Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-09-30

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 73-3348, i. k. 1031010ISTA0IX-1669

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1669

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą (pridedamas).

 

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Jeigu krašto apsaugos sistemoje dirbančio valstybės tarnautojo pareigos priskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai, o valstybės tarnautojas neatitinka šio Statuto 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesutinka stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, jam gali būti pasiūlytos kitos laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos, nepriskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai. Jeigu tokių laisvų pareigų nėra, jis atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             ROLANDAS PAKSAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2003 m. liepos 1 d.

įstatymu Nr. IX-1669

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Statuto paskirtis ir taikymas

Šis Statutas reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytos civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygas ir tvarką, taip pat šią tarnybą atliekančių asmenų statusą ir tarnybos santykius.

 

2 straipsnis. Civilinė krašto apsaugos tarnyba

1. Civilinė krašto apsaugos tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kurios ypatumus nustato šis Statutas ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba grindžiama pavaldumo pagal pareigas principu.

3. Civilis statutinis valstybės tarnautojas (toliau – statutinis tarnautojas) – asmuo, nustatyta tvarka sudaręs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir paskirtas į pareigas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytose institucijose.

4. Statutinio tarnautojo tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis Statutas bei kiti teisės aktai.

5. Civilinė krašto apsaugos tarnyba atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialiųjų žinių ir (ar) tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, o tarnybos pobūdis reikalauja statutinių santykių.

6. Šio Statuto nustatyta tvarka civilinė krašto apsaugos tarnyba gali būti atliekama ir kitose valstybės institucijose, taip pat užsienio valstybių bei tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialiųjų žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, o tarnybos pobūdis reikalauja statutinių santykių.

7. Statutinių tarnautojų ribinius skaičius nustato Seimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

8. Netenka galios 2013-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2294, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6468 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2294

 

II SKYRIUS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ATLIKIMO SĄLYGOS

 

3 straipsnis. Priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą reikalavimai

1. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas fizinis asmuo, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 3, 4 ir 5 dalių ir šiuos reikalavimus:

1) yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą arba išėjęs krašto apsaugos ministro nustatytą specialųjį karinio parengimo kursą ar specialiai mokytas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje;

2) turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje atlikti. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių žinių lygį ir patirtį patikrina Krašto apsaugos ministerijoje veikianti Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

3) pateikė apie save visus duomenis, galinčius turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba įslaptintos informacijos apsaugai, taip pat turinčius reikšmės atliekant tarnybos pareigas ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, jeigu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nurodytos aplinkybės neturės įtakos atlikti tarnybos pareigas;

4) pagal sveikatos būklę yra tinkamas civilinei krašto apsaugos tarnybai;

5) atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą – kai pagal jo pareigas tokį leidimą arba pažymėjimą būtina turėti;

6) yra ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

2. Stojantiesiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar į tam tikras pareigybes krašto apsaugos ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų – fizinės ištvermės, užsienio kalbų mokėjimo ar kitų.

 

4 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jos sudarymo tvarka

1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir asmens rašytinis susitarimas, pagal kurį Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka, tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu, bet ne ilgiau kaip iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

2. Su priimtais į tarptautinių operacijų karinį vienetą statutiniais tarnautojais sutartis gali būti sudaroma trumpesniam krašto apsaugos ministro nustatytam laikui.

3. Pasibaigus sutarčiai, ji gali būti pratęsiama šalių valia naujam šio straipsnio 1 dalyje numatytam terminui.

4. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tipinę sutarties formą tvirtina krašto apsaugos ministras.

5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

6. Statutinius tarnautojus į pareigas skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

 

5 straipsnis. Statutinio tarnautojo priesaika

1. Asmuo, stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą, per oficialią ceremoniją prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos davimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Prisiekiantis statutinis tarnautojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man Dievas!“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-420, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5182 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-420

 

3. Netenka galios 2005-12-08.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-420, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5182 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-420

 

6 straipsnis. Statutinių tarnautojų pareigos ir teisės

1. Bendrosios pareigos ir teisės:

1) statutiniai tarnautojai privalo vykdyti tiesioginių ir pagal pavaldumą aukštesnių viršininkų (vadų) įsakymus;

2) statutinių tarnautojų naudojimasis teisėmis į tarnybos vietos garantijas, laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, rengti taikius susirinkimus, steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, susirinkimų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdai gali būti ribojami tik tiek, kiek tai būtina tarnybos interesams;

3) kitos bendrosios teisės ir pareigos nurodomos krašto apsaugos sistemos institucijų (struktūrinių padalinių) nuostatuose ir pareigybių aprašymuose.

2. Specialiosios pareigos ir teisės:

1) netenka galios 2015-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1443, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20784

 

2) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka statutiniai tarnautojai gali būti paskirti budėti arba būti tarnybinės parengties.

 

7 straipsnis. Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinama veikla

Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamos veiklos atvejus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnio 6 dalis su 7 dalyje nurodyta išimtimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1085, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1719 (2007-04-26), i. k. 1071010ISTA00X-1085

 

8 straipsnis. Kvalifikacinių kategorijų suteikimas statutiniams tarnautojams

1. Statutinių tarnautojų kvalifikaciją ir patirtį žymi 5 kvalifikacinės kategorijos. Žemiausia kvalifikacinė kategorija yra pirmoji kvalifikacinė kategorija.

2. Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdamas į statutinio tarnautojo tarnybos Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijos rekomendacijas, suteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos ministro patvirtinti Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai. Suteikiant kvalifikacines kategorijas, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

1) išsilavinimą ir profesinę patirtį;

2) atliekamo darbo (funkcijų) sudėtingumą.

3. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui teikia Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

4. Netenka galios 2015-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

5. Kvalifikacinė kategorija galioja tol, kol valstybės tarnautojas tarnauja civilinėje krašto apsaugos tarnyboje pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį.

6. Jeigu paaiškėja, kad statutinis tarnautojas neturi suteiktą kvalifikacinę kategoriją atitinkančios kvalifikacijos arba padaro tarnybinį nusižengimą, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo kategoriją gali pažeminti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

7. Kvalifikacinės kategorijos statutinių tarnautojų pavaldumo nežymi.

 

9 straipsnis. Statutinių tarnautojų atestavimas

1. Statutiniai tarnautojai atestuojami ne rečiau kaip kas 2 metai, taip pat tais atvejais, kai teikiamas pasiūlymas statutiniam tarnautojui suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją arba sprendžiamas jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai klausimas.

2. Statutinio tarnautojo kvalifikaciją liudijantį dokumentą (toliau – statutinio tarnautojo atestatas) rašo tiesioginis viršininkas, o tvirtina aukštesnysis viršininkas. Statutinio tarnautojo atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Statutinio tarnautojo atestate pateikiamos išvados, ar statutinis tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai, ir atitinkamos rekomendacijos.

3. Su statutinio tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam to reikia atliekant tiesiogines tarnybos pareigas.

4. Statutinio tarnautojo tinkamumą civilinei krašto apsaugos tarnybai svarsto Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija. Ji priima išvadą dėl tolesnės atestuojamojo tarnybos.

5. Statutinis tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir įstatymų nustatyta tvarka turi teisę ją apskųsti.

 

III SKYRIUS

ATLEIDIMAS IŠ CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

 

10 straipsnis. Atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai

1. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir statutinis tarnautojas atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, jei:

1) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo statutiniam tarnautojui paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) tarnybą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius ir krašto apsaugos sistemoje nėra laisvų statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti į jas perkeltas;

3) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

5) tyčine neteisėta veika padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai;

6) savo iniciatyva nutraukia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs tiesioginį viršininką (vadą) apie numatomą sutarties nutraukimą;

7) pasibaigia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotas tarnauti terminas ir ši sutartis nepratęsiama;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

8) netenka galios 2015-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

9) serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas ar įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

10) jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

11) Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija pateikia išvadą, kad statutinis valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai;

12) paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės;

13) netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti leidimo (siūlo panaikinti leidimą) statutiniam tarnautojui naudotis informacija, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal statutiniam tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų su šios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

14) sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

15) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų statutinį tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad statutinis tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti statutinio tarnautojo pareigų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

16) statutinį tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

17) jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

2. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir statutinis tarnautojas atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje krašto apsaugos sistemos vadovybės iniciatyva, jei:

1) pažeidžia šio Statuto 7 straipsnyje nustatytus apribojimus;

2) dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar gabenimu;

3) tikrinant statutinio tarnautojo duomenis paaiškėja, kad jis nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save;

4) netenka galios 2015-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

5) netenka galios 2015-01-01.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

3. Teisę nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį šiame Statute numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

4. Ginčai dėl atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygos

1. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens valia, jeigu nėra statutinio tarnautojo kaltės (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), galima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir statutinį tarnautoją atleisti įspėjus jį ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius arba ir neįspėjus, tačiau išmokant jam šio Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas išmokas.

2. Šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytais atvejais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties negalima nutraukti ir statutinio tarnautojo atleisti jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sergama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų.

3. Jeigu statutinis tarnautojas suserga ir teisę nutraukti su statutiniu tarnautoju civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį turintis asmuo yra išleidęs įsakymą dėl sutarties nutraukimo šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9, 11, 13 punktuose ir 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais atvejais, o statutinis tarnautojas suserga iki numatytos atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos dienos, iš civilinės krašto apsaugos tarnybos jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

 

12 straipsnis. Išlaidų, susijusių su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, atlyginimas

Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 13, 15, 16, 17 punktuose ir 2 dalyje nustatytais pagrindais, statutinis tarnautojas atlygina išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas. Neįvykdžius šių reikalavimų, išlaidos iš jo gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 2 paskutinius tarnybos metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

13 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Visiems ne dėl savo kaltės atleidžiamiems statutiniams tarnautojams (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), jeigu jie iš anksto įspėjami, išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo jų tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:

1) iki 5 metų – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

3) nuo 10 iki 15 metų – 3 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

4) daugiau kaip 15 metų – 4 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio.

2. Visiems ne dėl savo kaltės atleidžiamiems statutiniams tarnautojams (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), jeigu jie iš anksto neįspėjami, prie išmokos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, išmokama 2 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma išmoka, o statutiniam tarnautojui, auginančiam vieną ar daugiau vaikų iki 14 metų – 4 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma išmoka.

3. Jeigu atsiranda šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose nurodyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai, statutinis tarnautojas gali būti atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos ir jo sutikimu perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tokios jam randamos ir statutinis tarnautojas tinka būti į jas paskirtas. Tokiais atvejais perkeliamam statutiniam tarnautojui išeitinė išmoka nemokama.

 

14 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

Statutiniai tarnautojai nuo pareigų nušalinami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-452, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3931 (2013-07-20), i. k. 1131010ISTA0XII-452

 

15 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 181, 183 ir 19 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Statutinis tarnautojas, rekomenduojamas Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijos, krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti perkeltas į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

3. Kai yra laisvos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigos, statutinis tarnautojas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, jo paties prašymu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje.

4. Statutinis tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, o jeigu tokių pareigų nėra, – statutinis tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje arba žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo statutinis tarnautojas į kitas pareigas neperkeliamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Statutiniam tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai likviduojama krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje ji atlieka civilinę krašto apsaugos tarnybą), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

5. Kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Nustatytas darbo užmokestis statutiniam tarnautojui nemokamas, jeigu jį moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią jis perkeltas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

IV SKYRIUS

STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI

 

16 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybinė atsakomybė ir tarnybinės nuobaudos

1. Statutiniai tarnautojai už tarnybinius nusižengimus (toliau – nusižengimas) traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statutiniams tarnautojams už nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

5) atleidimas iš tarnybos.

2. Nusižengimo ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą nustato, tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

17 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygos

1. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo.

2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

4. Nusižengimo tyrimas pradedamas krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų asmenų iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus nusižengimo tyrimą.

5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o atliekant nusižengimo tyrimą šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos nusižengimo tyrimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais arba nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, nusižengimo tyrimas sustabdomas ir nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios statutinio tarnautojo veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, nusižengimo tyrimas tęsiamas, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai statutinio tarnautojo veika turi savarankiško nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

7. Nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą statutinio tarnautojo nusižengimą, pradedamas, o pradėtas nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:

1) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs nusižengimo tyrimą, motyvuotą nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas statutinis tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir statutiniam tarnautojui, kuris pripažintas padaręs nusižengimą. Sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią statutinis tarnautojas yra perkeltas, vadovas, o kai statutinis tarnautojas perkeliamas į pareigas kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo;

2) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš statutinio tarnautojo pareigų (netenka statutinio tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio statutinio tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo. Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas;

3) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba perkeliamas dirbti į specialiąsias misijas. Sprendimą dėl šiame punkte nurodyto asmens pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo. Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas.

8. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

18 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Statutinis tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, jeigu po nuobaudos už nusižengimą (išskyrus nuobaudą – atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

2. Kol galioja tarnybinė nuobauda, statutinio tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre būna galiojančios žymos apie statutinio tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Šiuo laikotarpiu statutinis tarnautojas neturi teisės į premiją už labai gerą tarnybą ir į kitokį paskatinimą. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsižvelgiama statutiniam tarnautojui siekiant aukštesnių pareigų.

3. Praėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui, žymos apie statutinio tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą statutinio tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre panaikinamos.

4. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai statutinis tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

181 straipsnis. Statutinių tarnautojų materialinė atsakomybė

Statutiniai tarnautojai už valstybės institucijai padarytą materialinę žalą traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

19 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Statutiniai tarnautojai skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) vardine dovana;

4) krašto apsaugos sistemos medaliu.

2. Paskatinimo ir apdovanojimų tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato krašto apsaugos ministras.

3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai statutiniai tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

V SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS IR DARBO TRUKMĖ,
SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

 

20 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Statutinių tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nuostatos.

2. Statutiniams tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2) už antrąją kvalifikacinę kategoriją – 25 procentai pareiginės algos;

3) už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – 35 procentai pareiginės algos;

4) už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentai pareiginės algos;

5) už penktąją kvalifikacinę kategoriją – 55 procentai pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

21 straipsnis. Darbo trukmė ir sauga

1. Statutiniams tarnautojams nustatoma 40 valandų darbo savaitė. Esant tarnybiniam būtinumui, gali būti nustatoma ilgesnė darbo trukmė, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

2. Statutinių tarnautojų darbo saugą ir profesinę sveikatą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

 

22 straipsnis. Atostogos

1. Statutinių tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą:

1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2. Statutiniai tarnautojai taip pat turi teisę į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas nemokamas atostogas, atostogas kvalifikacijai tobulinti, atostogas dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, atostogas dėl statutinio tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas ir teisę į Darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti ir mokymosi atostogas.

3. Esant tarnybiniam būtinumui, statutinis tarnautojas gali būti atšauktas iš atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti. Tokiam atšaukimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

 

23 straipsnis. Socialinės ir kitos garantijos

Statutinių tarnautojų valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, pensijų, žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje ar susirgus profesine liga ir kitas garantijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei kiti įstatymai.

 

24 straipsnis. Uniformos

1. Statutiniai tarnautojai, kuriems pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į tarnybos sąlygas, priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Statutiniai tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliais drabužiais arba kito pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais.

 

VI SKYRIUS

STAŽUOTĖS IR MOKYMAS

 

25 straipsnis. Stažuotės ir mokymas

1. Statutinių tarnautojų mokymas vykdomas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.

2. Krašto apsaugos ministerija gali siųsti statutinius tarnautojus mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatai parenkami konkurso būdu. Statutinių tarnautojų atrankos stažuoti ar mokytis užsienyje, taip pat konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

3. Statutinių tarnautojų, pasiųstų stažuoti ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-420, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5182 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-420

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1085, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1719 (2007-04-26), i. k. 1071010ISTA00X-1085

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-366, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3921 (2009-07-31), i. k. 1091010ISTA00XI-366

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-946, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4300 (2010-07-13), i. k. 1101010ISTA00XI-946

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1522, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4164 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1522

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1717, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7032 (2011-12-08), i. k. 1111010ISTA0XI-1717

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-120, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7998 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA0XII-120

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2294, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6468 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2294

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-452, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3931 (2013-07-20), i. k. 1131010ISTA0XII-452

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-522, 2013-09-19, Žin., 2013, Nr. 102-5031 (2013-09-28), i. k. 1131010ISTA0XII-522

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1443, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20784

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1449, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20789

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 4, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 18-1 straipsniu įstatymas