Suvestinė redakcija nuo 2015-02-27 iki 2015-06-08

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 47-1365, i. k. 1002250ISAK00000301

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

 

2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301

Vilnius

 

 

Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatas:

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

1. Tvirtinu:

1.1. Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką (1 priedas);

1.2. Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimo tvarką (2 priedas);

1.3. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką (3 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

 

1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas);

1.5. Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas);

1.6. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką (6 priedas);

1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

1.8. Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarką (8 priedas);

1.9. Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimo tvarką (9 priedas);

1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

 

1.11. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

1.12. „Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (12 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

Nr. V-101, 2011-02-03, Žin., 2011, Nr. 17-816 (2011-02-10), i. k. 1112250ISAK000V-101

 

1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

1.14. Neteko galios nuo 2003-10-02

Punkto naikinimas:

Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540

 

1.15. Gydytojų, norinčių gauti licenciją gydytojo veiklai, sveikatos tikrinimo tvarką (15 priedas);

1.16. Asmenų, norinčių būti advokatais, sveikatos tikrinimo tvarką (16 priedas);

1.17. Asmenų, norinčių susituokti, sveikatos tikrinimo tvarką (17 priedas);

1.18. Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainas (18 priedas).

2. Pavedu:

2.1. Neteko galios nuo 2009-04-08

Punkto naikinimas:

Nr. V-178, 2009-03-13, Žin. 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178

 

2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams užtikrinti šio įsakymo vykdymą.

3. Laikau netekusiais galios:

3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);

3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);

3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;

3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);

3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);

3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);

3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;

3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);

3.10. sveikatos apsaugos ministro 1999 03 18 įsakymą Nr. 125 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ dalinio pakeitimo“.

4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

 

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

1 priedas

 

PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA

 

I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS

 

1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.1. nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai (2 priedas);

1.2. vaikų (3 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

 

1.3. stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių (4 priedas);

1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;

1.5. sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus) (5 priedas);

1.6. neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės (6 priedas);

1.7. dispanserizuotųjų (atskira tvarka);

1.8. Vairuotojų (7 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

1.9. norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą (8 priedas);

1.10. vykstančiųjų į užsienį (9 priedas);

1.11. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649

 

1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.12.1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (11 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-320, 2014-03-05, paskelbta TAR 2014-03-06, i. k. 2014-02740

 

1.12.2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062

 

1.12.3. aviacijos darbuotojų (10 priedas);

1.12.4. vairuotojų (7 priedas);

1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas);

1.12.6. darbų ir veiklos sričių, kuriose įsidarbinant ir dirbant privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų (14 priedas);

1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:

1.13.1. gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, norinčių gauti licenciją ar perregistruoti jos galiojimą (15 priedas);

1.13.2. asmenų, norinčių būti advokatais (16 priedas);

1.13.3. asmenų, atvykusių tikrintis savo noru, profilaktiniai sveikatos tikrinimai (tarp jų – asmenų, norinčių susituokti (17 priedas));

1.14. profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos (18 priedas).

 

II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA

 

2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).

Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.

3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai).

4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.

5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:

5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;

5.2. periodinių sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.

5.3. profilaktinių tikrinimų kainos, nurodytos Profilaktinių sveikatos tikrinimų kainų (18 priedas), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365), I dalyje „Profilaktinių sveikatos tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kainos“ gali būti indeksuojamos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175), 2 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotu koeficientu ir iš naujo tvirtinamos ministro įsakymu.

Kainos gali būti indeksuojamos, kai koeficientas yra ne mažesnis kaip 1,2.

Papildyta punktu:

Nr. V-481, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 63-3002 (2011-05-26), i. k. 1112250ISAK000V-481

 

6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892).

7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą.

8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.

9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų.

 

III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS

 

11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.

12. Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos pažyma.

______________

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

2 priedas

 

NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

Eil. Nr.

 

Tikrinamųjų kontingentai

Tikrintojas

Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai

 

 

Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai

Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos

1.

Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra

Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė

Privaloma:

• Odontologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas

Oftalmologo

Kitų specialistų, jei yra indikacijų

Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)

2.

Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas

Akušerės patronažas

Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas

Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų

Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15

įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

(2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-586 redakcija)

3 priedas

 

VAIKŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

Eil. Nr.

Amžius

Sveikatos priežiūra

Profilaktinis sveikatos tikrinimas

Periodiškumas

Specialistai

Privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai

Periodiškumas

Specialistai

Privalomieji veiksmai

1.

Iki 1 mėn.

1 kartą

Slaugytojas, akušeris arba gydytojas

Aplankyti ir apžiūrėti naujagimį namuose per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro.

Įvertinti šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą.

Patarti tėvams naujagimio priežiūros, mitybos, higienos klausimais.

Informuoti tėvus apie prisiregistravimo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PASPĮ) tvarką.

Prireikus informuoti socialinį darbuotoją.

1 kartą

Oftalmologas, jeigu rizikos grupės vaikas nebuvo apžiūrėtas akušerijos stacionare.

Apžiūrėti rizikos grupės vaiką.

1–2 kartus per mėnesį

Šeimos gydytojas

arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos (toliau – PASP komanda) vaikų ligų gydytojas

Vaikui apsilankius PASPĮ, įvertinti jo sveikatos būklę, klausą.

1 mėn. amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos, atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.

1–2 kartus per mėnesį

Slaugytojas arba akušeris

Įvertinti naujagimio priežiūros kokybę, šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą. Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir smurto profilaktiką, imunoprofilaktiką.

2.

1–6 mėn.

1 kartą per mėnesį

Šeimos gydytojas

arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę.

1–3 mėn. amžiaus 1 kartą

Vaikų ligų gydytojas

Nustatyti ir įvertinti rizikos veiksnius.

Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.

1 kartą

 

2. 5–6 mėn. amžiaus atlikti:

2.1. kraujo tyrimą;

2.2. šlapimo tyrimą.

1 kartą per mėnesį

Slaugytojas

Koreguoti kūdikio aplinkos ir priežiūros higieną.

Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir smurto profilaktiką, imunoprofilaktiką.

Padėti formuoti racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius.

3.

7–12 mėn.

2–3 kartus

Šeimos gydytojas

arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti vaiko sveikatos būklę.

 

 

 

1 kartą

 

2. 9–12 mėn. amžiaus:

įvertinti tuberkuliozės vakcinos (BCG) randą.

2–3 kartus

Slaugytojas

Koreguoti kūdikio aplinkos ir priežiūros higieną.

Padėti formuoti racionalios kūdikio ir šeimos mitybos įgūdžius.

Informuoti tėvus apie ligų ir traumų, nudegimų ir smurto profilaktiką, imunoprofilaktiką.

4.

1–4 gyvenimo metai

1 kartą per metus

Šeimos gydytojas

arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

1.1. kalbą, psichomotorinę raidą;

1.2. regėjimą, klausą,

1.3. atramos judamąjį aparatą.

1–3 metų amžiaus 1 kartą

Oftalmologas

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas), įgimtas anomalijas.

1 kartą

 

2. 2–3 metų amžiaus atlikti:

2.1. kraujo tyrimą;

2.2. šlapimo tyrimą.

1 kartą per metus

Odontologas

Įvertinti dantų dygimą.

Atlikti ankstyvo dantų ėduonies profilaktiką.

Įvertinti burnos higienos būklę ir tėvus pamokyti burnos higienos pagrindų.

Atlikti ankstyvo dantų ėduonies profilaktiką.

Įvertinti burnos higienos būklę ir tėvus pamokyti burnos higienos pagrindų.

 

 

 

1 kartą per metus

Slaugytojas

Informuoti tėvus ir vaikus apie racionalią

mitybą, traumų, nudegimų ir smurto, žalingų įpročių profilaktiką.

5.

5–7 gyvenimo metai

1 kartą per metus

Šeimos gydytojas arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1 Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

1.1. kalbą;

1.2. ūgį, svorį;

1.3. regėjimą, klausą,

1.4. atramos judamąjį aparatą.

6–7 metų amžiaus

1 kartą

Vaikų ligų gydytojas

Nustatyti ir įvertinti rizikos veiksnius. Esant indikacijų, paskirti kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.

1 kartą

 

2. 6–7 metų amžiaus atlikti / pamatuoti:

2.1. kraujo tyrimą;

2.2. šlapimo tyrimą;

2.3. elektrokardiogramą (EKG);

2.4. arterinį kraujo spaudimą (AKS).

 

 

1 kartą per metus

Odontologas

Įvertinti nuolatinių dantų dygimą.

Atlikti krūminių dantų ėduonies profilaktiką.

Įvertinti burnos higienos būklę ir pamokyti burnos higienos pagrindų.

6–7 metų amžiaus

1 kartą

Oftalmologas

Įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas) per išplėstą vyzdį.

1 kartą per metus

Slaugytojas

Informuoti tėvus ir vaikus apie racionalią mitybą, traumų, nudegimų ir smurto, ligų ir žalingų įpročių profilaktiką, sveiko gyvenimo būdo ir lytinio švietimo principus.

6.

8–11 gyvenimo metai

1 kartą per metus

Šeimos gydytojas arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

1.1. ūgį, svorį, AKS;

1.2. atramos judamąjį aparatą;

1.3. regėjimą;

1.4. psichikos būklę;

1.5. mitybos ir higienos įgūdžius.

 

 

 

 

1 kartą per metus

Odontologas

Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.

Įvertinti nuolatinių dantų sąkandį, nustatyti, ar nėra sąkandžio anomalijų.

 

1 kartą per metus

Slaugytojas

Pagal amžiaus ir lyties ypatumus padėti vaikui ir tėvams formuoti higienos, racionalios mitybos, sveiko gyvenimo būdo, imunoprofilaktikos nuostatas.

Informuoti ir suteikti žinių apie traumų, nudegimų ir smurto, ligų ir žalingų įpročių profilaktiką, lytinį ugdymą ir švietimą.

 

7.

12–17 gyvenimo metai imtinai

1 kartą per metus

Šeimos gydytojas arba PASP komandos vaikų ligų gydytojas

1. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti:

1.1. ūgį, svorį, AKS;

1.2. atramos judamąjį aparatą;

1.3. psichikos būklę;

1.4. regėjimą.

 

 

 

 

1 kartą

 

2. 12–14 metų amžiaus atlikti / nustatyti:

2.1. kraujo tyrimą;

2.2. šlapimo tyrimą;

2.3. gliukozės kiekį kraujyje.

 

1 kartą per metus

Odontologas

Atlikti dantų ėduonies profilaktiką.

 

1 kartą per metus

Slaugytojas

Pagal amžiaus ir lyties ypatumus

padėti paaugliui susiformuoti racionalios

mitybos, sveiko gyvenimo būdo

nuostatas.

Informuoti apie ligų ir žalingų įpročių

profilaktiką, imunoprofilaktiką, lytinį

ugdymą ir švietimą.

 

 

Pastabos:

1. Esant indikacijų, pirminės sveikatos priežiūros gydytojas siunčia vaiką profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pas kitus gydytojus specialistus.

2. Imunoprofilaktika atliekama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

3. Prieš pradedant lankyti vaikų ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.

4. Ugdymo įstaigą ar mokyklą lankantis vaikas tikrinamas dėl utėlių ir niežų.

5. Krūminių dantų paviršius silantinėmis medžiagomis dengiamas vadovaujantis teisės aktais.

51. Gydytojas odontologas, atlikęs privalomuosius veiksmus ir būtinus tyrimus, informaciją apie atliktus privalomuosius veiksmus ir būtinus tyrimus bei tikrinimo rezultatus įrašo į formą Nr. 027/a arba Nr. 028-1/a ar laisvo pavyzdžio formą, savo spaudu bei parašu patvirtina ir pateikia ją šeimos gydytojui arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos vaikų ligų gydytojui.

Papildyta punktu:

Nr. V-441, 2011-05-06, Žin., 2011, Nr. 57-2724 (2011-05-12), i. k. 1112250ISAK000V-441

 

6. Vykdoma pagal amžiaus ypatumus:

6.1. racionalios mitybos principų formavimas,

6.2. sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimas,

6.3. traumų, nudegimų ir smurto profilaktika,

6.4. ligų ir žalingų įpročių profilaktika,

6.5. lytinis ugdymas ir švietimas.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79

Nr. V-586, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3769 (2010-06-26), i. k. 1102250ISAK000V-586

 

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

4 priedas

 

ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).

1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.

2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas).

3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).

4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus.

5. Sveikatos tikrinimo duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), išvada apie tinkamumą mokytis ar dirbti pagal pasirinktą specialybę – į „Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą“ (F086/a).

 

II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS

 

6. Bet kokios lokalizacijos tuberkuliozė, kuria sergant išskiriamos mikobakterijos.

7. Ūmios užkrečiamosios ligos (sprendžiama ligoniui pasveikus).

 

III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS

 

Eil. Nr.

Mokymo programa

Kenksmingi veiksniai

Papildomi medicininiai priešparodymai

1.

Meno dirbinių gamintojų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos

1.

Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su

 

Mokymosi kodas

ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,

 

dirginančiomis medžiagomis

 

(M kodas) 31812

pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius

2.

Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų

 

 

 

 

dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

 

 

 

3.

Spalvų jutimo sutrikimas

 

 

 

4.

Miopija daugiau kaip 8,0 D

 

 

 

5.

Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi

 

 

 

 

(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be

 

 

 

 

korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais)

 

 

 

6.

Alergija cheminėms medžiagoms

2.

2.1. Fotografų ir interjero

Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint),

Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su

 

 

apipavidalintojų

regos analizatorius

cheminėmis medžiagomis

 

 

M kodas 31899

 

 

 

 

2.2. Baleto artistų

Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza,

1.

Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir

 

M kodas 31899

pasilenkimai, įtampa, monotonija

 

defektai, trukdantys judėjimui

 

 

 

2.

Kojų venų išsiplėtimas

 

 

 

3.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

4.

Širdies ydos

 

 

 

5.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

 

 

6.

CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių

 

 

 

 

sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai

 

 

 

7.

Vestibulinės funkcijos sutrikimai

3.

Sekretorės

Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita

 

 

M kodas 33404

priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

akimi

 

4.

Apskaitininkės –

Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra-

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita

 

 

kasininkės

vimo trukmė į stebimus objektus

akimi

 

 

M kodas 33432

 

 

 

5.

Verslo organizatorių

Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir

 

 

 

M kodas 33439

pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

 

 

6.

Socialinių slaugytojų

Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

M kodas 35012

įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų

 

profesinei veiklai

 

 

priėmimas, regos ir klausos analizatoriai

2.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

 

 

 

3.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų,

 

 

 

 

trukdančių profesinei veiklai

7.

Ortopedų – protezuotojų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei

 

 

M kodas 35099

pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza,

veiklai

 

 

 

liemens palenkimai, regos analizatorius

 

 

8.

Maisto pramonės ir mais-

Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai,

1.

Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais

 

to ruošimo specialisto

dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims,

 

paūmėjimais

 

M kodas 35212

dėmesys, regos ir klausos analizatoriai,

2.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

 

mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai,

 

 

 

 

virėjui – aukšta temperatūra

 

 

9.

Statybininkų, pastatų res-

Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio

1.

Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys

 

tauratorių, elektromontuo-

kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,

 

profesinei veiklai

 

tojų, mūro montuotojų ir

dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims,

2.

Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys

 

betonuotojų, santechnikų

statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 35216

judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir

3.

Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje

 

 

klausos analizatoriai, monotonija

4.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai

 

 

 

5.

Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai)

 

 

 

6.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir

 

 

 

 

0,3 – kita akimi

 

 

 

7.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

 

 

 

sutrikimu

 

 

 

8.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu

 

 

 

 

kraujotakos nepakankamumu

 

 

 

9.

Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant

 

 

 

 

aukštyje)

10.

Elektromechanikų,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Miopija didesnė nei 6,0 D

 

elektros įrenginių, radijo

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir

 

ir televizijos aparatūros

darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys,

 

0,7 – kita akimi

 

taisytojų

regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų

3.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

M kodas 35222

priėmimas, monotonija

4.

Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

11.

Kalvių, metalo apdirbimo

Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas,

1.

Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir

 

staklininkų, suvirintojų,

stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

 

0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais)

 

šaltkalvių

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims,

2.

Epilepsija

 

M kodas 35232

darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

 

 

 

sutrikimu

12.

Automechanikų automo-

Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio

1.

Miopija didesnė kaip 6,0

 

bilių kėbulų remontininkų,

kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

lengvosios pramonės

darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas,

 

0,2 – kita akimi

 

mašinų mechanikų,

dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių

3.

Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m)

 

žemės ūkio technikos

signalų priėmimas, monotonija

4.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

mechanikų,

 

 

profesinei veiklai

 

ryšių įrenginių

 

 

 

 

mechanikų

 

 

 

 

M kodas 35242

 

 

 

 

Lėktuvų mechaniko

 

Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka

 

13.

13.1. Baldžių, stalių

Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas,

1.

Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai)

 

 

krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis,

2.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

 

darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas,

 

0,2 – kita akimi

 

 

medienos dulkės, lakios medžiagos,

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

aerozoliai

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu

 

13.2. Miško ruošos ir

Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo

5.

Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos

 

medienos apdirbėjų

judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų,

 

specialistams

 

 

pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys,

6.

Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos

 

 

regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės

 

specialistams)

 

 

 

7.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams)

 

 

 

 

 

 

13.3. Pynėjų iš vytelių

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei

 

 

 

plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo

veiklai

 

 

M kodas 35262

įtampa, dėmesys, regos analizatoriai

 

 

14.

Ventiliacijos, oro kondicionavimo

Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas,

1.

Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir

 

sistemų

darbo poza, liemens palenkimai

 

0,2 – kita akimi

 

gamintojų

 

2.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

M kodas 35264

 

 

profesinei veiklai

15.

Avalynės gamintojų,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais

 

avalynininkų

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

2.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

M kodas 35274

darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos

 

sutrikimu

 

 

analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos

3.

Regos korekcija mažesnė kaip 05/02

 

 

(dažai, klijai)

 

 

16.

Audėjų, audinių gamybos

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu

 

įrenginių operatorių, ver-

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

2.

Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04

 

pėjų, verpinių gamybos

darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai

 

įrenginių operatorių

analizatoriai, monotonija, dulkės

4.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai

 

M kodas 35274

 

 

su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai

 

 

 

5.

Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais

 

 

 

6.

Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms

 

 

 

7.

Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui

17.

Mezgėjų, mezgimo maši-

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

nų operatorių, siuvėjų, su-

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis,

 

profesinei veiklai

 

kirpėjų – konstruktorių

darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas,

2.

Odos ligos su dažnais paūmėjimais

 

M kodas 35276

dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi-

3.

Alergija vilnai, dulkėms

 

 

kartojančios operacijos

4.

Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė

 

 

 

 

kaip 07/04

 

 

 

5.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

6.

Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų

 

 

 

 

operatoriams

 

 

 

7.

Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) -

 

 

 

 

mezgimo mašinų operatoriams

18.

Plokščiosios ir ofsetinės

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys

 

spaudos spaudėjų, tekstų

plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo

 

profesinei veiklai

 

rinkėjų, archyvarų,

poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas,

2.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

knygrišių

dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos

 

sutrikimu

 

M kodas 35278

 

3.

Miopija daugiau kaip 6,0D

 

 

 

4.

Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui

19.

Cheminio pluošto, naftos

Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo

1.

Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos

 

perdirbimo, chemijos ir

poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius

 

sutrikimu

 

naftos produktų gamybos

 

2.

Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su

 

operatorių

 

 

cheminėmis medžiagomis

 

M kodas 35299

 

3.

Alergija cheminėms medžiagoms

 

 

 

4.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė

 

 

 

 

kaip 06/03

20.

Žemės matininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys,

 

 

 

M kodas 35402

informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius,

 

 

 

 

monotonija

 

 

21.

Braižytojų ir kompiuterinės

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų,

1.

Miopija didesnė kaip 6,0D

 

įrangos operatorių

plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys,

2.

Regos korekcija mažesnė kaip 05/02

 

M kodas 35406

regos analizatorius, monotonija

3.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

 

 

profesinei veiklai

 

 

 

4.

Binokulinio matymo sutrikimas

22.

Kelių statytojų

Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 35416

stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo

2.

Cukrinis diabetas (nekompensuotas)

 

 

poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos,

3.

Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos

 

 

klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos

4.

Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos

 

 

 

5.

Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu

23.

Ūkininkų

Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza,

 

 

 

M kodas 36201

judrus darbas, regos, klausos analizatorius

 

 

24.

Arklininkų

 

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 36203

 

2.

Alergija arklio šeriams

25.

Sodininkų, želdinių

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

tvarkytojų

liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 36206

krovinio kėlimas, pernešimas

2.

Polinozė

26.

Bitininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

Alergija bičių nuodams

 

 

M kodas 36249

regos analizatorius

 

 

27.

Miškininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 36262

regos analizatorius

2.

Cukrinis diabetas esant komplikacijų

28.

Žuvininkų

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Epilepsija

 

M kodas 36272

regos analizatorius

2.

Cukrinis diabetas esant komplikacijų

29.

Namų ūkio ekonomės,

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus

 

 

 

pagalbininkės, meistro,

darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant

 

 

 

komunalinio ūkio meistro

pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo

 

 

 

M kodas 36606

poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas

 

 

 

 

regos, klausos analizatoriai

 

 

30.

Jūreivių, laivų motoristų,

Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus

Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka

 

 

korpusų remontininkų,

darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant

 

 

 

suvirintojų, sistemų

pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo

 

 

 

surinkėjų

poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas,

 

 

 

 

regos, klausos analizatoriai

 

 

 

Nekeleivinių laivų

Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant

Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka

 

 

jūreivių, virėjų

rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,

 

 

 

M kodas 37004

judėjimo atstumas

 

 

31.

Lokomotyvo mašinistų,

Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių

Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka

 

 

padėjėjų, keleivinių trauki-

signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai

 

 

 

nių vagonų palydovų,

 

 

 

 

stoties budėtojų, SCB ir

 

 

 

 

kontaktinio tinklo elektro-

 

 

 

 

montuotojų, riedmenų

 

 

 

 

vagonų remontininkų,

 

 

 

 

automotoristų, drezinų,

 

 

 

 

geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų

 

 

 

 

 

 

 

 

M kodas 37006

 

 

 

32.

Pašto operatorių, teletaipo,

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m)

 

telefakso, kompiuterio

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys

2.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02

 

operatorių

regos ir klausos analizatoriai, informacinių

3.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

M kodas 37026

signalų priėmimas

 

ligai sparčiai progresuojant

33.

Kirpėjų, kosmetikų

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 37812

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys

2.

Alergija cheminėms medžiagoms

 

 

regos analizatorius, informacinių signalų

3.

Rankų odos lėtinės ligos

 

 

priėmimas, klausos analizatorius, monotonija,

4.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07

 

 

cheminės medžiagos

5.

Binokulinio matymo sutrikimas

 

 

 

6.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

 

 

 

7.

Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai,

 

 

 

 

kai yra funkcijos sutrikimų

34.

Padavėjų, barmenų, virėjų

Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas,

1.

Epilepsija su dažnais paroksizmais

 

M kodas 37822

statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas,

2.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

 

dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos

 

profesinei veiklai

 

 

analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams

3.

Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04

 

 

 

4.

Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui)

 

 

 

5.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

35.

Pardavėjų ir prekių žinovų

Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m)

 

M kodas 37862

plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza,

2.

Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu

 

 

dėmesys, regos, klausos analizatoriai

 

judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai

 

 

 

3.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

 

 

 

ligai sparčiai progresuojant

36.

Viešbučių ir turizmo kompleksų

Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza,

1.

Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei

 

darbuotojų

dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo

 

ligai sparčiai progresuojant

 

M kodas 378872

judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų

 

 

 

 

raumenims

 

 

37.

Drabužių priežiūros

Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos,

1.

Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys

 

meistrų, floristų

plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas,

 

profesinei veiklai

 

M kodas 37899

darbo poza, dėmesys, regos analizatorius

2.

Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms

 

 

 

 

 

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. vasario 28 d.

įsakymo Nr. V-184 redakcija)

5 priedas

 

SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

I. BENROSIOS NUOSTATOS

 

1.1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.

1.2. Profilaktiškai sveikatą tikrina:

1.2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, ir sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupių narių – profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar turintys cerebrinį paralyžių, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis, turi būti nustatyta medicininė ir funkcinė klasifikacija. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.

1.3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:

1.3.1. įvertina tiriamojo sveikatos bei funkcinę būkles;

1.3.2. siunčia, esant indikacijų, pas kitus specialistus konsultuotis ir tirtis;

1.3.3. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą;

1.3.4. pagal kompetenciją gydo sportininkus ir sportuotojus;

1.3.5. sudėtingais atvejais pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinę sveikatos patikrą atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus.

1.4. sportininkų, kurie sistemingai ir intensyviai treniruojasi, siekia aukštų sporto rezultatų, sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai papildomai:

1.4.1. nustato fizinį išsivystymą, funkcinių organizmo rezervų rodiklius, organizmo prisitaikymą prie pasirinktos sportinės veiklos bei fizinių krūvių;

1.4.2. sudaro ir vykdo sportininkų organizmo atsigavimo po treniruočių krūvių skatinimo programas;

1.4.3. vykdo sportininkų pratybų ir mokomųjų treniruočių stovyklų specializuotą medicininę priežiūrą (vykdo funkcinį testavimą ir vertina sportininkų organizmo prisitaikymą prie krūvių, registruoja, gydo traumas ir ligas, teikia ataskaitą renginio organizatoriams ir sporto medicinos centro direktoriui ir kt.).

1.5. Profilaktinio sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 061/a) ir pažymimi asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025a) arba vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112a).

1.6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyriausieji teisėjai.

1.7. Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos sporto medicinos centruose, apmokamos iš valstybės biudžeto.

1.8. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi sporto šakų klasifikacija pagal dinaminio ir statinio fizinio krūvio (toliau – SDK klasifikacija) poveikį:

 

 

A

Žemas dinaminis krūvis

B

Vidutinis dinaminis krūvis

C

Aukštas dinaminis krūvis

I. Žemas statinis krūvis

Biliardas

Boulingas

Kriketas

Golfas

Šaudymas

Kerlingas

Fechtavimas

Beisbolasx

Stalo tenisas

Tenisas (dvejetas)

Tinklinis

Badmintonas

Sportinis ėjimas

Slidinėjimas (klasikiniu būdu)

Orientacinis sportas

Ilgų distancijų bėgimas

Skvošas

II. Vidutinis statinis krūvis

Šaudymas iš lanko

Buriavimas

Karatė/dziudo!

Šuoliai į vandenį!

Žirgų sportas!

Automobilių sportas!

Motosportas!

Lengvoji atletika (šuoliai)

Lengvoji atletika (sprintas)

Dailusis čiuožimasx

Šuoliai

Sprintas

Regbisx !

Burlenčių sportasx !

Sinchroninis plaukimas

Povandeninis plaukimas

Krepšinisx

Biatlonas

Ledo ritulysx

Žolės riedulysx

Futbolasx

Slidinėjimas (čiuožėjo žingsniu)

Lengvoji atletika (vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas)

Šiuolaikinė penkiakovė

Plaukimas

Tenisas (vienetai)

Rankinis

III. Aukštas statinis krūvis

Bobslėjus!

Alpinizmas

Kovų menaix

Sunkumų kilnojimasx !

Burlenčių sportas

Vandens slidėsx !

Gimnastikax !

Lengvoji atletika (metimai)

Buriavimasx !

Kultūrizmasx !

Kalnų slidinėjimasx !

Imtynėsx

Snieglentėsx !

Riedlentėsx !

Boksasx

Baidarių ir kanojų irklavimas

Dviračių sportasx

Lengvoji atletika (dešimtkovė)

Irklavimas

Greitasis čiuožimasx !

Triatlonasx !

Dekatlonas x !

 

x – didelė su(si)žeidimų rizika; ! – didelė pasikartojančių sinkopių rizika.“

 

II. ligų ir patologinių būsenų SĄRAŠAS, kurioms esant Ribojamas fizinis krŪvis arba nerekomenduojama sportuoti

 

Eil. Nr.

Ligos ir patologinės būsenos

Asmenims, lankantiems sporto mokymo įstaigas, sporto klases, sporto gimnazijas; Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkams, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir sportininkams, esantiems šios rinktinės rezerve

Sportuotojams, sveikos gyvensenos puoselėtojams, individualiai sportuojantiesiems

2.1.

Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.2.

Fizinio išsivystymo ypatybės

2.2.1.

Ryškus fizinio vystymosi atsilikimas, trukdantis atlikti pratimus ir normatyvus, numatytus ugdymo programose; ryški kūno ir galūnių disproporcija. M95-M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.2.

Visos rankų deformacijos, trukdančios atlikti įvairius fizinius pratimus. M95

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.3.

Ryški krūtinės ląstos deformacija, trikdanti normalią krūtinės ląstos organų funkciją. M99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.2.4.

Ryški dubens deformacija, turinti įtakos laikysenai bei eisenos biomechanikai. M95, M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.2.5.

Viena koja trumpesnė daugiau nei 3 cm (net esant visavertei eisenai); kojų deformacijos: iškrypimas į vidų („X“ formos) ar į išorę („O“ formos), kai atstumas tarp vidinių šlaunies krumplių arba vidinių kulkšnelių paviršiaus yra daugiau nei 12 cm. M99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.3.

Nervų ir psichikos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos

2.3.1.

Psichoziniai ir nepsichoziniai psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo. Endogeninės psichozės: šizofrenija ir afektinės psichozės. Simptomatinės psichozės ir kiti egzogeninės etiologijos psichikos sutrikimai. G00-G09, F00-F09, F20-F29, F50-F59, F70-79, F99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.3.2.

Reakcinės psichozės ir neurotiniai sutrikimai. F40-48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.3.3.

Protinis atsilikimas. F70-F79

Nerekomenduojama

Tik specialiose grupėse

2.3.4.

Epilepsija. G40-47

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su įrankiais

2.3.5.

Centrinės nervų sistemos infekcinės, parazitinės, virusinės ligos ir jų padariniai. Galvos ir stuburo smegenų pažeidimai esant bendroms infekcijoms, ūmioms ir lėtinėms intoksikacijoms ir jų padariniai (asteninė, neurocirkuliacinė distonija, nuolatiniai išsėtiniai organiniai požymiai). G00-G09, G10-G13, G35-G37

Nerekomenduojama

Tik specialiose grupėse

2.3.6.

Galvos ir stuburo smegenų traumos ir jų padariniai. S00-S09, T90

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į traumos sunkumą

2.3.7.

Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt. G00-G09, G44, G45

Nerekomenduojama

Atsižvelgiant į ligos sunkumą

2.4.

Vidaus ligos

2.4.1.

Įgimtos širdies ydos:

 

 

2.4.1.1.

Prieširdžių pertvaros defektas (PPD). I51.0 nedidelis PPD, esant normaliam dešiniam skilveliui, be plaučių hipertenzijos;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

didelis PPD ir nepakitęs spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija

Nerekomenduojama

IA klasės sporto šakos pagal statinio ir dinaminio krūvio klasifikaciją (toliau – SDK klasifikacija)

PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija, esant plaučių arterijos vožtuvo stenozei, cianozei ir dideliam šuntui iš dešinės į kairę;

Nerekomenduojama

Sportuoti nerekomenduojama

po PPD uždarymo operacijos

Sprendžiama individualiai

Sportuoti gali po 3–6 mėn., jei nėra:

plaučių hipertenzijos, ritmo ir laidumo sutrikimų, miokardo disfunkcijos

2.4.1.2.

Skilvelių pertvaros defektas (SPD). I51.0 SPD ir normalus spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

didelis SPD;

Nerekomenduojama

Operacinis gydymas

po SPD operacinio gydymo;

Nerekomenduojama

Po 3–6 mėn. gali sportuoti, jei nėra nusiskundimų, nėra defekto recidyvo, plaučių arterijos hipertenzijos, tachikardijos, miokardo disfunkcijos

esant vidutinio laipsnio plaučių hipertenzijai

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.1.3.

Atviras arterinis latakas (AAL). I70-I79 nedidelis AAL ir normalus kairysis skilvelis;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinis ar didelis AAL su kairiojo skilvelio padidėjimu;

Nerekomenduojama

Būtinas operacinis gydymas

3–6 mėn. po operacijos, pacientai be klinikinių simptomų, nesant plaučių hipertenzijos ir kairiojo skilvelio padidėjimo

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

2.4.1.4.

Plaučių arterijos stenozė. I28

jei maks. sistolinis gradientas per vožtuvą <40 mm Hg ir normali dešiniojo skilvelio funkcija;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, bet privalo tikrintis kasmet

jei maks. sistolinis gradientas > 40 mm Hg;

Nerekomenduojama

Gali dalyvauti IA ir IB klasės sporto šakose (pagal SDK klasifikaciją); siūlomas chirurginis gydymas

po operacijos, jei nėra klinikinių simptomų

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

2.4.1.5.

Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35.2

nedidelė AVS ( jei normali EKG, fizinio krūvio tolerancija, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių, tachiaritmijų anamnezėje);

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinė AVS;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

jei echoskopija nerodo KS hipertrofijos, jei krūvio metu nestebima išemijos ar tachiaritmijos epizodų,

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos

jei normali krūvio trukmė ir kraujospūdžio kitimas; didelė AVS

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.1.6.

Dviburis aortos vožtuvas (DAV) ir aortos šaknies dilatacija. I35.8

DAV + aortos šaknies dilatacija <40 mm;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

DAV + aortos šaknies dilatacija 40–50 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA ir IIB, vengti traumų

DAV + aortos šaknies dilatacija >45 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.1.7.

Aortos koarktacija (AK). I35.9

nedidelė AK, esant geroms kolateralėms, normaliam krūvio testui (AKS<230 mmHg) ir mažam spaudimų gradientui tarp rankų ir kojų (< 20 mm Hg);

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

sistolinis gradientas tarp rankų ir kojų >20 mm Hg ir sistolinis kraujospūdis krūvio metu >230 mm Hg ;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos iki gydymo

pirmaisiais metais po operacijos (nesant patologijos);

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama IIIA, IIIB ir IIIC sporto šakos

pirmaisiais metais po operacijos, jei išlieka reikšminga aortos dilatacija

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos

2.4.2.

Įgytos širdies ligos:

 

 

2.4.2.1.

Mitralinė stenozė (MS). I34

nedidelė MS + sinusinis ritmas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mm Hg;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinė MS + sinusinis ritmas ar prieširdžių virpėjimas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mmHg;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB ir IIB sporto šakos

didelė MS;

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

netiesioginio veikimo antikoaguliantus vartojantys pacientai (dėl PV)

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, išskyrus tas, kuriose galimos traumos

2.4.2.2.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas (MVN). I34

nedidelis ar vidutinis MVN+sinusinis ritmas+nomalus KS dydis ir funkcija+normalus spaudimas plaučių arterijoje;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

vidutinis MVN + KS nedidelis padidėjimas;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos

didelis MVN

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.2.3.

Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35

nedidelė AVS;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos, bet sveikatą tikrintis ne rečiau kaip kartą per metus

vidutinė AVS;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

vidutinė AVS, jei fizinio krūvio testas neigiamas, nėra ST depresijos ir tachiaritmijų, normalus kraujospūdis;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

didelė AVS

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.2.4.

Aortos vožtuvo nesandarumas (AVN). I35.2–I35.8 nedidelis ar vidutinis:

a) jei KS diastolinis diametras (dd) normalus ar nežymiai padidėjęs;

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

b) jei KS diastolinis diametras 60–65 mm;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos

c) jei skilvelinės ekstrasistolės krūvio metu ar ramybėje;

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

vidutinis AVN ir KS diastolinis diametras > 65 mm;

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

nedidelis AVN ir kylančios aortos dilatacija (45 mm), jei nėra Marfano sindromo

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.2.5.

Triburio vožtuvo nesandarumas. I36, jei DS funkcija nesutrikusi, spaudimas DP < 20 mm Hg

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.4.2.6.

Protezuoti širdies vožtuvai. T82

mitralinio vožtuvo bioprotezas (be antikoaguliantų, esant normaliai vožtuvo funkcijai ir KS būklei);

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos

mechaninis ar biologinis aortos protezas (normali funkcija ir KS būklė);

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

nepriklausomai nuo kitų sąlygų, sportininkai su vožtuvų protezais, vartojantys antikoaguliantus

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos. Nerekomenduojama, jei yra traumų pavojus

2.4.3.

Genetinės širdies ligos:

 

 

2.4.3.1.

Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP). I34

MVP, jei nėra:

a) sinkopių anamnezėje;

b) Holterio tyrime fiksuotų skilvelinių

ekstrasistolių;

c) supraventrikulinių paroksizmų;

d) vidutinio laipsnio miokardo nepakankamumo;

e) kairiojo skilvelio IF < 50 %;

f) buvusios embolijos;

g) staigių mirčių šeimoje dėl MVP.

Sprendžiama individualiai

Galimos visos sporto šakos

MVP ir minėti pakitimai

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos

2.4.3.2.

Marfano sindromas. Q87.4

Nerekomenduojama

Galimos sporto šakos IA ir IIA , jei nėra:

a) aortos šaknies dilatacijos;

b) vidutinio ar didelio mitralinio nesandarumo;

c) staigios mirties

šeimyninės anamnezės dėl Marfano sindromo

2.4.3.3

Visos kardiomiopatijos. I42

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.4.

Reumatas, širdies reumatinės ligos (reumatoidinis perikarditas, miokarditas, reumatinės širdies vožtuvų ydos). I05-I09

Nerekomenduojama

Praėjus dviem metams po visiško pasveikimo

2.4.5.

Nereumatiniai miokarditai, endokarditai. I30-I52

Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesukėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo

Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesulėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo

2.4.6.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. I44

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai

2.4.6.1.

Aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (monomorfinė kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados morfologijos su ašies nuokrypiu į kairę su skilvelių tachikardija). I44

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.2.

Supraventrikulinė tachikardija. I47

Nerekomenduojama

Po kateterinės abliacijos gydymo

2.4.6.3.

WPW sindromas. I45.6

Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių

Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių

2.4.6.4.

Prieširdžių virpėjimas. I49

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.5.

Dažnos skilvelinės ekstrosistolės, registruojamos EKG fizinio krūvio metu. I49.4

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.6.

Neurokardiogeninės sinkopės. I51

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.7.

Gyvybei grėsmingos skilvelių tachiaritmijos (visos skilvelių tachikardijos kartu esant struktūrinei širdies ligai, Torsade de pointes, polimorfinė skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas). I47

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.8.

Katecholaminerginė skilvelių tachikardija. I47.1

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.9.

Ilgo QT sindromas (II derivacijoje >440 ms vyrams ir >460 ms moterims). I49

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.10.

Brugada sindromas (dešinės Hiso pluošto kojytės blokada ir ST pakilimas V1-V3). I44

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.6.11.

I laipsnio AV blokada bei II laipsnio Venkebacho tipo blokada, išnykstanti krūvio metu. I44

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.4.6.12.

II laipsnio II tipo ar visiška blokada, susijusi su simptomais. I44

Nerekomenduojama

Gali su implantuotu EKS

2.4.7.

Hipertoninė liga. I10-I15

maža rizika širdies-kraujagyslių sistemai;

Sprendžiama individualiai

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS

vidutinė rizika ŠKS;

Nerekomenduojama

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIC hipertoninės ligos stadija)

aukšta rizika ŠKS;

Nerekomenduojama

Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIA–IIIC hipertoninės ligos stadija)

labai aukšta rizika

Nerekomenduojama

Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojami IA, IB klasės sportiniai žaidimai

2.4.8.

Išeminė širdies liga. I20-I25

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.9.

Neurocirkuliacinė distonija (hipertenzinio, hipotenzinio, kardialinio ar mišraus tipo). I70-I79

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus

2.4.10

Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos, ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu). I95-I99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus

2.4.11.

Bronchinė astma. J45

Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų. Nerekomenduojama fizinio krūvio išprovokuotai astmai

Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų, bet išlikus bronchų reaktyvumo pokyčiams, galima leisti kultivuoti atskiras sporto šakas, atsižvelgiant į plaučių funkcijos būklę. Nerekomenduojamos sporto šakos, ugdančios ištvermę, žiemos sporto šakos, sporto pratybos salėse, kuriose naudojama daug talko, kanifolijos ir pan.

2.4.12.

Skrandžio ir 12-pirštės žarnos opos paūmėjimo, remisijos stadijos, esant virškinimo funkcijos sutrikimų ir dažnų paūmėjimų. K20-K31

Nerekomenduojama

Sergantiems asmenims, esant 6 metų remisijai ir neturintiems virškinimo funkcijos sutrikimų, nerekomenduojamos ištvermę ugdančios sporto šakos

2.4.13.

Kitos skrandžio ir 12-pirštės žarnos ligos:

autoimuninis gastritas ir ypatingos gastritų formos (granuliomatozinis, eozinofilinis, hipertrofinis, limfocitinis), tulžies pūslės ir jo latakų, kasos, plonojo ir storojo žarnyno ligos, esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams ir dažniems paūmėjimams. K80-K87, K90-K93

Nerekomenduojama

Asmenims, sergantiems helikobakteriniu gastritu, galima sportuoti tik po atitinkamo gydymo. Asmenims, sergantiems lėtiniu gastritu ir gastroduodenitu, kai funkcijos sutrikimai nereikšmingi ir reti priepuoliai, taip pat sergantiems tulžies latakų diskinezija su retais priepuoliais, galima sportuoti

2.4.14.

Lėtinės kepenų ligos (įskaitant nepiktybinę hiperbilirubinemiją, hepatitą A, B, C, kepenų cirozę). K80-K87

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.15.

Stemplės ligos (ezofagitai, opos) – iki visiško pasveikimo; kardiospazmai, stenozė, divertikulai, esant ryškiems ir vidutiniams funkcijos sutrikimams. K20-K31

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.16.

Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos). N08, N10-N16, N17-N19, N25-N29, N30-N39

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.17.

Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė. N20-N23

Nerekomenduojama

Esant instrumentiniu būdu pašalintam ar savaiminiam vieno akmens išėjimui iš šlapimo takų (geldelės, šlapimtakio, šlapimo pūslės), jei akmenys nebuvo skaldomi šlapimo sistemoje, smulkūs (iki 0,5 cm) pavieniai inkstų ir šlapimo pūslės konkrementai, kurie patvirtinami tik ultragarsiniu ištyrimu, be pakitimų šlapime, vienpusei ar abipusei I stadijos nefroptozei, nėra draudžiama sportuoti

2.4.18.

Sisteminės jungiamojo audinio ligos. M00-M99, M30-M36

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.19.

Sąnarių ligos: reumatinis artritas, artritai kartu su spondyloartrozėmis, ankilozuojantis spondyloartritas, osteoartrozės, metaboliniai artritai, infekcinių artritų padariniai. M00-M25

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.4.20.

Sisteminiai vaskulitai. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.5.

Kraujo ir kraujodaros organų ligos

 

 

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus

2.5.1.

Patvarūs periferinio kraujo sudėties pakitimai (leukocitų kiekis <4,0x109/l arba >9,0x109/l, trombocitų kiekis <180,0x109/l, hemoglobino kiekis <=?135–160?>= g/l vyrams ir <=?120–150>=? moterims. R70-R79

Nerekomenduojama, kol neišaiškinta priežastis

Sprendžiama individualiai

2.5.2.

Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos. D70-D77

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.5.3.

Ūmi spindulinė bet kokios stadijos liga anamnezėje, taip pat praeityje gautas apspinduliavimas avarijos metu arba atsitiktinio apspinduliavimo dozes, 5 kartus viršijančios metines leistinas normas (tai yra 76/87). D80-D89

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.5.4.

Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas. E00-E07, E65-E68, E70-E90

Nerekomenduojama

Esant II–III laipsnio nutukimui spręsti individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.

Chirurginės ligos

2.6.1.

Stuburo ir jo ligų padariniai (spondiliozė ir su ja susijusi būklė, tarpslankstelinių diskų ligos, kitos stuburo ligos, pasireiškiančios stuburo padėties sutrikimais sagitalinėje plokštumoje: rachitinė kifozė, tuberkuliozinė kifozė, Sheuerman-Mau liga, Kalve liga, skoliotinė liga, išreikšto nestabilumo požymiai). M40-M54

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.2.

Stuburo, krūtinės ląstos, rankų ir kojų, dubens lūžimų padariniai, esant funkcijų sutrikimams. S00-S99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.3.

Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, varikozinė ir potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), varikozinių venų išsiplėtimas (vidutinio ir ryškaus laipsnio), angiotrofoneurozės, hemangiomos. I80-I89

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.4.

Stambių sąnarių, kaulų, kremzlių chirurginės ligos, osteopatijos, įgytos kaulų ir raumenų deformacijos (pažeidimai sąnario viduje, osteomielitai, periostitai, kiti kaulų pažeidimai, deformuojantis osteitas ir osteopatijos, osteochondropatijos, sąnarių patvarios kontraktūros), kitos sąnarių ir kremzlių ligos bei pažeidimai. M30-M79

Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.6.5.

Įsisenėjęs arba įprastas stambių sąnarių išnirimas, įvykstantis esant nedideliems fiziniams krūviams. S00-S99, T90-T98

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.6.

Plaštakos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys plaštakos funkcijai. S60-S69

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.7.

Pėdos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys visavertiškai atramai, apsunkinantys ėjimą ir avalynės dėvėjimą. S90-S99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

2.6.8.

Plokščia pėda ir kitos pėdos deformacijos, esant reikšmingam ar vidutiniam jos funkcijos sutrikimui. Jei vienos kojos plokščiapėdystė II laipsnio, o kitos I laipsnio, sprendimas priimamas pagal II laipsnio plokščiapėdystę. M90-M99

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką

Asmenims turintiems I laipsnio plokščiapėdystę, arba II laipsnio, jei nėra kulnikaulio artrozės, galima leisti sportuoti

2.6.9.

Išvaržos (kirkšnies, pilvo, kitos pilvo ertmės išvaržos).Vieno ar abiejų kirkšnies žiedų didėjimas standinantis, išvaržos palpavimo metu per pilvaplėvę čiuopiasi pilvo ertmės turinys. K40-K46

Nerekomenduojama

Esant mažai bambos išvaržai, baltosios linijos lipomai ir kirkšnies žiedų praplatėjimui fizinio krūvio metu ir standinantis (kai pilvo ertmės turinys neužčiuopiamas) nėra draudžiama sportuoti

2.6.10.

Hemarojus, esant dažniems paūmėjimams ir antrinei anemijai, iškrentant mazgams (II–III stadija). Recidyvuojanti išangės įplėša. I80-I89

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.6.11.

Tiesiosios žarnos visų sienelių išsikišimas standinantis. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.12.

Odos ir poodinės ląstelienos sužeidimų padariniai, trikdantys judesių funkcijas arba apsunkinantys drabužių, avalynės ar sportinio inventoriaus dėvėjimą. L80-L99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.13.

Po operacijų ar sužeidimų nesutvirtėję randai, apsunkinantys fizinių pratimų atlikimą; randai, turintys polinkį išopėti; randai, sulipę su aplinkiniais audiniais ir trukdantys judėti per vieną ar kitą sąnarį fizinių pratimų metu. I95-I99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.14.

Krūtinės liaukų ligos. C30-C39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.6.15.

Piktybiniai augliai bet kokios lokalizacijos. C00-D48

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.6.16.

Nepiktybiniai augliai, kol visiškai pasveikstama. D10-D36

Nerekomenduojama

Sprendžiama pasveikus

2.7.

Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos

2.7.1.

Gerklų, kaklo dalies trachėjos ligos ir pažeidimai, sukeliantys net ir nereikšmingus kvėpavimo ir balso funkcijos sutrikimus. Q30-Q34

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.2.

Nosies pertvaros defektai su ryškiais nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimais (operacijos atliekamos nuo 15 metų). J34, J39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.3.

Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo. H60-H62

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.4.

Eustachijaus kanalo ligos – iki visiško pasveikimo. H68-H69

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.5.

Vienos ar abiejų ausų pūliniai epitimpanitai arba visų formų ir stadijų mezotimpanitai. H66

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.6.

Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija). H72

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką

2.7.7.

Otosklerozė, labirintopatija, kochlearinio nervo uždegimas ir kiti kurtumo požymiai arba stabilus klausos pablogėjimas viena ar abiem ausimis. H80-H83

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.8.

Sutrikęs praeinamumas per Eustachijaus vamzdį ir ausies barofunkcijos sutrikimas. H69

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.7.9.

Vestibulinis vegetacinis sutrikimas net ir vidutinio laipsnio. H81

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.7.10.

Nosies priedėlių ligos – iki visiško pasveikimo. J00-J99

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.11.

Nosies, burnos ruimo, ryklės, gerklų ir trachėjos audinių lėtiniai pakitimai ir deformacijos. J30-J39

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.12.

Viršutinių kvėpavimo takų ligos (nosies ertmės polipai), adenoidai, lėtinis dekompensuotas tonzilitas – iki visiško pasveikimo. J00-J06

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.13.

Ozena. J31

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.14.

Anosmija (kvapo nejutimas). J34

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.7.15.

Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo.

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus

2.8.

Infekcinės ligos

2.8.1.

Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos sukeliamos chlamidijų, riketsiozių ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų. A00-A99, B00-B99

Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai.

a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai.

b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos)

2.8.2.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę. A15-A19

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti.

Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti

2.8.3.

Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų. A15-A19

Nerekomenduojama

Asmenims, kuriems yra neaktyvi kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkuliozė, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų, galima leisti sportuoti

2.9.

Odos ir venerinės ligos

2.9.1.

Infekcijos ir kitos odos ir poodžio uždegiminės ligos, sunkiai pasiduodančios gydymui; išplitusios formos lėtinės egzemos, difuzinis neurodermatitas su išplitusia lichenifikacija, pūslelinė, herpinis dermatitas, išplitusi psoriazė, išplitusi absceduojanti ir lėtinė opinė piodermija, ribotos ir dažnos recidyvinės egzemos formos, difuzinis neurodermatitas su odos paviršiaus židinine lichenifikacija, diskoidinė raudonoji vilkligė, fotodermatitai. L00-L99

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.2.

Kitos odos ir poodžio ligos: lėtinė dilgėlinė, recidyvinė Kvinkės edema, ribota sklerodermija. L50-L75

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.3.

ŽIV viruso sukeltos ligos, įskaitant ŽIV infekavimą. B20-B24

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.4.

Dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos. A50-A64

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.9.5.

Grybelinės ligos. B35-B49

Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją.

Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją

2.10.

Lytinių organų ligos

2.10.1.

Vyrų lytinių organų ligos (hiperplazijos, priešinės liaukos uždegimai ir kitos ligos, sėklidžių vandenė, orchitas ir epididimitas, fimozė ir apyvarpės perteklius, kitos varpos ligos; sėklidės viržėlio vandenė, kitos vyrų lytinių organų ligos), esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams. N40-N51

Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus

2.10.2.

Moters lytinių organų ligos (vulvos, makšties, Bartolinio liaukos, kiaušidžių, gimdos, dubens organų, pilvaplėvės). N70-N77

Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.

2.10.3.

Vulvos venų varikozinis išsiplėtimas. N76

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.4.

Vulvos kraurozė. N76

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.5.

Genitalinė ir ekstragenitalinė endometriozė. N80

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.10.6.

Ryškiai netaisyklinga moters lytinių organų padėtis. N80-N98

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.10.7.

Išreikšta arba lydima funkcijos sutrikimų moters lyties organų įgimta anomalija, lyties organų neišsivystymas (išreikštas lyties organų infantilizmas), hermofrodizmas. N99, Q50-Q56

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.10.8.

Moters lytinių organų nusileidimas ir iškritimas. N81

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.11.

Odontologinės ligos

2.11.1.

Dantų raidos ir dygimo sutrikimai: 10 ir daugiau dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba jų korekcija nuimamais protezais; 8 krūminių dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba 4 krūminių dantų nebuvimas viršutinio žandikaulio lanko vienoje pusėje ir 4 krūminių dantų nebuvimas apatinio žandikaulio lanko kitoje pusėje arba korekcija nuimamais protezais. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.11.2.

Kitos dantų ir veido anomalijos, žandikaulių ligos, darančios didelę ir vidutinę įtaką kvėpavimo, uoslės, kramtymo, rijimo bei kalbos funkcijoms. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.11.3.

Nepagydomos kietųjų danties audinių, pulpos ir periapikalinių audinių, dantenų ir periodonto, seilių liaukų, liežuvio ir burnos gleivinės ligos. K00-K14

Nerekomenduojama

Galimos visos sporto šakos

2.12.

Akių ligos ir traumos

2.12.1.

Lagoftalmas, vokų išvirtimas ir blakstienų augimas į akies obuolio pusę (trichiazė), sukeliantis akies dirginimą, trikdantis akies funkciją, vokų suaugimas, voko suaugimas su akies obuoliu, ribojantis arba trikdantis akies judesius ir regėjimą (net vienos akies). H00-H06

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.2.

Voko ptozė, pažeidžianti, veikianti vienos arba abiejų akių regėjimą. H02

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.3.

Nuolatinis nepagydomas ašarojimas, esant ašarų sistemos ligoms. H06

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.4.

Dažnai paūmėjančios lėtinės junginės, ragenos, uvealinio trakto ir tinklainės uždegiminės ir degeneracinės ligos. H10-H13

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

2.12.5.

Regos nervo ligos. H46-H48

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.6.

Regos nervo atrofija. H46-H48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.7.

Ryški įgimta ir įgyta katarakta (ir trauminė). H15-22, H25-H28

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.8.

Stiklakūnio drumstumas ir destrukcija. H43-H45

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.9.

Akies apvalkalų įgimti ir įgyti defektai, trikdantys regėjimą. H30-H36

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.10.

Afakija. H27.0

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.11.

Akies dugno pakitimai. H55-H59

Nerekomenduojama

 

2.12.12.

Būklė po akies obuolio prasiskverbiančio pažeidimo. H59

Nerekomenduojama

Nerekomenduojama

2.12.13.

Svetimkūnis akyje, kurio neįmanoma pašalinti. H59

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.14.

Vienos arba abiejų akių regėjimo laukas susiaurėjęs 20o ir daugiau (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.15.

Akies judėjimo aparato sutrikimai. H55-H59

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.16.

Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą. H46-H48

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.17.

Bendrakryptis žvairumas daugiau nei 20o (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.12.18.

Spalvinio matymo trūkumai. H53-H54

Sprendžiama individualiai

Sprendžiama individualiai

2.12.19.

Refrakcijos sutrikimai: bendrai visoms sporto šakoms – kai regėjimas: a) abiejų akių mažiau kaip 0,6 (be korekcijos); b) ne mažiau kaip 0,6 vienos (stipresnės ) akies ir 0,3 – kitos (silpnesnės) akies (be korekcijos); kontraindikacijos atskiroms sporto šakoms (lentelėje). H49-H52

Nerekomenduojama

Sprendžiama individualiai

2.13.

refrakcijos anomalijos

 

Sporto šakos, kurias galima kultivuoti nenaudojant regėjimo korekcijos

Sporto šakos, kurias kultivuojant leidžiama regėjimo korekcija

Sporto šakos, kurias kultivuojant neleidžiama regėjimo korekcija

Sporto šakos, kurias kultivuojant sumažėjęs regėjimas pavojingas, o korekcijos naudojimas neleistinas

2.13.1.

Lengvosios atletikos rūšys (ėjimas, metimai, krosai, šuoliai su kartimi)

Sportinė ir meninė gimnastika

Visos imtynių rūšys

Motosportas

2.13.2.

Sunkioji atletika

Lengvoji atletika

Boksas

Žirgų sportas

2.13.3.

Greitasis čiuožimas

Slidinėjimas

Futbolas

Buriavimas

2.13.4.

Dailusis čiuožimas

Greitasis čiuožimas

Ledo rutulys

Vandens motosportas

2.13.5.

Plaukimas

Dailusis čiuožimas

Vandensvydis

Kalnų slidinėjimas

2.13.6.

Irklavimas

Fechtavimasis

Motosportas

Šuoliai į vandenį

2.13.7.

 

Irklavimas

Žirgų sportas

Alpinizmas

2.13.8.

 

Šaudymas

Šuoliai į vandenį

 

2.13.9.

 

Sunkioji atletika

Šuoliai su slidėmis

 

2.13.10.

 

Tenisas

Alpinizmas

 

2.13.11.

 

Krepšinis

 

 

2.13.12.

 

Tinklinis

 

 

2.13.13.

 

Dviračių sportas

 

 

2.13.14.

 

Kėgliai

 

 

 

 

 

III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS IŠTYRIMO PERIODIŠKUMAS ir PASLAUGŲ MASTAS

 

Eil. Nr.

Sportininkai, sporto šakos

Tikrinimų periodiškumas

Tikrinantys specialistai

Tyrimų apimtis

Pastabos

3.1.

Sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupės nariai

1 kartą per 4 mėn.

Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas

Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;

Kiekvienos apžiūros metu

regos įvertinimas;

Kiekvienos apžiūros metu

bendri kraujo ir šlapimo tyrimai;

Kartą per metus, esant indikacijų

elektrokardiograma ramybėje;

Kiekvienos apžiūros metu arba pagal indikacijas

kitų specialistų privalomi tyimai pagal indikacijas, tarp jų elektrokardiograma su apkrova;

Pirmos apžiūros metu

ergometrija arba fizinio krūvio mėginys, atsižvelgiant į tiriamojo amžių, registruojant atsigavimą 3–5 min.

Pagal indikacijas

3.2.

Reguliariai sportuojantys ir dalyvaujantys sporto varžybose (sporto klubų nariai, sporto mokymo įstaigų, sporto centrų auklėtiniai)

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos mėginiai;

Pirmos apžiūros metu arba pagal indikacijas

 

EKG su fizine apkrova ir registruojant atsigavimo periode 3–5 min.

Kartą per metus arba pagal indikacijas

 

širdies echoskopija

Reguliariai sportuojant 1 kartą per metus arba pagal indikacijas

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas

 

Pagal indikacijas

3.3

Lietuvos olimpinės rinktinės ir sporto šakų rinktinių nariai

1 kartą per 3–4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas, kiti specialistai pagal indikacijas

Išplėstiniai, etapiniai ir operatyviniai tyrimai pagal atskirą sporto šakų atstovų ištyrimo programą, patvirtintą bendru Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Olimpinių rinktinių narių išsamūs tyrimai atliekami Vilniaus sporto medicinos centre. Kituose sporto medicinos centruose išsamūs tyrimai olimpiečiams atliekami tik suderinus su LOSC ar VSMC

3.4.

Neįgalieji sportininkai

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir kiti specialistai pagal indikacijas

Pradedant sportuoti nustatoma medicininė-funkcinė klasifikacija. Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas (matuojama be protezų), regos aštrumas. Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai. EKG ramybės būsenos (neįgaliesiems su judamojo aparato negalia, su cerebriniu paralyžiumi ir stuburo smegenų pažeidimu). Kurtiesiems ir blogai matantiems – EKG ramybės būsenos ir su apkrova

 

3.5.

Bokso, kikbokso, Rytų kovų menų treniruotes lankantys sportininkai

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos tyrimai;

Pagal indikacijas

 

galimi papildomi tyrimai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką

Pagal indikacijas

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Kartą per metus arba pagal indikacijas

3.6.

Bokso treniruotes lankantys sportininkai

Patikrinimas prieš varžybas

Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Tikrinama likus 10–14 dienų iki varžybų

3.7.

Povandeninis sportas

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos rodikliai;

Kiekvienos apžiūros metu

 

ortostatinis mėginys;

Kiekvienos apžiūros metu

 

kvėpavimo sulaikymo mėginiai

Kiekvienos apžiūros metu

oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas

 

Kiekvienos apžiūros metu

3.8.

Triatlonas, labai ilgų nuotolių (maratono – 42,125; 50 km) bėgimas, slidinėjimas

1 kartą per 4 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte ir papildomai:

plaučių funkcijos tyrimai

Kiekvienos apžiūros metu

oftalmologas, neurologas, traumatologas ortopedas, otorinolaringologas ir kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.9.

Triatlonas, labai ilgų nuotolių (42,125; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas

Patikrinimas prieš varžybas

Sporto medicinos gydytojas

Ramybės, krūvio EKG, atsigavimo periode 3–5 min.

 

kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.10.

Techninės sporto šakos (auto-, motosportas, kartingai, motorlaiviai ir kt.)

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte

1 kartą per metus arba pagal indikacijas

oftalmologas, otorinolaringologas,

kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

3.11.

Sportuotojai

1 kartą per 6 mėn.

Sporto medicinos gydytojas

Kaip 3.1 punkte

 

Kiti specialistai

 

Pagal indikacijas

 

 

 

IV. detalUs sporto medicinOs centruose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas

 

Eil. Nr.

PASLAUGOS (pateikiamas minimalus paslaugų mastas, kuris apmokamas biudžeto lėšomis)

4.1.

SPORTO MEDICINOS GYDYTOJO

4.1.1.

Sportininkų sveikatos ištyrimas:

4.1.1.1.

fizinio išsivystymo, judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;

4.1.1.2.

regos aštrumo nustatymas;

4.1.1.3.

plaučių gyvybinės talpos nustatymas;

4.1.1.4.

išsamus sportinės bei ligos anamnezės surinkimas;

4.1.1.5.

palpacija (ypač kreipiant dėmesį į judamąjį aparatą);

4.1.1.6.

auskultacija (širdies, plaučių);

4.1.1.7.

burnos ertmės apžiūra;

4.1.1.8.

pulso tyrimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas netiesioginiu būdu;

4.1.1.9.

kūno temperatūros matavimas;

4.1.1.10.

sportuojančių kūno masės komponentų nustatymas ir įvertinimas.

4.1.2.

Reikalingų tyrimų paskyrimas (hematologinių, bendraklinikinių, biocheminių, elektrokardiogramos, echoskopijos, spiroergometrijos, rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos).

4.1.3.

Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės nustatymas specialiais testais:

4.1.3.1.

20 pritūpimų vietoje;

4.1.3.2.

15 sek. maksimalaus bėgimo vietoje, aukštai keliant kelius;

4.1.3.3.

3 min. bėgimu vietoje, 180 žingsnių per minutę tempu;

4.1.3.4.

Astrando step testu;

4.1.3.5.

Harvardo step testu;

4.1.3.6.

kvėpavimo sulaikymo mėginiu (pagal Serkiną);

4.1.3.7.

ortostatiniu mėginiu.

4.1.4.

Sportininkų sveikatos ir funkcinės būklės analizė ir kitų duomenų įvertinimas.

4.1.5.

Susirgusių ir traumuotų sportininkų gydymas pagal kompetenciją.

4.1.6.

Atsigavimo programų sudarymas.

4.1.7.

Rekomendacijų dėl sveikatos stiprinimo, traumų profilaktikos, treniruočių režimo teikimas.

4.1.8.

Medicininių, funkcinių tyrimų duomenų, atliktų treniruočių, mokomųjų-treniravimo stovyklų ar varžybų metu, analizė, išvadų teikimas.

4.1.9.

Sportininko sveikatos stebėjimo kortelės (forma Nr. 61/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a-LK) pildymas.

 

Sporto varžybų paraiškų medicininis patvirtinimas.

4.1.10.

Susirgusių sportininkų nukreipimas konsultacijoms ir stacionariniam gydymui į antrojo ir trečiojo lygio asmens

4.1.11.

sveikatos priežiūros įstaigas.

4.1.12.

Būtinosios pagalbos teikimas.

4.1.13.

Receptų medikamentams, vitaminams išrašymas bei jų naudojimo aiškinimas.

4.2.

Klinikinės fiziologijos

4.2.1.

Anamnezės patikslinimas.

4.2.2.

Elektrokardiogramos esant ramybės būsenos registravimas (12, 18 derivacijų) ir jos interpretavimas.

4.2.3.

Elektrokardiograma su medikamentais (kalio chlorido, atropino, nitroglicerino) ir jos interpretacija.

4.2.4.

Ergometrija dviratiniu ergometru (testas PWC170, tolerancijos standartiniams krūviams).

4.2.5.

Ergometrija irklavimo ergometru.

4.2.6.

Ergometrija baidarių ergometru.

4.2.7.

Ergometrija bėgtakiu (tredmilu).

4.2.8.

Ortostatinis mėginys.

4.2.9.

Spiroergometrijos tyrimas (testuojant dviratiniu, irklavimo, baidarių ergometrais, bėgtakiu).

4.2.10.

Širdies echoskopija (doplerinė, vienmatė ir dvimatė).

4.2.11.

Kompiuterizuota spirografija.

4.2.12.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas esant ramybės būsenos ir fizinio krūvio metu netiesioginiu būdu.

4.2.13.

Širdies veiklos stebėjimas ergometrijos ar spiroergometrijos metu.

4.2.14.

Defibriliatoriaus naudojimas.

4.2.15.

Anaerobinio slenksčio nustatymas, atliekant laktato mėginį.

4.2.16.

Reakcijos greičio matavimas.

4.2.17.

Teping testo atlikimas ir įvertinimas.

4.3.

KLINIKINĖS LABORATORIJOS

4.3.1.

Automatizuotas kraujo tyrimas:

eritrocitų kiekis;

hemoglobino kiekis;

leukocitų kiekis;

trombocitų kiekis;

leukocitų diferencinis pasiskirstymas;

4.3.2.

Leukocitų diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas mikroskopu.

4.3.3.

Kraujo tyrimas eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG) nustatyti.

4.3.4.

Automatizuotas šlapimo tyrimas:

lyginamasis svoris;

šarmų-rūgščių pusiausvyra (PH);

baltymas;

bilirubinas;

urobilinogenas;

ketonai;

eritrocitai;

leukocitai;

bakterijos.

4.3.5.

Šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas.

4.3.6.

Automatizuotas biocheminis kraujo tyrimas:

bendrojo cholesterolio koncentracija;

didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija;

trigliceridai;

bilirubinas;

amilazė;

kasos amilazė;

aspartataminotransferazė (GOT);

alaninaminotransferazės (GPT);

gama gliutamintransferazė (GGT);

kalis;

šlapalas;

šlapimo rūgštis;

kreatinkinazė (CK);

kreatininas;

gliukozė.

4.4.

FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJO

(fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dirbantis Sporto medicinos centre, teikia trumpalaikes – iki 14 d. nemedikamentinio gydymo paslaugas ir vykdo sportininkų atsigavimą skatinančias programas, panaudojant nemedikamentines priemones; esant indikacijoms ilgalaikiam nemedikamentiniam gydymui ir reabilitacijai – siunčia sportininkus į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaudamasis šias paslaugas reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“.

4.4.1.

Nemedikamentiniam gydymui siųstų sportininkų ištyrimas:

4.4.1.1.

sąnarių goniometrija;

4.4.1.2.

pėdos skliautų ištyrimas ir įvertinimas;

4.4.1.3.

elektrodiagnostika;

4.4.1.4.

raumenų jėgos, ištvermės, galūnių apimties ir ilgio matavimai;

4.4.1.5.

įvairių organų ir sistemų funkcijų testavimas;

4.4.1.6.

rentgenologinių, laboratorinių tyrimų, EKG, sonoskopijų paskyrimas;

4.4.1.7.

receptų išrašymas, medikamentų skyrimas.

4.4.2.

Nemedikamentinio gydymo ir nemedikamentinės atsigavimo programos dalies sudarymas:

4.4.2.1.

kineziterapijos procedūrų paskyrimas;

4.4.2.2.

fizioterapijos procedūrų paskyrimas;

4.4.2.3.

masažo procedūrų paskyrimas.

4.4.3.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atliekamos procedūros:

4.4.3.1.

gydymas lazeriu;

4.4.3.2.

gydymas šalčiu (krioterapija);

4.4.3.3.

griaučių-raumenų stimuliacija.

4.5.

KINEZITERAPEUTO

4.5.1.

Kineziterapijos procedūros (grupinės, individualios):

4.5.1.1.

kineziterapija sergant vidaus ligomis;

4.5.1.2.

kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis;

4.5.1.3.

kineziterapija sergant ortopedinėmis ligomis;

4.5.1.4.

kineziterapija po traumų;

4.5.2.

Mechanoterapija.

4.6.

FIZIOTERAPIJOS

4.6.1.

Ultragarso (su medikamentais ir be jų ) terapija.

4.6.2.

Amplipulsterapija (su medikamentais ir be jų).

4.6.3.

Elektroforezė.

4.6.4.

Raumenų elektrostimuliavimas..

4.6.5.

Ultravioletinių spindulių terapija:

4.6.5.1.

bendra;

4.6.5.2.

lokali;

4.6.6.

Ultraaukšto dažnio (UAD) terapija.

4.6.7.

Mikrobangų terapija.

4.6.8.

Interferencinių srovių terapija.

4.6.9.

Darsonvalizacija.

4.6.10.

Diadinamoterapija.

4.6.11.

Veninės kraujotakos stimuliavimo terapija.

4.6.12.

Transkutaninio stimuliavimo terapija.

4.7.

MASAŽO

4.7.1.

Atskirų kūno sričių masažas:

4.7.1.1.

galvos;

4.7.1.2.

veido;

4.7.1.3.

kaklo srities;

4.7.1.4.

viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių;

4.7.1.5.

alkūnės sąnario;

4.7.1.6.

riešo sąnario;

4.7.1.7.

plaštakos ir dilbio;

4.7.1.8.

krūtinės ląstos (iš priekio ir nugaros);

4.7.1.9.

nugaros;

4.7.1.10.

pilvo raumenų;

4.7.1.11.

juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis;

4.7.1.12.

nugaros ir juosmens srities;

4.7.1.13.

segmentinis kaklo, stuburo ir krūtinės srities;

4.7.1.14.

stuburo srities;

4.7.1.15.

apatinių galūnių;

4.7.1.16.

klubo sąnario;

4.7.1.17.

kelio sąnario;

4.7.1.18.

čiurnos sąnario;

4.7.1.19.

pėdos ir blauzdos.

4.7.2.

Sportinis masažas.

4.8.

GYDYTOJO OFTALMOLOGO

4.8.1.

Anamnezės surinkimas.

4.8.2.

Ligonio apžiūra, regos organų būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.

4.8.3.

Papildomų ištyrimų atlikimas.

4.8.4.

Rekomendacijų dėl galimybės treniruotis pagal pasirinktą sporto šaką teikimas.

4.8.5.

Gydymo paskyrimas, receptų išrašymas, sekimas ir kontrolė.

4.8.6.

Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

4.8.7.

Būtinų veiksmų, reikalingų paciento sveikatai gerinti, vykdymas.

4.8.8.

Profilaktinė regos organų apžiūra:

4.8.8.1.

regėjimo aštrumo ištyrimas;

4.8.8.2.

akinių parinkimas;

4.8.8.3.

refrakcijos ištyrimas;

4.8.8.4.

spalvų jutimo tyrimas;

4.8.8.5.

akių apžiūra plyšine lempa su akių dugno tyrimu „Volk linze”;

4.8.8.6.

akių padėties akiduobėje bei jų judrumo ištyrimas;

4.8.8.7.

akipločio tyrimas;

4.8.8.8.

akispūdžio tyrimas;

4.8.9

Lašų lašinimas ir tepalų įterpimas į jungties maišelį.

4.8.10.

Vokų krašto uždegimų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.11.

Svetimkūnių pašalinimas iš jungties.

4.8.12.

Konjunktyvitų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.13.

Ašarų liaukų uždegimo diagnozavimas ir gydymas.

4.8.14.

Ašarų kanalo uždegimo diagnozavimas ir gydymas.

4.8.15.

Episklerito ir sklerito diagnozavimas ir gydymas.

4.8.16.

Tinklainės ligų diagnozavimas.

4.8.17.

Regos nervo ligų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.18.

Akiduobės ligų diagnozavimas ir gydymas.

4.8.19.

Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus akių traumoms.

4.8.20.

Žvairumo nustatymas.

4.9.

GYDYTOJO OTORINOLARINGOLOGO

4.9.1.

Anamnezės surinkimas.

4.9.2.

Išorinių LOR organų apžiūra ir įvertinimas.

4.9.3.

Nuoseklus LOR organų ištyrimas:

4.9.3.1.

Nosies apžiūra:

4.9.3.1.1.

išorinė nosies apžiūra;

4.9.3.1.2.

priekinė nosies rinoskopija naudojant išplėtiklį;

4.9.3.1.3.

gleivinės, nosies kriauklių, pertvaros būklės, išskyrų nosies ertmėje, papildomų darinių įvertinimas;

4.9.3.1.4.

kvėpavimo per nosį įvertinimas;

4.9.3.1.5.

prienosinių ančių fluorografinio bei rentgenografinio ištyrimo įvertinimas.

4.9.3.2.

Nosiaryklės apžiūra (nosiaryklės apžiūrėjimas užpakalinės rinoskopijos metodu ir įvertinimas).

4.9.3.3.

Ryklės ištyrimas (ryklės užpakalinės sienelės, gomurio lankų, tonzilių ir kaklo limfmazgių apžiūra ir įvertinimas).

4.9.3.4.

Gerklų ištyrimas:

4.9.3.4.1.

viršutinių kvėpavimo takų būklės įvertinimas;

4.9.3.4.2.

balso tembro, mikčiojimo ar kitų sutrikimų įvertinimas;

4.9.3.4.3.

antgerklio įvertinimas;

4.9.3.4.4.

balso klosčių būklės įvertinimas naudojant gerklų veidrodėlį;

4.9.3.4.5.

papildomų darinių įvertinimas;

4.9.3.4.6.

gerklų funkcijos įvertinimas.

4.9.3.5.

Klausos organų įvertinimas:

4.9.3.5.1.

išorinės ausies, kaušelio, speninės ataugos ir landos apžiūra;

4.9.3.5.2.

ausies būgnelio ir jo pakitimų įvertinimas;

4.9.3.5.3.

randų ir perforacijų įvertinimas;

4.9.3.5.4.

klausomojo vamzdžio funkcijos įvertinimas;

4.9.3.5.5.

kamertoninis tyrimas;

4.9.3.5.6.

klausos aštrumo įvertinimas;

4.9.3.5.7.

audiometrinio klausos ištyrimo įvertinimas.

4.9.4.

Atliekamos gydymo procedūros:

4.9.4.1.

ausų prapūtimas pagal Policerį;

4.9.4.2.

ausų hematomų punktavimas;

4.9.4.3.

tvarsčių uždėjimas po punkcijos;

4.9.4.4.

sieros kamščių plovimas;

4.9.4.5.

nosies kraujagyslių prideginimas;

4.9.4.6.

nosies punkcijos atlikimas;

4.9.4.7.

nosies priekinė tamponada;

4.9.4.8.

paratonziliarinių injekcijų atlikimas;

4.9.4.9.

paratonzilinio pūlinio punkcija ir invazija;

4.9.4.10.

tonzilių plovimas;

4.9.4.11.

tonzilių medikamentinis tepimas;

4.9.4.12.

ryklės prideginimas skystu azotu;

4.9.4.13.

gerklų instiliacija medikamentais.

4.10.

GYDYTOJO ORTOPEDO TRAUMATOLOGO

4.10.1.

Ligonio anamnezės surinkimas.

4.10.2.

Ligonio apžiūrėjimas, palpacija, surinktų duomenų įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.

4.10.3.

Profilaktinis sveikatos tikrinimas.

4.10.4.

Papildomų tyrimų skyrimas.

4.10.5.

Tvarstymas.

4.10.6.

Žaizdų perrišimas.

4.10.7.

Žaizdų priežiūra.

4.10.8.

Išorinio kraujavimo stabdymas.

4.10.9.

Vietinės blokados lidokainu, novokainu.

4.10.10.

Vietinė infiltracinė anestezija.

4.10.11.

Pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas.

4.10.12.

Siūlų išėmimas.

4.10.13.

Odos pūlingos infekcijos chirurginis gydymas.

4.10.14.

Sąnarių punkcijos.

4.10.15.

Svetimkūnių, esančių odoje, šalinimas.

4.10.16.

Įaugusio nago pašalinimas.

4.10.17.

Venos punkcija.

4.10.18.

Gipso tvarsčio uždėjimas ir nuėmimas.

4.10.19.

Vaistų paskyrimas. Esant indikacijų, siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai dėl nemedikamentinio gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos.

4.10.20.

Raumenų ir skeleto, sąnarių ultragarsinis tyrimas.

4.10.21.

Gydymo sekimas, koregavimas, kontrolė.

4.10.22.

Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

4.11.

GYDYTOJO NEUROLOGO

4.11.1.

Ligonio gyvenimo bei neurologinės anamnezės surinkimas.

4.11.2.

Neurologinis ligonio apžiūrėjimas:

4.11.2.1.

cerebro bulbarinių nervų funkcijos įvertinimas;

4.11.2.2.

sausgyslinių, periostalinių refleksų ir patologinių refleksų buvimo nustatymas;

4.11.2.3.

galūnių skausminio, temperatūrinio jautrumo įvertinimas;

4.11.2.4.

autonominės sistemos būklės įvertinimas;

4.11.2.5.

raumenų tonuso, meninginių simptomų bei magistralinių kraujagyslių auskultacija;

4.11.2.6.

koordinacinių mėginių atlikimas;

4.11.2.7.

eisenos, stuburo biomechanikos patikrinimas;

4.11.2.8.

stuburo funkcijos įvertinimas, išaiškinant tempimo ir iškritimo požymius.

4.11.3.

Preliminarios diagnozės nustatymas.

4.11.4.

Profilaktinis neurologinis apžiūrėjimas.

4.11.5.

Papildomų tyrimų skyrimas:

4.11.5.1.

rentgenogramų;

4.11.5.2.

kompiuterinės tomografijos;

4.11.5.3.

magnetinio rezonanso tyrimo;

4.11.5.4.

akių dugno tyrimo;

4.11.5.5.

elektroencefalogramos;

4.11.5.6.

elektroneuroangiografijos;

4.11.5.7.

laboratorinių bei klinikinių fiziologinių tyrimų.

4.11.6.

Skiria gydytojų konsultacijas:

4.11.6.1.

ortopedo traumatologo;

4.11.6.2.

neurochirurgo arba angiochirurgo.

4.11.7.

Pacientų gydymas, skiriant medikamentinį gydymą.

4.12.

TEIKIAMOS PROCEDŪRŲ KABINETE

4.12.1.

Injekcijos:

4.12.1.1.

į paodį;

4.12.1.2.

į raumenis;

4.12.1.3.

į veną.

4.12.2.

Lašinės infuzijos.

4.12.3.

Skiepijimo procedūros.

4.12.4.

Kraujo paėmimas:

4.12.4.1.

biocheminiams tyrimams;

4.12.4.2.

kraujo grupei nustatyti;

4.12.4.3.

genetiniams tyrimams.

 

V. MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMAS SPORTO RENGINIŲ, ĮSKAITANT MOKOMĄSIAS TRENIRUOČIŲ STOVYKLAS, METU

 

5.1. Sportininkas, dalyvaujantis sporto renginiuose (sporto varžybose arba treniruočių stovyklose), privalo būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti gydytojo leidimą (forma Nr. 068/a), pasirašytą sporto medicinos gydytojo, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu.

5.2. Sporto renginių organizatoriai (vyriausiasis teisėjas, vyriausiasis treneris, stovyklos vadovas) atsakingi, kad visos sporto renginiuose dalyvaujančios komandos ar atskiri sportininkai turėtų teisingai įformintas sporto varžybų paraiškas arba gydytojo išduotus leidimus (forma Nr. 068/a).

5.3. Sporto varžybose dalyvaujančių asmenų grupės leidimas dalyvauti sporto renginyje gali būti įformintas patvirtinta sporto varžybų paraiška. Paraiškoje privalo būti nurodyta jos įforminimo data. Paraišką pasirašo ir už teisingą jos įforminimą atsako sporto medicinos gydytojas, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantis šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas. Paraiška patvirtinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu. Paraiška galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

5.4. Sporto renginių organizatoriai sporto renginių metu privalo:

5.4.1. užtikrinti reikiamą medicinos personalo skaičių, atsižvelgdami į sporto šaką, varžybų arba treniruočių stovyklos lygį ir dalyvių skaičių;

5.4.2. ne vėliau kaip prieš 14 dienų prieš sporto varžybų pradžią pateikti paraišką asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl medicinos personalo ar medicinos pagalbos automobilio, nurodydami varžybų vietą, laiką, vyriausiąjį teisėją ar atsakingą už varžybų organizavimą sporto darbuotoją, bei numatyti lėšų, reikalingų medikamentams įsigyti ir medicinos personalui už paslaugas apmokėti, kiekį;

5.4.3. sudaryti medicinos personalui tinkamas darbo sąlygas;

5.4.4. užtikrinti sužeisto, susirgusio sportininko, sporto renginio organizatorių ir žiūrovų transportavimą į gydymo įstaigą;

5.4.5. laiku atsiskaityti už suteiktas medicinos paslaugas sporto varžybų metu;

5.4.6. apmokėti įstaigai už sunaudotą tvarsliavą, įtvarus, medikamentus sporto varžybų metu, teikiant medicinos pagalbą.

5.5. Sporto renginius aptarnaujantis medicinos personalas privalo:

5.5.1. turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus;

5.5.2. turėti aiškius skiriamuosius ženklus;

5.5.3. kvalifikuotai teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą sporto varžybų metu;

5.5.4. registruoti sporto renginių metu įvykusias traumas bei susirgimus ir informuoti apie tai sporto renginių organizatorius, laiku pateikti informaciją (forma Nr. 062/a) medicinos personalą siuntusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui ar atsakingam asmeniui;

5.5.5. apie sunkias sportines traumas (kaulų lūžimai, sąnarių išnirimai, raumenų ir sausgyslių nutrūkimai, galvos ir stuburo smegenų pažeidimas, vidaus organų pakenkimai), mirties atvejus sporto renginių metu pranešti (forma Nr. 062-1) Kūno kultūros ir sporto departamentui.

5.6. Sporto bazių, kuriose vyksta sporto renginiai, administracija visiškai atsako už jos patalpų, aikščių įrengimą ir inventoriaus kokybę bei saugumą sportuojančių asmenų ir žiūrovų sveikatai.

5.7. Jei medicinos personalo darbuotojas yra sporto bazės darbuotojas, jis privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus bei teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją.

5.8. Sporto bazės budėtojas (ne medicinos darbuotojas) privalo turėti pirmosios pagalbos priemonių vaistinėlę, neštuvus.

5.9. Pagal kiekvienos sporto šakos ar atskiros jos rungties sveikatos pažeidimo rizikos laipsnį skiriamas reikalingas medicinos personalas. Sporto šakos pagal pažeidimo lygį skirstomos į aukštos rizikos, vidutinės ir žemos rizikos:

5.9.1. Aukštos rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (maratonas, 30 km ir 50 km ėjimas, šuoliai su kartimi), boksas, šuoliai į vandenį, dviračių sportas, žirgų sportas (trikovė), fechtavimas, žolės riedulys, sportinė gimnastika, rankinis, ledo ritulys, dziudo, šiuolaikinė penkiakovė (jojimas), čiuožimas (dailusis, greitasis ir trumpasis), kalnų slidinėjimas (slalomas, šuoliai nuo tramplyno ir su snieglente), futbolas, regbis, karatė, taikvando, triatlonas, vandensvydis, sunkioji atletika, imtynės.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, greitosios pagalbos automobilis su medicinos personalo brigada.

5.9.2. Vidutinės rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (išskyrus maratoną, 30 km, 50 km ėjimą, šuolį su kartimi), badmintonas, krepšinis, biatlonas, bobslėjus, rogučių sportas, slidinėjimas, baidarių-kanojų akademinis irklavimas, tenisas, buriavimas, tinklinis.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojama minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį bei jam privažiuoti. Papildomai, atsižvelgiant į dalyvių skaičių, gali būti slaugytojų, kineziterapeutų, turinčių tvarstymo įgūdžių, masažuotojų.

5.9.3. Žemos rizikos sporto šakos:

Nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip šaudymas iš lanko, šaudymas, sinchroninis plaukimas, plaukimas, stalo tenisas. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį. Papildomai gali būti kineziterapeutų, masažuotojų.

5.9.4. Kitos sporto šakos:

Varžybos negali vykti be medicinos personalo. Kiekvieno renginio metu privalo būti asmuo, sugebantis teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą.

5.10. Vykdant didelių sporto renginių medicininį aptarnavimą, būtina atsižvelgti į dalyvių bei galimų žiūrovų skaičių. Rekomenduotina prieš tokias varžybas medicinos atstovams kartu su varžybų organizatoriais aptarti medicinos personalo skaičių ir galimos medicinos pagalbos teikimo mastą. Labai svarbu užtikrinti neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimą bei evakuaciją tokių renginių atidarymų bei uždarymų metu, ypač jei jie vyksta šaltu ar karštu oru. Tam turi būti organizuotos padėjėjų iš sporto darbuotojų brigados.

5.11. Techninių sporto šakų varžybose (automobilių, motokroso, kartingų, laivų, aviacijos sporto, parašiutų sporto ir kt.), privalo būti greitosios medicinos pagalbos automobiliai su medikų brigadomis. Jų skaičius ir išdėstymas varžybų metų priklauso nuo sporto šakos.

5.12. Medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą sporto varžybų metu, privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605) pateiktais pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių aprašymais.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-184, 2011-02-28, Žin., 2011, Nr. 29-1370 (2011-03-08), i. k. 1112250ISAK000V-184

 

 

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301

 

6 priedas

 

NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA (ATLIEKA BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS, JO NESANT – PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANTI GYDYTOJŲ KOMANDA)

 

Eil. Nr.

Atliekami tyrimai

Tikrinimų dažnis pagal amžiaus grupes

iki 18 metų

19-40 m.

41-65 m.

nuo 65 metų

1.

Odos ir matomų

1 kartą per 2 metus, jei

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos

1 kartą per 2 metus, jei nėra

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos

 

gleivinių apžiūra

nėra rizikos veiksnių,

veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus

rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar-

veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus

 

 

jei yra – 2 kartus per metus

 

tus per metus

 

2.

Burnos apžiūra

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

3.

Periferinių limfmazgių

Kiekvieno profilaktinio

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo

Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu

 

apčiuopa

tikrinimo metu

metu

metu

 

4.

Krūtų apžiūra ir

1 kartą per 2 metus

Nuo 35 metų 1 kartą per metus

Nuo 40 metų bei prieš

Atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir

 

apčiuopa

 

 

pakaitinę hormonų terapiją –

indikacijas.

 

 

 

 

mamografija (pagal onkolo-

Jei yra rizikos faktoriai – 1 kartą

 

 

 

 

ginių ligų profilaktikos

per metus

 

 

 

 

programą).

 

 

 

 

 

Jei yra rizikos faktoriai -

 

 

 

 

 

1 kartą per metus

 

5.

Ginekologinė apžiūra

Esant indikacijų

Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant

1 kartą per metus, esant

1 kartą per metus, esant indikacijų -

 

 

 

indikacijų – profilaktinis citologinis

indikacijų – diagnostinis cito-

diagnostinis citologinis tyrimas

 

 

 

tyrimas

loginis tyrimas

 

6.

Digitalinis tiesiosios

Esant indikacijų

1 kartą per 2 metus

41-50 m. – 1 kartą per 2 metus,

1 kartą per metus

 

žarnos tyrimas

 

 

nuo 50 m. – 1 kartą per metus

 

7.

Plaučių rentgenologi-

Esant indikacijų, 1 kartą per

Esant indikacijų, 1 kartą per

Esant indikacijų, 1 kartą per

Esant indikacijų, 1 kartą per metus,

 

nis ištyrimas

metus, jeigu yra kontaktuojama

metus, jeigu yra kontaktuojama

metus, jeigu yra kontaktuojama

jeigu yra kontaktuojama su

 

 

su sergančiais aktyvia

su sergančiais aktyvia tuberkulioze,

su sergančiais aktyvia tuber-

sergančiais aktyvia tuberkulioze,

 

 

tuberkulioze, ŽIV nešiotojams

ŽIV nešiotojams bei sergantiems

kulioze, ŽIV nešiotojams bei

ŽIV nešiotojams bei sergantiems

 

 

bei sergantiems AIDS

AIDS

sergantiems AIDS

AIDS

8.

Svorio, ūgio

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

matavimas

 

 

 

 

 

Esant antsvoriui

2 kartus per metus

2 kartus per metus

2 kartus per metus

2 kartus per metus

9.

EKG

Esant indikacijų

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

10.

Arterinis kraujospūdis

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

11.

Regėjimo aštrumas

1 kartą per metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

12.

Klausos aštrumas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

13.

Akispūdis

Pagal parodymus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

14.

Bendras kraujo tyrimas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

15.

Bendras šlapimo tyrimas

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

16.

Gliukozės kiekis kraujyje

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

17.

Cholesterolis

Esant indikacijų

1 kartą per metus

1 kartą per metus

1 kartą per metus

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. V-973

7 priedas

 

VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus.

2. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos:

2.1. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

2.2. Transporto priemonių vairuotojai, kurių kategorijos ir minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti, nurodyti 2 lentelėje, skirstomi į dvi grupes:

2.2.1. 1 grupė – AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-224, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02965

 

2.2.2. 2 grupė – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai.

3. Šio aprašo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (įgyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą), (toliau – kandidatai), arba vairuotojai, norintys atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas.

5. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

 

6. Visi kandidatai bei 1 ir 2 grupės ir joms prilyginti vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka.

7. Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas nurodyti 1 lentelėje.

9. Kandidatai ir vairuotojai prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną) (4 lentelė).

10. Kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę:

10.1. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – F Nr. 025/a), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

10.2. Pacientų, kurių sveikata tikrinama SPĮ, prie kurios jie prisirašę, psichikos sveikatą tikrina šią sveikatos priežiūros įstaigą aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras. Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu jis psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras.

11. Medicinos dokumentų išrašas pagal F 025/a, F 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus.

12. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:

12.1. nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

12.2. pateikia vairuotojo pažymėjimą (tikrinantis pakartotinai);

12.3. pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F 048/a) – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant vairuotoju pagal darbo sutartį. Tikrinant 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamasi ir Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), o tikrinant vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127).

13. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 p. nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus / vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro / vaikų ir paauglių psichiatro.

14. Neįgalieji, turintys išreikštų lokomotorinių sutrikimų, pateikia profesinių dirbtuvių (licencijuotų protezavimo įmonių) pažymą apie kontrolinį protezo tikrinimą po galūnės ar jos dalies protezavimo.

15. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tikrinimo tvarka nurodyta Aprašo 1 lentelės 4 dalyje.

16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a).

17. Vairuotojo, turinčio galiojančią F Nr. 083-1/a, sveikata gali būti tikrinama anksčiau, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant.

18. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis nurodant Bendrijoje taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai) asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus / vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

19. Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas).

20. Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 083-1/a atiduodama pacientui.

21. Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į F Nr. 048/a, įsidarbinant – ir į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau – F Nr. 047/a).

22. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į šio Aprašo 3 lentelėje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių.

23. Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau – F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu.

24. Mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems negu nurodyta šio Aprašo 2 lentelėje „Transporto priemonių kategorijos, minimalus vairuotojų amžius“, išduodama Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininė pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo – F Nr. 083-1/a.

25. Pažyma F Nr. 083-1/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Tais atvejais, kai minimalų vairuotojų amžių nustato ne šis įstatymas, o kiti teisės aktai, taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

 

26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

 

27. Jei laminuojama, pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28. Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai).

29. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK.

30. Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

 

 

 

 

1 lentelė

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS

 

Tikrinamieji: kandidatai ir vairuotojai

Tikrinimų periodiškumas

Tikrina specialistai

Ištyrimas

Pirminio lygio

Antrinio lygio

1. 1 grupės:

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą vėliau periodiškai – jei siunčia šeimos gydytojas

Regėjimo aštrumo, Regėjimo lauko, Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto: Regėjimo prieblandoje, Jautrumo ryškiai šviesai, Kontrastinio jautrumo. Klausos – šnabždesiu abipus, Vestibulinės funkcijos tyrimai, EKG, Psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).

1.1. asmenys iki 55 metų

1 kartą per 10 metų

1.2. asmenys nuo 56 iki 69 metų

1 kartą per 5 metus

vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

1.3. asmenys nuo 70 iki 79 metų

1 kartą per 2 metus

Oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas

1.4. asmenys nuo 80 metų

1 kartą per 1 metus

2. 2 grupės vairuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje):

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas,

Regėjimo aštrumo,

Akipločio (regėjimo lauko),

Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.),

Adaptacijos tamsai (įsidarbinant),

Regėjimo prieblandoje , Jautrumo ryškiai šviesai, Kontrastinio jautrumo

Spalvinio jutimo (spręsti individualiai)

Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma,

Vestibulinės funkcijos tyrimai,

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus)

Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.

2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkai

1 kartą per 2 metus

2.2. dirbantieji kitomis kenksmingomis sveikatai sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo aplinkos temperatūra, kiti veiksniai)

vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringo-logas, neurologas

3. Vairuotojai, dirbantys sąlygomis, kai yra padidinta grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei:

1 kartą per 2 metus

Šeimos gydytojas, psichiatras

(pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringologas neurologas

Regėjimo aštrumo

Akipločio (regėjimo lauko)

Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.)

Adaptacijos tamsai (įsidarbinant)

Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą įsidarbinant), Klausos – šnabždesiu abipus,

Audiograma – esant indikacijų, Vestibulinės funkcijos tyrimai,

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus),

Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant)

Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.

3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovinių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo, vairuotojai;

3.2. automobilių, skirtų kroviniams vežti, šių transporto priemonių su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, jų kategorijoms priskiriamų vilkikų, vairuotojai;

3.3. B kategorijos transporto priemonių ir naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai, ir pan.);

3.4. motorinių transporto priemonių (troleibuso – T) vairuotojai.

4. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

neurologas,

oftalmologas,

otorinolaringologas

5. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, nenumatyti 4 punkte:

 

Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

Oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas

Regėjimo aštrumo,

Akipločio (regėjimo lauko),

Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.),

Adaptacijos tamsai (įsidarbinant)

Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą įsidarbinant),

Klausos – šnabždesiu abipus,

Audiograma,

Vestibulinės funkcijos tyrimai,

Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG,

Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant)

5.1. asmenys iki 59 metų amžiaus

1 kartą per 5 metus

vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ)

neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas

5.2. asmenys nuo 60 iki 70 metų amžiaus

1 kartą per 2 metus

5.3. asmenys nuo 70 metų amžiaus

1 kartą per 1 metus

 

 

Papildyta lentele:

Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072

Nr. V-802, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5802 (2010-09-25), i. k. 1102250ISAK000V-802

 

2 lentelė

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, MINIMALUS VAIRUOTOJŲ AMŽIUS

 

Transporto priemonių kategorija

Pagrindiniai duomenys

Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti

AM

Mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai

15 metų

A1

Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3 ir jų galia neviršija 11 kW

16 metų

A

Motociklai su šonine priekaba arba be jos

18 metų (teisė vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW arba galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis viršija 0,16 kW/kg, suteikiama tik turint ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su žemesnėmis charakteristikomis vairavimo patirtį) arba 21 metai

A2

Motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės

18 metų

B1

Triračiai ar keturračiai motociklai

16 metų

B

Automobiliai, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie turi ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio

18 metų

BE

B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų

Cl

Automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų

C1E

Cl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio

18 metų

C

Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai

CE

C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai

D1

Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai

D1E

Dl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 12 000 kg bei priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vežti

18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai

D

Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg

18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai

DE

D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai

18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai

T