Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2020-08-27
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 65-2665, i. k. 1021100NUTA00000977
Nauja redakcija nuo 2019-01-01:
Nr. 1390, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-22026
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 25 d. Nr. 977
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 7 dalimis ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390
redakcija)
TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams, kurių tarnybos santykius ir statusą reglamentuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau kartu – valstybės tarnautojai), tvarką.
II SKYRIUS
TARNYBINIO NUSIŽENGIMO TYRIMO ATLIKIMO TVARKA
3. Tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.
Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (toliau – įstaiga) pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti valstybės tarnautoją (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai.
Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimas atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą.
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais pradėtas tarnybinis nusižengimas atliekamas ir tarnybinės nuobaudos skiriamos ar nustatomos laikantis visų Apraše nustatytų procedūrų.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai.
4. Siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą.
Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima skirti valstybės tarnautoją tirti tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, kreipiasi į įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, vadovą, o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai į Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos vadovą, su prašymu skirti valstybės tarnautoją (-us) tarnybiniam nusižengimui tirti.
5. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, valstybės tarnautojai (suderinus su šios įstaigos vadovu), o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai (suderinus su šių įstaigų vadovais).
Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų.
6. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas įstaigos vadovui (išskyrus Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytus atvejus), įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo paveda už vadovaujamos įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Esant pagrindui manyti, kad įstaigos vadovas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina.
7. Tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneriai), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.
8. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Jeigu valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytais atvejais – atitinkamai 2 Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais – 2 tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais valstybės tarnautojui, perkeltam į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais nušalintam valstybės tarnautojui pranešimas išsiunčiamas registruotąja pašto siunta pagal žinomą jų paskutinę gyvenamąją vietą arba žinomu jų elektroniniu paštu.
9. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams) dėl jų galimo nešališkumo, apskųsti už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
10. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali turėti atstovą. Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, atstovu gali būti advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra valstybės tarnautojo artimas giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), partneris. Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir valstybės tarnautojas.
11. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų.
12. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija), siekdami gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinus su kitų įstaigų vadovais – šių įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl dokumentų ir kitos informacijos, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pateikimo į įstaigas ir kitus asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais, ekspertais.
13. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojami Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir dėl to paties valstybės tarnautojo galimai padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu nusižengimo tyrimu.
Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir atnaujinamas (tęsiamas) valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais, atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu, priimtu gavus už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tiriančio įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) teikimą sustabdyti ar atnaujinti (tęsti) tarnybinio nusižengimo tyrimą.
14. Ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.
15. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
16. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, apie atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuriai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17.1 ar 17.2 papunkčiuose nurodytų motyvuotų išvadų patvirtinimo ar pritarimo joms Aprašo 18 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka, siunčiama tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pavedus atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pakartotinai arba patikslinti motyvuotą išvadą, pakartotinis tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas arba motyvuota išvada patikslinama per 10 darbo dienų nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimo gavimo įstaigoje dienos, jeigu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedime nenurodyti kiti pavedimo įvykdymo terminai.
III SKYRIUS
TARNYBINĖS NUOBAUDOS SKYRIMO TVARKA
17. Gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų:
17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą);
17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, nepadarė tarnybinio nusižengimo);
17.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nesiūlyti skirti tarnybinės nuobaudos; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nenustatyti (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui ar asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta ar nustatyta, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai);
17.4. pavesti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) patikslinti motyvuotą išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos arba per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas).
18. Aprašo 17.2–17.4 papunkčiuose nurodyti sprendimai laikomi priimtais, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo rezoliucija patvirtina Aprašo 17.2–17.4 papunkčiuose nurodytą motyvuotą išvadą, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – kai šios institucijos balsavimo metu pritaria Aprašo 17.2–17.4 papunkčiuose nurodytai motyvuotai išvadai. Aprašo 17.2 papunktyje nurodytas sprendimas tampa galutiniu tik gavus Aprašo 19 punkte nurodytą sprendimą.
Aprašo 17.1 papunktyje nurodyti sprendimai laikomi priimtais, kai Aprašo 17.1 papunktyje nurodytą motyvuotą išvadą patvirtinus ar jai pritarus šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo Aprašo 17.1 papunktyje nurodytus sprendimus (išskyrus sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą) per Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įformina atitinkamu teisės aktu.
Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Aprašo 17.1 papunktyje nurodytos motyvuotos išvados patvirtinimo ar pritarimo jai šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka diena, Aprašo 17.1 papunktyje nurodytos motyvuotos išvados perdavimo įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovui diena arba Aprašo 19 punkte nurodyto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo gavimo diena (kai motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus).
19. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, Aprašo 17.1 papunktyje nurodytas sprendimas atitinkamu teisės aktu įforminamas, o Aprašo 17.2 papunktyje nurodytas sprendimas tampa galutiniu tik gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad motyvuotoje išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
20. Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, o valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto spendimo įforminimo dienos.
Asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo, kuris perkeltas į pareigas kitoje įstaigoje, motyvuotos išvados, kurioje nurodyta, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, kopiją per 3 darbo dienas nuo nurodytos išvados patvirtinimo ar pritarimo jai 18 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka, išsiunčia valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, registruotąja pašto siunta pagal žinomą jo paskutinę gyvenamąją vietą ar žinomu jo elektroniniu paštu, perduoda įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovui, kuris priima sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, ir Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo sprendimo dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, kopiją per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo perduoda Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir išsiunčia asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, registruotąja pašto siunta pagal žinomą jo paskutinę gyvenamąją vietą ar žinomu jo elektroniniu paštu.
21. Jeigu valstybės tarnautojas nepasirašo, kad sprendimo kopiją gavo, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytais atvejais – atitinkamai 2 Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais – 2 tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).
22. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kad būtų galima pasirašyti Aprašo 8 ir 21 punktuose nurodytus aktus, šiuos aktus, be Aprašo 8 ir 21 punktuose nurodytų asmenų, pasirašo įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, valstybės tarnautojai, o jeigu įstaiga, kurioje atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, yra pavaldi ar atskaitinga Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1029, 2010-07-14, Žin., 2010, Nr. 87-4586 (2010-07-22), i. k. 1101100NUTA00001029
Nr. 1390, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-22026
Tarnybinių nuobaudų skyrimo
valstybės tarnautojams tvarkos aprašo
priedas
(Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys)
______________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
(adresatas – valstybės tarnautojo visas pareigų
pavadinimas, vardas ir pavardė)
PRANEŠIMAS
APIE TARNYBINĮ NUSIŽENGIMĄ
___________ Nr. _____
(data)
_________________
(sudarymo vieta)
Pranešame, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Jūsų galimo tarnybinio nusižengimo ___________________________________________________________________________
(nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes)
_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.
Galite pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki ____________.
(data)
Jei esate išrinktas į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, prašome patvirtinti šį faktą įrašu „taip“ arba „ne“ _____
(ši informacija reikalinga siekiant gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (ar) valdymo organo sutikimą skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų)
––––––––––––––––––––––––––– ––––––– ––––––––––––––
(už įstaigos personalo administravimą atsakingo (parašas) (vardas ir pavardė)
asmens ar kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto
valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas)
Gavau*
–––––––––––––––––––––––––––––
(valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas)
––––––––
(parašas)
––––––––––––––––
(vardas ir pavardė)
–––––
(data)
_______________
* Žyma rašoma pranešimo egzemplioriuje, liekančiame jį surašiusioje įstaigoje
Priedo pakeitimai:
Nr. 1650, 2004-12-24, Žin., 2004, Nr. 186-6924 (2004-12-29), i. k. 1041100NUTA00001650
Nr. 1029, 2010-07-14, Žin., 2010, Nr. 87-4586 (2010-07-22), i. k. 1101100NUTA00001029
Nr. 1390, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-22026
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1422, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 109-4879 (2003-11-21), i. k. 1031100NUTA00001422
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 679, 2004-06-02, Žin., 2004, Nr. 89-3279 (2004-06-05), i. k. 1041100NUTA00000679
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1650, 2004-12-24, Žin., 2004, Nr. 186-6924 (2004-12-29), i. k. 1041100NUTA00001650
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 596, 2006-06-19, Žin., 2006, Nr. 70-2570 (2006-06-22), i. k. 1061100NUTA00000596
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1015, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 109-4603 (2009-09-11), i. k. 1091100NUTA00001015
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1029, 2010-07-14, Žin., 2010, Nr. 87-4586 (2010-07-22), i. k. 1101100NUTA00001029
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 953, 2011-08-17, Žin., 2011, Nr. 105-4960 (2011-08-23), i. k. 1111100NUTA00000953
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1300, 2012-10-24, Žin., 2012, Nr. 126-6339 (2012-10-31), i. k. 1121100NUTA00001300
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 "Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1390, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-22026
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ pakeitimo