Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.12.02)

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.105-2393

Neoficialus kodekso tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus

vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,

pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo santykius, taip pat

nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų

transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

2. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus

vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis

kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės

aktai.

2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto sąvoka

1. Vidaus vandenų transportas - ūkinės veiklos sritis,

kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą,

buksyravimą vidaus vandenų keliais.

2. Vidaus vandenų transportui priklauso laivai, laivų

eksploatacijos ir remonto bei kitos vidaus vandenų transporto

priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam

tikslui įrengti hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo

navigacijos įrenginiai.

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė

1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir

prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali

priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms,

Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams

asmenims, užsienio valstybėms.

2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės

teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis

valdymas

1. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą vykdo

Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės

aktus ir tiesiogiai bei per įgaliotas institucijas

kontroliuoja šių aktų vykdymą.

2. Vyriausybė gali steigti ir kitas specialias vidaus

vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.

3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius valdo,

prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota

institucija.

4. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių

būklės, laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę, atlieka

laivų avarinius atvejus nagrinėja Susisiekimo ministerija arba

jos įgaliota institucija.

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra

nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis

kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka

1. Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės,

ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai

priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos

ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir

vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių

sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir

perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo

ministerija.

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai

1. Vidaus vandenų kelių naudotojai - fiziniai ir

juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi

fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus

vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių,

naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui,

poilsiui bei kitoms reikmėms.

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

1. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti

įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą,

neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir

negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų,

nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis

aplinkos apsaugos reikalavimų.

2. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10

straipsniuose.

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems priklauso

hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai

vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį,

būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad laivai nekliudomai ir saugiai

praplauktų pro hidrotechnikos įrenginius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų

kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų valdytojų pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų

(kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis

tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius

saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir

antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių

komunikacijų. Kranto juostoje įrengti perspėjamieji ir

nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus

vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir

pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas,

atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų

tarpatramius pagal laivybos taisykles.

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto juosta

1. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens

telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti

su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos

ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir

krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės

(miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant

padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų

nustatyta tvarka.

2. Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį,

kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo

vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse -

vadinama kranto juosta.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto

juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus

darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių,

įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo

atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos

ženklus.

12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje

1. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje,

nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su

aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius,

įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams

(keltams, žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos

bei krovinių saugumui užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti

laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos

įrangą, laivų reikmenis.

2. Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi

būti suderinta su kranto juostos savininku.

3. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių

statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų

kelių valdytojais.

13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos

1. Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir kranto

teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta

laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti

ir išplaukti.

2. Prieplauka - stacionari arba plaukiojanti

(debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo,

iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų

požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje.

3. Uostai ir prieplaukos pagal atliekamų darbų pobūdį yra

keleiviniai, krovininiai ir mišrieji.

4. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai

turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos

reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto

saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

5. Vidaus vandenų uostai gali būti valstybės,

savivaldybių ir privatūs.

6. Vidaus vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta

tvarka.

7. Susisiekimo ministerija registruoja vidaus vandenų

uostus, o jos įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę

laivybos priežiūrą.

8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu

tvirtina Susisiekimo ministerija.

9. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo

ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

10. Visų nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai

privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į

uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais įrenginiais

kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti

keleivius, naudotis visomis logistinėmis vidaus vandenų

transporto paslaugomis juose, mokant su tuo susijusius

mokesčius ir rinkliavas.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės - laivai, vežantys

keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys

nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai,

eksploatuojantys, aptarnaujantys vandens kelius.

15 straipsnis. Laivų paskirtis ir registras

1. Vidaus vandenų keliais plaukiojantys laivai pagal

teisinę registraciją bei paskirtį skirstomi į keleivinius,

krovininius, mišriuosius, žvejybos, specialiuosius techninius,

mažuosius ir sportinius.

2. Laivų registras - valstybės institucija, kuri atlieka

laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą ir išduoda leidimus

eksploatuoti laivus.

16 straipsnis. Laivų registravimas

1. Vidaus vandenų keliais turi teisę plaukioti tik vidaus

vandenų laivybos inspekcijos upių-jūrų skyriaus knygoje-

rejestre ar mažųjų ir sportinių laivų registro skyriaus

rejestre įregistruoti laivai.

2. Laivų knygoje-rejestre registruojami savaeigiai

laivai, kurių pagrindinių variklių galingumas yra didesnis

kaip 110 kw (150 AG); laivai, pritaikyti vežti ir vežantys

daugiau kaip 12 keleivių, neskaitant laivo įgulos ir žmonių,

susijusių su darbine veikla laive, ir nesavaeigiai laivai,

kurių bendroji talpa 80 ir daugiau registro tonų.

3. Mažųjų ir sportinių laivų rejestre registruojami

savaeigiai laivai, kurių galingumas 110 kw (150 AG) ir

mažesnis, ir nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų

bendros talpos laivai (išskyrus laivus, vežančius keleivius),

jachtos, burlaiviai, baidarės, kanojos, guminės valtys iki 130

kg keliamosios galios, turistiniai plaustai, plaukiojantys

vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų stovėjimo įrenginiai,

vandens dviračiai ir motociklai bei pramoginiai laivai

neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą.

4. Laivų knygoje-rejestre įregistruoto laivo savininkui

išduodamas laivo bilietas, nuosavybės teisės liudijimas,

tinkamumo plaukioti laivu liudijimas, leidimas plaukioti su

Lietuvos valstybės vėliava.

5. Laivo registravimo tvarką ir sąlygas, kitų šio

straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų išdavimą reguliuoja

Laivų, plaukiojančių vidaus vandenyse, registravimo taisyklės,

kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

17 straipsnis. Laivų valdytojai

1. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris

teisėtai naudojasi laivu.

2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius dėl jo

nuomos ar panaudos sutartį, įrašai apie naują valdytoją

nustatyta tvarka daromi Laivų knygoje-rejestre ar mažųjų ir

sportinių laivų rejestre.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis. Personalo sąvoka

1. Vidaus vandenų transporto personalą sudaro turintys

specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto

darbuotojai, kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų

transportą. Šių pareigybių sąrašą tvirtina Susisiekimo

ministerija.

2. Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei

pareigas ir tarnybos laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,

šis kodeksas, kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos

patvirtintos Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

laivuose statutas (toliau - Tarnybos laivuose statutas) ir

pareiginiai nuostatai.

19 straipsnis. Transporto priemonės įgula

1. Transporto priemonės įgulą sudaro kapitonas (škiperis)

ir kiti įgulos nariai.

2. Privalomąją įgulos sudėtį nustato Tarnybos laivuose

statutas.

3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais

gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba

kvalifikacijos liudijimą.

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

1. Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą -

škiperis.

2. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir

atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo

nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir

palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3. Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas

(škiperis) sutinka.

4. Kapitono (škiperio) teises ir pareigas nustato

Tarnybos laivuose statutas.

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui,

žmonėms ir gamtai

1. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas

(škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui

pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.

2. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas

privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir

agula saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka

paskutinis. Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo

dokumentus.

3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje

aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti

žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui,

keleiviams ir įgulai.

4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas

(škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui,

jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas, krovinys

ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti

atlyginimą.

2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui

teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už

pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas

šiame susitarime.

3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo

už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai

1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią

navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato

Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)

1. Plaukiojimo vaga (farvateris) - vidaus vandenų kelio

juosta, tinkanti plaukti tam tikros grimzlės laivams.

2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta

navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

25 straipsnis. Laivybos saugumas

1. Laivybos saugumas užtikrinamas organizacinėmis,

techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis

priemonėmis.

2. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių,

transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

26 straipsnis. Valstybinė laivybos saugumo kontrolė

Valstybinę laivybos vidaus vandenų keliais saugumo

kontrolę atlieka Vyriausybės įsteigta inspekcija.

27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų keliuose tyrimas

Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų registravimo ir

tyrimo tvarką nustato Laivų avarijų tyrimo taisyklės, kurias

tvirtina Susisiekimo ministerija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŽYMINIS MOKESTIS IR RINKLIAVOS

28 straipsnis. Žyminis mokestis

Už laivo įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą

ir atitinkamų dokumentų išdavimą mokamas nustatyto dydžio

žyminis mokestis.

29 straipsnis. Rinkliavos

1. Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, vidaus

vandenų keliais imamos rinkliavos.

2. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys

1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti

keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių

vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas,

maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir

energetikos kontrolės komisija.

2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o

keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo

nuvežimą.

3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir

bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias

tvirtina Susisiekimo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

31 straipsnis. Licencija (leidimas) verstis keleivių

vežimu

1. Vežti keleivius vidaus vandenų keliais turi teisę

įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.

2. Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu vidaus

vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda

Susisiekimo ministerija.

32 straipsnis. Keleivio bilietas

1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas.

2. Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo

vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties

prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse

numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje

prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką,

jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už

nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar

jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai

laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir,

grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus

pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo

keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą

grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir

bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta

tvarka.

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos

ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos

tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo

prieplaukoje.

35 straipsnis. Bagažo kvitas

1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas.

2. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų

skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas

1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai

keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už

bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos

neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba

uosto (prieplaukos) administracijai.

2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą

įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį

nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti

jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo

vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

39 straipsnis. Užsakymas

1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis

sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba

fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba

fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.

4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu

arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis. Važtaraštis

1. Važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą arba

fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimą arba

fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas

paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą).

2. Važtaraštį pasirašo siuntėjas. Vežėjas krovinio

priėmimą patvirtina savo parašu ir kalendoriniu spaudu.

3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą,

įpakavimą (tarą) ir kitos.

4. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Vieną

egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį su kroviniu išduoda

gavėjui, trečiąjį pasilieka vežėjas.

5. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas priima

krovinį ir pasirašo važtaraštį.

41 straipsnis. Laivo parengimas

1. Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos

rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos

reikalavimus.

2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti

techninius reikalavimus ir sanitarines sąlygas, nustatytas

Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse, kurias

tvirtina Susisiekimo ministerija.

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį

arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti

krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis,

vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėti krovinio

įpakavimo (taros) trūkumai arba krovinys netinkamas vežti,

siuntėjas arba vežėjas tai privalo nurodyti pakrovimo -

iškrovimo akte.

4. Krovinio kiekis (svoris) nustatomas pagal Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisykles.

5. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas ir siuntėjas

pasirašo pakrovimo - iškrovimo aktą.

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje

nenumatyta kitaip.

2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas,

išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,

nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir

medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir

išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo

terminai

1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai

nustatomi šalių sutartyje.

2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą

sutartyje nustatytu laiku.

3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo

priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami

skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo

ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.

4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų

keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie

laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui

turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams

pasirengti.

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę

nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą

krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo

vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo

nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas

ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti

krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo

atvykimo į paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

1. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui

patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;

3) krovinio kiekį (svorį).

3. Vežėjas išduoda gavėjui ir siuntėjui pakrovimo -

iškrovimo aktą, patvirtinantį krovinio priėmimą vežti ir

pakrovimo ar iškrovimo darbų atlikimą.

4. Pakrovimo - iškrovimo aktas surašomas 3

egzemplioriais. Jį pasirašo vežėjas ir gavėjas. Pakrovimo -

iškrovimo aktas kartu su važtaraščiu ir kroviniu paskirties

punkte išduodamas gavėjui.

5. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su

netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai

gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio

kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas kartu su

gavėju privalo tai nurodyti pakrovimo - iškrovimo akte. Jeigu

surašant šį aktą kyla ginčai dėl krovinio kiekio (svorio)

trūkumų ar sužalojimų, kviečiamas ekspertas.

6. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį

sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies

negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš

uosto ar prieplaukos krovinį.

2. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai

saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po

šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar

Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto

dydžio užmokestis.

3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės,

užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

4. Krovinio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką

nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

49 straipsnis. Licencija (leidimas) verstis krovinių

vežimu tarptautiniais maršrutais

Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais turi teisę

įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu

tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda

Susisiekimo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas

dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių

1. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti

arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją

bei kitus pranešimus.

2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių

ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių

vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai

pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui

ar gavėjui.

3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos

darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama

visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir

nutraukimo trukmę.

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti

gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį.

2. Pašto siuntos pristatymo į laivą ir vežimo terminai

nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo

tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir

informatikos ministerijos taisyklės.

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu

Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja

vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo

laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma

ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,

telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo sutartyje

nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje

pateikti buksyravimui laivus.

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui

nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą

buksyravimui.

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio

laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus,

jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos

įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo

imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą,

stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties

įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo

dokumentuose.

2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš

dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai

nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos

sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas,

privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus

šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl

nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.

2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive

arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar

gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu,

atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus

su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu

nustatyta įstatymų.

61 straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo įgulos nario

sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos darbe ir

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais

dydžiais bei tvarka.

2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo

atlyginti laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo

praradimą, trūkumą ar sužalojimą

1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis

nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar

bagažo priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu

laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo

kokybinių savybių pablogėjimas.

2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį

ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar

bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas

atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar

perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia

vežimo laivu metu.

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą vežimą

1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti

keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus

nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė

netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas

savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,

kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus

laivams

1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam

turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui

susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti

laivų valdytojai.

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems

asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant

vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal

Civilinį kodeksą.

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo,

ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar

nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko

laivo prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų

nustatymas turi būti įformintas raštu.

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių

valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį

kodeksą.

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės

už padarytą žalą negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar

bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio

susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos

atlyginimo pateikimo tvarka

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo

sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio

pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie

pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą

laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas

jos nepatenkino.

2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti

nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties

terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto

priemonių ir jų stovėjimo įrenginių registravimo ir

eksploatavimo taisyklių pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų stovėjimo

įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus

vandenų transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus,

jeigu už tai nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, užtraukia

atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto

laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimą

1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas,

sužalojimas, taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs

sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą,

avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal

baudžiamuosius įstatymus.

2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs

vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti

žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto

įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą

Vidaus vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus

vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta

civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis. Privalomasis keleivių draudimas

Keleiviai, vežami laivais, privalomai draudžiami nuo

nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

74 straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir krovinių

draudimas

Kroviniai ir bagažas, vežami laivais, gali būti

draudžiami savanoriškuoju draudimu.

75 straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės atsakomybės

draudimas

Laivas ir vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami

savanoriškuoju draudimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS