Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-01-09

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 47-1365, i. k. 1002250ISAK00000301

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

 

2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301

Vilnius

 

 

Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatas:

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

1. Tvirtinu:

1.1. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką (1 priedas);

1.2. Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimo tvarką (2 priedas);

1.3. Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (3 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas);

1.5. Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas);

1.6. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką (6 priedas);

1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

1.8. Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarką (8 priedas);

1.9. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarką (9 priedas);

1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

 

1.11. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

1.12. „Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (12 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

 

1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

1.14. Neteko galios nuo 2003-10-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

 

1.15. Neteko galios nuo 2016-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

1.16. Neteko galios nuo 2015-08-22

Punkto naikinimas:

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

 

1.17. Asmenų, norinčių susituokti, sveikatos tikrinimo tvarką (17 priedas);

1.18. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainas (18 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

2. Pavedu:

2.1. Neteko galios nuo 2009-04-08

Punkto naikinimas:

Nr. V-178, 2009-03-13, Žin. 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178

 

2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti šio įsakymo vykdymą.

3. Laikau netekusiais galios:

3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);

3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);

3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;

3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);

3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);

3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);

3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);

3.10. sveikatos apsaugos ministro 1999 03 18 įsakymą Nr. 125 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ dalinio pakeitimo“.

4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

1 priedas

 

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA

 

I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS

 

1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas);

1.2 vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas (3 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas);

1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;

1.5. sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus) (5 priedas);

1.6. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės (6 priedas);

1.7. dispanserizuotųjų (atskira tvarka);

1.8. Vairuotojų (7 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

1.9. norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą (8 priedas);

1.10. vykstančiųjų į užsienį (9 priedas);

1.11. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

 

1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.12.1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

1.12.2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

 

1.12.3. aviacijos darbuotojų (10 priedas);

1.12.4. vairuotojų (7 priedas);

1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas);

1.12.6. darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų (14 priedas);

1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.13.1. gydytojų, norinčių gauti medicinos praktikos licenciją (15 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

1.13.2. Neteko galios nuo 2015-08-22

Punkto naikinimas:

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

 

1.13.3. asmenų, atvykusių tikrintis savo noru, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (tarp jų – asmenų, norinčių susituokti (17 priedas));

1.14. Neteko galios nuo 2015-08-20

Punkto naikinimas:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA

 

2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).

Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.

3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai).

4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.

5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:

5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

5.2. periodinių sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

5.3. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos ir gydytojų specialistų, teikiančių profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų kainos (18 priedas) nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ I skyriuje „Profilaktinių sveikatos tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti asmenys, kainos“, gali būti indeksuojamos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“, 2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotu koeficientu. Kainos gali būti indeksuojamos, kai koeficientas yra ne mažesnis kaip 1,2.

Papildyta punktu:

Nr. V-481, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 63-3002 (2011-05-26), i. k. 1112250ISAK000V-481

Punkto pakeitimai:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

Nr. V-1512, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21686

 

6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892).

7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą.

8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.

9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų.

 

III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS

 

11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.

12. Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos pažyma.

______________

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

2 priedas

 

NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

Eil. Nr.

 

Tikrinamųjų kontingentai

Tikrintojas

Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai

 

 

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai

Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos

1.

Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra

Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė

Privaloma:

• Odontologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas

Oftalmologo

Kitų specialistų, jei yra indikacijų

Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)

2.

Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas

Akušerės patronažas

Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas

Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų

Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15

įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. kovo 23 d. įsakymo

Nr. V-383 redakcija)

3 priedas

 

 

VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ, UGDOMŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomo profilaktinio vaikų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytų 18 metų ir vyresnių mokinių, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas,      (toliau – pilnamečių mokinių) sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

2. Vaiko amžiaus tarpsniai:

2.1. naujagimis – nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus;

2.2. kūdikis – nuo gimimo iki 1 metų amžiaus;                    

2.3. ankstyvojo amžiaus vaikas  – nuo 1 iki 4 metų amžiaus;

2.4. viduriniojo amžiaus vaikas  – nuo 4 iki 10 metų amžiaus;

2.5. paauglys – nuo 10 iki 18 metų amžiaus.  

3. Apraše nustatyto profilaktinio vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos  tikrinimo tikslas – išaiškinti ir koreguoti rizikos sveikatai veiksnius, nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus, ar  dėl sveikatos būklės jis gali lankyti švietimo įstaigą ir  pan.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

4. Apraše nustatyto vaikų psichomotorinės raidos tikrinimo tikslas – ankstyvas vaikų, turinčių raidos sutrikimų riziką, išaiškinimas ir  siuntimas toliau tirti bei gydyti.

5. Vaikų, pilnamečių mokinių sveikatos ir vaikų psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčioje įstaigoje (toliau – ASPĮ), kurioje asmuo yra prirašytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio      9 d. įsakymo Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ nustatyta tvarka (toliau – prirašytas). Vaikų sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) yra pasirinkęs. Pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimą atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos gydytojas ar vidaus ligų gydytojas, kurį pacientas yra pasirinkęs.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

6. Vaikų ir pilnamečių mokinių dantų ir burnos higienos būklę pagal kompetenciją tikrina ir informavimo dantų ir burnos ligų profilaktikos klausimais paslaugą teikia gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, arba burnos higienistas ASPĮ, teikiančiose pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

7. Sveikatą tikrinantys specialistai, esant indikacijų ar poreikiui tikslinti diagnozę, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, siunčia kito reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijos ar atlikti diagnostinių tyrimų, atsižvelgdami į Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus vaiko amžiaus tarpsnius bei periodiškumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu bei kitais teisės aktais.

 

II SKYRIUS

PROFILAKTINIO VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

8. Profilaktinio vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo reikalavimai taikomi sveikatos priežiūrai ir profilaktiniam sveikatos tikrinimui, nustatyti Aprašo 1 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

9. Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“.

10. Prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai ASPĮ atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.

11. Fizinio ugdymo grupė, kurioje vaikui ar pilnamečiam mokiniui rekomenduojama dalyvauti kūno kultūros pamokose, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metodinėmis rekomendacijomis „Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“ (1999 m., antrasis leidimas, 2003 m).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

12. Pilnametis mokinys, vaikas, jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą ASPĮ informuojami apie higienos įgūdžius, o švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančio vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami, kaip nuolat prižiūrėti odą, nagus, plaukus, kaip tikrinti dėl utėlių ir niežų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

13. Duomenis apie profilaktinį sveikatos tikrinimą Aprašo 5 ir 6 punktuose bei Aprašo 1 priede nurodyti specialistai įrašo į:

13.1. formą Nr. 025-112/a „Vaiko sveikatos raidos istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 025-112/a), jeigu buvo patikrinta vaiko sveikata;

13.2. formą Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, jeigu buvo patikrinta pilnamečio mokinio sveikata.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

III SKYRIUS

VAIKŲ PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

14. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimas (toliau – raidos tikrinimas) apima pagrindines vaiko raidos sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą.                   

15. Raida tikrinama Aprašo 1 priede nurodytais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Neišnešiotų naujagimių raida tikrinama sulaukus 3, 6, 9 mėnesių koreguoto amžiaus,  o ankstyvojo amžiaus vaikų – 12, 18, 24 mėnesių koreguoto amžiaus bei 36 ir 48 mėnesių chronologinio amžiaus. Leidžiamas tikrinimo laiko nukrypimas nuo nustatyto laiko – ne daugiau kaip 2 savaitės.

16. Raidos tikrinimas pagal vaiko amžių ir įgūdžius nustatytas Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape (2 priedas).

17. Tikrinant raidą naudojamos šios priemonės: barškutis ar varpelis, plastikinis puodelis arba analogiško dydžio dėžutė, kaladėlės, dėlionė: lenta su 3 pagrindinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinė dėžutė su atitinkamų formų angomis, knygutė su paveikslėliais, skirta 1–3 metų vaikams, lėlė,  popierius, vaikiškos piešimo kreidelės arba pieštukai.

18. Atitinkamo amžiaus vaiko raidos  įgūdžius, nurodytus Aprašo 2 priede, galima tikrinti ne eilės tvarka.

19. Raidos tikrinimas atliekamas tik pagal vaiko amžiaus tarpsnio užduotis. Svarbu atkreipti dėmesį ir įvertinti raidos sutrikimo riziką, kai tėvai pasako apie  anksčiau turėtų įgūdžių praradimą, t. y. vaikas nebesugeba atlikti to, ką anksčiau atliko gerai.

20. Kiekvieno raidos tikrinimo metu Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis, ir užpildo Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapą (atitinkama Aprašo 2 priedo lentelė):

20.1. jeigu vaikas atlieka vertinamo amžiaus tarpsnio užduotis, įrašo išvadą „Normali raida“ ir tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas, informuoja apie kito tikrinimo terminą;

20.2. jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, įrašo išvadą „Raidos sutrikimo rizika“.

21. Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapai įklijuojami į Aprašo 5 punkte nurodyto gydytojo pildomą formą Nr. 025-112/a.

22. Gydytojas su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria kiekvieno raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Jei nustatoma raidos sutrikimo rizika, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

23. Jeigu po raidos tikrinimo pacientas siunčiamas pas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą atlikti išsamesnio raidos vertinimo ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos į antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią ASPĮ, apie tai įrašoma formoje Nr. 025-112/a. Siunčiant išsamiau įvertinti psichomotorinės raidos, išrašo iš medicinos dokumentų formoje Nr. 027/a įrašoma, kurių raidos tikrinimo užduočių vaikas neatliko.

24. Nesant galimybės pagal vaiko gyvenamąją vietą teikti antrinio lygio ambulatorinių vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas vaiką siunčia vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos arba vaikų neurologo konsultacijos.

25. Jei vaikas toliau stebimas ir gydomas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančioje ASPĮ dėl raidos sutrikimo, raidos tikrinimas pirminės ASPĮ nebeatliekamas ir Aprašo 5 punkte nurodytas gydytojas tai įrašo jo formoje Nr. 025-112/a.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Atlikus privalomą profilaktinį pilnamečio mokinio ar vaiko, lankančio švietimo ar kitą ugdymo įstaigą, sveikatos tikrinimą, elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) užpildomas Vaiko sveikatos pažymėjimas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. E027-1), kuriame įrašomi reikiami duomenys, išvados ir rekomendacijos švietimo ar kitai ugdymo įstaigai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

261. Esant ESPBI IS arba ASPĮ vidinių informacinės sistemos veikimo sutrikimų, forma E027-1 užpildoma atkūrus sistemos / sistemų veiklą.

Papildyta punktu:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

27. Jeigu nepasibaigus formos Nr. E027-1 galiojimo laikui vaiko ar pilnamečio mokinio sveikatos būklė pasikeičia taip, kad turi būti keičiama jo fizinio ugdymo grupė arba atsiranda naujų bendrų arba specialių rekomendacijų, kurių turi būti laikomasi jam dalyvaujant ugdymo veikloje, ši informacija įrašoma į formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d.  įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, kuri pateikiama visuomenės sveikatos specialistui, vykdančiam sveikatos priežiūrą mokykloje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

28. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą, pilnamečiam mokiniui ar švietimo ar kitą ugdymo įstaigą lankančiam vaikui (jo tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą) pageidaujant, ASPĮ nustatyta tvarka išduodama formos Nr. E027-1 kopija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

29. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą užpildyta forma Nr. E027-1 galioja 1 metus nuo užpildymo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

30. Sudėtingais atvejais (kai dėl medicininių priežasčių reikia priimti individualius sprendimus) išvadą ar rekomendacijas dėl tinkamumo dėl medicininių priežasčių lankyti švietimo ar kitą įstaigą pateikia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija.

 

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

 

 

 

Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų

pagal bendrojo ugdymo programas,

tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

PROFILAKTINIO VAIKŲ IR PILNAMEČIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI

 

Eil. Nr.

Amžius

 

Sveikatos priežiūra

Profilaktinis sveikatos tikrinimas

Periodiškumas

 

Specialistai

 

 

Privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai

 

Periodiškumas

 

Specialistai

 

Privalomieji veiksmai

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujagimis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro

 

Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos arba vaikų ligų gydytojas (toliau – gydytojas) arba bendrosios praktikos slaugytojas (toliau – slaugytojas), akušeris

 

1.1. Aplankyti ir apžiūrėti  naujagimį namuose.

 

1.2. Įvertinti šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą.

 

1.3. Patarti tėvams naujagimio priežiūros, higienos (ypač odos, bambos), maitinimo krūtimi,  mamos mitybos klausimais.

 

1.4. Informuoti tėvus apie prisiregistravimo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PASPĮ) tvarką.

 

1.5. Įvertinti įrašus apie akių dugno raudono reflekso tyrimo (toliau – tyrimas) ir klausos tikrinimo (toliau – tikrinimas) atlikimą bei kraujo paėmimą visuotiniam naujagimių tikrinimui dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų (toliau – kraujo paėmimas dėl ĮMAL) formos Nr. 113/a dalyje „Žinios apie naujagimį.“ Jei tyrimas ir tikrinimas neatlikti, siųsti pas atitinkamus specialistus ištirti ir patikrinti, o jei nepaimtas kraujas dėl ĮMAL, paimti.

 

1.6. Prireikus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka informuoti socialinį darbuotoją ir (ar) savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą.

1 kartą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gydytojas oftalmologas,

otorinolarin-gologas,

jeigu naujagimis nebuvo patikrintas akušerijos stacionare

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akių dugno raudono reflekso tyrimas,

klausos tikrinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1–2 kartus per mėnesį

 

Gydytojas

1.7. Naujagimiui apsilankius PASPĮ,  įvertinti jo sveikatos būklę.

 

1.8. Skatinti motiną naujagimį maitinti krūtimi.

1.9. Rachito profilaktika.

1–2 kartus per mėnesį

Slaugytojas arba akušeris

1.10. Įvertinti naujagimio priežiūros kokybę.

1.11. Paaiškinti maitinimo krūtimi, dienos, mitybos režimo reikšmę, migdymo padėtį, šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą.

1.12. Informuoti tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uždusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką.

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kūdikis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1–6 mėn. amžiaus

1 kartą per mėnesį

 

Gydytojas

 

2.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir  svorio kitimo  diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę.

2.2. Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius. Atkreipti dėmesį į klubo sąnarių būklę, širdies veiklą, momenėlio būklę, raumenų tonusą.

2.3. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

2.3.1. 3 mėn. ir 6 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę raidą;

 

 

 

 

 

4–6 mėn. amžiaus 1 kartą

Gydytojas

2.3.2. bendrą kraujo tyrimą (kūdikio, priskirto rizikos grupei: jeigu jis gimė neišnešiotas, jei buvo  ABO ar Rh nesuderinamumas; įgimtos infekcijos; iš daugiavaisio nėštumo, mažo gimimo svorio (<2500g).

1–6 mėn. amžiaus

1 kartą per mėnesį

Slaugytojas

2.4. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti kūdikio galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į  atitinkamas ūgio ir svorio kitimo diagramas.

2.5. Suteikti žinių apie kūdikio aplinkos higieną ir jos saugumą.

2.6. Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką.

2.7. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius, skatinti maitinimą krūtimi.

2.8. Informuoti tėvus apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti.

2.9. Atkreipti dėmesį dėl motinos pogimdyminės depresijos pasireiškimo.

7–12 mėn. amžiaus

2–3 kartus

 

Gydytojas

 

2.10. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti  kūdikio sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į regėjimo organus, klubo sąnarių būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiant asmeninę augimo kreivę.

2.11. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

2.12. 9 mėn. amžiaus kūdikio psichomotorinę  raidą;

9–11 mėn. amžiaus

1 kartą

 

Vaikų ligų gydytojas

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.

9–12 mėn. amžiaus 1 kartą

Gydytojas

2.13. bendrą kraujo tyrimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7–12 mėn. amžiaus

2–3 kartus

 

 

Slaugytojas

2.14. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti galvos apimtį, ūgį ir svorį, įrašyti jų kitimą į atitinkamas diagramas bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą.

2.15. Paaiškinti apie kūdikio aplinkos saugumą.

2.16. Padėti formuoti racionalios kūdikio ir šeimos mitybos įgūdžius.

2.17. Informuoti tėvus:

2.17.1. apie ligų ir traumų, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką;

2.17.2. apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamokyti burnos higienos pagrindų – išdygus pirmajam dančiui mokyti jį valyti.

3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ankstyvojo amžiaus vaikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per metus

 

 

 

 

 

 

 

Gydytojas

3.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

3.1.1. vaiko sveikatos būklę;

3.1.2. fizinę būklę pagal galvos apimties bei  svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas pagal lytį nuo gimimo iki 2 metų, o nuo 2 metų amžiaus – pagal asmenines svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį;

3.1.3. regėjimą;

3.1.4. atramos judamąjį aparatą;

3.1.5. klausą.

3.2. Atlikti, patikrinti ir įvertinti:

3.2.1. 12 mėn.; 18 mėn.; 24 mėn.; 36 mėn.;  48 mėn. amžiaus vaiko psichomotorinę raidą;

3.2.2. arterinį kraujo spaudimą (toliau – AKS) iki 3 metų amžiaus – rizikos grupių vaikams:  neišnešiotiems, jei naujagimio svoris buvo mažesnis negu 1500 g, kuriems buvo kateterizuota bambos vena, turintiems įgimtą širdies ydą,  sergantiems inkstų ligomis, esant padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui, po širdies ar kepenų transplantacijos, o nuo 3 metų amžiaus – visiems vaikams kiekvieno apsilankymo metu;

1–3 metų amžiaus 1 kartą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gydytojas oftalmologas

 

 

 

 

 

Vaikų ligų gydytojas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos).

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.

12–18 mėn. amžiaus

1 kartą

Gydytojas

3.2.3. šlapimo tyrimą;

15–18 mėn. amžiaus

1 kartą

 

Gydytojas

 

3.2.4. bendrą kraujo tyrimą – 2.3.2 papunktyje nurodytų rizikos grupių vaikams, taip pat tiems, kurių racione > 600 ml karvės  / ožkos pieno,  tiems, kurių tėvai vegetarai, tiems, kurie turi specialiųjų sveikatos poreikių (serga lėtinėmis ligomis, dažnai serga, nustatytas neharmoningas augimas).

1 kartą per metus

 

 

Gydytojas odontologas arba

gydytojas odontologas specialistas

 

3.3. 1–2 metų amžiaus įvertinti dantų dygimą;

3.4. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies diagnostiką;

 

3.5. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui tėvus mokyti burnos higienos pagrindų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas arba

gydytojas odontologas specialistas,

arba burnos higienistas

3.6. Atlikti ankstyvo dantų ėduonies profilaktiką.

 

3.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir išdygus pirmajam dančiui  tėvus pamokyti burnos higienos pagrindų, sveikos mitybos pagrindų.

1 kartą per metus

Slaugytojas

 

3.8. Kiekvieno apsilankymo iki 2 m. amžiaus metu pasverti vaiką, pamatuoti galvos apimtį, ūgį, šiuos duomenis įrašyti į augimo diagramą, o nuo 2 metų – pasverti, pamatuoti ūgį ir įrašyti į atitinkamą svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą.

3.9. Informuoti tėvus ir vaikus apie racionalią mitybą, traumų, nudegimų ir smurto, žalingų sveikatai įpročių profilaktiką.

4.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viduriniojo amžiaus vaikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per metus

 

Gydytojas

4.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę, fizinę būklę, įvertinti augimą, nubrėžiant  asmeninę ūgio ir svorio bei svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; įvertinti:

4.1.1. kūno masės indeksą (toliau – KMI);

4.1.2. klausą;

4.1.3. regėjimą;

4.1.4. atramos judamąjį aparatą;

4.1.5. psichikos būklę;

4.1.6. mitybos ir higienos įgūdžius;

4.1.7. AKS.

 

6–7 metų amžiaus

1 kartą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gydytojas oftalmologas

 

 

 

 

 

Vaikų ligų gydytojas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos).

Nustatyti ir įvertinti rizikos sveikatai veiksnius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6–7 metų amžiaus

1 kartą

Gydytojas

 

4.2. Atlikti ir įvertinti:

4.2.1. bendrą kraujo tyrimą;

4.2.2. šlapimo tyrimą;

4.2.3. tyrimą dėl helmintozių;

4.2.4. elektrokardiogramą;

4.2.5. tuberkulino mėginį (rizikos grupės vaikams – kasmet).

1 kartą per metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas

 

 

 

 

4.3. Įvertinti 5–7 metų vaiko nuolatinių dantų dygimą.

 

4.4. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, esant reikalui, pagydyti  ar skirti  gydymo laiką, siųsti gydyti.

4.5. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, esant reikalui, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti konsultacijos / gydyti.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas,

arba burnos higienistas

4.6. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.

 

4.7. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos pagrindų (dantų valymo šepetėliu ir tarpdančių siūlu).

 

4.8. Patikrinti burnos sveikatą prieš einant į mokyklą.

1 kartą per metus

 

 

 

 

 

Slaugytojas

 

 

 

 

4.9. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti AKS, ūgį, svorį ir šiuos duomenis įrašyti į atitinkamas ūgio ir svorio bei  svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramas, apskaičiuoti KMI.

4.10. Informuoti tėvus ir vaikus apie fizinį aktyvumą, racionalią mitybą, traumų, nudegimų, paskendimo, smurto, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, sveiko gyvenimo būdo ir lytinio švietimo principus.

4.11. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti vaikui ir tėvams formuoti higienos, racionalios mitybos, sveiko gyvenimo būdo, imunoprofilaktikos nuostatas.

5.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paauglys, pilnametis mokinys

 

 

1 kartą per metus

 

 

Šeimos gydytojas

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vaikų ligų gydytojas (tik paaugliams)

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vidaus ligų gydytojas (tik pilnamečiams mokiniams)

 

 

5.1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti paciento sveikatos būklę, fizinę būklę, lytinį brendimą, augimą, nubrėžiant  asmenines ūgio ir svorio bei  svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreives pagal lytį; įvertinti KMI, AKS, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, regėjimo aštrumą, klausos aštrumą, įsitraukimą į rizikingą sveikatai elgseną (pvz., patyčios, smurtas), lytinio aktyvumo bei lytinės elgsenos saugumą bei, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, informuoti pacientą, jo tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą apie sveikos gyvensenos ugdymą, rekomenduoti profilaktines priemones, mokyti sveikos gyvensenos principų, pagal paciento poreikius teikti sveikatos informavimo ir konsultavimo paslaugas toliau išvardytais klausimais:

5.1.1. asmens higienos;

5.1.2. racionalios mitybos;

5.1.3. miego ir budrumo režimo;

5.1.4. burnos sveikatos;

5.1.5. fizinio aktyvumo (rekomenduotina ne mažiau kaip 1 val. kasdien) lauke, ir sveiko gyvenimo būdo;

5.1.6. regėjimo sutrikimų, sukeliamų darbo su videoterminalais, profilaktikos, taisyklingos laikysenos sėdint prie kompiuterio, darbo ir poilsio režimo;

5.1.7. traumų, prievartos, uždusimo, paskendimo, apsinuodijimų, nudegimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, saugaus elgesio kelyje ir kitoje aplinkoje profilaktiką, imunoprofilaktiką;

5.1.8. žalingų sveikatai įpročių (alkoholio, nikotino ir narkotinių medžiagų vartojimo);

5.1.9. atsparumo rizikingai sveikatai elgsenai;

5.1.10. lytinės elgsenos saugumo;

5.1.11. sveikatos priežiūros pagalbos neįgalaus vaiko šeimai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per 2 metus

 

Šeimos gydytojas

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vaikų ligų gydytojas (tik paaugliams)

arba

šeimos medicinos paslaugas teikiantis vidaus ligų gydytojas (tik pilnamečiams mokiniams)

 

5.2. Atlikti ir įvertinti:

5.2.1. bendrą kraujo tyrimą, jei yra šie rizikos veiksniai: neracionali mityba (ypač – vegetarams), gausios menstruacijos, pacientas sportuoja, gyvena blogomis socialinėmis sąlygomis, augimo spurto metu ir jei paauglys netenka kūno masės;

5.2.2. kapiliarinės glikemijos tyrimą, jei yra šie klinikiniai simptomai: poliurija, polidipsija, svorio kritimas, nuovargis; nuo 10 metų arba prasidėjus lytiniam brendimui, kai KMI viršija 85 procentilę ir yra rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas ir (ar) širdies kraujagyslių ligos šeimoje,  atsparumo insulinui požymių (juodoji akantozė, dislipidemija, hipertenzija, policistinių kiaušidžių sindromas);

visiems, kurių KMI viršija 95 procentilę pagal amžių ir lytį;

5.2.3. bendrą šlapimo tyrimą.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas

5.3. Atlikti dantų ėduonies diagnostiką, krūminių dantų silantavimą – priklausomai nuo dantų dygimo laiko, jei reikia, pagydyti ar skirti gydymo laiką / siųsti gydyti.

5.4. Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų, jei reikia, pagydyti ar siųsti konsultacijos / gydyti.

1 kartą per metus

Gydytojas odontologas

arba gydytojas odontologas specialistas,

arba burnos higienistas

5.5. Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.  

5.6. Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos ir racionalios mitybos pagrindų, informuoti apie deimantų ant dantų, auskarų liežuvyje žalą. 

1 kartą per metus

 

Slaugytojas

 

5.7. Kiekvieno apsilankymo metu pamatuoti paciento AKS, ūgį bei svorį ir šiuos duomenis įrašyti į asmeninę svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo diagramą pagal lytį, apskaičiuoti KMI.

5.8. Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti pacientui susiformuoti racionalios mitybos, fizinio aktyvumo, sveiko gyvenimo būdo nuostatas.

5.9. Informuoti apie sveiką gyvenimo būdą,  ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktiką, imunoprofilaktiką, lytinės elgsenos saugumą.

 

______________

Papildyta priedu:

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Priedo pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

 

Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų

pagal bendrojo ugdymo programas,

tikrinimo tvarkos aprašo 

2 priedas

____________________

Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.

VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (KŪDIKIS)

1 lentelė

Nr.

Kūdikio

amžius

Įgūdžio aprašymas

Įgūdžio vertinimas

Išvada

Data

Gydytojo parašas, spaudas

Taip

√

Ne

√

1.

3 mėn.

 

 

1.1. Laiko galvą gulėdamas ant pilvo.

Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

1.2. Gulėdamas ant nugaros suveda rankas į vidurio liniją.

Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą.

 

 

1.3. Šypsosi kalbinamas.

Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina vaiką, vaikas atsako šypsena.

 

 

2.

6 mėn.

2.1. Verčiasi nuo nugaros ant pilvo.

Vaikas, gulėdamas ant nugaros, visiškai arba dalinai apsiverčia  ant pilvo.

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

2.2. Tikslingai paima paduotą žaislą.

Vaikas, gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę.

 

 

2.3. Vaikas lokalizuoja garso šaltinį.

Vaikui sėdint mamai ant kelių iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučiu ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso  link.

 

 

3.

9 mėn.

3.1. Sėdi savarankiškai.

Vaikas ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.

 

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

 

3.2. Stovėdamas tvirtai remiasi kojomis.

Vaikas tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos.

 

 

 

3.3. Ima žaislus abiem rankomis.

Vaikas abiem rankomis paima po daiktą (pvz., kaladėlę, barškutį) ir laiko.

 

 

 

3.4. Siekia daikto už akiračio ribų.

Vaikas stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį.

 

 

 

3.5. Čiauška skiemenimis.

Vaikas sako sudvigubintus skiemenis (pvz., da-da, ba-ba ir pan.).

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

 

______________

 

 

 

____________________

Vaiko vardas, pavardė, formos Nr. 025-112/a, į kurią įklijuojama, Nr.

 

VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS TIKRINIMO LAPAS (ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKAS)

2 lentelė

 

Nr.

Vaiko amžius

Įgūdžio aprašymas

Įgūdžio vertinimas

 

Išvada

Data

Gydytojo parašas, spaudas

Taip

√

Ne

√

 

 

1.

12 mėn.

(1 m.)

 

1.1. Ropoja.

Vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu.

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

1.2. Eina pristatomu žingsniu.

Vaikas eina laikydamasis už baldų.

 

 

1.3. Atlieka veiksmus su dviem daiktais.

Vaikas įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vienas į kitą.

 

 

1.4. Mėgdžioja veiksmus, garsus.

Vaikas pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.

 

 

 

1.5. Reaguoja į savo vardą.

Pašauktas vardu vaikas suklūsta, atsisuka.

 

 

 

1.6. Sako

„mama“, „tete“.

Vaikas sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą, tėtį.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

1.7. Ima maistą rankomis ir valgo.

Vaikas gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

18 mėn.

(1,5 m.)

 

 

 

 

 

 

 

2.1. Vaikšto savarankiškai.

Vaikas pereina per kambarį.

 

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2. Žaidžia funkcinius žaidimus.

Vaikas žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.

 

 

2.3. Vykdo žodinį nurodymą „duok“.

Paprašytas  paduoda artimam asmeniui daiktą.

 

 

2.4. Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino.

Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.

 

 

2.5. Sako 3 prasmingus žodžius.

Vaikas sako 3 prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams  įvardyti.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

 

3.

 

 

24 mėn.

(2 m.)

3.1. Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą.

Vaikas sudeda  2 kaladėles vieną ant kitos.

 

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

3.2. Piešimas: piešia keverzonę.

Vaikas braižo popieriuje netaisyklingas linijas.

 

 

 

3.3. Rodo kūno dalis. 

Vaikas parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus.

 

 

3.4. Rodo paveikslėlius.

Vaikas parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus.

 

 

3.5. Taria dviejų žodžių frazes.

Vaikas sako frazes, pvz., „mama duok“, „mama, niam“  ir pan.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

 

3.6. Savarankiškai valgo.

Vaikas gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

3.7. Atneša daiktus norėdamas juos parodyti.

Vaikas savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

4.

36 mėn.

(3 m.)

4.1. Žaidžia konstravimo žaidimus.

Vaikas žaidžia su konstruktoriais, pvz., kaladėlėmis, lego ir kt., statydamas statinius ir pan.

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

4.2. Sudeda dėlionę.

Vaikas sudeda 3 formų dėlionę ( ∆ O □ ) nesuklysdamas.

 

 

 

4.3. Piešia apskritimą.

Vaikas nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį.

 

 

4.4. Skiria spalvas.

Vaikas parodo bent 1 spalvą iš 3, prašant parodyti pieštukus, žaislus ar paveikslėlius.

 

 

4.5. Supranta kalbos sąvokas.

Vaikas supranta bent vieną sąvoką iš 5: „toks pats“,“ didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“,  prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius.

 

 

4.6. Jungia žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius.

Vaikas sako trijų žodžių frazes, sakinius.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

 

 

 

5.

 

 

48 mėn.

(4 m.)

5.1. Žaidžia vaidmeninius žaidimus.

Vaikas, žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.).

-

 

 

□ Normali

raida

 

□ Raidos sutrikimo rizika

 

 

5.2. Nupiešia atpažįstamą objektą.

Vaikas nupiešia atpažįstamą objektą, pvz., mašiną, žmogų iš 2–3 dalių ir pan.

 

 

5.3. Piešia  pliusą

(+).

Vaikas nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pamėgdžiodamas pagal pavyzdį.

 

 

5.4. Supranta prielinksnius.

Vaikas įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su  prielinksniais: „padėk ant kėdės“,  „padėk po stalu,“„ įdėk į dėžutę,“  „padėk už nugaros.“

 

 

 

5.5. Papasakoja trumpą pasakojimą.

Vaikas paklaustas gali  keliais sakiniais papasakoti apie įvykius,  Įvykusius, pvz., namuose,  ugdymo įstaigoje.

 

 

 

 

 

Papildyta priedu:

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Priedo pakeitimai:

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

 

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

4 priedas

 

ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).

1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.

2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas).

3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).

4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus.

5. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), išvada apie tinkamumą mokytis ar dirbti pagal pasirinktą specialybę – į „Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą“ (F086/a).

 

II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS

 

6. Bet kokios lokalizacijos tuberkuliozė, kuria sergant išskiriamos mikobakterijos.

7. Ūmios užkrečiamosios ligos (sprendžiama ligoniui pasveikus).

 

III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS

 

Eil. Nr.

Mokymo programa

Kenksmingi veiksniai

Papildomi medicininiai priešparodymai

1.

Meno dirbinių gamintojų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos

1.

Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su

 

Mokymosi kodas

ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,

 

dirginančiomis medžiagomis

 

(M kodas) 31812

pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius

2.

Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų

 

 

 

 

dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

 

 

 

3.

Spalvų jutimo sutrikimas

 

 

 

4.

Miopija daugiau kaip 8,0 D

 

 

 

5.

Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi

 

 

 

 

(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be

 

 

 

 

korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais)

 

 

 

6.

Alergija cheminėms medžiagoms

2.

2.1. Fotografų ir interjero

Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint),

Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su

 

 

apipavidalintojų

regos analizatorius

cheminėmis medžiagomis

 

 

M kodas 31899

 

 

 

 

2.2. Baleto artistų

Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza,

1.

Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir

 

M kodas 31899

pasilenkimai, įtampa, monotonija

 

defektai, trukdantys judėjimui

 

 

 

2.

Kojų venų išsiplėtimas

 

 

 

3.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

4.

Širdies ydos

 

 

 

5.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

 

 

6.

CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių

 

 

 

 

sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai

 

 

 

7.

Vestibulinės funkcijos sutrikimai

3.

Sekretorės

Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita

 

 

M kodas 33404

priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

akimi

 

4.

Apskaitininkės –

Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra-

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita

 

 

kasininkės

vimo trukmė į stebimus objektus

akimi

 

 

M kodas 33432

 

 

 

5.

Verslo organizatorių

Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir

 

 

 

M kodas 33439

pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

 

 

6.

Socialinių slaugytojų

Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

M kodas 35012

įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų

 

profesinei veiklai

 

 

priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

2.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

 

 

 

3.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų,

 

 

 

 

trukdančių profesinei veiklai

7.

Ortopedų – protezuotojų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei

 

 

M kodas 35099

pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,

veiklai

 

 

 

liemens palenkimai, regos analizatorius

 

 

8.

Maisto pramonės ir mais-

Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai,

1.

Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais

 

to ruošimo specialisto

dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims,

 

paūmėjimais

 

M kodas 35212

dėmesys, regos ir klausos analizatoriai,

2.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

 

mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai,

 

 

 

 

virėjui – aukšta temperatūra

 

 

9.

Statybininkų, pastatų res-

Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio

1.

Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys

 

tauratorių, elektromontuo-

kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,

 

profesinei veiklai

 

tojų, mūro montuotojų ir

dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims,

2.

Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys

 

betonuotojų, santechnikų

statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 35216

judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir

3.

Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje

 

 

klausos analizatoriai, monotonija

4.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai

 

 

 

5.

Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai)

 

 

 

6.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir

 

 

 

 

0,3 – kita akimi

 

 

 

7.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

 

 

 

sutrikimu

 

 

 

8.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu

 

 

 

 

kraujotakos nepakankamumu

 

 

 

9.

Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant

 

 

 

 

aukštyje)

10.

Elektromechanikų,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Miopija didesnė nei 6,0 D

 

elektros įrenginių, radijo

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir

 

ir televizijos aparatūros

darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys,

 

0,7 – kita akimi

 

taisytojų

regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų

3.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

M kodas 35222

priėmimas, monotonija

4.

Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

11.

Kalvių, metalo apdirbimo

Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas,

1.

Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir

 

staklininkų, suvirintojų,

stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

 

0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais)

 

šaltkalvių

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,

2.

Epilepsija

 

M kodas 35232

darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

 

 

 

sutrikimu

12.

Automechanikų automo-

Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio

1.

Miopija didesnė kaip 6,0

 

bilių kėbulų remontininkų,

kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

lengvosios pramonės

darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas,

 

0,2 – kita akimi

 

mašinų mechanikų,

dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių

3.

Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m)

 

žemės ūkio technikos

signalų priėmimas, monotonija

4.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

mechanikų,

 

 

profesinei veiklai

 

ryšių įrenginių

 

 

 

 

mechanikų

 

 

 

 

M kodas 35242

 

 

 

 

Lėktuvų mechaniko

 

Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka

 

13.

13.1. Baldžių, stalių

Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas,

1.

Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai)

 

 

krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

 

darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas,

 

0,2 – kita akimi

 

 

medienos dulkės, lakios medžiagos,

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

aerozoliai

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu

 

13.2. Miško ruošos ir

Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo

5.

Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos

 

medienos apdirbėjų

judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų,

 

specialistams

 

 

pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys,

6.

Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos

 

 

regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės

 

specialistams)

 

 

 

7.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams)

 

 

 

 

 

 

13.3. Pynėjų iš vytelių

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei

 

 

 

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo

veiklai

 

 

M kodas 35262

įtampa, dėmesys, regos analizatoriai

 

 

14.

Ventiliacijos, oro kondicionavimo

Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas,

1.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

sistemų

darbo poza, liemens palenkimai

 

0,2 – kita akimi

 

gamintojų

 

2.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

M kodas 35264

 

 

profesinei veiklai

15.

Avalynės gamintojų,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais

 

avalynininkų

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

2.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

M kodas 35274

darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos

 

sutrikimu

 

 

analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos

3.

Regos korekcija mažesnė kaip 05/02

 

 

(dažai, klijai)

 

 

16.

Audėjų, audinių gamybos

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu

 

įrenginių operatorių, ver-

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

2.

Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04

 

pėjų, verpinių gamybos

darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai

 

įrenginių operatorių

analizatoriai, monotonija, dulkės

4.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai

 

M kodas 35274

 

 

su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai

 

 

 

5.

Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais

 

 

 

6.

Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms

 

 

 

7.

Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui

17.

Mezgėjų, mezgimo maši-

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

nų operatorių, siuvėjų, su-

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

 

profesinei veiklai

 

kirpėjų – konstruktorių

darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas,

2.

Odos ligos su dažnais paūmėjimais

 

M kodas 35276

dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi-

3.

Alergija vilnai, dulkėms

 

 

kartojančios operacijos

4.

Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė

 

 

 

 

kaip 07/04

 

 

 

5.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

6.

Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų

 

 

 

 

operatoriams

 

 

 

7.

Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) -

 

 

 

 

mezgimo mašinų operatoriams

18.

Plokščiosios ir ofsetinės

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys

 

spaudos spaudėjų, tekstų

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo

 

profesinei veiklai

 

rinkėjų, archyvarų,

poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas,

2.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

knygrišių

dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos

 

sutrikimu

 

M kodas 35278

 

3.

Miopija daugiau kaip 6,0D

 

 

 

4.

Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui

19.

Cheminio pluošto, naftos

Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo

1.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

perdirbimo, chemijos ir

poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius

 

sutrikimu

 

naftos produktų gamybos

 

2.

Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su

 

operatorių

 

 

cheminėmis medžiagomis

 

M kodas 35299

 

3.

Alergija cheminėms medžiagoms

 

 

 

4.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė

 

 

 

 

kaip 06/03

20.

Žemės matininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys,

 

 

 

M kodas 35402

informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius,

 

 

 

 

monotonija

 

 

21.

Braižytojų ir kompiuterinės

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų,

1.

Miopija didesnė kaip 6,0D

 

įrangos operatorių

plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys,

2.

Regos korekcija mažesnė kaip 05/02

 

M kodas 35406

regos analizatorius, monotonija

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Binokulinio matymo sutrikimas

22.

Kelių statytojų

Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 35416

stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo

2.

Cukrinis diabetas (nekompensuotas)

 

 

poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos,

3.

Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos

 

 

klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos

4.

Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos

 

 

 

5.

Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu

23.

Ūkininkų

Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza,

 

 

 

M kodas 36201

judrus darbas, regos, klausos analizatorius

 

 

24.

Arklininkų

 

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 36203

 

2.

Alergija arklio šeriams

25.

Sodininkų, želdinių

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

tvarkytojų

liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 36206

krovinio kėlimas, pernešimas

2.

Polinozė

26.

Bitininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

Alergija bičių nuodams

 

 

M kodas 36249

regos analizatorius

 

 

27.

Miškininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 36262

regos analizatorius

2.

Cukrinis diabetas esant komplikacijų

28.

Žuvininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Epilepsija

 

M kodas 36272

regos analizatorius

2.

Cukrinis diabetas esant komplikacijų

29.

Namų ūkio ekonomės,

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus

 

 

 

pagalbininkės, meistro,

darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant

 

 

 

komunalinio ūkio meistro

pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo

 

 

 

M kodas 36606

poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas

 

 

 

 

regos, klausos analizatoriai

 

 

30.

Jūreivių, laivų motoristų,

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus

Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka

 

 

korpusų remontininkų,

darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant

 

 

 

suvirintojų, sistemų

pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo

 

 

 

surinkėjų

poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas,

 

 

 

 

regos, klausos analizatoriai

 

 

 

Nekeleivinių laivų

Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant

Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka

 

 

jūreivių, virėjų

rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,

 

 

 

M kodas 37004

judėjimo atstumas

 

 

31.

Lokomotyvo mašinistų,

Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių

Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka

 

 

padėjėjų, keleivinių trauki-

signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai

 

 

 

nių vagonų palydovų,

 

 

 

 

stoties budėtojų, SCB ir

 

 

 

 

kontaktinio tinklo elektro-

 

 

 

 

montuotojų, riedmenų

 

 

 

 

vagonų remontininkų,

 

 

 

 

automotoristų, drezinų,

 

 

 

 

geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų

 

 

 

 

 

 

 

 

M kodas 37006

 

 

 

32.

Pašto operatorių, teletaipo,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m)

 

telefakso, kompiuterio

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys

2.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02

 

operatorių

regos ir klausos analizatoriai, informacinių

3.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

M kodas 37026

signalų priėmimas

 

ligai sparčiai progresuojant

33.

Kirpėjų, kosmetikų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 37812

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys

2.

Alergija cheminėms medžiagoms

 

 

regos analizatorius, informacinių signalų

3.

Rankų odos lėtinės ligos

 

 

priėmimas, klausos analizatorius, monotonija,

4.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07

 

 

cheminės medžiagos

5.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

6.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

 

 

 

7.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų

34.

Padavėjų, barmenų, virėjų

Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 37822

statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas,

2.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos

 

profesinei veiklai

 

 

analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams

3.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04

 

 

 

4.

Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui)

 

 

 

5.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

35.

Pardavėjų ir prekių žinovų

Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m)

 

M kodas 37862

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,

2.

Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu

 

 

dėmesys, regos, klausos analizatoriai

 

judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai

 

 

 

3.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

36.

Viešbučių ir turizmo kompleksų

Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

darbuotojų

dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo

 

ligai sparčiai progresuojant

 

M kodas 378872

judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų

 

 

 

 

raumenims

 

 

37.

Drabužių priežiūros

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

meistrų, floristų

plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 37899

darbo poza, dėmesys, regos analizatorius

2.

Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms

 

 

 

 

 

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. vasario 28 d.

įsakymo Nr. V-184 redakcija)

5 priedas

 

SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

I. BENROSIOS NUOSTATOS

 

1.1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.

1.2. Profilaktiškai sveikatą tikrina:

1.2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, ir sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupių narių – profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar turintys cerebrinį paralyžių, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis, turi būti nustatyta medicininė ir funkcinė klasifikacija. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.

1.3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:

1.3.1. įvertina tiriamojo sveikatos bei funkcinę būkles;

1.3.2. siunčia, esant indikacijų, pas kitus specialistus konsultuotis ir tirtis;

1.3.3. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą;

1.3.4. pagal kompetenciją gydo sportininkus ir sportuotojus;

1.3.5. sudėtingais atvejais pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinę sveikatos patikrą atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus.

1.4. sportininkų, kurie sistemingai ir intensyviai treniruojasi, siekia aukštų sporto rezultatų, sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai papildomai:

1.4.1. nustato fizinį išsivystymą, funkcinių organizmo rezervų rodiklius, organizmo prisitaikymą prie pasirinktos sportinės veiklos bei fizinių krūvių;

1.4.2. sudaro ir vykdo sportininkų organizmo atsigavimo po treniruočių krūvių skatinimo programas;

1.4.3. vykdo sportininkų pratybų ir mokomųjų treniruočių stovyklų specializuotą medicininę priežiūrą (vykdo funkcinį testavimą ir vertina sportininkų organizmo prisitaikymą prie krūvių, registruoja, gydo traumas ir ligas, teikia ataskaitą renginio organizatoriams ir sporto medicinos centro direktoriui ir kt.).

1.5. Profilaktinio sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 061/a) ir pažymimi asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025a) arba vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112a).

1.6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyriausieji teisėjai.

1.7. Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos sporto medicinos centruose, apmokamos iš valstybės biudžeto.

1.8. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi sporto šakų klasifikacija pagal dinaminio ir statinio fizinio krūvio (toliau – SDK klasifikacija) poveikį:

 

 

A

Žemas dinaminis krūvis

B

Vidutinis dinaminis krūvis

C

Aukštas dinaminis krūvis

I. Žemas statinis krūvis

Biliardas

Boulingas

Kriketas

Golfas

Šaudymas

Kerlingas

Fechtavimas

Beisbolasx

Stalo tenisas

Tenisas (dvejetas)

Tinklinis

Badmintonas

Sportinis ėjimas

Slidinėjimas (klasikiniu būdu)

Orientacinis sportas

Ilgų distancijų bėgimas

Skvošas

II. Vidutinis statinis krūvis

Šaudymas iš lanko

Buriavimas

Karatė/dziudo!

Šuoliai į vandenį!

Žirgų sportas!

Automobilių sportas!

Motosportas!

Lengvoji atletika (šuoliai)

Lengvoji atletika (sprintas)

Dailusis čiuožimasx

Šuoliai

Sprintas

Regbisx !

Burlenčių sportasx !

Sinchroninis plaukimas

Povandeninis plaukimas

Krepšinisx

Biatlonas

Ledo ritulysx

Žolės riedulysx

Futbolasx

Slidinėjimas (čiuožėjo žingsniu)

Lengvoji atletika (vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas)

Šiuolaikinė penkiakovė

Plaukimas

Tenisas (vienetai)

Rankinis

III. Aukštas statinis krūvis

Bobslėjus!

Alpinizmas

Kovų menaix

Sunkumų kilnojimasx !

Burlenčių sportas

Vandens slidėsx !

Gimnastikax !

Lengvoji atletika (metimai)

Buriavimasx !

Kultūrizmasx !

Kalnų slidinėjimasx !

Imtynėsx

Snieglentėsx !

Riedlentėsx !

Boksasx

Baidarių ir kanojų irklavimas

Dviračių sportasx

Lengvoji atletika (dešimtkovė)

Irklavimas

Greitasis čiuožimasx !

Triatlonasx !

Dekatlonas x !

 

x – didelė su(si)žeidimų rizika; ! – didelė pasikartojančių sinkopių rizika.“

 

II. ligų ir patologinių būsenų SĄRAŠAS, kurioms esant Ribojamas fizinis krŪvis arba nerekomenduojama sportuoti

 

Eil. Nr.

Ligos ir patologinės būsenos

Asmenims, lankantiems sporto mokymo įstaigas, sporto klases, sporto gimnazijas; Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkams, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir sportininkams, esantiems šios rinktinės rezerve

Sportuotojams, sveikos gyvensenos puoselėtojams, individualiai sportuojantiesiems

2.1.

Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.2.

Fizinio išsivystymo ypatybės

2.2.1.

Ryškus fizinio vystymosi atsilikimas, trukdantis atlikti pratimus ir normatyvus, numatytus ugdymo programose; ryški kūno ir galūnių disproporcija. M95-M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.2.

Visos rankų deformacijos, trukdančios atlikti įvairius fizinius pratimus. M95

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.3.

Ryški krūtinės ląstos deformacija, trikdanti normalią krūtinės ląstos organų funkciją. M99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.2.4.

Ryški dubens deformacija, turinti įtakos laikysenai bei eisenos biomechanikai. M95, M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.5.

Viena koja trumpesnė daugiau nei 3 cm (net esant visavertei eisenai); kojų deformacijos: iškrypimas į vidų („X“ formos) ar į išorę („O“ formos), kai atstumas tarp vidinių šlaunies krumplių arba vidinių kulkšnelių paviršiaus yra daugiau nei 12 cm. M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.3.

Nervų ir psichikos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos

2.3.1.

Psichoziniai ir nepsichoziniai psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo. Endogeninės psichozės: šizofrenija ir afektinės psichozės. Simptomatinės psichozės ir kiti egzogeninės etiologijos psichikos sutrikimai. G00-G09, F00-F09, F20-F29, F50-F59, F70-79, F99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.3.2.

Reakcinės psichozės ir neurotiniai sutrikimai. F40-48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.3.3.

Protinis atsilikimas. F70-F79

Nerekomenduojama

Tik specialiose grupėse

2.3.4.

Epilepsija. G40-47

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su įrankiais

2.3.5.

Centrinės nervų sistemos infekcinės, parazitinės, virusinės ligos ir jų padariniai. Galvos ir stuburo smegenų pažeidimai esant bendroms infekcijoms, ūmioms ir lėtinėms intoksikacijoms ir jų padariniai (asteninė, neurocirkuliacinė distonija, nuolatiniai išsėtiniai organiniai požymiai). G00-G09, G10-G13, G35-G37

Nerekomenduojama

Tik specialiose grupėse

2.3.6.

Galvos ir stuburo smegenų traumos ir jų padariniai. S00-S09, T90

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į traumos sunkumą

2.3.7.

Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt. G00-G09, G44, G45

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į ligos sunkumą

2.4.

Vidaus ligos

2.4.1.

Įgimtos širdies ydos:

 

 

2.4.1.1.

Prieširdžių pertvaros defektas (PPD). I51.0 nedidelis PPD, esant normaliam dešiniam skilveliui, be plaučių hipertenzijos;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

didelis PPD ir nepakitęs spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija

Nerekomenduojama

IA klasės sporto šakos pagal statinio ir dinaminio krūvio klasifikaciją (toliau – SDK klasifikacija)

PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija, esant plaučių arterijos vožtuvo stenozei, cianozei ir dideliam šuntui iš dešinės į kairę;

Nerekomenduojama

Sportuoti nerekomenduojama

po PPD uždarymo operacijos

Sprendžiama individualiai

Sportuoti gali po 3–6 mėn., jei nėra:

plaučių hipertenzijos, ritmo ir laidumo sutrikimų, miokardo disfunkcijos

2.4.1.2.

Skilvelių pertvaros defektas (SPD). I51.0 SPD ir normalus spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

didelis SPD;

Nerekomenduojama

Operacinis gydymas

po SPD operacinio gydymo;

Nerekomenduojama

Po 3–6 mėn. gali sportuoti, jei nėra nusiskundimų, nėra defekto recidyvo, plaučių arterijos hipertenzijos, tachikardijos, miokardo disfunkcijos

esant vidutinio laipsnio plaučių hipertenzijai

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.1.3.

Atviras arterinis latakas (AAL). I70-I79 nedidelis AAL ir normalus kairysis skilvelis;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinis ar didelis AAL su kairiojo skilvelio padidėjimu;

Nerekomenduojama

Būtinas operacinis gydymas

3–6 mėn. po operacijos, pacientai be klinikinių simptomų, nesant plaučių hipertenzijos ir kairiojo skilvelio padidėjimo

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

2.4.1.4.

Plaučių arterijos stenozė. I28

jei maks. sistolinis gradientas per vožtuvą <40 mm Hg ir normali dešiniojo skilvelio funkcija;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, bet privalo tikrintis kasmet

jei maks. sistolinis gradientas > 40 mm Hg;

Nerekomenduojama

Gali dalyvauti IA ir IB klasės sporto šakose (pagal SDK klasifikaciją); siūlomas chirurginis gydymas

po operacijos, jei nėra klinikinių simptomų

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

2.4.1.5.

Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35.2

nedidelė AVS ( jei normali EKG, fizinio krūvio tolerancija, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių, tachiaritmijų anamnezėje);

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinė AVS;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

jei echoskopija nerodo KS hipertrofijos, jei krūvio metu nestebima išemijos ar tachiaritmijos epizodų,

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos

jei normali krūvio trukmė ir kraujospūdžio kitimas; didelė AVS

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.1.6.

Dviburis aortos vožtuvas (DAV) ir aortos šaknies dilatacija. I35.8

DAV + aortos šaknies dilatacija <40 mm;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

DAV + aortos šaknies dilatacija 40–50 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA ir IIB, vengti traumų

DAV + aortos šaknies dilatacija >45 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.1.7.

Aortos koarktacija (AK). I35.9

nedidelė AK, esant geroms kolateralėms, normaliam krūvio testui (AKS<230 mmHg) ir mažam spaudimų gradientui tarp rankų ir kojų (< 20 mm Hg);

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

sistolinis gradientas tarp rankų ir kojų >20 mm Hg ir sistolinis kraujospūdis krūvio metu >230 mm Hg ;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos iki gydymo

pirmaisiais metais po operacijos (nesant patologijos);

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama IIIA, IIIB ir IIIC sporto šakos

pirmaisiais metais po operacijos, jei išlieka reikšminga aortos dilatacija

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos

2.4.2.

Įgytos širdies ligos:

 

 

2.4.2.1.

Mitralinė stenozė (MS). I34

nedidelė MS + sinusinis ritmas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mm Hg;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinė MS + sinusinis ritmas ar prieširdžių virpėjimas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mmHg;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB ir IIB sporto šakos

didelė MS;

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

netiesioginio veikimo antikoaguliantus vartojantys pacientai (dėl PV)

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, išskyrus tas, kuriose galimos traumos

2.4.2.2.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas (MVN). I34

nedidelis ar vidutinis MVN+sinusinis ritmas+nomalus KS dydis ir funkcija+normalus spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinis MVN + KS nedidelis padidėjimas;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos

didelis MVN

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.2.3.

Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35

nedidelė AVS;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, bet sveikatą tikrintis ne rečiau kaip kartą per metus

vidutinė AVS;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

vidutinė AVS, jei fizinio krūvio testas neigiamas, nėra ST depresijos ir tachiaritmijų, normalus kraujospūdis;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

didelė AVS

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.2.4.

Aortos vožtuvo nesandarumas (AVN). I35.2–I35.8 nedidelis ar vidutinis:

a) jei KS diastolinis diametras (dd) normalus ar nežymiai padidėjęs;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

b) jei KS diastolinis diametras 60–65 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos

c) jei skilvelinės ekstrasistolės krūvio metu ar ramybėje;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

vidutinis AVN ir KS diastolinis diametras > 65 mm;

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

nedidelis AVN ir kylančios aortos dilatacija (45 mm), jei nėra Marfano sindromo

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.2.5.

Triburio vožtuvo nesandarumas. I36, jei DS funkcija nesutrikusi, spaudimas DP < 20 mm Hg

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.4.2.6.

Protezuoti širdies vožtuvai. T82

mitralinio vožtuvo bioprotezas (be antikoaguliantų, esant normaliai vožtuvo funkcijai ir KS būklei);

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

mechaninis ar biologinis aortos protezas (normali funkcija ir KS būklė);

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

nepriklausomai nuo kitų sąlygų, sportininkai su vožtuvų protezais, vartojantys antikoaguliantus

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos. Nerekomenduojama, jei yra traumų pavojus

2.4.3.

Genetinės širdies ligos:

 

 

2.4.3.1.

Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP). I34

MVP, jei nėra:

a) sinkopių anamnezėje;

b) Holterio tyrime fiksuotų skilvelinių

ekstrasistolių;

c) supraventrikulinių paroksizmų;

d) vidutinio laipsnio miokardo nepakankamumo;

e) kairiojo skilvelio IF < 50 %;

f) buvusios embolijos;

g) staigių mirčių šeimoje dėl MVP.

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

MVP ir minėti pakitimai

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.3.2.

Marfano sindromas. Q87.4

Nerekomenduojama

Galimos sporto šakos IA ir IIA , jei nėra:

a) aortos šaknies dilatacijos;

b) vidutinio ar didelio mitralinio nesandarumo;

c) staigios mirties

šeimyninės anamnezės dėl Marfano sindromo

2.4.3.3

Visos kardiomiopatijos. I42

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.4.

Reumatas, širdies reumatinės ligos (reumatoidinis perikarditas, miokarditas, reumatinės širdies vožtuvų ydos). I05-I09

Nerekomenduojama

Praėjus dviem metams po visiško pasveikimo

2.4.5.

Nereumatiniai miokarditai, endokarditai. I30-I52

Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesukėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo

Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesulėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo

2.4.6.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. I44

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai

2.4.6.1.

Aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (monomorfinė kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados morfologijos su ašies nuokrypiu į kairę su skilvelių tachikardija). I44

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.2.

Supraventrikulinė tachikardija. I47

Nerekomenduojama

Po kateterinės abliacijos gydymo

2.4.6.3.

WPW sindromas. I45.6

Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių

Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių

2.4.6.4.

Prieširdžių virpėjimas. I49

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.5.

Dažnos skilvelinės ekstrosistolės, registruojamos EKG fizinio krūvio metu. I49.4

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.6.

Neurokardiogeninės sinkopės. I51

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.7.

Gyvybei grėsmingos skilvelių tachiaritmijos (visos skilvelių tachikardijos kartu esant struktūrinei širdies ligai, Torsade de pointes, polimorfinė skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas). I47

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.8.

Katecholaminerginė skilvelių tachikardija. I47.1

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.9.

Ilgo QT sindromas (II derivacijoje >440 ms vyrams ir >460 ms moterims). I49

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.10.

Brugada sindromas (dešinės Hiso pluošto kojytės blokada ir ST pakilimas V1-V3). I44

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.11.

I laipsnio AV blokada bei II laipsnio Venkebacho tipo blokada, išnykstanti krūvio metu. I44

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.4.6.12.

II laipsnio II tipo ar visiška blokada, susijusi su simptomais. I44

Nerekomenduojama

Gali su implantuotu EKS

2.4.7.

Hipertoninė liga. I10-I15

maža rizika širdies-kraujagyslių sistemai;

Sprendžiama individualiai

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS

vidutinė rizika ŠKS;

Nerekomenduojama

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIC hipertoninės ligos stadija)

aukšta rizika ŠKS;

Nerekomenduojama

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIA–IIIC hipertoninės ligos stadija)

labai aukšta rizika

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojami IA, IB klasės sportiniai žaidimai

2.4.8.

Išeminė širdies liga. I20-I25

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.9.

Neurocirkuliacinė distonija (hipertenzinio, hipotenzinio, kardialinio ar mišraus tipo). I70-I79

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus

2.4.10

Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos, ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu). I95-I99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus

2.4.11.

Bronchinė astma. J45

Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų. Nerekomenduojama fizinio krūvio išprovokuotai astmai

Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų, bet išlikus bronchų reaktyvumo pokyčiams, galima leisti kultivuoti atskiras sporto šakas, atsižvelgiant į plaučių funkcijos būklę. Nerekomenduojamos sporto šakos, ugdančios ištvermę, žiemos sporto šakos, sporto pratybos salėse, kuriose naudojama daug talko, kanifolijos ir pan.

2.4.12.

Skrandžio ir 12-pirštės žarnos opos paūmėjimo, remisijos stadijos, esant virškinimo funkcijos sutrikimų ir dažnų paūmėjimų. K20-K31

Nerekomenduojama

Sergantiems asmenims, esant 6 metų remisijai ir neturintiems virškinimo funkcijos sutrikimų, nerekomenduojamos ištvermę ugdančios sporto šakos

2.4.13.

Kitos skrandžio ir 12-pirštės žarnos ligos:

autoimuninis gastritas ir ypatingos gastritų formos (granuliomatozinis, eozinofilinis, hipertrofinis, limfocitinis), tulžies pūslės ir jo latakų, kasos, plonojo ir storojo žarnyno ligos, esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams ir dažniems paūmėjimams. K80-K87, K90-K93

Nerekomenduojama

Asmenims, sergantiems helikobakteriniu gastritu, galima sportuoti tik po atitinkamo gydymo. Asmenims, sergantiems lėtiniu gastritu ir gastroduodenitu, kai funkcijos sutrikimai nereikšmingi ir reti priepuoliai, taip pat sergantiems tulžies latakų diskinezija su retais priepuoliais, galima sportuoti

2.4.14.

Lėtinės kepenų ligos (įskaitant nepiktybinę hiperbilirubinemiją, hepatitą A, B, C, kepenų cirozę). K80-K87

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.15.

Stemplės ligos (ezofagitai, opos) – iki visiško pasveikimo; kardiospazmai, stenozė, divertikulai, esant ryškiems ir vidutiniams funkcijos sutrikimams. K20-K31

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.16.

Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos). N08, N10-N16, N17-N19, N25-N29, N30-N39

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.17.

Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė. N20-N23

Nerekomenduojama

Esant instrumentiniu būdu pašalintam ar savaiminiam vieno akmens išėjimui iš šlapimo takų (geldelės, šlapimtakio, šlapimo pūslės), jei akmenys nebuvo skaldomi šlapimo sistemoje, smulkūs (iki 0,5 cm) pavieniai inkstų ir šlapimo pūslės konkrementai, kurie patvirtinami tik ultragarsiniu ištyrimu, be pakitimų šlapime, vienpusei ar abipusei I stadijos nefroptozei, nėra draudžiama sportuoti

2.4.18.

Sisteminės jungiamojo audinio ligos. M00-M99, M30-M36

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.19.

Sąnarių ligos: reumatinis artritas, artritai kartu su spondyloartrozėmis, ankilozuojantis spondyloartritas, osteoartrozės, metaboliniai artritai, infekcinių artritų padariniai. M00-M25

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.20.

Sisteminiai vaskulitai. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.5.

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

 

 

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

2.5.1.

Patvarūs periferinio kraujo sudėties pakitimai (leukocitų kiekis <4,0x109/l arba >9,0x109/l, trombocitų kiekis <180,0x109/l, hemoglobino kiekis <=?135–160?>= g/l vyrams ir <=?120–150>=? moterims. R70-R79

Nerekomenduojama, kol neišaiškinta priežastis

Sprendžiama individualiai

2.5.2.

Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos. D70-D77

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.5.3.

Ūmi spindulinė bet kokios stadijos liga anamnezėje, taip pat praeityje gautas apspinduliavimas avarijos metu arba atsitiktinio apspinduliavimo dozes, 5 kartus viršijančios metines leistinas normas (tai yra 76/87). D80-D89

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.5.4.

Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas. E00-E07, E65-E68, E70-E90

Nerekomenduojama

Esant II–III laipsnio nutukimui spręsti individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.

Chirurginės ligos

2.6.1.

Stuburo ir jo ligų padariniai (spondiliozė ir su ja susijusi būklė, tarpslankstelinių diskų ligos, kitos stuburo ligos, pasireiškiančios stuburo padėties sutrikimais sagitalinėje plokštumoje: rachitinė kifozė, tuberkuliozinė kifozė, Sheuerman-Mau liga, Kalve liga, skoliotinė liga, išreikšto nestabilumo požymiai). M40-M54

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.2.

Stuburo, krūtinės ląstos, rankų ir kojų, dubens lūžimų padariniai, esant funkcijų sutrikimams. S00-S99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.3.

Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, varikozinė ir potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), varikozinių venų išsiplėtimas (vidutinio ir ryškaus laipsnio), angiotrofoneurozės, hemangiomos. I80-I89

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.4.

Stambių sąnarių, kaulų, kremzlių chirurginės ligos, osteopatijos, įgytos kaulų ir raumenų deformacijos (pažeidimai sąnario viduje, osteomielitai, periostitai, kiti kaulų pažeidimai, deformuojantis osteitas ir osteopatijos, osteochondropatijos, sąnarių patvarios kontraktūros), kitos sąnarių ir kremzlių ligos bei pažeidimai. M30-M79

Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.6.5.

Įsisenėjęs arba įprastas stambių sąnarių išnirimas, įvykstantis esant nedideliems fiziniams krūviams. S00-S99, T90-T98

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.6.

Plaštakos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys plaštakos funkcijai. S60-S69

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.7.

Pėdos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys visavertiškai atramai, apsunkinantys ėjimą ir avalynės dėvėjimą. S90-S99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.8.

Plokščia pėda ir kitos pėdos deformacijos, esant reikšmingam ar vidutiniam jos funkcijos sutrikimui. Jei vienos kojos plokščiapėdystė II laipsnio, o kitos I laipsnio, sprendimas priimamas pagal II laipsnio plokščiapėdystę. M90-M99

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Asmenims turintiems I laipsnio plokščiapėdystę, arba II laipsnio, jei nėra kulnikaulio artrozės, galima leisti sportuoti

2.6.9.

Išvaržos (kirkšnies, pilvo, kitos pilvo ertmės išvaržos).Vieno ar abiejų kirkšnies žiedų didėjimas standinantis, išvaržos palpavimo metu per pilvaplėvę čiuopiasi pilvo ertmės turinys. K40-K46

Nerekomenduojama

Esant mažai bambos išvaržai, baltosios linijos lipomai ir kirkšnies žiedų praplatėjimui fizinio krūvio metu ir standinantis (kai pilvo ertmės turinys neužčiuopiamas) nėra draudžiama sportuoti

2.6.10.

Hemarojus, esant dažniems paūmėjimams ir antrinei anemijai, iškrentant mazgams (II–III stadija). Recidyvuojanti išangės įplėša. I80-I89

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.6.11.

Tiesiosios žarnos visų sienelių išsikišimas standinantis. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.12.

Odos ir poodinės ląstelienos sužeidimų padariniai, trikdantys judesių funkcijas arba apsunkinantys drabužių, avalynės ar sportinio inventoriaus dėvėjimą. L80-L99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.13.

Po operacijų ar sužeidimų nesutvirtėję randai, apsunkinantys fizinių pratimų atlikimą; randai, turintys polinkį išopėti; randai, sulipę su aplinkiniais audiniais ir trukdantys judėti per vieną ar kitą sąnarį fizinių pratimų metu. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.14.

Krūtinės liaukų ligos. C30-C39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.6.15.

Piktybiniai augliai bet kokios lokalizacijos. C00-D48

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.16.

Nepiktybiniai augliai, kol visiškai pasveikstama. D10-D36

Nerekomenduojama

Sprendžiama pasveikus

2.7.

Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos

2.7.1.

Gerklų, kaklo dalies trachėjos ligos ir pažeidimai, sukeliantys net ir nereikšmingus kvėpavimo ir balso funkcijos sutrikimus. Q30-Q34

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.2.

Nosies pertvaros defektai su ryškiais nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimais (operacijos atliekamos nuo 15 metų). J34, J39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.3.

Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo. H60-H62

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.4.

Eustachijaus kanalo ligos – iki visiško pasveikimo. H68-H69

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.5.

Vienos ar abiejų ausų pūliniai epitimpanitai arba visų formų ir stadijų mezotimpanitai. H66

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.6.

Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija). H72

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką

2.7.7.

Otosklerozė, labirintopatija, kochlearinio nervo uždegimas ir kiti kurtumo požymiai arba stabilus klausos pablogėjimas viena ar abiem ausimis. H80-H83

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.8.

Sutrikęs praeinamumas per Eustachijaus vamzdį ir ausies barofunkcijos sutrikimas. H69

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.7.9.

Vestibulinis vegetacinis sutrikimas net ir vidutinio laipsnio. H81

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.10.

Nosies priedėlių ligos – iki visiško pasveikimo. J00-J99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.11.

Nosies, burnos ruimo, ryklės, gerklų ir trachėjos audinių lėtiniai pakitimai ir deformacijos. J30-J39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.12.

Viršutinių kvėpavimo takų ligos (nosies ertmės polipai), adenoidai, lėtinis dekompensuotas tonzilitas – iki visiško pasveikimo. J00-J06

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.13.

Ozena. J31

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.14.

Anosmija (kvapo nejutimas). J34

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.15.

Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo.

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

2.8.

Infekcinės ligos

2.8.1.

Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos sukeliamos chlamidijų, riketsiozių ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų. A00-A99, B00-B99

Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai.

a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai.

b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos)

2.8.2.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę. A15-A19

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti.

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti

2.8.3.

Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų. A15-A19

Nerekomenduojama

Asmenims, kuriems yra neaktyvi kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkuliozė, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų, galima leisti sportuoti

2.9.

Odos ir venerinės ligos

2.9.1.

Infekcijos ir kitos odos ir poodžio uždegiminės ligos, sunkiai pasiduodančios gydymui; išplitusios formos lėtinės egzemos, difuzinis neurodermatitas su išplitusia lichenifikacija, pūslelinė, herpinis dermatitas, išplitusi psoriazė, išplitusi absceduojanti ir lėtinė opinė piodermija, ribotos ir dažnos recidyvinės egzemos formos, difuzinis neurodermatitas su odos paviršiaus židinine lichenifikacija, diskoidinė raudonoji vilkligė, fotodermatitai. L00-L99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.2.

Kitos odos ir poodžio ligos: lėtinė dilgėlinė, recidyvinė Kvinkės edema, ribota sklerodermija. L50-L75

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.3.

ŽIV viruso sukeltos ligos, įskaitant ŽIV infekavimą. B20-B24

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.4.

Dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos. A50-A64

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.5.

Grybelinės ligos. B35-B49

Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją.

Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją

2.10.

Lytinių organų ligos

2.10.1.

Vyrų lytinių organų ligos (hiperplazijos, priešinės liaukos uždegimai ir kitos ligos, sėklidžių vandenė, orchitas ir epididimitas, fimozė ir apyvarpės perteklius, kitos varpos ligos; sėklidės viržėlio vandenė, kitos vyrų lytinių organų ligos), esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams. N40-N51

Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus

2.10.2.

Moters lytinių organų ligos (vulvos, makšties, Bartolinio liaukos, kiaušidžių, gimdos, dubens organų, pilvaplėvės). N70-N77

Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

2.10.3.

Vulvos venų varikozinis išsiplėtimas. N76

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.4.

Vulvos kraurozė. N76

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.5.

Genitalinė ir ekstragenitalinė endometriozė. N80

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.6.

Ryškiai netaisyklinga moters lytinių organų padėtis. N80-N98

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.10.7.

Išreikšta arba lydima funkcijos sutrikimų moters lyties organų įgimta anomalija, lyties organų neišsivystymas (išreikštas lyties organų infantilizmas), hermofrodizmas. N99, Q50-Q56

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.10.8.

Moters lytinių organų nusileidimas ir iškritimas. N81

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.11.

Odontologinės ligos

2.11.1.

Dantų raidos ir dygimo sutrikimai: 10 ir daugiau dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba jų korekcija nuimamais protezais; 8 krūminių dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba 4 krūminių dantų nebuvimas viršutinio žandikaulio lanko vienoje pusėje ir 4 krūminių dantų nebuvimas apatinio žandikaulio lanko kitoje pusėje arba korekcija nuimamais protezais. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.11.2.

Kitos dantų ir veido anomalijos, žandikaulių ligos, darančios didelę ir vidutinę įtaką kvėpavimo, uoslės, kramtymo, rijimo bei kalbos funkcijoms. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.11.3.

Nepagydomos kietųjų danties audinių, pulpos ir periapikalinių audinių, dantenų ir periodonto, seilių liaukų, liežuvio ir burnos gleivinės ligos. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.12.

Akių ligos ir traumos

2.12.1.

Lagoftalmas, vokų išvirtimas ir blakstienų augimas į akies obuolio pusę (trichiazė), sukeliantis akies dirginimą, trikdantis akies funkciją, vokų suaugimas, voko suaugimas su akies obuoliu, ribojantis arba trikdantis akies judesius ir regėjimą (net vienos akies). H00-H06

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.2.

Voko ptozė, pažeidžianti, veikianti vienos arba abiejų akių regėjimą. H02

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.3.

Nuolatinis nepagydomas ašarojimas, esant ašarų sistemos ligoms. H06

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.4.

Dažnai paūmėjančios lėtinės junginės, ragenos, uvealinio trakto ir tinklainės uždegiminės ir degeneracinės ligos. H10-H13

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.12.5.

Regos nervo ligos. H46-H48

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.6.

Regos nervo atrofija. H46-H48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.7.

Ryški įgimta ir įgyta katarakta (ir trauminė). H15-22, H25-H28

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.8.

Stiklakūnio drumstumas ir destrukcija. H43-H45

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.9.

Akies apvalkalų įgimti ir įgyti defektai, trikdantys regėjimą. H30-H36

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.10.

Afakija. H27.0

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.11.

Akies dugno pakitimai. H55-H59

Nerekomenduojama

 

2.12.12.

Būklė po akies obuolio prasiskverbiančio pažeidimo. H59

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.13.

Svetimkūnis akyje, kurio neįmanoma pašalinti. H59

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.14.

Vienos arba abiejų akių regėjimo laukas susiaurėjęs 20o ir daugiau (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.15.

Akies judėjimo aparato sutrikimai. H55-H59

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.16.

Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą. H46-H48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.17.

Bendrakryptis žvairumas daugiau nei 20o (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.18.

Spalvinio matymo trūkumai. H53-H54

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai

2.12.19.

Refrakcijos sutrikimai: bendrai visoms sporto šakoms – kai regėjimas: a) abiejų akių mažiau kaip 0,6 (be korekcijos); b) ne mažiau kaip 0,6 vienos (stipresnės ) akies ir 0,3 – kitos (silpnesnės) akies (be korekcijos); kontraindikacijos atskiroms sporto šakoms (lentelėje). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.13.

refrakcijos anomalijos

 

Sporto šakos, kurias galima kultivuoti nenaudojant regėjimo korekcijos

Sporto šakos, kurias kultivuojant leidžiama regėjimo korekcija

Sporto šakos, kurias kultivuojant neleidžiama regėjimo korekcija

Sporto šakos, kurias kultivuojant sumažėjęs regėjimas pavojingas, o korekcijos naudojimas neleistinas

2.13.1.

Lengvosios atletikos rūšys (ėjimas, metimai, krosai, šuoliai su kartimi)

Sportinė ir meninė gimnastika

Visos imtynių rūšys

Motosportas

2.13.2.

Sunkioji atletika

Lengvoji atletika

Boksas

Žirgų sportas

2.13.3.

Greitasis čiuožimas

Slidinėjimas

Futbolas

Buriavimas

2.13.4.

Dailusis čiuožimas

Greitasis čiuožimas

Ledo rutulys

Vandens motosportas

2.13.5.

Plaukimas

Dailusis čiuožimas

Vandensvydis

Kalnų slidinėjimas

2.13.6.

Irklavimas

Fechtavimasis

Motosportas

Šuoliai į vandenį

2.13.7.

 

Irklavimas

Žirgų sportas

Alpinizmas

2.13.8.

 

Šaudymas

Šuoliai į vandenį

 

2.13.9.

 

Sunkioji atletika

Šuoliai su slidėmis

 

2.13.10.

 

Tenisas

Alpinizmas

 

2.13.11.

 

Krepšinis

 

 

2.13.12.

 

Tinklinis

 

 

2.13.13.

 

Dviračių sportas

 

 

2.13.14.

 

Kėgliai

 

 

 

 

 

III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS IŠTYRIMO PERIODIŠKUMAS ir PASLAUGŲ MASTAS

 

Eil. Nr.

Sportininkai, sporto šakos

Tikrinimų periodiškumas

Tikrinantys specialistai

Tyrimų apimtis

Pastabos

3.1.

Sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupės nariai

1 kartą per 4 mėn.

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas

Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;

Kiekvienos apžiūros metu

regos įvertinimas;

Kiekvienos apžiūros metu

bendri kraujo ir šlapimo tyrimai;

Kartą per metus, esant indikacijų

elektrokardiograma ramybėje;

Kiekvienos apžiūros metu arba pagal indikacijas

kitų specialistų privalomi tyimai pagal indikacijas, tarp jų elektrokardiograma su apkrova;

Pirmos apžiūros metu

ergometrija arba fizinio krūvio mėginys, atsižvelgiant į tiriamojo amžių, registruojant atsigavimą 3–5 min.

Pagal indikacijas

3.2.

Reguliariai sportuojantys ir dalyvaujantys sporto varžybose (sporto klubų nariai, sporto mokymo įstaigų, sporto centrų auklėtiniai)

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos mėginiai;

Pirmos apžiūros metu arba pagal indikacijas

 

EKG su fizine apkrova ir registruojant atsigavimo periode 3–5 min.

Kartą per metus arba pagal indikacijas

 

širdies echoskopija

Reguliariai sportuojant 1 kartą per metus arba pagal indikacijas

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas

 

Pagal indikacijas

3.3

Lietuvos olimpinės rinktinės ir sporto šakų rinktinių nariai

1 kartą per 3–4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas, kiti specialistai pagal indikacijas

Išplėstiniai, etapiniai ir operatyviniai tyrimai pagal atskirą sporto šakų atstovų ištyrimo programą, patvirtintą bendru Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Olimpinių rinktinių narių išsamūs tyrimai atliekami Vilniaus sporto medicinos centre. Kituose sporto medicinos centruose išsamūs tyrimai olimpiečiams atliekami tik suderinus su LOSC ar VSMC

3.4.

Neįgalieji sportininkai

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir kiti specialistai pagal indikacijas

Pradedant sportuoti nustatoma medicininė-funkcinė klasifikacija. Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas (matuojama be protezų), regos aštrumas. Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai. EKG ramybės būsenos (neįgaliesiems su judamojo aparato negalia, su cerebriniu paralyžiumi ir stuburo smegenų pažeidimu). Kurtiesiems ir blogai matantiems – EKG ramybės būsenos ir su apkrova

 

3.5.

Bokso, kikbokso, Rytų kovų menų treniruotes lankantys sportininkai

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos tyrimai;

Pagal indikacijas

 

galimi papildomi tyrimai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

Pagal indikacijas

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Kartą per metus arba pagal indikacijas

3.6.

Bokso treniruotes lankantys sportininkai

Patikrinimas prieš varžybas

Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Tikrinama likus 10–14 dienų iki varžybų

3.7.

Povandeninis sportas

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos rodikliai;

Kiekvienos apžiūros metu

 

ortostatinis mėginys;

Kiekvienos apžiūros metu

 

kvėpavimo sulaikymo mėginiai

Kiekvienos apžiūros metu

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Kiekvienos apžiūros metu

3.8.

Triatlonas, labai ilgų nuotolių (maratono – 42,125; 50 km) bėgimas, slidinėjimas

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos tyrimai

Kiekvienos apžiūros metu

oftalmologas, neurologas, traumatologas ortopedas, otorinolaringologas ir kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.9.

Triatlonas, labai ilgų nuotolių (42,125; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas

Patikrinimas prieš varžybas

Sporto medicinos gydytojas

Ramybės, krūvio EKG, atsigavimo periode 3–5 min.

 

kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.10.

Techninės sporto šakos (auto-, motosportas, kartingai, motorlaiviai ir kt.)

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte

1 kartą per metus arba pagal indikacijas

oftalmologas, otorinolaringologas,

kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.11.

Sportuotojai

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte

 

Kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

 

 

 

IV. detalUs sporto medicinOs centruose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas

 

Eil. Nr.

PASLAUGOS (pateikiamas minimalus paslaugų mastas, kuris apmokamas biudžeto lėšomis)

4.1.

SPORTO MEDICINOS GYDYTOJO

4.1.1.

Sportininkų sveikatos ištyrimas:

4.1.1.1.

fizinio išsivystymo, judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;

4.1.1.2.

regos aštrumo nustatymas;

4.1.1.3.

plaučių gyvybinės talpos nustatymas;

4.1.1.4.

išsamus sportinės bei ligos anamnezės surinkimas;

4.1.1.5.

palpacija (ypač kreipiant dėmesį į judamąjį aparatą);

4.1.1.6.

auskultacija (širdies, plaučių);

4.1.1.7.

burnos ertmės apžiūra;

4.1.1.8.

pulso tyrimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas netiesioginiu būdu;

4.1.1.9.

kūno temperatūros matavimas;

4.1.1.10.

sportuojančių kūno masės komponentų nustatymas ir įvertinimas.

4.1.2.

Reikalingų tyrimų paskyrimas (hematologinių, bendraklinikinių, biocheminių, elektrokardiogramos, echoskopijos, spiroergometrijos, rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos).

4.1.3.

Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės nustatymas specialiais testais:

4.1.3.1.

20 pritūpimų vietoje;

4.1.3.2.

15 sek. maksimalaus bėgimo vietoje, aukštai keliant kelius;

4.1.3.3.

3 min. bėgimu vietoje, 180 žingsnių per minutę tempu;

4.1.3.4.

Astrando step testu;

4.1.3.5.

Harvardo step testu;

4.1.3.6.

kvėpavimo sulaikymo mėginiu (pagal Serkiną);

4.1.3.7.

ortostatiniu mėginiu.

4.1.4.

Sportininkų sveikatos ir funkcinės būklės analizė ir kitų duomenų įvertinimas.

4.1.5.

Susirgusių ir traumuotų sportininkų gydymas pagal kompetenciją.

4.1.6.

Atsigavimo programų sudarymas.

4.1.7.

Rekomendacijų dėl sveikatos stiprinimo, traumų profilaktikos, treniruočių režimo teikimas.

4.1.8.

Medicininių, funkcinių tyrimų duomenų, atliktų treniruočių, mokomųjų-treniravimo stovyklų ar varžybų metu, analizė, išvadų teikimas.

4.1.9.

Sportininko sveikatos stebėjimo kortelės (forma Nr. 61/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a-LK) pildymas.

 

Sporto varžybų paraiškų medicininis patvirtinimas.

4.1.10.

Susirgusių sportininkų nukreipimas konsultacijoms ir stacionariniam gydymui į antrojo ir trečiojo lygio asmens

4.1.11.

sveikatos priežiūros įstaigas.

4.1.12.

Būtinosios pagalbos teikimas.

4.1.13.

Receptų medikamentams, vitaminams išrašymas bei jų naudojimo aiškinimas.

4.2.

Klinikinės fiziologijos

4.2.1.

Anamnezės patikslinimas.

4.2.2.

Elektrokardiogramos esant ramybės būsenos registravimas (12, 18 derivacijų) ir jos interpretavimas.

4.2.3.

Elektrokardiograma su medikamentais (kalio chlorido, atropino, nitroglicerino) ir jos interpretacija.

4.2.4.

Ergometrija dviratiniu ergometru (testas PWC170, tolerancijos standartiniams krūviams).

4.2.5.

Ergometrija irklavimo ergometru.

4.2.6.

Ergometrija baidarių ergometru.

4.2.7.

Ergometrija bėgtakiu (tredmilu).

4.2.8.

Ortostatinis mėginys.

4.2.9.

Spiroergometrijos tyrimas (testuojant dviratiniu, irklavimo, baidarių ergometrais, bėgtakiu).

4.2.10.

Širdies echoskopija (doplerinė, vienmatė ir dvimatė).

4.2.11.

Kompiuterizuota spirografija.

4.2.12.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas esant ramybės būsenos ir fizinio krūvio metu netiesioginiu būdu.

4.2.13.

Širdies veiklos stebėjimas ergometrijos ar spiroergometrijos metu.

4.2.14.

Defibriliatoriaus naudojimas.

4.2.15.

Anaerobinio slenksčio nustatymas, atliekant laktato mėginį.

4.2.16.

Reakcijos greičio matavimas.

4.2.17.

Teping testo atlikimas ir įvertinimas.

4.3.

KLINIKINĖS LABORATORIJOS

4.3.1.

Automatizuotas kraujo tyrimas:

eritrocitų kiekis;

hemoglobino kiekis;

leukocitų kiekis;

trombocitų kiekis;

leukocitų diferencinis pasiskirstymas;

4.3.2.

Leukocitų diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas mikroskopu.

4.3.3.

Kraujo tyrimas eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG) nustatyti.

4.3.4.

Automatizuotas šlapimo tyrimas:

lyginamasis svoris;

šarmų-rūgščių pusiausvyra (PH);

baltymas;

bilirubinas;

urobilinogenas;

ketonai;

eritrocitai;

leukocitai;

bakterijos.

4.3.5.

Šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas.

4.3.6.

Automatizuotas biocheminis kraujo tyrimas:

bendrojo cholesterolio koncentracija;

didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija;

trigliceridai;

bilirubinas;

amilazė;

kasos amilazė;

aspartataminotransferazė (GOT);

alaninaminotransferazės (GPT);

gama gliutamintransferazė (GGT);

kalis;

šlapalas;

šlapimo rūgštis;

kreatinkinazė (CK);

kreatininas;

gliukozė.

4.4.

FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJO

(fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dirbantis Sporto medicinos centre, teikia trumpalaikes – iki 14 d. nemedikamentinio gydymo paslaugas ir vykdo sportininkų atsigavimą skatinančias programas, panaudojant nemedikamentines priemones; esant indikacijoms ilgalaikiam nemedikamentiniam gydymui ir reabilitacijai – siunčia sportininkus į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaudamasis šias paslaugas reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“.

4.4.1.

Nemedikamentiniam gydymui siųstų sportininkų ištyrimas:

4.4.1.1.

sąnarių goniometrija;

4.4.1.2.

pėdos skliautų ištyrimas ir įvertinimas;

4.4.1.3.

elektrodiagnostika;

4.4.1.4.

raumenų jėgos, ištvermės, galūnių apimties ir ilgio matavimai;

4.4.1.5.

įvairių organų ir sistemų funkcijų testavimas;

4.4.1.6.

rentgenologinių, laboratorinių tyrimų, EKG, sonoskopijų paskyrimas;

4.4.1.7.

receptų išrašymas, medikamentų skyrimas.

4.4.2.

Nemedikamentinio gydymo ir nemedikamentinės atsigavimo programos dalies sudarymas:

4.4.2.1.

kineziterapijos procedūrų paskyrimas;

4.4.2.2.

fizioterapijos procedūrų paskyrimas;

4.4.2.3.

masažo procedūrų paskyrimas.

4.4.3.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atliekamos procedūros:

4.4.3.1.

gydymas lazeriu;

4.4.3.2.

gydymas šalčiu (krioterapija);

4.4.3.3.

griaučių-raumenų stimuliacija.

4.5.

KINEZITERAPEUTO

4.5.1.

Kineziterapijos procedūros (grupinės, individualios):

4.5.1.1.

kineziterapija sergant vidaus ligomis;

4.5.1.2.

kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis;

4.5.1.3.

kineziterapija sergant ortopedinėmis ligomis;

4.5.1.4.

kineziterapija po traumų;

4.5.2.

Mechanoterapija.

4.6.

FIZIOTERAPIJOS

4.6.1.

Ultragarso (su medikamentais ir be jų ) terapija.

4.6.2.

Amplipulsterapija (su medikamentais ir be jų).

4.6.3.

Elektroforezė.

4.6.4.

Raumenų elektrostimuliavimas..

4.6.5.

Ultravioletinių spindulių terapija:

4.6.5.1.

bendra;

4.6.5.2.

lokali;

4.6.6.

Ultraaukšto dažnio (UAD) terapija.

4.6.7.

Mikrobangų terapija.

4.6.8.

Interferencinių srovių terapija.

4.6.9.

Darsonvalizacija.

4.6.10.

Diadinamoterapija.

4.6.11.

Veninės kraujotakos stimuliavimo terapija.

4.6.12.

Transkutaninio stimuliavimo terapija.

4.7.

MASAŽO

4.7.1.

Atskirų kūno sričių masažas:

4.7.1.1.

galvos;

4.7.1.2.

veido;

4.7.1.3.

kaklo srities;

4.7.1.4.

viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių;

4.7.1.5.

alkūnės sąnario;

4.7.1.6.

riešo sąnario;

4.7.1.7.

plaštakos ir dilbio;

4.7.1.8.

krūtinės ląstos (iš priekio ir nugaros);

4.7.1.9.

nugaros;

4.7.1.10.

pilvo raumenų;

4.7.1.11.

juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis;

4.7.1.12.

nugaros ir juosmens srities;

4.7.1.13.

segmentinis kaklo, stuburo ir krūtinės srities;

4.7.1.14.

stuburo srities;

4.7.1.15.

apatinių galūnių;

4.7.1.16.

klubo sąnario;

4.7.1.17.

kelio sąnario;

4.7.1.18.

čiurnos sąnario;

4.7.1.19.

pėdos ir blauzdos.

4.7.2.

Sportinis masažas.

4.8.

GYDYTOJO OFTALMOLOGO

4.8.1.

Anamnezės surinkimas.

4.8.2.

Ligonio apžiūra, regos organų būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.

4.8.3.

Papildomų ištyrimų atlikimas.

4.8.4.

Rekomendacijų dėl galimybės treniruotis pagal pasirinktą sporto šaką teikimas.

4.8.5.

Gydymo paskyrimas, receptų išrašymas, sekimas ir kontrolė.

4.8.6.

Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

4.8.7.

Būtinų veiksmų, reikalingų paciento sveikatai gerinti, vykdymas.

4.8.8.

Profilaktinė regos organų apžiūra:

4.8.8.1.

regėjimo aštrumo ištyrimas;

4.8.8.2.

akinių parinkimas;

4.8.8.3.

refrakcijos ištyrimas;

4.8.8.4.

spalvų jutimo tyrimas;

4.8.8.5.

akių apžiūra plyšine lempa su akių dugno tyrimu „Volk linze”;

4.8.8.6.

akių padėties akiduobėje bei jų judrumo ištyrimas;

4.8.8.7.

akipločio tyrimas;

4.8.8.8.

akispūdžio tyrimas;

4.8.9

Lašų lašinimas ir tepalų įterpimas į jungties maišelį.

4.8.10.

Vokų krašto uždegimų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.11.

Svetimkūnių pašalinimas iš jungties.

4.8.12.

Konjunktyvitų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.13.

Ašarų liaukų uždegimo diagnozavimas ir gydymas.

4.8.14.

Ašarų kanalo uždegimo diagnozavimas ir gydymas.

4.8.15.

Episklerito ir sklerito diagnozavimas ir gydymas.

4.8.16.

Tinklainės ligų diagnozavimas.

4.8.17.

Regos nervo ligų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.18.

Akiduobės ligų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.19.

Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus akių traumoms.

4.8.20.

Žvairumo nustatymas.

4.9.

GYDYTOJO OTORINOLARINGOLOGO

4.9.1.

Anamnezės surinkimas.

4.9.2.

Išorinių LOR organų apžiūra ir įvertinimas.

4.9.3.

Nuoseklus LOR organų ištyrimas:

4.9.3.1.

Nosies apžiūra:

4.9.3.1.1.

išorinė nosies apžiūra;

4.9.3.1.2.

priekinė nosies rinoskopija naudojant išplėtiklį;

4.9.3.1.3.

gleivinės, nosies kriauklių, pertvaros būklės, išskyrų nosies ertmėje, papildomų darinių įvertinimas;

4.9.3.1.4.

kvėpavimo per nosį įvertinimas;

4.9.3.1.5.

prienosinių ančių fluorografinio bei rentgenografinio ištyrimo įvertinimas.

4.9.3.2.

Nosiaryklės apžiūra (nosiaryklės apžiūrėjimas užpakalinės rinoskopijos metodu ir įvertinimas).

4.9.3.3.

Ryklės ištyrimas (ryklės užpakalinės sienelės, gomurio lankų, tonzilių ir kaklo limfmazgių apžiūra ir įvertinimas).

4.9.3.4.

Gerklų ištyrimas:

4.9.3.4.1.

viršutinių kvėpavimo takų būklės įvertinimas;

4.9.3.4.2.

balso tembro, mikčiojimo ar kitų sutrikimų įvertinimas;

4.9.3.4.3.

antgerklio įvertinimas;

4.9.3.4.4.

balso klosčių būklės įvertinimas naudojant gerklų veidrodėlį;

4.9.3.4.5.

papildomų darinių įvertinimas;

4.9.3.4.6.

gerklų funkcijos įvertinimas.

4.9.3.5.

Klausos organų įvertinimas:

4.9.3.5.1.

išorinės ausies, kaušelio, speninės ataugos ir landos apžiūra;

4.9.3.5.2.

ausies būgnelio ir jo pakitimų įvertinimas;

4.9.3.5.3.

randų ir perforacijų įvertinimas;

4.9.3.5.4.

klausomojo vamzdžio funkcijos įvertinimas;

4.9.3.5.5.

kamertoninis tyrimas;

4.9.3.5.6.

klausos aštrumo įvertinimas;

4.9.3.5.7.

audiometrinio klausos ištyrimo įvertinimas.

4.9.4.

Atliekamos gydymo procedūros:

4.9.4.1.

ausų prapūtimas pagal Policerį;

4.9.4.2.

ausų hematomų punktavimas;

4.9.4.3.

tvarsčių uždėjimas po punkcijos;

4.9.4.4.

sieros kamščių plovimas;

4.9.4.5.

nosies kraujagyslių prideginimas;

4.9.4.6.

nosies punkcijos atlikimas;

4.9.4.7.

nosies priekinė tamponada;

4.9.4.8.

paratonziliarinių injekcijų atlikimas;

4.9.4.9.

paratonzilinio pūlinio punkcija ir invazija;

4.9.4.10.

tonzilių plovimas;

4.9.4.11.

tonzilių medikamentinis tepimas;

4.9.4.12.

ryklės prideginimas skystu azotu;

4.9.4.13.

gerklų instiliacija medikamentais.

4.10.

GYDYTOJO ORTOPEDO TRAUMATOLOGO

4.10.1.

Ligonio anamnezės surinkimas.

4.10.2.

Ligonio apžiūrėjimas, palpacija, surinktų duomenų įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.

4.10.3.

Profilaktinis sveikatos tikrinimas.

4.10.4.

Papildomų tyrimų skyrimas.

4.10.5.

Tvarstymas.

4.10.6.

Žaizdų perrišimas.

4.10.7.

Žaizdų priežiūra.

4.10.8.

Išorinio kraujavimo stabdymas.

4.10.9.

Vietinės blokados lidokainu, novokainu.

4.10.10.

Vietinė infiltracinė anestezija.

4.10.11.

Pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas.

4.10.12.

Siūlų išėmimas.

4.10.13.

Odos pūlingos infekcijos chirurginis gydymas.

4.10.14.

Sąnarių punkcijos.

4.10.15.

Svetimkūnių, esančių odoje, šalinimas.

4.10.16.

Įaugusio nago pašalinimas.

4.10.17.

Venos punkcija.

4.10.18.

Gipso tvarsčio uždėjimas ir nuėmimas.

4.10.19.

Vaistų paskyrimas. Esant indikacijų, siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai dėl nemedikamentinio gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos.

4.10.20.

Raumenų ir skeleto, sąnarių ultragarsinis tyrimas.

4.10.21.

Gydymo sekimas, koregavimas, kontrolė.

4.10.22.

Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

4.11.

GYDYTOJO NEUROLOGO

4.11.1.

Ligonio gyvenimo bei neurologinės anamnezės surinkimas.

4.11.2.

Neurologinis ligonio apžiūrėjimas:

4.11.2.1.

cerebro bulbarinių nervų funkcijos įvertinimas;

4.11.2.2.

sausgyslinių, periostalinių refleksų ir patologinių refleksų buvimo nustatymas;

4.11.2.3.

galūnių skausminio, temperatūrinio jautrumo įvertinimas;

4.11.2.4.

autonominės sistemos būklės įvertinimas;

4.11.2.5.

raumenų tonuso, meninginių simptomų bei magistralinių kraujagyslių auskultacija;

4.11.2.6.

koordinacinių mėginių atlikimas;

4.11.2.7.

eisenos, stuburo biomechanikos patikrinimas;

4.11.2.8.

stuburo funkcijos įvertinimas, išaiškinant tempimo ir iškritimo požymius.

4.11.3.

Preliminarios diagnozės nustatymas.

4.11.4.

Profilaktinis neurologinis apžiūrėjimas.

4.11.5.

Papildomų tyrimų skyrimas:

4.11.5.1.

rentgenogramų;

4.11.5.2.

kompiuterinės tomografijos;

4.11.5.3.

magnetinio rezonanso tyrimo;

4.11.5.4.

akių dugno tyrimo;

4.11.5.5.

elektroencefalogramos;

4.11.5.6.

elektroneuroangiografijos;

4.11.5.7.

laboratorinių bei klinikinių fiziologinių tyrimų.

4.11.6.

Skiria gydytojų konsultacijas:

4.11.6.1.

ortopedo traumatologo;

4.11.6.2.

neurochirurgo arba angiochirurgo.

4.11.7.

Pacientų gydymas, skiriant medikamentinį gydymą.

4.12.

TEIKIAMOS PROCEDŪRŲ KABINETE

4.12.1.

Injekcijos:

4.12.1.1.

į paodį;

4.12.1.2.

į raumenis;

4.12.1.3.

į veną.

4.12.2.

Lašinės infuzijos.

4.12.3.

Skiepijimo procedūros.

4.12.4.

Kraujo paėmimas:

4.12.4.1.

biocheminiams tyrimams;

4.12.4.2.

kraujo grupei nustatyti;

4.12.4.3.

genetiniams tyrimams.

 

V. MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMAS SPORTO RENGINIŲ, ĮSKAITANT MOKOMĄSIAS TRENIRUOČIŲ STOVYKLAS, METU

 

5.1. Sportininkas, dalyvaujantis sporto renginiuose (sporto varžybose arba treniruočių stovyklose), privalo būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti gydytojo leidimą (forma Nr. 068/a), pasirašytą sporto medicinos gydytojo, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu.

5.2. Sporto renginių organizatoriai (vyriausiasis teisėjas, vyriausiasis treneris, stovyklos vadovas) atsakingi, kad visos sporto renginiuose dalyvaujančios komandos ar atskiri sportininkai turėtų teisingai įformintas sporto varžybų paraiškas arba gydytojo išduotus leidimus (forma Nr. 068/a).

5.3. Sporto varžybose dalyvaujančių asmenų grupės leidimas dalyvauti sporto renginyje gali būti įformintas patvirtinta sporto varžybų paraiška. Paraiškoje privalo būti nurodyta jos įforminimo data. Paraišką pasirašo ir už teisingą jos įforminimą atsako sporto medicinos gydytojas, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantis šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas. Paraiška patvirtinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu. Paraiška galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

5.4. Sporto renginių organizatoriai sporto renginių metu privalo:

5.4.1. užtikrinti reikiamą medicinos personalo skaičių, atsižvelgdami į sporto šaką, varžybų arba treniruočių stovyklos lygį ir dalyvių skaičių;

5.4.2. ne vėliau kaip prieš 14 dienų prieš sporto varžybų pradžią pateikti paraišką asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl medicinos personalo ar medicinos pagalbos automobilio, nurodydami varžybų vietą, laiką, vyriausiąjį teisėją ar atsakingą už varžybų organizavimą sporto darbuotoją, bei numatyti lėšų, reikalingų medikamentams įsigyti ir medicinos personalui už paslaugas apmokėti, kiekį;

5.4.3. sudaryti medicinos personalui tinkamas darbo sąlygas;

5.4.4. užtikrinti sužeisto, susirgusio sportininko, sporto renginio organizatorių ir žiūrovų transportavimą į gydymo įstaigą;

5.4.5. laiku atsiskaityti už suteiktas medicinos paslaugas sporto varžybų metu;

5.4.6. apmokėti įstaigai už sunaudotą tvarsliavą, įtvarus, medikamentus sporto varžybų metu, teikiant medicinos pagalbą.

5.5. Sporto renginius aptarnaujantis medicinos personalas privalo:

5.5.1. turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus;

5.5.2. turėti aiškius skiriamuosius ženklus;

5.5.3. kvalifikuotai teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą sporto varžybų metu;

5.5.4. registruoti sporto renginių metu įvykusias traumas bei susirgimus ir informuoti apie tai sporto renginių organizatorius, laiku pateikti informaciją (forma Nr. 062/a) medicinos personalą siuntusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui ar atsakingam asmeniui;

5.5.5. apie sunkias sportines traumas (kaulų lūžimai, sąnarių išnirimai, raumenų ir sausgyslių nutrūkimai, galvos ir stuburo smegenų pažeidimas, vidaus organų pakenkimai), mirties atvejus sporto renginių metu pranešti (forma Nr. 062-1) Kūno kultūros ir sporto departamentui.

5.6. Sporto bazių, kuriose vyksta sporto renginiai, administracija visiškai atsako už jos patalpų, aikščių įrengimą ir inventoriaus kokybę bei saugumą sportuojančių asmenų ir žiūrovų sveikatai.

5.7. Jei medicinos personalo darbuotojas yra sporto bazės darbuotojas, jis privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus bei teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją.

5.8. Sporto bazės budėtojas (ne medicinos darbuotojas) privalo turėti pirmosios pagalbos priemonių vaistinėlę, neštuvus.

5.9. Pagal kiekvienos sporto šakos ar atskiros jos rungties sveikatos pažeidimo rizikos laipsnį skiriamas reikalingas medicinos personalas. Sporto šakos pagal pažeidimo lygį skirstomos į aukštos rizikos, vidutinės ir žemos rizikos:

5.9.1. Aukštos rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (maratonas, 30 km ir 50 km ėjimas, šuoliai su kartimi), boksas, šuoliai į vandenį, dviračių sportas, žirgų sportas (trikovė), fechtavimas, žolės riedulys, sportinė gimnastika, rankinis, ledo ritulys, dziudo, šiuolaikinė penkiakovė (jojimas), čiuožimas (dailusis, greitasis ir trumpasis), kalnų slidinėjimas (slalomas, šuoliai nuo tramplyno ir su snieglente), futbolas, regbis, karatė, taikvando, triatlonas, vandensvydis, sunkioji atletika, imtynės.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, greitosios pagalbos automobilis su medicinos personalo brigada.

5.9.2. Vidutinės rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (išskyrus maratoną, 30 km, 50 km ėjimą, šuolį su kartimi), badmintonas, krepšinis, biatlonas, bobslėjus, rogučių sportas, slidinėjimas, baidarių-kanojų akademinis irklavimas, tenisas, buriavimas, tinklinis.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojama minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį bei jam privažiuoti. Papildomai, atsižvelgiant į dalyvių skaičių, gali būti slaugytojų, kineziterapeutų, turinčių tvarstymo įgūdžių, masažuotojų.

5.9.3. Žemos rizikos sporto šakos:

Nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip šaudymas iš lanko, šaudymas, sinchroninis plaukimas, plaukimas, stalo tenisas. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį. Papildomai gali būti kineziterapeutų, masažuotojų.

5.9.4. Kitos sporto šakos:

Varžybos negali vykti be medicinos personalo. Kiekvieno renginio metu privalo būti asmuo, sugebantis teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą.

5.10. Vykdant didelių sporto renginių medicininį aptarnavimą, būtina atsižvelgti į dalyvių bei galimų žiūrovų skaičių. Rekomenduotina prieš tokias varžybas medicinos atstovams kartu su varžybų organizatoriais aptarti medicinos personalo skaičių ir galimos medicinos pagalbos teikimo mastą. Labai svarbu užtikrinti neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimą bei evakuaciją tokių renginių atidarymų bei uždarymų metu, ypač jei jie vyksta šaltu ar karštu oru. Tam turi būti organizuotos padėjėjų iš sporto darbuotojų brigados.

5.11. Techninių sporto šakų varžybose (automobilių, motokroso, kartingų, laivų, aviacijos sporto, parašiutų sporto ir kt.), privalo būti greitosios medicinos pagalbos automobiliai su medikų brigadomis. Jų skaičius ir išdėstymas varžybų metų priklauso nuo sporto šakos.

5.12. Medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą sporto varžybų metu, privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605) pateiktais pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių aprašymais.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-184, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 29-1370 (2011-03-08), i. k. 1112250ISAK000V-184

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo

Nr. V-943  redakcija)

 

NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA

 

1. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (toliau – Tvarka) nustato įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtį ir dažnį.

2. Tvarkoje nustatyti tyrimai atliekami atsižvelgiant į asmenų amžiaus grupes.

3. Tvarkos 5.1–5.7, 5.13–5.17 papunčiuose numatytus tyrimus pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas, o 5.8–5.13 papunkčiuose nurodytus tyrimus atlieka šeimos gydytojas kartu su bendrosios praktikos slaugytoju, bendruomenės slaugytoju ar išplėstinės praktikos slaugytoju (universitetams parengus išplėstinės praktikos slaugytojus).

4.Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta įstatymuose.

5. Sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtis ir dažnis:

 

Eil.

Nr.

Atliekami

tyrimai

Tyrimų dažnis pagal amžiaus grupes

Iki 18 metų

19–40 m.

41–65 m.

Nuo 65 metų

5.1.

Odos ir matomų

gleivinių apžiūra

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus

1 kartą per 2 metus, jei nėra

rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar-

tus per metus

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus

5.2.

Burnos apžiūra

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

5.3.

Periferinių limfmazgių apčiuopa

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu

5.4.

Krūtų apžiūra ir apčiuopa

 

 

 

Mamografija

1 kartą per 2 metus

 

 

 

Esant indikacijų

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų,

50–65 m. 1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų,

65–69 m. 1 kartą per 2 metus

5.5.

Ginekologinė apžiūra

Esant indikacijų

Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas

1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas

1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas

5.6.

Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu

Esant indikacijų

1 kartą per 2 metus

41–50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus

1 kartą per metus

5.7.

Plaučių rentgenologinis ištyrimas

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

5.8.

Svorio, ūgio matavimas

1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus

1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus

1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus

1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus

5.9.

Elektrokardiogramos atlikimas

Esant indikacijų

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

5.10.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

5.11.

Regėjimo aštrumo nustatymas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

5.12.

Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

5.13.

Akispūdžio matavimas

Esant indikacijų

1 kartą per 2  metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

5.14.

Bendras kraujo tyrimas

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

5.15.

Bendras šlapimo tyrimas

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per  metus

5.16.

Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per 2  metus

1 kartą per metus

5.17.

Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas

Esant indikacijų

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-943, 2015-08-11, paskelbta TAR 2015-08-17, i. k. 2015-12372

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. V-973

7 priedas

 

VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias sveikatos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

 

2. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos:

2.1. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

2.2. Transporto priemonių vairuotojai, kurių kategorijos ir minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti, nurodyti 2 lentelėje, skirstomi į dvi grupes:

2.2.1. 1 grupė – AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-224, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02965

 

2.2.2. 2 grupė – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai.

3. Šio aprašo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (įgyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą), (toliau – kandidatai), arba vairuotojai, norintys atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas.

5. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

6. Visi kandidatai bei 1 ir 2 grupės ir joms prilyginti vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka.

7. Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas nurodyti 1 lentelėje.

9. Kandidatai ir vairuotojai prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną) (4 lentelė).

10. Kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę:

10.1. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – F Nr. 025/a), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

10.2. Pacientų, kurių sveikata tikrinama SPĮ, prie kurios jie prisirašę, psichikos sveikatą tikrina šią sveikatos priežiūros įstaigą aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras. Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu jis psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras;

10.3. Kandidatas arba vairuotojas apsilankymo pas šeimos arba vidaus, arba vaikų ligų gydytoją metu užpildo, pasirašo ir pateikia gydytojui Klausimyną dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalę (Aprašo priedas). Gydytojas, įvertinęs atsakymus, naudodamasis Obstrukcinės miego apnėjos sindromo (toliau – OMA) klausimyno vertinimo metodika ir įtaręs šią ligą, siunčia kandidatą arba vairuotoją Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka gydytojo neurologo arba gydytojo pulmonologo konsultacijos.

Papildyta punktu:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

 

11. Medicinos dokumentų išrašas pagal F 025/a, F 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus.

12. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:

12.1. nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

12.2. pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai);

12.3. pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F 048/a) – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant vairuotoju pagal darbo sutartį. Tikrinant 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamasi ir Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), o tikrinant vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127).

13. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 p. nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus / vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro / vaikų ir paauglių psichiatro.

14. Neteko galios nuo 2019-04-17

Punkto naikinimas:

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

 

15. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tikrinimo tvarka nurodyta Aprašo 1 lentelės 4 dalyje.

16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a).

17. Vairuotojo, turinčio galiojančią F Nr. 083-1/a, sveikata gali būti tikrinama anksčiau šiais atvejais: asmens sveikatos priežiūros specialistui nurodžius, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

 

18. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis nurodant Bendrijoje taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai) asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus / vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

19. Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas).

20. Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 083-1/a atiduodama pacientui.

21. Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į F Nr. 048/a, įsidarbinant – ir į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau – F Nr. 047/a).

22. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į Aprašo 3 lentelėje „Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

 

23. Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau – F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu.

24. Mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems negu nurodyta šio Aprašo 2 lentelėje „Transporto priemonių kategorijos, minimalus vairuotojų amžius“, išduodama Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininė pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo – F Nr. 083-1/a.

25. Pažyma F Nr. 083-1/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Tais atvejais, kai minimalų vairuotojų amžių nustato ne šis įstatymas, o kiti teisės aktai, taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

 

26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą ar Lietuvos kelių policijos tarnybą apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės negali vairuoti traktorių ir (arba) savaeigių mašinų, o apie asmenis, kurie  dėl sveikatos būklės negali vairuoti kitų transporto priemonių – valstybės įmonę „Regitra“. Informacija, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, pateikiama nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

 

27. Jei laminuojama, pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28. Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai).

29. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK.

30. Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

 

1 lentelė

 

 

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS

 

 

Tikrinamieji: kandidatai ir vairuotojai

Tikrinimų periodiškumas

Sveikatos tikrintojai

Tyrimai

Pirminis lygis

Kiti

1. 1 grupės:

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas arba vaikų ligų gydytojas

Oftalmologas, tikrinant kandidatą pirmą kartą, vėliau periodiškai – jei siunčia šeimos gydytojas.

Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.

Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto – regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo tyrimas.

Klausos – šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos tyrimai. EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).

 

Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui ar neurologui skyrus).

1.1. asmenys iki 55 metų

1 kartą per 10 metų

1.2. asmenys nuo 56 iki 69 metų

 

 

 

 

1 kartą per 5 metus

 

 

 

 

1.3. asmenys nuo 70 iki 79 metų

1 kartą per 2 metus

Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas.

Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.

1.4. asmenys nuo 80 metų

kasmet

 

2. 2 grupės vairuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiami kenksmingų veiksnių)

1 kartą per 2 metus

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas.

Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.

Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo (spręsti individualiai).

Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma, vestibulinės funkcijos tyrimai.

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).

Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). 

Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu (13 priedas), patvirtintu Lietuvos Respublikоs sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ (toliau –  13 priedas).

2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkai

2.2. dirbantieji kitomis kenksmingomis sveikatai sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo aplinkos temperatūra, kiti veiksniai)

3. Vairuotojai, dirbantys didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei sąlygomis:

 

3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovininių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas (be vairuotojo) vairuotojai;

 

3.2. automobilių, skirtų kroviniams vežti, šių transporto priemonių su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, jų kategorijoms priskiriamų vilkikų vairuotojai;

 

3.3. B kategorijos transporto priemonių ir naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.) vairuotojai;

 

3.4. motorinių transporto priemonių (troleibusų – T) vairuotojai.

 

4. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

1 kartą per 2 metus

 

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringolo-gas neurologas.

Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.

 

 

Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo (spręsti individualiai). Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma – esant indikacijų, vestibulinės funkcijos tyrimai.

 

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).

 

Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus). 

 

Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis  13 priedu.

5. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, nenumatyti 4 punkte:

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) ar vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringolo-gas, neurologas.

Pulmonologas* arba neurologas* tikrina, jei siunčia šeimos gydytojas, esant įtarimui dėl OMA.

Regėjimo aštrumo, regėjimo lauko tyrimai, akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), regėjimo prieblandoje, jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo, spalvinio jutimo tyrimai (spręsti individualiai).

Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma, vestibulinės funkcijos tyrimai.

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG.

Viso nakties miego laikotarpio respiracinė poligrafija ir / ar polisomnografija ir kiti tyrimai (pulmonologui arba neurologui skyrus).

Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis 13 priedu.

5.1. asmenys iki 59 metų amžiaus

1 kartą per 5 metus

5.2. asmenys nuo 60 iki 70 metų amžiaus

1 kartą per 2 metus

5.3. asmenys nuo 70 metų amžiaus

1 kartą per 1 metus

 

 

 

* įstaigose, kurios turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba vertinti gydymo efektyvumą.

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

 

 

2 lentelė

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, MINIMALUS VAIRUOTOJŲ AMŽIUS

 

Transporto priemonių kategorija

Pagrindiniai duomenys

Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti

AM

Mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai

15 metų

A1

Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3 ir jų galia neviršija 11 kW

16 metų

A

Motociklai su šonine priekaba arba be jos

18 metų (teisė vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW arba galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis viršija 0,16 kW/kg, suteikiama tik turint ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su žemesnėmis charakteristikomis vairavimo patirtį) arba 21 metai

A2

Motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės

18 metų

B1

Triračiai ar keturračiai motociklai

16 metų

B

Automobiliai, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie turi ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio

18 metų

BE

B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų

Cl

Automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų

C1E

Cl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio

18 metų

C

Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai

CE

C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai

D1

Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai

D1E

Dl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 12 000 kg bei priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vežti

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai

D

Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai

DE

D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai

T

Troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu

21 metai

TR 1 kategorijos traktoriai

iki 60 kW variklio galios traktoriai

15 metų (be teisės važiuoti keliais, kol sukaks 16 metų)

TR 2 kategorijos traktoriai ir savaeigės mašinos

60 kW arba didesnės variklio galios traktoriai ir savaeigės mašinos

17 metų

 

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-224, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02965

 

 

3 lentelė

 

MINIMALIOS SVEIKATOS TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, SIEKIANTIEMS VAIRUOTI IR VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ

 

Eil. Nr.

Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę

(Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones)

Transporto priemonių, kurias vairuoti draudžiama, kategorijos bei apribojimų (žr. 5 lentelę) kodai

1 grupė

2 grupė

1

2

3

4

1.

REGĖJIMAS

Visi kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti šeimos gydytojo patikrinami, ar jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstų abejonių dėl kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti regėjimo, jį tikrina gydytojas oftalmologas. Patikrinimo metu dėmesys visų pirma kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje, jautrumą ryškiai šviesai ir kontrastinį jautrumą, diplopiją (dvejinimasis) ir į kitas regėjimo funkcijas, kurios gali trukdyti saugiai vairuoti.

1 grupės vairuotojams, kurių regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, pažymėjimai gali būti išduodami išskirtiniais atvejais; tokiais atvejais gydytojas oftalmologas turėtų ištirti vairuotojo regėjimą ir nustatyti, ar jis neturi jokių kitų regėjimo funkcijos sutrikimų, įskaitant jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo ir regėjimo prieblandoje sutrikimus. Vairuotojas ar kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti taip pat turėtų būti išlaikęs kompetentingos valdžios institucijos organizuotą vairavimo egzaminą. Šiame priede intraokuliniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais.

 

 

 

1 grupė.

 

 

1.1.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokulinis regėjimas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5.

Be to, regėjimo horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.

Jei kandidatui nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas jam gali būti išduotas ar atnaujintas su sąlyga, kad jis bus reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo.

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07

 

1.2.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turėtų būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5. Gydytojas oftalmologas turėtų patvirtinti, kad tokia kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti, ir kad regėjimo ta akimi laukas atitinka 1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

Spręsti individualiai

 

1.3.

Jeigu diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti yra draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų sutikimą.

Spręsti individualiai

 

 

2 grupė:

 

 

1.4.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,1. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad mažiausias regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,1, toks regėjimo aštrumas privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. Korekcija turi būti gerai toleruojama.

Be to, regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kurių regėjimo kontrastinis jautrumas yra sumažėjęs arba nustatyta diplopija.

Smarkiai pablogėjus vienos akies regėjimui, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus palankią gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų išvadą.

 

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01, 01.02, 01.05, 01.06, 01.07

1.5.

Diplopija ir žvairumas: H49–H50; H53.0–H53.2. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.6.

Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36. Minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,1) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. H25–H28, H33 atveju, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.7.

Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos).

Leidžiama vairuoti, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,1 kita akimi (1 grupės kategorijų vairuotojams – kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi).

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.8.

Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.): H30–H36, H47. (H30–H36 atvejais leidžiama vairuoti 1 gr. kategorijų transporto priemones, kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena geriau matančia akimi).

Visos transporto priemonės – H30.1–H36 H47

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

1.9.

Glaukoma: H40.1–H40.9, H42.

Esant pradinei nekompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi, gydytojas oftalmologas sprendžia individualiai dėl galimybės vairuoti bei tikrinimo periodiškumo.

Spręsti individualiai

Spręsti individu- aliai

2.

KLAUSA

1 grupė:

Esant klausos susilpnėjimui (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 5 m atstumu, gydytojas otorinolaringologas atlieka audiogramą. Jeigu geriau girdinčios ausies klausos sutrikimo laipsnis, esant 500 ir 1000 Hz dažniui, viršija 40 dB, būtina naudoti klausos ir susikalbėjimo pagalbinę priemonę (taikomas apribojimas 02).

2 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti klausos sutrikimų turintiems kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.

Jeigu geriau girdinčios ausies klausos sutrikimo laipsnis, esant 500 ir 1000 Hz dažniui, viršija 40 dB, būtina naudoti klausos ir susikalbėjimo pagalbinę priemonę (taikomas apribojimas 02).

Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų.

 

 

2.1.

Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9

PASTABA:

Individualiu sprendimu gydytojų komisija gali leisti vairuoti A, A1, A2, AM, B, B1 ir BE kategorijų  transporto priemones.

Visos transporto priemonės

Visos transporto priemonės

2.2.

Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4

PASTABA:

Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai.

Visos transporto priemonės

Visos transporto priemonės

3.

ASMENYS, TURINTYS JUDĖJIMO SUTRIKIMŲ

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ir neatnaujinami vairuotojams, kuriems nustatyti judėjimo sistemos sutrikimai, keliantys pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui.

1 grupė:

1. Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ir vairuotojams išduodami atsižvelgiant į vairuotojų sveikatos tikrinimo arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos (toliau kartu – gydytojų komisija) išvadą.

Ši išvada turi remtis atitinkamo sutrikimo medicininiu įvertinimu ir, jei būtina, vairavimo gebėjimų ir elgsenos praktiniu patikrinimu. Išvadoje turi būti nurodyta, koks transporto priemonės pritaikymas reikalingas ir ar vairuotojui reikalinga ortopedijos techninė priemonė, kuria naudojantis, atsižvelgiant į vairavimo gebėjimų ir elgsenos patikrinimo rezultatus, vairavimas nekeltų pavojaus.

Gydytojų komisija gali iš karto priimti individualų sprendimą dėl asmenų, turinčių judėjimo sutrikimų, galimybės vairuoti, kai asmeniui saugiai vairuoti pakanka tik transporto priemonės su automatine pavarų dėže arba transporto priemonės su rankinio valdymo sistema.

Jeigu asmuo, turintis judėjimo sutrikimų, gali vairuoti tik transporto priemonę su automatine pavarų dėže, išvadoje įrašomas transporto priemonės pritaikymo kodas 10.02 (automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas).

Jeigu asmuo, turintis judėjimo sutrikimų, gali vairuoti tik transporto priemonę su rankinio valdymo sistema, priklausomai nuo to, ar asmuo planuoja vairuoti automobilį su automatine ar mechanine pavarų dėžę, išvadoje įrašomi 3 transporto priemonės pritaikymo kodai:

a) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 10.02 (automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas) – transporto priemonei su automatine pavarų dėže;

b) 20.06 (ranka valdomas stabdys), 25.04 (ranka valdomas akseleratorius) ir 15.02 (ranka valdoma sankaba) – transporto priemonei su mechanine pavarų dėže (šią kodų kombinaciją rekomenduojama naudoti, kai asmens sveikata tikrinama ne pirmą kartą ir jis jau vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže).

Jeigu gydytojų komisija nusprendžia, kad išvadai dėl tikrinamo asmens sveikatos būklės tinkamumo vairuoti priimti nepakanka turimos informacijos, tikrinamas asmuo siunčiamas praktiškai patikrinti vairavimo gebėjimų į įstaigą, turinčią įrangą, leidžiančią įvertinti specifinius vairavimo gebėjimus (vairo pasukimo jėgą, ištvermę, rankinio akseleratoriaus stūmimo, traukimo jėgą, reakcijos greitį, pedalo paspaudimo jėgą ir kt.) ir galinčią pateikti rekomendacijas dėl asmens gebėjimo saugiai vairuoti ir tam būtino transporto priemonės pritaikymo (nurodant transporto priemonės pritaikymo kodus) ir (ar) ortopedijos techninės priemonės reikalingumo.

2 grupė:

2. Gydytojų komisija įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla vairuojant prie šios grupės priskiriamas transporto priemones.

 

 

 

3.1.

Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos, dėl kurių yra sutrikusi lokomotorinė funkcija: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9

PASTABA:

A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, koks transporto priemonės pritaikymas reikalingas ir ar vairuotojui reikalinga ortopedijos techninė priemonė, kuria naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus.

Spręsti individualiai, prireikus taikant reikiamą apribojimą

03.01, 03.02

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

 

Visos transporto priemonės

3.2.

Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą, abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6

PASTABA:

A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, koks transporto priemonės pritaikymas reikalingas ir ar vairuotojui reikalinga ortopedijos techninė priemonė, kuria naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.

 

Spręsti individualiai, prireikus taikant apribojimą 03.01

bei nurodant reikalingą transporto priemonės pritaikymo kodą (nuo 10 iki 50), nurodytą 5 lentelėje

Visos transporto priemonės

4.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS

Dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar ligų gali staiga sutrikti cerebrinės funkcijos, o tai kelia pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į šiuos sutrikimus nustatomi šie laikini ar nuolatiniai vairavimo apribojimai

 

 

4.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami prie nurodytų grupių priskiriamiems kandidatams į vairuotojus arba atnaujinami vairuotojams, patyrusiems toliau išvardytus širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus, tik po veiksmingo šių sutrikimų gydymo, jei tie asmenys turi atitinkamo gydytojo išvadą, kad gali vairuoti, ir jei atitinkamais atvejais reguliariai atliekamas tų asmenų sveikatos būklės vertinimas

 

 

 

1 ir 2 grupės:

 

 

4.1.1.

bradiaritmiją (sinusinio mazgo disfunkciją ir laidumo sutrikimus) bei tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), kai dėl šių aritmijų patiriama sinkopė ar jos epizodai: I45.9, I45.3, I45.6, I49.0, I49.5, I47.0, I47.1, I47.2, I47.9

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.2.

tachiaritmiją (prieširdžių ir skilvelinę aritmiją), sergantiems struktūrine širdies liga ir pasireiškiančią ilgalaike skilveline tachikardija arba skilvelių tachisistolija: I47.0, I47.1, I47.2, I47.9, I48.2

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.3.

simptominę anginą: I20

(I ir II funkcinės klasės atvejais 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo leidimas, o III ir IV funkcinės klasės atvejais 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.4

sinkopę – trumpalaikį, greitai prasidedantį ir savaime praeinantį refleksinį sąmonės netekimą, kūno suglebimą, atsirandantį dėl nežinomų priežasčių, pablogėjus bendrajai smegenų kraujotakai, kai nėra duomenų, kad tokį sutrikimą lemtų širdies liga: R55

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo arba neurologo leidimas)

 

 

4.1.5.

ūmų koronarinį sindromą: I21, I22, I25.2

(I25.2 atveju – per vienų metų laikotarpį patirtas miokardo infarktas)

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.6.

stabiliąją krūtinės anginą, jei simptomai nepasireiškia atliekant lengvus pratimus (I ir II funkcinės klasės atvejais): I20

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo leidimas)

 

 

4.1.7.

kuriems atlikta perkutaninė koronarinė intervencija: Z95.5

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.8

kuriems atliktas koronarinių arterijų šuntavimas: Z95.1

(1 grupės vairuotojams reikalingas šeimos gydytojo, 2 grupės vairuotojams – gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.9.

ūminį/praeinantį (tranzitinį) smegenų išemijos priepuolį: G45, I63

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo neurologo leidimas)

 

 

4.1.10.

kuriems atlikta širdies transplantacija: Z94.1

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.11.

kuriems atlikta širdies vožtuvo operacija: Z95.2, Z95.4

(1 ir 2 grupės vairuotojams pirmus metus po operacijos reikalingas gydytojo kardiologo leidimas, vėliau – šeimos gydytojo leidimas)

 

 

4.1.12.

piktybinę hipertenziją, pasireiškiančią pakilusiu sistoliniu kraujospūdžiu (≥ 180 mmHg) arba diastoliniu kraujospūdžiu (≥ 110 mmHg) ir gręsiančiu ar laipsnišku organų pažeidimu: I10, I15

(1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.13.

kurie turi įgimtą širdies ydą: Q20, Q21, Q24

(jeigu įgimta širdies yda yra hemodinamiškai reikšminga, 1 ir 2 grupės vairuotojams reikalingas gydytojo kardiologo leidimas, kitais atvejais – šeimos gydytojo leidimas)

 

 

 

1 grupė:

 

 

4.1.14.

kuriems implantuotas ar pakeistas defibriliatorius arba kurie patyrė tinkamą ar netinkamą defibriliatoriaus iškrovą: Z95.0

(jeigu defibriliatorius implantuotas pirminei prevencijai, draudžiama vairuoti 4 sav. po implantacijos, o jeigu antrinei prevencijai – 3 mėn. po implantacijos. Po tikslingos defibriliatoriaus iškrovos draudžiama vairuoti 3 mėn., po netikslingos iškrovos draudžiama vairuoti, kol nebus pašalinta ją sukėlusi priežastis. Po defibriliatoriaus pakeitimo draudžiama vairuoti 1 sav., po laidų pakeitimo draudžiama vairuoti 4 sav.)

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.15.

širdies nepakankamumą I, II, III klasių pagal Niujorko širdies asociacijos (toliau – NYHA) klasifikaciją: I50

(I ir II funkcinės klasės atvejais reikalingas šeimos gydytojo leidimas, o III funkcinės klasės atveju – gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.16.

kurie naudoja širdies veiklą palaikančią priemonę (prietaisą) (dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti): Z95.8

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.17.

hipertrofinę kardiomiopatiją, jei nepasireiškia sinkopė: I42, I42.1, I42.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.18.

ilgo QT sindromą, pasireiškiantį sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) arba didesniu kaip 500 ms QTc: I49.8

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.19.

bradiaritmiją: simptominę sinusinio mazgo disfunkciją ir laidumo sutrikimus su antrojo laipsnio Mobico II tipo atrioventrikuline (AV) blokada, trečiojo laipsnio AV blokada arba intermituojančia Hiso pluošto kojyčių blokada: I44.1, I44.2, I44.7, I49.5

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.20.

pavojingą tachiaritmiją (polimorfinę trumpalaikę skilvelinę tachikardiją ar ilgalaikę skilvelinę tachikardiją) arba būklę, kai rekomenduojamas defibriliatoriaus implantavimas: I47.0, I47.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.21.

kuriems implantuotas arba pakeistas nuolatinis širdies stimuliatorius: Z95.0

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.22.

didelę miego arterijos stenozę: I65.2

(reikalingas gydytojo neurologo leidimas)

 

 

4.1.23.

kurių didžiausias kylančiosios aortos skersmuo didesnis kaip 5,5 cm: I71.2

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.1.24.

širdies nepakankamumą I ir II klasių pagal NYHA klasifikaciją, jei kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ne mažiau kaip 35 % : I50

(reikalingas šeimos gydytojo leidimas)

 

 

4.1.25.

kuriems nustatytas III laipsnio kraujospūdis: diastolinis kraujospūdis – ≥ 110 mmHg ir (arba) sistolinis kraujospūdis – ≥ 180 mmHg: I10–I15

(reikalingas gydytojo kardiologo leidimas)

 

 

4.2.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami prie nurodytų grupių priskiriamiems kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, patiriantiems šiuos širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus:

PASTABA. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik šiame punkte nurodytais atvejais „Spręsti individualiai“, kai gydytojas kardiologas išvadoje pagrindžia asmens gebėjimą saugiai vairuoti, ir jei reguliariai atliekamas sveikatos būklės vertinimas, kurio duomenys, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimų poveikį, leistų užtikrinti asmens gebėjimą saugiai vairuoti transporto priemonę

 

 

 

1 ir 2 grupės:

 

 

4.2.1.

sergantiems periferinių arterijų liga – krūtinės ir pilvo aortos dalies aneurizma, kuriai esant didžiausias aortos skersmuo yra toks, kad kyla didelis staigaus plyšimo, galinčio sukelti ūmią negalią, pavojus: I71.2, I71.4, I71.6

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

 

4.2.2.

Brugados sindromą, pasireiškiantį sinkope arba asmenims, išgyvenusiems staigią kardialinę mirtį: I49.8

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

4.2.3.

širdies nepakankamumą IV klasės pagal NYHA klasifikaciją: I50

 

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

 

1 grupė:

 

 

4.2.4.

sergantiems širdies vožtuvų liga, jei yra regurgitacija per aortos vožtuvą, aortos stenozė, regurgitacija per mitralinį vožtuvą arba mitralinio vožtuvo stenozė, jei pagal NYHA klasifikaciją įvertinus funkcinį pajėgumą nustatytas IV klasės širdies nepakankamumas arba buvo sinkopės epizodų: I05, I06, I08, I34, I35, I39.0, I50

Spręsti individualiai

 

 

2 grupė:

 

 

4.2.5.

kuriems implantuotas defibriliatorius: Z95.0

 

Visos transporto priemonės

4.2.6.

širdies nepakankamumą III klasės pagal NYHA klasifikaciją: I50

 

Spręsti individualiai

4.2.7.

kurie naudoja širdies veiklą palaikančias priemones (prietaisus) (dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti): Z95.8

 

Visos transporto priemonės

4.2.8.

sergantiems širdies vožtuvų liga, per kurią pasireiškė III arba IV klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumas arba išstūmimo frakcija mažesnė kaip 35 %, mitralinio vožtuvo stenozė ir sunki plaučių hipertenzija arba sunki aortos stenozė, kuri įvertinta atliekant echokardiografinį tyrimą, arba sinkopę sukelianti aortos stenozė, išskyrus visiškai besimptomę sunkią aortos stenozę, jei įvykdomi fizinio krūvio toleravimo reikalavimai: I05.0, I05.2, I06.0, I06.2, I08, I34.2, I35.0, I35.2, I39.0, I39.1, I27.2, I50

 

Visos transporto priemonės

4.2.9.

struktūriniais pokyčiais ar elektrine disfunkcija pasireiškiančią kardiomiopatiją – hipertrofinę kardiomiopatiją, per kurią pasireiškia sinkopė arba patiriami du ar daugiau iš šių sutrikimų: kairiojo skilvelio sienelės storis – > 3 cm, trumpalaikė skilvelinė tachikardija, šeimoje (tarp pirmos eilės giminaičių) būta staigios mirties atvejų, krūvio mėginių AKS nepadidėja: I42.1, I42.2

 

Visos transporto priemonės

4.2.10.

ilgo QT sindromą, pasireiškiantį sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) ir didesniu kaip 500 ms QTc: I49.8

 

Visos transporto priemonės

4.3.

Kitos kardiomiopatijos: I42

Turi būti įvertinamas staigių kardiovaskulinių įvykių, sukeliančių gebėjimo vairuoti praradimą, poveikis kandidatams į vairuotojus arba vairuotojams, sergantiems kardiomiopatijomis (pvz., aritmogenine dešiniojo skilvelio kardiomiopatija, nekompaktinio kairiojo skilvelio miokardo sukeliama kardiomiopatija, katecholaminergine polimorfine skilveline tachikardija ir turintiems trumpo QT sindromą). Reikalingas išsamus gydytojo kardiologo vertinimas. Turi būti atsižvelgiama į konkrečią kardiomiopatiją pranašaujančius požymius.

Spręsti individuliai

Spręsti individualiai

5.

CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14

Tolesniuose punktuose sunki hipoglikemija reiškia, kad ją patiriančiam asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, o pasikartojanti hipoglikemija apibūdinama kaip antrą kartą per dvylika mėnesių pasireiškusi sunki hipoglikemija..

 

 

 

1 grupė:

 

 

5.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami cukriniu diabetu sergantiems kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinami ja sergantiems vairuotojams. Jei tokie asmenys gydomi hipoglikemizuojančiais vaistais, apie jų būklę turėtų būti pateikiama gydytojo endokrinologo išvada, o jų sveikata turėtų būti periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas penkerius metus, tikrinama.

Spręsti individualiai

 

5.2.

Cukriniu diabetu sergantis kandidatas į vairuotojus arba vairuotojas, gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos riziką, turi įrodyti, kad jis suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus ir geba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklę, kad jam nepasireikštų hipoglikemija.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, kurie nepakankamai aiškiai suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus arba neatnaujinami vairuotojams, kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija, išskyrus atvejus, kai pateikiama gydytojo endokrinologo išvada ir atliekamas sveikatos būklės vertinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-159 „Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-159) nustatyta tvarka. Jei sunki hipoglikemija kartojasi ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas tris mėnesius po paskutinio tokios hipoglikemijos atvejo.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami išskirtiniais atvejais, kai gydytojas endokrinologas išvadoje pagrindžia asmens gebėjimą saugiai  vairuoti  ir  jei  vadovaujantis  įsakymu  Nr.     V-159, atliekamas sveikatos būklės vertinimas, kuriuo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimų poveikį, užtikrinamas asmens gebėjimas saugiai vairuoti transporto priemonę.

Spręsti individualiai

 

 

2 grupė:

 

 

5.3.

Gali būti svarstoma galimybė išduoti ir (arba) atnaujinti 2 grupės vairuotojų pažymėjimus cukriniu diabetu sergantiems vairuotojams. Jei asmuo gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos padidėjimo riziką, t. y. insulinu ir kai kuriomis tabletėmis (sulfanilkarbamidais ar glinidais arba insulino ir sulfanilkarbamidų ar glinidų deriniais), jam turėtų būti taikomi šie reikalavimai:

 

Spręsti individualiai

5.3.1.

per praėjusius dvylika mėnesių neturėti sunkios hipoglikemijos pasireiškimo atvejų;

 

 

5.3.2.

visapusiškai suvokti hipoglikemijos keliamus pavojus;

 

 

5.3.3.

tinkamai kontroliuoti savo būklę nuolat (mažiausiai du kartus per dieną ir prieš vairavimą) tikrinant gliukozės kiekį kraujyje;

 

 

5.3.4.

įrodyti, kad suvokia hipoglikemijos sukeliamą riziką;

 

 

5.3.5.

neturėti jokių kitų vairuoti trukdančių cukrinio diabeto komplikacijų.

Be to, šiais atvejais atitinkami vairuotojo pažymėjimai turėtų būti išduodami atsižvelgiant į gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekamo medicininio patikrinimo, atliekamo ne rečiau kaip kas treji metai, rezultatus.

 

 

5.4.

Jei asmeniui ne miego metu, net jei jis nevairavo, pasireiškia sunki hipoglikemija, apie tai turėtų būti pranešama ir tokiu atveju turėtų būti naujai vertinama tokio asmens teisė gauti arba turėti vairuotojo pažymėjimą.

 

Spręsti individualiai

6.

NEUROLOGINĖS LIGOS IR OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.

Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę.

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus.

2 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai.

 

 

6.1.

Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės būsenos pakitimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį, vairuojantį varikliu varomą transporto priemonę.

Epilepsija sergantis asmuo – asmuo, kuris per mažiau nei penkerius metus patyrė du ar daugiau epilepsijos priepuolių. Sukeltas epilepsijos priepuolis – atpažįstamo veiksnio, kurio galima išvengti, sukeltas priepuolis.

Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti. Gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turėtų būti nurodytas draudimo vairuoti laikotarpis ir reikalaujamos paskesnės priemonės.

Labai svarbu, kad būtų nustatytas konkretus asmens epilepsijos sindromas ir priepuolio tipas, kad būtų tinkamai įvertintas jo vairavimo saugumas (įskaitant tolesnių priepuolių riziką) ir paskirtas reikiamas gydymas. Tai turėtų padaryti gydytojas neurologas.

 

 

 

1 grupė:

 

 

6.1.1.

1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė turėti vairuotojo pažymėjimą nuolat (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus.

Jei asmuo serga epilepsija, jis neatitinka kriterijų vairuotojo pažymėjimui, kuriam netaikomos jokios sąlygos, gauti ir apie tai turi būti pateiktas pranešimas Aprašo 26 punkte nustatyta tvarka.

 

 

6.1.2.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra patyręs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, atskirais atvejais toks asmuo gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą (vertinimas, jei jo reikėtų, turėtų būti atliktas atsižvelgiant į kitas 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, poveikį išgėrus alkoholio arba sergant kitomis ligomis).

Spręsti individualiai, alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68

 

6.1.3.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti, turėjęs pirmą arba vienintelį neišprovokuotą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per šešių mėnesių laikotarpį daugiau priepuolių neturėjo ir jei atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas. Vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta g40.9.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

 

6.1.4.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant.

Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Dažni alpimai ir kolapsai R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0 – būtina neurologo išvada.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

 

6.1.5.

Epilepsija G40. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei jie vienų metų laikotarpiu daugiau priepuolių neturėjo.

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, G40.0; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais G40.1; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais G40.2; Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.3; Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.4; Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Mažieji priepuoliai, nepatikslinti, be didžiųjų priepuolių G40.7; Kitokia epilepsija G40.8; Epilepsinė būklė G41.

Spręsti individualiai

 

6.1.6.

Tik miegant ištinkantys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kurį priepuoliai ištinka tik miegant, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei epilepsijos priepuolių būna ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

 

 

6.1.7.

Sąmonei arba gebėjimui veikti poveikio neturintys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kuris niekada neturėjo priepuolių, išskyrus priepuolius, kurie neturi poveikio sąmonei ir nesukelia funkcinių sutrikimų, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau nei laikotarpį, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei jį ištinka kitokie priepuoliai, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

 

 

6.1.8.

Priepuoliai, atsiradę dėl gydytojo nurodymo pakeisti epilepsijos gydymą. Pacientui gali būti patariama nevairuoti nuo gydymo nutraukimo pradžios ir vėliau, šešis mėnesius po gydymo nutraukimo. Jei priepuoliai atsirado gydytojo nurodymu pakeitus vaistus arba nutraukus jų vartojimą ir jei vėl pradėtas taikyti ankstesnis veiksmingas gydymas, tris mėnesius negalima vairuoti.

Spręsti individualiai

 

6.1.9.

Po epilepsijos gydymo tikslais atliktos operacijos (žr. „6.1.5. Epilepsija“).

 

 

 

2 grupė:

 

 

6.1.10.

Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti per reikalaujamą epilepsijos priepuolių nebuvimo laikotarpį turėtų nevartoti vaistų nuo epilepsijos. Turi būti atliktas atitinkamas medicininis patikrinimas. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atlikta elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

 

Spręsti individualiai

6.1.11.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra turėjęs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, toks asmuo atskirais atvejais, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą, gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atliekama elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

Struktūrinį intracerebrinį sužeidimą turinčiam asmeniui su didele priepuolių rizika neturėtų būti leidžiama vairuoti 2 grupės transporto priemonių tol, kol epilepsijos rizika sumažės bent iki 2 proc. per metus. Prireikus vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kitas susijusias 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo atveju).

Specialieji epilepsijos sindromai G40.5. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, turėjęs pirmą sukeltą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei jam atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas ir pripažinta, kad jo ligos prognozė yra gera. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai, alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 68

6.1.12.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Po atitinkamo gydytojo neurologo įvertinimo pirmą neišprovokuotą epilepsijos priepuolį patyręs kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per penkerius metus neturėjo daugiau priepuolių ir to pasiekė nevartodamas vaistų nuo epilepsijos. Vairuotojams, kurių ligos prognozė yra gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta, g40.9. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai

6.1.13.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant. Sąmonės netekimo rizika turėtų būti 2 proc. per metus arba mažesnė.

Koma, nepatikslinta R40.2; Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Alpimas ir kolapsas R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai

6.1.14.

Epilepsija G40. Reikia per 10 metų neturėti daugiau priepuolių ir tokia būklė turi būti pasiekta nevartojant vaistų nuo epilepsijos. Nacionalinės valdžios institucijos vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Tai taikoma ir jaunuolių epilepsijos atveju.

 

Spręsti individualiai

6.1.15.

Tam tikri sutrikimai (pavyzdžiui, arterijų ir venų ydingas susiformavimas arba intracerebrinė hemoragija I67.1) padidina priepuolių riziką, net jei jie dar nebuvo ištikę. Tokiu atveju būklę turėtų vertinti gydytojas neurologas, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei priepuolio rizika yra 2 proc. per metus arba mažesnė.

 

Spręsti individualiai

6.4.

OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS SINDROMAS G47.32

 

Gydytojas neurologas arba gydytojas pulmonologas turi nustatyti OMA sunkumo laipsnį, kad tinkamai įvertintų paciento gebėjimą saugiai vairuoti ir paskirtų reikiamą gydymą bei nurodytų galimas pagalbos priemones ar taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodus. Tai turėtų padaryti gydytojas pulmonologas ar gydytojas neurologas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi galimybę ir licenciją atlikti reikiamus tyrimus OMA diagnozei patvirtinti arba paneigti ir geba įvertinti gydymo efektyvumą.

Kandidatus į vairuotojus arba atnaujinančius vairuotojo pažymėjimą asmenis, kuriems įtariama vidutinio sunkumo ir sunki OMA, reikia informuoti, kad iki patikslintos diagnozės nustatymo jie turi nevairuoti.

Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas 15–29 / val., sunki OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas daugiau kaip 30/val., draudžiama vairuoti. Gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turi būti nurodytas draudimas vairuoti, iki bus pateikta išvada, kad pacientas vairuoti gali (kai bus pritaikytas gydymas ir įvertintas gydymo efektyvumas)

nevairuoti.

Asmeniui, kuriam nustatoma vidutinio sunkumo OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas 15–29 / val., sunki OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas daugiau kaip 30/val., draudžiama vairuoti. Gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turi būti nurodytas draudimas vairuoti, iki bus pateikta išvada, kad pacientas vairuoti gali (kai bus pritaikytas gydymas ir įvertintas gydymo efektyvumas).

 

 

6.4.1.

Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama.

Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas trejus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

 

2 grupė

 

 

6.4.2.

Vairuotojams arba kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunki OMA, vairuoti draudžiama.

Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei pateikiama gydytojo pulmonologo ar gydytojo neurologo išvada įrodo, kad jie pakankamai kontroliuoja savo sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo kurso. Sveikata turi būti reguliariai tikrinama ne rečiau kaip kas vienus metus, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatyto gydymo kurso, poreikį tęsti gydymą ir budrumo lygį.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.1.

Visų etiologijų demencijos F00-F03

Visos transporto priemonės

Visos transporto priemonės

7.2.

Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 –

sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus.

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės Pasveikus spręsti individualiai

7.3.

Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai

F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą.

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

7.4.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas

F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą adaptaciją skiriamą medikamentinį gydymą)

(X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7)

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.5.

Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29

(esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą)

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

7.6.

Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą adaptaciją skiriamą medikamentinį gydymą).

Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

7.7.

Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.8.

Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.9.

Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.10.

Protinis atsilikimas F70–F71

(dėl leidimo vairuoti A, A1, A2, AM, B, B1, BE kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių, remiantis gydytojo psichiatro išvada, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius vairavimo įgūdžius bei adaptacijos kokybę).

Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų.

Visos transporto priemonės

Visos transporto priemonės

7.11.

Protinis atsilikimas F72–F79

Visos transporto priemonės

Visos transporto priemonės

7.12.

Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.13.

Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

 

PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus Galima taikyti 68 apribojimą ir skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

8.

ALKOHOLIS

Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs.

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems.

Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio.

2 grupė:

Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

8.1.

Priklausomybės ligos

PASTABOS:

Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti.

Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

9.

NARKOTIKAI IR VAISTAI

Piktnaudžiavimas:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma. Reguliarus vartojimas:

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti.

2 grupė:

Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės.

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

9.1.

Piktnaudžiavimas narkotikais ir vaistais

PASTABOS:

Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti.

Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija.

Galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

Spręsti individualiai. Taikyti apribojimą 68

10.

INKSTŲ SUTRIKIMAI:

1 grupė:

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus gydytojo nefrologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

2 grupė:

Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami gydytojo nefrologo išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. Lėtinis inkstų nepakankamumas N 18

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

11.

KITOS NUOSTATOS

1 grupė:

Pateikus atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti.

2 grupė:

Atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kylą kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės.

Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad galinčių sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

 

 

12.

Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų komisijos sprendimu, asmuo negali vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti.

 

 

 

Pastabos:

1. Neteko galios nuo 2018-09-14.

2. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 29 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, gali priimti individualų sprendimą leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą kompensaciją patologinio proceso grįžtamumą jo progresavimą tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis.

3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla), privaloma įrašyti Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (F Nr. 083-1/a). Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką („D“ kategorijos, troleibuso, traktorių ir savaeigių mašinų)

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

Nr. V-1, 2017-01-02, paskelbta TAR 2017-01-03, i. k. 2017-00405

Nr. V-381, 2018-04-06, paskelbta TAR 2018-04-09, i. k. 2018-05598

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

 

 

 

 

4 lentelė

 

VAIRUOTOJO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

 

___________________

(data)

______________________________________

(sudarymo vieta)

 

Eil. Nr.

Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti üv) lankantis pas gydytoją dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti)

Taip

Ne

A.

Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti motorinę transporto priemonę?

 

 

1.

Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip:

1.1. pablogėjęs matymas

 

 

1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas)

 

 

1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus)

 

 

1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis)

 

 

1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

1.6. pablogėjęs akių judrumas

 

 

1.7. jautrumas akinimui

 

 

1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas

 

 

1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.)

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti):

 

 

2.

Ar Jums svaigo / svaigsta galva?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

3.

Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis?

 

 

4.

Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

5.

Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis:

 

 

5.1. insultas (paralyžius)

 

 

5.2. širdies ritmo sutrikimai

 

 

5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija)

 

 

5.4. širdies įgimta ar įgyta liga

 

 

5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.)

 

 

6.

Ar sergate cukriniu diabetu?

 

 

7.

Ar turėjote galvos smegenų traumą?

 

 

8.

Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

9.

Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

10.

Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

11.

Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

12.

Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

13.

Ar skundžiatės miego sutrikimais:

12.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

12.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai?

 

 

14.

Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

15.

Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

B.

Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt.

 

 

16.

Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)?

Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą

 

 

17.

Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)?

Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus:

 

 

18.

Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką?

Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai:

 

 

19.

Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti vairuotojo pažymėjimą?

Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada:

 

 

20.

Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos?

 

 

21.

Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)?

Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis:

 

 

 

Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad, pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

 

_________________                        _____________________

(parašas)                                            (vardas, pavardė)

 

Pastaba: Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F 025/a

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

 

5 lentelė

VAIRUOTOJUI TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ KODAI

 

Kodas

Vairuotojui taikomas apribojimas*

Dėl medicininių priežasčių

(Išvadą pateikia sveikatos priežiūros įstaiga)

 

01

 

Regos korekcija ir (arba) apsauga

 

01.01

 

Akiniai

 

01.02

 

Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai)

 

01.05

 

Akies raištis (papildomai nurodoma reikiama raidė a arba b)

 

01.06

 

Akiniai arba kontaktiniai lęšiai

 

01.07

 

Speciali optinė pagalbinė priemonė

 

02

 

Klausos ir susikalbėjimo pagalbinė priemonė (papildomai nurodoma reikiama raidė a arba b)

 

03

 

Galūnių protezai arba korekcijos įtaisai

 

03.01

 

Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas (papildomai nurodomos reikiamos raidės a, b, c, f, g)

 

03.02

 

Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas (papildomai nurodomos reikiamos raidės a, b, d)

Transporto priemonės pritaikymas

 

Nuo 10 iki 50

 

Transporto priemonės pritaikymas – išvadą pateikia gydytojų komisija, atsižvelgdama į  asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliekamas praktinis vairavimo gebėjimų patikrinimas, rekomendacijas (jei toks patikrinimas buvo atliekamas) (žymima kodu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-186 „Dėl Vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“)

Transporto priemonės naudojimo ribojimo kodai

 

68

Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio

 

*Lentelėje naudojamų raidžių reikšmės:

a – kairė

b – dešinė

c – plaštaka

d – pėda

f – ranka

g – nykštys

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-1, 2017-01-02, paskelbta TAR 2017-01-03, i. k. 2017-00405

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

 

 

Vairuotojų sveikatos tikrinimo

reikalavimų ir tvarkos aprašo

priedas

 

 

 

 

KLAUSIMYNAS DĖL OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS

 

_____________________

(pildymo data)

 

1.

Lytis

Vyras ☐ Moteris ☐

2.

Amžius

 

3.

Svoris

 

4.

Ūgis

 

5.

Ar vairuodamas buvote užsnūdęs?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

6.

Ar buvote patekęs į rimtą autoįvykį (buvote sužeistas ar buvo sudaužyta transporto priemonė) dėl mieguistumo per pastaruosius 3 metus?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

7.

Ar Jūs knarkiate beveik kiekvieną naktį?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

8.

Ar kas nors Jums yra sakęs, kad nustojate kvėpuoti miego metu?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

9.

Ar atsibundate pailsėjęs po nakties miego?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

10.

Ar Jūsų kraujo spaudimas būna padidėjęs arba vartojate vaistus, skirtus kraujo spaudimui mažinti?

Taip ☐ Ne ☐ Nežinau ☐

* Klausimynas dėl obstrukcinės miego apnėjos ir Epworth mieguistumo skalė turi būti atspausdinta ant vieno lapo iš abiejų pusių.

Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę kitoje lapo pusėje*.

 

EPWORTH MIEGUISTUMO SKALĖ

 

Prašome užpildyti Epworth mieguistumo skalę, skirtą tikimybei, kad Jūs užsnūsite ar užmigsite, esant situacijoms, pateiktoms toliau esančioje lentelėje, neatsižvelgiant į nuovargį, įvertinti. Atsakymai turi apibūdinti Jūsų šių dienų gyvenimo būdą. Jeigu Jūs paskutiniu laiku nebuvote tokiose situacijose, pabandykite įsivaizduoti, kaip jose jaustumėtės. Į lentelės balų skiltį įrašykite vieną iš skalėje pateiktų labiausiai kiekvienai situacijai tinkančių skaičių:

 

0 = niekada nesnaudžiu

1 = nedidelė galimybė užsnūsti

2 = vidutinė galimybė užsnūsti

3 = didelė galimybė užsnūsti

 

Svarbu įvertinti situaciją kuo tiksliau.

Situacija

Balai

Sėdint ir skaitant

 

Žiūrint televizorių

 

Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime)

 

Valandą laiko be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje

 

Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės

 

Sėdint ir su kuo nors kalbantis

 

Ramiai sėdint, papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų

 

Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu

 

 

 

Užtikrinu, kad mano pateikta informacija yra teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

 

_________________                                                                          _____________________

 

(parašas)                                                                                  (vardas, pavardė)

 

Pastaba. Klausimynas įdedamas į Asmens sveikatos istoriją „F 025/a

 

 

 

Papildyta priedu:

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

 

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

8 priedas

 

Sveikatos tikrintojas

Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Bendrosios praktikos gydytojas,

Neurologas,

Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 04 24 įsakymas Nr. 221 „Dėl ligų ir sveikatos

psichiatras

oftalmologas,

problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų,

 

otorinolaringologas

norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1039)

Apylinkės terapeutas,

Neurologas,

 

psichiatras,

oftalmologas,

Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 02 įsakymas Nr. 107 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti

chirurgas

otorinolaringologas

civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 25-654)

 

 

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665)

 

 

Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 12 17 įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti

 

 

civilinį ginklą, schematizuotos apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos

 

 

patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118)

______________

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

9 priedas

 

VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

Tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai.

2. Sveikatos tikrinimą organizuoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės terapeutas (pediatras).

3. Vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančiojo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus.

4. Įvedus vykstančių į užsienį privalomą sveikatos draudimą, tikrinant išvykstančiųjų sveikatą reikia vadovautis draudimo dokumentais nustatyta tvarka.

5. Tikrinantis sveikatą, reikia turėti asmens dokumentą su fotonuotrauka.

6. Tikrinant sveikatą atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti, gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės (žr. lentelę).

7. Bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras, esant indikacijų, gali siųsti pas kitus specialistus.

8. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, o šios privalo tokią informaciją teikti.

9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, geležinkelininkų, jūreivių ir kt. sveikatos tikrinimo tvarka.

10. Vykstant į epidemiologiškai pavojingas šalis, reikalingas sertifikatas (pažyma) apie skiepus. Siuntimą skiepyti (F 027/a), būtinai nurodant, kad nėra kontraindikacijų, išduoda sveikatą tikrinantis gydytojas.

11. Vykstant į kai kurias užsienio šalis, būtina turėti ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, kurį išduoda Lietuvos AIDS profilaktikos centras (Liubarto g. 20, Vilnius, tel. 75 12 49) ar kitos šiuos tyrimus atliekančios laboratorijos.

12. Tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos.

13. Gali būti užpildomi ir kiti dokumentai, pateikti užsienio šalies ambasados, Lietuvos darbo biržos, draudimo ar kitų įstaigų.

14. Išduotą pažymą-sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus) gydytojas tvirtina asmeniniu antspaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu.

15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų.

Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai).

16. Asmenų, sergančių ūmiomis, užkrečiamosiomis infekcinėmis, venerinėmis ar odos ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu sveikata dėl išvykimo į užsienį netikrinama.

17. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma neišduodama.

Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

18. Informacija apie ligas, nuo kurių reikia pasiskiepyti išvykstant į užsienio šalį, teikiama:

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos aplinkos skyriuje (Vilniaus g. 33, Vilnius, tel. (8 22) 61 07 59);

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Rožių al. 4a, Vilnius, tel.: (8 22) 22 73 63, 22 76 73);

Alytaus visuomenės sveikatos centre (Savanorių g. 4, Alytus, tel. (8 235) 5 11 82);

Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 27) 73 44 03);

Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (Liepų g. 17, Klaipėda, tel. (8 26) 21 22 22);

Marijampolės visuomenės sveikatos centre (Žemaitės g. 14, Marijampolė, tel. (8 243) 5 05 15);

Panevėžio visuomenės sveikatos centre (Respublikos g. 13, Panevėžys, tel. (8 25) 46 10 81);

Šiaulių visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 21) 42 09 03);

Tauragės visuomenės sveikatos centre (Prezidento g. 38, Tauragė, tel. (8 246) 5 24 54);

Utenos visuomenės sveikatos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. (8 239) 5149);

Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre (Vytauto g. 87, Trakai, tel. (8 238) 5 25 73);

Vilniaus visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (8 22) 22 40 98).

 

Lentelė

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ

 

Sveikatos tikrintojas

Tyrimai

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai

Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras – esant indikacijų

Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas

Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei medicinines indikacijas

Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso) tik tada, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos)

Apylinkės terapeutas, psichiatras – esant indikacijų

Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas

Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase.

Kraujo tyrimas dėl sifilio (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Šlapimo tyrimas

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas

EKG pagal medicinines indikacijas

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2019 m. sausio 3 d. įsakymo

Nr. V-12 redakcija)

10 priedas

 

LICENCIJUOJAMŲ CIVILINĖS AVIACIJOS SPECIALISTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

 

1. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (toliau – aviacijos specialistai) sveikatos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar aviacijos specialistas pagal savo sveikatos būklę gali siekti gauti (mokytis) ar naudotis teisėmis, nurodytomis licencijoje, ir atlikti joje nurodytas pareigas.

2. Aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Aviacijos specialistų sveikatos būklę tikrina gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir kompetentingos institucijos išduotą aviacijos medicinos gydytojo pažymėjimą (toliau – aviacijos medicinos gydytojas).

4. Aviacijos medicinos gydytojas aviacijos specialistų sveikatos būklę tikrina vadovaudamasis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais  aviacijos specialistų sveikatos tikrinimo reikalavimais.

 

_________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

Nr. V-12, 2019-01-03, paskelbta TAR 2019-01-07, i. k. 2019-00194

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2013 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-320 redakcija)

11 priedas

 

JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato išankstinių (prieš įsidarbinant), periodinių (dirbant) ir neeilinių privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų (toliau – sveikatos tikrinimo) reikalavimus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.

2. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka šiame Apraše nustatytus sveikatos būklės reikalavimus.

3. Aprašas taikomas visiems jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kur tikrinama šiame punkte nurodytų asmenų sveikata.

4. Aprašas netaikomas karinio laivyno, karinio laivyno pagalbinių laivų, pakrančių apsaugos laivų personalui.

5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių profesinės grupės pagal darbo pobūdį (toliau – profesinė grupė):

6.1. I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan.;

6.2. II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan.;

6.3. III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan.;

6.4. IV profesinė grupė – Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai.

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

7. Asmenys, dirbantys ar norintys įsidarbinti jūrininkais ar vidaus vandenų transporto specialistais arba įgyti teisę valdyti motorinį pramoginį laivą, kitas motorines plaukiojimo priemones, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradedant darbą ar veiklą (toliau – įsidarbindami), o dirbančiųjų sveikata tikrinama periodiškai, kaip nurodyta šio Aprašo III skyriuje, vadovaujantis šiuo Aprašu bei atsižvelgiant į šio Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ nuostatas.

8. Prieš sveikatos tikrinimą Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ) asmuo, nurodytas Aprašo 7 punkte (toliau – pacientas), pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Pacientas užpildo ir pasirašo Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio Garbės deklaraciją (sveikatos tikrinimo klausimyną) (2 priedas), kuri įklijuojama į gydytojo pildomą jo Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – forma Nr. 025/a), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – įsakymas Nr. 515), saugomą ASPĮ , kurioje tikrinama paciento sveikata.

9. Sveikatą tikrinantys gydytojai turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų ASPĮ bei privačiai dirbančių gydytojų, o pastarieji tokią informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Prieš įsidarbinimą jūrininko ar vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatą tikrina gydytojas psichiatras (psichikos sveikatos centre, prie kurio asmuo yra prisirašęs teisės aktų nustatyta tvarka, arba psichikos sveikatos centre, prie kurio, kaip prie sudariusio sutartį su asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia ASPĮ dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, asmuo yra priskirtas). Gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) iš jo formos Nr. 025/a (toliau – forma Nr. 027/a).

11. Jūrininkų sveikata tikrinama VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (toliau – Jūrininkų ligoninė). Sveikatą tikrina Jūrininkų ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtinta Jūrininkų sveikatos tikrinimo komisija (toliau – Komisija), kurią sudaro vidaus ligų gydytojas, gydytojas oftalmologas, gydytojas otorinolaringologas, gydytojas odontologas, gydytojas chirurgas, gydytojas neurologas, gydytojas akušeris-ginekologas (moterų), gydytojas radiologas, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai – pagal indikacijas. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.

12. Atliekami šie tyrimai:

12.1. veninio arba kapiliarinio kraujo (automatizuotu būdu);

12.2. eritrocitų nusėdimo greičio (ENG);

12.3. gliukozės kiekio veniniame kraujyje (nevalgius) (prieš įsidarbinimą ir asmenims nuo 40 m.);

12.4. veninio kraujo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV);

12.5. kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra nustatyta);

12.6. kraujo dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos);

12.7. bendrasis šlapimo tyrimas analizatoriumi;

12.8. krūtinės ląstos rentgenograma;

12.9. EKG ramybės metu (prieš įsidarbinimą ir nuo 35 m.);

12.10. akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m. amžiaus – 1 kartą kas 3 metus);

12.11. regėjimo aštrumo nustatymas;

12.12. spalvinės regos nustatymas – I ir IV profesinei grupei;

12.13. klausos patikrinimas;

12.14. audiometrija – II profesinei grupei;

12.15. citologinis Pap tyrimas moterims – nuo 35 m;

12.16. rekomenduojamas PSA tyrimas vyrams, vyresniems kaip 50 m. amžiaus.

13. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas, nurodytas Aprašo 11 punkte, nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir į formą Nr. 025/a įrašo išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu. Išvadoje nurodo, ar asmuo gali dirbti, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.

14. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikata tikrinama ASPĮ, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioje pacientas teisės aktų nustatyta tvarka yra prisirašęs, arba kitoje ASPĮ, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastaruoju atveju pacientas pateikia pasirinktoje ASPĮ dirbančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, prie kurio jis yra prisirašęs, užpildytą formą Nr. 027/a apie jam per laikotarpį nuo praeito sveikatos tikrinimo (tikrinant pirmą kartą – už pastarųjų 5 (penkerių) metų laikotarpį) teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

15. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių, kuriems reikia sveikatos pažymėjimo dėl vykdomų funkcijų, sveikatą tikrina ASPĮ šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas, įvertinę gydytojo psichiatro bei kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojų tikrinimų išvadas, įrašytas formoje Nr. 027/a.

16. Gydytojai, tikrinantys vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatą, paskiria tyrimus ir nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi savo profesinės kvalifikacijos gydytojo Lietuvos medicinos norma, šiuo Aprašu, Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas) bei kitais teisės aktais, ir atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.

17. Visais atvejais paciento regėjimo aštrumą, spalvų jutimą tikrina gydytojas oftalmologas, o klausą – gydytojas otorinolaringologas. Jie nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir, jei reikia, į formą Nr. 027/a.

18. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi formoje Nr. 025/a. Gydytojai nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.

19. Aprašo 15 punkte nurodytas sveikatą tikrinantis gydytojas į formą Nr. 025/a įrašo apibendrintą išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu ir siunčia atitinkamai ASPĮ vadovo įsakymu paskirtam gydytojui ar į ASPĮ gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK) dėl galutinės išvados.

20. Galutinė išvada formuluojama taip: „Tinka (be apribojimų)“, „Tinka, taikant tam tikrus apribojimus (pažymėti / įrašyti tai, kas tinka)“, „Netinka“, ir įrašoma į atitinkamą sveikatos pažymėjimą (jūrininkui – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-1/a jūrininko sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-1/a), o vidaus vandenų transporto specialistui bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-2/a vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-2/a).

21. Minimalūs sveikatos tinkamumo reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams, ir tikrinimo mastai nurodyti Aprašo 1 priede.

22. Neteko galios nuo 2018-09-05

Punkto naikinimas:

Nr. V-976, 2018-09-04, paskelbta TAR 2018-09-04, i. k. 2018-13962

 

III. JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS

 

23. Profesinių grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkai ir vidaus vandenų transporto specialistai bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai (toliau – darbuotojai) sveikatą privalo tikrintis:

23.1. I–III profesinės grupės darbuotojai iki 18 ir nuo 46 metų – 1 kartą per 1 metus;

23.2. I–III profesinės grupės darbuotojai nuo 18 iki 45 metų – 1 kartą per 2 metus;

23.3. IV profesinės grupės darbuotojai iki 55 metų – 1 kartą per 10 metų;

23.4. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus;

23.5. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus;

23.6. IV profesinės grupės darbuotojai nuo 80 metų – 1 kartą per 1 metus.

24. Komisijos pirmininkas arba GKK komisijos pirmininkas ar ASPĮ vadovo įsakymu paskirtas gydytojas sveikatos tikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl tikrinamo darbuotojo sveikatos būklės.

25. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, raštu nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo.

26. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats asmuo – jei mano, kad dėl jo sveikatos būklės tinkamumo saugiai vykdyti nustatytas funkcijas kyla abejonių, jis tuojau pat praneša apie tai darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

 

IV. SVEIKATOS PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

 

27. Galutinę išvadą, įvertinę tyrimų duomenis ir visų konsultavusių gydytojų išvadas, vadovaujantis šiuo Aprašu, į atitinkamos formos (Nr. 048-1/a ar Nr. 048-2/a) sveikatos pažymėjimą įrašo ir pasirašo:

27.1. jūrininkams – Jūrininkų ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtintas Jūrininkų sveikatos tikrinimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Komisijos darbo reglamentu, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei Jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyrio antspaudu;

27.2. vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams – ASPĮ vadovo įsakymu patvirtintas gydytojas arba GKK pirmininkas, atitinkamai vadovaudamasis ASPĮ vadovo patvirtintu įsakymu arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos GKK nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei atitinkamai ASPĮ arba GKK antspaudu.

28. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą dirbti sprendžia:

28.1. dėl jūrininkų – Jūrininkų ligoninės GKK;

28.2. dėl vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių – ASPĮ GKK.

29. Sveikatos tikrinimo išvada registruojama atitinkamai Ambulatorinių ligonių registravimo žurnale (forma Nr. 074/a) (toliau – forma Nr. 074/a) arba Gydytojų konsultacinės komisijos išvadų registravimo žurnale (forma Nr. 035/a (toliau – forma Nr. 035/a).

30. Išvada priimama, įrašoma ir išrašomas atitinkamas pažymėjimas, kurio numeris atitinka registracijos numerį, atitinkamame žurnale (formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a).

31. Asmenims, atitinkantiems sveikatos būklės reikalavimus, yra išduodami tai patvirtinantys atitinkamai formos Nr. 048-1/a arba formos Nr. 048-2/a sveikatos pažymėjimai.

32. Atitinkamų grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos pažymėjimo (toliau – sveikatos pažymėjimas) galiojimo terminas nuo sveikatos tikrinimo datos yra ne ilgesnis kaip:

32.1. I–III profesinės grupės darbuotojams iki 18 metų ir nuo 46 metų – 1 metai;

32.2. I–III profesinės grupės darbuotojams nuo 18 metų iki 45 metų – 2 metai;

32.3. IV profesinės grupės darbuotojams iki 55 metų – 10 metų;

32.4. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 56 iki 69 metų – 5 metai;

32.5. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 70 iki 79 metų – 2 metai;

32.6. IV profesinės grupės darbuotojams nuo 80 metų – 1 metai.

33. Esant 24 punkte numatytoms aplinkybėms, sveikatos pažymėjimas gali būti išduotas trumpesniam laikotarpiui, nei nurodyta 32 punkte.

34. Jei sveikatos pažymėjimo galiojimas baigiasi laivo reiso metu, jūrininko sveikatos pažymėjimas toliau galioja iki kito uosto, kuriame kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas jam galėtų išduoti jūrininko sveikatos pažymėjimą, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jūrininko sveikatos pažymėjimo galiojimo pasibaigimo datos.

35. Sveikatos pažymėjimas išrašomas lietuvių ir anglų kalbomis.

36. Jūrininko sveikatos pažymėjimas yra pripažįstamas tinkamu Vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimo atitikmeniu.

37. Įrašai sveikatos pažymėjime turi būti įskaitomi, atitikti įrašus asmens tapatybės dokumente, jų negalima taisyti.

38. Pildant elektroninę sveikatos pažymėjimo formą Nr. 048-1/a ar formą Nr. 048-2/a, duomenys įrašomi laužtiniuose skliaustuose.

39. Elektroninė sveikatos pažymėjimo forma išduodama ir registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

40. Atlikus sveikatos tikrinimą, atitinkamas sveikatos pažymėjimas išduodamas pasitikrinusiam asmeniui, kuris pasirašo jame ir formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a.

41. Asmuo, nesutinkantis su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

 

 

Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto

specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir

kitų motorinių plaukiojimo priemonių

laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

MINIMALŪS SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMAI, TAIKOMI JŪRININKAMS IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTAMS BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIAMS

 

Eil.

Nr.

Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių ribojama teisė dirbti jūrininkais ir (ar) vidaus vandenų transporto specialistais bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiais

Jūrininkų sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes

Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes

Pastabos

1

2

3

4

5

1.

REGA BEI AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS

1.1.

 

Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai

Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau.

Spalvų juslė – norma.

Akiplotis – normalus regėjimo laukas.

Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai

Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau.

Spalvų juslė – norma.

Akiplotis – normalus regėjimo laukas.

 

Tikrina gydytojas oftalmologas. Vertinamas regėjimo aštrumas, spalvinė rega, akispūdis, akiplotis ir progresuojančios akių ligos.

1.2.

 

Mašinų tarnyba

Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau.

Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.

Mašinų tarnyba

Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau.

Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.

 

1.3.

 

 

Laivo aptarnavimo tarnyba

Nekoreguotas  regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau.

Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.

 

Laivo aptarnavimo tarnyba

Nekoreguotas  regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau.

Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau.

Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.

 

Asmenys, kurių regėjimas koreguojamas kontaktiniais lęšiais ar akiniais, dirbti narais netinka.

Esant normatyvų neatitikimams, sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos.

Narams nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi – 0.5 ar daugiau.

1.4.

Vokų, ašarų sistemos ir akiduobės ligos, H00–H06

 

 

 

Po konservatyvaus ar operacinio gydymo dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo, po gydytojo oftalmologo konsultacijos.

1.5.

Lęšiuko ligos, H25–H28

 

 

 

Praėjus po kataraktos ar refrakcinės ragenos operacijų ne mažiau kaip 1 mėnesiui, pasiekus stabilizacijos periodą, dėl darbo jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos.

1.6.

Gyslainės ir tinklainės ligos, H30–H36

 

 

Dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į regėjimo funkcijas ir tinklainės atšokimo ar plyšio dydį, po gydytojo oftalmologo konsultacijos.

1.7.

Glaukoma, H40

Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

Esant kompensuotai glaukomai (I stadija), asmenys gali dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose.

Gydytojo oftalmologo konsultacija – kas 6 mėnesiai.

1.8.

Žvairumas, H49, H50,

Dvejinimasis (diplopija), H53.2,

Aklumas naktį, H53.6

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

1.9.

Dirbtinė akis, Z97.0

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

2.

KLAUSA BEI AUSIES IR SPENINĖS ATAUGOS LIGOS

2.1.

 

Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai

Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo.

Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai

Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo.

Tikrina gydytojas otorinolaringologas.

2.2.

 

 

Mašinų tarnyba

Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB.

Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais.

Mašinų tarnyba

Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB.

Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais.

Narus, prieš juos įdarbinant, tiria gydytojas otorinolaringologas (vestibulinės funkcijos tyrimas, audiometrija), taip pat įvertinama baro funkcija, atliekant bandymą baro kameroje.

Esant indikacijų, tiriama išorinio kvėpavimo funkcija.

2.3.

 

Laivo aptarnavimo tarnyba

Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų).

Laivo aptarnavimo tarnyba

Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų).

Naudoti klausos aparatus leidžiama tik laivo aptarnavimo tarnybos darbuotojams. Klausos aparatai turi būti aprūpinti baterijomis ir turi būti laikomi prieinamoje vietoje, jeigu miego metu būtų paskelbtas aliarmas.

2.4.

Išorinės ir vidurinės ausies ligos, H60–H75

 

 

 

Sergant lėtiniu otitu ir esant ligos progresavimo rizikai,  sprendžiama individualiai po gydytojo otorinolaringologo konsultacijos.

Nesant tikimybės, kad liga pasikartos, kai klausa atitinka girdėjimo standartus, visų grupių išgydyti asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

2.5.

Vestibulinės funkcijos sutrikimai, H81

Menjero liga, H81.0

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

2.6.

Otosklerozė, H80

Neurosensorinis prikurtimas, H90.3

 

 

 

Po gydymo ir esant klausos standartų reikalavimų neatitikimų asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

3.

KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS, ĮGIMTOS KRAUJO APYTAKOS SISTEMOS FORMAVIMOSI YDOS BEI GĖRYBINIAI ŠIRDIES NAVIKAI

3.1.

Pirminė (esencialinė) hipertenzija, I10

Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip 160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų laive.

Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip 100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.

Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti vidaus vandenų laive.

Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.

Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.

3.2.

Krūtinės angina, I20

Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

 

3.3.

Ūminis miokardo infarktas, I21

Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po 4  mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

 

3.4.

Plaučių embolija, I26

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, esant 6 mėnesių ligos remisijai, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

 

3.5.

Kitos širdies ligos (Perikarditas, I30.0– I32.8 Mitralinio vožtuvo prolapsas, I34.1

Miokarditas, I40.0–I41.8 Kardiomiopatija, I42–I43 ir kt.)

 

 

Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.6.

Širdies laidumo sutrikimai, atrioventrikulinė (toliau – AV) I–III laipsnio blokada,

I44.0–I44.3

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive, esant III  laipsnio AV blokadai.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive, esant III laipsnio AV blokadai.

 

Esant I–II laipsnio AV blokadai dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.7.

Bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada, I45.0–I45.5 WPW sindromas, I45.6

 

 

 

Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.8.

Supraventrikulinė tachikardija, I47.1

Skilvelinė tachikardija, I47.2

Paroksizminė tachikardija,

I47.9

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

Po širdies ritmo korekcijos (radiodažninė abliacija) dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams nuo operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.9.

Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas, I48

Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui visų profesinių grupių darbuotojai  gali dirbti vidaus vandenų laive po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.

3.10.

Širdies nepakankamumas,

I50

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti vidaus vandenų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA I–II), gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo kardiologo konsultacija – kas 6 mėnesiai.

3.11.

Gerybiniai širdies navikai,

D15.1

Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos, Q20.0–Q25.9

 

 

 

Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama praėjus 6 mėnesiams nuo operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.12.

Širdies prietaisas. Buvimas: AIKD, širdies ritmo reguliavimo prietaiso, Z95.0

Nė vienos grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių.

3.13.

Širdies vožtuvo protezas,

Z95.2

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kuriems implantuotas širdies vožtuvo mechaninis protezas, negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Jeigu implantuotas  biologinis protezas arba atlikta vožtuvų plastikos operacija, jūrų laive galima dirbti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

3.14.

Koronarinis angioplastinis implantatas ar transplantatas, Z95.5

Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 4 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 2 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

 

3.15.

Kitas širdies ar kraujagyslių (krūtinės aortos)  implantatas ar transplantatas, Z95.8

Dėl galimybės dirbti jūrų laive spendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos.

 

3.16.

Antikoagulianto  Warfarinum vartojimas

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.

 

4.

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS

4.1.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė, A16

 

 

 

Esant neaktyviai tuberkuliozės formai, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.2.

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, J00–J06

 

 

Kol tiriama, nustatoma liga ir gydoma, asmenys negali dirbti laive. Pabaigus gydymą, nesikartojant jokiems ligos požymiams, asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

4.3.

Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos, J40–J47, išskyrus astmą

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.4.

Astma, J45

 

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti vidaus vandenų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai, sergantys lengvos ir vidutinės formos astma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.5.

Bronchektazės, J47

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.6.

Išorinių veiksnių sukeltos plaučių ligos, J60–J70

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.7.

Pneumotoraksas, J93

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 12 mėn. po diagnozuoto pneumotorakso. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

4.8.

Įgytas plaučio nebuvimas, Z90.2

 

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po gydytojo pulmonologo konsultacijos.

Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių.

5.

KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS

5.1.

Limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai,

C81–C96

 

 

Asmenys, sergantys aktyvia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

Esant visiškai ar dalinei remisijai, kurios trukmė ≥6 mėnesiai, bet ≤5 metai, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.

Esant ligos remisijai ≥5 m., visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

5.2.

Tikroji policitemija, D45

Mielodisplaziniai sindromai, D46

Lėtinė mieloproliferacinė liga, D47.1

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.

5.3.

Mitybinės, hemolizinės, aplazinės ir kitos  anemijos, D50–D64

 

 

Po gydymo, esant normaliems kraujo rodikliams, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydymo metu, esant Hb ≥100 g/l, dėl tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.

5.4.

Krešėjimo defektai, purpura ir kitos hemoraginės būklės,

D65–D69

 

 

Asmenys, sergantys sunkia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose;

asmenys, sergantys lengva ir vidutine ligos forma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo hematologo konsultacijos.

6.

ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS

6.1.

Hipotirozė, E03

 

 

Dėl asmenų, kuriems po gydymo nustatoma normali skydliaukės funkcija, tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.2.

Tirotoksikozė, E05

 

 

 

 

Visų profesinių grupių asmenys, jei gydant skydliaukės funkcija tampa normali, dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose

gali po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.3.

I tipo cukrinis diabetas, gydomas insulinu, E10

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.4.

II tipo cukrinis diabetas, E11, gydomas dieta arba hipoglikemizuojančiais peroraliniais medikamentais

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.5.

II tipo cukrinis diabetas E11 (nekontroliuojamas skiriant peroralinius hipoglikemizuojančius medikamentus didelėmis dozėmis, išryškėjus encefalopatijai, retinopatijai, nefropatijai, polineuropatijai), taikant pakaitinę terapiją insulinu

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.6.

Hipofizės hiperfunkcija, E22.0–E22.9

Hipofizės hipofunkcija ir kiti funkcijos sutrikimai,

E23.0–E23.7

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.7.

Pirminis antinksčių žievės nepakankamumas, E27.1–E27.4

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

6.8.

Antinksčių funkcijos sutrikimai, E27.5–E27.9

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

6.9.

Nutukimas, E66

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kurių KMI > 40, negali dirbti jūrų laive.

Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive.

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos.

7.

VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS

7.1.

Lėtinis hepatitas B, B18.1

Lėtinis hepatitas C, B18.2

 

 

Po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo ar gydytojo infektologo konsultacijos.

7.2.

Erozinis ezofagitas, K20

Skrandžio opa, K25.7

Dvylikapirštės žarnos opa, K26.7

Ūminis hemoraginis gastritas, K29.0

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, jei liga komplikuojasi (po kraujavimo), praėjus 3 mėn. po pasveikimo, po gydytojo gastroenterologo konsultacijos.

7.3.

Krono liga, K50

Opinis kolitas, K51

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo gastroenterologo konsultacijos sprendžiama individualiai, jeigu 1 metų laikotarpiu buvo ligos remisija.

7.4.

Storosios žarnos divertikulinė liga, komplikuota divertikulitu, kraujavimu,

K57.23

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po 3 mėn. po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija.

7.5.

Kepenų cirozė, K74

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

7.6.

Tulžies pūslės akmuo be cholecistito, K80.2

 

 

 

Jei nėra klinikinių požymių – visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

7.7.

Ūminis pankreatitas, K85 Lėtinis pankreatitas, K86.1

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija.

8.

JUNGIAMOJO AUDINIO IR RAUMENŲ BEI SKELETO LIGOS

8.1.

Uždegiminės poliartropatijos, M05–M14

Sisteminės jungiamojo audinio ligos, M30–M36

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo reumatologo konsultacijos.

9.

LYTINĖS IR ŠLAPIMO SISTEMOS LIGOS

9.1.

Glomerulų ligos, N00–N08

 

 

Jei nėra inkstų funkcijos nepakankamumo, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.

9.2.

Lėtinės urogenitalinės sistemos uždegiminės ligos,

N11.1, N30.2,N34.1, N41.1

 

 

 

Visų profesinių grupių asmenys, jei liga neūmi ir nesutrikusios organų funkcijos, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

Periodinis tikrinimas – pagal gydytojo urologo rekomendacijas.

9.3.

Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija, N13.0–N13.9

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką.

9.4.

Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (I–II laipsnio)

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.

9.5.

Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (III–IV laipsnio)

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

9.6.

Inkstų ir šlapimo takų akmenligė, N20–N23

 

 

Nekomplikuotos ir komplikuotos akmenligės (uždegimas, hidronefrozė ir kitos komplikacijos) atveju po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.

9.7.

Įgyta inksto cista, (dauginė) (solitarinė) N28.1

 

 

 

Negalima dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose, kai yra didelė komplikacijų rizika ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Dėl tinkamumo sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos.

9.8.

Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, N40

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.

9.9.

Įgimtos šlapimo organų sistemos formavimosi ydos, Q60– Q64

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką.

9.10.

Inksto įgytas nebuvimas (būklė po nefrektomijos), Z90.5

 

 

Jei vienintelio inksto funkcija normali, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.

9.11.

Kitos dirbtinės šlapimo takų angos (nefrostoma, urostoma), Z93.6

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

Dėl asmenų, kuriems atlikta urostoma, tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos.

9.12.

Persodintas inkstas, Z94.0

 

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos.

 

10.

NĖŠTUMAS

10.1.

Nėštumas, O09

Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

11.

NEUŽDEGIMINĖS MOTERS LYTIES ORGANŲ LIGOS

11.1.

Gerybiniai navikai

Gimdos gerybiniai navikai, D25, D26

Kiaušidžių gerybiniai navikai, D27

Kitų ir nepatikslintų moters lyties organų gerybiniai navikai, D28

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

11.2.

Neuždegiminės moters lyties organų ligos, N80–N98

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

12.

NERVŲ SISTEMOS LIGOS

12.1.

Uždegiminės centrinės nervų sistemos ligos, G00–G09

Sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą, G10–G13

Kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, neklasifikuojamos kitur, G30–G32

 

 

Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.2.

Parkinsono liga, G20

Antrinis parkinsonizmas, G21

 

 

Esant I, II ir III ligos stadijai, jeigu simptomai koreguojami vaistiniais preparatais, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

Esant IV, V ligos stadijai, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

12.3.

Demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, G35–G37

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

12.4.

Epilepsija, G40

Epilepsinė būklė, G41

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

Jeigu 3 metus nėra epilepsijos priepuolių, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.5.

Miego apnėja, G47.3

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

12.6.

Nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimai, G50–G59

 

 

Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.7.

Polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai, G60–G64

 

 

Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.8.

Intracerebrinis kraujavimas, I61

Smegenų infarktas, I63

 

 

Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.9.

Dorsopatijos, M40–M54

 

 

Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

12.10.

Sąmonės netekimas, R40.2

 

 

Iki bus išaiškintos ir pašalintos sąmonės praradimo priežastys, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.  Sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos.

13.

CHIRURGINĖS LIGOS

13.1.

Krūties gerybiniai navikai, D24

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.2.

Asplenija, po procedūros,

D73.0

 

 

Negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacijos iki visiško pasveikimo. Vėliau sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos.

13.3.

Galūnių arterijų aterosklerozė, I70.2

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacinio gydymo sprendžiama individualiai, po gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos.

13.4.

Flebitas ir tromboflebitas, I80

 

 

Po konservatyvaus gydymo gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo ar gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos.

13.5.

Tulžies pūslės akmuo, su kitu cholecistitu (lėtiniu), K80.1

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.6.

Kojų giliųjų venų trombozė, I80.2

Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

13.7.

Kojų venų varikozė, I83

 

 

Dėl galimybės dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama atsižvelgiant į klinikinius požymius (C):

C1 – tinklinės venos išsiplėtusios – gali dirbti laive,

C2-6 – varikozinės venos, galūnės edema, odos pigmentacija, egzema, susijusi ar aktyvi opa – po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

13.8.

Hemorojus, I84

 

 

Esant kraujuojantiems, krentantiems hemorojiniams mazgams ar dažniems uždegimams, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

13.9.

Limfedema, I89.0

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. Esant kompensuotai ligos eigai, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

13.10.

Kirkšninė išvarža, K40 Bambinė išvarža, K42

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos. Diagnozavus bambos išvaržą sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.11.

Išangės ir tiesiosios žarnos įplėšos bei fistulės, K60

Tiesiosios žarnos iškritimas, K62.3

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.12.

Potrauminė koksartrozė, M16.5

Potrauminė gonartrozė, M17.2

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.

13.13.

Delno fascijos fibromatozė (Diupitreno), M72.0

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.

13.14.

Osteomielitas, M86

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

 

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.15.

Rankos sužalojimų padariniai, T92

Kojos sužalojimų padariniai, T93

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai pagal galūnių funkciją ir gydymo rezultatus po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.

13.16.

Įgytas galūnės nebuvimas, Z89

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

13.17.

Piršto (-ų) (įskaitant nykštį) įgytas nebuvimas (plaštakos pirmojo piršto arba vienos plaštakos dviejų pirštų nebuvimas), Z89.0

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

13.18.

Įgytas organų nebuvimas, Z90

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

 

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos.

13.19.

Klubo sąnario implantas, Z96.64

Kelio sąnario implantas, Z96.65

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 6 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos.

13.20.

Dirbtinė galūnė, Z97.1

Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

14.

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

14.1.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, F00–F99

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos.

15.

TAM TIKROS INFEKCINĖS IR PARAZITŲ SUKELIAMOS LIGOS

15.1.

Žarnyno infekcinės ligos, A00–A09

Tam tikros bakterinės zoonozinės ligos, A20–A28

Kitos bakterijų sukeltos ligos, A30–A49

 

 

Visų profesinių grupių darbuotojai, visiškai pasveikę po gydymo, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

15.2.

Dažniausiai lytiškai plintančios infekcijos, A50–A64

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.

15.3.

Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusu, Z21

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, B20–B24

 

 

Dėl infekuotų ŽIV asmenų tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo infektologo konsultacijos. Asmenys, sergantys AIDS, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose.

16.

ODOS IR POODŽIO LIGOS

16.1.

Mikozės, B35–B49

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo  konsultacijos.

16.2.

Kiti dermatitai, L30

 

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo  konsultacijos.

16.3.

Infekcinis dermatitas, L30.3

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

 

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos.

16.4.

Psoriazė, L40

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo  konsultacijos.

16.5.

Dažnai pasikartojanti dilgėlinė, L50

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

 

Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo ar gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos.

17.

PIKTYBINIAI NAVIKAI

17.1.

Išplitę piktybiniai navikai, C00–C96

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive.

Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive.

 

17.2.

Būklė po piktybinių navikų operacinio ar kito kompleksinio gydymo

 

 

Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo onkologo radioterapeuto ar gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos.

18.

KITOS NEPAMINĖTOS LIGOS

 

 

Sprendžiama individualiai.

 

Papildyta priedu:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

 

Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

 

JŪRININKO AR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTO BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS TIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

/ SEAFARERS OR NAVIGATOR‘S OF MOTOR PLEASURE AND OTHER CRAFT DECLARATION OF HONOUR

__________________

(data / date)

________________________

(užpildymo vieta  / place)

 

 

______________________          ________________________________

(vardas / name)                                         (pavardė / surname)

_______________________         _______________________________        ____________

(gimimo data / date of birth)          (asmens kodas / identity code)                   (lytis / gender)

_________________________________________________________________________

(nuolatinė gyvenamoji vieta / domicile)

___________________________________________

(pareigos / position)

Profesinės grupės pagal darbo pobūdį:

I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan.

II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan.

III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan.

IV profesinė grupė – Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai.

 

Į pateiktus klausimus atsakykite pažymėdami Jums tinkantį variantą / Please answer the questions below and select the options (Taip / Yes; Ne / No)

 

1.

Ar Jums anksčiau buvo atliktas medicininis patikrinimas dėl darbo jūroje? / Have you previously performed a medical examination for a job at sea?

Taip / Yes

Ne / No

2.

Ar buvote pripažintas netinkamu dirbti jūroje ir (ar) buvo taikyti apribojimai dėl darbo jūroje? / Have you ever been declared unfit for work at sea and (or) the restrictions applicable to the work at sea?

 

 

3.

Ar per pastaruosius dvejus metus gydėtės ligoninėje? / Have you been admitted to the hospital in the last two years?

 

 

4.

Ar per pastaruosius dvejus metus buvote nepertraukiamai nedarbingas ilgiau nei 30 dienų? / Have you had unfitted period of sickness leave for more than 30 days in the last two years?

 

 

5.

Ar esate sirgęs plaučių ligomis (tuberkulioze, bronchine astma)? / Have you been sick with lung diseases including tuberculosis, asthma?

 

 

6.

Ar esate sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis? / Have you ever been sick with any heart and circulatory diseases?

 

 

7.

Ar esate sirgęs klausos organų ligomis? / Have you ever been sick with any ear diseases?

 

 

8.

Ar esate sirgęs regos organų ligomis? / Have you ever been sick with any eye diseases?

 

 

9.

Ar esate sirgęs epilepsija? / Have you been sick with epilepsy?

 

 

10.

Ar sergate cukriniu diabetu? / Have you sick with diabetes?

 

 

11.

Ar Jums yra buvę sunkių alerginių reakcijų / egzemos / odos ligų? / Have you had any serious allergic reaction / eczema / skin disease?

 

 

12.

Ar esate turėjęs psichikos sutrikimų? / Have you had any mental disturbances?

 

 

13.

Ar esate turėjęs problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo? / Have you had problems with addiction to alcohol and drugs use?

 

 

14.

Ar esate turėjęs kokių nors nugaros skausmo problemų (traumą, reumatą)? / Have you had any painful back trouble, including lumbago and sciatica?

 

 

15.

Ar dirbdamas jūroje esate patyręs sunkių traumų? / Have you been suffered by serious injury leaving permanent effects as consequences of the work at sea?

 

 

16.

Ar esate turėjęs virškinimo sutrikimų, dėl kurių buvo paskirtas gydymas? / Have you had any digestive problems, which were being treated?

 

 

17.

Ar reguliariai vartojate kokius nors vaistinius preparatus? / Do you use medicament on prescription regularly?

 

 

18.

Ar nešiojate akinius ar kontaktinius lešius? / Do you wear glasses or contact lenses to improve your eyesight?

 

 

19.

Ar Jums sunku orientuotis prietemoje? / Do you find difficulties in orienteering yourself in dusk / twilit?

 

 

20.

Ar skiriate spalvas? / Do you have difficulties in colors differentiation?

 

 

21.

Neteko galios nuo 2018-09-05

 

 

22.

Papildomas klausimas /Any other addressed question

 

 

 

 

Patvirtinu, kad pateiktus klausimus supratau, atsakiau į juos sąžiningai.

I hereby confirm that the questions were fully understood and replied in good faith.

 

Suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

Due to my deteriorating state of health, I must seek medical care immediately.

 

Asmens, kuriam tikrinama sveikata, parašas / Examined person‘s signature ______________

 

Papildyta priedu:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

Priedo pakeitimai:

Nr. V-976, 2018-09-04, paskelbta TAR 2018-09-04, i. k. 2018-13962

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. V-1062 redakcija)

12 priedas

 

TRAUKINIO MAŠINISTŲ IR DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Traukinio mašinistų, asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato jų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką.

2. Apraše nustatyto sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens fizinė ir psichikos sveikatos būklė atitinka reikalavimus traukinio mašinistams ir darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

traukinio mašinistas – asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis;

darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu – asmenys, kurie vykdydami savo funkcijas užtikrina geležinkelių transporto eismo saugą.

4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004. Nr. 72-2489) ir kituose Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.

5. Traukinio mašinistų padėjėjų fizinei ir psichikos sveikatos būklei ir jos tikrinimui taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir traukinio mašinistams.

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

6. Visi asmenys, pageidaujantys gauti traukinio mašinisto pažymėjimą bei įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) arba dirbantys traukinio mašinistu (toliau – traukinio mašinistai), darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir darbuotojai, teikiantys paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams (toliau – darbuotojai), privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau, dirbdami – periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka.

7. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos būklė turi atitikti bendruosius reikalavimus, nurodytus šio Aprašo III skyriuje, įvertinus kontraindikacijas, taikomas asmenims prieš priimant į mokymo įstaigą arba į darbą arba dirbantiems traukinio mašinistais, nurodytas 1 lentelėje.

8. Įsidarbinantiesiems traukinio mašinistams atliktini būtiniausi sveikatos patikrinimai, nurodyti šio Aprašo IV skyriuje.

9. Periodinių traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos tikrinimų dažnumas ir būtiniausi periodinio sveikatos tikrinimo reikalavimai nurodyti šio Aprašo V skyriuje.

10. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų privalomas sveikatos tikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Prieš privalomą sveikatos tikrinimą traukinio mašinistas užpildo ir pasirašo Traukinio mašinisto garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną), nurodytą šio Aprašo 2 lentelėje.

11. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas ir gydytojas psichiatras, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojais, psichologais ir, esant indikacijų, skirdami privalomus arba kitus tyrimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

 

12. Psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje yra prisirašęs, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atlikto tyrimo rezultatus.

13. Siekdamas įvertinti, ar traukinio mašinistas ir darbuotojas, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dėl savo psichikos sveikatos būklės galės saugiai atlikti pareigas, psichologas, įgijęs universiteto išsilavinimą ir vadovaudamasis šiuo Aprašu, gydytojui psichiatrui skyrus, atlieka asmens psichologinį tyrimą, kurio kriterijai nurodyti 1 lentelėje, ir tyrimo rezultatus pateikia gydytojui psichiatrui.

14. Gydytojai, nurodyti šio Aprašo 11 punkte, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.

15. Medicinos dokumentų išrašas pagal F Nr. 025/a, F Nr. 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus.

16. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų ASPĮ, o pastarosios privalo tokią informaciją teikti teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Tikrinant darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir kurių darbo aplinkoje galima profesinė rizika, sveikatą, vadovaujamasi Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2009, Nr. 39-1480), bei kitais teisės aktais.

18. Tikrinant darbuotojų, teikiančių paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams, tarp jų ir Lietuvos Respublikos kompetentingų atstovų, įteikiančių supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos nustatyta tvarka, sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatomis.

19. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi Asmens sveikatos istorijoje (toliau –F Nr. 025/a), išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ – į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba į darbovietės antspaudu ir darbdavio parašu patvirtintą Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972).

20. Apie tinkamumą mokytis išvada: „gali“ ar „negali“ – į F Nr. 025/a ir į Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo, pasirinktinai – į F Nr.047/a arba į – F Nr.048/a.

21. Gydytojas, sveikatos tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas asmuo neatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, taikomų įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams arba darbuotojams, arba dėl esančių kontraindikacijų, nurodytų 1 lentelėje, ir negali mokytis arba dirbti traukinio mašinistu, arba dirbti kitų darbų, susijusių su geležinkelių transporto eismu ar teikti paslaugų traukiniu vykstantiems keleiviams, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į F Nr. 025/a, o išvadą mokymosi įstaigai – į F Nr.086/ a; darbdaviui –į F Nr. 047/a arba į F Nr. 048/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu bei SPĮ antspaudu.

22. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje yra prisirašę, pateikia:

22.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą:

22.2. F Nr. 027/a iš jo ASPĮ aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, įvertinusio psichologo vadovaujantis šio Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka atlikto tyrimo rezultatus;

22.3. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą F Nr. 047/a – jei privalomai sveikata tikrinama įsidarbinančiajam;

22.4. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą F Nr. 048/a – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant traukinio mašinistu arba darbuotoju, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ar teikiančiu paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams.

23. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje jie neprisirašę, pateikia šio Aprašo 22 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, prie kurio yra prisirašę teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Galutinę išvadą apie darbuotojo profesinį tinkamumą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu sveikatos tikrinimą pradėjęs gydytojas, įvertinęs visų konsultavusių profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir tyrimų rezultatus, nustatęs, kad tikrinamas asmuo atitinka bendruosius reikalavimus traukinio mašinistų sveikatos būklei, taikomus įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams ir darbuotojams.

25. Išvada dėl tinkamumo mokytis geležinkelių transporto darbuotojų mokymo įstaigose įrašoma į F Nr. 086/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 086/a atiduodama pacientui asmeniškai. Traukinio mašinisto minimalus amžius yra ne mažesnis kaip 20 metų, tačiau vien tik Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbti juo gali asmenys nuo 18 metų. Pažyma F Nr. 047/a arba F Nr.048/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama dirbti traukinio mašinistu.

26. Išvada darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui dėl tinkamumo dirbti traukinio mašinistu ar kitu darbuotoju įrašoma į F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu.

27. Išduotos pažymos registruojamos sveikatos tikrinimo žurnale (Ambulatorinių ligonių registracijos knygoje) (toliau – F Nr. 074/a).

28. F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.

29. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 71-2641) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006 Nr. 56-2000).

 

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TRAUKINIO MAŠINISTO IR DARBUOTOJO, KURIO DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS BŪKLEI

 

30. Traukinio mašinistai ir darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu (toliau – darbuotojai) negali turėti sveikatos sutrikimų arba vartoti vaistus ar medžiagas, kurios galėtų sukelti:

30.1. staigų sąmonės praradimą;

30.2. atidumo ir susikaupimo sumažėjimą;

30.3. staigų nepajėgumą dirbti;

30.4. pusiausvyros ar koordinacijos – praradimą (traukinio mašinisto), pablogėjimą (darbuotojo);

30.5. žymų judrumo sumažėjimą (traukinio mašinisto), didelį judrumo apribojimą (darbuotojo).

31. Turi būti laikomasi šių regėjimui taikomų reikalavimų:

31.1. Regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos:

31.1.1. traukinio mašinisto – 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5;

31.1.2. darbuotojo – 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai): mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3;

31.2. korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 (toliaregystė) / -8 (trumparegystė); išimtis galima daryti ypatingais atvejais, gavus gydytojo oftalmologo išvadą, šiuo atveju sprendimą priima gydytojas oftalmologas;

31.3. regėjimas trumpu ir vidutiniu atstumu: pakankamas, su korekcija (pagalba) ar be jos;

31.4. leidžiama naudoti:

31.4.1. traukinio mašinistui – kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas;

31.4.2. darbuotojui – kontaktinius lęšius ar akinius;

31.5. normalus spalvų jutimas: naudojamas pripažintas testas, pvz., Išiharos testas, ir prireikus kitas pripažintas testas;

31.6. regos laukas: visas (nėra jokių anomalijų; galinčių turėti įtakos darbui);

31.7. regėjimas abiem akimis:

31.7.1. traukinio mašinistui – efektyvus;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-714, 2015-06-08, paskelbta TAR 2015-06-08, i. k. 2015-09000

 

31.7.2. darbuotojui – yra;

31.8. abiakis matymas (binokulinis):

31.8.1. traukinio mašinistui – yra (efektyvus);

31.8.2. darbuotojui – yra;

31.9. traukinio mašinistui – spalvų signalų atpažinimas: testas grindžiamas atskirų spalvų atpažinimu, o ne reliatyviais skirtumais;

31.10. kontrastų jutimas traukinio mašinistui ir darbuotojui – geras;

31.11. progresuojančių akių ligų – nėra;

31.12. implantai:

31.12.1. traukinio mašinistui – lęšių implantai, atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytais laikotarpiais konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims;

31.12.2. darbuotojui – akių implantai (protezai), atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytais laikotarpiais konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims;

31.13. traukinio mašinistui – atsparumas akinimui;

31.14. traukinio mašinistui – draudžiama naudoti spalvotus kontaktinius lęšius ir fotochrominius lęšius, leidžiama naudoti lęšius su UV filtru.

32. Turi būti laikomasi šių klausai ir kalbėjimui taikomų reikalavimų:

32.1. traukinio mašinistui ir darbuotojui: pakankama, audiograma patvirtinta klausa, t. y. pakankama klausa kalbėtis telefonu ir gebėjimas išgirsti pavojaus signalus bei radijo pranešimus. Orientacinės reikšmės yra šios:

32.1.1. klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

32.1.2. tos ausies, kurioje oro laidumas garsui yra blogesnis, klausos sutrikimo laipsnis neturi viršyti 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui;

32.2. traukinio mašinistui: neturi būti jokių vestibulinės sistemos anomalijų;

32.3. traukinio mašinistui: neleistini jokie lėtiniai kalbos sutrikimai (dėl būtinybės garsiai ir aiškiai perduoti pranešimus);

32.4. traukinio mašinistui: ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus.

33. Minimalios psichologinio tinkamumo normos:

33.1. normalus arba greitas reakcijos laikas;

33.2. adekvatus regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimas;

33.3. normalus vidutinis kalbos tempas, aiškus žodžių tarimas, pakankamas instrukcijų suvokimas;

33.4. gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį, ryškių dėmesio išsekimo požymių nebuvimas;

33.5. informacijos įsiminimo ir išlaikymo atmintyje sutrikimų nebuvimas.

34. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinių mašinistėms apsaugą užtikrinančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais.

 

IV. PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ ATLIKTINI BŪTINIAUSI SVEIKATOS PATIKRINIMAI

 

35. Traukinio mašinistui – bendras sveikatos patikrinimas (t. y. profilaktinis sveikatos tikrinimas, atliktas vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tinkami saugiai naudoti geležinkelių riedmenis. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad traukinio mašinistas valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jo ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.

36. Traukinio mašinistui – sensorinių funkcijų patikrinimas:

36.1. regėjimo – tikrina gydytojas oftalmologas:

36.1.1. regėjimo aštrumo;

36.1.2. regėjimo lauko (akipločio);

36.1.3. regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai);

36.1.4. akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.);

36.1.5. kontrastų jutimo;

36.1.6. spalvų jutimo:

36.1.6.1. spalvinio jutimo (įsigyjant traukinio mašinisto pažymėjimą);

36.1.6.2. spalvų signalo atpažinimo;

36.1.7. atsparumo akinimui;

36.2. klausos – tikrina gydytojas otorinolaringologas:

36.2.1. klausos aštrumo, šnabždesiu abipus;

36.2.2. audiograma;

36.3. vestibulinės funkcijos įvertinimas – tikrina gydytojas otorinolaringologas:

36.3.1. tikrinamas spontaninis nistagmas;

36.3.2. atliekami koordinaciniai mėginiai (Rombergo poza, piršto–nosies mėginys ir kt.);

36.3.3. videonistagmometrija atliekama, esant bent vienam patologiniam simptomui, atlikus 35.3.1 ir 35.3.2 punktuose nurodytus tyrimus.

37. Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi.

38. Kraujo tyrimas dėl cukrinio diabeto (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, esant indikacijų), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę.

39. Bendras šlapimo tyrimas analizatoriumi, įskaitant gliukozės nustatymą (esant indikacijų).

40. Traukinio mašinistui – elektrokardiograma (EKG) ramybės būsenoje.

41. Patikrinimai dėl psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, neteisėtų narkotinių medžiagų ar psichotropinių medikamentų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jei dėl to kyla abejonių dėl tinkamumo darbui.

42. Psichikos sveikatos įvertinimas – tikrina gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atliktus tyrimus:

42.1. kognityvines funkcijas:

42.1.1. reakcijos greitį;

42.1.2. regimųjų ir girdimųjų stimulų suvokimą;

42.1.3. kalbos funkcijas (automatinė kalba, kalbos nuoseklumas, šnekamosios kalbos suvokimas, komunikabilumas);

42.1.4. dėmesį;

42.1.5. atmintį;

42.2. mąstymo tyrimą (gydytojui psichiatrui skyrus);

42.3. asmenybės ir emocijų tyrimas (gydytojui psichiatrui skyrus);

42.4. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimai (jei yra klinikinių indikacijų).

43. Neurologo įvertinimas:

43.1. jutimų, motorikos ir koordinacijos įvertinimas;

43.2. kalbos funkcijų įvertinimas (afazija, dizartrija).

44. Krūtinės ląstos rentgenograma – esant indikacijų.

 

V. PERIODINIAI DARBUOTOJŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI IR BŪTINIAUSI PERIODINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

 

45. Dažnumas. Sveikata turi būti tikrinama:

45.1. traukinio mašinistams – ne rečiau kaip kas treji metai, jei asmuo yra jaunesnis nei 55 metų, vėliau – kasmet;

45.2. darbuotojams, jaunesniems kaip 40 m. – kas 5 metus; 41–62 m. amžiaus darbuotojams – kas 3 metus, vyresniems kaip 62 metų darbuotojams – kasmet.

45.3. Gydytojas sveikatos patikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl traukinio mašinisto ar darbuotojo sveikatos: jis gali nuspręsti, kad traukinio mašinisto ar darbuotojo, turinčio galiojančią išvadą dėl tinkamumo dirbti F Nr. 048/a, sveikata turi būti neeilinį kartą patikrinta, pirmiausia, grįžtant į darbą po ilgo nedarbingumo periodo, jeigu jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į jo nedarbingumo priežastį, ar kitais atvejais.

45.4. Sveikatos patikrinimas turi būti atliktas, jei yra pagrindas abejoti, kad pažymėjimo ar sertifikato turėtojo sveikatos būklė nebeatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, nurodytų šio Aprašo III skyriuje.

45.5. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo:

45.5.1. po kiekvieno nelaimingo atsitikimo darbe, ypač – po rikto arba avarijos, kurių priežastis –žmogaus padaryta klaida;

45.5.2. po nebuvimo darbe dėl nelaimingo atsitikimo, per kurį nukentėjo asmenys;

45.5.3. jeigu darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turėjo nušalinti traukinio mašinistą nuo pareigų, kai dėl jo veikos iškilo grėsmė eismo saugai;

45.5.4. dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas – jei mano, kad dėl jo sveikatos būklės kyla abejonių dėl jo tinkamumo dirbti šį darbą, jis tuojau pat praneša apie tai darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

46. Būtiniausi periodinio sveikatos patikrinimo reikalavimai. Jei traukinio mašinistas ar darbuotojas atitinka visus sveikatos patikrinimo prieš priimant į darbą kriterijus, periodiniai patikrinimai privalo apimti bent:

46.1. bendrą sveikatos patikrinimą vadovaujantis šio Aprašo 35 punktu;

46.2. sensorinių funkcijų patikrinimą (regėjimas, klausa, spalvų jutimas);

46.3. kraujo tyrimą hematologiniu analizatoriumi;

46.4. bendrą šlapimo tyrimą analizatoriumi (įskaitant tyrimą dėl cukrinio diabeto), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę, kaip nurodyta, atlikus klinikinius tyrimus;

46.5. narkotinių medžiagų naudojimo tyrimus, jei yra klinikinių indikacijų;

46.6. vyresniems nei 40 metų traukinio mašinistams būtina atlikti EKG ramybės būsenoje.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

47. Atlikus sveikatos patikrinimą F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a atiduodama pacientui, kuris pats ją pateikia darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Jos saugomos teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą mokytis ar dirbti traukinio mašinistu, darbuotoju sprendžia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK).

49. Kai kyla klausimai dėl individualaus tinkamumo mokytis ar dirbti dėl psichikos sveikatos būklės, sprendžia psichikos sveikatos priežiūros įstaigos GKK, sudaryta iš gydytojų psichiatrų. Į šią komisiją gali būti įtraukti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai.

50. Pacientas, nesutinkantis su privalomo sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284) nustatyta tvarka.

 

_________________

 

 

1 lentelė

 

KONTRAINDIKACIJOS, TAIKOMOS ASMENIMS, PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ, ARBA DIRBANTIEMS TRAUKINIO MAŠINISTAIS

 

Eil.

Nr.

Ligos ir sveikatos problemos (kodai pagal TLK-10), dėl kurių ribojama teisė mokytis ar dirbti traukinio mašinistais

Draudžiama

Prieš priimant į mokymo įstaigą arba į darbą

Periodiškai

(dirbant)

1.

2

3

4

1.

REGĖJIMAS Turi būti laikomasi šių su regėjimu susijusių reikalavimų: regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos: 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5

Pastaba. Įsidarbinančiųjų traukinio mašinisto pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip1,0, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 1,0 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (1,0 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus penkios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas ne mažiau kaip 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Mašinisto pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į mašinistus ar neatnaujinami tiems, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.

Žr. pastabą

Žr. pastabą

1.1.

Toliaregystė H52.0 arba trumparegystė H52.1

Pastaba. Leidžiama naudoti kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas. Korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 D ir -8 D. Jei mašinistas daug metų dirbo tą darbą – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, sprendimą priima gydytojas oftalmologas.

Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė daugiau kaip -5 D

žr. Pastabą

Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė
daugiau kaip -8 D

žr. Pastabą

1.2

Glaukoma H40.1–H42 (II–III stadija)

Kitos tinklainės ligos H35–H36 (Progresuojančios akių ligos)

Pastaba. I stadijos glaukoma ir jei traukinio mašinistas dirbo tą darbą ne mažiau kaip 10 metų – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu.

Draudžiama

Spręsti individualiai

1.3.

Vokų ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5. Įgimtos vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydos Q10.0–Q10.3.

Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.4.

Lėtinės ašarų sistemos ligos, neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6; H04.8; H04.9

Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.5.

Diplopija ir žvairumas: H49–H50

Pastaba. Traukinio mašinistu mokytis ir dirbti gali. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.6.

Lęšiuko ligos H 25–H 28, gyslainės ir tinklainės uždegimas H30–H36,

kitos regos nervo (2-ojo) ir regos takų ligos H47

Pastaba. Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių.

Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies

Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies

1.7.

Silpnas abiejų akių regėjimas H54.2

 

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis

1.8.

Akipločio defektai H53.4

Draudžiama

Draudžiama

1.9.

Spalvinio matymo trūkumai H53.5

Draudžiama

Draudžiama

2

KLAUSA

Sergant šiomis ausies ir speninės ataugos ligomis:

 

 

2.1.

Vienpusiu ar abipusiu kurtumu H91.3

Draudžiama

Draudžiama

2.2.

otosclerozė H80.0

Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama (ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus) apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

2.3.

lėtine atikoantraline liga H66.2 svaigimas

Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama: ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

2.4.

