PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 460

redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KOORDINAVIMO TAISYKLĖS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos pozicijų Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijose nagrinėjamais klausimais rengimą, derinimą, svarstymą, pristatymą, ES teisės perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę (toliau – nacionalinė teisė) ir jos įgyvendinimą, valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų, susijusių su Europos Komisijos paklausimais dėl ES teisės neperkėlimo, neįgyvendinimo, netinkamo arba nevisiško įgyvendinimo ar taikymo arba kurios nors kitos pareigos pagal ES teisę neįvykdymo (toliau – ES teisės ikipažeidiminė procedūra), su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258–260 straipsniuose nustatytos valstybės narės pareigos pagal ES teisę neįvykdymo procedūromis (toliau – ES teisės pažeidimo procedūra), koordinavimą, pranešimų, ataskaitų ir kitos informacijos ES institucijoms teikimą, pozicijų dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo (toliau kartu – Europos teisminės institucijos) bylų rengimą, derinimą, svarstymą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai Europos teisminėse institucijose bei šių institucijų priimtų sprendimų vykdymą.

2. Taisyklės taikomos ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms ir įstaigoms prie ministerijų, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese. Kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios dalyvauja sprendimų ES institucijose nagrinėjamais klausimais priėmimo ir įgyvendinimo procese, Taisyklėmis vadovautis rekomenduojama.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija toliau Taisyklių V, VI ir VII skyriuose laikoma centriniu ES teisės įgyvendinimo koordinatoriumi, o VIII skyriuje – centriniu atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriumi.

4. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, pagal kompetenciją atsakingos už atitinkamas ES politikos sritis
(toliau – institucijos), Lietuvos Respublikos pozicijas dėl Europos teisminėse institucijose svarstomų bylų ar bylų, kurias ketinama inicijuoti (toliau – pozicija dėl ES bylos), Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ES institucijose, išskyrus Europos teismines institucijas, nagrinėjamų klausimų (toliau – Lietuvos Respublikos pozicija), taip pat su ES teisės perkėlimu ir (ar) įgyvendinimu (toliau – ES teisės įgyvendinimas) susijusius klausimus, apimančius 2 ar daugiau institucijų veiklos kompetenciją, gali svarstyti ES reikalų darbo grupėse. Institucijos, svarstančios klausimus ES reikalų darbo grupėse, vadovaujasi Europos Sąjungos reikalų darbo grupių sudarymo ir jų veiklos taisyklėmis (1 priedas) ir Europos Sąjungos reikalų darbo grupių ir jose dalyvaujančių institucijų sąrašu (2 priedas).

5. Lietuvos Respublikos pozicijos, pozicijos dėl ES bylų, pranešimai, ataskaitos ir kita informacija ES institucijoms, atsakymų ir kitų raštų Europos Komisijai dėl ES teisės ikipažeidiminių ir ES teisės pažeidimo procedūrų projektai bei kiti Taisyklėse nurodyti klausimai teikiami svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas).

6. Institucijos su įslaptintais ES dokumentais dirba vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais, reguliuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą.

7. ES Tarybos generalinio sekretoriato siunčiamų ES dokumentų registravimo ir tvarkymo, Lietuvos Respublikos pozicijų rengimo ir derinimo, ES teisės įgyvendinimo, atsakymų ir kitų raštų Europos Komisijai dėl ES teisės ikipažeidiminių procedūrų ir ES teisės pažeidimo procedūrų derinimo ir teikimo, Lietuvos Respublikos atstovavimo Europos teisminėse institucijose ir pozicijų dėl Europos teisminių institucijų bylų rengimo ir derinimo bei šių institucijų priimtų sprendimų įgyvendinimo darbai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, atliekami naudojantis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacine sistema
(toliau – LINESIS). Tais atvejais, kai naudotis LINESIS negalima dėl priežasčių, susijusių su informacijos apsauga, nurodytieji darbai atliekami raštu, o tais atvejais, kai naudotis šia sistema negalima dėl techninių priežasčių, susijusių su jos veikimu, nurodytieji darbai atliekami raštu ir (arba) derinami elektroniniu paštu, jeigu Taisyklėse nenustatyta kitaip.

8. Lietuvoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, viešosioms įstaigoms, ir nevyriausybinėms organizacijoms sudaroma galimybė naudotis LINESIS daline kopija. Viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas pateikdamos savo nuomonę raštu už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingai institucijai (toliau – atsakinga institucija) arba dalyvaudamos ES reikalų darbo grupių posėdžiuose Europos Sąjungos reikalų darbo grupių sudarymo ir jų veiklos taisyklėse nustatyta tvarka.

II skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJŲ RENGIMAS IR DERINIMAS

9. ES Tarybos generalinio sekretoriato siunčiamus ES dokumentus, turinčius ne aukštesnę nei LIMITE platinimo žymą, gauna ir registruoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

10. ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos dokumentus, siunčiamus per COREU
(pranc. Correspondance Européenne) tinklą, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka registruoja ir tvarko Užsienio reikalų ministerija.

11. ES Tarybos generalinio sekretoriato siunčiamus ES dokumentus, žymimus slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (pranc. RESTREINT UE), registruoja ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną priskiria ir pateikia institucijoms pagal kompetenciją Užsienio reikalų ministerija, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, reguliuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą.

12. Užsienio reikalų ministerija 9 punkte nurodytus registruotus ES dokumentus nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną per LINESIS priskiria institucijoms, paskiria atsakingą instituciją, o prireikus – ir rengiant poziciją dalyvaujančią (-ias) instituciją (‑as) ir apie tai ją (jas) informuoja per LINESIS.

13. Atsakinga institucija per 2 darbo dienas nuo jos paskyrimo dienos gali išreikšti motyvuotą nesutikimą būti atsakinga institucija, nurodydama, kurios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas atitinkamas ES dokumentas.

14. Pasiūlymai priimti ES teisės aktus ir kiti ES dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčiami Lietuvos Respublikos Seimui.

15. Lietuvos Respublikos pozicija rengiama dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus, dėl prisijungimo prie valstybių narių iniciatyvos dėl ES teisės akto projekto, dėl teisėkūros planavimo ar politikos strateginių dokumentų, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadų, ES dokumentų, susijusių su ES ir Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautinių sutarčių (toliau – tarptautinės mišriosios sutartys) sudarymu, ir prireikus dėl kitų ES dokumentų ar klausimų, svarstomų ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose, ES Tarybos Nuolatinių atstovų komitete (toliau – COREPER), ES Tarybos Specialiajame žemės ūkio komitete (toliau – Specialusis žemės ūkio komitetas), ES Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje.

16. Lietuvos Respublikos pozicija COREPER ir Specialiojo žemės ūkio komiteto nediskusiniais klausimais rengiama, jeigu reikia Lietuvos Respublikos išlygos – vertimo, laukimo ir (arba) parlamentinės, jeigu Lietuvos Respublika teikia deklaraciją ar numato jungtis prie kitų valstybių narių teikiamos deklaracijos, jeigu nepritaria ES teisės akto priėmimui ar kito ES dokumento patvirtinimui arba dėl to susilaiko, taip pat jeigu reikia Lietuvos Respublikos pasisakymo.

17. Atsakinga institucija prireikus rengia Lietuvos Respublikos poziciją klausimais, kurie nagrinėjami Europos Komisijos komitetuose, taip pat komitetuose, grupėse ir kituose organuose, nurodytuose ES teisės aktuose (toliau – Europos Komisijos komitetai ir kiti komitetai).

18. Lietuvos Respublikos pozicija rengiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais tipine struktūra (3 priedas).

Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, kurio priėmimui ES Taryba taiko rašytinę procedūrą ir dėl kurio balsuojama raštu, rengiama laisvos formos.

19. Atsakinga institucija per LINESIS teikia pastabas dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą vertimo ar kito ES dokumento vertimo į lietuvių kalbą ES institucijų padaliniams, atsakingiems už pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento vertimą, ir apie pastabų pateikimą pažymi LINESIS.

20. Pastabos dėl pirminio pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, vertimo pateikiamos per 20 darbo dienų, pastabos dėl pirminio pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą pagal specialią teisėkūros procedūrą, ar dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, priimamą ne pagal teisėkūros procedūrą, vertimo – per 10 darbo dienų, o dėl kitų ES dokumentų vertimų – per 3 darbo dienas nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos, jei pasiūlyme priimti ES teisės aktą ar kitame ES dokumente nenustatytas kitoks terminas arba jei kitokio termino nenustato atsakingi ES institucijų padaliniai.

21. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, kuris apima 2 ar daugiau institucijų veiklos kompetenciją, per jos pačios nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 3 darbo dienos, o Lietuvos Respublikos poziciją dėl Taisyklių 32 punkte nurodytų COREPER darbotvarkėje nurodytų pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų – ne trumpesnį kaip viena darbo diena, derina su kitomis suinteresuotomis institucijomis per LINESIS.

Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, susijusio su klausimais, įtrauktais į Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės teisėkūros klausimų sąrašą, šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka derina su Vyriausybės kanceliarija. Vadovaudamosi Vyriausybės veiklos prioritetais, strateginiais ES politikos klausimais, pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės programa ir kasmetine Europos Komisijos darbų programa, Vyriausybės kanceliarija kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės teisėkūros klausimų sąrašą, kuris svarstomas Komisijos posėdyje ir kuriam pritariama Vyriausybės pasitarime.

Punkto pakeitimai:

Nr. 460, 2023-06-14, paskelbta TAR 2023-06-20, i. k. 2023-12235

22. Kai pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitas ES dokumentas gaunamas vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių ar komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžių arba vėliau nei likus vienai darbo dienai iki COREPER posėdžio, Lietuvos Respublikos pozicijos derinimo su suinteresuotomis institucijomis terminas gali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos, o Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl COREPER darbotvarkėje nurodytų pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų – trumpesnis nei viena darbo diena.

23. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka taip pat derina su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

24. Atsakinga institucija Lietuvos Respublikos poziciją dėl pirminio pasiūlymo priimti naują ES teisės aktą, priimamą pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, prireikus Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka derina su Teisingumo ministerija, o ši teikia išvadas dėl naujo ES teisės akto atitikties subsidiarumo principui, proporcingumo principui ir (arba) dėl jo teisinių pagrindų, taip pat dėl siūlomų nacionalinių teisės aktų keitimo.

25. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, apimančio 2 ar daugiau institucijų kompetenciją, kurios nepavyko suderinti per LINESIS, taip pat Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento sudėtingais klausimais gali būti derinama atsakingos institucijos arba Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame suinteresuotų institucijų pasitarime.

26. Jei dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento yra priimta Seimo nuomonė arba jo komitetų išvados ar pasiūlymai, atsakinga institucija atitinkamai pakeičia parengtą Lietuvos Respublikos poziciją.

27. Jeigu per atsakingos institucijos nustatytą terminą suinteresuota institucija dėl Lietuvos Respublikos pozicijos per LINESIS derinimo įrašų nepateikia, laikoma, kad ji Lietuvos Respublikos pozicijai pritaria.

28. Jeigu Užsienio reikalų ministerija nenustato kito termino, atsakinga institucija parengtą ir derintą, kaip nustatyta Taisyklių 21–27 punktuose, Lietuvos Respublikos poziciją per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai per 14 darbo dienų nuo pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos, bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių ar komitetų, ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos posėdžių, išskyrus Taisyklių 32 punkte nurodytus atvejus. Atsakinga institucija parengtas ir derintas Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat pateikia Prezidento kanceliarijai ir Vyriausybės kanceliarijai.

29. Motyvuotu atsakingos institucijos prašymu, pateikiamu per LINESIS, Užsienio reikalų ministerija gali pratęsti terminą, per kurį pateikiama Lietuvos Respublikos pozicija, tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų, išskyrus dėl Lietuvos Respublikos pozicijų dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus, kurios tokioms priskiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 180⁴ straipsnyje nustatyta tvarka, ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų ES teisės aktų projektų.

30. Užsienio reikalų ministerija, įvertinusi atsakingos institucijos pateiktą Lietuvos Respublikos poziciją, per vieną darbo dieną per LINESIS ją užbaigia arba, jei Lietuvos Respublikos pozicijoje trūksta duomenų, jie netikslūs, Lietuvos Respublikos pozicija nederinta su kitomis suinteresuotomis institucijomis, kurioms ji gali būti aktuali, arba nepasiektas sutarimas tarp derinančių institucijų, grąžina atsakingai institucijai patikslinti. Atsakinga institucija per vieną darbo dieną patikslina grąžintą Lietuvos Respublikos poziciją (Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat derina su Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija) ir pakartotinai per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

31. Užsienio reikalų ministerija, užbaigusi Lietuvos Respublikos poziciją, apie ją nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS informuoja Seimą. Apie užbaigtas Lietuvos Respublikos pozicijas dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų ES teisės aktų projektų Užsienio reikalų ministerija per 15 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento gavimo iš ES institucijos dienos per LINESIS informuoja Seimą.

32. Jeigu Užsienio reikalų ministerija nenustato kito termino, atsakinga institucija per vieną darbo dieną nuo COREPER darbotvarkės ir COREPER darbotvarkėje nurodyto pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pateikimo atsakingai institucijai datos ir per 3 darbo dienas nuo Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio darbotvarkės pateikimo atsakingai institucijai datos (bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio) parengia ir per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos poziciją priskirtu diskusiniu COREPER ar Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu. Lietuvos Respublikos pozicija COREPER I nediskusiniu klausimu prireikus pateikiama iki „Mertens“ darbo grupės posėdžio pradžios, o COREPER II nediskusiniu klausimu – iki „Antici“ darbo grupės posėdžio pradžios.

33. Tais atvejais, kai, pasikeitus pasiūlymo dėl ES teisės akto ar kitų ES dokumentų tekstui arba esant kitoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos pozicija po ES teisės akto ar kitų ES dokumentų svarstymo ES Tarybos darbo grupių, komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ir ES Tarybos posėdžiuose iš esmės skiriasi nuo anksčiau suderintos Lietuvos Respublikos pozicijos, atsakinga institucija parengia atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją ir ją ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki ES Tarybos darbo grupių, komitetų, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma ši Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai. Kai pakeistas pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento tekstas išplatinamas vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki kartotinio svarstymo, atnaujinta pozicija per LINESIS pateikiama Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma ši Lietuvos Respublikos pozicija. Atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija derinama vadovaujantis Taisyklių 21 punktu.

34. Užsienio reikalų ministerija, įvertinusi atsakingos institucijos pateiktą atnaujintą Lietuvos Respublikos poziciją, ją nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki ES institucijos posėdžio, kuriame bus pristatoma ši Lietuvos Respublikos pozicija, užbaigia per LINESIS arba, jei Lietuvos Respublikos pozicijoje trūksta duomenų, jie netikslūs, ji nederinta su kitomis suinteresuotomis institucijomis, kurioms ji gali būti aktuali, arba nepasiektas sutarimas tarp derinančių institucijų, grąžina atsakingai institucijai patikslinti. Atsakinga institucija prireikus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, patikslina grąžintą poziciją (Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Taryboje ir ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstomais klausimais taip pat derina su Prezidento kanceliarija ir Vyriausybės kanceliarija) ir pakartotinai per LINESIS pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

35. Užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, arba, kai pakeistas pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento tekstas išplatinamas vėliau nei likus
3 darbo dienoms iki kartotinio svarstymo dienos, – nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atitinkamo ES Tarybos darbo grupės, komiteto, Specialiojo žemės ūkio komiteto, COREPER ar ES Tarybos posėdžio, kuriame bus pristatoma atnaujinta Lietuvos Respublikos pozicija, per LINESIS informuoja Seimą apie užbaigtas atnaujintas Lietuvos Respublikos pozicijas.

36. Institucijos per LINESIS kartu su Lietuvos Respublikos pozicija teikia Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms svarbią papildomą su nagrinėjamais pasiūlymais priimti ES teisės aktus ar kitais ES dokumentais susijusią informaciją. Institucijos elektroniniu paštu informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie institucijų atstovų svarbių susitikimų su ES institucijų, ES valstybių narių atstovais (kuriuose svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus ir kiti ES dokumentai) darbotvarkes, persiunčia dalijamąją medžiagą ir susirašinėjimą su ES institucijomis.

III skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJŲ SVARSTYMAS VYRIAUSYBĖS EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJOJE IR VYRIAUSYBĖJE, PRISTATYMAS SEIMO KOMITETUOSE

37. Parengta ir derinta Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų, strateginiai Lietuvos ES politikos klausimai, taip pat kiti ES klausimai gali būti svarstomi Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (toliau – Komisija) posėdyje ir (arba) Vyriausybės pasitarime.

38. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, kuris apima 2 ar daugiau institucijų veiklos kompetenciją ir dėl kurio nepavyko pasiekti susitarimo tarp suinteresuotų institucijų Taisyklių 21–27 punktuose nustatyta tvarka, derinama Užsienio reikalų ministerijos rengiamuose pasitarimuose (juos gali pasiūlyti rengti ir institucijos, pateikdamos motyvuotą prašymą Užsienio reikalų ministerijai), Komisijos posėdyje, o prireikus – svarstoma Vyriausybės pasitarime.

39. Atsakingos institucijos parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos ir Euro grupės posėdžiuose nagrinėjamais klausimais, išskyrus Lietuvos Respublikos pozicijas, kurios dėl objektyvių priežasčių (dėl nepateiktų iki nurodyto termino ES dokumentų ir kitų) negali būti parengtos iki atitinkamo Komisijos posėdžio, svarstomos Komisijos posėdyje ir Vyriausybės pasitarime. Vyriausybės pasitarime Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas siūlo šioms Lietuvos Respublikos pozicijoms pritarti be platesnio aptarimo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija pasiūlo tam tikras Lietuvos Respublikos pozicijas plačiau aptarti Vyriausybės pasitarime.

40. Jei dėl objektyvių priežasčių Komisijos posėdis neįvyksta, Lietuvos Respublikos pozicijos, kurios turėjo būti svarstomos Komisijos posėdyje, svarstomos Vyriausybės pasitarime. Jei nėra galimybės sušaukti nei Komisijos posėdžio, nei Vyriausybės pasitarimo, šioms Lietuvos Respublikos pozicijoms pritariama per LINESIS taikant supaprastintą rašytinę procedūrą („nutylėjimo“ procedūrą): jei nė viena iš institucijų, kurių atstovai sudaro Komisiją, nepateikia pastabų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos per atsakingos institucijos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip viena darbo diena, laikoma, kad Lietuvos Respublikos pozicijai pritarta.

41. Atsakingos institucijos parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos neformaliuose Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos susitikimuose nagrinėjamais klausimais svarstomos Komisijos posėdyje. Jeigu dėl šių Lietuvos Respublikos pozicijų nepavyksta pasiekti susitarimo Komisijos posėdyje, jos svarstomos Vyriausybės pasitarime. Jeigu dėl objektyvių priežasčių šios Lietuvos Respublikos pozicijos neapsvarstomos Komisijoje iki susitikimo pradžios, atsakinga institucija po susitikimo artimiausiame Komisijos posėdyje pristato susitikimo rezultatus.

42. Remiantis Taisyklių 39–40 punktais apsvarstytos Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdžiuose nagrinėjamais klausimais pristatomos Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete.

43. Remiantis Taisyklių 41 punktu apsvarstytos Lietuvos Respublikos pozicijos neformaliuose Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos susitikimuose nagrinėjamais klausimais pristatomos Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete šių komitetų prašymu.

44. Jei Lietuvos Respublikos poziciją Komisijos posėdyje pristato viceministras, kuris atstovauja ministerijai, kuri nėra atsakinga institucija, pristatant šią poziciją Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime šios ministerijos prašymu taip pat turi dalyvauti atsakingos institucijos atstovai.

45. Atsakingos institucijos parengia Komisijos posėdžiui, o prireikus ir Vyriausybės pasitarimui medžiagą apie Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdžiuose svarstomus klausimus, medžiagą apie kitus ES klausimus, nurodytus Taisyklių 37 punkte, taip pat medžiagą Komisijos posėdžiui apie neformaliuose Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos susitikimuose svarstomus klausimus. Jei atsakinga institucija nėra už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje atsakinga ministerija pagal Ministrų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje, sąrašą (5 priedas), šią medžiagą atsakinga institucija ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio ar Vyriausybės pasitarimo pateikia ministerijai, atsakingai už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje.

46. Lietuvos Respublikos pozicijas Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba (ir) Užsienio reikalų komitete pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras. Išimtiniais atvejais, suderinus su Seimo Europos reikalų komitetu arba (ir) Užsienio reikalų komitetu, Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitų ES dokumentų atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti viceministrui. Jei Lietuvos Respublikos poziciją pristato ministras, kuris vadovauja ministerijai, kuri nėra atsakinga institucija, pristatant šią Lietuvos Respublikos poziciją Seimo Europos reikalų komiteto arba (ir) Užsienio reikalų komiteto posėdyje šios ministerijos prašymu taip pat turi dalyvauti atsakingos institucijos atstovai.

47. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl ES teisės aktuose numatytų šių teisės aktų įgyvendinimo išlygų ir (arba) išimčių taikymo institucijos pagal kompetenciją pasiūlymu svarstomos Vyriausybės pasitarime.

IV skyrius

LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJŲ PRISTATYMAS ES institucijose

48. Remdamasi Komisijos posėdžio protokolu, Vyriausybės sprendimu ar rezoliucija ir (arba) suderintomis Lietuvos Respublikos pozicijomis LINESIS, Užsienio reikalų ministerija teikia pavedimus Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (toliau – Lietuvos nuolatinė atstovybė) vadovui dėl Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymo COREPER. Oficialūs institucijų pavedimai Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovui teikiami per Užsienio reikalų ministeriją.

49. Lietuvos Respublikos poziciją ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose pristato institucijų pagal Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtintą sąrašą (toliau – už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija) atstovai arba Lietuvos nuolatinės atstovybės atstovai. Šis sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Pagal šį potvarkį Užsienio reikalų ministerija atnaujina ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų sąrašą LINESIS, o institucijų vadovai per 30 darbo dienų nuo potvarkio įsigaliojimo dienos paskiria konkrečius ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų veikloje dalyvaujančius asmenis ir per LINESIS pateikia apie juos informaciją Užsienio reikalų ministerijai.

50. Lietuvos Respublikos poziciją ES agentūrų valdymo organų susitikimuose pristato institucijos, nurodytos Valstybės institucijų ir įstaigų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES agentūrų valdymo organų susitikimuose, sąraše (4 priedas). Konkrečius šių valdymo organų veikloje dalyvaujančius asmenis paskiria institucijų vadovai.

51. Lietuvos Respublikos poziciją COREPER pristato Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovas ir (arba) jo pavaduotojas, o Specialiajame žemės ūkio komitete – atsakingas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas ir (arba) Lietuvos nuolatinės atstovybės atstovas, kuruojantis žemės ūkio sritį.

52. ES Tarybos posėdyje Vyriausybei atstovauja ir Lietuvos Respublikos poziciją pristato ministras arba viceministras pagal Ministrų, atsakingų už dalyvavimą ir Lietuvos Respublikos pozicijos pristatymą ES Taryboje, sąrašą, o išimtiniais atvejais – Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovas arba jo pavaduotojas.

53. ES Tarybos posėdyje dalyvaujančios Lietuvos Respublikos delegacijos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos poziciją posėdyje pristatantis ministras arba viceministras. Informacija apie Lietuvos Respublikos delegacijos vadovą pateikiama LINESIS kartu su medžiaga Komisijos posėdžiui.

54. Ministras Pirmininkas, pristatantis Lietuvos Respublikos poziciją Europos Vadovų Tarybos posėdyje, taip pat atitinkamas ministras arba viceministras, pristatantis Lietuvos Respublikos poziciją ES Tarybos posėdyje, gali keisti Lietuvos Respublikos poziciją, atsižvelgdamas į aplinkybes. Apie tokį Lietuvos Respublikos pozicijos pakeitimą Ministras Pirmininkas, ministras arba viceministras informuoja artimiausiame Komisijos posėdyje ir (arba) Vyriausybės pasitarime, taip pat Seimo Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdyje.

55. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę ES Tarybos, COREPER, Specialiojo žemės ūkio komiteto, ES Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžiuose, nedelsdami po posėdžio, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną elektroniniu paštu pateikia suinteresuotoms institucijoms, Užsienio reikalų ministerijai, taip pat Vyriausybės kanceliarijai (dėl ES Tarybos posėdžio) trumpą ataskaitą apie esminius posėdžio rezultatus, o ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po posėdžio parengia išsamią ataskaitą pagal Dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų, jų darbo grupių ir komitetų posėdžiuose ataskaitos tipinę struktūrą (6 priedas) ir kartu su posėdyje pateikta svarbia informacija paskelbia LINESIS. Ataskaitos parengimą organizuoja už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija. Lietuvos nuolatinė atstovybė rengia COREPER posėdžių ataskaitas.

56. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose, pagal Dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų, jų darbo grupių ir komitetų posėdžiuose ataskaitos tipinę struktūrą parengia ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio ar susitikimo kartu su posėdyje ar susitikime pateikta svarbia informacija paskelbia LINESIS. Ataskaitos parengimą organizuoja už dalyvavimą posėdyje ar susitikime atsakinga institucija.

57. Lietuvos Respublikos atstovai, dalyvavę susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių darbuotojais, taip pat ES agentūrų valdymo organų posėdžiuose, įvertinę aptartų klausimų aktualumą, prireikus parengia laisvos formos ataskaitą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po susitikimo kartu su svarbia svarstyta informacija paskelbia ją LINESIS ir elektroniniu paštu pateikia Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos nuolatinei atstovybei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

58. Institucijos savo atstovus, dalyvaujančius ES Tarybos darbo grupių ir komitetų, Europos Komisijos komitetų ir kitų komitetų posėdžiuose, susitikimuose su ES institucijų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių darbuotojais, taip pat ES agentūrų valdymo organų posėdžiuose, aprūpina techninėmis darbo priemonėmis, kurių reikia Taisyklių 55–57 punktuose numatytoms ataskaitoms parengti. Lietuvos nuolatinė atstovybė sudaro sąlygas operatyviai paskelbti ataskaitas LINESIS.

59. Ministras Pirmininkas, ministras ar jų įgalioti atstovai Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės posėdžių rezultatus pristato Seimo Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose. Ministras ar jo įgaliotas atstovas neformalių Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos susitikimų rezultatus pristato Seimo Europos reikalų komiteto arba (ir) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose šių komitetų prašymu.

60. Atsakingos institucijos, rengusios Lietuvos Respublikos pozicijas, nurodytas Taisyklių 18 punkto antrojoje pastraipoje ir 47 punkte, ES institucijoms jas teikia per LINESIS ir elektroniniu paštu per Lietuvos nuolatinę atstovybę.

V SKYRIUS

ES TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO

KOORDINAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ES TEISĖS AKTŲ REGISTRACIJA IR KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PRISKYRIMAS

61. Institucijos pagal kompetenciją atsakingos už ES teisės įgyvendinimą. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius koordinuoja ES teisės įgyvendinimą.

62. ES teisės aktų, kurių skelbti ES oficialiajame leidinyje pagal ES teisę neprivaloma ir kurie ES institucijų teikiami tiesiogiai valstybėms narėms, originalus Lietuvos nuolatinė atstovybė persiunčia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, o jų kopijas, elektroninių dokumentų nuorašus ar išrašus (elektroniniu paštu) pateikia Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

63. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius ES oficialiajame leidinyje paskelbtus privalomuosius ES teisės aktus (išskyrus tuos, kurie susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laiką), taip pat iš Lietuvos nuolatinės atstovybės gautus ES teisės aktus, kurių skelbti ES oficialiajame leidinyje pagal ES teisę neprivaloma, prireikus – ir kitus ES teisės aktus registruoja LINESIS per vieną darbo dieną nuo šių ES teisės aktų paskelbimo ar gavimo iš Lietuvos nuolatinės atstovybės dienos. Registruodamas ES teisės aktus, centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius, atsižvelgdamas į institucijų kompetenciją ir į Lietuvos Respublikos poziciją, jei ji buvo rengta, LINESIS nurodo atsakingą už ES teisės akto įgyvendinimą (koordinuojančią) instituciją (toliau – už ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga institucija) ir dalyvaujančias įgyvendinant ES teisės aktą institucijas (toliau – dalyvaujanti institucija).

64. Per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos nurodytoji už ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga institucija, naudodamasi LINESIS, gali išreikšti motyvuotą nesutikimą būti už ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga institucija. Motyvuotu už ES teisės akto įgyvendinimą atsakingos institucijos prašymu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius gali pratęsti terminą nesutikimui pareikšti, tačiau ne daugiau kaip 5 darbo dienoms.

65. Nesutarimai dėl už ES teisės akto įgyvendinimą atsakingos institucijos paskyrimo sprendžiami suinteresuotų institucijų arba centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus šiam tikslui rengiamuose tarpinstituciniuose pasitarimuose, o prireikus – Komisijos posėdyje, ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime ar Vyriausybės pasitarime.

ANTRASIS SKIRSNIS

ES TEISĖS AKTŲ PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO PLANŲ RENGIMAS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

66. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius savo iniciatyva arba motyvuotu institucijos prašymu nenustato kito termino, už ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos per LINESIS pateikia šią informaciją:

66.1. nuorodą į rengtą Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą, o jei ji nebuvo rengta, – informaciją, kad Lietuvos Respublikos pozicija nebuvo rengta;

66.2. numatomą nacionalinio teisės akto projekto, kuriuo planuojama įgyvendinti ES teisės aktą, pavadinimą, projekto pateikimo derinti suinteresuotoms institucijoms datą, priėmimo datą, kai rengiamas Vyriausybės nutarimo ar įstatymo projektas, jo pateikimo Vyriausybei datą, o kai rengiamas įstatymo projektas, – ir registravimo Seime datą.

66.3. kitas priemones, būtinas ES teisės aktams įgyvendinti, ir šių priemonių įgyvendinimo datas;

66.4. kai ES teisės akto nuostatos jau yra įgyvendintos galiojančiu nacionaliniu teisės aktu ar kita priemone, – šio teisės akto ar kitos priemonės pavadinimą, numerį, priėmimo ar įvykdymo datą ir informaciją apie šio teisės akto ar kitos priemonės paskelbimą Teisės aktų registre (paskelbimo datą ir numerį arba atitinkamą informaciją apie paskelbimą kitame šaltinyje). Jei ES teisės akto nuostatas įgyvendinantis nacionalinis teisės aktas iki ES teisės akto priėmimo turi suvestinę redakciją, kartu su šio teisės akto pavadinimu nurodoma, kad teikiama suvestinė redakcija, ir pateikiami pirmosios šio teisės akto redakcijos numeris, priėmimo data ir informacija apie paskelbimą Teisės aktų registre (paskelbimo data ir numeris arba atitinkama informacija apie paskelbimą kitame šaltinyje);

66.5. įgyvendinamo ES teisės akto straipsnį ir (ar) priedą.

67. Dalyvaujančios institucijos per 10 darbo dienų nuo centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos pateikia už ES teisės akto įgyvendinimą atsakingai institucijai Taisyklių 66.2–66.5 papunkčiuose nurodytą informaciją, susijusią su dalyvaujančios institucijos kompetencija.

68. Jei dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą pagal Taisyklių 18 punktą buvo rengta Lietuvos Respublikos pozicija, Taisyklių 66.2–66.4 papunkčiuose nurodyta informacija teikiama pagal pozicijos, kuri buvo rengta pagal Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais tipinę struktūrą, 8 ir 17 punkto duomenis.

69. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kito termino, nacionalinio teisės akto ar kitos priemonės, kuriais planuojama perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir (arba) ją įgyvendinti (toliau – perkelti direktyvą), numatoma priėmimo ar įvykdymo data negali būti vėlesnė kaip vienas mėnuo iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos.

70. Jeigu institucijos nustato, kad direktyvai perkelti būtina parengti įstatymo projektą:

70.1. numatoma įstatymo projekto pateikimo derinti suinteresuotoms institucijoms data, kuri turi būti ne vėlesnė kaip 4 mėnesiai iki planuojamos įstatymo projekto pateikimo Vyriausybei datos;

70.2. įstatymo projektui svarstyti Vyriausybėje numatomas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių laikotarpis;

70.3. įstatymo projekto registravimo Seime data turi būti ne vėlesnė kaip 7 mėnesiai iki direktyvoje nurodytos jos perkėlimo datos.

71. Planuojant įstatymo, įgyvendinančio ES teisės aktus, projekto svarstymo ir priėmimo datas, turi būti įvertinta Seimo sesijų trukmė.

72. Jei direktyvai perkelti numatoma priimti įstatymo projektą ir įstatymo įgyvendinamąjį arba kitą susijusį teisės aktą ar parengti priemonę, planuojami įstatymo projekto rengimo, svarstymo ir priėmimo ar priemonės įvykdymo terminai ankstinami 4 mėnesiais, šį laikotarpį skiriant minėtam įstatymo įgyvendinamajam arba kitam susijusiam teisės aktui ar priemonei parengti ir priimti ar įvykdyti.

73. Atsižvelgiant į dėl direktyvos sudėtingumo ir apimties kylančią riziką nespėti laiku jos perkelti, planuojami ankstesni nei 70 ir 72 punktuose nurodyti terminai. 70 ir 72 punktuose nurodyti terminai gali būti trumpinami dėl direktyvų, kurių perkėlimo terminas yra trumpesnis nei 24 mėnesiai.

74. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius gali nustatyti kitus nacionalinio teisės akto projekto ar kitos priemonės, kuriais planuojama perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, rengimo, svarstymo ir priėmimo ar įvykdymo terminus.

75. Kitą nei direktyva ES teisės aktą įgyvendinančio nacionalinio teisės akto projekto rengimo, svarstymo ir priėmimo ar kitos priemonės įvykdymo terminai planuojami mutatis mutandis pagal Taisyklių 69–74 punktus, jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kitaip.

76. ES teisės aktui įgyvendinti būtino nacionalinio teisės akto ar kitos priemonės rūšis, terminai ir kiti susiję ES teisės įgyvendinimo klausimai gali būti svarstomi suinteresuotų institucijų arba centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus šiam tikslui rengiamuose tarpinstituciniuose pasitarimuose, o prireikus – Komisijos posėdyje, ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime ar Vyriausybės pasitarime.

77. Pagal institucijų pateiktus pasiūlymus centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius LINESIS tvirtina ir nuolat atnaujina direktyvų perkėlimo planus ir kitų ES teisės aktų įgyvendinimo planus (toliau – ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planas). ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo plane informacija turi būti išsami ir aktuali.

78. Institucija, nusprendusi rengti į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą neįtraukto nacionalinio teisės akto, kuris įgyvendina ES teisės aktą, projektą ar įgyvendinti kitą priemonę, apie tai elektroniniu paštu ar per LINESIS informuoja centrinį ES teisės įgyvendinimo koordinatorių ir pasiūlo papildyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą, pateikdama Taisyklių 66.2–66.3 ir 66.5 papunkčiuose nurodytą informaciją. Pildant ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą galiojančia nacionaline įgyvendinimo priemone, pateikiama Taisyklių 66.4 ir 66.5 papunkčiuose nurodyta informacija.

79. Institucijos pasikeitus nacionalinio teisės akto projekto ar kitos priemonės rengimo būklei, bet ne vėliau kaip iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 28 dienos per LINESIS pateikia informaciją apie į ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planą įtrauktų jų kompetencijos nacionalinių teisės aktų projektų ir kitų priemonių rengimo būklę.

80. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius analizuoja informaciją apie suplanuotų nacionalinių teisės aktų projektų ir kitų priemonių rengimo darbus ir iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dienos pateikia apibendrintą informaciją Komisijai (išskyrus atvejus, kai tuo laikotarpiu nėra rengiami Komisijos posėdžiai), o prireikus – ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimui ar Vyriausybės pasitarimui.

81. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius reguliariai informuoja Seimo Europos reikalų komitetą apie įstatymų, būtinų ES teisės aktams įgyvendinti, projektų rengimo būklę.

82. Siekdamas užtikrinti sklandų ir veiksmingą ES teisės įgyvendinimą ir jo koordinavimo procesą, centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius gali prašyti, kad institucijos pateiktų Taisyklėse nurodytą ar papildomą informaciją apie ES teisės įgyvendinimą. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius gali organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą, perduoti klausimą svarstyti Komisijai ar ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimui, prireikus – Vyriausybės pasitarimui.

TREČIASIS SKIRSNIS

ES TEISĖS AKTŲ IR NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ATITIKTIES LENTELIŲ RENGIMAS, TEIKIMAS, NOTIFIKAVIMAS

83. Institucijos pildo pagal kompetenciją joms priskirtų ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lentelę vadovaudamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų (teisės aktų projektų) atitikties lentelių tipine struktūra (7 priedas).

84. ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelė pildoma:

84.1. Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengiant, derinant ir teikiant Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka teikiant Seimui teisės aktų, perkeliančių direktyvas ar įgyvendinančių kitų ES teisės aktų nuostatas, projektus;

84.2 rengiant ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovų ar kolegialių institucijų priimamų norminių teisės aktų, perkeliančių direktyvas ar įgyvendinančių kitų ES teisės aktų nuostatas, projektus.

85. Priėmus nacionalinių teisės aktų, perkeliančių direktyvas ar įgyvendinančių kitų ES teisės aktų nuostatas, projektus pildoma ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelė.

86. Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelė, skirta Europos Komisijai notifikuoti apie visišką direktyvos perkėlimą (toliau – notifikavimo atitikties lentelė), pildoma priėmus visus direktyvos nuostatas perkeliančius nacionalinius teisės aktus. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kitų terminų, notifikavimo atitikties lentelė turi būti užpildyta ir per LINESIS pateikta centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki direktyvoje nurodytos perkėlimo datos. Notifikavimo atitikties lentelė pildoma kiekvieno direktyvos straipsnio ir priedo atžvilgiu, pateikiant atitinkamas visų priimtų direktyvą perkeliančių teisės aktų nuostatas, taip pat nurodant kitas priemones ar pateikiant paaiškinimus.

87. Teisės akto projektą rengianti institucija pagal kompetenciją ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelėje visų atitinkamos direktyvos straipsnių atžvilgiu pateikia atitinkamas rengiamo teisės akto projekto nuostatas, taip pat direktyvos perkėlimą užtikrinančių jau priimtų teisės aktų nuostatas ir (arba) ateityje planuojamų priimti teisės aktų pavadinimus ir nuostatas (jei jos parengtos). Kitų atitinkamos direktyvos straipsnių atžvilgiu teisės akto projektą rengianti institucija, remdamasi ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planu, nurodo, kurios institucijos kompetencijai šie straipsniai priskiriami.

88. Jeigu rengiamas įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovų ar kolegialių institucijų priimamo nacionalinio teisės akto, įgyvendinančio kitus nei direktyva ES teisės aktus, projektas, ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelė, rengiant atitinkamų nacionalinių teisės aktų projektus, pildoma remiantis Taisyklių 87 punktu, tačiau tik tų atitinkamo ES teisės akto straipsnių, kurie įgyvendinami atitinkamu įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų priimamo nacionalinio teisės akto projektu.

89. Jeigu rengiamas teisės akto, įgyvendinančio kelis ES teisės aktus, projektas, teisės akto projektą rengianti institucija dėl kiekvieno ES teisės akto pildo atskirą ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelę.

90. Teisės akto projektą rengianti institucija ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelę, kuri pildoma Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengiant, derinant ir teikiant Vyriausybei bei Seimo statuto nustatyta tvarka teikiant Seimui teisės aktų, perkeliančių direktyvas ar įgyvendinančių kitų ES teisės aktų nuostatas, projektus, pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui per LINESIS per vieną darbo dieną nuo šių projektų pateikimo derinti suinteresuotoms institucijoms dienos ir per vieną darbo dieną nuo pateikimo Vyriausybei ar Seimui dienos.

91. Teisės akto projektą rengianti institucija ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelę, kuri pildoma rengiant ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų priimamų nacionalinių teisės aktų projektus, pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui per LINESIS kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip iki jo priėmimo dienos.

92. Priėmus nacionalinio teisės akto, perkeliančio direktyvą ar įgyvendinančio kito ES teisės akto nuostatas, projektą, teisės akto projektą rengusi institucija ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelę per 3 darbo dienas nuo priimto nacionalinio teisės akto paskelbimo Teisės aktų registre dienos pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui per LINESIS.

93. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius rengia ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lentelių pildymo rekomendacijas, konsultuoja institucijas su tuo susijusiais klausimais.

94. Direktyvas perkeliantys nacionaliniai teisės aktai ir kitos priemonės notifikuojami Europos Komisijai per Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą.

Centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus patvirtinta notifikavimo atitikties lentelė, užbaigus direktyvos perkėlimą, kaip aiškinamasis dokumentas notifikuojama Europos Komisijai per Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą, jei centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kitaip.

95. Institucijos informaciją apie direktyvos nuostatas perkeliančius nacionalinius teisės aktus, nurodytus direktyvų perkėlimo planuose, per LINESIS nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo nacionalinio teisės akto paskelbimo Teisės aktų registre dienos perduoda į Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą.

96. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius, vadovaudamasis institucijos į Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą tinkamai perduota informacija, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos perdavimo dienos per šią informacinę sistemą informuoja Europos Komisiją apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.

97. Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje informacija apie direktyvos perkėlimą turi būti išsami ir aktuali. Prireikus pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiomis galios notifikuotų nacionalinių teisės aktų nuostatas, perkeliančias direktyvos nuostatas, už atitinkamos direktyvos perkėlimą atsakinga institucija centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui elektroniniu paštu ar per LINESIS pateikia Taisyklių 66.2–66.5 papunkčiuose nurodytus duomenis.

VI SKYRIUS

PRANEŠIMŲ, ATASKAITŲ IR KITOS INFORMACIJOS RENGIMAS, DERINIMAS IR TEIKIMAS ES INSTITUCIJOMS

98. Institucijos ES teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu teikia ES institucijoms pranešimus, ataskaitas ir kitą informaciją (toliau – pranešimai), kaip vykdomi jų kompetencijos ES teisės aktai ir kiti narystės ES įsipareigojimai. Pranešimas rengiamas laikantis su pranešimu susijusiame ES teisės akte (aktuose) nustatytų pranešimo formos ir terminų reikalavimų, atsižvelgiama į ES institucijų pateiktas rekomendacijas ir gaires, ankstesnius pranešimus ta pačia tema, taip pat išvadas ir rekomendacijas, gautas dėl ankstesnių pranešimų. Pranešimas, išskyrus neformaliai ES institucijoms teikiamą kasdienio pobūdžio informaciją, nedarančią poveikio Lietuvos Respublikos pozicijai, rengiamas, derinamas ir teikiamas ES institucijoms Taisyklių 99–104 punktuose nustatyta tvarka.

99. Dėl informacijos pranešimui, apimančiam 2 ar daugiau institucijų veiklos kompetenciją, pranešimą rengianti institucija gali kreiptis į kitas institucijas, kurios reikiamą informaciją pateikia per 10 darbo dienų (kai teikiama didelės apimties informacija – per 15 darbo dienų) nuo kreipimosi gavimo dienos, jeigu pranešimą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris paprastai negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Prireikus toks pranešimas gali būti rengiamas ir derinamas atitinkamoje ES reikalų darbo grupėje ar pranešimą rengiančios institucijos organizuojamuose institucijų pasitarimuose, į kuriuos kviečiami centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

100. Jeigu pranešimą rengianti institucija mano, kad parengtame pranešime esanti informacija gali turėti įtakos svarbiems Lietuvos Respublikos interesams, ji raštu arba elektroniniu paštu pranešimo projektą pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, kurios per 5 darbo dienas nuo pranešimo projekto gavimo dienos pateikia savo pastabas. Pranešimą rengiančios institucijos, centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ar Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva toks pranešimas gali būti aptariamas Komisijos posėdyje, o prireikus – svarstomas Vyriausybės pasitarime.

101. Institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtintas pranešimas per Lietuvos nuolatinę atstovybę arba ES informacinėmis sistemomis perduodamas atitinkamai ES institucijai (jos sekretoriatui). Pranešimą, kuriam pritarė Vyriausybė, atitinkamai ES institucijai (jos sekretoriatui) Užsienio reikalų ministerijos pavedimu per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės pasitarimo, kuriame pritarta pranešimui, dienos perduoda Lietuvos nuolatinė atstovybė.

102. Prireikus pristatyti ir paaiškinti pranešimo turinį, rengiant pranešimą dalyvavusių institucijų atstovai dalyvauja nagrinėjant pranešimą ES institucijoje ir pagal kompetenciją teikia paaiškinimus. Lietuvos Respublikos atstovų grupei vadovauja pranešimą rengiančios institucijos atstovas.

103. Institucijos raštu arba elektroniniu paštu informuoja centrinį ES teisės įgyvendinimo koordinatorių ir Užsienio reikalų ministeriją apie svarbią, susijusią su ES teisės įgyvendinimu, papildomą informaciją, teikiamą Europos Komisijai, jos komitetams, ES Tarybai, jos darbo grupėms ir komitetams, kitoms ES institucijoms, apie institucijų atstovų svarbius susitikimus su ES institucijų, ES valstybių narių atstovais (kuriuose svarstomi ES teisės įgyvendinimo klausimai), persiunčia dalijamąją medžiagą ir susirašinėjimą su ES institucijomis ES teisės įgyvendinimo klausimais.

104. Pranešimai kaip direktyvas perkeliančios priemonės gali būti notifikuojami Europos Komisijai per Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinę sistemą.

VII SKYRIUS

ES TEISĖS IKIPAŽEIDIMINĖS PROCEDŪROS IR ES TEISĖS PAŽEIDIMO PROCEDŪROS KOORDINAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

105. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius koordinuoja institucijų veiksmus, susijusius su ES teisės ikipažeidimine procedūra ir su ES teisės pažeidimo procedūra.

ES teisės ikipažeidiminė procedūra apima Europos Komisijos paklausimus, teikiamus administracinių laiškų forma (toliau – Europos Komisijos paklausimas), ir paklausimus, teikiamus naudojantis Europos Komisijos ES teisės ikipažeidiminių procedūrų informacine sistema (toliau – „EU Pilot“ paklausimas).

ES teisės pažeidimo procedūra apima Europos Komisijos oficialius pranešimus ir Europos Komisijos pagrįstas nuomones.

106. ES teisės ikipažeidiminė ar ES teisės pažeidimo procedūra priskiriama už ES teisės akto įgyvendinimą atsakingai institucijai, išimtiniais atvejais – kitai institucijai, kurios kompetencija susijusi su ES teisės pažeidimo dalyku (toliau – atsakymą rengianti institucija).

107. Atsakymą rengianti institucija yra atsakinga už ES teisės ikipažeidiminės ir ES teisės pažeidimo procedūrų reikalavimų laikymąsi: atsakymo Europos Komisijai projekto rengimą, derinimą, atsakymo teikimą, pristatymą ar paaiškinimą ES institucijoms, papildomos informacijos teikimą, tolesnį bendradarbiavimą su Europos Komisija iki ES teisės ikipažeidiminės ir ES teisės pažeidimo procedūrų nutraukimo.

Atsakymą rengianti institucija pagal kompetenciją taip pat yra atsakinga už ES teisės ikipažeidiminės ir ES teisės pažeidimo procedūrų dokumentų įkėlimą į LINESIS bei į Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinę sistemą.

108. Nesutarimai dėl atsakymą rengiančios institucijos paskyrimo sprendžiami centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus šiam tikslui rengiamuose tarpinstituciniuose pasitarimuose, o prireikus – Komisijos posėdyje, ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime ar Vyriausybės pasitarime.

109. Atsakymo Europos Komisijai projektas gali būti rengiamas ir derinamas atsakymą rengiančios institucijos organizuojamuose pasitarimuose, į kuriuos gali būti kviečiami Užsienio reikalų ministerijos, centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus, kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

110. Atsakymai Europos Komisijai rengiami vadovaujantis Europos Komisijos nustatytais atsakymų pateikimo terminais.

111. Atsakyme Europos Komisijai nurodoma:

111.1. pagrįsti argumentai dėl Europos Komisijos pateiktų ES teisės pažeidimo įrodymų;

111.2. kada ir kokiomis nacionalinėmis priemonėmis planuojama pašalinti Europos Komisijos nustatytus ES teisės pažeidimus, su kuriais sutinkama;

111.3. kita Europos Komisijos prašoma ar, atsakymą rengiančios institucijos nuomone, būtina informacija.

112. Prie atsakymo Europos Komisijai dėl įsipareigojimo laiku perkelti ES direktyvą neįvykdymo pridedama ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lentelė, parengta pagal Taisyklių 84, 85 ar 86 punktą. ES teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų ar jų projektų atitikties lentelė, parengta pagal Taisyklių 84, 85 ar 86 punktą, prie atsakymo Europos Komisijai taip pat pridedama ir dėl ES teisės akto netinkamo perkėlimo, įgyvendinimo ar taikymo, išskyrus atvejus, kai šios lentelės pagal atsakyme nurodomą informaciją parengti neįmanoma ar nėra tikslinga.

113. Atsakyme Europos Komisijai nurodoma informacija turi atitikti ES teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo plane nurodytą informaciją. Atsakymas Europos Komisijai, kuris susijęs su direktyvos perkėlimu, turi atitikti ir Nacionalinių įgyvendinimo priemonių elektroninio notifikavimo informacinėje sistemoje nurodytą informaciją apie direktyvos notifikavimą.

114. Atsakymą rengianti institucija papildomą informaciją Europos Komisijai teikia:

114.1. iš dalies ar visiškai įvykdžius įsipareigojimus, nurodytus atsakyme Europos Komisijai, ir pašalinus Europos Komisijos nustatytus ES teisės pažeidimus;

114.2. vėluojant įvykdyti atsakyme Europos Komisijai prisiimtus įsipareigojimus;

114.3. prireikus pakeisti pateikto atsakymo Europos Komisijai turinį;

114.4. kitais, centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ar atsakymą rengiančios institucijos nuomone, būtinais atvejais.

115. Prireikus centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius apie ES teisės ikipažeidimines ir ES teisės pažeidimo procedūras, taip pat apie institucijų rengiamus ir teikiamus Europos Komisijai atsakymus dėl jų informuoja Seimo Europos reikalų komitetą ir Komisiją.

ANTRASIS SKIRSNIS

Europos komisijos paklausimŲ KOORDINAVIMAS

116. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautą Europos Komisijos paklausimą raštu ar elektroniniu paštu teikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir institucijoms, su kurių kompetencija šis paklausimas susijęs.

117. Institucija, tiesiogiai gavusi Europos Komisijos paklausimą, jo kopiją, elektroninio dokumento nuorašą ar išrašą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui.

118. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius gautą Europos Komisijos paklausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu pateikia atsakymą rengiančiai institucijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs Europos Komisijos paklausimas ar rengiamas atsakymas į šį paklausimą.

119. Atsakymą rengianti institucija atsakymo į Europos Komisijos paklausimą projektą raštu ar elektroniniu paštu derina su centriniu ES teisės įgyvendinimo koordinatoriumi, kuris pagal kompetenciją pastabas ir pasiūlymus pateikia per 5 darbo dienas nuo atsakymo į Europos Komisijos paklausimą projekto gavimo iš atsakymą rengiančios institucijos dienos, jeigu institucija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos.

120. Atsakymo į Europos Komisijos paklausimą projektas, iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, prireikus derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijęs Europos Komisijos paklausimas ar rengiamas atsakymas į šį paklausimą.

121. Atsakymas į Europos Komisijos paklausimą, pasirašytas atitinkamos valdymo srities ministro ar viceministro, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovo ar kolegialios institucijos vadovo, Europos Komisijai teikiamas su lydraščiu per Lietuvos nuolatinę atstovybę arba teikiamas tokiu pačiu būdu, kuriuo buvo gautas iš Europos Komisijos.

122. Atsakymą rengianti institucija atsakymo į Europos Komisijos paklausimą kopiją, elektroninio dokumento nuorašą ar išrašą nedelsdama raštu ar elektroniniu paštu pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai.

123. Prireikus atsakymą rengianti institucija gali kreiptis į Europos Komisiją dėl atsakymo į Europos Komisijos paklausimą pateikimo termino pratęsimo arba pateikti Europos Komisijai papildomą informaciją. Atsakymo į Europos Komisijos paklausimą pateikimo termino pratęsimo arba papildomos informacijos Europos Komisijai pateikimo klausimai derinami ir teikiami mutatis mutandis laikantis Taisyklių 119–122 punktuose nustatytos tvarkos.

trečiasis SKIRSNIS

„EU PILOT“ paklausimŲ KOORDINAVIMAS

124. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius Europos Komisijos ES teisės ikipažeidiminių procedūrų informacinėje sistemoje gautą „EU Pilot“ paklausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pateikia raštu ir per LINESIS atsakymą rengiančiai institucijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs „EU Pilot“ paklausimas arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šį paklausimą.

125. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo „EU Pilot“ paklausimo gavimo dienos atsakymą rengianti institucija elektroniniu paštu informuoja centrinį ES teisės įgyvendinimo koordinatorių apie poreikį pratęsti atsakymo Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą pateikimo terminą.

Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius, įvertinęs tokio prašymo argumentų pagrįstumą, teikia jį Europos Komisijai per ES teisės ikipažeidiminių procedūrų informacinę sistemą.

126. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kito termino, atsakymą rengianti institucija parengtą atsakymo Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą projektą raštu ir per LINESIS pateikia derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui per vieną mėnesį nuo „EU Pilot“ paklausimo gavimo iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus dienos.

127. Atsakymo Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą projektas, iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijęs „EU Pilot“ paklausimas arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šį paklausimą.

128. Institucijos pastabas ir reikiamą informaciją atsakymą rengiančiai institucijai pateikia per 5 darbo dienas nuo atsakymo Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą projekto gavimo iš atsakymą rengiančios institucijos dienos, jeigu atsakymą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius pastabas ir reikiamą informaciją teikia raštu ir per LINESIS).

129. Atsakymą rengiančios institucijos ar centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus pasiūlymu atsakymo Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą projektas gali būti teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos.

130. Atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro arba viceministro, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovo ar kolegialios institucijos vadovo, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki atsakymo pateikimo Europos Komisijai datos pateikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui per LINESIS.

Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius atsakymą Europos Komisijai į „EU Pilot“ paklausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos perduoda per Europos Komisijos ES teisės ikipažeidiminių procedūrų informacinę sistemą.

131. Prireikus atsakymą rengianti institucija rengia raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo. Teikiant rašto Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo projektą derinti mutatis mutandis laikomasi Taisyklių
126–128 punktuose nustatytos tvarkos.

132. Atsakymą rengianti institucija raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro ar viceministro, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos vadovo ar kolegialios institucijos vadovo, per 5 darbo dienas nuo derinimo rašto iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus gavimo dienos pateikia per LINESIS. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos perduoda Europos Komisijai per Europos Komisijos ES teisės ikipažeidiminių procedūrų informacinę sistemą.

ketvirtasis SKIRSNIS

EUROPOS KOMISIJOS oficialIŲ pranešimŲ KOORDINAVIMAS

133. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautą Europos Komisijos oficialų pranešimą
(toliau – oficialus pranešimas) raštu teikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, o kopiją, elektroninio dokumento nuorašą ar išrašą (elektroniniu paštu) – Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija šis oficialus pranešimas susijęs.

134. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius iš Lietuvos nuolatinės atstovybės gautą oficialų pranešimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pateikia raštu ir per LINESIS atsakymą rengiančiai institucijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs šis oficialus pranešimas arba atsakymas Europos Komisijai į oficialų pranešimą.

135. Esant pagrįstų argumentų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos atsakymą rengianti institucija gali kreiptis į Europos Komisiją dėl atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą pateikimo termino pratęsimo.

136. Atsakymą rengianti institucija rašto dėl atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą pateikimo termino pratęsimo (toliau – raštas dėl termino pratęsimo) projektą kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos raštu pateikia derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui.

137. Prireikus, iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, raštas dėl termino pratęsimo derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijęs oficialus pranešimas arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į oficialų pranešimą.

138. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kito termino, atsakymą rengianti institucija parengtą atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą projektą raštu ir per LINESIS pateikia derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai (kuri prireikus pateikia kitų ES valstybių narių pozicijų dėl analogiško ES teisės pažeidimo apibendrinimą) per vieną mėnesį nuo Europos Komisijos oficialaus pranešimo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje gavimo dienos.

139. Atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą projektas, iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai, derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijęs oficialus pranešimas arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šį oficialų pranešimą.

140. Institucijos pastabas ir reikiamą informaciją atsakymą rengiančiai institucijai pateikia per 5 darbo dienas nuo atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą projekto arba rašto dėl termino pratęsimo projekto iš atsakymą rengiančios institucijos gavimo dienos, jeigu atsakymą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius pastabas ir reikiamą informaciją teikia raštu ir per LINESIS).

141. Atsakymą rengiančios institucijos ar centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus pasiūlymu atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą projektas arba kitas su juo susijęs klausimas gali būti teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą pateikimo datos.

142. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kitaip, atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai į oficialų pranešimą, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki atsakymo Europos Komisijai į oficialų pranešimą pateikimo datos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

Atsakymą rengianti institucija raštą dėl termino pratęsimo, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, per 3 darbo dienas nuo derinimo raštų iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos gavimo ar nuo pritarimo Komisijos posėdyje dienos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius per Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinę sistemą atsakymą Europos Komisijai į oficialų pranešimą ar raštą dėl termino pratęsimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos perduoda Europos Komisijai.

143. Prireikus atsakymą rengianti institucija rengia raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo. Teikiant rašto Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo projektą derinti mutatis mutandis laikomasi Taisyklių
138–140 punktuose nustatytos tvarkos.

144. Atsakymą rengianti institucija raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo, suderintą su centriniu ES teisės įgyvendinimo koordinatoriumi ir Užsienio reikalų ministerija, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, per 3 darbo dienas nuo derinimo raštų iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos gavimo dienos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius per Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinę sistemą raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos perduoda Europos Komisijai.

penktasis SKIRSNIS

EUROPOS KOMISIJOS PAGRĮSTŲ NUOMONIŲ KOORDINAVIMAS

145. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautą Europos Komisijos pagrįstą nuomonę (toliau – pagrįsta nuomonė) raštu teikia centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui, o kopijas, elektroninių dokumentų nuorašus ar išrašus (elektroniniu paštu) – Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija ši pagrįsta nuomonė susijusi.

146. Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius iš Lietuvos nuolatinės atstovybės gautą pagrįstą nuomonę nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo dienos pateikia raštu ir per LINESIS atsakymą rengiančiai institucijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijusi Europos Komisijos pagrįsta nuomonė arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šią pagrįstą nuomonę.

147. Jei gavus pagrįstą nuomonę dėl įsipareigojimo laiku perkelti ES direktyvą neįvykdymo ES teisės pažeidimas nebus pašalintas per nurodytą atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę pateikimo terminą, atsakymą rengianti institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pagrįstos nuomonės gavimo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje dienos Europos Komisijai teikia raštą dėl termino pratęsimo.

Jei pagrįsta nuomonė teikiama dėl ES teisės akto netinkamo perkėlimo, įgyvendinimo ar taikymo, atsakymą rengianti institucija esant pagrįstų argumentų gali Europos Komisijai teikti raštą dėl termino pratęsimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pagrįstos nuomonės gavimo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje dienos.

148. Atsakymą rengianti institucija rašto dėl termino pratęsimo projektą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pagrįstos nuomonės gavimo dienos raštu pateikia derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai.

149. Iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai, raštas dėl termino pratęsimo derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijusi pagrįsta nuomonė arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šią pagrįstą nuomonę.

150. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kito termino, atsakymą rengianti institucija parengtą atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę projektą raštu ir per LINESIS pateikia derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai (kuri prireikus pateikia kitų ES valstybių narių pozicijų dėl analogiško ES teisės pažeidimo apibendrinimą) per vieną mėnesį nuo pagrįstos nuomonės Lietuvos nuolatinėje atstovybėje gavimo dienos.

151. Atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę projektas, iki pateikiamas derinti centriniam ES teisės įgyvendinimo koordinatoriui ir Užsienio reikalų ministerijai, derinamas su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija susijusi pagrįsta nuomonė arba rengiamas atsakymas Europos Komisijai į šią pagrįstą nuomonę.

152. Institucijos pastabas ir reikiamą informaciją atsakymą rengiančiai institucijai pateikia per 5 darbo dienas nuo atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę projekto arba rašto dėl termino pratęsimo projekto iš atsakymą rengiančios institucijos gavimo dienos, jeigu atsakymą rengianti institucija nenustato kito termino, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius pastabas ir reikiamą informaciją teikia raštu ir per LINESIS).

153. Atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę projektas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje, o prireikus – Vyriausybės pasitarime ne vėliau kaip likus atitinkamai 10 darbo dienų ir 5 darbo dienoms iki atsakymo Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę pateikimo datos.

Rašto dėl termino pratęsimo projektas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje, o prireikus – Vyriausybės pasitarime ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo derinimo raštų iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos gavimo dienos.

154. Jeigu centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius nenustato kitaip, atsakymą rengianti institucija atsakymą Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki šio atsakymo Europos Komisijai pateikimo datos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

Atsakymą rengianti institucija raštą dėl termino pratęsimo, pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, per 3 darbo dienas nuo pritarimo Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime dienos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

Centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius per Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinę sistemą atsakymą Europos Komisijai į pagrįstą nuomonę ar raštą dėl termino pratęsimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos perduoda Europos Komisijai.

155. Prireikus atsakymą rengianti institucija rengia raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo. Teikiant rašto Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo projektą derinti mutatis mutandis laikomasi Taisyklių
150–152 punktuose nustatytos tvarkos.

156. Taisyklių 114.3 ir 114.4 papunkčiuose nurodytais atvejais rašto Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo projektas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje, o prireikus – Vyriausybės pasitarime ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo derinimo raštų iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos gavimo dienos.

157. Atsakymą rengianti institucija raštą Europos Komisijai dėl papildomos informacijos pateikimo, suderintą su centriniu ES teisės įgyvendinimo koordinatoriumi ir Užsienio reikalų ministerija pasirašytą atitinkamos valdymo srities ministro, per 3 darbo dienas nuo derinimo raštų iš centrinio ES teisės įgyvendinimo koordinatoriaus ir Užsienio reikalų ministerijos gavimo ar nuo pritarimo Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime dienos pateikia LINESIS ir Europos Komisijos ES teisės pažeidimų procedūrų informacinėje sistemoje.

VIII SKYRIUS

POZICIJŲ DĖL ES BYLŲ RENGIMAS, DERINIMAS, SVARSTYMAS IR ATSTOVAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKAI EUROPOS TEISMINĖSE INSTITUCIJOSE, EUROPOS TEISMINIŲ INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ SPRENDIMŲ VYKDYMAS

158. Pozicijos dėl ES bylų rengiamos siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos Respublikai, aiškinant ir taikant ES teisę Europos teisminėse institucijose, taip pat ginant Lietuvos Respublikos teisėtus interesus ir teises ES.

159. Lietuvos Respublikos vardu teikiamam ieškiniui, atsiliepimui į ieškinį, stojimui į bylą, pastabų teikimui byloje ar kitokiam procesiniam veiksmui (toliau – dalyvavimas ES byloje) pagal pridedamą poziciją dėl ES bylos pritariama Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime Taisyklių 171 ir 172 punktuose nustatyta tvarka.

160. Pozicijoje dėl ES bylos nurodomi pagrindiniai motyvai dėl dalyvavimo ES byloje tikslingumo, taip pat principiniai teisiniai ir faktiniai argumentai arba reikalavimai.

161. Šio skyriaus nustatyta tvarka taikoma pozicijai dėl ES bylos, rengiamai dėl bet kurios Europos teisminėje institucijoje svarstomos bylos teisės klausimais ir (arba) susijusių su byla faktų, bet kuriuo svarstomos bylos klausimu (dėl bylos esmės, teismo jurisdikcijos, laikinųjų apsaugos priemonių, teismo išlaidų ar kitų procesinių klausimų), neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos procesinį statusą (ieškovas, atsakovas, į bylą įstojusi šalis ar byloje dalyvaujanti šalis).

162. Visų pozicijų dėl ES bylų rengimą ir derinimą koordinuoja, pozicijas dėl ES bylų, išskyrus Taisyklių 163.3 papunktyje nustatytus atvejus, rengia centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius.

163. Pozicija dėl ES bylos turi būti rengiama, kai:

163.1. Lietuvos Respublika svarstomoje byloje yra atsakovas;

163.2. Lietuvos Respublikos teismas kreipiasi į Europos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimais;

163.3. bylą, įskaitant kreipimąsi į Europos Komisiją dėl kitos ES valstybės narės daromo pažeidimo ir ikiteisminį kreipimąsi į ES instituciją dėl to, kad ji nesiima veiksmų, kelia Lietuvos Respublika.

164. Taisyklių 163 punkte nenurodytais atvejais dėl pozicijos ES byloje rengimo sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienos bylos dalyką, suinteresuotų institucijų poziciją, kitas aplinkybes ir bendrą interesą prisidėti prie ES teisės aiškinimo ir taikymo.

165. Europos teisminių institucijų siunčiamus dokumentus, susijusius su Europos teisminėse institucijose svarstomomis bylomis (įskaitant ir siunčiamus per Lietuvos nuolatinę atstovybę), gauna centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius ir, preliminariai įvertinęs jų aktualumą Lietuvos interesams, registruoja LINESIS. Lietuvos nuolatinė atstovybė gautą su Europos teisminėse institucijose svarstoma byla susijusį dokumentą raštu teikia centriniam atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriui, o kopijas, elektroninių dokumentų nuorašus ar išrašus (elektroniniu paštu) – Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms, su kurių kompetencija dokumentas susijęs.

166. Centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius iš Europos teisminių institucijų gautus ir užregistruotus dokumentus, taip pat informaciją apie ES oficialiajame leidinyje paskelbtus pranešimus apie Europos teisminėse institucijose svarstomas bylas, preliminariai įvertinęs dokumentų ir informacijos aktualumą Lietuvos interesams, per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo ar paskelbimo dienos raštu arba per LINESIS pateikia institucijoms pagal kompetenciją (toliau šiame skyriuje – kompetentinga institucija).

167. Kompetentinga institucija, prireikus – pasikonsultavusi su kitomis suinteresuotomis institucijomis, viešosiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, raštu arba per LINESIS pateikia centriniam atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriui nuomonę dėl tikslingumo dalyvauti ES byloje ir, kai siūloma dalyvauti, pagrįstus teisinius ir (arba) faktinius argumentus dėl gautos bylos aktualumo Lietuvos interesams ir siūlomos pozicijos byloje, taip pat pateikia kitą, jos nuomone, būtiną informaciją.

168. Kompetentinga institucija Taisyklių 167 punkte nurodytą nuomonę apie bylos aktualumą Lietuvos interesams pateikia per 10 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento iš centrinio atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriaus gavimo dienos. Tais atvejais, kai byla Europos teisminėje institucijoje nagrinėjama skubos tvarka ar norima įstoti į bylos Europos teisminėje institucijoje žodinę proceso dalį, kompetentinga institucija savo nuomonę šiuo klausimu pateikia per 3 darbo dienas nuo atitinkamo dokumento iš centrinio atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriaus gavimo dienos.

169. Centrinio atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriaus parengtos pozicijos dėl ES bylų paprastai derinamos ES teismų darbo grupėje. Kompetentingos institucijos pasiūlymu pozicija dėl ES bylos gali būti derinama kitoje ES reikalų darbo grupėje, apie kurios posėdžius informuojami ir kviečiami juose dalyvauti suinteresuotų institucijų atstovai. Pozicija dėl ES bylos, kurios nepavyksta suderinti ES reikalų darbo grupėje, aptariama Komisijos posėdyje.

170. Taisyklių 163.3 papunktyje nustatytais atvejais poziciją dėl ES bylos rengia ir Taisyklių 169 punkte nustatyta tvarka teikia derinti kompetentinga institucija .

171. Parengtos ir derintos pozicijos dėl ES bylų, kurios nurodytos Taisyklių
163.2 papunktyje ir kuriose Lietuvos Respublikos teismo keliami klausimai nėra susiję su nacionalinės teisės atitiktimi ES teisei, ir pozicijos dėl ES bylų, nurodytos Taisyklių 164 punkte, centrinio atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatoriaus teikimu svarstomos Komisijos posėdyje.

Jei dėl objektyvių priežasčių neįvyksta Komisijos posėdis, šioms pozicijoms dėl ES bylų gali būti pritariama per LINESIS taikant supaprastintą rašytinę procedūrą („nutylėjimo“ procedūrą) pagal Taisyklių 40 punktą. Prireikus tokia pozicija dėl ES bylos teikiama svarstyti Vyriausybės pasitarime.

172. Parengtą, derintą ir atitinkamos valdymo srities ministro vizuotą poziciją dėl ES bylų, nurodytų Taisyklių 163.1, 163.3 papunkčiuose ir 163.2 papunktyje, kai Lietuvos Respublikos teismo keliami klausimai yra susiję su nacionalinės teisės atitiktimi ES teisei, kartu su atitinkamos valdymo srities ministro vizuotu Vyriausybės rezoliucijos projektu ir kita būtina papildoma medžiaga centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius teikia svarstyti Vyriausybės pasitarime. Prireikus prieš Vyriausybės pasitarimą tokia pozicija dėl ES bylos apsvarstoma Komisijos posėdyje.

173. Centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius gali informuoti Seimo Europos reikalų komitetą ir specializuotus komitetus apie pozicijas dėl ES bylų, kurios svarstomos Komisijos posėdyje ar Vyriausybės pasitarime.

174. Vyriausybės pasitarimuose, kuriuose svarstomos pagal šį skyrių parengtos ir derintos pozicijos dėl ES bylų, dalyvauja Teisingumo ministerijos padalinio, atsakingo už Lietuvos Respublikos atstovavimą Europos teisminėse institucijose, vadovas (toliau – nuolatinis atstovas).

175. Pozicijai dėl ES bylos Europos teisminėse institucijose atstovauja nuolatinis atstovas. Nuolatinis atstovas turi teisę byloje, dėl kurios patvirtinta pozicija dėl ES bylos, atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teisę pavesti bylą kartu ar savarankiškai vesti kitam valstybės tarnautojui, teisę pasitelkti patarėjus ar advokatus (toliau – kiti įgalioti asmenys), naudotis visomis atstovo teisėmis, numatytomis Europos teisminių institucijų darbą reguliuojančiuose teisės aktuose, išskyrus teisę atsiimti ieškinį.

176. Vyriausybė gali papildomai įgalioti ir kitą valstybės tarnautoją atstovauti pozicijai dėl ES bylos, taip pat nustatyti jam suteikiamų įgaliojimų ribas.

177. Pritarus pozicijai dėl ES bylos Komisijoje ar priėmus Vyriausybės rezoliuciją pagal pridedamą poziciją dėl ES bylos, nuolatinis atstovas ar kiti įgalioti asmenys, bendradarbiaudami su kompetentingomis institucijomis, parengia reikiamus procesinius dokumentus, pasirašo ir teikia juos Europos teisminėms institucijoms. Tokių dokumentų kopijos arba elektroninių dokumentų nuorašai ar išrašai raštu, elektroniniu paštu ar per LINESIS teikiami kompetentingoms institucijoms.

178. Nuolatinio atstovo, kitų įgaliotų asmenų arba bet kurios kompetentingos institucijos iniciatyva gali būti šaukiami ES teismų darbo grupės posėdžiai svarstomos bylos eigai aptarti.

179. Centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius informuoja kompetentingas institucijas apie Europos teisminių institucijų priimtus sprendimus bylose, kuriose buvo atstovaujama pozicijai dėl ES bylos.

180. Institucijos pagal kompetenciją atsakingos už Europos teisminių institucijų priimtų sprendimų vykdymą ir apie priimtas priemones šiems sprendimams vykdyti informuoja centrinį atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorių.

181. Centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius analizuoja Europos teisminių institucijų priimtus sprendimus, susijusius su ES teisės taikymu ir aiškinimu, ir prireikus informuoja apie juos suinteresuotas institucijas.

182. Kai vykdant Europos teisminės institucijos priimtą sprendimą reikia priimti priemones, tokių priemonių rengimą koordinuoja centrinis ES teisės įgyvendinimo koordinatorius pagal atitinkamas Taisyklių V skyriaus nuostatas. Tuo atveju, kai šios priemonės yra teisės aktų projektai, jie derinami ir su centriniu ES teisės įgyvendinimo koordinatoriumi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

183. Teisingumo ministerija ir kiekviena kompetentinga institucija dengia savo išlaidas, patirtas dėl Europos teisminėse institucijose svarstomų bylų (komandiruočių, tyrimo išlaidos, užmokestis ekspertams už darbą ir pan.). Teismo išlaidos, kurias Lietuvos Respublika turi atlyginti pagal Europos teisminės institucijos sprendimą, dengiamos iš Teisingumo ministerijai šiam tikslui skirtų asignavimų.

184. Europos teisminių institucijų sprendimai, kuriais skiriama piniginė prievolė Lietuvos Respublikai, vykdomi valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

185. Centrinis atstovavimo Europos teisminėse institucijose koordinatorius kiekvienais metais ne vėliau kaip iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos pateikia savo veiklos atstovaujant pozicijoms dėl ES bylų už praeitus kalendorinius metus ataskaitą Komisijai.

––––––––––––––––––––

Europos Sąjungos reikalų

koordinavimo taisyklių

2 priedas

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ DARBO GRUPIŲ IR JOSE DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Darbo grupė ir jos pogrupiai	Darbo grupėje dalyvaujančios institucijos
1.	Aplinkos apsaugos darbo grupė	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybės duomenų agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Higienos institutas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos Respublikos valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
1.1.	radiacinės saugos pogrupis	Radiacinės saugos centras (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
1.2.	triukšmo valdymo pogrupis	Sveikatos apsaugos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
2.	Bendrųjų reikalų darbo grupė	Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybės kanceliarija
3.	Institucinių, personalo ir administravimo reikalų darbo grupė	Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
4.	Ekonominės ir pinigų politikos darbo grupė	Finansų ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos bankas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybės duomenų agentūra, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
5.	Energetikos darbo grupė	Energetikos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
5.1.	branduolinės saugos ir „Euroatom“ garantijų pogrupis	Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (atsakinga institucija), Energetikos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
6.	Europos Sąjungos (toliau – ES) plėtros darbo grupė	Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija (darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)
7.	ES teisės planavimo darbo grupė	Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Vyriausybės kanceliarija
8.	ES teismų darbo grupė	Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Užsienio reikalų ministerija (darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal ES teismuose nagrinėjamos bylos pobūdį)
9.	Finansinių ir biudžetinių reikalų darbo grupė	Finansų ministerija (atsakinga institucija), Žemės ūkio ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
10.	Finansinių paslaugų darbo grupė	Finansų ministerija (atsakinga institucija), Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
11.	Skaitmeninių sprendimų darbo grupė	Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybės duomenų agentūra, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas), Ryšių reguliavimo tarnyba (darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)
12.	Išorinių ekonominių santykių darbo grupė	Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas, Lietuvos standartizacijos departamentas, Valstybės duomenų agentūra, Nacionalinis akreditacijos biuras, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Vyriausybės kanceliarija (darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)
13.	Išorinių santykių darbo grupė	Užsienio reikalų ministerija (atsakinga institucija), Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Vyriausybės kanceliarija (darbo grupės vadovas gali kviesti dalyvauti grupėje kitų institucijų atstovus pagal svarstomų klausimų pobūdį)
14.	Jaunimo darbo grupė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Jaunimo reikalų agentūra, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
15.	Mokesčių darbo grupė	Finansų ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
16.	Muitų sąjungos darbo grupė	Muitinės departamentas (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
17.	Pramonės ir verslo konkurencingumo darbo grupė	Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybės duomenų agentūra, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Sveikatos apsaugos ministerija
17.1.	mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros pogrupis	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
18.	Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo darbo grupė	Finansų ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
19.	Socialinės politikos ir užimtumo darbo grupė	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija)
19.1.	profesinių kvalifikacijų pripažinimo pogrupis	Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Kultūros ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
19.2.	socialinės apsaugos pogrupis	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės duomenų agentūra, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), Lietuvos savivaldybių asociacija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
19.3.	užimtumo pogrupis	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atsakinga institucija), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Finansų ministerija, Užimtumo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
20.	Sveikatos apsaugos darbo grupė	Sveikatos apsaugos ministerija (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
21.	Teisingumo darbo grupė	Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos teismo ekspertizės centras, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
22.	Transporto ir telekomunikacijų darbo grupė	Susisiekimo ministerija (atsakinga institucija), Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
23.	Vartotojų apsaugos darbo grupė	Teisingumo ministerija (atsakinga institucija), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
24.	Vidaus reikalų darbo grupė	Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Migracijos departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
24.1.	migracijos, prieglobsčio ir sienų pogrupis	Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas
24.2.	vidaus saugumo pogrupis	Vidaus reikalų ministerija (atsakinga institucija), Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
24.3.	civilinės saugos pogrupis	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (atsakinga institucija), Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
24.4.	narkotikų kontrolės pogrupis	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (atsakinga institucija), Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Policijos departamentas Muitinės departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
25.	Vidaus rinkos darbo grupė	Ekonomikos ir inovacijų ministerija (atsakinga institucija), Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Konkurencijos taryba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
25.1.	autorių teisių pogrupis	Kultūros ministerija (atsakinga institucija), Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Vyriausybės kanceliarija
25.2.	pramoninės nuosavybės pogrupis	Valstybinis patentų biuras (atsakinga institucija), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Muitinės departamentas, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali kviesti dalyvauti darbo grupėje kitų institucijų atstovus pagal vidaus rinkos srityje nagrinėjamus ES teisės aktų projektus)
26.	Žemės ūkio darbo grupė	Žemės ūkio ministerija (atsakinga institucija), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybės duomenų agentūra, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija
27.	Žuvininkystės darbo grupė	Žemės ūkio ministerija (atsakinga institucija), Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija

_______________

1. Pasiūlymo priimti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktą ar kito ES dokumento pavadinimas (lietuvių ir anglų ar prancūzų kalbomis) ir numeris
2. Nuomonė, ar pasiūlymas pagal teisėkūros procedūrą priimti ES teisės aktą neprieštarauja subsidiarumo principui	(pasirinkti: prieštarauja, neprieštarauja + pastabų laukas)
3. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarba Lietuvai (pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus prioritetus, vadovaujantis Europos Komisijos metine teisėkūros ir darbo programa)
Ar pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus prioritetus? 3.1. Jeigu atsakoma „taip“, įrašoma pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarba Lietuvai: 3.1.1. Ar siūloma keisti nustatytą prioritetą? 3.1.2. Jeigu nustatytą prioritetą siūloma keisti, įrašomas Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomas prioritetas. 3.2. Jeigu atsakoma „ne“, įrašomas Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomas prioritetas.	(pasirinkti: taip, ne) (pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus) (pasirinkti: taip, ne) (pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus) (pasirinkti: labai aktualus, aktualus, nelabai aktualus)
4. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento esmė
5. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento priėmimo procedūra	(pasirinkti: įprasta teisėkūros procedūra, speciali teisėkūros procedūra, ne teisėkūros procedūra, kita + pastabų laukas)
6. Pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui priimti ES Taryboje reikia balsų daugumos	(pasirinkti: vienbalsiai, kvalifikuota balsų dauguma, paprasta balsų dauguma, kita + pastabų laukas)
7. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymo eiga ES institucijose ir numatomas svarstymų tvarkaraštis
8. Esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje
9. Poveikio vertinimas pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 9.1, 9.2, 9.4, 9.5 papunkčius. Prireikus vertinama ir pagal šios metodikos 9.3, 9.6–9.11 papunkčius
10. Siūloma Lietuvos Respublikos pozicija ir jos svarstymo eiga Lietuvos Respublikos institucijose
11. Maksimalus siektinas derybų rezultatas
12. Minimalus būtinas derybų rezultatas
13. Konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti, ir (ar) konkretus kalbos tekstas
14. Lietuvos Respublikos pozicijos derinimas:
14.1. Nurodomi valstybės institucijų ir įstaigų, suinteresuotų socialinių grupių ir asociacijų, su kuriomis pozicija suderinta, pavadinimai. 14.2. Ar yra pastabų, kurioms pozicijos rengėjas nepritaria? 14.2.1. Jeigu atsakoma „taip“, nurodoma konkrečiai, kurioms pastaboms Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjas nepritaria, šias pastabas pateikusios institucijos pavadinimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo argumentacija. 14.2.2. Jeigu atsakoma „ne“, papildomai nieko nenurodoma. 14.3. Nurodomi Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjo siūlomi tolesni derinimo veiksmai.	(pasirinkti: taip, ne)
15. Kitų ES valstybių narių pozicijos
16. Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento:	(pildoma tuo atveju, jeigu pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitą ES dokumentą yra priimamas įprasta teisėkūros procedūra arba specialia teisėkūros procedūra)
16.1. Europos Parlamento dokumento, kuriame išdėstyta Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento, pavadinimas (lietuvių ir anglų ar prancūzų kalbomis), numeris ir data;
16.2. Europos Parlamento pozicija dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento; 16.3. Europos Parlamento pasiūlyti pakeitimai ir pastabos dėl pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento; 16.4. pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymo stadija Europos Parlamente; 16.5. Europos Parlamento komitetas, atsakingas už pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento svarstymą Europos Parlamente, ir svarstymo procese dalyvaujantys komitetai.	(pasirinkti: pritaria, pritaria su pakeitimais, nepritaria, nepriėmė sprendimo, kita + pastabų laukas) (pasirinkti: pirmasis svarstymas, antrasis svarstymas, trečiasis svarstymas, sutaikinimas, kita + pastabų laukas)
17. Ar reikia keisti arba priimti naujus nacionalinius teisės aktus? 17.1. Jeigu atsakoma „taip“, įrašoma teisės akto rūšis ir nurodomas teisės akto, kurį reikės keisti, pavadinimas arba nurodoma, kokį naują teisės aktą reikės priimti. 17.2. Jeigu atsakoma „ne“, papildomai nieko nenurodoma.	(pasirinkti: taip, ne) (pasirinkti: įstatymas, nutarimas, įsakymas, kita + pastabų laukas)
18. Pridedama papildoma informacija
19. Lietuvos atstovas komitete ar darbo grupėje (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
20. Lietuvos Respublikos pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
21. Už Lietuvos Respublikos pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
Pildoma tik tuo atveju, jeigu pasiūlymas priimti ES teisės aktą ar kitas ES dokumentas yra NUOLATINIŲ ATSTOVŲ ES KOMITETE (COREPER) darbotvarkės pirmojoje dalyje
22. Pritarimas pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui	(pasirinkti: taip, ne, susilaikyti)
23. Vertimo išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui:
23.1. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento vertimas į lietuvių kalbą: 23.1.1. Jeigu atsakoma „gautas“, nurodoma, ar vertimui buvo teikiamos pastabos. 23.1.2. Jeigu atsakoma „pateiktos pastabos“, nurodoma pastabų pateikimo data. 23.2. Ar reikia vertimo išlygos?	(pasirinkti: gautas, negautas, vertimas nebūtinas) (pasirinkti: pateiktos pastabos, nepateiktos pastabos) (pasirinkti: taip, ne)
24. Laukimo išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui	(pasirinkti: taip, ne)
25. Parlamentinė išlyga pasiūlymui priimti ES teisės aktą ar kitam ES dokumentui	(pasirinkti: taip, ne + pastabų laukas)

Eil. Nr.	Europos Sąjungos Taryba	Ministras
1.	Bendrųjų reikalų taryba	užsienio reikalų ministras
2.	Ekonomikos ir finansų reikalų taryba	finansų ministras
3.	Užsienio reikalų taryba	užsienio reikalų ministras
4.	Teisingumo ir vidaus reikalų taryba	teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras
5.	Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos taryba	socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras
6.	Konkurencingumo taryba (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)	ekonomikos ir inovacijų ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras
7.	Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba	susisiekimo ministras, energetikos ministras
8.	Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba	žemės ūkio ministras
9.	Aplinkos taryba	aplinkos ministras
10.	Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba	švietimo, mokslo ir sporto ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, kultūros ministras

Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas ir numeris:	Nacionalinio teisės akto (-ų) (teisės akto projekto (-ų)) pavadinimas (-ai):	Europos Sąjungos teisės akto perkėlimo (įgyvendinimo) lygis (visiškas, dalinis)
1 straipsnis (tekstas)	Europos Sąjungos teisės akto straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis (tekstas)
2 straipsnis (tekstas)	Europos Sąjungos teisės akto straipsnį atitinkančio nacionalinio teisės akto (teisės akto projekto) pavadinimas ir straipsnis (tekstas)
(ir t. t.)	(ir t. t.)

Eil. Nr.	Agentūros pavadinimas	Valstybės institucija ar įstaiga
1.	Europos profesinio mokymo raidos centras	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
2.	Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.	Europos aplinkos agentūra	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos agentūra
4.	Europos mokymo fondas	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Ekonomikos ir inovacijų ministerija
5.	Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
6.	Europos vaistų agentūra	Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
7.	Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
8.	Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
9.	Bendrijos augalų veislių tarnyba	Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
10.	Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
11.	Europos saugumo studijų institutas	Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
12.	Europos maisto saugos agentūra	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
13.	Europos jūrų saugos agentūra	Lietuvos transporto saugos administracija
14.	Europos geležinkelių agentūra	Lietuvos transporto saugos administracija
15.	Europos aviacijos saugos agentūra	Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra
16.	Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)	Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
17.	Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	Užsienio reikalų ministerija
18.	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)	Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
19.	Europos žuvininkystės kontrolės agentūra	Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija
20.	Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	Sveikatos apsaugos ministerija Higienos institutas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras
21.	Europos cheminių medžiagų agentūra	Aplinkos ministerija
22.	Europos lyčių lygybės institutas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
23.	Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (EUROPOL)	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
24.	Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)	Policijos departamentas
25.	Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA)	Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus reikalų ministerija
26.	Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“)	Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
27.	Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija	Ryšių reguliavimo tarnyba
28.	Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (EUSPA)	Ekonomikos ir inovacijų ministerija
29.	Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
30.	Eurojustas (Europos teisinio bendradarbiavimo institucija)	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
31.	Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
32.	Europos gynybos agentūra	Krašto apsaugos ministerija
33.	Europos Sąjungos palydovų centras	Krašto apsaugos ministerija Užsienio reikalų ministerija
34.	Europos sisteminės rizikos valdyba	Lietuvos bankas
35.	Europos bankininkystės institucija	Lietuvos bankas
36.	Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	Lietuvos bankas
37.	Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	Lietuvos bankas
38.	Europos darbo agentūra	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos