Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.06.17)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr.6-120

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-318, 93.12.02, Žin.,1993, Nr. 68-1277

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-765, 98.06.04, Žin., 1998, Nr.55-1519 (98.06.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                      KONSTITUCINIO TEISMO

                            ĮSTATYMAS

 

 

            I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS

 

     1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija

 

     Lietuvos  Respublikos   Konstitucinis   Teismas   garantuoja

Lietuvos Respublikos  Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir

konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai

ir kiti  Seimo priimti  aktai neprieštarauja  Konstitucijai, taip

pat   ar    Respublikos   Prezidento    bei   Vyriausybės   aktai

neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

     Konstitucijos   ir   šio   įstatymo   nustatytais   atvejais

Konstitucinis Teismas  teikia Seimui  ir Respublikos  Prezidentui

išvadas.

     Konstitucinis Teismas  yra savarankiškas  ir  nepriklausomas

teismas, kuris  teisminę valdžią  įgyvendina Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

     2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo

 

     Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.

 

     3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas

 

     Konstitucinio Teismo  vidaus klausimus,  teisėjų  profesinio

elgesio  taisykles,   aparato  struktūrą,   raštvedybą  ir  kitus

klausimus  reguliuoja   Konstitucinio  Teismo  reglamentas,  kurį

tvirtina Konstitucinis Teismas.

 

    4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo

                   tvarka

 

     Konstitucinį Teismą  sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems

metams ir tik vienai kadencijai.

     Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu

trečdaliu.   Konstitucinio  Teismo  teisėjus,  taip   pat   ir

atnaujinant  Teismo  sudėtį,  skiria  Seimas  po   lygiai   iš

kandidatų,  kuriuos  pateikia Respublikos  Prezidentas,  Seimo

Pirmininkas  ir  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas.   Teisėjų

kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio  trečiasis

ketvirtadienis.   Valstybės   pareigūnai,    pagal    Lietuvos

Respublikos   Konstituciją  teikiantys  Konstitucinio   Teismo

teisėjų  kandidatūras,  privalo  ne  vėliau  kaip  prieš  tris

mėnesius  iki  eilinės  teisėjų kadencijos  pabaigos  pateikti

Seimui    naujų   teisėjų   kandidatūras.   Naujai    paskirti

Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų

kadencijos  pradžios darbo dieną. Nustatytu  laiku  nepaskyrus

naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol,

kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.

      Kai  Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai  nutrūksta

pirma   laiko,  į  laisvą  vietą  likusiam  kadencijos  laikui

nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu  toks

teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus,  tai

jis  po  ne  mažesnės  kaip trejų metų  pertraukos  gali  eiti

Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.

     Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus

 

     Konstitucinio   Teismo    teisėju   gali    būti   skiriamas

nepriekaištingos  reputacijos   Lietuvos  Respublikos   pilietis,

turintis  aukštąjį   teisinį  išsilavinimą  ir  ne  mažesnį  kaip

dešimties metų  teisinio ar  mokslinio  pedagoginio  darbo  pagal

teisininko specialybę stažą.

     Kandidatų  į  Konstitucinio  Teismo  teisėjus  pavardės  iki

svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.

     Seimui  teikiamas   teisėjų   kandidatūras   svarsto   Seimo

Valstybės ir  teisės komitetas  uždarame posėdyje  ir po  to savo

išvadą praneša Seimui.

 

     5(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos garantijos

 

     Konstitucinio  Teismo savarankiškumą  ir  nepriklausomumą

nuo   kitų  institucijų  užtikrina  jam  įstatymo  laiduojamos

finansinės,     materialinės-techninės    bei    organizacinės

garantijos.

     Konstitucinis  Teismas  yra  finansuojamas  iš  valstybės

biudžeto  užtikrinus  jam galimybę nepriklausomai  ir  deramai

atlikti  konstitucinės  priežiūros funkcijas.  Išlaidų  sąmatą

tvirtina  Konstitucinis Teismas, kuris taip pat  savarankiškai

disponuoja jam paskirtomis lėšomis.

     Pastatai  ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis

Teismas,  yra  valstybės  nuosavybė,  perduota  Konstituciniam

Teismui  valdyti,  naudotis  bei disponuoti  turto  patikėjimo

teisėmis.  Be Konstitucinio Teismo sutikimo šis turtas  negali

būti paimtas nei perduotas kitiems subjektams.

     Konstitucinis   Teismas   taip   pat   savarankiškai   ir

nepriklausomai vykdo informacinį bei organizacinį savo veiklos

aprūpinimą.

     Riboti  šio  įstatymo nustatytas teisines, organizacines,

finansines,  informacines,  materialines-technines  ir   kitas

Konstitucinio Teismo veiklos sąlygas yra draudžiama.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

 

        II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

 

     6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui

 

     Konstitucinio  Teismo  teisėjas  negali  užimti  jokių  kitų

renkamų  ar   skiriamų  pareigų,  dirbti  verslo,  komercijos  ar

kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir

kūrybinį darbą.  Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,

išskyrus  teisėjo  atlyginimą  bei  užmokestį  už  pedagoginę  ar

kūrybinę veiklą.

     Konstitucinio Teismo  teisėjas  negali  dalyvauti  politinių

partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

     Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,

įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.

 

     7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika

 

     Asmuo,  paskirtas   Konstitucinio  Teismo   teisėju,   prieš

pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.

     Nustatomas toks priesaikos tekstas:

     "Aš, (vardas, pavardė),

     PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

     PRISIEKIU garbingai  ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo

teisėjo pareigas;

     PRISIEKIU   ginti    nepriklausomos    Lietuvos    valstybės

konstitucinę  santvarką   ir  saugoti   Konstitucijos  viršenybę,

paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

     Tepadeda man Dievas!"

     Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

     Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

     Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos

Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.

     Konstitucinio Teismo  teisėjas,  įstatymų  nustatyta  tvarka

neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.

Dėl to Seimas priima nutarimą.

 

     8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė

 

     Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.

     Konstitucinio  Teismo teisėjas be  Konstitucinio  Teismo

sutikimo    negali    būti    traukiamas    baudžiamojon    ar

administracinėn  atsakomybėn,  suimamas,  negali  būti  kitaip

suvaržoma   jo   laisvė.  Klausimas  dėl  sutikimo   patraukti

Konstitucinio   Teismo   teisėją   baudžiamojon    atsakomybėn

svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.

     Konstitucinio Teismo  teisėjas, sulaikytas  ar pristatytas į

teisėsaugos įstaigas  be asmens  dokumentų, turi  būti nedelsiant

paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.

     Įeiti į  gyvenamąsias  ar  tarnybines  Konstitucinio  Teismo

teisėjo patalpas,  daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame

automobilyje,  arba   kitoje  asmeninėje  susisiekimo  priemonėje

apžiūrą, kratą  arba  poėmį,  taip  pat  atlikti  teisėjo  asmens

apžiūrą ar  kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą

ar poėmį  leidžiama tik  tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio

Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.

     Baudžiamąją bylą,  kurioje kaltinamas  Konstitucinio  Teismo

teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

     Konstitucinio  Teismo   teisėjas  už  kalbas  ar  balsavimus

Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.

     Konstitucinio Teismo  ir jo  teisėjų įgaliojimai  bei teisės

negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai

 

     Konstitucinio Teismo teisėjai turi lygias teises.

     Konstitucinio   Teismo   teisėjas   turi   teisę   dalyvauti

Konstitucinio Teismo  posėdžiuose su  sprendžiamojo balso  teise,

susipažinti su  visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,

naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

     Konstitucinio  Teismo  teisėjas  siūlo  klausimus  svarstyti

Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.

     Konstitucinio Teismo  teisėjas turi teisę reikalauti iš visų

valstybės institucijų  ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų

ir  jų   pareigūnų,  valstybinių   ir   kitų   įmonių,   įstaigų,

organizacijų,  piliečių  susivienijimų  bet  kokių  dokumentų  ir

informacijos, susijusių  su Teismo  posėdžiui rengiamu  klausimu,

taip pat  gauti pareigūnų  paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.

Teisėjas taip  pat turi  teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,

ekspertus, naudotis  specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti

patikrinimus, išsiųsti paklausimus.

     Konstitucinio Teismo  teisėjas neturi  teisės viešai reikšti

savo nuomonę  dėl klausimo,  kuris yra  svarstomas arba  priimtas

svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

                    sustabdymas

 

     Konstitucinio   Teismo   teisėjo   įgaliojimai   gali   būti

sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:

     1)  šio  įstatymo  nustatyta  tvarka  yra  duotas  sutikimas

patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;

     2) Seimo  nutarimu po  specialios tardymo  komisijos išvados

pradedamas     Seime  apkaltos   procesas  Konstitucinio   Teismo

teisėjui;

     3) įsiteisėjusiu  teismo  sprendimu  teisėjas  pripažįstamas

nežinia kur esančiu.

     Sustabdžius  teisėjo   įgaliojimus,  jis   netenka   teisių,

nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.

     Kai  nebelieka   pagrindo   Konstitucinio   Teismo   teisėjo

įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per

3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu

nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio

Teismo teisėjo  įgaliojimai atstatyti  nuo tos  dienos,  kai  jis

faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie

tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.

 

     11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

                    nutraukimas

 

     Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

     1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

     2) jis miršta;

     3) jis atsistatydina;

     4) negali  eiti savo  pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per

vienerius metus  teisėjas serga  ilgiau kaip  4 mėnesius arba jei

suserga nepagydoma  ar kita  ilgalaike liga,  kliudančia jam eiti

savo pareigas;

     5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

     Šio straipsnio  3  punkte  nustatytu  atveju  sprendimą  dėl

Konstitucinio Teismo  teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas

jo Pirmininko teikimu.

     Šio  straipsnio  4  punkte  nustatytu  atveju  klausimą  dėl

teisėjo įgaliojimų  nutraukimo Seimas  sprendžia tik  tuomet, kai

yra  Konstitucinio   Teismo  sprendimas   ir  sveikatos  apsaugos

ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

 

     12 straipsnis. Materialinės sankcijos

 

     Konstitucinio  Teismo   teisėjas  negali   būti   traukiamas

drausminėn atsakomybėn.  Konstitucinio Teismo  teisėjui už  šiame

įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be

pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti

taikomos materialinės sankcijos - iki 50% sumažinamas atlyginimas

už praėjusį mėnesį.

 

     13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas

 

     Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

     1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;

     2) vadovauja  klausimų,  teikiamų  svarstyti  Konstituciniam

Teismui, rengimui;

     3)  šaukia   Konstitucinio   Teismo   posėdžius   ir   jiems

pirmininkauja;

     4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;

     5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;

     6)  teikia   Konstituciniam  Teismui  tvirtinti  jo  aparato

struktūrą ir  etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir

atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;

     7) leidžia įsakymus ir potvarkius;

     8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

     Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus

klausimus, o  potvarkiais pirmininkas  realizuoja  jam  suteiktas

procesines teises.

     Konstitucinio Teismo  pirmininkas yra Konstituciniam Teismui

skirtų lėšų tvarkytojas.

 

     14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas

 

     Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali

eiti savo  pareigų, šias  pareigas  laikinai  eina  Konstitucinio

Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

     Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti

šias pareigas  teisėjo, Konstitucinio  Teismo pirmininko pareigas

laikinai  eina   didžiausią  teisininko   darbo  stažą   turintis

Konstitucinio Teismo teisėjas.

 

     15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė

           dalyvauti valstybės institucijų posėdžiuose

 

     Konstitucinio Teismo  pirmininkas  ir  teisėjai  turi  teisę

dalyvauti Lietuvos  Respublikos Seimo,  jo komitetų  ir  komisijų

posėdžiuose, Vyriausybės,  Lietuvos teisėjų  senato, prokuratūros

bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.

 

     16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis

                    ir buitinis aprūpinimas

 

     Konstitucinio Teismo  teisėjui  mokamas  30%  didesnis  negu

Aukščiausiojo    Teismo     teisėjo    maksimalus    atlyginimas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis

teisėjas gauna  10% didesnį  atlyginimą negu Konstitucinio Teismo

teisėjo atlyginimas.

     Konstitucinio Teismo  teisėjui, paliekančiam  savo  pareigas

pasibaigus  paskyrimo   laikui  ar  atsistatydinus  dėl  pensinio

amžiaus arba  dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų

dydžio išeitinė  pašalpa. Konstitucinio  Teismo  teisėjui  mirus,

tokio pat  dydžio pašalpa  išmokama jo  šeimai. Kai Konstitucinio

Teismo  teisėjo  įgaliojimai  nutrūksta  kitais  pagrindais,  jam

išmokama 2  mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,

pašalintam iš  pareigų apkaltos  proceso tvarka, išeitinė pašalpa

nemokama.

     Konstitucinio Teismo  teisėjų pensinį  aprūpinimą reguliuoja

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.

     Konstitucinio   Teismo    teisėjui,   neturinčiam   Vilniuje

gyvenamojo ploto  arba gyvenančiam  Vilniuje ir turinčiam teisę į

valstybės   paramą    apsirūpinant   gyvenamosiomis   patalpomis,

Vyriausybė  suteikia   gyvenamąsias  patalpas  kadencijos  laikui

Vilniuje.

     Pasibaigus įgaliojimų  laikui,  išskyrus  kai  Konstitucinio

Teismo teisėjas  pašalinamas iš  pareigų apkaltos proceso tvarka,

teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos

valstybinėse įstaigose,  o jei  galimybių nėra  -  kitas  tolygus

darbas arba pareigos.

 

 

        III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS

 

                     KONSTITUCINIAME  TEISME

 

                1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS

 

     17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir

                    nepriklausomumas

 

     Konstitucinis Teismas,  taip pat  jo teisėjai,  eidami  savo

pareigas, yra  nepriklausomi nuo  jokios valstybės  institucijos,

asmens ar  organizacijos ir  vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos

Konstitucija.

     Konstitucinis  Teismas   klauso  tik   Lietuvos  Respublikos

Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

     Valstybės valdžios  ir valdymo  institucijų, Seimo  narių ir

kitų pareigūnų,  politinių  partijų,  politinių  ir  visuomeninių

organizacijų ar  piliečių kišimasis  į teisėjo  ar  Konstitucinio

Teismo  veiklą   draudžiamas  ir   užtraukia  įstatymų   numatytą

atsakomybę.

     Apie  bandymus   daryti  poveikį   Konstituciniam   Teismui,

atskiriems  jo  teisėjams  Konstitucinio  Teismo  pirmininkas  ar

teisėjas  privalo  nedelsdamas  pranešti  Seimui,  paskelbti  per

masinės informacijos priemones.

     Mitingai, piketai  bei  kitokie  veiksmai  arčiau  negu  75

metrai iki  Konstitucinio Teismo  pastato, taip  pat Teisme,  jei

jais siekiama  paveikti teisėją  arba  Teismą,  yra  kišimasis  į

teisėjo arba Teismo veiklą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-318, 93.12.02, Žin.,1993, Nr. 68-1277

 

     18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas

 

     Apie    Konstitucinio   Teismo   teisminius    posėdžius

paskelbiama   Konstitucinio  Teismo  patalpose  ir   pranešama

visuomenės  informavimo  priemonėms  per  Lietuvos   telegramų

agentūrą (ELTA).

     Konstitucinio  Teismo posėdžiai  yra  vieši,  juos  gali

stebėti  pilnamečiai asmenys bei spaudos  ir  kitų  visuomenės

informavimo   priemonių  atstovai.  Esantys  posėdžių   salėje

asmenys  iš  savo  vietų  gali  įrašinėti,  stenografuoti   ar

užrašinėti posėdį.

     Fotografuoti ir  filmuoti, daryti  videoįrašus,  transliuoti

posėdžius per  radiją ar  televiziją  galima  tik  Konstituciniam

Teismui leidus.

     Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu

tai būtina  valstybės, profesinei,  komercinei ar  kitai įstatymų

saugomai paslapčiai  arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei

garantuoti.

      Jei  yra  pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali  kilti

grėsmė  Teismo  ar  jo dalyvių saugumui, Konstitucinio  Teismo

pirmininkas   gali   duoti  nurodymą  policijai   ar   kitiems

valstybinės  apsaugos darbuotojams tikrinti įeinančių  į  salę

asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

     Konstitucinis  Teismas  gali  pašalinti  iš  salės  asmenis,

kliudančius normaliam Teismo darbui.

     Konstitucinio  Teismo  teisėjų  pasitarimai  ir  balsavimai,

išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.

     Konstitucinio Teismo  nutarimas visada  skelbiamas  posėdžių

salėje viešai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

 

     Konstitucinis Teismas  bylas  nagrinėja  ir  išvadas  priima

kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.

     Tvirtinant Konstitucinio  Teismo reglamentą, keičiant jį bei

sprendžiant kitus  vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis

yra teisėtas,  jei jame  dalyvauja ne  mažiau kaip  pusė visų  jo

teisėjų.

     Sprendimai  priimami   ne  mažesne   kaip   pusės   posėdyje

dalyvaujančių teisėjų  balsų dauguma.  Jei balsai  pasiskirsto po

lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

 

     20 straipsnis. Teismo kalba

 

     Teisena Konstituciniame  Teisme vyksta,  sprendimai priimami

ir  skelbiami   lietuvių  kalba.   Dokumentai,  surašyti  kitomis

kalbomis, teikiami  ir skelbiami  išversti į  lietuvių  kalbą  ir

notaro patvirtinti.

     Posėdžio   dalyviams,    nemokantiems    lietuvių    kalbos,

garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

 

     21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys

 

     Konstituciniame Teisme  būna organizaciniai,  tvarkomieji ir

teisminiai  posėdžiai.   Posėdžius  šaukia  Konstitucinio  Teismo

pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

     Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma  yra  laisva.

Šio  įstatymo  nustatytais atvejais teisminiai posėdžiai  gali

vykti ir laisva forma.

     Teisminiuose posėdžiuose  nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie

posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai

 

     Konstitucinis Teismas  išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas

nutarimą.  Nutarimus   Konstitucinis  Teismas   skelbia  Lietuvos

Respublikos vardu.

     Šio įstatymo  numatytais atvejais  baigiamasis Konstitucinio

Teismo aktas vadinamas išvada.

     Konstitucinis Teismas  atskirais klausimais,  dėl kurių byla

neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.

     Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima

pasitarimų kambaryje.

     Dėl  nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų  paskyrimo

posėdžio  metu  Konstitucinis Teismas gali priimti  sprendimą,

pasitaręs  ir  neišeidamas  į  pasitarimų  kambarį.  Kai  toks

sprendimas   priimtas,  posėdžio  pirmininkas  tuoj   pat   jį

paskelbia ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai

 

     Organizaciniuose  posėdžiuose svarstomi  ir  sprendžiami

vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti

siūlo    Konstitucinio   Teismo   pirmininkas   ir   teisėjai.

Darbotvarkę   bei   posėdžių  grafiką  nustato   Konstitucinis

Teismas.

     Prireikus    į    organizacinius    posėdžius    pakviečiami

mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas

 

     Konstituciniam Teismui  svarstyti  teikiami  klausimai  turi

būti iš  anksto ištirti.  Konstitucinio  Teismo  pirmininkas  tai

atlikti paveda  vienam ar  keliems  teisėjams,  nustatydamas  šio

darbo terminą.

     Konstitucinio  Teismo   pirmininkas  parengiamuosius  darbus

tolygiai paskirsto teisėjams.

     Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:

     1) išsiaiškina,  ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose

nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;

     2) išsiaiškina,  ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose

nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;

     3) nustato,  kokius klausimus  būtina išsiaiškinti iki bylos

rengimo posėdžiui.

 

     25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus

 

     Atlikęs išankstinį  tyrimą  ir  reikalingus  parengiamuosius

veiksmus, teisėjas  surašo pažymą  su pasiūlymais ir praneša apie

ją:

     1)  Konstitucinio  Teismo  pirmininkui,  siūlydamas  priimti

prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo

posėdžiui šio  įstatymo 27  straipsnio  nustatyta  tvarka,  jeigu

prašymas ar  paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir

atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;

     2) Konstitucinio  Teismo pirmininkui,  siūlydamas sugrąžinti

prašymą ar  paklausimą pareiškėjui,  jeigu medžiaga  atitinka šio

įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;

     3) Konstitucinio  Teismo tvarkomajam  posėdžiui,  siūlydamas

priimti sprendimą  atsisakyti nagrinėti  prašymą  ar  paklausimą,

jeigu medžiaga  atitinka šio  įstatymo  69  ir  80  straipsniuose

nurodytas sąlygas.

     Spręsdamas šio  straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytus  klausimus,  Konstitucinio  Teismo  pirmininkas  priima

potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio

Teismo pirmininko  kyla nesutarimų,  tokie  klausimai  perduodami

svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

 

     26   straipsnis.   Respublikos  Prezidento,   Seimo   ir

                        Vyriausybės aktų galiojimo sustabdymas

 

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos

Prezidento   teikimą  ištirti,  ar  Vyriausybės  aktas  atitinka

Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma

ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas

aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento dekretas,

Vyriausybės aktas atitinka  Konstituciją ir įstatymus, ne vėliau

kaip per 3 dienas turi būti atliktas  išankstinis  tos medžiagos

tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas

klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

      Jeigu   Konstitucinis  Teismas  priima  sprendimą  priimti

nagrinėti prašymą,  Konstitucinio Teismo  pirmininkas  tuoj  pat

apie   tai   oficialiai  paskelbia  “Valstybės   žiniose”   arba

specialiame  Seimo  leidinyje, arba  laikraščiuose per  Lietuvos

telegramų  agentūrą  (ELTA).  Šiame  pirmininko  pranešime  turi

būti nurodytas tikslus  ginčijamo akto  pavadinimas, jo priėmimo

data ir tai, jog pagal  Lietuvos  Respublikos Konstitucijos  106

straipsnį   minėto    akto  galiojimas   sustabdomas   nuo   šio

oficialaus  paskelbimo  dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo

dėl šios bylos paskelbimo.

     Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,

priima   nutarimą,    kad   ginčijamas    aktas    neprieštarauja

Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai

oficialiai paskelbia  šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuose

leidiniuose.  Šiame  Konstitucinio  Teismo  pirmininko  pranešime

nurodomas tikslus  ginčijamo  akto  pavadinimas,  priėmimo  data,

Konstitucinio Teismo  nutarimo šiuo  klausimu esmė,  jo  priėmimo

data, taip  pat tai,  kad  nuo  šio  nutarimo  paskelbimo  dienos

atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

Nr. VIII-765, 98.06.04, Žin., 1998, Nr.55-1519 (98.06.17)

 

     27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui

 

     Bylą  Konstitucinio   Teismo  posėdžiui   rengia  pirmininko

paskirtas Konstitucinio  Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas

teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.

     Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:

     1) reikiamais  atvejais apklausia  pareiškėją ar  jo atstovą

apie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu tai

reikalinga, pateikti papildomų įrodymų;

     2) reikiamais  atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar jo

atstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus bei

turimus  įrodymus,   prireikus   pasiūlo   jam   raštu   pateikti

paaiškinimus dėl bylos;

     3) apklausia  liudytojus ir  sprendžia,  ar  juos  šaukti  į

Teismą;

     4) išreikalauja  iš valstybės institucijų, kitų organizacijų

bei asmenų  rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingą

medžiagą;

     5) skiria  ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,

nesuinteresuotus bylos baigtimi;

     6)  atlieka   kitus  būtinus   bylai   parengti   teisminiam

nagrinėjimui veiksmus.

     Bylos medžiaga  - prašymo  patikrinti teisės  akto atitikimą

Konstitucijai  ar  įstatymams  nuorašai,  tikrinamų  teisės  aktų

nuorašai, kitų  gautų dokumentų nuorašai - dalyvaujantiems byloje

asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla

pradedama rengti teisminiam posėdžiui.

     Atlikęs parengiamuosius  veiksmus ir  laikydamas,  jog  byla

pakankamai parengta,  teisėjas tvarkomajame  Konstitucinio Teismo

posėdyje siūlo  priimti sprendimą  skirti bylą  nagrinėti  Teismo

posėdyje.

 

     28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis

 

     Konstitucinio Teismo  tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:

šio įstatymo  26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;

visi atsisakymo  nagrinėti prašymą  ar paklausimą  atvejai;  bylų

parengimo nagrinėti  ir  kiti  pasirengimo  teisminiam  posėdžiui

klausimai.

     Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos

parengimo teisminiam  nagrinėjimui, Konstitucinis  Teismas priima

vieną iš šių sprendimų:

     1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją

pranešėją;

     2) grąžinti bylą papildomai ištirti;

     3)  atsisakyti   nagrinėti  bylą   šio  įstatymo  69  ir  80

straipsniuose nustatyta tvarka.

     Konstitucinio   Teismo    tvarkomajame   posėdyje    rašomas

protokolas.

     Konstitucinio  Teismo  pirmininkui  pakvietus,  tvarkomajame

posėdyje  gali   dalyvauti   mokslininkai,   specialistai,   kiti

reikalingi  asmenys.   Posėdžio  pirmininkui   leidus,  jie  gali

pasisakyti.

 

     29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

                    terminai

 

     Konstitucinis Teismas,  gavęs šio  įstatymo nustatyta tvarka

jam žinybingą  kreipimąsi -  prašymą ar  paklausimą,  -  turi  ne

vėliau kaip  per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiam

Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.

     Bylos  nagrinėjimas   turi  būti   užbaigtas  ir   galutinis

nutarimas ar  išvada priimti  ne vėliau  kaip per  4 mėnesius nuo

prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu

Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.

 

     30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo

                    ribos

 

     Konstitucinis  Teismas   tiria  ir   sprendžia  tik   teisės

klausimus.

 

     31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

 

     Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:

     pareiškėjas -  valstybės  institucija,  Seimo  narių  grupė,

kuriems įstatymai  suteikia teisę  kreiptis į Konstitucinį Teismą

su  prašymu   ištirti  teisės  akto  atitikimą  Konstitucijai  ar

įstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai;

     suinteresuotas  asmuo   -  valstybės  institucija,  priėmusi

teisės aktą,  kurio atitikimą  Konstitucijai ar įstatymams reikia

ištirti,  bei  jos  atstovas;  Seimo  narys  ar  kitas  valstybės

pareigūnas, kurio  veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti

dėl  jam   pradėtos  Seime   apkaltos  bylos,  bei  jo  atstovas;

Respublikos Prezidentas,  kai teikiama  išvada dėl  jo  sveikatos

būklės, bei jo atstovas.

     Dalyvaujantys byloje  asmenys turi lygias procesines teises.

Jie turi  teisę susipažinti  su bylos  medžiaga,  daryti  iš  jos

išrašus,  nuorašus,   kopijas,  pareikšti   nušalinimus,   teikti

įrodymus, dalyvauti  tiriant įrodymus,  užduoti klausimų  kitiems

dalyvaujantiems  byloje   asmenims,  liudytojams  ir  ekspertams,

pareikšti prašymus,  duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus

ir samprotavimus,  prieštarauti kitų  dalyvaujančių byloje asmenų

prašymams, argumentams ir samprotavimams.

 

     32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme

 

     Dalyvaujantys  byloje asmenys savo bylas  Konstituciniame

Teisme  gali  vesti  patys  arba per atstovus.  Paties  asmens

dalyvavimas  byloje neatima iš jo teisės turėti  šioje  byloje

atstovus.

     Įstatyminiais  atstovais laikomi  atitinkamų  institucijų

vadovai,    veikiantys   pagal   įstatymo   jiems    suteiktus

įgaliojimus.  Jie pateikia Konstituciniam Teismui  dokumentus,

patvirtinančius jų pareigas. Įstatyminiu atstovu  laikomas  ir

Seimo  narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai),  kurį

(kuriuos)  savo  prašyme  nurodo  pasirašydami  po  juo   visi

besikreipiantys  Seimo  nariai, jeigu jų  parašai  patvirtinti

Seimo  Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi

į  Konstitucinį  Teismą, atstovauja nutartį  priėmęs  teisėjas

(arba kolegijos pirmininkas).

     Dalyvaujančių   byloje   įgaliotais   atstovais    (pagal

pavedimą)  Konstituciniame Teisme gali būti advokatai,  mokslo

laipsnius  turintys  teisininkai,  taip  pat  teisinio   darbo

aukščiausiose   valstybės   institucijose   patirtį   turintys

asmenys.  Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato  orderiu.

Kitiems  nurodytiems asmenims įgaliojimus  išduoda  atitinkamų

institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo  narių

grupės   įstatyminis  atstovas.  Institucijos   vadovas   savo

įstaigai  atstovauti  gali įpareigoti  ir  kitą  tos  įstaigos

specialistą, išduodamas jam įgaliojimą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     33 straipsnis. Proceso dalyviai

 

     Proceso  dalyviais   šiame  įstatyme  laikomi  dalyvaujantys

byloje asmenys,  jų atstovai,  liudytojai,  ekspertai,  pakviesti

specialistai ir vertėjai.

 

     34 straipsnis. Įrodymai

 

     Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais

remdamasis Konstitucinis  Teismas konstatuoja  esant  aplinkybių,

pagrindžiančių  dalyvaujančių   byloje  asmenų  reikalavimus  bei

atsikirtimus, arba jų nesant.

     Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų

paaiškinimais,  liudytojų   parodymais,  rašytiniais   įrodymais,

daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

     Kiekvienas  dalyvaujantis  byloje  asmuo  turi  įrodyti  tas

aplinkybes,  kuriomis  remiasi,  keldamas  savo  reikalavimus  ir

atsikirsdamas.

     Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys.  Teismas

gali pasiūlyti jiems pateikti papildomų įrodymų.

     Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina

turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

     Aplinkybių,   Konstitucinio    Teismo   pripažintų   visiems

žinomomis, nereikia įrodinėti.

     Faktai, nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimu  vienoje

byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

 

     Konstituciniam Teismui  pateikti įrodymai   neturi iš anksto

nustatytos galios.

     Teismas įrodymus  įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,

pagrįstą visapusišku,  išsamiu  ir  objektyviu  bylos  aplinkybių

visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.

 

     36 straipsnis. Liudytojas

 

     Liudytoju gali  būti kiekvienas  asmuo,  kuris  gali  žinoti

kokių nors su byla susijusių aplinkybių.

     Šaukiamas kaip  liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar

pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.

     Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,

kurios Teismo  pripažintos  nesvarbiomis,  liudytojui  gali  būti

paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių

į posėdį  antrą  kartą  šaukiamas,  jis  gali  būti  priverstinai

policijos atvesdinamas.

     Už atsisakymą  ar vengimą  duoti parodymus  arba už  žinomai

melagingą  parodymą   liudytojas  atsako   pagal   baudžiamuosius

įstatymus.  Apie   atsakomybę   Konstitucinio   Teismo   posėdyje

liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

     Dėl atvykimo  pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo

posėdyje liudytojo  turėtos išlaidos  apmokamos iš Konstituciniam

Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

 

     37 straipsnis. Ekspertas

 

     Ekspertu gali  būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių

išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai.

     Klausimus, kuriais  turi būti  gauta eksperto  išvada,  turi

teisę  pateikti   teisėjas,  rengiantis   bylą  nagrinėjimui,   o

posėdžio metu  - kiekvienas  dalyvaujantis byloje  asmuo.  Tokius

klausimus galutinai nustato Teismas.

     Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas

atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

     Ekspertas  turi   teisę  susipažinti   su  bylos   medžiaga,

dalyvauti  nagrinėjant  bylą,  užduoti  klausimų  dalyvaujantiems

byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.

     Už neatvykimą  Teismui ar teisėjui šaukiant ar už atsisakymą

duoti išvadą  be svarbių  priežasčių ekspertui gali būti skiriama

bauda.

     Už žinomai  melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus.  Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to

pasirašo.

     Ekspertui už  darbą, jeigu  tas darbas nepriklauso jam pagal

pareigas,  ir   kitos  jo   turėtos   išlaidos   dėl   dalyvavimo

Konstitucinio Teismo  posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui

šiems tikslams skirtų lėšų.

 

     38 straipsnis. Eksperto išvada

 

     Eksperto išvada  pateikiama raštu  ir išdėstoma  ekspertizės

akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados

ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.

     Jei  yra   keli  ekspertai,   jie,  prieš   duodami  išvadą,

tarpusavyje  pasitaria.  Jeigu  ekspertai  prieina  prie  bendros

išvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys

su kitais, surašo savo atskirą išvadą.

     Eksperto išvada  Konstituciniam  Teismui  neturi  iš  anksto

nustatytos galios.

 

     39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų

                    apmokėjimas

 

     Dalyvaujantiems  byloje  asmenims  išlaidas,  susijusias  su

buvimu  ir  dalyvavimu  Konstitucinio  Teismo  teisenoje,  apmoka

įstaigos, kurioms jie atstovauja.

 

     40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas

 

     Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:

     1) nustatytu  laiku be  pateisinamų priežasčių pareigūnai ir

asmenys neįvykdo  Konstitucinio Teismo  ar jo teisėjo reikalavimų

pateikti jam  dokumentus ar  medžiagą, patvirtinti  dokumentus ar

aktų tekstus, atlikti tyrimus;

     2)  be   pateisinamų  priežasčių   liudytojas  ar  ekspertas

neatvyksta,  atsisako  atvykti  arba  nepraneša  apie  negalėjimą

atvykti į Konstitucinį Teismą ar pas teisėją;

     3) ekspertas be svarbių priežasčių atsisako duoti išvadą;

     4) dalyvaujantis  procese asmuo  po įspėjimo  vėl  kalba  be

eilės arba užgaulioja posėdžio dalyvius ar Teismą;

     5) esantis  posėdžių salėje asmuo pažeidžia tvarką, neklauso

posėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos.

     Konstitucinis Teismas  turi teisę skirti baudą piliečiams ir

dalyvaujančių byloje  asmenų  atstovams  -  iki  vieno  vidutinio

mėnesinio darbo  užmokesčio dydžio,  o pareigūnams  - iki keturių

vidutinių  mėnesinių   darbo  užmokesčių   dydžio  už   kiekvieną

pažeidimo atvejį.

     Kai šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje  nurodyti  pažeidimai

padaromi posėdžio   metu,  Konstitucinio  Teismo  sprendimas  dėl

baudos  paskyrimo  priimamas  posėdžio  metu  nedelsiant.  Kitais

atvejais sprendimas  dėl baudos  paskyrimo priimamas po ištyrimo.

Visais  atvejais   Konstitucinio  Teismo  sprendimas  dėl  baudos

paskyrimo įrašomas  į posėdžio  protokolą, kur nurodoma pažeidėjo

vardas, pavardė, darbovietė ir adresas.

     Konstitucinio  Teismo   sprendimas  dėl   baudos   paskyrimo

(posėdžio  protokolo   išrašas)  siunčiamas     teismo  anstoliui

vykdyti.

 

     41 straipsnis. Prašymų sujungimas

 

     Konstitucinis Teismas,  nustatęs,  kad  yra  du  ar  daugiau

prašymų patikrinti  to paties teisės akto atitikimą Konstitucijai

ar įstatymams,  iki  teisminio  nagrinėjimo  pradžios  gali  juos

sujungti į  vieną bylą.  Šiuo atveju Konstitucinis Teismas priima

motyvuotą sprendimą.

 

     42 straipsnis. Konstitucinio Teismo šaukimai

 

     Dalyvaujantiems  byloje  asmenims  ir  jų  atstovams  Teismo

šaukimais pranešama  apie Konstitucinio  Teismo  posėdžio  laiką,

atskirų  procesinių  veiksmų  atlikimo  laiką  ir  vietą.  Teismo

šaukimais   į Teismą  taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai ir

vertėjai. Šaukime nurodomos neatvykimo į Teismą pasekmės.

     Šaukimai pristatomi per kurjerius ar paštu. Šaukimo įteikimo

adresatui laikas  pažymimas įteikiamajame  šaukime  ir    Teismui

grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.

     Teismo šaukimai  į posėdį  dalyvaujantiems  byloje  asmenims

turi būti  išsiųsti ne  vėliau kaip  prieš 7  dienas iki posėdžio

pradžios.

 

     43 straipsnis. Pranešimai apie posėdį

 

     Konstitucinio Teismo  teisėjams pranešimai apie posėdį  turi

būti įteikti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios.

Nagrinėjamos  bylos   medžiagos  nuorašai   teisėjams   įteikiami

pradėjus išankstinį medžiagos tyrimą.

 

 

               2 SKIRSNIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

 

     44 straipsnis. Teisminis posėdis

 

     Byla Konstitucinio  Teismo  posėdyje  nagrinėjama,  tik  kai

dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pranešta.

     Dalyvaujančių byloje  asmenų ir  jų  atstovų  neatvykimas  į

Teismo posėdį  nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai

bei kitiems sprendimams priimti.

     Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai

ištirti  įrodymus:   išklausyti   dalyvaujančių   byloje   asmenų

paaiškinimų, liudytojų  parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su

rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus.

     Kol  pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti  arba

jos  svarstymas bus atidėtas, Teismas neturi teisės  nagrinėti

kitų  bylų,  išskyrus  procesinių sprendimų  dėl  kitos  bylos

skyrimo   nagrinėti   teisminiame  posėdyje   ar   dėl   bylos

nagrinėjimo termino pratęsimo priėmimą.

     Kalbėti Teisme  gali tik  dalyvaujantys byloje  asmenys,  jų

atstovai,  liudytojai,   ekspertai,   kviesti   specialistai   ar

pareigūnai.

     Tais  atvejais,  kai  į teisminį  posėdį  neatvyksta  nė

vienas  iš  kviestųjų dalyvauti byloje asmenų ir  jų  atstovų,

teisminis posėdis vyksta laisva forma.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     45 straipsnis. Teisminio posėdžio pirmininkas

 

     Teisminiame  posėdyje   pirmininkauja  Konstitucinio  Teismo

pirmininkas,  o  jei  jo  nėra,  jo  pareigas  laikinai  einantis

Konstitucinio Teismo  teisėjas, o  jei ir jų nėra - Konstitucinio

Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas.

     Posėdžio pirmininkas  vadovauja posėdžiui,  imasi  priemonių

visoms bylos  aplinkybėms visapusiškai,  iki galo  ir objektyviai

ištirti; šalina  iš proceso visa tai, kas nesusiję su nagrinėjamu

klausimu;  nutraukia  proceso  dalyvius,  jeigu  jie  kalba  apie

klausimus, nesusijusius  su nagrinėjama  byla arba   nežinybingus

Konstituciniam  Teismui;   atima  iš   kalbėtojų  žodį,  kai  jie

savavališkai pradeda  kalbėti, kai  neįvykdo posėdžio  pirmininko

reikalavimų, kai  kalba šiurkščiai ar įžeidžiančiai arba kai rodo

nepagarbą Konstitucijai ar valstybės konstitucinei santvarkai.

     Posėdžio pirmininkas  turi teisę pašalinti iš posėdžių salės

kiekvieną, kas  pažeidžia tvarką  arba neklauso  jo  reikalavimų.

Dalyvaujantį byloje asmenį galima pašalinti Teismo sprendimu, kai

jo nepaveikia posėdžio pirmininko įspėjimas.

     Posėdžio  pirmininkas   įspėja  esančius   posėdžių   salėje

asmenis, jeigu   jų elgesys trukdo vesti posėdį, kad pakartotinai

pažeidus tvarką jie gali būti pašalinti iš salės.

     Posėdžio pirmininkas  skelbia posėdžio  pertrauką,  kai  jos

reikia  poilsiui,  kai  dalyvaujantiems  byloje  asmenims  būtina

pasirengti baigiamajai  kalbai, kai  pasibaigia darbo laikas, kai

kliudoma normaliai dirbti ir kitais atvejais.

 

     46 straipsnis. Teisminio posėdžio tvarka

 

     Esantys posėdžių  salėje asmenys  privalo išlaikyti rimtį ir

pagarbą Teismui,  be prieštaravimų  klausyti posėdžio  pirmininko

reikalavimų laikytis tvarkos.

     Nepilnamečiai, jeigu  jie nėra  liudytojai, į  posėdžių salę

neįleidžiami.

     Teisėjams įeinant  į  posėdžių  salę  ir  išeinant  iš  jos,

skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą, visi esantieji

posėdžių  salėje   atsistoja.  Visi  proceso  dalyviai  į  Teismą

kreipiasi,  kalba,   savo  parodymus   bei   paaiškinimus   duoda

stovėdami. Į  Teismą kreipiamasi žodžiais "Aukštasis Teisme" arba

"Gerbiamasis Teisme".

     Konstitucinio Teismo  posėdžio metu  tvarką prižiūri  Teismo

tvarkdarys.  Jo   reikalavimai  laikytis   tvarkos  arba  vykdyti

posėdžio pirmininko nurodymus proceso dalyviams yra privalomi.

     Jeigu posėdžio  metu jame  dalyvaujantys  asmenys  pažeidžia

tvarką, neklauso  posėdžio pirmininko  ar tvarkdario  reikalavimų

laikytis tvarkos  arba  pažeidžia  kitas  Konstituciniame  Teisme

priimtas taisykles,  jie gali  būti pašalinami  iš posėdžių salės

bei traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.

 

     47 straipsnis. Parengiamoji teisminio posėdžio dalis

 

     Paskirtu   laiku   posėdžio   pirmininkas   paskelbia,   kad

pradedamas Konstitucinio  Teismo posėdis,  ir praneša,  kuri byla

turi būti nagrinėjama.

     Konstitucinio Teismo  posėdžio sekretorius praneša, kurie iš

šauktųjų  asmenų   yra  atvykę,   kas  žinoma  apie  kitų  asmenų

neatvykimo priežastis.

     Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, patikrina pareigūnų ir

atstovų įgaliojimus.  Jei kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų

neatvyko ar  atstovas neturi  reikiamo įgaliojimo,  Konstitucinis

Teismas sprendžia, ar galima pradėti nagrinėti bylą.

     Posėdžio  pirmininkas   išaiškina   dalyvaujantiems   byloje

asmenims ir ekspertams jų teises ir pareigas, o kitiems šauktiems

asmenims - jų pareigas ir atsakomybę.

     Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus ir

juos išsprendžia.

 

     48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir

                    nušalinimas

 

     Konstitucinio  Teismo   teisėjas  nusišalina  ar  gali  būti

nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:

     1) jis  yra  dalyvaujančių  byloje  asmenų  giminaitis,  kai

svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;

     2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme

nagrinėjama byla.

     Jei  yra   aplinkybių,  nurodytų  šio  straipsnio  pirmojoje

dalyje, prieš  bylos nagrinėjimo  pradžią teisėjas  privalo raštu

apie tai  pareikšti ir  prašyti Konstitucinio  Teismo spręsti  jo

nušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai

nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

     Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turi

išklausyti dalyvaujančių  byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo ar

nušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje.

 

     49 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

 

     Atidėti  bylos   nagrinėjimą  galima   Konstitucinio  Teismo

sprendimu, jeigu:

     1) klausimas  nepakankamai  parengtas  ir  reikia  papildomo

tyrimo;

     2) būtina išreikalauti naujus įrodymus;

     3) atsiranda kitų svarbių priežasčių.

     Konstitucinis Teismas,  atidėdamas bylos  nagrinėjimą,  gali

paskirti kito  posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbti

atvykusiems asmenims.

     Atidėdamas  pradėtos   bylos   nagrinėjimą,   Teismas   gali

apklausti  atvykusius   liudytojus,  kurie   iš  naujo  paprastai

nebešaukiami.

     Atnaujinęs atidėtos  bylos nagrinėjimą, Teismas nusprendžia,

ar ją  pradėti nagrinėti  iš pradžių  ar nuo  tos teismo  proceso

vietos, kurioje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

 

     50 straipsnis. Įrodymų tyrimas

 

     Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas nuo teisėjo pranešėjo

pasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada ir

pagrindas, turimos medžiagos turinys ir kiti reikalingi duomenys.

Konstitucinio Teismo teisėjai gali užduoti klausimų pranešėjui.

     Po    to    išklausomi   dalyvaujančių   byloje   asmenų

paaiškinimai  pradedant  pareiškėju. Šie  asmenys  turi  teisę

užduoti  vienas  kitam  klausimų, pasakyti  savo  nuomonę  dėl

kiekvieno  kito asmens pareiškimo bei prašymo. Jiems  klausimų

gali   užduoti  ir  Konstitucinio  Teismo  teisėjai.  Posėdžio

pirmininkas  garsiai  perskaito  rašytinius  tų  dalyvaujančių

byloje asmenų paaiškinimus, kurie neatvyko į posėdį.

     Prieš apklausdamas  liudytojus, posėdžio pirmininkas nustato

jų asmens  tapatybę, pasirašytinai įspėja juos dėl atsakomybės už

atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už žinomai melagingus

parodymus.

     Po liudytojo  parodymų jam  gali  būti  užduodama  klausimų.

Rašytiniai  liudytojų   parodymai  garsiai   perskaitomi   Teismo

posėdyje.

     Rašytiniai įrodymai  arba  jų  apžiūros  protokolai  garsiai

perskaitomi   Teismo    posėdyje   ir    pateikiami   susipažinti

dalyvaujantiems  byloje   asmenims,  kurie   po  to   gali  duoti

paaiškinimus.

     Daiktinius  įrodymus   apžiūri  Teismas;   jie  parodomi  ir

dalyvaujantiems byloje  asmenims, o  prireikus  -  ekspertams  ir

liudytojams. Dalyvaujantys  byloje asmenys  dėl daiktinių įrodymų

gali duoti paaiškinimus.

     Ekspertizės  aktas  garsiai  perskaitomas  Teismo  posėdyje.

Ekspertui gali  būti užduodama  klausimų. Prireikus  Teismas gali

paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

     Į posėdį kviesti specialistai pateikia savo paaiškinimus

jiems   iškeltais   klausimais,   išdėsto   savo   argumentus.

Specialistams gali būti užduodama klausimų.

     Kai  išnagrinėti   visi   įrodymai,   posėdžio   pirmininkas

paklausia dalyvaujančių  byloje asmenų,  ar  jie  nori  papildyti

bylos medžiagą.  Prašymus Teismas  išsprendžia, priimdamas dėl jų

sprendimus.  Kai   prašymai  išspręsti  arba  jų  nėra,  posėdžio

pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas yra baigtas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     51 straipsnis. Teisminiai ginčai

 

     Teisminiai ginčai  susideda iš  dalyvaujančių byloje  asmenų

kalbų.

     Teisminiuose ginčuose  pirmieji pasisako  pareiškėjas ir  jo

atstovas, po to - suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.

     Po to  dalyvaujantys byloje  asmenys gali  pasisakyti  antrą

kartą dėl  to, kas  pasakyta ginčuose.  Paskutinio  žodžio  teisė

visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui.

     Jeigu Konstitucinis Teismas teisminių ginčų metu pripažįsta,

jog reikia  išsiaiškinti naujas  aplinkybes,  turinčias  reikšmės

bylai,  arba   ištirti  naujus  įrodymus,  jis  priima  sprendimą

atnaujinti įrodymų  tyrimą. Baigęs  įrodymų tyrimą,  Teismas  vėl

išklauso teisminius ginčus bendra tvarka.

 

     52 straipsnis. Protokolavimas

 

     Dėl kiekvieno  Teismo posėdžio,  taip pat  kiekvieno atskiro

procesinio veiksmo,  atliekamo ne  posėdyje, rašomas  protokolas.

Protokolus rašo posėdžių sekretorius.

     Konstitucinio Teismo posėdžio protokole nurodoma:

     posėdžio vieta ir data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

     posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos;

     dalyvaujančių   teisėjų   vardai   ir   pavardės,   posėdžių

sekretorius;

     nagrinėjamas klausimas;

     duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis;

     dalyvaujantys liudytojai ir ekspertai;

     kiti posėdyje dalyvaujantys oficialūs asmenys;

     Konstitucinio  Teismo   veiksmų  nuosekli   tvarka   ir   jų

rezultatai;

     Konstitucinio Teismo sprendimai;

     dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir pasisakymai;

     įrašas apie liudytojų ir ekspertų įspėjimą dėl atsakomybės;

     liudytojų ir ekspertų parodymai;

     dalyvaujantiems byloje  asmenims, liudytojams  ir ekspertams

pateikti klausimai ir atsakymai į juos;

     dokumentų ir kitų įrodymų apžiūros duomenys;

     ginčų turinys;

     faktai, kuriuos  dalyvaujantys byloje asmenys prašė pažymėti

protokole;

     tvarkos  pažeidimai   bei  kiti   nepagarbos  Konstituciniam

Teismui faktai,  įspėjimai, baudos  ir kitos  procesinio poveikio

priemonės;

     kad nutarimas ar kitas sprendimas perskaitytas garsiai.

     Protokole  turi  būti kiek galima tiksliau  ir  išsamiau

atspindėta Konstitucinio Teismo posėdžio eiga ir visos kalbos.

Raštu  pateikti  ir  pasirašyti liudytojų parodymai,  ekspertų

išvados  ar  kitų proceso dalyvių paaiškinimai pridedami  prie

protokolo kaip jo sudėtinė dalis. Žodžiu apklaustas liudytojas

savo  parodymus  gali taip pat pateikti raštu.  Jie  pridedami

prie protokolo.

     Garso įrašai,  videoįrašai ar kino juostos, kuriuos posėdžio

metu daro Konstitucinis Teismas, pridedami prie protokolo ir jame

tai pažymima.

     Protokolas turi  būti  surašytas  per  2  dienas  baigus  ar

atidėjus posėdį.  Atspausdintą protokolą  pasirašo  Konstitucinio

Teismo pirmininkas ir posėdžių sekretorius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     53 straipsnis. Konstitucinio Teismo pasitarimo slaptumas

 

     Konstitucinio   Teismo   teisėjai,   dalyvavę   teisminiuose

ginčuose, išeina  į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Apie tai

posėdžio  pirmininkas   paskelbia   esantiems   posėdžių   salėje

asmenims.

     Pasitarimo ir  nutarimo ar  išvados priėmimo metu pasitarimų

kambaryje gali  būti tik  Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio

pirmininkas   vadovauja    teisėjų   pasitarimui,   garantuodamas

teisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę,

siekdamas  visapusiško   ir  išsamaus   apsvarstymo,  organizuoja

balsavimą, sprendimo  fiksavimą ir  surašymą.  Kai    pasitarimas

baigtas,  Konstitucinis   Teismas  į   pasitarimų  kambarį   gali

pakviesti Teismo  tarnautoją, kad  šis  užrašytų  jam  diktuojamą

Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą.

     Nei Konstitucinio  Teismo teisėjai,  nei posėdyje  dalyvavęs

tarnautojas  neturi  teisės  paskelbti  nei  nuomonių,  pareikštų

pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.

 

     54 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant   nutarimą

 

     Priimdamas nutarimą, Teismas įvertina įrodymus, konstatuoja,

kurios svarbios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos,

kuria Konstitucijos  ar įstatymo  norma turi būti remiamasi šioje

byloje ir ar prašymas yra tenkintinas.

     Teismas  pagrindžia   nutarimą  tik  tais  įrodymais,  kurie

ištirti Teismo posėdyje.

     Teismas, pasitarimo  metu pripažinęs,  jog būtina išaiškinti

naujas aplinkybes  arba ištirti naujus įrodymus, priima sprendimą

atnaujinti bylos  nagrinėjimą  ir  nustato,  kuriuos  procesinius

veiksmus reikia papildomai atlikti.

 

     55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka

 

     Konstitucinio   Teismo   nutarimas   dėl   bylos   priimamas

pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip

per 1 mėnesį baigus nagrinėti bylą.

     Nutarimas priimamas balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia  posėdžio pirmininko balsas. Teisėjai neturi teisės

atsisakyti balsuoti arba susilaikyti.

     Priimtas nutarimas  išdėstomas  raštu  ir  visų  dalyvavusių

teisėjų pasirašomas.

     Pataisos nutarime  turi būti  aptartos raštu  prieš  teisėjų

parašus.

 

     56 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo turinys

 

     Konstitucinio Teismo  nutarimas  dėl  bylos  surašomas  kaip

atskiras dokumentas.

     Jame nurodoma:

     nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta;

     Konstitucinio Teismo sudėtis;

     posėdžių sekretorius;

     dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai;

     nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas;

     Konstitucijos  ir   šio  įstatymo  straipsniai,  nustatantys

Konstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą;

     reikalavimas, esantis kreipimesi;

     teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas,

visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis;

     Seimo nario  ar valstybės  pareigūno veiksmai ar sprendimas,

kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas;

     aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas;

     argumentai ir  įrodymai, kuriais  grindžiamas  Konstitucinio

Teismo   priimtas   sprendimas,   o   prireikus   -   argumentai,

paneigiantys kitas nuomones;

     Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas,

vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai;

     nutarimo rezoliucija;

     nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

     57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas

                    Teisme

 

     Priėmęs nutarimą,  Konstitucinis Teismas  grįžta į  posėdžių

salę ir posėdžio pirmininkas  paskelbia Teismo nutarimą.

     Visi  esantieji   posėdžių  salėje,  išskyrus  Konstitucinio

Teismo teisėjus, nutarimą išklauso stovėdami.

     Priėmus  nutarimą,   dalyvavę  byloje   asmenys  bei   kitos

institucijos ir  asmenys nebegali  iš naujo kelti Teisme klausimo

dėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams

arba ginčyti  Teismo išvados  ar jo  nustatytų faktų  ir teisinių

santykių.

 

     58 straipsnis. Nutarimo ištaisymas

 

     Konstitucinis  Teismas,  paskelbęs  nutarimą,  gali  savo

iniciatyva  ar  dalyvaujančių byloje asmenų prašymu  ištaisyti

jame  esančius  netikslumus  bei aiškias  redakcines  klaidas,

jeigu  tai  nekeičia  nutarimo  esmės.  Dėl  to  Konstitucinis

Teismas  priima  atitinkamą  sprendimą,  kurį  išsiunčia   bei

skelbia šio įstatymo nustatyta tvarka.    

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     59 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo neskundžiamumas

 

     Konstitucinio   Teismo    nutarimai   yra    galutiniai   ir

neskundžiami.

 

     60 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo išsiuntimas

 

     Konstitucinio Teismo  nutarimas ne  vėliau kaip per 2 dienas

nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas:

     Konstitucinio Teismo teisėjams;

     dalyvavusiems byloje asmenims;

     Seimui, Respublikos Prezidentui,  Vyriausybei;

     Aukščiausiojo Teismo  pirmininkui, generaliniam  prokurorui,

teisingumo ministrui.

     Konstitucinio  Teismo   pirmininkas   gali   nurodyti,   kad

Konstitucinio   Teismo    nutarimas   būtų    išsiųstas    kitoms

institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

 

     61 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas

 

     Konstitucinio Teismo  nutarimą oficialiai  gali aiškinti tik

pats Konstitucinis Teismas pagal  dalyvavusių byloje asmenų, kitų

institucijų ar  asmenų, kuriems  jis išsiųstas, prašymą, taip pat

savo iniciatyva.

     Dėl  Konstitucinio  Teismo nutarimo aiškinimo  teisminio

posėdžio  forma  yra  laisva. Apie  posėdžio  laiką  ir  vietą

pranešama  dalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl  Konstitucinio

Teismo  nutarimo  aiškinimo priimamas  sprendimas  -  atskiras

dokumentas.  Jis  išsiunčiamas  ir  skelbiamas  šio   įstatymo

nustatyta tvarka.

     Konstitucinis  Teismas   privalo  aiškinti   savo  nutarimą,

nekeisdamas jo turinio.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimas

 

     Konstitucinio Teismo  nutarimas  gali  būti  peržiūrėtas  jo

paties iniciatyva, jeigu:

     1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos

Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;

     2) pasikeitė  Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas

buvo priimtas.

     Tokiu  atveju  Konstitucinis  Teismas  priima  sprendimą  ir

pradeda bylą nagrinėti iš naujo.

     Konstitucinio Teismo  sprendimas dėl savo nutarimo aiškinimo

gali  būti   peržiūrėtas  ir   tuo  atveju,  kai  nutarimas  buvo

išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.

 

 

    IV SKYRIUS. PRAŠYMŲ IŠTIRTI TEISĖS AKTŲ ATITIKIMĄ

            

                 KONSTITUCIJAI TEISENA

 

     63 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo

          Konstitucijai žinybingumas Konstituciniam Teismui

 

     Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:

     1)  įstatymų   ir  kitų   Seimo  aktų   atitikimo   Lietuvos

Respublikos Konstitucijai;

     2) Respublikos  Prezidento aktų  atitikimo Konstitucijai  ir

įstatymams;

     3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

     Nagrinėdamas  šio   straipsnio  pirmojoje  dalyje  nurodytas

bylas, Konstitucinis  Teismas tiria  tiek viso  akto, tiek  ir jo

dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

 

     64 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo

              Konstitucijai nagrinėjimo pagrindai ir vada

 

     Bylos dėl  teisės akto  atitikimo Konstitucijai  nagrinėjimo

Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė,

kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal:

     1) normų turinį;

     2) reguliavimo apimtį;

     3) formą;

     4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo

ar įsigaliojimo tvarką.

     Vada nagrinėti  bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai

yra šio  įstatymo nustatyta  tvarka ir  nustatytos formos prašymo

padavimas Konstituciniam Teismui.

 

     65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

                    Konstitucijai padavimas Konstituciniam

                    Teismui

 

     Prašymą  ištirti   teisės   akto   atitikimą   Konstitucijai

Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:

     1) dėl  įstatymo ar kito Seimo priimto akto - Vyriausybė, ne

mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

     2) dėl  Respublikos Prezidento  akto -  ne mažesnė  kaip 1/5

visų Seimo narių grupė ir teismai;

     3) dėl  Vyriausybės akto  - ne  mažesnė kaip  1/5 visų Seimo

narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

 

     66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

                    Konstitucijai turinys

 

     Prašyme ištirti  teisės akto  atitikimą  Konstitucijai  turi

būti nurodyta:

     1) adresatas - Konstitucinis Teismas;

     2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;

     3) duomenys  apie  pareiškėjo  atstovą  ir  jo  įgaliojimus,

išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

     4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą,

pavadinimas ir adresas;

     5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę

kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;

     6)  tikslus  ginčijamo  teisės  akto  pavadinimas,  numeris,

priėmimo data  ir kiti  jam  identifikuoti  būtini  duomenys,  jo

paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);

     7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio

įstatymo normas;

     8)   pareiškėjo   pozicija   dėl   teisės   akto   atitikimo

Konstitucijai  ir   tos  pozicijos   juridinis   pagrindimas   su

nuorodomis į įstatymus;

     9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

     10) pridedamų dokumentų sąrašas.

     Prašymą pasirašo  valstybės  institucijos,  kuriai  suteikta

teisė  kreiptis   į  Konstitucinį  Teismą,  vadovas.  Vyriausybės

prašymas  turi   būti  paremtas   Vyriausybės   nutarimu,   kuris

pridedamas prie  teikiamų dokumentų.  Seimo narių  grupės prašymą

pasirašo visi  su prašymu  besikreipiantys  Seimo  nariai,  kartu

nurodydami savo  grupės atstovą  (atstovus); jų parašai turi būti

patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu.

     Prie prašymo pridedama:

     1) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas;

     2) įgaliojimas  ar kitas  dokumentas, patvirtinantis atstovo

įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

     3) visų  dokumentų ir  kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių

kalba,  notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

     Prie  prašymo  gali  būti  pridedamas  siūlomų  iškviesti  į

Konstitucinio  Teismo   posėdį  liudytojų  ir  ekspertų  sąrašas,

specialistų  išvados   bei  kiti  dokumentai  ir  medžiaga.  Prie

kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali

patvirtinti.

     Prašymas  ir   šio  straipsnio  trečiojoje  dalyje  nurodyti

priedai pateikiami  Konstituciniam Teismui  su  nuorašais  po  30

egzempliorių. Konstitucinio  Teismo  pirmininkas  prireikus  gali

įpareigoti pareiškėją  pateikti ir  kitų priedų nuorašus - iki 30

egzempliorių kiekvieno iš jų.

 

     67 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos

                    apeliacinio teismo, apygardų ir

                    apylinkių teismų prašymų Konstituciniam

                    Teismui turinys

 

     Jei yra  pagrindo manyti,  kad  įstatymas  ar  kitas  teisės

aktas,   kuris   turėtų   būti   taikomas   konkrečioje   byloje,

prieštarauja  Konstitucijai,  teismas  (teisėjas)  sustabdo  šios

bylos  nagrinėjimą  ir,  atsižvelgdamas  į  Konstitucinio  Teismo

kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas

ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

     Lietuvos  Aukščiausiasis   Teismas,   Lietuvos   apeliacinis

teismas, apygardų  ir apylinkių  teismai kreipiasi į Konstitucinį

Teismą nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta:

     1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

     2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

     3) nutartį  priėmusio teismo  sudėtis, dalyvaujantys  byloje

asmenys;

     4) trumpa  bylos esmė  ir kokiais  įstatymais  dalyvaujantys

byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

     5)  teismo  nuomonės dėl įstatymo ar  kito  teisės  akto

prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai;

     6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.

     Prie teismo nutarties pridedama:

     1) sustabdytoji teismo byla;

     2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas.

     Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami

Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių.

     Konstitucinis   Teismas,    išnagrinėjęs    bylą,    grąžina

atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

                    Konstitucijai atšaukimas

 

     Konstitucinio Teismo  pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti

teisės akto  atitikimą Konstitucijai  gali atšaukti  jį  padavusi

institucija tol,  kol ta  byla nepaskirta  nagrinėti  teisminiame

posėdyje.

 

     69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas

                    nagrinėti prašymą ištirti teisės akto

                    atitikimą Konstitucijai

 

     Konstitucinis  Teismas  savo  sprendimu  atsisako  nagrinėti

prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu:

     1) prašymas  paduotas  institucijos  ar  asmens,  neturinčių

teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

     2)  prašymo  nagrinėjimas  yra  nežinybingas  Konstituciniam

Teismui;

     3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau

buvo tirtas  Konstituciniame Teisme  ir tebegalioja  tuo klausimu

priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;

     4) Konstitucinis  Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to

paties dalyko;

     5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

     Konstitucinis  Teismas,   atsisakydamas  nagrinėti   prašymą

ištirti teisės  akto atitikimą  Konstitucijai,   priima motyvuotą

sprendimą,   kurio    nuorašas   įteikiamas   arba   išsiunčiamas

pareiškėjui.

     Jeigu atsisakymo  nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti

pradėjus nagrinėti  bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas

sprendimas nutraukti bylą.

     Ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti

sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Jeigu tai paaiškėja iki

teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą

sprendžia pasitarimų kambaryje.  

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     70 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

                    Konstitucijai sugrąžinimas pareiškėjui

 

     Konstitucinio  Teismo   pirmininkas  savo   iniciatyva  arba

teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu     prašymas

arba jo  priedai neatitinka  šio įstatymo  66 ir 67 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

     Prašymo grąžinimas  neatima teisės  kreiptis į  Konstitucinį

Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

 

     71 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimų bylose dėl

                    teisės aktų atitikimo Konstitucijai

                    rūšys

 

     Konstitucinis Teismas, baigęs nagrinėti bylą dėl teisės akto

atitikimo Konstitucijai, priima vieną iš šių nutarimų:

     1) pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai

ar įstatymams;

     2) pripažinti,  kad teisės  aktas prieštarauja Konstitucijai

ar įstatymams.

     Šio straipsnio  pirmosios dalies  2 punkte  numatytu  atveju

nurodoma, kuriems  konkretiems Konstitucijos  straipsniams ar  jų

nuostatoms  arba  kokiems  konkretiems  įstatymams  teisės  aktas

prieštarauja.

     Tais  atvejais,   kai  teisės  akto  dalis  buvo  pripažinta

atitinkanti Konstituciją  ar įstatymus,  o kita  dalis pripažinta

prieštaraujanti Konstitucijai  ar įstatymams,  apie tai  tiksliai

nurodoma Konstitucinio Teismo nutarime.

 

     72 straipsnis. Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu

                    Konstitucijai pasekmės

 

     Lietuvos Respublikos  įstatymas (ar  jo  dalis)  arba  kitas

Seimo  aktas   (ar  jo   dalis),  Respublikos  Prezidento  aktas,

Vyriausybės aktas  (ar jo  dalis) negali  būti  taikomi  nuo  tos

dienos,  kai   oficialiai   paskelbiamas   Konstitucinio   Teismo

nutarimas, kad  atitinkamas  aktas  (ar  jo  dalis)  prieštarauja

Lietuvos   Respublikos   Konstitucijai.   Tos   pačios   pasekmės

atsiranda,  kai   Konstitucinis  Teismas   priima  nutarimą,  kad

Respublikos Prezidento  aktas ar  Vyriausybės aktas (ar jo dalis)

prieštarauja įstatymams.

     Konstitucinio Teismo  priimti nutarimai  turi įstatymo galią

ir yra  privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms

įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

     Visos  valstybės  institucijos  bei  jų  pareigūnai  privalo

panaikinti savo  priimtus poįstatyminius  aktus ar  jų nuostatas,

kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

     Neturi būti  vykdomi  sprendimai,  pagrįsti  teisės  aktais,

kurie pripažinti  prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams,

jeigu   tokie   sprendimai   nebuvo   įvykdyti   iki   atitinkamo

Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

     Konstitucinio Teismo  nutarimo pripažinti  teisės aktą ar jo

dalį  nekonstituciniu  galia  negali  būti  įveikta  pakartotinai

priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

 

 

         V SKYRIUS. PAKLAUSIMŲ DĖL IŠVADOS NAGRINĖJIMAS

 

     73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados

 

     Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

     1) ar  nebuvo pažeisti  rinkimų  įstatymai  per  Respublikos

Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

     2) ar  Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir

toliau eiti pareigas;

     3)   ar    Lietuvos   Respublikos    tarptautinės   sutartys

neprieštarauja Konstitucijai.  Prašyti išvados  dėl  tarptautinės

sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;

     4) ar  Seimo narių  ir valstybės  pareigūnų, kuriems pradėta

apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

 

     74 straipsnis. Paklausimo padavimas Konstituciniam Teismui

 

     Prašyti Konstitucinio  Teismo išvados visais šio įstatymo 73

straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.

     Respublikos  Prezidentas   gali  kreiptis  su  paklausimu  į

Konstitucinį Teismą  dėl  Seimo  narių  rinkimų  ir  tarptautinių

sutarčių.

 

     75 straipsnis. Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti

 

     Vada Konstitucinio  Teismo išvadai  rengti yra  šio įstatymo

nustatyta  tvarka   ir  nustatytos  formos  paklausimo  padavimas

Konstituciniam Teismui.

 

     76 straipsnis. Paklausimo turinys

 

     Paklausime turi būti nurodyta:

     1) adresatas - Konstitucinis Teismas;

     2) paklausėjo pavadinimas ir adresas;

     3) Konstitucijos  ir šio įstatymo normos, nustatančios teisę

kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą;

     4)   veiksmai,   kurių   atitikimą   Konstitucijai   siūloma

patikrinti, jų  įvykdymo aplinkybės; kreipiantis dėl tarptautinės

sutarties -  tikslus jos pavadinimas, numeris, pasirašymo data ir

kiti būtini duomenys, paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbta);

     5) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

     6) pridedamų dokumentų sąrašas.

     Seimo paklausimas  gali  būti  išdėstytas  nutarime.  Kitais

atvejais prie  paklausimo turi  būti pridėtas Seimo nutarimas dėl

paklausimo patvirtinimo.

     Paklausimą pasirašo  Seimo  Pirmininkas  arba  pavaduotojas,

einantis jo pareigas; Respublikos Prezidentas.

     Prie paklausimo turi būti pridėta:

     1) tarptautinės sutarties viso teksto nuorašas;

     2) atitinkami įrodymai, pareigūnų sprendimų nuorašai;

     3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,

notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

     Prie paklausimo  gali  būti  pridėtas  siūlomų  iškviesti  į

Konstitucinio  Teismo   posėdį  liudytojų  ir  ekspertų  sąrašas,

specialistų išvados,  dokumentas apie  atstovų įgaliojimus  ir jų

teisę kalbėti  Konstituciniame Teisme  pareiškėjo vardu, taip pat

kiti dokumentai  ir medžiaga.  Prie kiekvieno  liudytojo pavardės

nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.

     Paklausimas ir  būtini jo  priedai pateikiami Konstituciniam

Teismui su  nuorašais po  30 egzempliorių.  Konstitucinio  Teismo

pirmininkas prireikus  gali pareikalauti ir kitų priedų nuorašų -

iki 30 egzempliorių kiekvieno iš jų.

 

     77 straipsnis. Paklausimas dėl rinkimų įstatymų

                    pažeidimo

 

     Su paklausimu,  ar nebuvo  pažeisti  rinkimų  įstatymai  per

Respublikos Prezidento  ar Seimo  narių rinkimus, šio įstatymo 74

straipsnyje  nurodytos   institucijos  kreipiasi  į  Konstitucinį

Teismą ne  vėliau kaip  per  3  dienas  po  to,  kai  paskelbiami

oficialūs rinkimų rezultatai.

     Konstitucinis Teismas  tiria ir vertina tik Vyriausiosios ar

Respublikos  Prezidento   rinkimų  komisijų  sprendimus  arba  jų

atsisakymą nagrinėti  skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais

atvejais, kai  sprendimai buvo  priimti ar  kita minėtų  komisijų

veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar

Respublikos Prezidentą.

     Paklausimas turi  būti išnagrinėtas  ne vėliau  kaip per  72

valandas  nuo   jo  įteikimo   Konstituciniam  Teismui.  Į  šiame

straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir nedarbo dienos.

 

     78 straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento

                    sveikatos būklės

 

     Paklausimą Konstituciniam Teismui, ar Respublikos Prezidento

sveikatos būklė  leidžia jam  ir toliau eiti pareigas, turi teisę

pateikti tik Seimas. Paklausimas turi būti patvirtintas nutarimu,

priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

     Prie paklausimo  ir  atitinkamo  Seimo  nutarimo  turi  būti

pridėta  Seimo  patvirtintos  gydytojų  komisijos  išvada.  Esant

reikalui, pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.

 

     79 straipsnis. Paklausimo atšaukimas

 

     Paklausimą dėl  išvados teikimo  gali atšaukti  jį  padavusi

institucija  iki   nagrinėjimo  Konstitucinio   Teismo   posėdyje

pradžios.

 

     80 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti paklausimą

                    Konstituciniame Teisme

 

     Konstitucinis  Teismas  atsisako  nagrinėti  paklausimą  dėl

išvados teikimo, jeigu:

     1)  paklausimą  pateikė  institucija  ar  asmuo,  neturintys

teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

     2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

     3)    konkretaus    klausimo    nagrinėjimas    nežinybingas

Konstituciniam Teismui;

     4) nėra  veiksmo ar sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai

reikėtų tikrinti;

     5) paklausime  keliamas klausimas,  išskyrus šio įstatymo 73

straipsnio  2   punkte  numatytus   atvejus,  jau   buvo   tirtas

Konstituciniame  Teisme   ir  tebegalioja  tuo  klausimu  priimta

Konstitucinio Teismo išvada.

     Jeigu  paklausimo  nagrinėjimo  metu  nebelieka  nagrinėjimo

dalyko, Konstitucinis  Teismas šiuo  pagrindu  nutraukia  pradėtą

teiseną.

 

     81 straipsnis. Paklausimo sugrąžinimas pareiškėjui

 

     Konstitucinio  Teismo   pirmininkas  savo   iniciatyva  arba

teisėjo siūlymu grąžina paklausimą pareiškėjui, jeigu  paklausima

s  arba   jo  priedai  neatitinka  šio  įstatymo  76  straipsnyje

nustatytų reikalavimų.

     Paklausimo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį

Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

 

     82 straipsnis. Paklausimų nagrinėjimo Konstituciniame

                    Teisme tvarka

 

     Paklausimai dėl  Lietuvos Respublikos  tarptautinių sutarčių

atitikimo Konstitucijai  nagrinėjami pagal  teisės aktų atitikimo

Konstitucijai tyrimo bendras taisykles.

     Kiti paklausimai  nagrinėjami Konstitucinio  Teismo nuožiūra

laikantis paprastesnės  procedūros. Kilę  nesutarimai sprendžiami

pagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.

 

     83 straipsnis. Konstitucinio Teismo išvada

 

     Išnagrinėjęs  paklausimą,   Konstitucinis   Teismas   priima

išvadą.

     Konstitucinio  Teismo   pateikta  išvada   yra  galutinė  ir

neskundžiama.

 

 

                VI SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

     84 straipsnis. Konstitucinio Teismo sprendimų

                    paskelbimas

 

     Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus  ir

kiti  sprendimai  oficialiai  skelbiami  “Valstybės  žiniose”,

atskirame skyriuje; specialiame Seimo leidinyje; laikraščiuose

per    Lietuvos    telegramų   agentūrą   (ELTA).    Prireikus

Konstitucinis  Teismas  leidžia  savo  nutarimų  ir  sprendimų

rinkinius, kitus leidinius.

     Konstitucinio Teismo  nutarimai įsigalioja  tą dieną,  kurią

jie pirmiausiai buvo paskelbti viename iš minėtų leidinių.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     85 straipsnis. Konstitucinio Teismo finansavimas

 

     Valstybės biudžeto atskirame straipsnyje, atsižvelgiant į

Konstitucinio  Teismo teikimą, kasmet numatomos  Konstitucinio

Teismo veiklai užtikrinti būtinos lėšos.    

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     86 straipsnis. Konstitucinio Teismo aparatas

 

     Konstitucinis  Teismas   turi   pagalbinį   aparatą,   kurio

struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas.

 

     87 straipsnis. Konstitucinio Teismo apsauga

 

     Konstitucinio Teismo pastatų, patalpų, o pagal Konstitucinio

Teismo pirmininko  nurodymą -  ir  Konstitucinio  Teismo  teisėjų

apsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.

      Konstitucinis  Teismas  gali  nuspręsti  tokią   apsaugą

pavesti     kitai    specializuotai    valstybinei    apsaugos

organizacijai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)

 

     88 straipsnis. Konstitucinio Teismo valdžios simboliai

 

     Konstitucinio   Teismo    posėdžių   salėje   yra   Lietuvos

Respublikos valstybės  herbo atvaizdas,  valstybės vėliava,  taip

pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.

     Konstitucinio Teismo  teisėjai  posėdžiauja  su  mantijomis,

kurių aprašą  ir pavyzdį  tvirtina Konstitucinis  Teismas. Kol jų

pavyzdys  nepatvirtintas,   gali  būti  naudojamos  Aukščiausiojo

Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos.

 

     89 straipsnis. Konstitucinio Teismo antspaudas

 

     Konstitucinis Teismas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su

Lietuvos  Respublikos  valstybės  herbo  atvaizdu  ir  pavadinimu

"Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas".

 

     90 straipsnis. Konstitucinio Teismo buveinė

 

     Nuolatinė Konstitucinio Teismo buveinė yra Vilniaus miestas.

     Konstitucinio  Teismo   posėdžiai  vyksta   jo   nuolatinėje

būstinėje.

 

 

 

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO

PAREIGAS                                   ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Vilnius, 1993 m. vasario 3 d.

     Nr.I-67