Sergant kitomis ausų, nosies, gerklės ligomis:

 

 

2.5.

Menjero liga H81.0 svaigimas

Draudžiama

Draudžiama

2.6.

Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybiniai navikai D36 klausos (8-ojo) nervo neurinoma D36.1) svaigimas

Draudžiama

Draudžiama

2.7.

Gerklų stenoze su ryškiu kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimu: gerklų papilomatoze D14.0

Draudžiama

Draudžiama

2.8.

abipusiu balso klosčių paralyžiumi J38.0

Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

2.9.

gerklų ir ryklės onkologinėmis ligomis C14.0–C32.0

Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

2.10.

Gerklų tuberkulioze A16.4

Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

2.11.

Pastaba. Individualiais atvejais, kai trauma ar nelaimingas atsitikimas sutrikdo klausos ar kalbos bei kvėpavimo funkcijas, sprendžia gydytojas otorinolaringologas. Ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

3.

NĖŠTUMAS.

Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinio mašinistėms apsaugą teikiančios teisės aktų normos.

Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

4.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS

4.1. Išduoti ar neišduoti pažymėjimą įsidarbinantiesiems, kurie skundžiasi padidintu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis išplėstinės klinikinės kardiologo apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti geležinkelių transporto eismo saugai. Dirbantiems traukinio mašinistams, sergantiems didelės rizikos arterine hipertenzija, turėtų būti nustatomi individualūs sveikatos tikrinimo terminai ir pažymėjimai atnaujinami po kardiologo konsultacijos.

4.2. Pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga stabilia III–IV f. klasės krūtinės angina ar yra persirgę ūminiais išeminiais sindromais – nestabiliąja krūtinės angina ar ūminiu miokardo infarktu be kardiologo konsultacijos.

4.3. Be kardiologo konsultacijos pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga pasikartojančiais paroksizminiais laidumo sutrikimais arba jiems diagnozuoti atrioventrikulinio ritmo sutrikimai, reikalingi gydymo.

Pastaba: Esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo kardiologo išvada.

 

 

4.1.

II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija I11–I15

Pastaba: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

4.2.

Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I 47.2.

Draudžiama

Draudžiama

4.3.

Nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I 44.2.

Draudžiama

Draudžiama

5.

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS

Sunkios lėtinės plaučių ligos esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui.

Pastaba: Esant sunkiems kvėpavimo funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo pulmonologo išvada.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

6.

ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS.

CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14

Pažymėjimai dirbti traukinio mašinistu gali būti išduodami, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.

NEUROLOGINĖS LIGOS

Traukinio mašinistų pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, sergantiems sunkiomis nervų sistemos ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Centrinės ar periferinės nervų sistemos neurologiniai sutrikimai ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, traukinio mašinisto pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę, vadovaujantis gydytojo neurologo išvada.

 

 

7.1.

Epilepsija su įvairaus pobūdžio priepuoliais: G40

PASTABOS:

1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio negali dirbti mašinistu 2 metus.

2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, negali dirbti mašinistu 10 metų.

 

Spręsti individualiai

 

Spręsti individualiai

7.2.

Kiti sąmonės sutrikimo epizodai: R56.8

Pastaba: Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo negali dirbti traukinio mašinistu 2 metus.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

7.3.

Ūminės ir lėtinės nervų sistemos ligos ir jų liekamieji reiškiniai (išlikus reikšmingiems judėjimo, koordinacijos ir jautros sutrikimams).

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.

PSICHIkos ir elgesio SUTRIKIMAI

Traukinio mašinisto pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, turintiems:

– sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar įgytų, sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų,

– sunkų protinį atsilikimą,

– sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.

Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, dirbant traukinio mašinistu.

 

 

8.1.

Visų etiologijų demencijos F00–F03, G30

Draudžiama

Žr. pastabą

8.2.

Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 –

sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus.

Žr. pastabą

Spręsti individualiai

Žr. pastabą

Pasveikus spręsti individualiai

8.3.

Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai

F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą.

Spręsti individualiai

 

8.4.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas

F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)

(X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7)

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.5.

Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29

(esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės dirbti traukinio mašinistu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą)

Spręsti individualiai

 

8.6.

Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą).

Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą)

Spręsti individualiai

 

8.7.

Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.8.

Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.9.

Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.10

Protinis atsilikimas F70–F71– sprendžiama individualiai, remiantis psichologo išvada, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę.

Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų.

Spręsti individualiai,

Žr. pastabą

8.11

Protinis atsilikimas F72–F79

Draudžiama

 

8.12.

Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

8.13

Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

 

PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus

Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus

Spręsti individualiai

Žr. pastabą

9.

UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS:

PASTABA: Pažymėjimai negali būti išduodami sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, išskyrus atvejus, kai inkstų nepakankamumas yra lengvesnio laipsnio ir tai yra pagrįsta gydytojo nefrologo išvada, paremta reguliariai atliekamomis medicininėmis apžiūromis.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

 

Lėtinis inkstų nepakankamumas N18

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

10.

KITOS LIGOS AR BŪKLĖS, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, asmuo negali dirbti traukinio mašinistu. Sprendimą priima ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti.

 

 

 

Pastabos:

1. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už sveikatos tikrinimus, o individualiais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadomis ir rekomendacijomis, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą tęsiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo ypatumus, gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui dirbti traukinio mašinistu.

2. Apie būtinybę dirbti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti, privaloma įrašyti į F Nr. 048/a.

3. Visiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dirbti leidžiama, jei psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija trunka ne trumpiau kaip 3 metus. Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus.

 

_________________

 

 

 

 

2 lentelė

 

TRAUKINIO MAŠINISTO GARBĖS DEKLARACIJA

(SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)

 

________________________

(data)

______________________________

(sudarymo vieta)

 

Eil. Nr.

Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti üv) lankantis pas gydytoją dėl traukinio mašinisto sveikatos pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti)

Taip

Ne

A.

Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą dirbti traukinio mašinistu

 

 

1.

Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip:

1.1. pablogėjęs matymas

 

 

1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas)

 

 

1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus)

 

 

1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis)

 

 

1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

1.6. pablogėjęs akių judrumas

 

 

1.7. jautrumas akinimui

 

 

1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas

 

 

1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.)

(jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti):

 

 

2.

Ar Jums svaigo / svaigsta galva?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

3.

Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis?

 

 

4.

Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

5.

Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis:

 

 

5.1. insultas (paralyžius)

 

 

5.2. širdies ritmo sutrikimai

 

 

5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija)

 

 

5.4. širdies įgimta ar įgyta liga

 

 

5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.)

 

 

6.

Ar sergate cukriniu diabetu?

 

 

7.

Ar turėjote galvos smegenų traumų?

 

 

8.

Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

9.

Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

10.

Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

11.

Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

12.

Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

13.

Ar skundžiatės miego sutrikimais:

13.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

13.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai?

 

 

14.

Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

15.

Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro?

(Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti)

 

 

B.

Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt.

 

 

16.

Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)?

Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą)

 

 

 

 

17.

Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)?

Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus:

 

 

 

 

18.

Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką?

Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai:

 

 

 

 

19.

Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti traukinio mašinisto pažymėjimą?

Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada:

 

 

20.

Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos?

 

 

 

21.

Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)?

Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis:

 

 

 

 

Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.

 

___________       ______________________

(parašas)                     (vardas, pavardė)

 

Pastaba. Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F Nr. 025/a.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. V- 1072 redakcija)

13 priedas

 

ASMENŲ, DIRBANČIŲ DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS), PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai.

2. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751), arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504), nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę.

3. Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai, vadovaujantis šiuo Aprašu bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

4. Aprašu nustatyta tvarka priklauso nuo konkretaus pavojingo darbo ir (ar) kenksmingo veiksnio. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis.

5. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas:

5.1. apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;

5.2. įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės;

5.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis;

5.4. siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

6. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos atitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

7. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972) (toliau – įsakymas Nr. 515), nurodant:

7.1. vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais;

7.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje;

7.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje;

7.4. metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);

7.5. F Nr. 048/a turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.

8. Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai.

9. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, pacientas ASPĮ turi pateikti:

9.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

9.2. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pagal Aprašo 7 punkto nurodymus užpildytą F Nr. 047/a arba F Nr. 048/a, kuriose nurodytus profesinės rizikos veiksnius šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas įrašo į paciento Asmens sveikatos istoriją (toliau – F Nr. 025/a) ir patvirtina savo parašu ir asmeniniu spaudu;

9.3. jei reikia, kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo užpildytą Medicinos dokumentų išrašą pagal F 025/a, F 003/a (toliau – F Nr. 027/a), patvirtintą įsakymu Nr. 515;

9.4. ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo užpildytą F Nr. 027/a (jei asmuo tikrinasi kitoje ASPĮ, nei yra prisirašęs).

10. Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešių) valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir, esant indikacijų, skirdami privalomus arba kitus tyrimus: 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

10.1. F Nr. 027/a užpildoma ir išduodama tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus bei atsakant siuntusiam konsultuoti gydytojui;

10.2. F Nr. 027/a pildydamas gydytojas psichiatras nurodo, kad nėra įregistruota asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų arba – nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, prie kurios jie prisirašę, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, kuris tikrinimo rezultatus įrašo į F Nr. 025/a ir į ASPĮ antspaudu patvirtintą F Nr. 027/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu;

10.3. tikrinantis sveikatą bet kurios profesinės kvalifikacijos ir šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas gali kreiptis informacijos apie paciento sveikatos būklę į kitą ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, nurodytas šio Aprašo III skyriuje ir 1, 2 lentelėse, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą.

11. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenis bei išvadą dėl profesinio tinkamumo kiekvienas tikrinantis sveikatą gydytojas įrašo į F Nr. 025/a.

12. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ įsidarbinančiam – į F Nr. 047/a, dirbančiajam – į F Nr. 048/a įrašo 10.4. punkte nurodytas gydytojas.

13. Tikrinamiesiems dėl darbo su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais gydytojas turi nurodyti, kad medicininė priežiūra turi būti tęsiama ir pasibaigus jų poveikiui.

14. Darbuotojų, dirbančių su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais, pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų baigus dirbti su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais.

15. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys bei įrašai apie tinkamumą dirbti turi būti saugomi visą darbuotojo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui. Gydytojas įrašo F Nr. 025/a, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo kokią.

17. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, ar už sveikatos priežiūrą atsakinga ASPĮ, ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba gali pasiūlyti darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad būtų atliekamas to darbuotojo ir bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, sveikatos patikrinimas:

17.1. jei nustatoma rizika darbuotojų sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 V-1025 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

17.2. jei nustatoma, kad dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 136-5540) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas ir sveikatos problemas), jei gydytojas, nurodytas 10.4. punkte, nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės poveikis darbe;

17.3. jei nustatoma, kad darbuotoją veikia triukšmas, viršijantis kasdienio triukšmo viršutinę ekspozicijos vertę, jis turi teisę, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas otorinolaringologas. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija kasdienio triukšmo žemutinę ekspozicijos vertę, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai. Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą;

17.4. jei mechaninės vibracijos poveikis darbuotojui yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti liga ar kenksmingi sveikatai padariniai, ar tikėtina, kad liga ar kenksmingi sveikatai padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms, bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojus veikia vibracija, kurios veikimo vertės viršija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350) nustatytas vertes;

17.5. tikrinant sveikatą asmenims, dirbantiesiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – vadovautis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu.

17.6. kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

18. ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.

19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems nustatytas nepilnas darbingumo lygis privalomi sveikatos tikrinimai:

19.1. tikrinant sveikatą asmenims iki 18 metų amžiaus – vadovautis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502);

19.2. tikrinant sveikatą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims – vadovautis Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184);

19.3. dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia 10.4. punkte nurodytas gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.

 

191. Tikrinant asmenų, siekiančių verstis ar besiverčiančių bendrosios slaugos praktika, akušerijos praktika ar medicinos praktika sveikatą, papildomai vadovautis Ligų, trukdančių verstis bendrosios slaugos praktika, akušerijos praktika ar medicinos praktika sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių verstis bendrosios slaugos praktika, akušerijos praktika ar medicinos praktika, sąrašo patvirtinimo.

Papildyta punktu:

Nr. V-1512, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21686

 

III. LIGŲ IR SVEIKATOS PROBLEMŲ, DĖL KURIŲ DRAUDŽIAMA DIRBTI DARBO APLINKOJE PROFESINĖS RIZIKOS (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS) SĄLYGOMIS, SĄRAŠAS (BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS)

 

20. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti profesinės rizikos sąlygomis:

20.1. piktybiniai navikai (po gydymo, sprendžiama individualiai);

20.2. bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė su mikobakterijų išskyrimu;

20.3. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos (sąnarių, stuburo) su nuolatiniais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus, funkcijos sutrikimais (esant atramos judėjimo funkcijos sutrikimams, jei jie koreguojami specialiomis priemonėmis, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas ortopedas traumatologas);

20.4. dekompensuota glaukoma.

21. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti darbus, įrašytus į pavojingų darbų sąrašą:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

21.1. organinės centrinės nervų sistemos ligos su nuolatiniais funkcijos sutrikimais;

21.2. lėtiniai ir dažnai pasikartojantys psichikos sutrikimai ir jiems prilygstančios būklės paūmėjimo metu, kai reikalingas aktyvus psichiatro stebėjimas ir gydymas;

21.3. epilepsija G40;

21.4. lėtinės kraujotakos sistemos ligos:

21.4.1. nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I47.2;

21.4.2. nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I44.2;

21.4.3. sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos su nepakankamumu I50–I52, funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D; (esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas kardiologas);

21.5. lėtinės kvėpavimo takų ligos J41–J47, kai yra indikacijų gydyti ilgalaike oksigenoterapija;

21.6. cukrinis diabetas, gydomas insulinu, sulfonilkarbamidais ar glinidais, esant hipoglikeminėms būklėms, ir kiti gliukozės apykaitos ir kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimai E10.0–E14.0; E15 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas endokrinologas).

 

IV. baigiamosios nuostatos

 

22. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr. 025/a, jei reikia – ir į F Nr. 027/a.

23. Privalomai profilaktiškai patikrinus asmens sveikatą, darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu ASPĮ gali būti apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos dėl įdarbinimo.

24. Po privalomo profilaktinio periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu gali būti surašomas šio priedo 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atitinkantis protokolas.

25. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą F Nr. 086/a, F Nr. 047/a, arba F Nr.048/a išduodama asmeniui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

26. Pasitikrinę sveikatą asmenys, stojantys mokytis – mokslo ar mokymo įstaigai, įsidarbinantys ar darbuotojai – darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui pateikia formas (stojantys mokytis – F Nr. 086/a įsidarbinantys – F Nr. 047/a, darbuotojai – F Nr. 048/a), patvirtintas įsakymu Nr. 515, kurios turi būti saugomos šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su savo asmenine medicinine dokumentacija.

28. Sveikatos tikrinimo ir jo dokumentacijos kontrolę gali vykdyti ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.

29. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.

30. Įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė, todėl darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi pasilikti F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o F Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui.

31. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais, 10.4. punkte nurodyto gydytojo siuntimu, įvertinusi konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, apie tinkamumą dirbti sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija.

32. Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398).

33. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004,Nr. 115-4284) numatyta tvarka.

 

_________________

 

 

1 lentelė

 

DARBAI, ĮRAŠYTI Į PAVOJINGŲ DARBŲ SĄRAŠĄ, KURIUOS DIRBANT IR (AR) PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMA TIKRINTIS SVEIKATĄ.

TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR MASTAS. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS

 

Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą

Tikrinimų periodiškumas

Sveikatos tikrintojai

Privalomi tyrimai

Papildomos kontraindikacijos

 

 

1

2

3

4

5

6

1. Darbas elektros įrenginiuose, įrengtuose lauke, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių grandinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas,

esant indikacijų – psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko ištyrimas, vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2

3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94.

Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

6. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras.

7. Epilepsija G40

2. Mechaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Regėjimo aštrumo,

vestibulinės funkcijos ištyrimas

1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81;  H82

3. Epilepsija G40

3. Krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą), akispūdžio – asmenims nuo 40 m.,

vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimo organų ligos:

1.1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

1.2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2

1.3. Spalvų jutimo sutrikimai (tiems, kurie dirba su spalvota signalizacija) H53.5

1.4. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

4. Epilepsija G40

4. Darbai laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose

 

Vadovaujamasi Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka (11 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365)

 

 

Vadovaujamasi „Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 11 priedu.

5. Darbai šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas,

esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Regėjimo aštrumo,

vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma, EKG

1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2

3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės  dirbti  sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

5. Obliteruojantis endarteritas, žymus venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais, komplikacijomis I77.6, I83.0, I83.1, I83.2

6. Išvaržos ir galinčios įstrigti išvaržos K40–K46, tiesiosios žarnos iškritimas K62.3

7. Išplitę subatrofiniai viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pakitimai J30; J31; J37–J39; uodimo sutrikimai R43,0; R43,1; R43,8; uodžiamojo nervo ligos G 52,0

8. Astma J45

9. Lėtiniai sąnarių uždegimai su ženkliu funkcijos sutrikimu M15

10. Cukrinis diabetas E10-E14

11. Epilepsija G40

6. Darbai atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai)

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą) ištyrimas,

EKG,

vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi

4. Epilepsija G40

7. Darbai su plėšriaisiais ir kitais pavojingais gyvūnais

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

3. Degeneracinė trumparegystė H44.2

4. Paveldimos tinklainės distrofijos H35.5

5. Epilepsija G40

8. Hidroelektrinių, hidrotechninių įrenginių konstrukcijų, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81;  H82

2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94 (individualiu atveju dėl galimybės  dirbti  sprendžia gydytojas otorinolaringologas)

3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

4. Epilepsija G40

9. Darbai cirke

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

2. Epilepsija G40

3. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius

10. Darbai skraidančiuose orlaiviuose

 

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

 

Vadovaujamasi Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030).

11. Miško ruošos darbai (stačiojo miško kirtimas, vėjavartų, vėjalaužų likvidavimas)

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas

otorinolaringeologas,

neurologas

Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

5. Venų ligos: žymus ar komplikuotas kojų venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais ar komplikacijomis (kraujavimu, tromboze) I83.0, I83.1, I83.2, I84

6. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I77.6.

7. Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu)

8. Išvaržos K40–K46

9. Cukrinis diabetas E10–E14

12. Gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas,

otorinolaringologas

Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės  dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 kita akimi

13. Elektros, ryšių bei laidinio radijo oro ir požeminių linijų, dujotiekių, naftotiekių ar kitų produktotiekių vamzdynų įrengimo, išmontavimo darbai

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3.

3. Epilepsija G40

4. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius

14. Grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

2. Epilepsija G40

3. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I70.

4. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu)

5. Išvarža K40–K46

6. Cukrinis diabetas E10–E14

15. Žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų (13 punktas) apsauginėse zonose

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

 

16. Darbai potencialiai sprogioje aplinkoje

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas

otorinolaringologas, psichiatras

Regėjimo aštrumo ištyrimas, audiograma

1. Regėjimas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2

3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

5. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras.

17. Remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas,

audiograma

1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

18. Traukinių sąstatų formavimas (išformavimas), traukinių techninė apžiūra jų stovėjimo vietose ir darbai eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose, automobilių kelių važiuojamosiose juostose

 

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

 

Vadovaujamasi Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030).

19. Psichikos ligonių gydymas ir priežiūra

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Otorinolaringologas

Vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma.

1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82

20. Valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas,

otorinolaringologas

Esant indikacijų – audiograma

1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3

2. Aklumas H53.0

21. Potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko tyrimas

vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2

3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82

5. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės  dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas

6. Epilepsija G40

22. Inkasatorių, apsaugos darbuotojų, apsaugininkų, apsaugos vadovų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas,

neurologas,

otorinolaringologas,

psichiatras,

esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Regėjimo aštrumo, refrakcijos,

vestibulinės funkcijos ištyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimas su korekcija silpnesnis nei 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi.

2. Refrakcijos anomalijos: trumparegiškumas

(daugiau kaip 4,0D), progresuojantis trumparegiškumas su pakitimais akių dugne, hipermetropija – daugiau kaip 4,0D, hipermetropinis astigmatizmas – daugiau kaip 1,0D, miopinis astigmatizmas – daugiau kaip 1D.

3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82.

4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

5. Galūnės, plaštakos, pėdos trūkumas.

6. Periferinių kraujagyslių ligos (obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas, varikozinis venų išsiplėtimas ir kitos): I70-I73.0, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2.

7. Lėtinės, dažnai paūmėjančios, odos ligos: L23-L24, L50, L53. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas dermatovenerologas.

8. Epilepsija: G40.

9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija: F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras.

23. Gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai pramoninių ir transporto avarijų vietose, gaivalinių nelaimių padarinių, cheminių ir radiacinių incidentų likvidavimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas.

Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Regėjimo aštrumo,

akipločio,

vestibulinės funkcijos ištyrimas,

KLR1,

EKG1,

esant indikacijų – audiograma

1. Regėjimo organų ligos:

1.1. Regėjimo aštrumo susilpnėjimas. Regėjimas silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos)

1.2. Lėtinės ašarų takų, vokų ligos, organiniai vokų trūkumai H02, H04.2–H04.3

1.3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 100  H53.4

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m. atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės  dirbti  sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

4. Lėtinės periferinės nervų sistemos ligos G62–G64

5. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ir esant kompensacijai) I05–I09, I10–I15, I20–I28, I30–I52

6. Lėtinės kvėpavimo organų ligos su funkcijos sutrikimu J44–J47, J45, J96.1

7. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05.1, K05.3, K12

8. Krūtinės ląstos deformacija, trikdanti kvėpavimą ir apsunkinanti darbą su dujokauke

9. Gerybiniai navikai, trukdantys dirbti su dujokauke

10. Visų rūšių išvaržos K40–K46

11. Obliteruojantis endarteritas, kojų venų varikozinis išsiplėtimas, trofinės opos, tromboflebitas, hemorojus I70, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. I84

12. Nosies polipai, pertvaros iškrypimai, žymiai trikdantys kvėpavimą pro nosį J33; J34,2

13. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai ar hipertrofiniai pakitimai J30; J31; J37; J38; J39

14. Cukrinis diabetas E10–E14

15. Epilepsija G40

24. Savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

 

Tyrimai ir konsultacijos – atliekama vadovaujantis Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127)

25. Kiti darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose), išskyrus nurodytus 22 punkte.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

 

Pagal konkrečius profesines rizikos veiksnius

 

_________________

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Nr. V-1210, 2018-11-02, paskelbta TAR 2018-11-05, i. k. 2018-17813

 

 

 

2 lentelė

 

PRIVALOMŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA PRIIMANT Į DARBĄ IR (AR) DIRBANT KENKSMINGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKYJE

(KAI KURIAIS ATVEJAIS – PAKEITUS DARBĄ AR DARBOVIETĘ)

 

Kenksmingi rizikos veiksniai ir medžiagos

Darbo pobūdis

Tikrinimų periodiškumas

Sveikatos tikrintojai

Privalomi tyrimai

Papildomos kontraindikacijos

Pirminio lygio

Antrinio lygio

1

2

3

4

5

6

7

1. CHEMINIAI VEIKSNIAI

1.1. Akrilonitrilas

(K, R, O) *

Naudojimas, procesai, susiję su akrilonitrilo išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas (privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų –otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

Esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime

1.2. Alifatiniai aminai (etanolaminas, dietanolaminas, metilaminas ir kiti)

(O)

Naudojimas, procesai, susiję su alifatinių aminų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

Esant indikacijų – Otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas

 

1.3. Alifatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (dichloretanas, anglies tetrachloridas, chloroformas) (O, K)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas, psichiatras

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 J96.1

4. Lėtinės priekinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20

5. Riebioji seborėja, odos folikulinio aparato ligos L00–L08, L10–L14, L21

6. Toksikomanija F10–F19

Esant indikacijų –oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.4. Anglies disulfidas

(K, R, O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

8. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų –neurologas,

oftalmologas, pulmonologas, gastroenterologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.5. Aromatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (bifenilai, benzilchloridas, chlorbenzenas,

halogeniniai benzilai)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Psichiatras

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19

3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

4. Galūnių polineuropatijos G60–G64

5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –neurologas, hematologas, dermatovenerologas

 

1.6. Aromatinių angliavandenilių nitro dariniai (dinitrofenolis dinitrobenzenas, trinitrotoluenas) (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Psichiatras, oftalmologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi

1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

3. Katarakta (kontaktuojant su tolueno nitrojunginiais) H25–H26, H28

4. Priekinės akies dalies lėtinės ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20

5. Astma J45

6. Lėtinės uždegiminės šlapimo pūslės ligos (dirbant su anilino dažais) N30

7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

9. Toksikomanija, narkomanija F10–F19

Esant indikacijų –neurologas, gastroenterologas, nefrologas, urologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas

 

1.7. Aromatiniai aminai (benzidinas, fenilendiaminas dianizidinas, toluidinas, naftilaminai) (J)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Lėtinės šlapimo takų ir inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23, N25–N29

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

Esant indikacijų –urologas,

nefrologas, hematologas, pulmonologas, dermatovenerologas

 

1.8. Asbestas ir (ar) asbesto turintys produktai:

Sąvoka „asbestas“ šiame įsakyme reiškia šiuos pluoštinius silikatus:

1.8.1. asbesto aktinolitas, CAS Nr. 77536-66-4 (*),

1.8.2. asbestas griuneritas (amozitas) CAS Nr. 12172-73-5 (*),

1.8.3. antofilitas, CAS Nr. 77536-67-5 (*),

1.8.4. chrizotilas, CAS Nr. 12001-29-5 (*),

1.8.5. krokidolitas, CAS Nr. 12001-28-4 (*),

1.8.6. tremolitas, CAS Nr. 77536-68-6 (*),

(*) Cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (CAS) suteikiamas numeris

Procesai, susiję su asbesto plaušelių išsiskyrimu

Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus.

Nebedirbantiems su asbestu, bet galėjusiems patirti jo poveikį praeityje – 1 kartą per 5 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Pokalbis su asmeniu,

kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, krūtinės ląstos klinikinis patikrinimas, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J39, J34.2

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas,

pulmonologas,

onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

Esant indikacijų – skreplių citologinis tyrimas arba KLR arba tomodensitometrija

1.9. Arsenas:

1.9.1. neorganiniai junginiai (arseno hidridas, arseno sulfidas, arseno oksidas, arseno chloridas, arsenatai);

1.9.2. organiniai junginiai (arsenazai ir kt.) (K)

Naudojimas; procesai, susiję su jo išsiskyrimu

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Galūnių polineuropatijos G60–G64

6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

8. Lėtinės inkstų ir šlapimo pūslės ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23,  N30

Esant indikacijų –neurologas,

otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas

 

1.10. Azodažikliai

(antrachinoniniai, ftalocianiliniai)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

2. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

Esant indikacijų –dermatovenerologas, gastroenterologas

 

1.11. Azoto rūgštis, amoniakas, azoto oksidai (Ū)

Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas

 

1.12. Baris ir jo junginiai (bario karbonatas, bario hidrofosfatas, bario feritas)

Tirpių ir netirpių bario junginių naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT, EKG

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Širdies ritmo sutrikimai I47–I49

Esant indikacijų –pulmonologas, kardiologas

Esant indikacijų –kalis, natris, cholesterolis kraujo serume

1.13. Benzenas

(K, O) ir jo homologai (ksilenas, toluenas, stirenas, izopropilbenzenas)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Hematologas, psichiatras

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi,

1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19

3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

4. Galūnių polineuropatijos G60–G64

5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų –dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.14. 1,2-benzendikarboksirūgštis (ftalio rūgštis, ftalio rūgšties anhidridas (Ū, J)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas,

neurologas, pulmonologas

 

1.15. Berilis ir jo junginiai (berilio oksidas, berilio sulfatas, berilio nitratas, berilio chloridas)

(J, K)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

5. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas,

oftalmologas – dirbant su tirpiais berilio junginiais, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.16. Bromas ir jo junginiai (brombenzenas

bromfenolis ir kt.) (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, oftalmologas

 

1.17. Chloras ir jo junginiai (chloro vandenilis), chloro turintys mišiniai (chlorbutanas, chlorfenolis ir jo druskos ir kt.)

(Ū)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas

Esant indikacijų – KLR

1.18. Chromas,

chromo rūgštis (J, K), jų junginiai ir lydiniai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, dermatovenerologas

Esant indikacijų – leukograma

1.19. Ciano vandenilio rūgštis ir jos junginiai, cianamidai ir kt. (Ū, O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

5. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32

Esant indikacijų – oftalmologas

 

1.20. Dibutilftalatas (R)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas,

neurologas, pulmonologas

 

1.21. 3,4-dichloroanilinas (O, J)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas,

neurologas, pulmonologas

 

1.21. Diizodecilftalatas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas,

pulmonologas

 

1.22. Diizononilftalatas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas,

pulmonologas

 

1.23. Dimetilformamidas, dietilacetamidas ir kt. riebiųjų rūgščių amidai (R, O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas, psichiatras

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

3. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

4. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99

Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, dermatovenerologas

 

1.24. Dirbtinis ir sintetinis pluoštas (J)

Gamyba, perdirbimas, naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Astma J45

Esant indikacijų –otorinolaringologas, neurologas

 

1.25. Di-C9–11 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C10 angliavandenilių

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39,

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas

 

1.26. Di-C8–10 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C9 angliavandenilių

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas

 

 

1.27. Dulkės:

1.27.1. abrazyvinės ir turinčios abrazyvinių medžiagų (elektrokorundų, karbido, boro, elboro, silicio ir kt.);

Apdirbimas, naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.27.2. anglies (juodųjų suodžių, grafito, kokso, dirbtinių deimantų);

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.27.3. augalinės ir gyvulinės kilmės (medvilnės, linų, kanapių, vilnos, džiuto, grūdų, tabako, medienos, durpių, popieriaus) (J)

Gamyba, naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.27.4. metalų ir jų lydinių dulkės

Apdirbimas, padengimo procesai naudojant metalų aerozolius

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.27.5. neorganinių liuminoforų, (taip pat su mažiau kaip 5 % kadmio kiekiu)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.27.6. turinčios silicio (laisvas ir amorfinis silicio dioksidas)

Liejimo darbai, paviršių, pastatų valymo smėliu darbai

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas

 

1.28. Etilendiamintetraacetatas (J)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, pulmonologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.29. Farmakologinės priemonės (narkotiniai preparatai, vitaminai, hormonai, antibiotikai, citostatikai)

Gamyba, naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas,  psichiatras, otorinolaringologas, neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma,  bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST,  šlapimo tyrimas  analizatoriumi,

KLR, IKFT

1. Uoslės funkcijos sutrikimas R43.0, R43.1

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, Menjero liga H81, H81.0

3. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

4. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija  F10–F19

5. Alerginės odos ligos L23

6. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

7. Astma J45

8. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

9. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

10. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

11. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99

12. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

13. Nėštumas Z32, Z33, Z34, Z35

Esant indikacijų – oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas, nefrologas, hematologas

Klinikinis kraujo tyrimas

1.30. Fenoliai ir jų dariniai (chlorfenoliai, krezoliai, butilfenoliai ir kt.) (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas

 

1.31. Fluoras ir jo junginiai (vandenilio fluoridas, fluoridai, fluoritai ir kt.) (Ū)

Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jo išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas. Nosies pertvaros iškrypimai  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Galūnių polineuropatijos G60–G64

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Burnos ertmės ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1,  K12, K05.3

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas,

pulmonologas, odontologas, dermatovenerologas

 

1.32. Formaldehidas (Ū, J, K) ir kiti alifatiniai aldehidai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų ligos  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų – otorinolaringologas,

oftalmologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.33. Fosforas ir jo junginiai (geltonasis fosforas (K), fosforo pentoksidas, fosforo chloroksidas (Ū, O), fosforo trichloridas, fosforo rūgštis, fosfatai ir kt.)

Gamyba, naudojimas, procesai susiję su jų išsiskyrimu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Galūnių polineuropatijos G60–G64

7. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

8. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas,

neurologas, gastroenterologas, dermatovenerologas

 

1.34. Furanas ir jo dariniai (furfurolas, tetrahidrofuranas ir kt.) (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG

1. Hiperplastinis laringitas  J37.0

2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

3. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas

 

1.35. Gyvsidabris ir jo junginiai (K, O), gyvsidabrio garai (K)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas, odontologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, gyvsidabris šlapime

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Žandikaulių ir dantų ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas)  K05.1,  K12, K05.3

3. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

4. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų – dermatovenerologas,

nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.36. Hidrazinas ir jo junginiai (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, kardiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, cholesterolis kraujo serume

1. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

6. Kraujotakos sistemos ligos I00–I99

Esant indikacijų – gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas

 

1.37. Izocianatai

(Ū J)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Astma J45

 

 

Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

 

1.38. Kadmis ir jo junginiai (K)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas su kvėpavimo funkcijos sutrikimu  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

7. Gerybinė prostatos hiperplazija N40

8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, nefrologas, hematologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

Esant indikacijų –leukograma

 

1.39. Koksavimo dujos ir kiti koksavimo produktai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu, asfaltbetoninių dangų paruošimas ir klojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – otorinolaringologas, hematologas, pulmonologas

Esant indikacijų – leukograma

 

1.40. Litis ir jo junginiai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG

1. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

3. CNS ligos  G00–G09, G10–G13, G30–G32

Esant indikacijų – oftalmologas, dermatovenerologas

Esant indikacijų –

litis kraujo serume

1.41. Manganas ir jo junginiai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. CNS ligos  G00–G09, G10–G13, G30–G32

2. Galūnių polineuropatijos  G60–G64

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

8. Alerginės odos ligos L23

Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas

 

1.42. Metalai: (kobaltas (J), vanadis, molibdenas, titanas cirkonis (F), volframas) ir jų junginiai

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

7. Alerginės odos ligos  L23

8. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas

chemoterapeutas,

gastroenterologas

Esant indikacijų – baltymas kraujo serume, ALT, AST,  EKG

1.43. Metanolis (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Psichiatras, oftalmologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, akių dugno tyrimas

1. Regos nervo ir tinklainės ligos H46–H48, H33–H25

2. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija  F10–F19

Esant indikacijų –neurologas

 

1.44. Metilacetatas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma,

KLR, IKFT

1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, dermatovenerologas

 

1.45. Monochloracto rūgštis (O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – pulmonologas, dermatovenerologas

Esant indikacijų – leukograma

1.46. Nafta, naftos perdirbimo produktai, benzinas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas, neurologas, psichiatras

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi,

KLR, IKFT

1. Hiperplastinis laringitas J37

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

6. Lėtinės odos ligos,  diskeratozės  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

9. Galūnių polineuropatijos G60–G64

10. Narkomanija, toksikomanija  F10–F19

11. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas,

onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas

Esant indikacijų –leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST

1.47. Naftalenas (naftalinas), chloruoti naftalenai ir jų junginiai

(O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo

tyrimas analizatoriumi,

IKFT

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

3. Astma J45

4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

5. Kraujo ir kraujodaros

organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

6. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas,

onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas

Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST

1.48. ?beta–naftomis

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

2. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

 

 

Esant indikacijų –nefrologas, dermatovenerologas

 

1.49. Nikelis (J) ir jo junginiai (oksidas, karbonatas, chloridas, sulfatas ir kt.) (K, J, R), subsulfidas, karbonilas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu

analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Lėtinis hiperplastinis rinitas, laringitas J31, J37

5. Gerybiniai navikai D10–D36

6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

7. Odos alerginės ligos  L23

Esant indikacijų –otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, hematologas

Esant indikacijų – leukograma

1.50. Ozonas (Ū)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas

 

1.51. Pentanas

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

2. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

3. Astma J45

4. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

1.52. Pesticidai

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, audiograma,

baltymas kraujo serume, ALT, AST

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

3. Astma J45

4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai  J30–J31, J37–J39

5. Klausos nervo pažeidimas H80–H83, H94

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų – neurologas,

oftalmologas, otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas

Esant indikacijų – gyvsidabrio nustatymas šlapime arba kraujyje

 

1.53. Plastmasės ir sintetinės dervos masės, kurių pagrindas:

1.53.1. akrilinė ir metakrilinė rūgštys (J)

Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas, emulsijų, lakų, dažų naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

5. Galūnių polineuropatijos G60–G64

6. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

7. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

8. Alerginės odos ligos L23

Esant indikacijų – neurologas,

otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas,

nefrologas

 

1.53.2. alifatiniai neprisotintieji angliavandeniliai (etilenas, propilenas ir kt.)

Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi,  KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

6. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

7. Alerginės odos ligos L23

8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas,

nefrologas, hematologas

Esant indikacijų – leukograma

1.53.3. amino dvibazės rūgštys (sebacino rūgštis, ftalio rūgštis ir kt.) diaminai (diamindifeniloksidas, diaminofenolis ir kt.) (J)

Poliamidų gamyba, perdirbimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77 

6. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

7. Alerginės odos ligos L23

8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas, hematologas

Esant indikacijų – klinikinis kraujo tyrimas

 

1.53.4. epichlorhidrinas

(J, K, O)

Epoksidinių dervų ir plastmasių jo pagrindu gamyba ir naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Astma J45

2. Alerginės odos ligos  L23

3. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų – pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.53.5. Fenolis (O) ir formaldehidas

(Ū, J, K)

Polimerų gamyba, Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR,  IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

6. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

7. Alerginės odos ligos L23

8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, nefrologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST

 

1.53.6. Fluoro organiniai junginiai (fluorofortas, fluorotanas ir kt.)

Polimerų (fluoroplastų) ir kopolimerų gamyba; fluoroplastų šiluminis ir mechaninis perdirbimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, hipertrofinis laringitas  J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Galūnių polineuropatijos G60–G64

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

7. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų –neurologas, otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas

 

1.53.7. Silicio organiniai junginiai

Dervų, lakų, skystų silikonų gamyba; polimerų, presavimo medžiagų perdirbimas; lakų, tepalų, dervų naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas

 

1.53.8. Stirenas (O)

Stireno polimerų ir kopolimerų, polieterinių dervų, lakų ir klijų, stikloplastikų gamyba; dervų ir plastmasių perdirbimas; dervų lakų, klijų naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, IKFT

1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 

2. Astma J45

3. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

 

Esant indikacijų – hematologas, gastroenterologas, pulmonologas, radiologas

Esant indikacijų –krūtinės ląstos rentgenograma,  baltymas kraujo serume, ALT, AST

1.53.9. Vinilchlorido monomeras (toliau – VCM) , (K, O) vinilchloridas, chloretenas, chloretilenas

Polivinilchlorido naudojimas, procesai, susiję su VCM monomero išsiskyrimu

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Esant indikacijų – onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas,

neurologas, dermatovenerologas, endokrinologas, psichiatras, pulmonologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, gliukozės kiekis kraujyje, KLR, IKFT, baltymas kraujo serume, ALT, AST

Esant indikacijų –rankų kaulų rentgenologinis tyrimas

1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

2. Galūnių polineuropatijos G60–G64

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6.Cukrinis diabetas  E10–E14

7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 

8. Lėtinės odos ligos, sklerodermija  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, M34

9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija  F10–F19

10. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

11. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

1.54. Retieji žemės elementai (lantanas, cezis, kandis, erbis ir kt.)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

Esant indikacijų – pulmonologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

1.55. Selenas, telūras ir jų junginiai

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas

Esant indikacijų – KLR

 

1.56. Siera ir jos junginiai (sieros ir sulfitinė rūgštys, sieros dioksidas (Ū), sieros trioksidas, sieros vandenilis ir kt.) (F, Ū)

Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT, KLR

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas

 

1.57. Skalūnų dervos

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Astma J45

3. Lėtinės odos ligos, fotodermatozės, diskeratozės, seborėjinis dermatitas  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, L56, L21, L80, L84–L85

4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

Esant indikacijų – dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas,

otorinolaringologas,

oftalmologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

1.58. Sintetinės skalbimo priemonės (J)

Naudojimas, gamyba

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

2. Astma J45

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

4. Atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39

5. Odos alerginės ligos L23

Esant indikacijų – otorinolaringologas, dermatovenerologas,

pulmonologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

1.59. Stibis ir jo junginiai (stibio oksidas, stibio chloridas, stibio jodidas, stibio fluoridas ir kt.)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas

 

1.60. Sintetinis kaučiukas (butadieninis, poliizopreninis, polichlorpreninis)

Naudojimas, vulkanizavimas, perdirbimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Astma J45

2. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – pulmonologas

 

1.61. Švinas ir jo neorganiniai junginiai (R)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, eritrocitai su bazofiliniu grūdėtumu, hemoglobinas, retikuliocitų kiekis leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi

1. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

2. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

3. Galūnių polineuropatijos G60–G64

Esant indikacijų – neurologas

 

1.62. Suvirinimo aerozoliai:

1.62.1. turintys, nikelio, chromo, fluoro junginių, berilio, švino (J, K, R);

Suvirinimas, pjovimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J37–J39, J34.2

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas,

dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas

 

1.62.2. turintys mangano, aliuminio, titano, vario, cinko, molibdeno, vanadžio, volframo

Suvirinimas, pjovimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Radiologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį  J30–J31, J37–J39, J34.2

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

8. Galūnių polineuropatijos G60–G64

9. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas dermatovenerologas

 

1.63. Talis ir jo junginiai (talio bromidas, talio jodidas, talio chloridas, talio hidroksidas, talio nitratas ir kt.)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. Lėtinis gingivitas, stomatitas, paradontozė  K05.1,  K12, K05.3

3. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai   J30–J31, J37–J39

Esant indikacijų – otorinolaringologas,

neurologas,

oftalmologas

 

1.64. Taurieji metalai (auksas, sidabras, jų junginiai ir lydiniai) (J)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG

1. Astma J45

2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

3. Lėtinės  obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas

 

1.65. Tetraetilšvinas (R, O)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Neurologas

(privaloma)

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma

1. Galūnių polineuropatijos G60–G64

2. CNS ligos  G00–G09, G10–G13, G30–G32

3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – hematologas

 

1.66. Tetranatrioetilendiamintetraacetatas

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Astma J45

2. Lėtinės  obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1

Esant indikacijų –pulmonologas

Esant indikacijų – KLR

1.67. Urzolis ir urzoliniai dažai (J)

Naudojimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Astma J45

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas  J30–J31, J37–J39

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1

5. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

6. Odos alerginės ligos L23

Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

 

1.68. Vandenilio peroksidas (Ū)

Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai  J30–J31, J37–J39

2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

3. Astma J45

4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

5. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, radiologas

Esant indikacijų – KLR

1.69. Kitos pavojingos cheminės medžiagos, neišvardytos šiame sąraše ir naudojamos Lietuvoje

 

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas  analizatoriumi, KLR

1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39

2. Plaučių tuberkuliozė A15

3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

4. Astma J45

5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1

6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų)  H00–H06, H10–H13, H15–H20

7. Lėtinės odos ligos  L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54

8. Lėtinės kepenų ligos  K70–K77

9. Lėtinės inkstų ligos  N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23

10. Kraujo ir kraujodaros organų ligos  D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77

Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, nefrologas, gastroenterologas, hematologas, radiologas,

klinikinės imunologijos ir alergologijos gydytojas,

Esant indikacijų – leukograma

 

2. BIOLOGINIAI VEIKSNIAI

2.1. Alergenai, skirti diagnostikai ir gydymui; kraujo preparatai, imunobiologiniai preparatai

Gamyba

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime

1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39

2. Lėtinės plaučių ligos
J44–J47

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1;

4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54

5.Lėtinės kepenų ligos K70–K77

6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N23

7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48

 

Otorinolaringologas

esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

 

2.2. Antibiotikai („A“)

Naudojimas medicinoje, veterinarijoje ir vaistinėse

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime

1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39

2. Lėtinės plaučių ligos J 44– J47

3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1;

4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54;

5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77

 

Otorinolaringologas

esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

 

2.3. Fermentiniai preparatai, biostimuliatoriai („A“)

Gamyba ir panaudojimas medicinoje, vaistinėse, žemės ūkyje ir kt.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – radiologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – KLR

1. Alerginės odos ligos L23; L24

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30– J31

 

Otorinolaringologas

esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

 

2.4. Grybai – producentai, baltymų – vitaminų koncentratai, pašarinės mielės, kombinuotieji pašarai („A“)

Gamyba ir produktų, gautų mikrobiologinės sintezės būdu, naudojimas. Transportavimo taros plovimas

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – radiologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – KLR

1. Alerginės odos ligos L23; L24

2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30–J31

3. Lėtinės plaučių ligos J41– J47

 

Otorinolaringologas

esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

 

2.5. Helmintais užkrėsta medžiaga

Kontaktavimas su užkrėsta helmintais medžiaga, infekciniais ligoniais

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), KLR,

esant indikacijų – išmatų tyrimas dėl helmintų ir kiti tyrimai

Bendrosios kontraindikacijos

 

2.5.1. Pavojingos biologinės medžiagos (I – IV rizikos grupės, iš jų infekcinių ir virusinių ligų sukėlėjai)

Darbai maisto gamybos įmonėse, darbai, kurių metu kontaktuojama su gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais; darbai sveikatos apsaugos įstaigose, įskaitant darbą izoliatoriuose ir lavoninėse; darbai klinikinėse, veterinarijos ir diagnostikos laboratorijose; darbai žemės ūkyje; darbai atliekų perdirbimo (utilizavimo) įmonėse, vandens valymo įrenginiuose ir kt.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR 

Bendrosios kontraindikacijos

 

 

1.

2.

3. FIZIKINIAI VEIKSNIAI

3.1. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai („A“, „C“)

1. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriais ir uždaraisiais ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ( „A“ kategorijos darbuotojai)

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, regėjimo aštrumas,

akipločio ištyrimas,

esant indikacijų – IKFT, KLR

1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0.5 – viena ir 0.2 – kita akimi. Refrakcija skiaskopiškai: trumparegystė, esant normaliam akies dugnui iki 10.0 D, toliaregystė – iki 8.0 D, astigmatizmas – ne mažiau kaip 3.0 D

2. Katarakta H26 – H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77.

4. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48.

6. Susirgimai, neleidžiantys naudotis individualiųjų saugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

7. II–IV stadijų spindulinė liga, esant nuolatiniam kenkimui (esant spindulinės ligos I stadijai, apie tinkamumą dirbti sprendžiama individualiai) T66

8. Prienosinių ančių lėtinės pūlinės ligos J32

9. Lėtiniai otitai su dažnais paūmėjimais H65–H75

10. Cukrinis diabetas E10–E14

11. Psichikos ir elgesio sutrikimai

F20–F29 (kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – paūmėjimo metu)

Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

2. Darbai su atvirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, atominėje elektrinėje bei radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklose (kapinynuose) („A“ kategorijos darbuotojai)

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, šlapimo tyrimas analizatoriumi,

regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas,

EKG,

esant indikacijų – IKFT,

KLR
oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas, dermatovenerologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai
3.2 .Vibracija

Visi darbai, susiję su vibracijos poveikiu:

rankas ir visą žmogaus kūną veikianti vibracija

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

----

Vestibulinės funkcijos tyrimas,

esant indikacijų – audiograma

1. Didelė komplikuota trumparegystė (daugiau kaip 8.0 D) H52.1

2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73

4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas

5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82

6. Diskogeninės juosmens srities stuburo ligos M51.1

Neurologas,

oftalmologas, otorinolaringologas

3.3. Akustinis triukšmas

Darbai, kai kasdienio veikiančio triukšmo lygis viršija arba gali viršyti žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams pradėti 80 dB (A) 

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Otorinolaringologas

Audiograma, esant indikacijų – vestibulinės funkcijos tyrimas

1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82

3. Sunki arterinė hipertenzija I 11– I15

Neurologas, otorinolaringologas

3.4. Dirbtinė optinė spinduliuotė

 

3.4.1. Lazerio (koherentinė) spinduliuotė

 

3.4.2. Nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė (ultravioletinė, regimoji, infraraudonoji) spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę

Visos darbo su lazeriais ir su nekoherentinės optinės spinduliuotės šaltiniais rūšys

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas,

esant indikacijų – dermatovenerologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai)

1. Regėjimo susilpnėjimas: mažiau kaip 0.6 –  viena ir mažiau kaip 0.5 – kita akimi (su korekcija). Leidžiamos šios anomalinės skiaskopiškai nustatomos refrakcijos ribos: silpnesnės akies – trumparegystė ne daugiau kaip 6.0 D, esant normaliam akies dugnui – iki 10 D, toliaregystė, priklausomai nuo korekcijos – iki 6.0 D, sudėtingas trumparegiškas ar toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D, trumparegiškas ir toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D

2. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

3. Lėtinės pasikartojančios odos ligos L20, L23, L40, L50, L53

oftalmologas,

esant indikacijų – dermatovenerologas,

neurologas

3.5. Elektrinis ir magnetinis laukai:

 

 

 

 

 

 

3.5.1. Elektromagnetinis laukas 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose

Visos darbo su nurodyto diapazono elektromagnetinės energijos šaltiniais (stacionarūs radiotechniniai objektai bei jų sistemos) rūšys

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – neurologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – EKG ir EEG

Katarakta  H26–H28.

Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas

3.5.2. Pramoninio dažnio (50Hz) elektromagnetinis laukas

Visi darbai, atliekami pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko įtakos zonoje

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – neurologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – EKG ir EEG

Katarakta  H26–H28

Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas

3.6. Elektrostatinis laukas

Visi darbai su elektrostatinių laukų šaltiniais

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – neurologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – EKG

Katarakta  H26–H28

Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas

3.7. Šiluminė aplinka

 

 

 

 

 

 

3.7.1. Šiluminė aplinka darbo patalpose, šiltuoju metų laikotarpiu

Darbai pagal technologinį procesą, kai negalima užtikrinti šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo vietose higienos normos

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

regėjimo aštrumas

1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0.5 viena ir 0.2 – kita akimi

2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200  H53.4

3. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

4. Lėtinės odos ligos L20, L23, L40, L50, L53–L54

Oftalmologas,

esant indikacijų – dermatovenerologas

3.7.2. Šiluminė aplinka darbo patalpose šaltuoju metų laikotarpiu

Darbai, viršijant žemiausią ribą pagal šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo patalpose higienos normą

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

 

1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

2. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M13 M30–M35, M60–M63, M65–M68

3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73

Neurologas

esant indikacijų – reumatologas

3.7.3. Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis

Šiltuoju metų laiku daugiau kaip +30°C,

šaltuoju metų laiku – žemesnė

nei -100C

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

regėjimo aštrumas

Žr. 3.7.1 arba 3.7.2 punktus

Oftalmologas,

esant indikacijų – neurologas, dermatovenerologas

3.8. Padidėjęs atmosferos slėgis

Darbai po vandeniu (naro) kesonuose, barokamerose

1 kartą per metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Vestibulinės funkcijos tyrimas,

esant indikacijų – KLR, IKFT,

regėjimo aštrumas,

audiograma

1. Nuolatiniai regėjimo funkcijos sutrikimai, regėjimas mažesnis kaip 0,8  viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos)

2. Išorinės ausies ligos: H60–H62; vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos H65–H75; vidinės ausies ligos: H80–H83; H90.3; H90.4; H91.1; H91.3; H93.3; H94, įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H90, H91. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas.

3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82

4. Žymūs skeleto–raumenų išsivystymo trūkumai ir traumų pasekmės (kūno defektai, anomalijos, deformacijos), sunkinančios judėjimą

5. Vienos rankos dviejų pirštų nebuvimas ar nejudrumas

6. Gerybiniai navikai D10-D36

7. Randai, trofikos sutrikimai, grybelinė infekcija, lėtinės odos ligos joms paūmėjus I83, B35, B37.2, L20, L23, L40, L50, L52, L53

8. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05, K06, K10–K13

9. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47

10. Astma J45

11. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I-II° J96.1

12. Lėtinės (centrinės ir periferinės) nervų sistemos ligos G00–G99

13. Somatoforminė autonominė disfunkcija F45.3

14. Lėtinės inkstų ligos, akmenligė N00–N08, N10–N39

15. Širdies ligos, nepriklausomai nuo jų kompensacijos laipsnio I05–I09, I10–I15, I20–I25, I26–I28, I30–I52

16. Arterinė hipertenzija I10–I15

17. Išsiplėtusių kojų venų varikozinės ligos, hemorojus, obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0, I80, I83, I84

18. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M25, M30–M36

19. Visos tuberkuliozės formos A15–A19

20. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8 – jei remisija trumpesnė negu 3 m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m.; protinis atsilikimas F71–F79

Neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas,

esant indikacijų – psichiatras, radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

3.9. Ultragarsas (kontaktinis perdavimas)

Darbas su ultragarso defektoskopais ir medicinine aparatūra

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Jautrumas vibracijai, esant indikacijų – EKG, šalčio mėginys

1. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73

2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

Neurologas

 

4. ERGONOMINIAI (BIOMECHANINIAI) VEIKSNIAI

4.1. Balso stygų nuolatinis įtempimas

Darbai, susiję su balso stygų pertempimu (mokytojų, dėstytojų, diktorių, dainininkų, telefono stočių kai kurių darbuotojų)

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – otorinolaringologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai),

esant indikacijų – klausos tyrimas

1. Lėtinės ligos, susijusios su garso funkcijos sutrikimu (lėtiniai laringitai, faringitai ir pan.) J37.0, J31.2, J38

2. Balso pakitimai R49

Otorinolaringologas

4.2. Darbo sunkumas

 

 

 

 

 

 

4.2.1. Krovinių tvarkymas rankomis

Bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

Dinamometrija, EKG

1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36

2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73

3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, tromboflebitas, hemorojus I80–I84

5. Išvaržos, enteroptozės K40–K46, K63.4,

6. Diskogeninės kaklo ir juosmens stuburo ligos M50, M51.1

Neurologas,

esant indikacijų – reumatologas

4.2.2. Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai

Dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas)

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – radiologas

Esant indikacijų – plaštakų rentgenograma

1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36

2.Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73

3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

Neurologas

esant indikacijų – reumatologas

4.2.3. Darbo poza

Periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

 

EKG

1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36

2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73

3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0

4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, I80–I84

Neurologas,

esant indikacijų – kardiologas

reumatologas

4.3.Darbo įtampa

 

 

 

 

 

 

4.3.1.analizatoriai

 

 

 

 

 

 

4.3.1.1. Padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis

Visos darbo rūšys, susijusios su regėjimo įtampa

a) I° (su objektu iki 0,15 mm) ir II° (su objektu nuo 0,15 iki 0,3 mm) preciziniai darbai

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas

Regėjimo aštrumo, akispūdžio nustatymas

1. Regėjimas su korekcija: išankstinio tikrinimo metu – mažiau kaip 1,0, periodinių tikrinimų metu – mažiau kaip 0,8 viena ir 0,5 kita akimi

2. Refrakcijos anomalijos H52: išankstinio tikrinimo metu: miopija – daugiau kaip 3 D,

hipermetropija – daugiau kaip 3 D,

astigmatizmas – daugiau kaip 1,5 D,

periodiškų tikrinimų metu: miopija – daugiau kaip 6,0 D,

hipermetropija – daugiau kaip 4,0 D,

astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D

3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51

4. Lagoftalmas H02.2

5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4

6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48

7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais sprendžia gydytojas oftalmologas

b) III ir IV laipsnio tikslumo (0,5–1 mm) darbai įtempus regėjimą: informacijos stebėjimas ekrane ir pan.

Oftalmologas

Regėjimo aštrumo, akispūdžio, binokulinio regėjimo nustatymas

1. Regėjimas su korekcija – ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

Refrakcijos anomalijos H52:

miopija – daugiau kaip
8,0 D,

hipermetropija – daugiau kaip 6,0 D,

astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D

2. Binokulinio regėjimo nebuvimas H49–H52

3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45– H51

4. Lagoftalmas H02.2

5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4

6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48

7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

4.3.1.2. Padidėjusi klausos įtampa  (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai)

Darbai dispečerinėse, informacines paslaugas telefonu teikiančiose tarnybose ir pan.

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Otorinolaringologas

Esant indikacijų – audiograma

1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94.

Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. (ypatingais atvejais leidžiama naudotis klausos aparatais)

4.3.2. Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)

 

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Oftalmologas

Regėjimo aštrumo,

refrakcijos,

akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas –vyresniems nei 40 m.

1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi

2. Refrakcijos anomalijos H52:

miopija – daugiau kaip 10,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 8.0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 3,0 D

3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51

4. Lėtinės akių ligos H15–H45. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

5. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

6. Glaukoma H40–H42. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas.

5. Psichosocialiniai veiksniai

5.1. Naktinis darbas

Naktį dirbantys darbuotojai

1 kartą per 2 metus

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas

Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai

EKG,

esant indikacijų – radiologinis tyrimas

1. Kvėpavimo organų ir širdies kraujagyslių ligos su nepakankamumu J44.9, J45, J80, J84, I05–I52;

2. Miego sutrikimai F51.1, F51.4, F51.5;

3. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas  F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8– jei remisija trumpesnė negu 3m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m; protinis atsilikimas F71–F79.

*– poveikis: F – fibrogeninis, J – jautrinantis, K – kancerogeninis, M – mutageninis, O – patekimas per nepažeistą odą,

R – reprodukcijai toksiškas, Ū – ūmus.

SANTRUMPOS: EEG – elektroencefalograma,

EKG – elektrokardiograma,

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis,

KLR – krūtinės ląstos rentgenograma,

IKFT – išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas.

 

_________________

 

 

 

3 lentelė

Pavyzdinis PROTOKOLAS

 

Įstaigos (įmonės) pavadinimas

Adresas

Tel.,

faks.

el. paštas

 

PROTOKOLAS

200.................

(Data, Nr.)

..................

(Vieta)

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284), visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą turi būti konfidenciali, ja galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant pastarojo asmens privatumą.

 

Dėl asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo

 

...................................................................................................................................................

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

...................................................................................................................................................

šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas 

(gydytojo vardas, pavardė)

vadovaudamasis įstaigos vadovo 200... m. ...............mėn.       d. įsakymu Nr. ... atliko profilaktinį dirbančiųjų sveikatos tikrinimą.

 

1. Įmonės (įstaigos) profesinės rizikos veiksniai (cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, fiziniai ir kt.):

 

 

 

 

 

 

 

2. Profilaktinio sveikatos tikrinimo duomenys:

Tikrinimo duomenys

Vyrai

Moterys

Iš viso

Reikėjo patikrinti

 

 

 

Patikrinta

 

 

 

Eil. Nr.

vardas, pavardė

gim. m.

profesija

profesinės rizikos veiksnys

 

 

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Tikrinimo metu atlikta:

Eil. Nr.

Tyrimai

Skaičius

1.

Klinikiniai kraujo tyrimai (Hb, leukocitai, ENG)

 

2.

Šlapimo tyrimai

 

3.

Krūtinės ląstos rentgenogramos

 

4.

Biocheminiai kraujo tyrimai

 

5.

Mikroprecipitacijos reakcijos

 

6.

Audiogramos

 

7.

EKG

 

8.

Tyrimai ultragarsu

 

9.

Kvėpavimo funkcijos tyrimai

 

10.

Skreplių citologiniai tyrimai

 

11.

Kiti tyrimai

 

 

4. Pateiktos išvados:

4.1. Dėl asmenų, kuriems leidžiama dirbti su apribojimais:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Gim. m.

Profesija

Profesinės rizikos veiksnys

Apribojimai

Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui

1.

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

 

 

4.2. Dėl asmenų, kuriems įtariama profesinė liga:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Gim. m.

Profesija

Profesinės rizikos veiksnys

Įtariama diagnozė

Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui

1.

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

 

 

4.3. Dėl asmenų, kuriems dėl sveikatos būklės būtina pakeisti darbo sąlygas į nesusijusias su profesinės rizikos veiksniais:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Gim. m.

Profesija

Profesinės rizikos veiksnys

Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui

1.

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

Protokolas surašomas dviem egzemplioriais (paciento darbdaviui, patikrinimą atlikusiai ASPĮ)

 

...................................................................................................................................................

šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, tel. ...... (vardas, pavardė) “

(parašas)

 

_________________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

14 priedas. Neteko galios nuo 2003-10-02

Priedo naikinimas:

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

 

15 priedas. Neteko galios nuo 2016-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

16 priedas. Neteko galios nuo 2015-08-22

Priedo naikinimas:

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

 

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

17 priedas

 

ASMENŲ, NORINČIŲ SUSITUOKTI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

Sveikatos tikrintojas

Tyrimai

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai

Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos

Bendrosios praktikos gydytojas (pagal normą MN 14) arba terapeutas

Pagal indikacijas

Akušeris-ginekologas, kiti specialistai – pagal indikacijas

Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 punktas), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas (bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas, pediatras).

 

1. Informacija apie tyrimų rezultatus yra konfidenciali, pateikiama tik sveikatą pasitikrinusiam asmeniui.

2. Civilinės metrikacijos biurui pateikiama pažyma (F 046/a), informuojanti apie atliktą sveikatos pasitikrinimą (nepateikiant ligos diagnozės ir kitų išvadų).

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2014 m. gruodžio 22 d. įsakymo

Nr. V-1393 redakcija) 18 priedas

 

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ KAINOS IR GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

 

I SKYRIUS

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ, UŽ KURIUOS MOKA PATS DARBUOTOJAS, DARBDAVYS AR KITI ASMENYS, KAINOS

 

Eil. Nr.

Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys

Kaina (eurais)

įsidarbinant

dirbant

1

2

3

4

1.

Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių

28,71

43,3

2.

Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu

5,35

13,14

3.

Aviacijos darbuotojų

77,85

101,69*/  46,22*

4.

Vairuotojų

17,03

19,46

5.

Asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (veikiant sveikatą kenksmingiems veiksniams ar pavojingus darbus):

 

 

5.1.

Darbuotojų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis

6,33

10,70

5.2.

darbuotojų, dirbančių kenksmingų cheminių veiksnių rizikos sąlygomis

1,95

9,24

 

 

5.3.

darbuotojų, dirbančių kenksmingų biologinių veiksnių rizikos sąlygomis

-

6,81

5.4.

darbuotojų, dirbančių kenksmingų pramoninių aerozolių rizikos sąlygomis

5,35

11,19

5.5.

darbuotojų, dirbančių kenksmingų fizikinių veiksnių rizikos sąlygomis

2,43

7,30

5.6.

darbuotojų, dirbančių dėl fizinių perkrovų pavojingą darbą

2,92

7,30

6.

Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti  darbus ar vykdyti veiklas, kur privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų

3,41

2,43

 

 

7.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie tikrinami pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas):

 

 

7.1.

pareigūnų – pagal Aprašo 1 priedo 1 ir 2 punktus;

pareigūnų, kurie pagal pareigybių aprašymus patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja – pagal Aprašo 2 priedo 1 punktą;

pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas aplinkoje, kurioje veikia sveikatai kenksmingi veiksniai ir medžiagos, dirbančių pavojingą darbą – pagal Aprašo 2 priedo 9 punktą

x

49,84

7.2.

pareigūnų, kurie pagal pareigybės aprašymą

vykdo organizuotas ginkluotas (specialiąsias) operacijas ne karo metu – pagal Aprašo 2 priedo 2 punktą;

x

 

 

53,67

 

 

7.3

pareigūnų, kurie pagal pareigybės aprašymą

atlieka objektų patikrą, kurios tikslas – aptikti, nustatyti ir neutralizuoti ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir (ar) užtaisus – pagal Aprašo 2 priedo 8 punktą

x

65,63

7.4.

ugniagesių gelbėtojų, dirbančių kvėpuoti netinkamoje aplinkoje su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgtu oru aparatu – pagal Aprašo 2 priedo 3 punktą

x

 

 

65,33

 

 

7.5.

skraidančiojo aviacijos personalo – pagal Aprašo 2 priedo        4 punktą

x

79,55

7.6.

narų, dirbančių po vandeniu su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgtu oru aparatu – pagal Aprašo 2 priedo 5 punktą

x

 

61,83

 

7.7.

pareigūnų neeilinis sveikatos tikrinimas

po nelaimingo atsitikimo tarnyboje – pagal atitinkamus Aprašo 2 priedo 3, 4, 5 ir 6 punktus;

po incidento (šaunamojo ginklo panaudojimo, nelaimingo atsitikimo) tarnyboje – pagal Aprašo 2 priedo 7 punktą

x

 

 

 

7,38

 

 

 

* Aviacijos  darbuotojų visapusiškos medicinos ekspertizės kaina – 101,69 Eur,         dalinės medicinos ekspertizės kaina – 46,22 Eur.

Pastaba. 7 punktu patvirtintos maksimalios vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų kainos nustatytos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, apskaičiavimus.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-1500, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-31, i. k. 2015-21184

Nr. V-354, 2017-03-27, paskelbta TAR 2017-03-31, i. k. 2017-05281

 

II SKYRIUS

GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PASLAUGAS, APMOKAMAS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, PASLAUGŲ KAINOS

 

Eil. Nr.

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai

Kaina

(balais)

1

Gydytojo specialisto

9,13

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-804, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-21, i. k. 2016-17335

Nr. V-715, 2017-06-14, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10169

Nr. V-458, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-20, i. k. 2018-06362

Nr. V-844, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11907

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1393, 2014-12-22, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21128

Nr. V-73, 2015-01-29, paskelbta TAR 2015-02-02, i. k. 2015-01489

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 342, 2000-06-21, Žin., 2000, Nr. 52-1509 (2000-06-28), i. k. 1002250ISAK00000342

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" dalinio sustabdymo ir pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo Nr.301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 11 priedo "Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka" dalinio pakeitimo ir papildymo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 381, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 63-2294 (2001-07-19), i. k. 1012250ISAK00000381

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 13 priedo I dalies "Tikrinimo tvarka" 3 punkto pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 16, 2002-01-14, Žin., 2002, Nr. 9-328 (2002-01-26), i. k. 1022250ISAK00000016

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose 13 priedo I dalies "Tikrinimo tvarka" 3 punkto dalinio pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 198, 2002-05-03, Žin., 2002, Nr. 47-1822 (2002-05-10), i. k. 1022250ISAK00000198

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m.gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" dalinio pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin., 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos priežiūros tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 14 priedo pripažinimo netekusiu galios

 

7.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-310, 2005-04-27, Žin., 2005, Nr. 55-1896 (2005-04-30), i. k. 1052250ISAK000V-310

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-815, 2005-10-27, Žin., 2005, Nr. 128-4637 (2005-10-29), i. k. 1052250ISAK000V-815

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-323, 2006-04-27, Žin., 2006, Nr. 48-1728 (2006-04-29), i. k. 1062250ISAK000V-323

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-319, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 50-1956 (2007-05-10), i. k. 1072250ISAK000V-319

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-423, 2008-05-09, Žin., 2008, Nr. 54-2016 (2008-05-13), i. k. 1082250ISAK000V-423

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-178, 2009-03-13, Žin., 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

17.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-175, 2010-03-03, Žin., 2010, Nr. 27-1235 (2010-03-06), i. k. 1102250ISAK000V-175

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

22.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-184, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 29-1370 (2011-03-08), i. k. 1112250ISAK000V-184

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

23.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-441, 2011-05-06, Žin., 2011, Nr. 57-2724 (2011-05-12), i. k. 1112250ISAK000V-441

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" papildymo

 

24.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-481, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 63-3002 (2011-05-26), i. k. 1112250ISAK000V-481

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

25.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-547, 2011-05-27, Žin., 2011, Nr. 67-3186 (2011-06-02), i. k. 1112250ISAK000V-547

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

26.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

27.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1393, 2014-12-22, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21128

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

28.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-73, 2015-01-29, paskelbta TAR 2015-02-02, i. k. 2015-01489

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

29.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-224, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02965

Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

30.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-383, 2015-03-23, paskelbta TAR 2015-03-26, i. k. 2015-04324

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

31.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-714, 2015-06-08, paskelbta TAR 2015-06-08, i. k. 2015-09000

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

32.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-862, 2015-07-10, paskelbta TAR 2015-07-14, i. k. 2015-11317

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

33.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-943, 2015-08-11, paskelbta TAR 2015-08-17, i. k. 2015-12372

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

34.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-974, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-21, i. k. 2015-12478

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

35.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-990, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12418

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

36.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1500, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-31, i. k. 2015-21184

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

37.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1521, 2015-12-29, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20985

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

38.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1604, 2015-12-31, paskelbta TAR 2016-01-07, i. k. 2016-00381

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ pakeitimo

 

39.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-804, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-21, i. k. 2016-17335

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

40.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1, 2017-01-02, paskelbta TAR 2017-01-03, i. k. 2017-00405

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

41.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-354, 2017-03-27, paskelbta TAR 2017-03-31, i. k. 2017-05281

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

42.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-715, 2017-06-14, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10169

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

43.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-381, 2018-04-06, paskelbta TAR 2018-04-09, i. k. 2018-05598

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo

 

44.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-458, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-20, i. k. 2018-06362

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

45.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-976, 2018-09-04, paskelbta TAR 2018-09-04, i. k. 2018-13962

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

46.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1000, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-13, i. k. 2018-14464

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

47.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1210, 2018-11-02, paskelbta TAR 2018-11-05, i. k. 2018-17813

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

48.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-12, 2019-01-03, paskelbta TAR 2019-01-07, i. k. 2019-00194

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

49.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-422, 2019-04-15, paskelbta TAR 2019-04-16, i. k. 2019-06202

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

50.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-566, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07703

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

51.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-844, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11907

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo

 

52.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1512, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-31, i. k. 2019-21686

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo