Suvestinė redakcija nuo 2007-07-01 iki 2007-09-13

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 72-3073, i. k. 1021100NUTA00001125

 

Nauja redakcija nuo 2007-07-01:

Nr. 604, 2007-06-13, Žin. 2007, Nr. 72-2843 (2007-06-30), i. k. 1071100NUTA00000604

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo

 

2002 m. liepos 12 d. Nr. 1125

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2006, Nr. 72-2679) 65 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 771 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (pridedama).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĄ                        JUOZAS BERNATONIS

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604

redakcija)

 

Karinės medicinos ekspertizės nuostatai

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja šauktinių, skiriamų į privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau vadinama – šauktiniai), asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas ir tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tikrosios karo tarnybos karių, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas (toliau vadinama – atsargos kariai), civilinę krašto apsaugos tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos atliekančių valstybės tarnautojų, kitų civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose (toliau vadinama – statutiniai tarnautojai), sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras ir krašto apsaugos ministras.

2. Asmenų, nurodytų šių Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir Karinėje medicinos komisijoje.

3. Karinė medicinos ekspertizės komisija ir Karinė medicinos komisija, tikrindamos sveikatą, atlikdamos medicinos ekspertizę ir atranką pagal sveikatos būklę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325), Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 106-2427), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos (toliau vadinama – tarnyba) vado patvirtintais komisijų veiklos nuostatais, šiais Nuostatais ir kitais teisės aktais.

4. Pagrindinės šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Karinė medicinos ekspertizės komisija (toliau vadinama – KMEK) – krašto apsaugos sistemos centrinė komisija, atliekanti šauktinių, asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, tikrosios karo tarnybos karių, atsargos karių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą.

Karinė medicinos komisija (toliau vadinama – KMK) – krašto apsaugos sistemos regioninė komisija, atliekanti šauktinių, asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, tikrosios karo tarnybos karių, atsargos karių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos tikrinimą ir atranką pagal sveikatos būklę Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – KPAT) regioniniuose karo prievolės centruose.

Karinė gydytojų konsultacinė komisija – kolegialus tarnybos organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, civilių statutinių valstybės tarnautojų gydymo ir tyrimo klausimus. Karinės gydytojų konsultacinės komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina tarnybos vadas.

Karinė medicinos ekspertizė – asmens sveikatos būklės patikrinimas ir sveikatos grupės nustatymas – ar asmuo tinkamas karo ir civilinei krašto apsaugos tarnybai. Karinė medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių.

ekspertinė išvada – gydytojo specialisto išvada dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės atlikus medicinos ekspertizę.

ekspertinis nutarimas – KMEK, KMK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK, KMK pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės.

ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą.

apribojimo laipsnis – rodo susirgimo sunkumą ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, kai asmuo serga viena liga.

sveikatos grupė – rodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį, asmens tinkamumą tarnybai.

Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas.

 

 

II. KMEK ir KMK SUDĖTIS, JŲ darbo organizavimas

 

5. KMEK sudaroma ir jos darbas organizuojamas taip:

5.1. KMEK susideda iš pirmininko, sekretoriaus ir narių: gydytojo chirurgo arba gydytojo ortopedo traumatologo, gydytojo odontologo, vidaus ligų gydytojo, gydytojo neurologo, gydytojo psichiatro, gydytojo oftalmologo, gydytojo otorinolaringologo, gydytojo dermatovenerologo, gydytojo akušerio ginekologo, psichologo. Į KMEK sudėtį gali būti įtraukiamas šeimos gydytojas.

5.2. KMEK sudėtį tarnybos vado pasiūlymu, suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu, tvirtina krašto apsaugos ministras.

5.3. Kai KMEK pirmininkas, sekretorius ar narys negali eiti pareigų, tarnybos vado įsakymu jį pavaduoti skiriamas kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas iš tarnybos personalo.

5.4. KMEK nariai privalo turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą pagal specialybę, o KMEK pirmininkas – ne mažesnę kaip vienerių metų darbo KMEK patirtį.

6. KMK sudaroma ir jos darbas organizuojamas taip:

6.1. KMK susideda iš pirmininko, sekretoriaus ir narių: šeimos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, gydytojo psichiatro, gydytojo klinikinio fiziologo ir psichologo. Į KMK gali būti skiriami ir kiti gydytojai specialistai.

6.2. KMK sudėtį tarnybos vado pasiūlymu, suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu, tvirtina krašto apsaugos ministras.

6.3. Kai KMK pirmininkas, sekretorius ar narys negali eiti pareigų, tarnybos vado įsakymu jį pavaduoti skiriamas kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas iš tarnybos personalo.

7. KMEK ir KMK nariais gali būti tik tarnybos gydytojai, turintys galiojančią licenciją verstis medicinos ar odontologijos praktika ir licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją.

 

III. KMEK IR KMK funkcijos

 

8. KMEK vykdo šias funkcijas:

8.1. atlieka tikrosios karo tarnybos karių, statutinių tarnautojų medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo ar civilinę krašto apsaugos tarnybą;

8.2. priima galutinį ekspertinį nutarimą dėl tikrosios karo tarnybos karių ar statutinių tarnautojų, pripažintų netinkamais KMK, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai (asmuo į KMEK privalo atvykti per vieną mėnesį nuo siuntimo išdavimo dienos);

8.3. atlieka šauktinių, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar karo mokymo įstaigas, atsargos karių, asmenų, stojančių į savanorių karo tarnybą, medicinos ekspertizę, priima ekspertinį nutarimą, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami karo tarnybai;

8.4. nustato tikrosios karo tarnybos karių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį ir liekamuosius reiškinius po jų, lemiančius sveikatos grupės pasikeitimą;

8.5. nustato, ar karys, statutinis tarnautojas pagal sveikatos būklę gali vykti mokytis į užsienio valstybių karo mokymo įstaigas (pagal valstybės, į kurią vyksta, pateiktus sveikatos reikalavimus), išduoda atitinkamas pažymas;

8.6. nustato, ar tikrosios karo tarnybos karys ar statutinis tarnautojas gali pagal sveikatos būklę turėti šaunamąjį ginklą, vairuoti transporto priemonę, mokytis civilinėse mokymo įstaigose, ir išduoda atitinkamas pažymas;

8.7. pateikia Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai (toliau vadinama – KAM Tarnybinio tyrimo komisija) medicininę išvadą dėl nustatyto sveikatos sutrikimo ir galimybės jį susieti su karo ar civiline krašto apsaugos tarnyba.

9. KMK vykdo šias funkcijas:

9.1. atlieka šauktinių, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą (išskyrus asmenų, stojančių mokytis karinių specialybių, susijusių su darbu po vandeniu, skraidymu, elektromagnetinio lauko šaltiniais ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais), civilinę krašto apsaugos tarnybą, atsargos karių medicinos ekspertizę, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tarnybai;

9.2. atlieka tikrosios karo tarnybos karių (išskyrus asmenų, skiriamų į pareigas, susijusias su darbu po vandeniu, skraidymu, elektromagnetinio lauko šaltiniais ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais), statutinių tarnautojų, karių savanorių, atsargos karių medicinos ekspertizę, priima ekspertinį nutarimą, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti tarnybą. Nustačiusi, kad pagal sveikatos grupę profesinės karo tarnybos karys ar statutinis tarnautojas netinkamas karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai, KMK siunčia karį ar statutinį tarnautoją į KMEK;

9.3. atlieka asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, medicinos ekspertizę (ar pagal sveikatos būklę jie tinkami mokytis karo mokymo įstaigose, ar pagal sveikatos grupę tinkami karo tarnybai);

9.4. nustato, ar tikrosios karo tarnybos karys, statutinis tarnautojas pagal sveikatos būklę gali vykti mokytis į užsienio valstybių karo mokymo įstaigas (pagal valstybės, į kurią vyksta, pateiktus sveikatos reikalavimus), išduoda atitinkamas pažymas;

9.5. nustatytąja tvarka fiksuoja medicinos ekspertizės duomenis medicininiuose dokumentuose ir kompiuterinėje duomenų bazėje, juos apibendrina, analizuoja ir pateikia tarnybai ir KPAT regioniniam karo prievolės centrui.

10. Baigus medicininę ekspertizę ir priėmus ekspertinį nutarimą, KMEK ar KMK sekretorius ištirtajam asmeniui ekspertinio nutarimo kopiją pasirašytinai įteikia per 3 darbo dienas nuo ekspertinio nutarimo priėmimo dienos. Jeigu ištirtajam asmeniui nebuvo iš anksto nurodytas laikas, kada atvykti pasiimti ekspertinio nutarimo kopijos ir nėra galimybės per nurodytą 3 darbo dienų laikotarpį asmenį pakviesti kitais būdais, jam per šį laikotarpį registruotu laišku išsiunčiamas pranešimas apie ekspertizės rezultatus, nurodant, kada ir kur jis gali pasiimti ekspertinio nutarimo kopiją. Jeigu asmuo tarnauja krašto apsaugos sistemos institucijose, ekspertinio nutarimo kopija jam gali būti įteikiama per krašto apsaugos sistemos institucijų personalo skyrius. Krašto apsaugos sistemos institucijų personalo skyriaus vadovas privalo pasirašytinai įteikti asmeniui ekspertinio nutarimo kopiją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo.

 

IV. KMEK ir KMK teisės ir PAREIGOS

 

11. KMEK, KMK pirmininkas turi teisę:

11.1. priimti ekspertinius nutarimus, ar patikrintieji asmenys pagal sveikatos būklę tinkami mokytis karo mokymo įstaigose, ar pagal sveikatos grupę jie tinkami karo tarnybai;

11.2. siųsti tikrinamus asmenis į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, teikiančias antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę;

11.3. teisės aktų nustatyta tvarka gauti duomenis ir dokumentus apie asmenų sveikatos būklę iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų.

12. KMEK turi teisę:

12.1. tikrinti KMK ekspertinių nutarimų pagrįstumą, juos tvirtinti arba pakeisti;

12.2. siekdama nustatyti KMK ekspertinių nutarimų pagrįstumą, suderinusi su tarnybos vadu, kviestis KMK gydytojus, priėmusius nepagrįstą (ginčijamą) ekspertinę išvadą;

12.3. gauti duomenis ir dokumentus, kurių reikia ekspertiniam nutarimui priimti, iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų įstaigų.

13. KMK turi teisę siųsti tikrinamus asmenis į KMEK.                              

14. KMEK ir KMK nariai privalo:

14.1. kvalifikuotai atlikti tikrinamo asmens medicinos ekspertizę ir priimti pagrįstas ekspertines išvadas;

14.2. tinkamai įforminti duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę;

14.3. užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir duomenų apie asmenų sveikatos būklę saugumą.

15. Už KMEK ir KMK darbo organizavimą ir ekspertinių nutarimų pagrįstumą atsako KMEK ir KMK pirmininkai. KMEK ir KMK sekretoriai atsako už tai, kad dokumentai būtų tinkamai sutvarkyti ir laiku išsiųsti.

 

V. KMK ir KMEK ekspertinių nutarimų apskundimas

 

16. kmk ekspertiniai nutarimai apskundžiami šia tvarka:

16.1. asmuo, nesutinkantis su KMK ekspertiniu nutarimu, per 10 dienų po to, kai jam pasirašytinai buvo įteikta šio nutarimo kopija (o jeigu kopija neįteikta – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo dienos), turi teisę pateikti KMEK rašytinį prašymą atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę. Prašyme asmuo privalo nurodyti, su kokia KMK gydytojo specialisto ekspertine išvada jis nesutinka.

16.2. KMEK pirmininkas per 7 darbo dienas nuo prašymo atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę priėmimo priima sprendimą atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę arba atsisakyti ją atlikti. Atsisakyti atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę galima tik tuo atveju, jeigu prašymas nemotyvuotas. Asmeniui, pateikusiam prašymą atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo KMEK dienos išsiunčiamas pranešimas apie skiriamą pakartotinę medicinos ekspertizę arba apie atsisakymo ją atlikti priežastį.

16.3. Asmuo, atvykęs pakartotinės medicinos ekspertizės, pateikia šių Nuostatų 22 punkte nurodytus dokumentus.

16.4. Apie pakartotinės medicinos ekspertizės rezultatus ištirtas asmuo informuojamas ir ekspertinio nutarimo kopija jam įteikiama šių Nuostatų 10 punkte nustatyta tvarka. KMEK pirmininkas per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo priėmimo raštu informuoja KMK pirmininką, vienas ekspertinio nutarimo egzempliorius išsiunčiamas KPAT regioniniam karo prievolės centrui ar kitai krašto apsaugos sistemos institucijai (jos padaliniui).

17. KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai dienos (o jeigu kopija neįteikta – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo dienos). KMEK nutarimai atsisakyti atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę gavimo dienos.

 

VI. SIUNTIMAS Į KMK IR KMEK

 

ŠAUKTINIŲ, ATSARGOS KARIŲ, ASMENŲ, STOJANČIŲ Į SAVANORIŲ KARO TARNYBĄ, SIUNTIMAS

 

18. Šauktinius atrenka ir siunčia į KMK savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisija (toliau vadinama – savivaldybės atrankos komisija) pagal KPAT regioninio karo prievolės centro viršininko nustatytą ir su Karo prievolės centro teritoriniu skyriumi suderintą grafiką.

19. Atsargos karius atlikti medicinos ekspertizės siunčia KPAT teritorinis skyrius. Asmenis, stojančius į savanorių karo tarnybą, siunčia Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūrinis padalinys.

20. Tikrinamus asmenis į KMEK gali siųsti KMK neaiškiais ar ginčytinais atvejais, kai negali priimti ekspertinio nutarimo.

21. Į KMEK siunčiamam asmeniui išduodamas krašto apsaugos ministro nustatytos formos siuntimas (toliau vadinama – siuntimas). Siuntimas turi būti registruotas siunčiamų dokumentų registre ir patvirtintas KMK pirmininko parašu ir spaudu. Siuntimas galioja 3 mėnesius nuo jo įregistravimo dienos.

22. Tikrinamas asmuo, atvykęs į KMEK ar KMK, turi pateikti:

22.1. pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

22.2. šaukimo lapelį arba siuntimą į komisiją;

22.3. karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą ar tarnybinį pažymėjimą;

22.4. sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos išrašą iš medicininių dokumentų (toliau vadinama – išrašas iš medicininių dokumentų) arba asmens sveikatos istorijos (toliau vadinama – asmens sveikatos istorija) kopiją – paskutinių 5 metų;

22.5. pakartotinai atliekantis medicinos ekspertizę – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau vadinama – medicinos ekspertizės aktas);

22.6. KMK ekspertinio nutarimo pažymą (vykstantieji į KMEK).

23. Reikiamų pateikti medicininių tyrimų ir duomenų apimtį nustato tarnybos vadas.

 

ASMENŲ, STOJANČIŲJŲ Į TIKRĄJĄ KARO TARNYBĄ AR CIVILINĘ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBĄ IR KARO MOKYMO ĮSTAIGAS, SIUNTIMAS

 

24. Asmenys, stojantys į tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą ir karo mokymo įstaigas, siunčiami į KMEK ar KMK atlikti medicinos ekspertizės.

25. Asmenis, stojančius į karo mokymo įstaigas, siunčia karo mokymo įstaiga arba kita krašto apsaugos institucija ar jos padalinys.

26. Asmenis, stojančius į tikrąją karo ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, siunčia krašto apsaugos sistemos institucija, į kurią tarnauti numatoma priimti šiuos asmenis.

27. Siunčianti institucija asmeniui išduoda siuntimą. Siuntimas turi būti registruotas siunčiamų dokumentų registre ir patvirtintas siunčiančios institucijos personalo skyriaus vadovo parašu ir spaudu. Siuntimas galioja 6 mėnesius nuo jo įregistravimo dienos.

28. Tikrinamas asmuo, atvykęs į KMEK ar KMK, turi pateikti:

28.1. pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

28.2. siuntimą į komisiją;

28.3. nuotrauką (3×4);

28.4. karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą;

28.5. paskutinių 5 metų asmens sveikatos istorijos kopiją arba išrašą iš medicininių dokumentų. Moterys papildomai privalo pateikti gydytojo akušerio ginekologo išvadą;

28.6. pažymas, kad neįrašyti į priklausomybių ir psichikos ligų įskaitas, išduotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius.

29. Reikiamų pateikti medicininių tyrimų ir duomenų apimtį nustato tarnybos vadas.

30. Asmenys, atvykę į KMEK, be kitų šių Nuostatų 28 punkte nurodytų dokumentų, turi pateikti medicinos ekspertizės akto kopiją ir KMK ekspertinio nutarimo pažymos kopiją.

31. Įtarus ligą ar iškilus būtinybei patikslinti diagnozę, komisijos gydytojas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę siųsti tiriamąjį asmenį atlikti kitus reikiamus tyrimus ar reikalauti papildomų dokumentų.

 

TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ SIUNTIMAS

 

32. Tikrosios karo tarnybos kariai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į KMEK ir KMK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų:

32.1. tinkamumą tolesnei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupė. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija;

32.2. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį;

32.3. tinkamumą tolesnei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai praėjus nustatytajam laikotarpiui. Tuo tikslu tikrosios karo tarnybos kariai ir statutiniai tarnautojai iki 30 metų siunčiami kas 5 metai, nuo 30 metų – kas 3 metai; atsargos kariai ir kariai savanoriai – kas 3 metai.

33. Tikrosios karo tarnybos kariai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į KMEK ar KMK, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, sveikatos grupę ir susirgimus, nustatytus ankstesnių medicininių patikrinimų metu. Rekomendaciją, į kurią komisiją minėtieji asmenys turėtų būti siunčiami, teikia karių sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai priskirta krašto apsaugos institucija ar jos padalinys, viršininkas, pažymėdamas tai medicininėje charakteristikoje.

34. Atsižvelgdami į šių Nuostatų 33 punkte nurodytą rekomendaciją, tikrosios karo tarnybos karius ir statutinius tarnautojus atlikti medicinos ekspertizės siunčia krašto apsaugos institucija ar jos padalinys, kuriame jie tarnauja. Atsargos karius siunčia KPAT teritorinis skyrius, karius savanorius – Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūrinis padalinys, kuriame jie tarnauja. Siuntimas turi būti registruotas ir patvirtintas siunčiančios krašto apsaugos institucijos personalo skyriaus viršininko ar KPAT teritorinio skyriaus vedėjo parašu ir spaudu. Visi tikrosios karo tarnybos kariai, atsargos kariai ir kariai savanoriai ar statutiniai tarnautojai turi būti siunčiami į komisiją likus 3 mėnesiams iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos. Siuntimas galioja 3 mėnesius nuo jo įregistravimo dienos.

35. Tais atvejais, kai tikrosios karo tarnybos karys ir statutinis tarnautojas dėl sunkios sveikatos būklės negali atvykti medicinos ekspertizės į KMEK, medicinos ekspertizė gali būti atliekama vadovaujantis medicinine dokumentacija, jeigu joje pakanka medžiagos ekspertiniam nutarimui priimti.

36. Profesinės karo tarnybos kariai siunčiami atlikti medicinos ekspertizės likus 6 mėnesiams iki išleidimo į atsargą sukakus nustatytam amžiui. Jeigu profesinės karo tarnybos karys ankstesnių patikrinimų metu nepateikė visų duomenų apie savo sveikatos būklę ir iki išėjimo į atsargą sukakus nustatytam amžiui liko mažiau kaip 6 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai karį siunčia Karinė gydytojų konsultacinė komisija), apie tai atskira pastaba nurodoma ekspertinio nutarimo pažymoje, medicinos ekspertizės akte ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje (toliau vadinama – asmens sveikatos ambulatorinė kortelė).

37. Tikrosios karo tarnybos kariai ir statutiniai tarnautojai į KMEK kreipiasi patys, kai reikia:

37.1. nustatyti, ar karys ir statutinis tarnautojas pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę;

37.2. nustatyti, ar karys ir statutinis tarnautojas pagal sveikatos būklę gali turėti šaunamąjį ginklą;

37.3. pateikti valstybės institucijai pažymą apie tikrinamojo sveikatos būklę.

38. Tikrosios karo tarnybos karys ar statutinis tarnautojas, atvykęs į KMK ar KMEK (išskyrus šių Nuostatų 37 punkte nurodytas sąlygas), turi pateikti:

38.1. krašto apsaugos institucijos ar jos padalinio siuntimą, kuriame nurodytas siuntimo tikslas ir karinės specialybės kodas;

38.2. karinį liudijimą ar tarnybinį pažymėjimą;

38.3. medicininę charakteristiką;

38.4. asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ar asmens sveikatos istorijos kopiją (moterys papildomai privalo pateikti gydytojo akušerio ginekologo išvadą);

38.5. traumos atveju – nelaimingo atsitikimo darbe ir pakeliui į darbą aktus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarime Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4945); ligos atveju – išrašą iš medicininių dokumentų.

39. Reikiamų pateikti medicininių tyrimų ir duomenų apimtį nustato tarnybos vadas.

 

VII. MEDICINOS EKSPERTIZĖ

 

BENDRA TVARKA

 

40. Medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis.

41. Išankstinės registracijos telefonu metu asmeniui paskiriama diena, kada jis turi atvykti į komisiją. Registracijos metu asmuo pateikia nurodytus šių Nuostatų 22, 28 ir 38 punktuose dokumentus. Registratorius privalo įsitikinti asmens tapatybe ir patikrinti, ar galioja pateiktieji dokumentai. Jeigu asmuo turi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, komisijos pirmininkas sprendžia, ar gali būti atlikta jo medicinos ekspertizė.

42. Komisijų nariai, prieš atlikdami medicinos ekspertizę, privalo įsitikinti asmens tapatybe.

43. Komisijų nariai, laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus.

44. Vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą, kuri įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: susirgimo pavadinimas (jeigu jis diagnozuojamas), jį atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal 10-os redakcijos „Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją“ (sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 542) (Žin., 2001, Nr. 50-1758) (toliau vadinama – TLK-10) ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą susirgimą. Jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių paskirtą dieną medicinos ekspertizės nebaigė, medicinos ekspertizės aktą jis privalo palikti registratūroje. Medicinos ekspertizė asmeniui turi būti atlikta per vieną mėnesį nuo registracijos dienos.

45. Jeigu yra indikacijų, gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai ir konsultuotis į tarnybos Karo medicinos centrą ar Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą skyrusį gydytoją, jiems toliau atliekama medicinos ekspertizė.

46. Siunčiamiems ištirti papildomai profesinės karo tarnybos kariams išduodamas išrašas iš medicininių dokumentų, kitiems asmenims išduodamas krašto apsaugos ministro patvirtintos formos siuntimas atlikti medicininį tyrimą (toliau vadinama – siuntimas atlikti medicininį tyrimą). Siuntime atlikti medicininį tyrimą ir išraše iš medicininių dokumentų nurodoma preliminari diagnozė ir būtini atlikti tyrimai. Siuntimą pasirašo asmenį siunčiantis gydytojas ir komisijos pirmininkas. Siuntimai registruojami siuntimų atlikti medicinos tyrimą registracijos žurnale.

47. Papildomus tyrimo duomenis gydytojas naudoja kaip papildomą medžiagą priimdamas ekspertines išvadas.

48. KMEK ar KMK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą.

49. Tikrinamas asmuo, pripažintas netinkamu karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai, informuojamas, dėl kokio susirgimo ar susirgimų priimtas toks ekspertinis nutarimas, jam įteikiama ekspertinio nutarimo kopija ir pasirašytinai paaiškinama jo apskundimo tvarka.

50. Karinės medicinos ekspertizės metu ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta asmens sveikatos grupė – ar jis tinkamas karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai. Kitais atvejais nurodoma, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali vairuoti transporto priemonę, turėti šaunamąjį ginklą, taip pat pateikiama kita informacija, atsižvelgiant į medicinos ekspertizės tikslą.

51. Medicinos ekspertizės metu nustačius ūmų susirgimą (ligą ar lėtinės ligos paūmėjimą) ar traumą, teikiamos rekomendacijos, kaip juos gydyti, galutinės ekspertinės išvados daromos ir ekspertinis nutarimas priimamas tik po gydymo arba paaiškėjus susirgimo padariniams.

52. Nutarimai dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo priimami vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2004, Nr. 136-4957).

53. Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, pakartotinės ekspertizės arba rekomenduojamo šaukimo atidėjimo terminą (jeigu jie nustatomi), įrašomi į:

53.1. medicinos ekspertizės aktą;

53.2. ekspertinio nutarimo pažymą;

53.3. asmens sveikatos ambulatorinę kortelę (papildomai nurodomas tikslus susirgimo pavadinimas ir kodas pagal TLK-10);

53.4. ekspertinių nutarimų, medicinos ekspertizės aktų, ekspertinio nutarimo pažymų žurnalą ir kompiuterinę duomenų bazę (papildomai nurodomas tikslus susirgimo pavadinimas ir kodas pagal TLK-10);

53.5. krašto apsaugos ministro patvirtintos formos ligos liudijimą (toliau vadinama – ligos liudijimas), kai karys ar statutinis tarnautojas pripažįstamas netinkamu karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir nėra išrašų iš medicininių dokumentų. Ligos liudijime papildomai nurodomas tikslus susirgimo pavadinimas ir kodas pagal TLK-10.

54. Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma. Ekspertinio nutarimo pažymą išrašo komisijos sekretorius, pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Pažyma registruojama ir tvirtinama komisijos spaudu.

55. Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas (jeigu ji paskirta anksčiau, nei numato šie Nuostatai).

56. Tikrosios karo tarnybos kariams, šauktiniams, asmenims, stojantiesiems į karo mokymo įstaigas ar karių savanorių tarnybą, statutiniams tarnautojams ekspertinio nutarimo pažyma išrašoma 2 egzemplioriais: vienas egzempliorius pridedamas prie medicinos ekspertizės akto, o kitas išsiunčiamas krašto apsaugos institucijai ar jos padaliniui, siuntusiam asmenį.

57. Baigus medicinos ekspertizę, ekspertinio nutarimo pažyma įforminama ir išsiunčiama per 3 darbo dienas.

58. Ekspertinio nutarimo pažymos galioja:

58.1. stojantiesiems į profesinę ir civilinę krašto apsaugos tarnybą, karo mokymo įstaigas – 3 mėnesius nuo jų išdavimo dienos;

58.2. šauktiniams, asmenims, stojantiesiems į karių savanorių tarnybą, – vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, išskyrus ekspertinio nutarimo pažymą, išduotą asmenims, pripažintiems netinkamais;

58.3. profesinės karo tarnybos kariams ir statutiniams tarnautojams, patikrintiems iki 30 metų, – 5 metus nuo jų išdavimo dienos, patikrintiems po 30 metų, – 3 metus nuo jų išdavimo dienos;

58.4. atsargos kariams ir kariams savanoriams – 3 metus nuo jų išdavimo dienos.

59. Sveikatos būklės reikalavimus tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

60. Medicinos ekspertizės aktuose esančių medicininių dokumentų kopijos gali būti išduodamos įstatymų nustatyta tvarka.

 

TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ MEDICINOS EKSPERTIZĖ

 

61. Medicinos ekspertizės metu gydytojai sveikatos būklę nustato pagal atitinkamą ekspertinių išvadų lentelės skiltį.

62. Profesinės karo tarnybos karių ir statutinių tarnautojų medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

62.1. tinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę;

62.2. netinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą Z (O) sveikatos grupę;

62.3. tinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę, skiriant pakartotinę ekspertizę anksčiau nustatyto termino (nurodoma, kada karys ar statutinis tarnautojas turi atvykti pakartotinės ekspertizės).

63. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

63.1. tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D) sveikatos grupę;

63.2. netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą E, F, G, Z (O) sveikatos grupę.

64. Kariūnų medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš ekspertinių nutarimų:

64.1. tinkamas mokytis karo mokymo įstaigose pagal nustatytą A, B, C, D sveikatos grupę;

64.2. netinkamas mokytis karo mokymo įstaigose, bet tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E, F sveikatos grupes;

64.3. netinkamas karo tarnybai pagal G, Z (O) sveikatos grupes.

65. Papildomai į ekspertinio nutarimo pažymą turi būti įrašyti duomenys apie tinkamumą tarnybai tarptautinėse operacijose.

66. Ekspertinis nutarimas dėl karių, vykstančių mokytis į karo mokymo įstaigas užsienio valstybėse, priimamas atsižvelgiant į tos valstybės pateiktus sveikatos reikalavimus.

67. Vykstantys į tarptautines operacijas kariai ir statutiniai tarnautojai privalo turėti ne žemesnę kaip D sveikatos grupę.

68. Prieš išvykstant į tarptautinę operaciją ir grįžus iš jos kariams ir statutiniams tarnautojams patikrinama sveikata Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka.

 

ŠAUKTINIŲ MEDICINOS EKSPERTIZĖ

 

69. Šauktinių medicinos ekspertizę, siekdamos nustatyti, ar jie tinkami pradinei privalomajai karo tarnybai pagal sveikatos būklę, atlieka regioniniams KPAT karo prievolės centrams priskirtos KMK, ar, esant KMK siuntimui, – KMEK.

70. KMK šauktinių medicininius dokumentus ir kitą turimą informaciją apie sveikatos būklę pateikia KPAT teritorinis skyrius.

71. Medicinos ekspertizė regioniniuose karo prievolės centruose atliekama pagal KPAT regioninio karo prievolės centro viršininko nustatytą ir su KPAT teritoriniu skyriumi suderintą grafiką.

72. Medicinos ekspertizės metu sveikatos būklę gydytojai nustato pagal atitinkamą ekspertinių išvadų lentelės skiltį.

73. Medicinos ekspertizės metu KMK pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

73.1. tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D) sveikatos grupę;

73.2. netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą E, F, G, Z (O) sveikatos grupę;

73.3. šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą rekomenduojama atidėti dėl sveikatos būklės (nurodomas terminas nuo vieno mėnesio iki 3 metų).

74. Šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą dėl sveikatos būklės rekomenduojama atidėti nuo vieno mėnesio iki 3 metų, kai reikia gydyti ligą ar traumą arba dėl esamos asmens sveikatos būklės numatoma pakartotinė medicinos ekspertizė. Rekomenduojant atidėti šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos grupė nenustatoma, o atidėjimo terminas nustatomas individualiai, atsižvelgiant į esamą asmens sveikatos būklę ir pasveikimo prognozę.

75. Baigusi šauktinių medicinos ekspertizę, ekspertinių nutarimų pažymas KMK perduoda KPAT teritoriniams skyriams, o KMEK – šauktinį siuntusiai krašto apsaugos institucijai ar jos padaliniui.

 

ATSARGOS KARIŲ IR KARIŲ SAVANORIŲ MEDICINOS EKSPERTIZĖ

 

76. Atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, karių savanorių ar stojančiųjų į karių savanorių tarnybą medicinos ekspertizę, siekdama nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai pagal sveikatos būklę, regioniniuose karo prievolės centruose atlieka KMK. KMEK atlieka atsargos karių, kuriuos siuntė KMK, medicinos ekspertizę.

77. Medicinos ekspertizės metu gydytojai sveikatos būklę nustato pagal atitinkamą ekspertinių išvadų lentelės skiltį.

78. Atsargos karių, karių savanorių ar asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

78.1. tinkamas atsargos karo tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F) sveikatos grupę;

78.2. netinkamas karo tarnybai pagal nustatytą (G), Z (O) sveikatos grupę;

78.3. šaukimą į atsargos karo tarnybą rekomenduojama atidėti dėl sveikatos būklės (nurodomas terminas nuo vieno mėnesio iki 3 metų).

79. Atsargos karių šaukimą į pratybas ar mokymą rekomenduojama atidėti dėl sveikatos būklės nuo vieno mėnesio iki 3 metų, kai reikia gydyti ligą ar traumą arba dėl esamos asmens sveikatos būklės numatoma pakartotinė medicinos ekspertizė. Rekomenduojant atidėti atsargos karių šaukimą į pratybas ar mokymą, sveikatos grupė nenustatoma, o atidėjimo terminas nustatomas individualiai, atsižvelgiant į esamą asmens sveikatos būklę ir pasveikimo prognozę.

80. Atsargos karių ekspertinio nutarimo pažyma pateikiama KPAT teritoriniam skyriui pagal atsargos kario gyvenamąją vietą, o karių savanorių ar stojančiųjų į savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą – Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūriniams padaliniams.

 

ASMENŲ, STOJANČIŲ Į PROFESINĘ KARO AR CIVILINĘ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBĄ IR KARO MOKYMO ĮSTAIGAS, MEDICINOS EKSPERTIZĖ

 

81. Asmenų, stojančių į profesinę karo ar civilinę krašto apsaugos tarnybą ir karo mokymo įstaigas, medicinos ekspertizę atlieka KMK ir KMEK.

82. Asmenys, stojantys mokytis specialybių, susijusių su darbu po vandeniu, skraidymu, elektromagnetinio lauko ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tikrinami KMEK. Jų tinkamumas specialybei tikrinamas pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus.

83. Medicinos ekspertizės metu gydytojai stojančiųjų į profesinę karo ar civilinę krašto apsaugos tarnybą ir karo mokymo įstaigas sveikatos būklę nustato pagal atitinkamą ekspertinių išvadų lentelės skiltį.

84. Asmenų, stojančių į profesinę karo ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

84.1. tinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E (F,G) sveikatos grupę;

84.2. netinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai, bet tinkamas atsargos karo tarnybai pagal nustatytas F, G sveikatos grupes;

84.3. netinkamas karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą Z (O) sveikatos grupę;

84.4. netinkamas profesinei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai, pakartotinė ekspertizė galima po ekspertiniame nutarime nurodyto termino (pakartotinė ekspertizė numatoma, kai galimas asmens sveikatos būklės pakitimas).

85. Asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, medicinos ekspertizės metu komisijos pirmininkas gali priimti vieną iš šių ekspertinių nutarimų:

85.1. tinkamas mokytis karo mokymo įstaigoje pagal nustatytą A (B) sveikatos grupę;

85.2. netinkamas mokytis karo mokymo įstaigose, bet tinkamas profesinei ir (ar) privalomajai pradinei karo tarnybai pagal C (D, E, F (G) sveikatos grupę;

85.3. netinkamas mokytis karo mokymo įstaigoje, pakartotinė ekspertizė galima po ekspertiniame nutarime nurodyto termino (pakartotinė ekspertizė numatoma, kai galimas asmens sveikatos būklės pakitimas);

85.4. netinkamas karo tarnybai pagal Z (O) sveikatos grupę.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

86. Sveikatos apsaugos ministras ir krašto apsaugos ministras nustato sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus.

87. Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai apima:

87.1. ekspertinių išvadų lentelę, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai;

87.2. atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimą;

87.3. sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą;

87.4. tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 604, 2007-06-13, Žin., 2007, Nr. 72-2843 (2007-06-30), i. k. 1071100NUTA00000604

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 604, 2007-06-13, Žin., 2007, Nr. 72-2843 (2007-06-30), i. k. 1071100NUTA00000604

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 "Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo" pakeitimo