojo įmonė,įstaiga ar organizacija  gali

išieškoti  ne   daugiau  kaip   už  tris   praėjusius   mėnesius,

skaičiuojant nuo to mėnesio, kurį buvo nustatyta klaida.

     Jei darbuotojas  pagrindine darboviete  nurodo daugiau  negu

vieną   darbovietę,   pagrindine   laikoma  ta,  kurioje gaunamas

mažiausias   darbo   užmokestis, ir  iš  jo  išieškoma  per  visą

laikotarpį per  mažai išskaityto  mokesčio suma   ir trigubo šios

sumos dydžio bauda.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

 

     14 straipsnis.

 

     Jeigu išskaitytų  mokesčių sumos  į biudžetą  pervedamos  ne

laiku, imami  delspinigiai   - po  0,3%  už  kiekvieną  pavėluotą

dieną.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     15 straipsnis.

 

     Bažnyčių  ir   kitų  religinių   organizacijų    dvasininkų,

religinių  apeigų   patarnautojų  ir   aptarnaujančio   personalo

(išskyrus asmenis,  atliekančius statybos,  remonto, restauravimo

darbus) pajamos,  gaunamos iš  tikinčiųjų, fizinių  asmenų pajamų

mokesčiu neapmokestinamos.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

 

      III. Autoriams ir jų įpėdiniams išmokamo autorinio

 

      atlyginimo už  mokslo, literatūros, meno kūrinius

 

      bei kitus autorinius darbus  apmokestinimo tvarka

 

 

     16 straipsnis.

 

     Autoriams ir  jų įpėdiniams  išmokamas autorinis atlyginimas

už mokslo,  literatūros, meno kūrinius, atradimus, išradimus  bei

kitus   autorinius   darbus apmokestinamas  taikant  13%   pajamų

mokesčio tarifą.

     Autorinio   atlyginimo   už  atradimus  ir  išradimus, kurių

autoriams  išduotas   autorinis  liudijimas,   neapmokestinamasis

minimumas - 8 PNM už kiekvieną atradimą ar išradimą.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     2. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     17 straipsnis.

 

     Pajamų    mokestis    nuo    autorinio    atlyginimo    sumų

apskaičiuojamas ir  išskaitomas tiesiogiai  kiekvienoje  vietoje,

kur išmokamas,  ir pervedamas į biudžetą 10 straipsnyje nustatyta

tvarka.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

 

     18 straipsnis.

 

     Nuo įpėdiniams  išmokamo autorinio atlyginimo už kūrinius ir

darbus, už kuriuos toks atlyginimas jau buvo mokėtas,  imamas 60%

dydžio pajamų mokestis.

     Vaikams iki  18 metų, sutuoktiniams ir tėvams (moterims  per

55   metus   ir   vyrams per  60 metų  amžiaus bei I ir II grupės

invalidams  nepriklausomai   nuo  amžiaus)   pagal  šį  straipsnį

apskaičiuotas pajamų mokestis mažinamas 50%.

 

 

     19 straipsnis.

 

     Neteisingai apskaičiuotas  mokestis nuo autorinio atlyginimo

už   mokslo, literatūros ir meno  kūrinius gali būti patikslintas

ir išieškotas ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.

 

 

     20 straipsnis.

 

     Neišskaityto arba  išskaityto per mažo pajamų mokesčio suma,

taip pat  trigubo šios  sumos dydžio  bauda  išieškoma  ne  ginčo

tvarka iš  autorinį atlyginimą  išmokėjusios  įmonės,įstaigos  ar

organizacijos.

 

 

     21 straipsnis.

 

     Grąžinti išskaitytą  per didelį pajamų mokestį leidžiama  ne

daugiau kaip  už dvejus metus, skaičiuojant nuo to mėnesio,  kurį

buvo nustatyta klaida.

 

 

     22 straipsnis.

 

     Jeigu   išskaitytų   mokesčių sumos  į  biudžetą  pervedamos

nelaiku, imami   delspinigiai  - po  0,3% už kiekvieną  pavėluotą

dieną.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     23 straipsnis.

 

     Savivaldybių  tarybos   turi  teisę   paskiriems  mokėtojams

mažinti pajamų mokestį arba iš viso nuo jo atleisti savo biudžeto

sąskaita.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

 

      IV.  Pajamų iš nustatyta tvarka įregistruotos

 

      komercinės-ūkinės veiklos apmokestinimo tvarka

 

 

     24  straipsnis.

 

     Žemės ūkio  produkciją gaminančių  ir paslaugas  žemės ūkiui

teikiančių ūkinių   bendrijų, juridinio  asmens teisių neturinčių

individualių (personalinių)  įmonių, kurių įplaukos už realizuotą

žemės   ūkio   produkciją  ir  žemės ūkio  paslaugas  bendrosiose

realizavimo įplaukose   sudaro  daugiau kaip 95%, pajamos  pajamų

mokesčiu neapmokestinamos.  Jeigu įplaukos  už  realizuotą  žemės

ūkio produkciją  ir žemės  ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo

įplaukose sudaro  nuo 75%  iki 95%,  apmokestinamosios pajamos iš

nustatyta tvarka  įregistruotos komercinės     ūkinės     veiklos

apmokestinamos   5%   dydžio pajamų  mokesčiu.  Jei  įplaukos  už

realizuotą   žemės   ūkio produkciją   ir  žemės  ūkio  paslaugas

bendrosiose realizavimo    įplaukose  sudaro  nuo  65%  iki  75%,

apmokestinamosios  pajamos   apmokestinamos  10%   dydžio  pajamų

mokesčiu.

     Kitų ūkinių  bendrijų ir  juridinio asmens teisių neturinčių

individualių  (personalinių)  įmonių  apmokestinamosios  pajamos,

panaudotos kapitalinėms  investicijoms į komercinę-ūkinę  veiklą,

apmokestinamos   8%    dydžio   pajamų    mokesčiu,    o    kitos

apmokestinamosios pajamos - 24% dydžio pajamų mokesčiu.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė prioritetinėms  ūkio šakoms

gali nustatyti  mažesnius  apmokestinamųjų pajamų fizinių  asmenų

pajamų mokesčio tarifus.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-1514; 1991.06.27.

     Žin., 1991, Nr.19-501

 

     2.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     3. Nr.1-2529; 1992.04.28.

     Žin., 1992, Nr.14-388

 

     4.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     5. Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

 

     25 straipsnis.

 

      Juridinio  asmens   teisių   neturinčioms

individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms gali

būti nustatytas  patento mokestis, o kai kurioms veiklos rūšims -

privalomas  patento   mokestis.  Patentą  įsigijusios  įmonės  už

pajamas, gautas  iš patente  nurodytos veiklos,  pajamų  mokesčio

nemoka.

     Veiklos rūšis,  patento mokesčio  minimalius ir  maksimalius

dydžius, patentų  išdavimo tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.   Konkrečius   patento   mokesčio   dydžius   nustato

savivaldybės.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

      3. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     26  straipsnis.

 

      Apmokestinamosios  pajamos  nustatomos  iš

bendrųjų  įplaukų  atskaičius  Juridinių  asmenų  pelno  mokesčio

įstatymo 5  straipsnyje išvardintas  ir juridinę galią turinčiais

dokumentais patvirtintas išlaidas toms įplaukoms gauti.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-1514; 1991.06.27.

     Žin., 1991, Nr.19-501

 

     2.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     3.Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

     

      4. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

      įstatymas Nr.1-849

      Žin., 1995, Nr. 34-814

 

 

     27 straipsnis.

 

      Nustatant apmokestinamąsias pajamas, be šio

įstatymo 26  straipsnyje  nurodytų  išlaidų,  taip  pat  atimamos

sumos, išvardintos  Juridinių asmenų  pelno mokesčio  įstatymo  6

straipsnyje (ta pačia dalimi ir ta pačia tvarka).

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

     

      3. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

      įstatymas Nr.1-849

      Žin., 1995, Nr. 34-814

 

 

     28 straipsnis.

 

     Neapmokestinamos   pajamos    už   realizuotą   žemės   ūkio

produkciją, pagamintą  asmeniniame pagalbiniame ūkyje, valstiečių

(ūkininkų) ūkiuose,  išskyrus pajamas  už  realizuotus  mėsėdžius

švelniaplaukius žvėrelius, nutrijas bei jų  produkciją.

     Kūrybinių  sąjungų   (architektų,  dailininkų,   dizainerių,

fotomenininkų,  kompozitorių,   kinematografininkų,  mokslininkų,

rašytojų,  tautodailininkų,  teatro,  žurnalistų)  individualioms

(personalinėms) įmonėms,   neturinčioms juridinio  asmens teisių,

teikiama Juridinių  asmenų pelno mokesčio įstatymo 8  straipsnyje

numatyta mokesčio lengvata.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-1055; 1991.02.14.

     Žin., 1991, Nr.6-170

 

     2.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     3.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

 

     29 straipsnis.

 

     Savivaldybių tarybos  turi teisę  mažinti mokestį arba visai

atleisti   nuo  pajamų  mokesčio  mokėjimo paskiras individualias

(personalines) įmones,  neturinčias juridinio  asmens teisių,  ir

ūkines bendrijas savo biudžeto sąskaita.

     Jeigu mokėtojas  pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus  turi

teisę į   kelias   mokesčio  lengvatas,  teikiama  tik didžiausia

lengvata.

 

 

     30 straipsnis.

 

     Individualios (personalinės)  įmonės bei ūkinės bendrijos ne

vėliau   kaip   per   15   dienų   ketvirčiui pasibaigus pateikia

valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas.

 

 

     31 straipsnis.

 

     Pajamų   mokestis   sumokamas ne  vėliau kaip  per 20  dienų

ketvirčiui pasibaigus.   Jeigu mokestis sumokamas nelaiku,  imami

delspinigiai - po 0,3% už kiekvieną pavėluotą dieną.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     32  straipsnis.

 

      Jeigu  valstybinei  mokesčių  inspekcijai

nepateikta  pajamų   deklaracija  arba  pateiktoje  deklaracijoje

nurodytos ne  visos gautos  įplaukos, iš  įmonės nuo nedeklaruotų

įplaukų  (neatsižvelgiant   į  išlaidas)   išieškoma   neteikiant

įstatymų nustatytų  lengvatų apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir

dviguba šio mokesčio dydžio bauda.

     Jei     pajamų      deklaracijoje     nurodytos     mažesnės

apmokestinamosios  pajamos,   ne  ginčo   tvarka  išieškoma   nuo

sumažintų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuota neteikiant įstatymų

nustatytų lengvatų  pajamų mokesčio  suma ir  dvigubo jos  dydžio

bauda.

      Jeigu juridinio asmens teisių  neturinčios  individualios

(personalinės)  įmonės   ir  ūkinės   bendrijos  užsiima   veikla

neįsigijusios privalomo  patento,  iš  įmonės  išieškoma  patento

mokesčio dydžio suma ir dvigubo jos dydžio bauda.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

     

      3. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

      įstatymas Nr.1-849

      Žin., 1995, Nr. 34-814

 

      4. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

               V. Kitų pajamų apmokestinimo tvarka

 

 

     33 straipsnis.

 

      Bendrosios pajamos  už turto nuomą ir kitos

pajamos, neišvardytos  šio įstatymo  II,  III  ir  IV  skyriuose,

apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

     Pajamos  už   gyventojų  parduotą  turtą,  viršijančios  šio

įstatymo 35  straipsnio 11  punkte nustatytą dydį, apmokestinamos

10 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifu.

     Gyventojų pajamos  už  parduodamas  miško  gėrybes  (grybus,

uogas,  riešutus,  vaistažoles  ir  kt.)  bei  antrines  žaliavas

apmokestinamos 5  procentų pajamų  mokesčio tarifu netaikant joms

šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkto nuostatos.

     Tam tikroms veiklos rūšims gali būti    nustatytas privalomas

patento mokestis tiems fiziniams asmenims, kurie gauna kitų pajamų.

     Patentą įsigiję  fiziniai  asmenys  už  pajamas,  gautas  iš

veiklos, kuriai  nustatytas privalomas  patento mokestis,  pajamų

mokesčio nemoka.

     Veiklos rūšis,  privalomo  patento  mokesčio  minimalius  ir

maksimalius dydžius,  patentų išdavimo  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.  Konkrečius  privalomo  patento  mokesčio

dydžius nustato savivaldybės.

     Jeigu fiziniai  asmenys gauna  pajamas  neįsigiję  privalomo

patento, iš  jų išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir dvigubo

jos dydžio bauda.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-296; 1993.10.28.

     Žin., 1993, Nr.59-1144

 

     2. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

      4. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     34 straipsnis.

 

      Kitas pajamas  gaunančius asmenis  pagal jų

nuolatinę  gyvenamąją   vietą  apmokestina  valstybinės  mokesčių

inspekcijos.

     Tais atvejais,  kai šio  įstatymo  33  straipsnio  antrojoje

dalyje nurodytas  pajamas (pinigais ar natūra) mokėtojas gauna iš

įmonių, įstaigų  ar organizacijų  arba per  jas,  pajamų  mokestį

išskaito  ir   sumoka  į   biudžetą  šios   įmonės,  įstaigos  ir

organizacijos.

     Šio  įstatymo  33  straipsnio  trečiojoje  dalyje  nurodytos

pajamos apmokestinamos  tik tais atvejais, kai jas išmoka įmonės,

įstaigos ir  organizacijos. Pastarosios  privalo  pajamų  mokestį

išskaityti ir sumokėti į biudžetą.

     Mokestis  turi   būti  sumokėtas  per  10  dienų  pasibaigus

mėnesiui, kurį ta suma išmokėta.

     Iš užsienio  piliečių šis  mokestis imamas tokia pat tvarka,

kaip  ir   iš  Lietuvos   Respublikos  gyventojų,   tačiau  jiems

netaikomos šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkto nuostatos.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     2. Nr.1-296; 1993.10.28.

     Žin., 1993, Nr.59-1144

 

     3. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     35 straipsnis.

 

     Pajamų mokesčiu neapmokestinama:

     1) pajamos iš donorystės;

     2) paveldėjimo  ar dovanojimo būdu gautos pajamos,  išskyrus

paveldėtą    autorinį     atlyginimą   ir   įmonių, įstaigų   bei

organizacijų dovanas;

     3) gaunami alimentai;

     4) žalai  atlyginti  gautos  sumos  netekus  maitintojo  bei

darbingumo;

     5)  sumos,   gautos  pagal  galiojančius  darbo    įstatymus

(nustatyto dydžio)  komandiruočių  išlaidoms,    materialinei  ir

moralinei žalai  atlyginti  bei  neviršijančios  nustatytų  normų

piniginės kompensacijos;

     6)sumos, išmokamos  už   valstybės ir   savivaldybių paskolų

obligacijas;

     7) loterijų laimėjimai;

     8) už akcijas ir pajus gaunami dividendai;

     9) privalomojo ir savanoriškojo draudimo išmokamos sumos;

     10)  grąžinami   pajiniai  įnašai  bei  sumos  už  parduotas

akcijas;

     11) pajamos   už parduotą gyventojui priklausiusį turtą, jei

už parduotus   daiktus gauta suma neviršija 1 PNM per mėnesį arba

kai   per metus  parduotas vienas  bet kokios  vertės   vienos ar

kitos rūšies daiktas  (prekė);

     12)sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos.

     13)už indėlius gautos palūkanos.  

     14) iki   įsigalios  Lietuvos  Respublikos  bendrojo  pajamų

mokesčio įstatymas,  pagal 1992, 1993, 1994 ir 1995  metų  veiklos

rezultatus  akcininkams  ar  įmonės  darbuotojams  išduotų  akcijų

nominali  vertė  arba  anksčiau  išduotų  akcijų nominalios vertės

padidinimo suma.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2. Nr.1-2529; 1992.04.28.

     Žin., 1992, Nr.14-388

 

     3. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     4. Nr.1-296; 1993.10.28.

     Žin., 1993, Nr.59-1144

 

     5. Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

     6. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

      7. Lietuvos Respublikos 1995 05 16

      įstatymas Nr.1-892

      Žin., 1995, Nr. 44-1077

 

 

     36 straipsnis.

 

     Pajamų mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka:

     1)   einamųjų    metų   pajamų    mokestis   apskaičiuojamas

atsižvelgiant į  mokėtojų deklaracijose nurodytas numatomas gauti

pajamas.

     Tais atvejais,  kai  per  metus  ženkliai  keičiasi  gaunamų

pajamų dydis, pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas;

     2) pasibaigus metams arba nutrūkus gaunamų pajamų šaltiniui,

mokestis   perskaičiuojamas atsižvelgiant į faktišką gautų pajamų

dydį. Skirtumas  tarp   apskaičiuotos ir  pareikalautos  sumokėti

mokesčio sumos  išieškomas   arba grąžinamas   per   mėnesį,    o

nutrūkus   pajamų  šaltiniui    per  15  dienų  nuo  deklaracijos

pateikimo dienos.

 

 

     37 straipsnis.

 

     Mokestis apskaičiuojamas remiantis:

     1) pajamų   deklaracijomis,  kurias  kitas pajamas gaunantys

asmenys  kasmet   iki  sausio  15  dienos  pateikia  valstybinėms

mokesčių inspekcijoms.  Pajamų   deklaracijos apie   per    metus

atsiradusias pajamas  pateikiamos  per 5 dienas  praėjus mėnesiui

nuo jų  atsiradimo, o  nutrūkus gaunamų pajamų šaltiniui - per  5

dienas;

     2) valstybinių mokesčių inspekcijų atliekamų  tyrimų ir kita

turima medžiaga apie mokėtojų pajamas.

     Mokestis  apskaičiuojamas  ir  pareikalaujamas  sumokėti  iš

turto  savininko  (pagrindinio    nuomininko)  bei  kito  asmens,

gavusio 33  straipsnyje nurodytas  pajamas, lygiomis  dalimis iki

kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 15 dienos.

 

     Pakeitimai:

     Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

    

 

     38 straipsnis.

 

     Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami ne daugiau kaip

už dvejus  praėjusius metus. Neteisingą apmokestinimą patikslinti

ir mokestį grąžinti arba išieškoti  leidžiama taip pat ne daugiau

kaip už dvejus praėjusius metus.

     Už praėjusį laikotarpį papildomai apskaičiuotas mokestis ir

sankcijos sumokami per 15 dienų nuo jų apskaičiavimo.

 

      Pakeitimai:

      1. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

      įstatymas Nr.1-849

      Žin., 1995, Nr. 34-814

 

 

     39 straipsnis.

 

     Už laiku   nesumokėtą  mokestį   imami delspinigiai   po 0,3

procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     40 straipsnis.

 

     Kai nepateiktos pajamų deklaracijos apie kitas pajamas arba

pateiktose     deklaracijose  nurodytos mažesnės

apmokestinamosios pajamos,  taikoma  32    straipsnyje  nustatyta

sankcija.

     Kai   įmonės,   įstaigos  ir  organizacijos  iš  gyventojams

išmokėtų už parduodamą turtą (miško gėrybes ir antrines žaliavas)

sumų pajamų  mokesčio neišskaitė  ir nustatytu laiku nesumokėjo į

biudžetą, šį mokestį ir delspinigius iš įmonės įstatymų nustatyta

tvarka išieško  valstybinės mokesčių  inspekcijos.  Apskaičiuotas

pajamų mokestis  ir  sankcijos  sumokami  per  15  dienų  nuo  jų

apskaičiavimo.

     Kai valstybinė  mokesčių inspekcija  nustato, kad  gyventojo

pajamos  už   parduotą  turtą  viršija  1  PNM  per  mėnesį  arba

gyventojas parduoda  per metus  ne pirmą tos pačios rūšies daiktą

skirtingoms įmonėms,  įstaigoms ar organizacijoms arba per jas ir

nepraneša joms  apie tai  ir dėl  to nesumoka pajamų mokesčio, iš

mokėtojo išieškoma  nuo jam  išmokėtos sumos  apskaičiuoto pajamų

mokesčio ir dvigubo šio mokesčio dydžio bauda.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2.Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

 

 

     40-1 straipsnis. Neteko galios.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     2. Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

 

     41 straipsnis.

 

      Įmonės, įstaigos  ir organizacijos  privalo

valstybinėms mokesčių  inspekcijoms pateikti žinias apie Lietuvos

Respublikos gyventojams  išmokėtas   sumas (pinigais  ar natūra),

nesusijusias su  darbo santykiais, išskyrus išmokas, nurodytas 33

straipsnio trečiojoje dalyje ir 35 straipsnyje.

     Kai įmonės,  įstaigos ir  organizacijos  gyventojams  išmoka

sumas už  parduodamą vieną   bet  kokios vertės   vienos ar kitos

rūšies daiktą ir neišskaito pajamų mokesčio, privalo valstybinėms

mokesčių  inspekcijoms   bendra  tvarka   pateikti  žinias   apie

išmokėtą už nurodytą turtą sumą.Šios žinios

pateikiamos  valstybinei  mokesčių  inspekcijai,  kurios  veiklos

teritorijoje nuolat  gyvena pajamas  gavęs asmuo,  per  10  dienų

pasibaigus mėnesiui, kurį šios sumos buvo išmokėtos.

     Už kiekvieną  pavėluotą žinių  pateikimo  dieną  iš  įmonių,

įstaigų ir  organizacijų išieškomi delspinigiai - po 0,3 procento

nepraneštosios sumos,  tačiau ne  daugiau kaip triguba išmokėtoji

suma.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

     2.Nr.1-211; 1993.07.13.

     Žin., 1993, Nr.30-681

 

     3.Nr.1-430; 1994.04.12.

     Žin., 1994, Nr.30-531

 

     4.Nr.1-561; 1994.07.20.

     Žin., 1994, Nr.58-1135

     

      5. Lietuvos Respublikos 1995 04 11

      įstatymas Nr.1-849

      Žin., 1995, Nr. 34-814

 

 

     42 straipsnis.

 

     Savivaldybių   tarybos  turi  teisę  savo  biudžeto sąskaita

mažinti pajamų  mokestį arba  iš viso  nuo jo  atleisti  paskirus

asmenis, gavusius kitų pajamų.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-2280; 1992.02.06.

     Žin., 1992, Nr.7-150

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                        V. LANDSBERGIS

 

Vilnius,

1990 m. spalio 5 d.

 

Nr. I-641

                     ********************

  Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo                                                   

                   1 priedėlis(neteko galios)

 

 

 

  Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo                                                

 

                           2 priedėlis

 

     1. Pajamų daliai iki 0,5 PNM taikomas 10% tarifas.

     2. Pajamų daliai, viršijančiai 0,5 PNM, bet ne didesnei kaip

1 PNM, taikomas 20% tarifas.

     3. Pajamų  daliai, viršijančiai  1 PNM, taikomas 35 procentų

tarifas.

_