Suvestinė redakcija nuo 2013-01-01 iki 2013-07-19

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 73-3348, i. k. 1031010ISTA0IX-1669

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

Į S T A T Y M A S

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1669

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Jeigu krašto apsaugos sistemoje dirbančio valstybės tarnautojo pareigos priskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai, o valstybės tarnautojas neatitinka šio Statuto 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesutinka stoti į civilinę krašto apsaugos tarnybą, jam gali būti pasiūlytos kitos laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos, nepriskirtos civilinei krašto apsaugos tarnybai. Jeigu tokių laisvų pareigų nėra, jis atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2003 m. liepos 1 d.

įstatymu Nr. IX-1669

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis ir taikymas

Šis Statutas reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytos civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygas ir tvarką, taip pat šią tarnybą atliekančių asmenų statusą ir tarnybos santykius.

2 straipsnis. Civilinė krašto apsaugos tarnyba

1. Civilinė krašto apsaugos tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kurios ypatumus nustato šis Statutas ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba grindžiama pavaldumo pagal pareigas principu.

3. Civilis statutinis valstybės tarnautojas (toliau – statutinis tarnautojas) – asmuo, nustatyta tvarka sudaręs civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir paskirtas į pareigas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytose institucijose.

4. Statutinio tarnautojo tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis Statutas bei kiti teisės aktai.

5. Civilinė krašto apsaugos tarnyba atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialiųjų žinių ir (ar) tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, o tarnybos pobūdis reikalauja statutinių santykių.

6. Šio Statuto nustatyta tvarka civilinė krašto apsaugos tarnyba gali būti atliekama ir kitose valstybės institucijose, taip pat užsienio valstybių bei tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialiųjų žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, o tarnybos pobūdis reikalauja statutinių santykių.

7. Statutinių tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Statutinių tarnautojų ribinius skaičius nustato Seimas.

8. Netenka galios 2013-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2294, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6468 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2294

II SKYRIUS

CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ATLIKIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą reikalavimai

1. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas fizinis asmuo, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio ir šiuos reikalavimus:

1) yra pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas. Asmenys, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta arba kurie nuo karo prievolės atleisti, gali būti priimami į civilinę krašto apsaugos tarnybą išėję krašto apsaugos ministro nustatytą specialųjį karinio parengimo kursą arba specialiai mokyti tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1522, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4164 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1522

2) turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje atlikti. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių žinių lygį ir patirtį patikrina Krašto apsaugos ministerijoje veikianti Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

3) pateikė apie save visus duomenis, galinčius turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba įslaptintos informacijos apsaugai, taip pat turinčius reikšmės atliekant tarnybos pareigas ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, jeigu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nurodytos aplinkybės neturės įtakos atlikti tarnybos pareigas;

4) pagal sveikatos būklę yra tinkamas civilinei krašto apsaugos tarnybai;

5) yra gavęs leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija – kai pagal jo pareigas tokį leidimą būtina turėti.

2. Stojantiesiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tam tikrose krašto apsaugos sistemos institucijose ar į tam tikras pareigybes krašto apsaugos ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų – fizinės ištvermės, užsienio kalbų mokėjimo ar kitų.

4 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jos sudarymo tvarka

1. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir asmens rašytinis susitarimas, pagal kurį Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka, tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu.

2. Su priimtais į tarptautinių operacijų karinį vienetą statutiniais tarnautojais sutartis gali būti sudaroma trumpesniam krašto apsaugos ministro nustatytam laikui.

3. Pasibaigus sutarčiai, ji gali būti pratęsiama šalių valia naujam šio straipsnio 1 dalyje numatytam terminui.

4. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tipinę sutarties formą tvirtina krašto apsaugos ministras.

5. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

6. Statutinius tarnautojus į pareigas skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

5 straipsnis. Statutinio tarnautojo priesaika

1. Asmuo, stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą, per oficialią ceremoniją prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos davimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Prisiekiantis statutinis tarnautojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man Dievas!“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti man patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis, sąžiningai atlikti man pavestas pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-420, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5182 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-420

3. Netenka galios 2005-12-08.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-420, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5182 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-420

6 straipsnis. Statutinių tarnautojų pareigos ir teisės

1. Bendrosios pareigos ir teisės:

1) statutiniai tarnautojai privalo vykdyti tiesioginių ir pagal pavaldumą aukštesnių viršininkų (vadų) įsakymus;

2) statutinių tarnautojų naudojimasis teisėmis į tarnybos vietos garantijas, laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, rengti taikius susirinkimus, steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, susirinkimų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdai gali būti ribojami tik tiek, kiek tai būtina tarnybos interesams;

3) kitos bendrosios teisės ir pareigos nurodomos krašto apsaugos sistemos institucijų (struktūrinių padalinių) nuostatuose ir pareigybių aprašymuose.

2. Specialiosios pareigos ir teisės:

1) Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (ar) specialiąsias priemones;

2) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka statutiniai tarnautojai gali būti paskirti budėti arba būti tarnybinės parengties.

7 straipsnis. Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinama veikla

Su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamos veiklos atvejus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnis ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnio 6 dalis su 7 dalyje nurodyta išimtimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1085, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1719 (2007-04-26), i. k. 1071010ISTA00X-1085

8 straipsnis. Kvalifikacinių kategorijų suteikimas statutiniams tarnautojams

1. Statutinių tarnautojų kvalifikaciją ir patirtį žymi 5 kvalifikacinės kategorijos. Žemiausia kvalifikacinė kategorija yra pirmoji kvalifikacinė kategorija.

2. Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdamas į statutinio tarnautojo tarnybos Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijos rekomendacijas, suteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos ministro patvirtinti Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai. Suteikiant kvalifikacines kategorijas, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

1) išsilavinimą ir profesinę patirtį;

2) atliekamo darbo (funkcijų) sudėtingumą.

3. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui teikia Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.

4. Krašto apsaugos ministras nustato civilinės krašto apsaugos tarnybos specialistų ir vadovų pareigybes, kurias turintiems statutiniams tarnautojams suteikiamos kvalifikacinės kategorijos.

5. Kvalifikacinė kategorija galioja tol, kol valstybės tarnautojas tarnauja civilinėje krašto apsaugos tarnyboje pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį.

6. Jeigu paaiškėja, kad statutinis tarnautojas neturi suteiktą kvalifikacinę kategoriją atitinkančios kvalifikacijos arba padaro tarnybinį nusižengimą, krašto apsaugos ministras kategoriją gali pažeminti.

7. Kvalifikacinės kategorijos statutinių tarnautojų pavaldumo nežymi.

9 straipsnis. Statutinių tarnautojų atestavimas

1. Statutiniai tarnautojai atestuojami ne rečiau kaip kas 2 metai, taip pat tais atvejais, kai teikiamas pasiūlymas statutiniam tarnautojui suteikti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją arba sprendžiamas jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai klausimas.

2. Statutinio tarnautojo kvalifikaciją liudijantį dokumentą (toliau – statutinio tarnautojo atestatas) rašo tiesioginis viršininkas, o tvirtina aukštesnysis viršininkas. Statutinio tarnautojo atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Statutinio tarnautojo atestate pateikiamos išvados, ar statutinis tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai, ir atitinkamos rekomendacijos.

3. Su statutinio tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam to reikia atliekant tiesiogines tarnybos pareigas.

4. Statutinio tarnautojo tinkamumą civilinei krašto apsaugos tarnybai svarsto Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija. Ji priima išvadą dėl tolesnės atestuojamojo tarnybos.

5. Statutinis tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir įstatymų nustatyta tvarka turi teisę ją apskųsti.

III SKYRIUS

ATLEIDIMAS IŠ CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS, NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

10 straipsnis. Atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai

1. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir statutinis tarnautojas atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, jei:

1) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo statutiniam tarnautojui paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) tarnybą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius ir krašto apsaugos sistemoje nėra laisvų statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti į jas perkeltas;

3) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

5) tyčine neteisėta veika padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai;

6) savo iniciatyva nutraukia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą, ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs tiesioginį viršininką (vadą) apie numatomą sutarties nutraukimą;

7) savo iniciatyva nutraukia sutartį pasibaigus civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotam tarnauti terminui;

8) savo iniciatyva nutraukia tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, negalėdamas tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių;

9) serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas ar įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

10) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

11) Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija pateikia išvadą, kad statutinis valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai;

12) paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės;

13) netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti leidimo (siūlo panaikinti leidimą) statutiniam tarnautojui naudotis informacija, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal statutiniam tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų su šios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

14) sukanka nustatytą senatvės pensijos amžių.

2. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir statutinis tarnautojas atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje krašto apsaugos sistemos vadovybės iniciatyva, jei:

1) pažeidžia šio Statuto 7 straipsnyje nustatytus apribojimus;

2) dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar gabenimu;

3) tikrinant statutinio tarnautojo duomenis paaiškėja, kad jis nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save;

4) dalyvavo šio Statuto 7 straipsnio numatytoje su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;

5) padarė tarnybinį nusižengimą ir prieš tai per paskutinius 12 mėnesių jam buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi bet kurios kitos tarnybinės nuobaudos.

3. Teisę nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį šiame Statute numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

4. Ginčai dėl atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos sąlygos

1. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens valia, jeigu nėra statutinio tarnautojo kaltės (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), galima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį ir statutinį tarnautoją atleisti įspėjus jį ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius arba ir neįspėjus, tačiau išmokant jam šio Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas išmokas.

2. Šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytais atvejais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties negalima nutraukti ir statutinio tarnautojo atleisti jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sergama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų.

3. Jeigu statutinis tarnautojas suserga ir teisę nutraukti su statutiniu tarnautoju civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį turintis asmuo yra išleidęs įsakymą dėl sutarties nutraukimo šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9, 11, 13 punktuose ir 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais atvejais, o statutinis tarnautojas suserga iki numatytos atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos dienos, iš civilinės krašto apsaugos tarnybos jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

12 straipsnis. Išlaidų, susijusių su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, atlyginimas

Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 13 punktų bei 2 dalies nustatytais pagrindais, statutinis tarnautojas atlygina išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas. Neįvykdžius šių reikalavimų, išlaidos iš jo gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 2 paskutinius tarnybos metus. Išlaidos neišieškomos, jeigu civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigotą tarnauti terminą, kai statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių.

13 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Visiems ne dėl savo kaltės atleidžiamiems statutiniams tarnautojams (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), jeigu jie iš anksto įspėjami, išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo jų tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:

1) iki 5 metų – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

3) nuo 10 iki 15 metų – 3 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio;

4) daugiau kaip 15 metų – 4 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio.

2. Visiems ne dėl savo kaltės atleidžiamiems statutiniams tarnautojams (šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai), jeigu jie iš anksto neįspėjami, prie išmokos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, išmokama 2 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma išmoka, o statutiniam tarnautojui, auginančiam vieną ar daugiau vaikų iki 14 metų – 4 mėnesių pareiginės algos dydžio papildoma išmoka.

3. Jeigu atsiranda šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose nurodyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai, statutinis tarnautojas gali būti atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos ir jo sutikimu perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tokios jam randamos ir statutinis tarnautojas tinka būti į jas paskirtas. Tokiais atvejais perkeliamam statutiniam tarnautojui išeitinė išmoka nemokama.

14 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1. Statutiniai tarnautojai, įtariami padarę tarnybinį nusižengimą, administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, dėl kurių jiems negalima leisti atlikti tarnybinių pareigų, neatliekantys ar blogai atliekantys tarnybines pareigas, tarnybos metu apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, nuodingųjų ar psichotropinių medžiagų, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu gali būti nušalinami nuo pareigų.

2. Nušalinimo įsakymą pasirašiusio asmens pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas dėl nušalinto nuo pareigų valstybės tarnautojo. Nušalintas statutinis tarnautojas grąžina savo viršininkui tarnybinį pažymėjimą, visas materialines vertybes ir dokumentus, kuriuos turėjo eidamas tarnybines pareigas.

3. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu statutiniam tarnautojui darbo užmokestis nemokamas.

4. Jeigu priežastys, dėl kurių statutinis tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtina, sprendžiamas klausimas dėl statutinio tarnautojo atleidimo iš tarnybos ar kitos tarnybinės nuobaudos jam skyrimo. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad nėra pagrindo nušalintąjį atleisti iš tarnybos, statutiniam tarnautojui išmokama jo darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, suma.

15 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui, į kvalifikacinę kategoriją atitinkančias tos pačios kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, kuri yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens valia. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas.

2. Į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutinius tarnautojus perkelia krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijai rekomendavus.

3. Jei mažinant pareigybes ar pertvarkant struktūrinį padalinį atitinkamos kategorijos laisvų pareigų nelieka, į žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutiniai tarnautojai gali būti perkeliami laikinai. Perkėlimo į žemesnes pareigas terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Tokiam perkėlimui būtinas statutinio tarnautojo rašytinis sutikimas.

4. Esant tarnybiniam būtinumui, į civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje kitoje gyvenamojoje vietovėje statutinis tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens valia. Perkėlimo į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Šiuo pagrindu perkeliamiems statutiniams tarnautojams apmokamos persikėlimo išlaidos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas normas, o statutinį tarnautoją perkėlus į žemesnes pareigas jam mokamas darbo užmokestis, priklausęs iki perkėlimo.

5. Statutinis tarnautojas jo sutikimu krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba užsienio ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje statutinis tarnautojas gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu.

6. Statutinis tarnautojas jo sutikimu krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valdžios ar valdymo institucijos prašymu, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti reikia turėti specialių žinių ir (ar) tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, ne ilgiau kaip 3 metams gali būti perkeliamas į šios institucijos valstybės tarnautojo pareigas. Tokiam tarnautojui išsaugoma teisė grįžti į jo eitas statutinio tarnautojo pareigas krašto apsaugos sistemos institucijoje, išsaugant jo turėtą kvalifikacinę kategoriją bei kitas teises ir socialines garantijas.

IV SKYRIUS

STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI

16 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą (toliau – nusižengimas) ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą, statutiniams tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

5) atleidimas iš tarnybos.

2. Nusižengimo ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą nustato, tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.

17 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygos

1. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į nusižengimo priežastis, aplinkybes ir jų sukeltus padarinius. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo.

2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į administracinės atsakomybės taikymą.

4. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio statutinio tarnautojo tarnybos vadovo iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą.

5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos.

6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį, jeigu po ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo pabaigos nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Praėjus daugiau kaip vieniems metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

7. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui.

8. Statutinio tarnautojo atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos prilyginamas atleidimui iš valstybės tarnybos.

18 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Statutinis tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, jeigu po nuobaudos už nusižengimą (išskyrus nuobaudą – atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

2. Kol galioja tarnybinė nuobauda, statutinio tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre būna galiojančios žymos apie statutinio tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Šiuo laikotarpiu statutinis tarnautojas neturi teisės į premiją už labai gerą tarnybą ir į kitokį paskatinimą. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsižvelgiama statutiniam tarnautojui siekiant aukštesnių pareigų.

3. Praėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui, žymos apie statutinio tarnautojo padarytą nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą statutinio tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre panaikinamos.

19 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Statutiniai tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami:

1) padėka;

2) krašto apsaugos sistemos medaliu.

2. Paskatinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

V SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS IR DARBO TRUKMĖ,
SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

20 straipsnis. Darbo užmokestis ir kitos išmokos

1. Statutinio tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

4) priemokos.

2. Pareiginės algos dydžiai nustatomi bendra valstybės tarnautojams galiojančia tvarka.

3. Statutiniams tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;

2) už antrąją kvalifikacinę kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

3) už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;

4) už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – 25 procentai pareiginės algos;

5) už penktąją kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

3 dalies redakcija nuo 2014-01-01:

3. Statutiniams tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2) už antrąją kvalifikacinę kategoriją – 25 procentai pareiginės algos;

3) už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – 35 procentai pareiginės algos;

4) už ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentai pareiginės algos;

5) už penktąją kvalifikacinę kategoriją – 55 procentai pareiginės algos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-946, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4300 (2010-07-13), i. k. 1101010ISTA00XI-946

Nr. XI-1717, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7032 (2011-12-08), i. k. 1111010ISTA0XI-1717

Nr. XII-120, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7998 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA0XII-120

4. Statutiniams tarnautojams mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys statutiniam tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemokos už šioje dalyje nurodytas sąlygas negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

21 straipsnis. Darbo trukmė ir sauga

1. Statutiniams tarnautojams nustatoma 40 valandų darbo savaitė. Esant tarnybiniam būtinumui, gali būti nustatoma ilgesnė darbo trukmė, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

2. Statutinių tarnautojų darbo saugą ir profesinę sveikatą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

22 straipsnis. Atostogos

1. Statutinių tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą:

1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2. Esant tarnybiniam būtinumui, statutinis tarnautojas gali būti atšauktas iš atostogų. Tokiam atšaukimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas.

23 straipsnis. Socialinės ir kitos garantijos

Statutinių tarnautojų valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo, pensijų, žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui tarnyboje ar susirgus profesine liga ir kitas garantijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei kiti įstatymai.

24 straipsnis. Uniformos

1. Statutiniai tarnautojai, kuriems pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į tarnybos sąlygas, priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Statutiniai tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliais drabužiais arba kito pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais.

VI SKYRIUS

STAŽUOTĖS IR MOKYMAS

25 straipsnis. Stažuotės ir mokymas

1. Statutinių tarnautojų mokymas vykdomas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.

2. Krašto apsaugos ministerija gali siųsti statutinius tarnautojus mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatai parenkami konkurso būdu. Statutinių tarnautojų atrankos stažuoti ar mokytis užsienyje, taip pat konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

3. Statutinių tarnautojų, pasiųstų stažuoti ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.

______________

Pakeitimai: