Suvestinė redakcija nuo 2020-07-10

 

Kodeksas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 105-2393, i. k. 0961010KODE00I-1534

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

 

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.

2. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

3. Kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)

 

2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto sąvoka

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė

1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

3. Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas

1. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

2. Neteko galios nuo 2019-11-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

3. Neteko galios nuo 2019-11-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

4. Transporto saugos administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus, atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas, nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

 

41 straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka

1. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys licenciją verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – licencija).

2. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas).

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;

2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi tokius padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;

3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive.

5. Transporto saugos administracija įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja juos apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir išbraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Transporto saugos administraciją.

7. Transporto saugos administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.

8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo ir dokumentų pateikimo diena.

9. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.

10. Transporto saugos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos turėtojas pagal šio straipsnio 9 dalį per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;

2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;

3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Transporto saugos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.

11. Transporto saugos administracija uždraudžia vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

12. Sustabdžiusi licencijos, išskyrus šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytą atvejį, galiojimą arba uždraudusi vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša licencijos arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:

1) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu licencijos turėtojo prašymu), per kurį licencijos turėtojas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;

2) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą arba draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį licencijos arba vežėjo dokumento turėtojas turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.

13. Kai licencijos ar vežėjo dokumento turėtojas pateikia trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir (ar) užtikrina atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ar draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui.

14. Transporto saugos administracija išbraukia licencijos turėtojus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir apie tai paskelbia šio straipsnio 19 dalyje nurodyta tvarka, jeigu:

1) licencijos turėtojas Transporto saugos administracijai pateikia prašymą išbraukti jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo;

2) licencijos turėtojas miršta, o jo teisių ir pareigų neperima įpėdiniai, jis likviduojamas ar nutraukia savo veiklą;

3) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktus (punktą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo priėmimo dienos antrą kartą paaiškėjo, kad licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

15. Apie išbraukimą iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir jo priežastis Transporto saugos administracija licencijos turėtojui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl išbraukimo iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos.

16. Vežėjo dokumento galiojimą sustabdo ar panaikina tik jį išdavusi kompetentinga institucija.

17. Licencijos turėtoją išbraukus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, jis naujai įrašomas į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos.

18. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui, gavusiam pranešimą apie licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukimą iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo arba draudimą vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą.

19. Transporto saugos administracija, įrašiusi licencijos turėtoją į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, sustabdžiusi licencijos galiojimą, panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukusi jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, per 2 darbo dienas apie tai paskelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;

2) licencijos numeris;

3) įrašymo į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą data, licencijos galiojimo sustabdymo data, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data, išbraukimo iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo data.

20. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojas, vykdydamas veiklą, privalo:

1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;

2) pranešti Transporto saugos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento.

21. Licencijos ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Transporto saugos administracija.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

42 straipsnis. Keleivių teisių užtikrinimas ir skundų nagrinėjimas

1. Transporto saugos administracija užtikrina Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo paslaugomis, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis privalo pateikti skundą vežėjui ar terminalo operatoriui.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)

 

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

 

6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai

1. Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija.

3. Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas.

4. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.

5. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė.

6. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje.

7. Transporto saugos administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

 

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai

1. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie verčiasi laivyba šiuose keliuose.

2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui ir kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1942, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

1. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

2. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

 

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos statinius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų

pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto juosta

1. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.

 

12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje

1. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams, žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

2. Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

3. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.

 

13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos

1. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir didžiausiosios apkrovos hidrotechninis įrenginys laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

3. Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams.

4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

7. Vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas.

9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti.

10. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką.

11. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, patogų krovinių krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą.

12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius vidaus vandenų uostus ir prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.

13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – steigėjas).

14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:

1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų.

15. Plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas).

16. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos ribas ir plotus nustato:

1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų.

17. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

18. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą.

19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

20. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba.

21. Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.

22. Vidaus vandenų uoste turi būti:

1) nustatyta teritorija ir akvatorija;

2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgį, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriajame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;

3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;

4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;

5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;

6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;

7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;

8) Transporto saugos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.

23. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.

24. Komercinėje prieplaukoje turi būti:

1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;

2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;

3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

4) ryšio priemonės;

5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;

6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.

25. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja ir į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą įtraukia:

1) Transporto saugos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

26. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Transporto saugos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 22 ar 24 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

27. Kai steigėjas pateikia šio straipsnio 26 dalyje nurodytus dokumentus, nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (komercinė prieplauka) įrašomas (įrašoma) į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą.

28. Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi steigėjo prašymą ir dokumentus įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, juos patikrina. Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų ir duomenų gavimo dienos, patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

29. Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas sustabdomas Transporto saugos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:

1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;

2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;

3) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytus reikalavimus;

4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

30. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo prašymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

31. Kai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pašalina pažeidimus ir pateikia Transporto saugos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai tai pagrindžiančią informaciją, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina pateiktą informaciją ir nustačiusi, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

32. Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija išbraukia vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, jeigu:

1) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą išbraukti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo;

2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl registracijos galiojimo sustabdymo dėl šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo priėmimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatyti reikalavimai;

3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas;

4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

33. Išbraukusi vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, išskyrus šio straipsnio 32 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

34. Jeigu komercinė prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uosto reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 22 dalyje, komercinės prieplaukos valdytojo prašymu šiame straipsnyje nustatyta tvarka ji įrašoma į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo.

35. Transporto saugos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

36. Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas privalo:

1) pranešti Transporto saugos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą.

37. Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Transporto saugos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

 

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai, plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), kurie eksploatuojami šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

15 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas

1. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse.

2. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.

3. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.

4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

5. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.

6. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

8. Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

9. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas

1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras.

2. Vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 6 dalyje.

3. Vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.

4. Vidaus vandenų laivų registro duomenys tvarkomi Vidaus vandenų laivų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.

5. Registruojant Vidaus vandenų laivų registre vidaus vandenų transporto priemones, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, savininko pateikti dokumentai ir duomenys apie vidaus vandenų transporto priemonę sutikrinami su faktiniais duomenimis, patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms, duomenys įrašomi į Vidaus vandenų laivų registrą, suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir registro numeris ir išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre.

6. Vidaus vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre.

7. Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, ankstesnysis savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pakeitęs vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimą, tipą ar eksploatacijos paskirtį, techninius duomenis po rekonstrukcijos, remonto ar statybos, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei kreiptis į Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją dėl naujo vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą patvirtinančio dokumento išdavimo.

8. Vidaus vandenų transporto priemonė išregistruojama iš Vidaus vandenų laivų registro per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, jeigu:

1) to prašo vidaus vandenų transporto priemonės savininkas;

2) vidaus vandenų transporto priemonė, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privaloma, per trejus metus nuo įregistravimo Vidaus vandenų laivų registre dienos arba nuo paskutinės techninės apžiūros galiojimo pabaigos ar jos panaikinimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nepateikiama techninei apžiūrai arba techninės apžiūros metu tris kartus iš eilės nustatomi tie patys trūkumai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, nustatyti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos tvirtinamuose techniniuose ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimuose;

3) per trejus metus nuo vidaus vandenų transporto priemonės, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatliekama, dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, paėmimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nesikreipiama dėl paimto dokumento grąžinimo.

9. Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja šio straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir  Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, su kuriomis sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir atlikti jų techniniai patikrinimai.

10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų laivų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų laivų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra, techninis patikrinimas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas

1. Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas.

2. Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.

3. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai.

4. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus. 

5. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų. Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas yra patvirtinamas kiekvienos techninės apžiūros metu, kuri atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.

6. Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis. Korpuso povandeninės dalies vertinimas neatliekamas, jeigu:

1) pateikiami vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba šalies, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingos institucijos, atsakingos už techninių patikrinimų atlikimą, išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo apžiūrėta, atitinka tos šalies techninius reikalavimus ir nuo šios apžiūros nepraėjo penkeri metai;

2) pateikiami su Transporto saugos administracija sutartis sudariusios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai.

7. Techninė apžiūra laikoma negaliojančia:

1) pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai;

2) vidaus vandenų transporto priemonę eksploatuojant plaukiojimo rajone, kuriame ji neturi  teisės būti eksploatuojama;

3) šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais panaikinus techninės apžiūros galiojimą;

4) kai vidaus vandenų transporto priemonė išregistruojama;

5) kai Transporto saugos administracijai vykdant veiklos kontrolę paaiškėja, kad pateikti vidaus vandenų transporto priemonės dokumentai buvo suklastoti arba juose pateikta informacija yra neteisinga;

6) kai iš Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje laivas eksploatuojamas, kompetentingos institucijos gautas oficialus pranešimas apie saugiai laivybai netinkamą vidaus vandenų transporto priemonės techninę būklę.

8. Dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai:

1) pažeistas ar apgadintas vidaus vandenų transporto priemonės korpusas ir dėl to kyla jos užtvindymo pavojus;

2) neveikia (netinkamai veikia) vairavimo mechanizmas;

3) prateka ar prasiskverbia degalai, eksploatacinės medžiagos ar kiti skysčiai, teršiantys ar galintys užteršti aplinką;

4) vidaus vandenų transporto priemonėje naudojamas variklis, kurio galingumas viršija gamintojo nustatytas didžiausias šiai vidaus vandenų transporto priemonei leistinas reikšmes;

5) įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai;

6) nustatytas vienas (ar daugiau) esminis, turintis tiesioginę įtaką vidaus vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimas.

9. Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų vidaus vandenų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams atlikti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose (toliau – techninis patikrinimas). Techninio patikrinimo metu tikrinama šioje dalyje nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių atitiktis Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytiems techniniams reikalavimams.

10. Techninius patikrinimus atlieka ir techninių patikrinimų liudijimus išduoda susisiekimo ministro sudaryta Techninio patikrinimo komisija arba pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus pripažinta laivų klasifikavimo bendrovė.

11. Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, taip pat kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti šioje dalyje nurodytose vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai ir laikinieji Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai išduodami, pratęsiami, atnaujinami, pakeičiami ir panaikinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

12. Vidaus vandenų laivams, skirtiems keleiviams vežti, motoriniams vidaus vandenų laivams, kurie gali plaukti didesniu kaip 40 km/h greičiu (toliau – greitaeigiai laivai), išduodamas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas galioja penkerius metus, visoms kitoms šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms – dešimt metų.

13. Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms:

1) kuriomis Transporto saugos administracijos leidimu ketinama plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;

2) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas (praradimo atveju Transporto saugos administracijai pateikiama laisvos formos sertifikato praradimo deklaracija, sugadinimo atveju Transporto saugos administracijai grąžinamas sugadintas sertifikatas, o išduotame naujame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas) arba laikinai panaikintas;

3) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;

4) kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas ir kurios atitinka ne visas Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytas sąlygas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti, jeigu Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;

5) kurios buvo taip sugadintos, kad nebeatitinka Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti nustatytų reikalavimų, tačiau Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;

6) plūduriuojantiems įrenginiams ir plūduriuojančioms priemonėms arba kitiems plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra būtinas specialiosioms transporto operacijoms atlikti;

7) kuriose yra naudojamos naujos technologijos, nereglamentuojamos teisės aktuose.

14. Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias Transporto saugos administracija laiko būtinomis. Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas šio straipsnio 13 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais galioja vieną konkretų reisą (kuris turi būti atliktas ne ilgiau kaip per vieną mėnesį), šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šio straipsnio 13 dalies 7 punkte nurodytais atvejais galioja 6 mėnesius (galiojimo terminas gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių, kol bus priimtas techninius reikalavimus nustatantis teisės aktas).

15. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (arba jo įgaliotas asmuo), norintis gauti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, gauti laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, pakeisti galiojantį prarastą ar sugadintą Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą dublikatu, Transporto saugos administracijai pateikia laisvos formos prašymą, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotą techninio patikrinimo liudijimą.

16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitam asmeniui, paskirtam atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus.

17. Transporto saugos administracija įvertina visus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti, jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje nurodytų dokumentų dublikatų) ir apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) bei pateikia priimto sprendimo kopiją.

18. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka pateiktame laivų klasifikavimo bendrovės išduotame techninio patikrinimo liudijime nurodyta informacija neatitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), numatytų techninių reikalavimų, atsisako išduoti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, apie tai susisiekimo ministro nustatyta tvarka praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

19. Transporto saugos administracija, išdavusi ar atnaujinusi Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, panaikina galiojantį sertifikatą, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų, arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko (arba jo įgalioto asmens) prašymu ir apie tai praneša šios vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui).

20. Jeigu nėra Europos Sąjungos ir trečiosios šalies susitarimo dėl vidaus vandenų laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje plaukiojančios trečiosios šalies vidaus vandenų transporto priemonės vidaus vandenų laivybos sertifikatai pripažįstami vadovaujantis Lietuvos Respublikos su šia trečiąja šalimi sudarytais dvišaliais tarptautiniais susitarimais.

21. Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato. Tinkamas saugos lygis užtikrinamas atliekant vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras ir jų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinant vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

162 straipsnis. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas

1. Juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys atlikti burinių jachtų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:

1) asmens turimus specialistus ir nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas ir įrangą, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti;

2) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką. Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį.

3. Asmenys atestuojami arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos.

4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į Atestuotų asmenų sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į šį sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis.

5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

6. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą 3 mėnesiams ir apie tai praneša šiems asmenims. Jeigu asmuo per šioje dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą.

7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu.

8. Informacija apie asmenų statusą, tai yra ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

17 straipsnis. Laivų valdytojai

1. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

 

18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

1. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.

2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3182, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15383

 

3. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

 

19 straipsnis. Laivo įgula

1. Įgula – kapitonai, mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai ir elektrikai, turintys teisę dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.

2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.

3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija, arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus.

4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

1. Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą - škiperis.

2. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3. Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.

4. Neteko galios nuo 2008-11-22.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

1. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.

2. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.

3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir įgulai.

4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.

 

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas, krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

 

22(1) straipsnis. Laivybos sąvoka

Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

 

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai

1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

 

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)

1. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.

2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai

1. Nustatomi šie vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:

1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vandenis ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;

2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą;

3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų.

2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

25 straipsnis. Saugi laivyba

1. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis.

2. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė

1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija. Transporto saugos administracijos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas.

2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl blaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti.

3. Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad Vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą.

4. Transporto saugos administracijos pareigūnai leidžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir grąžina vidaus vandenų transporto priemonės savininkui dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo paimtas šis dokumentas ir panaikinta techninė apžiūra, ir Transporto saugos administracijai pateikus laisvos formos deklaraciją apie trūkumų pašalinimą ir dokumentus ar duomenis, įrodančius, kad šie trūkumai buvo pašalinti, ir nustatyta tvarka atlikus techninę apžiūrą, jeigu ji yra privaloma.

5. Vykdydama techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą, Transporto saugos administracija bet kuriuo metu gali patikrinti vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai pagal šio kodekso 161 straipsnį privaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą, ir įsitikinti, ar ji turi galiojantį atitinkamą dokumentą ir ar atitinka techninius reikalavimus.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačiusi, kad vidaus vandenų transporto priemonė neturi galiojančio Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo arba neturi jo vidaus vandenų transporto priemonėje jos eksploatavimo metu, Transporto saugos administracija uždraudžia tokiai vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti.

7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu Transporto saugos administracija nustato, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonės būklės kyla akivaizdus pavojus joje esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, ji uždraudžia vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti, kol bus pašalinti pavojų sukėlę veiksniai, taip pat nurodo imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos vidaus vandenų transporto priemonei užbaigus reisą ar vežimą saugiai nuplaukti į vietą, kur ją bus galima patikrinti arba suremontuoti.

8. Priėmusi sprendimą uždrausti vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti arba pranešusi vidaus vandenų transporto priemonės savininkui apie ketinimą uždrausti jai toliau plaukti, jeigu nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Transporto saugos administracija sprendimo priėmimo dieną praneša apie šį sprendimą kompetentingai institucijai, kuri išdavė vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba paskutinį kartą jį atnaujino. Sprendime, kuriuo draudžiama laivui toliau plaukti, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys ir informuojama apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti tvarką nustato susisiekimo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

27 straipsnis. Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Transporto saugos administracija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

 

28 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už Susisiekimo ministerijos ir Transporto saugos administracijos veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų dokumentų išdavimu, mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

 

29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

 

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys 

1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą.

3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

Nr. XI-495, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

 

31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

32 straipsnis. Keleivio bilietas

1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.

2. Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.

 

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

 

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.

 

35 straipsnis. Bagažo kvitas

1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.

2. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

 

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas

1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

 

37 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

 

38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

39 straipsnis. Užsakymas

1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.

4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

 

40 straipsnis. Važtaraštis

1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.

2. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

41 straipsnis. Laivo parengimas

1. Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos reikalavimus.

2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.

4. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas, nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

 

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai

1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje.

2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.

4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

 

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

 

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo atvykimo į paskirties punktą.

 

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

1. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;

3) krovinio kiekį (svorį).

3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą.

4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais.

5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui, kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio), kviečiamas ekspertas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

 

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.

2. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

4. Krovinio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

 

49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

 

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos

ar kitų įvykių

1. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus.

2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.

3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

 

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

2. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

 

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

 

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

 

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus.

 

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui.

 

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

 

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

 

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.

2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

 

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.

2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

 

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

 

61 straipsnis. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

 

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą

1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

 

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą vežimą

1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos, kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

 

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus laivams

1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.

2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai.

 

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

 

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

 

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

 

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą

negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

 

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

 

70 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2599, 2016-09-13, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23693

 

71 straipsnis. Žalos, susijusios su navigacinių įrenginių ar hidrotechnikos statinių sugadinimu ar sunaikinimu, atlyginimas ir išlaidų, susijusių su navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimu, atlyginimas

Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2599, 2016-09-13, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23693

 

72 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2599, 2016-09-13, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23693

 

73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

 

74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

 

75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

vidaus vandenų transporto kodekso

priedas

 

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

 

1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191).

2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1).

3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL 2016 L 252, p. 118).

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

 

Pakeitimai:

 

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 

 

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07) 

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

2.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1942, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 4, 6, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 25, 26, 27, 28, 51, 70 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-495, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2009 m. gruodžio 3 d.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4, 6, 13, 16, 18, 19, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4(1) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Pastaba: Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę licenciją verstis krovinių vežimu laivais Lietuvos Respublikoje arba vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais, gali ir toliau vykdyti šią veiklą. Asmens prašymu Lietuvos saugios laivybos administracija turimą licenciją pakeičia šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 41 straipsnyje nurodytu leidimu verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(2) STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4-1, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2599, 2016-09-13, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23693

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir 70, 72 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-764, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18816

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 4-1, 4-2, 6, 13, 16, 18, 19, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 16-1, 16-2, 24-1 straipsniais įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3182, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15383

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas