Įsakymas netenka galios 2014-07-01:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-260, 2014-03-06, paskelbta TAR 2014-03-07, i. k. 2014-02872

Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2013-05-28 iki 2014-06-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 103-3829; Žin. 2005, Nr.107-0, i. k. 105301MISAK00D1-330

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. VASARIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 80 „DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2005 m. birželio 29 d. Nr. D1-330

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu,

1. Tvirtinu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. gamtos išteklių naudojimo leidimai, išduoti vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087), galioja iki juose nustatytos galiojimo datos, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį;

2.2. nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį;

2.3. ūkinės veiklos vykdytojai turi teisę kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD) dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo anksčiau, nei pasibaigia turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas;

2.4. po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo;

2.5. ūkinės veiklos vykdytojai, turintys Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764), 1 priede nurodytus įrenginius, gali juos eksploatuoti turėdami gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame, greta nustatytų minėtų leidimų sąlygų ir normatyvų, privalo būti:

2.5.1. įrašytas numatomas iš šių įrenginių per kalendorinius metus į atmosferą išmesti anglies dioksido kiekis (tonos per kalendorinius metus), atitinkantis Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686 (Žin., 2005, Nr. 6-166), ūkinės veiklos vykdytojui paskirtą apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) skaičių ir/ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių;

2.5.2. nurodyta, kad ūkinės veiklos vykdytojui kiekvienais metais iki balandžio 30 d. bus panaikinta tiek ATL, kiek tonų anglies dioksido, vykdant ūkinę veiklą, buvo išmesta į atmosferą per praėjusius kalendorinius metus;

2.6. šio įsakymo 2.5 punkte nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo 43 punkte nurodytą šiltnamio dujų išmetimo iš įrenginių monitoringą (apskaitą) privalo vykdyti vadovaudamiesi 2004 m. sausio 29 d. Europos Komisijos sprendimu, nustatančiu šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, kuriame nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, išskyrus ataskaitų teikimą Europos Komisijai, vykdo RAAD.

3. Pavedu RAAD Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta tvarka numatytoms institucijoms pranešti apie šio įsakymo 2.5 punkte nurodytų leidimų išdavimą, atnaujinimą, koregavimą ar panaikinimą dėl ATL išdavimo, pateikiant:

3.1. RAAD pavadinimą;

3.2. duomenis apie ūkinės veiklos vykdytoją bei jo valdomą įrenginį;

3.3. gamtos išteklių naudojimo leidimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo datą ir galiojimo laiką;

3.4. gamtos išteklių naudojimo leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime įrašytą šio įsakymo 2.5.1 punkte nurodytą leidžiamą išmesti anglies dioksido kiekį.

4. Pripažįstu netekusiais galios nuo 2009 m. sausio 1 d.:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 59 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos j aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-705);

4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 328 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3497);

4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 287 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2610);

4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 590 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 114-5169);

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. D1-368 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 107-4013).“.

2. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Taisyklių nuostatas, parengti ir iki 2006 m. spalio 31 d. pateikti tvirtinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230 (Žin., 2003, Nr. 50-2240), naujos redakcijos projektą.

3. Nustatau, kad iki įsigalios šio įsakymo 2 punkte nurodyti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos pakeitimai, poveikio aplinkai monitoringą privalo vykdyti ūkinės veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą, numatytą Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkos LAND 32-99, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087), 4.16 punkte.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. birželio 29 d. Įsakymo Nr. D1-330

redakcija)

 

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMŲ IŠDAVIMO, ATNAUJINIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės nustato racionalaus vandens naudojimo ir vandens taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), atliekų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), įgyvendinimą, kitų aplinkos apsaugos priemonių planavimą bei įgyvendinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824).

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus, reikalavimais ir nuostatomis.

3. Siekiant mažinti stacionarių ūkinės veiklos objektų neigiamą poveikį aplinkai ir išvengti teršalų pernešimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, Taisyklėse įtvirtinama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro, žemės (taip pat žemės gelmių) apsaugos, atliekų tvarkymo, triukšmo bei ūkinės veiklos sukeliamų kvapų mažinimo priemones.

4. Šiomis Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – Leidimas). Taisyklėse nustatomos Leidimų projektus derinančių ir Leidimus išduodančių institucijų, suinteresuotos visuomenės teisės ir pareigos dalyvaujant, išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant Leidimus.

 

II. SĄVOKOS

 

5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. Apyvartinis taršos leidimas (toliau – ATL) – tai leidimas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos parašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2764).

5.2. Aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti kiekybiniai ar/ir kokybiniai reikalavimai aplinkos arba atskirų jos elementų būklei.

5.3. Esminis ūkinės veiklos pakeitimas – ūkinės veiklos pakeitimas, galintis padidinti ar padidinantis neigiamą poveikį aplinkai ar/ir žmonėms, kontroliuojamoje Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, motyvuotai įvertinta esmine. Ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas visada yra esminis ūkinės veiklos pakeitimas, jei įrenginio pajėgumai po ūkinės veiklos pakeitimo ar išplėtimo atitinka šių Taisyklių 1 priede nurodytas veiklos rūšis.

5.4. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas – ūkinės veiklos vykdytojo patvirtintos aplinkosaugos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, atliekų susidarymo prevenciją ir aplinkos būklės gerinimą.

5.5. Geriausias prieinamas gamybos būdas (toliau – GPGB) – efektyviausia ir pažangiausia ūkinės veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa – gamybos būdas, galintis būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – bendrai mažinantis teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai:

5.5.1. gamybos būdas – tiek naudojama technologija, tiek ir parinkti metodai įrenginiui suprojektuoti, pastatyti, aptarnauti, eksploatuoti ir jį uždaryti;

5.5.2. prieinamas gamybos būdas – gamybos būdas, išplėtotas tokiu mastu, kuris leidžia jį įgyvendinti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į sąnaudas ir jo pranašumą, nepaisant to, ar tas gamybos būdas naudojamas ar kuriamas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra prieinamas veiklos vykdytojui;

5.5.3. geriausias gamybos būdas – veiksmingiausias gamybos būdas siekiant aukšto aplinkos būklės lygio.

5.6. Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla:

5.6.1. naujas įrenginys – įrenginys, pradėtas eksploatuoti po 2004 m. sausio 1 d., kuriam eksploatuoti pagal Taisykles reikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą;

5.6.2. esamas įrenginys – eksploatuojamas įrenginys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., buvo išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas.

5.7. Išmetamų teršalų ribinė vertė – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per nustatytą laikotarpį ar laikotarpius.

5.8. Komercinė (gamybinė) paslaptis – veiklos vykdytojui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė, organizacinė ar kita informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo veiklos vykdytojas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi.

5.9. Leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats ūkinės veiklos vykdytojas.

5.10. Medžiaga – bet koks cheminis elementas ar jų junginys, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus.

5.11. Neatitiktinės veiklos sąlygos – įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas.

5.12. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams, ar kitos panašios priežastys, galinčios sukelti grėsmę viršyti patvirtintas aplinkos oro užterštumo normas – ribines vertes arba pavojaus slenksčius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827) patvirtintose Aplinkos oro užterštumo normose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 544/508 patvirtintose Ozono aplinkos ore normose ir taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 105-4731).

5.13. Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje veikloje naudotas ir užterštas vanduo, taip pat į teritorijas patenkantis kritulių vanduo, kuris tam skirtais inžineriniais įrenginiais išleidžiamas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą.

5.14. Suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai ūkinė veikla daro ar gali daryti įtaką arba kuri yra suinteresuota priimamu sprendimu dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo. Asociacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene.

5.15. Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į orą, vandenį ar žemę, kuris gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką teisėtam naudojimuisi aplinka.

5.16. Teršalų išmetimas – medžiagų, tarp jų ir šiltnamio dujų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio stacionarių arba pasklidųjų šaltinių į orą, vandenį arba žemę.

5.17. Ūkinės veiklos pakeitimas – įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas, galintis turėti poveikį aplinkai.

5.18. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas – aplinkos ministro nustatyta tvarka privalomas vykdyti ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas ir ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas.

5.19. Vandens naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, imantys iš vandens telkinio vandenį arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotekas, taip pat naudojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei, rekreacijai ir kt).

5.20. Vandens naudotojai abonentai – juridiniai ar fiziniai asmenys, imantys vandenį iš kitiems asmenims priklausančių vandens tiekimo sistemų arba išleidžiantys nuotekas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.

5.21. Veiklos vykdytojas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti Leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį.

5.22. Visuomenė – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės.

6. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 112-2824) vartojamas sąvokas.

 

III. BENDROSIOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO NUOSTATOS

 

7. Leidimus privalo gauti:

7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius;

7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius;

7.3. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius technikos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede ar 2 priede nurodytų įrenginių ir nėra eksploatuojami pagal aplinkos ministro patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, kai jie konkrečioje vietovėje gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ar žmogui. Tokiu atveju RAAD, nurodęs motyvus, reikalauja gauti Leidimą ir nustato reikalavimus paraiškai pateikti.

8. Leidimas neprivalomas ūkinei veiklai, kuriai aplinkos ministras yra patvirtinęs bendrąsias aplinkosaugines taisykles, jei jose nurodyta, kad šiai ūkinei veiklai Leidimo nereikia.

9. Šių Taisyklių nuostatos taikomos Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytiems įrenginiams. Tais atvejais, kai tam tikra nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams arba tik Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams, apie tai nurodoma tame pačiame punkte, kuriame nuostata įtvirtinta. Jei veiklos vykdytojas eksploatuoja Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytus įrenginius vienoje teritorijoje, atskiriems įrenginiams atitinkamai taikomi Taisyklių 1 priedo arba Taisyklių 2 priedo įrenginiams šiose Taisyklėse nustatyti reikalavimai.

10. Leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar Leidimas gali būti panaikintas šių Taisyklių nustatyta tvarka.

 

IV. PAGRINDINIAI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI

 

11. Išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį bei vadovaujamasi šiais principais:

11.1. turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas;

11.2. neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos bei kiti reikalavimai;

11.3. turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės ir švaresnės technologijos, užtikrinančios aplinkos kokybę;

11.4. gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai, vykdomas medžiagų ir žaliavų, kuro ir energijos suvartojimo gamyboje monitoringas ir kontrolė;

11.5. turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti tvarkomos jas perdirbant, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos tvarkomos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti;

11.6. turi būti įvertinama avarijų rizikos tikimybė ir numatomos reikiamos priemonės joms išvengti, apriboti bei mažinti galimus jų padarinius, taip pat numatyti būdus jų padariniams likviduoti;

11.7. turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos elementų taršai išvengti ar ją riboti ar mažinti, esant neatitiktinėms ūkinės veiklos sąlygoms bei nutraukus veiklą;

11.8. nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas;

11.9. turi būti siekiama ūkinėje veikloje naudoti mažiau pavojingas medžiagas;

11.10. turi būti užtikrintas visuomenės informavimas ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimas Leidimo išdavimo ir atnaujinimo procese.

 

V. SPECIALIEJI LEIDIMŲ IŠDAVIMO REIKALAVIMAI

 

12. Be šių Taisyklių 11 punkte nurodytų principų, taikomų Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytiems įrenginiams, išduodant, atnaujinant ar koreguojant Leidimą veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, papildomai taikomi šie reikalavimai:

12.1. išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) atitinkamai veiklos rūšiai parengtą geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsižvelgiant į ūkinės veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes, ūkinės veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti palyginamos ir pagal galimybę atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose ar šių dokumentų anotacijose. RAAD motyvuotu sprendimu, atsižvelgus į ūkinės veiklos vietos sąlygas, ribinės vertės gali būti griežtinamos arba keičiamos lygiaverčiais parametrais ar techninėmis priemonėmis;

12.2. veiklos vykdytojas, rengdamas paraišką Leidimui gauti, naudoja ES GPGB informacinius dokumentus;

12.3. išduodant ar atnaujinant Leidimą, RAAD privalo patikrinti, ar veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus;

12.4. Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Leistinų taršos normų nustatymo metodai pateikti Taisyklių 3 priede.

 

VI. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI REIKALAVIMAI

 

13. Pagal šių Taisyklių 4 priede pateiktą pavyzdinę formą paraišką Leidimui gauti pateikia veiklos vykdytojas.

14. Veiklos vykdytojas, kuris vykdo veiklą skirtingų RAAD kontroliuojamose teritorijose, paraišką Leidimui gauti turi pateikti kiekvienam RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, nurodydamas informaciją ir duomenis apie to RAAD kontroliuojamoje teritorijoje veikiančius įrenginius.

15. Leidimas gali būti išduodamas vienam arba keliems to paties veiklos vykdytojo įrenginiams ar jų dalims, esantiems toje pačioje teritorijoje.

16. Paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodyta:

16.1. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, kodas, adresas, veiklos vykdytojo bei kontaktinio asmens duomenys;

16.2. ūkinės veiklos padėtis schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu;

16.3. ūkinės veiklos objekto teritorijos planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir Nr. (naujiems ūkinės veiklos objektams), statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudoti komisiją sudariusi institucija, akto pasirašymo data ir Nr.;

16.4. naujam įrenginiui – statybos pradžia ir planuojama veiklos pradžia. Esamam įrenginiui – veiklos pradžia;

16.5. bendra informacija apie veiklos vykdytoją, vykdomos veiklos aprašymas ir jos išsidėstymas teritorijoje, naudojamos technologijos, išmetami į orą, išleidžiami į vandenis, patenkantys į dirvožemį teršalai, kuriems turi būti nustatytos ribinės vertės, veiklos vykdytojo įrenginių priskyrimas ar nepriskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742), įrenginio darbo laikas, nurodant savaitės dienas, darbo laiką dieną ir nakties metu. Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys šiltnamio dujas išmetančius įrenginius, kurie nustatyta tvarka įtraukti į prekybos ATL sistemą, turi pateikti vykdomos veiklos ir įrenginių ne techninio aprašymo santrauką;

16.6. planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekis, saugos duomenų lapai. Įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, būtina nurodyti naudojamų dažų, lakų ir kitų tirpiklių, turinčių lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), medžiagų pavadinimus (cheminius bei sutartinius techninius ar prekybinius), jų kiekį, sudėtį, sudėtyje esančių LOJ rizikos frazes (R frazes) bei pateikti pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 patvirtintą Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 15-634) (toliau – Tirpiklių tvarka) užpildytą jos 5 priedą;

16.7. planuojami naudoti vandens šaltiniai, vandens poreikis ir planuojamas nuotekų kiekis, energijos šaltiniai ir poreikis, žaliavų ir medžiagų naudojimas gamyboje ir planuojamas susidarančių atliekų kiekis, išgaunamų naudingųjų iškasenų kiekis ir pan.;

16.8. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas ir priemonės jam įgyvendinti. Jame turi būti numatytos gamtos išteklių ir energijos taupymo, atliekų mažinimo priemonės. Reikalavimas pateikti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą netaikomas veiklos vykdytojams, kurie yra įdiegę aplinkos apsaugos vadybos sistemą vadovaujantis LST EN ISO 14001:2005 standartu ar atitinkančią 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) reikalavimus.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas turi būti peržiūrimas ir keičiamas, jei pasikeičia gamybos technologija ir/ar apimtys (išskyrus pačiame plane numatytus pakeitimus), taip pat pasikeitus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar atliekų tvarkymo reikalavimams arba esant motyvuotam RAAD nurodymui. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plane turi būti:

16.8.1. bendra informacija apie veiklos vykdytojo taikomą ar įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą (vadovų ir darbuotojų funkcijos (atsakomybė) aplinkosaugos klausimais, ūkinės veiklos objekto aplinkosaugos būklė bei problemos, aplinkos apsaugos programos ir kiti įsipareigojimai);

16.8.2. pateikiamas žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje ir susidarančių atliekų balansas;

16.8.3. nustatomos priemonės, užtikrinančios žaliavų, vandens ir energijos racionalų (taupų) suvartojimą, numatomi veiksmai bei terminai šioms priemonėms įgyvendinti;

16.9. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, planuojant taršą ar esant vandenų taršai šiomis medžiagomis. Vandenų taršos mažinimo programoje turi būti:

16.9.1. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas ir jų kiekis;

16.9.2. ūkinėje veikloje naudojamų ir/arba gamybos procese susidarančių pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų masės balansas;

16.9.3. pavojingų ir/ar prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo su nuotekomis kontrolės priemonės;

16.9.4. numatytos priemonės vandens taršai prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinti Leidimo galiojimo laikotarpiu. Jeigu įmanoma, turi būti numatytas taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/arba pavojingomis medžiagomis palaipsnis nutraukimas ar pakeitimas mažiau pavojingomis medžiagomis;

16.10. iš taršos šaltinių planuojami išmesti į orą, išleisti į vandenį ir patenkantys į dirvožemį teršalų kiekiai, jų kilmė, sudėtis, išmetimų trukmė bei kitos charakteristikos. Nurodomas numatomas per kalendorinius metus išmesti šiltnamio dujų kiekis, atitinkantis veiklos vykdytojui aplinkos ministro patvirtintame Nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane nurodytą ATL skaičių ir aplinkos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu, iš rezervo naujiems įrenginiams ar kitu būdu įsigytą ATL skaičių;

16.11. esamos ir planuojamos išleidžiamų nuotekų valymo, į atmosferą išmetamų teršalų, triukšmo, vibracijos, kvapų mažinimo ir kitos taršos prevencijos priemonės;

16.12. numatomas atliekų susidarymas, naudojimas ir/ar šalinimas;

16.13. atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, parengtas Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) nustatyta tvarka (atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms);

16.14. veiklos poveikio aplinkos kokybei prognozė pagal Leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodus, nurodytus šių Taisyklių 3 priede;

16.15. galima oro, vandens, žemės taršos prognozė esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms ir priemonės galimai taršai išvengti ar ją riboti;

16.16. aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, nustatyta tvarka taikomos esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms;

16.17. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo grafikai, planai ir programos;

16.18. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas, veiklos vykdytojo parengtas pagal Europos Komisijos sprendimą, nurodytą aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, 2.6 punkte;

16.19. avarijų prevencijos ir avarijų padarinių apribojimo priemonės, pateikiant Avarijų likvidavimo plano titulinį lapą;

16.20. paraiškos pateikimo deklaracija (4 priedo 1 priedėlis), patvirtinanti, kad paraiškoje pateikiami duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs ir kad ūkinės veiklos vykdytojas, eksploatuojantis nustatyta tvarka į prekybos ATL sistemą įtrauktus įrenginius, įsipareigoja nustatytais terminais atsisakyti tokio ATL skaičiaus, kuris atitiks per praėjusius kalendorinius metus iš įrenginio išmestą ir nustatyta tvarka patvirtintą šiltnamio dujų kiekį;

16.21. priemonės taršos grėsmę keliančioms, ūkinės veiklos metu susidarančioms liekanoms sutvarkyti pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, jei būtų nutraukta įrenginio ar jo atskirų dalių veikla. Ši nuostata Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams taikoma tada, kai tai numato galiojantys teisės aktai;

16.22. atliekas naudojančioms ir/ar šalinančioms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios surenka ir/ar gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo – Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

17. Be 16 punkte nustatytų reikalavimų, taikomų tiek Taisyklių 1 priede nurodytiems, tiek Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams, paraiškoje Leidimui gauti Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams turi būti:

17.1. nurodyta vykdomos veiklos rūšis pagal šių Taisyklių 1 priedo veiklos rūšių numeraciją, taip pat gamybos projektinis pajėgumas arba galingumas, dėl kurio įrenginys priskiriamas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių;

17.2. palyginimas, kiek veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose nurodytus GPGB, įskaitant žaliavų, vandens, energijos suvartojimą, nuotekų, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą, triukšmą ir vibraciją;

17.3. jei esamas gamybos būdas nepasiekia su GPGB taikymu susijusių išmetimų ar sąnaudų lygių arba jei veiklos vykdytojas GPGB netaiko, parengiamas ir pateikiamas aplinkosaugos veiksmų planas. Aplinkosaugos veiksmų plane turi būti apibrėžti uždaviniai, nurodytas jų įgyvendinimo laikas ir numatytas aplinkosaugos veiksmų plano įgyvendinimo finansavimas;

17.4. įrenginyje galimų įdiegti alternatyvių technologijų ar taršos prevencijos priemonių įvertinimas bei efektyviausios technologijos pasirinkimo išvados.

18. Paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija, panaudoti nustatant leistinos taršos normatyvus, duomenys ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir kt.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentų, parengtų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 (Žin., 2004, Nr. 50-1675).

19. Tam tikroms Taisyklių 1 priedo veiklos rūšims aplinkos ministras gali nustatyti kitokią, tik šioms veiklos rūšims taikytiną paraiškos bei Leidimo formą.

20. Prie paraiškos pridedami šie dokumentų originalai ar jų patvirtinti nuorašai:

20.1. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais taršos šaltiniais;

20.2. sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, priimtas aplinkos ministro nustatyta tvarka, jei ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalies patvirtinimą įrodantys dokumentai;

20.3. išmetamų į orą teršalų inventorizacijos duomenys arba leistinos taršos į aplinkos orą apskaičiavimo dokumentai;

20.4. išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių nustatymo (apskaičiavimo) ir poveikio aplinkos kokybei prognozių duomenys, gauti vadovaujantis Taisyklių 3 priede nurodytais leistinų taršos normų nustatymo metodais;

20.5. vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartys;

20.6. paraišką derinusių suinteresuotų institucijų išvados;

20.7. atliekų gamintojo sutartys su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, kurioms atliekos bus perduodamos tvarkyti;

20.8. ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą patvirtinantys dokumentai (ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programa, nuotekų kontrolės planas ir/ar kt.), parengti, suderinti ir patvirtinti aplinkos ministro nustatyta tvarka;

20.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderinto ir patvirtinto avarijų likvidavimo plano titulinis lapas;

20.10. vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis ir/ar pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, jei planuojama su nuotekomis išleisti tokias medžiagas;

20.11. išsamus šiltnamio dujų monitoringo (apskaitos) metodologijos aprašymas;

20.12. pagal kitus teisės aktus privalomi pateikti duomenys ir dokumentai;

20.13. veiklos vykdytojas prie paraiškos gali pridėti ir kitus su ūkine veikla susijusius duomenis, informaciją, planus, schemas, taršos stebėjimo grafikus ir t. t.

21. Veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine (gamybine) paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke ir privalo būti saugoma RAAD teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos vykdytojo kaip komercinė (gamybinė) paslaptis nurodyti duomenys negali būti platinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo.

22. RAAD turi teisę pareikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama šių Taisyklių 16, 17, 20 punktuose, jeigu pateiktų duomenų nepakanka Leidimo sąlygoms nustatyti.

23. Veiklos vykdytojas, teikdamas paraišką Leidimui gauti, turi pateikti informaciją ir apie vykdomą ūkinę veiklą, kurios kiekybiniai kriterijai neatitinka Taisyklių 2 priede nurodytų kriterijų.

24. Jei veiklos vykdytojas tam tikros veiklos, apie kurią prašoma pateikti informaciją Taisyklių 4 priede, nevykdo, lentelės nepildomos ir nepateikiamos, tačiau paliekamas jų eilės numeris, pavadinimas ir nurodoma, kodėl informacija ar duomenys nepateikiami.

 

VII. PARAIŠKOS LEIDIMUI GAUTI DERINIMAS IR TEIKIMAS

 

25. Parengtą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti veiklos vykdytojas suderina su įgaliota savivaldybės institucija.

26. Paraišką Leidimui naujiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams gauti veiklos vykdytojas privalo pateikti RAAD ne vėliau nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios, o esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams – likus 4 mėnesiams iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką RAAD turi pateikti prieš 2 mėnesius iki planuojamos veiklos pradžios, Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.

27. Su įgaliota savivaldybės institucija suderintą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti (2 paraiškos egzempliorius) kartu su reikalaujamais pridėti dokumentais veiklos vykdytojas pateikia RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla.

28. RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vietą ir pobūdį, aplinkos sąlygas, turi teisę pareikalauti, kad veiklos vykdytojas suderintų paraišką ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis ar jos reguliavimo sričiai priklausančiomis institucijomis paraišką suderina RAAD.

29. Jeigu, RAAD motyvuotu sprendimu, Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas gali daryti neigiamą poveikį kitos ES valstybės narės aplinkai arba jei ši valstybė raštu to prašo, RAAD, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, pateikia informaciją apie priimtą paraišką Leidimui gauti, užtikrinant, kad ES valstybės narės ir Lietuvos visuomenė bus informuotos tuo pat metu ir galės susipažinti su informacija apie numatomą vykdyti ūkinę veiklą.

30. Veiklos vykdytojas, pateikdamas RAAD paraišką Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti (ši nuostata taikoma Taisyklių 1 ir 2 priede nurodytiems įrenginiams), prideda jos įrašą magnetinėje laikmenoje.

31. Kiekvieną kartą gaudamas ar priimdamas paraišką Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti, RAAD tituliniame paraiškos lape pažymi gavimo ar priėmimo datą ir paraišką užregistruoja.

32. Per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos RAAD įvertina, ar paraiška pateikta pagal šių Taisyklių reikalavimus ir ar pakanka informacijos bei duomenų Leidimo sąlygoms nustatyti.

33. Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir Leidimo sąlygoms nustatyti, RAAD raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data.

34. RAAD apie paraiškos išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams priėmimą informuoja visuomenę šių Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.

35. Jeigu, vadovaujantis motyvuota RAAD išvada, Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas gali turėti neigiamą poveikį kitos ES valstybės narės aplinkai arba jeigu ši raštu to prašo, RAAD parengia informaciją ir pateikia ją Aplinkos ministerijai.

36. Informaciją kitos ES valstybės narės, kurios aplinką gali neigiamai veikti Taisyklių 1 priede nurodyto įrenginio eksploatavimas, aplinkos apsaugos institucijai rengia ir teikia Aplinkos ministerija.

37. Apsikeitimas informacija su kitos ES valstybės narės, kurios aplinką gali neigiamai veikti veiklos vykdytojo Taisyklių 1 priede nurodytais įrenginiais planuojama vykdyti ūkinė veikla, aplinkos apsaugos institucija bei kitos valstybės visuomenės informavimas vykdomi nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

 

VIII. LEIDIMO RENGIMAS

 

38. Pagal šių Taisyklių 5 priede pateiktą pavyzdinę formą Leidimą rengia RAAD.

39. Leidimui parengti naudojami šie duomenys ir dokumentai:

39.1. paraiška ir prie jos pridedami dokumentai, duomenys ir informacija;

39.2. suinteresuotos visuomenės pateikta informacija ir pastabos;

39.3. RAAD surinkti duomenys ir informacija, įgaliotos savivaldybės institucijos pastabos ir pasiūlymai;

39.4. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentai bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (toliau – PAOV) ataskaitų duomenys, kai tokie vertinimai atlikti;

39.5. ES GPGB informaciniai dokumentai (ši nuostata taikoma tik rengiant Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams);

39.6. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuose nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, įskaitant triukšmo ir vibracijos normas.

40. Leidime nurodoma, kuo vadovaujantis nustatytos Leidimo sąlygos.

41. Leidimą sudaro:

41.1. bendroji dalis, kurioje nurodomi duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą ir vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę;

41.2. Leidimo sąlygos;

41.3. Leidimo priedai.

42. Leidimo bendrojoje dalyje nurodoma:

42.1. duomenys apie įrenginį;

42.2. duomenys apie ūkinę veiklą;

42.3. informacija apie ūkinės veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę. Leidime pateikiamas veiklos vykdytojo parengtas Aplinkosaugos veiksmų planas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams;

42.4. sprendimų dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo apskundimo tvarka;

42.5. suinteresuotos visuomenės pastabos ir komentarai.

43. Leidimo sąlygose nurodoma:

43.1. paraiškos duomenų įvertinimas, nurodant, kodėl atmetami arba keičiami paraiškos duomenys. RAAD išvados turi būti pagrįstos ir pateiktos išanalizavus:

43.1.1. veiklos vietą pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

43.1.2. duomenis apie taršą pagal išmetamų teršalų kiekį ir jų pavojingumą, duomenis apie išmetamą šiltnamio dujų kiekį;

43.1.3. duomenis apie atliekų tvarkymą pagal susidarančių ir šalinamų atliekų kiekius;

43.1.4. informaciją apie galimą riziką avarijoms įvykti, duomenis apie avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemones, įsitikinus, kad veiklos vykdytojas turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su specialiosiomis ir valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis suderintą ir patvirtintą Avarijų likvidavimo planą;

43.1.5. paraišką derinusių institucijų išvadas;

43.1.6. suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, kitų šalių institucijų pastabas ir komentarus dėl Leidimo išdavimo;

43.1.7. gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, parengtą pagal šių Taisyklių 16.8 punkto reikalavimus. RAAD, nustatęs, kad pateiktame plane veiklos priežiūros, gamtos išteklių taupymo, išmetamų teršalų ar atliekų mažinimo priemonės nepakankamos, nurodo, kuriomis Leidimo sąlygomis įtvirtinamos papildomos priemonės;

43.1.8. Aplinkosaugos veiksmų planą GPGB lygiui pasiekti (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams). Šio plano įvertinime nurodomas laikas, per kurį veiklos vykdytojas įpareigojamas pasiekti su GPGB taikymu susijusį aplinkos apsaugos lygį;

43.2. reikalavimai gamtos išteklių, įskaitant vandens, energijos, žaliavų, pagalbinių medžiagų, cheminių medžiagų bei jų preparatų ir kuro naudojimui. Leidimo sąlygos turi užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų laikomasi gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo plano;

43.3. reikalavimai teršalų, įskaitant šiltnamio dujas, išmetimui ar/ir išleidimui į aplinką:

43.3.1. Leidimo sąlygose nustatomos išmetamų teršalų ribinės vertės turi užtikrinti, kad vykdant veiklą nebus viršijamos aplinkos kokybei nustatytos normos;

43.3.2. Leidimo sąlygos nustatomos kiekvienam taršos šaltiniui (pvz., kaminui), pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei į įmonės technines ir ekonomines galimybes;

43.3.3. Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos vadovaujantis Europos Sąjungos GPGB informaciniais dokumentais. Jeigu pramonės sektoriui GPGB informacinių dokumentų dar neparengta arba jeigu teršalų, išmetamų iš Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, ribinės vertės nenustatytos Europos Sąjungos lygmeniu, išmetamų teršalų ribinės vertės Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams nustatomos pagal galiojančias išmetamų teršalų bei aplinkos kokybės normas ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietovės aplinkos sąlygas bei veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes. Šiuo atveju nacionaliniais teisės aktais nustatytos galiojančios išmetamų teršalų normos taikomos kaip minimalūs reikalavimai;

43.3.4. esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų tam tikrą laiką yra neįmanoma pasiekti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų vadovaujantis ES GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007 m. spalio 31 d. leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes, nustatytas pagal šių Taisyklių 3 priede nurodytus metodus;

43.4. reikalavimai ūkio subjektų aplinkos monitoringui, įskaitant reikalavimus šiltnamio dujų monitoringui (apskaitai) pagal veiklos vykdytojo parengtą ir su RAAD suderintą išsamų monitoringo metodologijos aprašymą. Įvykus bet kuriems taikomos šiltnamio dujų monitoringo metodologijos pakeitimams, monitoringo metodologijos aprašymą veiklos vykdytojas privalo atnaujinti ir iš naujo patvirtinti RAAD;

43.5. reikalavimai triukšmo ir vibracijos kontrolei bei triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonėms;

43.6. reikalavimai žemės taršos kontrolei ir mažinimo priemonėms;

43.7. reikalavimai atliekų mažinimo, jų panaudojimo ir šalinimo priemonėms;

43.8. reikalavimai avarijų prevencijos ir avarijų pasekmių likvidavimo priemonėms;

43.9. reikalavimai priemonėms, kurios bus vykdomos esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms;

43.10. reikalavimai priemonėms, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms aplinkos ore;

43.11. reikalavimai dėl privalomų ataskaitų teikimo aplinkos ministro nustatyta tvarka bei reikalavimai šiltnamio dujų išmetimo apskaitos ataskaitoms;

43.12. sąlyga, atitinkanti veiklos vykdytojo paraiškoje pateiktą įsipareigojimą, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos veiklos vykdytojui bus panaikinama tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek jų atitiks per praėjusius kalendorinius metus faktiškai išmestą ir nustatyta tvarka patikrintą bei patvirtintą anglies dioksido kiekį;

43.13. reikalavimas laikytis kitų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą.

44. Leidimo prieduose pateikiami šie dokumentų originalai ar jų patvirtinti nuorašai:

44.1. schemos ir žemėlapiai;

44.2. paraišką derinusių institucijų išvados ir komentarai;

44.3. RAAD komentaras, jei Leidimo sąlygos neatitinka paraiškos duomenų;

44.4. dokumentai, kurie buvo panaudoti Leidimo sąlygoms nustatyti, ir jų sąrašas;

44.5. kiti priedai ir informacija.

45. Rengdamas Leidimą, RAAD:

45.1. priima sprendimą, ar reikalinga nustatyti Leidimo sąlygas dėl pareikštos veiklos, kurios kiekybiniai kriterijai neatitinka Taisyklių 2 priede nurodytų kriterijų;

45.2. gali raštu pareikalauti iš veiklos vykdytojo papildomos informacijos bei privalo aptarti su juo visus ginčytinus klausimus, įskaitant taršos vertinimo metodų bei metodikų pasirinkimą.

46. RAAD, Leidimo rengimo metu gavęs iš kitų kompetentingų institucijų ar suinteresuotos visuomenės veiklos vykdytojui nepalankios informacijos, nedelsdamas turi informuoti veiklos vykdytoją ir nustatyti terminą paaiškinimams ar kitai informacijai pateikti.

 

IX. LEIDIMO IŠDAVIMAS

 

47. Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą Leidimo projektą RAAD siunčia įgaliotai savivaldybės institucijai susipažinti tik tuo atveju, jei RAAD Leidimo projekte nustatytos sąlygos skiriasi nuo su savivaldybės institucija suderintoje paraiškoje numatytų sąlygų. Iki nepriimtas RAAD sprendimas išduoti ar atnaujinti Leidimą arba atsisakyti jį išduoti ar atnaujinti, savivaldybės institucija turi teisę raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Leidimo sąlygų nustatymo. RAAD gali atsižvelgti į šias savivaldybės institucijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jas atmesti. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą išduoti Leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.

48. RAAD priima sprendimą išduoti Leidimą tik įsitikinęs, kad:

48.1. vykdoma ūkinė veikla nepažeis nustatytų aplinkos kokybės normų;

48.2. veiklos vykdytojas pasirengęs vykdyti visas Leidimo sąlygas, nustatytas pagal šių Taisyklių 43 punktą;

48.3. veiklos vykdytojas techniškai ir ekonomiškai gali įgyvendinti Leidime nustatytas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo, aplinkos apsaugos ir avarijų prevencijos priemones;

48.4. veiklos vykdytojas, kuris nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsisakyti ATL.

49. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 dienų – Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams ir per 90 dienų – Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. Terminas skaičiuojamas nuo paraiškos bei visų reikalaujamų dokumentų priėmimo RAAD datos. RAAD motyvuotu sprendimu gali pratęsti terminą sprendimui dėl Leidimo išdavimo priimti, jeigu veiklos vykdytojas ar savivaldybės institucija prieštarauja Leidimo projektui ir Leidimo projekto parengimui reikia tęsti derybas.

50. RAAD, priėmęs sprendimą išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, informuoja apie tai visuomenę šių Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.

51. Parengiami 4 Leidimo egzemplioriai (1-as Leidimo gavėjui, 2-as savivaldybės institucijai, 3-ias RAAD, 4-as RAAD miesto ar rajono agentūrai). Kiekvienas egzempliorius patvirtinamas RAAD. Leidimui suteikiamas registracijos numeris.

52. Vienas Leidimo egzempliorius kartu su šio Leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu susijusiais dokumentais saugomas RAAD Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

 

X. LEIDIMO ATNAUJINIMAS, KOREGAVIMAS IR PANAIKINIMAS

 

53. Sprendimą dėl išduoto Leidimo atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo priima RAAD.

54. RAAD, išduodamas ar atnaujindamas Leidimą, remiantis veiklos vykdytojo paraiškoje pateikta informacija, atsižvelgęs ir įvertinęs ūkinės veiklos perspektyvą, gali nustatyti, kada Leidimas privalo būti atnaujintas.

55. Leidimo dalis, kurioje nustatytos prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų ribinės vertės ir sąlygos šioms medžiagoms išleisti su nuotekomis, turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas ketveri metai, skaičiuojant nuo pirmojo, pagal šią tvarką išduoto, Leidimo išdavimo datos.

56. Leidimas atnaujinamas:

56.1. įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui;

56.2. Leidime nustatytais atvejais ir terminais;

56.3. kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

57. Veiklos vykdytojas privalo pranešti RAAD apie planuojamus įrenginio eksploatavimo pakeitimus arba veiklos vykdytojo vykdomos ūkinės veiklos esminius pakeitimus.

58. RAAD, gavęs šių Taisyklių 57 punkte nurodytą pranešimą, įvertina, ar įrenginio/vykdomos veiklos pakeitimai priskirtini prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo. Jeigu pakeitimai priskirtini prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo, per 21 dieną nuo pranešimo apie pakeitimus gavimo datos RAAD informuoja veiklos vykdytoją apie pareigą atnaujinti Leidimą.

59. Leidimui atnaujinti veiklos vykdytojas pateikia naują paraišką, o RAAD sprendimas išduoti atnaujintą Leidimą priimamas šiose Taisyklėse naujo Leidimo išdavimui nustatyta tvarka.

60. Išduotas Leidimas koreguojamas, jeigu:

60.1. Leidime nustatyti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai;

60.2. Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų;

60.3. pakito GPGB, suteikiantis galimybę sumažinti taršą be pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams);

60.4. pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo;

60.5. išduodama ATL dalis einamiesiems metams;

60.6. pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas.

61. Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva arba RAAD nurodymu:

61.1. kai Leidimas koreguojamas RAAD nurodymu, RAAD raštu praneša veiklos vykdytojui apie būtinumą nustatytu laiku pateikti paraišką dėl reikalingos koreguoti Leidimo dalies. Veiklos vykdytojui nepateikus paraiškos laiku, Leidimas panaikinamas;

61.2. kai Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva, veiklos vykdytojas raštu pateikia prašymą RAAD, nurodydamas, kurią Leidimo dalį norima koreguoti.

62. Koreguojama tik ta Leidimo dalis, dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Leidimo sąlygas. Teikdamas prašymą Leidimui koreguoti, veiklos vykdytojas prideda atitinkamos Leidimo dalies paraiškos dalį, parengtą pagal šių Taisyklių reikalavimus, bei Leidimo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją ir papildomus duomenis.

63. Koreguotas Leidimas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išduodamas per 45 dienas, Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams – per 30 dienų nuo paraiškos Leidimui koreguoti priėmimo dienos.

64. Leidimas panaikinamas esant vienai iš šių sąlygų:

64.1. vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų;

64.2. vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis;

64.3. kai veiklos vykdytojas nepateikia paraiškos Leidimui atnaujinti, kai jį privaloma atnaujinti 56 punkte nurodytais atvejais;

64.4. Leidimas buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis;

64.5. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais negauna licencijos pavojingoms atliekoms surinkti, saugoti, šalinti ir naudoti ar jei ši licencija buvo panaikinta arba jeigu įmonė surenka, saugo, naudoja, šalina pavojingas atliekas neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos;

64.6. pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 99-4466), nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso);

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija).

Punkto pakeitimai:

2013-05-21, Žin., 2013, Nr. 55-2761 (2013-05-28), i. k. 113502VSPRERG132761           

 

64.7. to prašo Leidimo turėtojas.

65. Apie ketinimą panaikinti Leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų, išskyrus 64.7 punkte nurodytą atvejį, nurodant priežastis.

66. Leidimas panaikinamas jį išdavusio RAAD sprendimu. Leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant Leidimo panaikinimo priežastis.

67. RAAD periodiškai, Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių atveju ne rečiau kas 12 mėnesių, patikrina, ar veiklos vykdytojo vykdoma veikla atitinka Leidimo sąlygas bei kitų teisės aktų reikalavimus.

68. Leidimo projektų, išduotų, atnaujintų, koreguotų Leidimų ar informacijos apie jų panaikinimą pateikimo savivaldybės institucijai tvarką nustato RAAD kartu su savivaldybės institucija.

 

XI. INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS LEIDIMŲ IŠDAVIMO PROCESE

 

69. Visuomenės informavimą ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimą Leidimų išdavimo procese organizuoja RAAD.

70. RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos išduoti ar atnaujinti Leidimą Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams priėmimo informuoja apie tai visuomenę galimais informacijos sklaidos būdais (per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės institucijos skelbimų lentoje, esant galimybei – elektroninėmis informavimo priemonėmis). Pranešime turi būti nurodyta:

70.1. kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui), kokiai ūkinei veiklai planuojama išduoti ar atnaujinti Leidimą;

70.2. kas yra veiklos vykdytojas;

70.3. kur ir kada galima susipažinti su šių Taisyklių 16, 17, 20 ir 22 punktuose nurodyta informacija;

70.4. institucijos, dalyvaujančios priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo, pavadinimas, kam ir iki kada teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo.

71. Suinteresuota visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir pastabas turi teisę teikti 14 dienų nuo šių Taisyklių 70 punkte nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.

72. Suinteresuotos visuomenės atstovas, teikdamas pastabas ir motyvuotus pasiūlymus dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo, privalo nurodyti savo vardą, pavardę (ar organizacijos pavadinimą), adresą, telefoną.

73. Iš suinteresuotos visuomenės gautus motyvuotus bei pagrįstus pasiūlymus RAAD turi užregistruoti ir atsižvelgti į juos rengdamas Leidimą.

74. Leidimas išduodamas tik pasibaigus pastabų ir pasiūlymų pateikimo terminui, nurodytam šių Taisyklių 71 punkte.

75. Ne vėliau kaip per 10 dienų po Leidimo Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams išdavimo ar atnaujinimo RAAD informuoja apie tai visuomenę galimais informavimo būdais, pateikdamas šią informaciją: kada, kokiam veiklos vykdytojui, kokiai ūkinei veiklai išduotas ar atnaujintas Leidimas, kur ir kada visuomenė gali susipažinti su Leidimu, jame nustatytomis sąlygomis ir informacija apie tai, kaip į suinteresuotos visuomenės pastabas ir motyvuotus pasiūlymus buvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl Leidimo išdavimo ar atnaujinimo.

76. Informaciją, susijusią su Leidimo išdavimu ar atnaujinimu, taip pat Leidimų duomenų bazėse kaupiamus duomenis RAAD, pareiškėjo prašymu, pateikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XII. LEIDIMŲ DUOMENŲ BAZĖ IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

 

77. RAAD registruoja gautas paraiškas bei išduotus, atnaujintus, koreguotus ar panaikintus Leidimus, tvarko Leidimų duomenų bazę ir atsako už joje kaupiamos informacijos patikimumą.

78. Leidimų duomenų bazėje kaupiami duomenys apie išduotus, atnaujintus, koreguotus ir panaikintus Leidimus, normuojamus išmetamus teršalus ir taršos šaltinius. Šioje duomenų bazėje privalo būti ir stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, kuriems nustatyti leistinos taršos normatyvai, sąrašas bei ūkinės veiklos objektų (įrenginių), kuriems išduoti leidimai išmesti šiltnamio dujas, sąrašas, nurodant įrenginiui nustatyta tvarka suteiktą identifikavimo kodą (ID) ir leidžiamą per metus išmesti šiltnamio dujų kiekį.

79. Duomenys, išskyrus informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, darbo valandomis turi būti prieinami visuomenei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) nustatyta tvarka.

80. Aplinkos apsaugos agentūra nustatyta tvarka teikia Europos Komisijai ataskaitas apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą. Informaciją apie Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, Leidimų išdavimą, įrenginiams nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes ar lygiavertes taršos prevencijos priemones, GPGB taikymą ir visuomenės dalyvavimą RAAD Aplinkos apsaugos agentūrai teikia aplinkos ministro nustatyta tvarka.

81. Aplinkos apsaugos agentūra kaupia informaciją apie ES GPGB informacinius dokumentus bei kitas švaresnes technologijas, organizuoja ir koordinuoja GPGB, tinkamų Lietuvos ūkiui, atranką, ES GPGB informacinių dokumentų anotacijų parengimą.

82. Aplinkos apsaugos agentūra anotacijas, informaciją apie GPGB ir kitas švaresnes technologijas teikia RAAD ir pramonės sektoriams.

 

XIII. LEIDIMO SĄLYGŲ IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS LAIKYMOSI KONTROLĖ

 

83. RAAD vykdo Leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų laikymosi kontrolę.

84. Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuojančios aplinkos apsaugos valstybinės institucijos ir pareigūnai turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

85. Veiklos vykdytojui už šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė.

86. Jeigu dėl šių Taisyklių nuostatų nesilaikymo padaroma žala aplinkai, žmogui ar turtui, veiklos vykdytojas privalo atlyginti padarytus nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

87. Veiklos vykdytojas ar suinteresuota visuomenė gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susijusius su Leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, teismui įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo

taisyklių

1 priedas

 

VEIKLOS RŪŠYS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI REIKIA TURĖTI LEIDIMĄ PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS

 

1. Energetikos pramonė

 

1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.

1.3. Kokso krosnys.

1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.

 

2. Metalų gamyba ir apdirbimas

 

2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai.

2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.

2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:

2.3.1. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą;

2.3.2. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW;

2.3.3. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą.

2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

2.5. Įrenginiai:

2.5.1. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

2.5.2. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą.

2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.

 

3. Naudingųjų iškasenų pramonė

 

3.1. Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

3.2. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti.

3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną gaminti.

3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3.

 

4. Chemijos pramonė

 

Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1 ir 4.6 antraštėse, pramoninio masto gamyba chemiškai jas perdirbant.

4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.1.1. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams);

4.1.2. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms;

4.1.3. sieros turintiems organiniams junginiams;

4.1.4. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams;

4.1.5. fosforo turintiems organiniams junginiams;

4.1.6. halogenintiems angliavandeniliams;

4.1.7. metalo organiniams junginiams;

4.1.8. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės);

4.1.9. sintetiniam kaučiukui;

4.1.10. dažikliams ir pigmentams;

4.1.11. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms.

4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti:

4.2.1. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.;

4.2.2. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.;

4.2.3. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.;

4.2.4. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.;

4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt.

4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti.

4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti.

4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.

4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.

 

5. Atliekų tvarkymas

 

Nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatytų reikalavimų:

5.1. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;

5.2. įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą;

5.3. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

5.4. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

 

6. Kitos veiklos rūšys

 

6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama:

6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.3. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

6.4. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną:

6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos:

6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,

6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis),

6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).

6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:

6.6.1. 40 000 vietų paukščiams;

6.6.2. 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);

6.6.3. 750 vietų paršavedėms.

6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.

6.8. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu. Pastabos:

1. Jei vienas veiklos vykdytojas tos pačios rūšies įrenginiais toje pačioje teritorijoje vykdo keletą veiklos rūšių, išvardytų po viena paantrašte, tai tokių veiklos rūšių pajėgumai sumuojami.

2. Šiame priede „gamybos pajėgumas“ reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms (t. y. projektinį pajėgumą). Jeigu esamo įrenginio veiklos vykdytojas neplanuoja naudoti visų projektinių pajėgumų, pavyzdžiui, neprašo Leidimo pastatyto ir įrengto įrenginio tam tikrai daliai, „gamybos pajėgumas“ suvokiamas kaip faktiškai naudojamų įrenginio dalių pajėgumas. Ar esamas įrenginys priskirtinas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia veiklos vykdytojas derybose su Leidimą išduodančia institucija.

______________

 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo

taisyklių

2 priedas

 

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI, NEPRISKIRTAM PRIE TAISYKLIŲ 1 PRIEDE NURODYTŲ ĮRENGINIŲ, REIKIA LEIDIMO PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS

 

Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai:

1. iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 10 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens;

2. išleidžiama (planuojama išleisti) į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, kaupimo rezervuarus, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt.:

2.1. 5 m3/per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus);

2.2. nuotekų, kuriose yra pavojingų medžiagų, kurias pagal galiojančius teisės aktus galima išleisti tik turint Leidimą;

3. išleidžiama ar planuojama išleisti į aplinką paviršines nuotekas, kurių išleidimas pagal galiojančius teisės aktus paviršinėms nuotekoms tvarkyti galimas tik turint Leidimą;

4. išmetama į aplinkos orą 10 tonų per metus ar daugiau teršalų;

5. naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau;

6. naudojamas stacionarus degimo šaltinis, kurio šiluminis našumas yra 1,0 MW ar daugiau;

7. eksploatuojami tirpiklius naudojantys įrenginiai, kurie pagal Tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 (Žin., 2003, Nr. 15-634), 2 priedo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 13, 16 ir 17 punktuose nurodytas veiklos rūšis patenka į aukštesniąją tirpiklių suvartojimo kategoriją, arba kituose minėtos Tvarkos 2 priedo punktuose nurodytų veiklos rūšių įrenginiai, kuriuose tirpiklių sunaudojama daugiau nei 10 tonų per metus;

8. šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos;

9. atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms;

10. atliekos susidaro įmonėse ir yra saugomos susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016): pavojingos atliekos – ilgiau kaip 3 mėn., nepavojingos – ilgiau kaip 1 m.;

11. per mėnesį susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų, išskyrus komunalines atliekas;

12. per mėnesį susidaro 200 kg ar daugiau pavojingų atliekų, kuriose yra arseno, gyvsidabrio ar kadmio;

13. per mėnesį susidaro 1 tona ar daugiau pavojingų atliekų, išskyrus 12 punkte nurodytas atliekas;

14. išgaunamos šios naudingosios mineralinės medžiagos (iškasenos) – žvyras, molis, lauko akmenys, dolomitas, kreida, mergelis, klintys, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, smėlis stiklui gaminti, sapropelis, opoka, anhidritas ir organinės kilmės iškasenos – durpės, nafta. Šio punkto nuostatos netaikomos iki 0,5 ha ploto ir iki 2,0 m gylio karjerams, kuriuos savo reikmėms ir savo žemėje naudoja žemės savininkai, žemės naudotojai ir valdytojai.

______________

 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo

taisyklių

3 priedas

 

LEISTINŲ TARŠOS NORMŲ NUSTATYMO IR TARŠOS POVEIKIO APLINKAI PROGNOZĖS METODAI

 

I. LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

 

1. Veiklos vykdytojai, kurių ūkinės veiklos objektai daro neigiamą poveikį aplinkai, pagal galiojančius normatyvinius dokumentus privalo apskaičiuoti dėl jų veiklos susidarančius aplinkos elementų taršos lygius ir įrašyti juos į paraišką Leidimui gauti.

Ūkinės veiklos objektų leistinos taršos (toliau – LT) normatyvai nustatomi, įvertinus šių objektų projektinę dokumentaciją. Projektuojant statomus ar rekonstruojamus objektus, turi būti nustatomi tik didžiausios leistinos taršos (toliau – DLT) normatyvai, kurie nurodomi statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes.

Didžiausia leistina tarša (DLT) į aplinkos orą (leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos šių teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)).

Kai ūkinės veiklos objektų techninės galimybės nėra pakankamos (nėra nuotekų ar oro valymo įrenginių, valymo įrenginiai nepakankamo našumo ir pan.) DLT normatyvams pasiekti paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodytos konkrečios planuojamos taršos mažinimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Tada konkrečiam aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo laikotarpiui nustatomi laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvai. Šiuo atveju Leidime turi būti nurodomi ir planuojami DLT normatyvai. Taip pat LLT normatyvai gali būti nustatomi valymo įrenginių remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui.

2. 1 punkte nurodyta normatyvų nustatymo tvarka netaikoma mobiliems taršos šaltiniams.

 

II. SU NUOTEKOMIS IŠLEIDŽIAMOS LEISTINOS TARŠOS (LT) NORMATYVŲ NUSTATYMAS

 

3. Leidime DLT normatyvai nustatomi toms teršiančioms medžiagoms, kurioms teisės aktuose nustatytos DLK ir/arba aplinkos kokybės normos, bei numatoma, kad iš objekto, kuriam išduodamas Leidimas, tokių medžiagų bus išleidžiama daugiau negu teisės aktuose nustatytas minimalus kiekis. Taip pat Leidime turi būti nustatomi DLT normatyvai toms medžiagoms, kurių kontrolė privaloma pagal tam tikrą ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Nustatant metinius bei paros DLT kiekius turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

3.1. negali būti viršijami teisės aktuose nustatyti minimalūs į aplinką išleidžiamų teršalų (nuotekų užterštumo) normatyvai (DLK). Atitikimas šiai sąlygai įvertinamas pagal formules:

 

, t/m;                                                                                                    (1)

 

čia:

DLTm. – leidžiamas per metus išleisti teršalų kiekis;

Cnvid. – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/l;

Qm. – planuojamas išleisti metinis nuotekų kiekis, m3/metus.

 

= , t/d;                                                                                                        (2)

 

čia:

DLTd – leidžiamas per parą išleisti teršalų kiekis;

Cnmax – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos maksimali momentinė arba vidutinė paros DLK, mg/l;

Qd vid. – numatomas vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d;

 

3.2. tarša negali daryti neleistino poveikio aplinkai ir negali užkirsti kelio pasiekti gerą priimančių vandenų būklę (pvz., aplinkos kokybės normas). Atitikimas šiai sąlygai vertinamas tų teršiančių medžiagų išleidimui į aplinką ir tiems priimtuvams, kuriems toks reikalavimas nustatytas vandenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

3.3. DLT negali būti didesnė už taršą kuri gali būti pasiekiama tinkamai naudojant ūkinės veiklos objekte turimas aplinkosaugines priemones (pvz., be objektyvių priežasčių DLT negali viršyti objekto projekte arba įrenginio tiekėjo deklaruotus parametrus).

4. Leidime įrašoma ta LT reikšmė, kuri atitinka visas 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytas sąlygas.

5. Jei pasiekti DLT normatyvų negalima (nėra nuotekų valymo įrenginių, įrenginiai nepakankamo našumo, pasenusi arba netinkama jų konstrukcija, yra tik mechaninio valymo įrenginiai, neįdiegtas GPGB ir kt.), Leidime gali būti nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas. Tuomet turi būti numatomos priemonės DLT normatyvams pasiekti bei Leidime nustatomi jų įgyvendinimo terminai. Pasibaigus Leidime nustatytam LLT normatyvų galiojimo terminui, turi būti pradėtas taikyti DLT normatyvas.

Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik tada, kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir pan.).

6. Ar faktinis išleistų teršalų per parą kiekis atitinka DLT(d) (LLT(d)), tikrinama tik viršijus tam tikros teršiančios medžiagos maksimalią momentinę arba vidutinę paros DLK C(max)^n, kuri taip pat turi būti įrašoma į Leidimą.

Nustačius, kad C(f.) > (C(max))^n, faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

, t/d;                                                                                                                 (3)

 

čia:

Cf. – tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);

Qdf. – faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m3/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Q d max).

Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis, t/d, apskaičiuotas pagal 3 formulę, viršija DLTd (LLTd), apskaičiuotą pagal 2 formulę, tai vertinama kaip pažeidimas.

7. Ilgesniam nei 1 para laikotarpiui (ketvirčiui, pusmečiui ir pan.) LT normatyvai apskaičiuojami metinį LT normatyvą, nustatytą pagal 1 formulę, padalijus iš dienų per metus skaičiaus ir padauginus iš tam tikro laikotarpio dienų skaičiaus. Kai kuriais atvejais (gamybos sezoniškumas, azoto biologinio valymo sezoniškumas, nuotekų valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija ir kt.) pareiškėjo teikimu atskiriems laikotarpiams nustatomi skirtingi normatyvai.

8. Be DLT (LLT) normatyvų, Leidime turi būti nurodomos ir DLK (LLK), pagal kurias buvo apskaičiuoti LT normatyvai (priklausomai nuo to, kuri iš sąlygų, nurodytų 3 punkte, konkrečiam atvejui buvo griežčiausia).

9. Leidime nuotekų infiltravimui į gruntą (be organizuoto surinkimo ir išleidimo į paviršinius vandens telkinius) turi būti nustatomi dveji normatyvai:

9.1. LT ir LK normatyvai nuotekų išleidimui į gruntą (pagal teisės aktus nustatytą leistiną grunto apkrovą);

9.2. sąlyginiai LT normatyvai filtruotų nuotekų išleidimui į aplinką.

10. Neviršijant leistinų apkrovų, eksploatuojami nuotekų filtravimo įrenginiai traktuojami kaip biologinio valymo įrenginiai, kurių išvalymo efektyvumas atitinka analogiško dydžio aglomeracijų nuotekų išleidimui nustatytus minimalius DLK reikalavimus. Todėl skaičiuojant sąlyginį iš filtravimo įrenginių į aplinką patenkančios taršos LT normatyvą, filtravimo įrenginiams, į kuriuos išleidžiamoms nuotekoms nustatyti DLK ir DLT normatyvai, priimama, kad į aplinką patenkančių nuotekų užterštumas atitinka DLK išleidimui į aplinką. Jeigu išleidžiamoms į filtravimo įrenginius nuotekoms nustatomi LLT ir LLK normatyvai – proporcingai didinama ir sąlyginė išleidimo į aplinką LT, kuri tampa LLT. Analogiški principai taikomi ir vertinant faktinę aplinkos taršą.

11. Leistinos taršos normatyvas nustatomas išlaistant (utilizuojant) susidarančias ūkinėje veikloje srutas, skystąsias organines atliekas, skystąjį dumblą nuotekas žemdirbystės drėkinimo laukuose (toliau – ŽDL). ŽDL – laukai, skirti srutoms, skystosioms organinėms atliekoms, skystajam dumblui, nuotekoms išlaistyti (utilizuoti). Išlaistymas atliekamas nepriklausomai nuo augalų poreikio drėgmei, 3 ir daugiau kartų per tręšimo sezoną ir didesne kaip 300 m3/ha bendra metine skleidimo apkrova. Minėtų atliekų, nuotekų išlaistymas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Leistinos taršos normatyvas nenustatomas naudojant srutas, skystąsias organines atliekas, skystąjį dumblą, nuotekas tręšiamuose laukuose (toliau – TL). TL – laukai, skirti lauko sėjomainos augalų auginimui. Laukų tręšimas atliekamas iki 2 kartų per tręšimo sezoną, mažesne kaip 300 m3/ha metine skleidimo apkrova.

13. Ištekančių į paviršinius vandenis iš ŽDL teršiančių medžiagų (N ir P) DLT apskaičiuojama pagal metodiką pateiktą šio priedo 1 priedėlyje.

14. Išleidžiamo iš žuvininkystės tvenkinių vandens į paviršinio vandens telkinius teršalų DLK neturi viršyti:

BDS7 – 7 mg O2/l;

skendinčiųjų medžiagų – 15 mg/l;

bendro azoto – 5 mg/l;

bendro fosforo – 0,4 mg/l.

 

DLT apskaičiuojama:

 

DLT = , t/tvenkinių išleidimo laikotarpiui;                                                           (4)

 

čia:

q tv – vandens kiekis, m3, išleistas iš tvenkinio per jo išleidimo laikotarpį, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

C – koncentracija, mg/l. DLT apskaičiuoti imama teršiančios medžiagos DLK, o faktinei taršai apskaičiuoti – faktinė išmatuota vidutinė teršiančios medžiagos koncentracija.

Analogiškai apskaičiuojamas ir faktinis išleistas teršalų kiekis, C apskaičiavus pagal laboratorinių tyrimų duomenis, be foninio į tvenkinius prileidžiamo vandens užterštumo.

15. Kai iš tvenkinių išleidžiamo vandens surinktuvas (upelis, griovys) yra žuvininkystės sistemos sudėtinė dalis, DLT apskaičiuojama pagal 4 formulę, o faktinei taršai apskaičiuoti, kai vandens kokybė laboratoriškai tiriama surinktuve, aukščiau išleistuvų iš tvenkinių ir žemiau paskutinio išleistuvo, gali būti taikoma tokia formulė:

 

T(fakt.) = , t/tvenkinių išleidimo laikotarpiui;                                 (5)

 

čia:

Qu – vandens kiekis, m3, tekantis surinktuvu tvenkinių išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal surinktuvo (priešais išleistuvus iš tvenkinių) debito matavimus, tvenkinių išleidimo laikotarpiui;

qtv. – vandens kiekis, m3, išleidžiamas iš tvenkinių grupės jų išleidimo laikotarpiu, skaičiuojamas pagal projektinius tvenkinių tūrius;

Cf. – foninė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve priešais išleistuvus iš tvenkinių, mg/l;

Cvid. – faktinė išmatuota vidutinė atitinkamos teršiančios medžiagos koncentracija surinktuve po paskutinio tvenkinio išleistuvo (ne žemiau kaip 500 m po paskutinio tvenkinio išleistuvo), mg/l.

Tais atvejais, kai vanduo iš žuvininkystės tvenkinių išteka ne tik jų išleidimo metu, bet ir esant užpildytiems tvenkiniams, ištekančio vandens užterštumas neturi viršyti aukščiau nurodytų koncentracijų, o DLT, apskaičiuota laikotarpiui iki tvenkinių išleidimo pradžios, pridedama prie DLT tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

16. Organinių ir biogeninių medžiagų tvenkiniuose normatyvai pasiekiami subalansuotai tręšiant tvenkinius bei racionaliai naudojant pašarus.

17. Žuvininkystės tvenkiniams pripildyti ir nuleisti rengiami ir su RAAD derinami grafikai. Tvenkinių sausinamojo tinklo sistemai eksploatuoti kiekvienam konkrečiam atvejui pagal ankstesnių metų laboratorinių tyrimų duomenis suderinama laikinai leidžiama maksimali tam tikros teršiančios medžiagos koncentracija C(max). Tačiau turi būti griežtai laikomasi suderintame grafike nustatytų terminų ir neturi būti viršytas leistas išleisti teršalų kiekis tvenkinių išleidimo laikotarpiu.

Žuvininkystės tvenkinių išleidimo metu turi būti imami išleidžiamo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imami ne mažiau kaip iš trijų būdingiausių tvenkinių, kiekviename jų esant skirtingiems vandens lygiams:

-pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui apie 0,2 m;

-pažemėjus tvenkinyje vandens lygiui iki tvenkinio sausinamojo tinklo sistemos;

-baigiant išleisti vandenį iš sausinamojo tinklo sistemos.

Labiausiai užteršto vandens (purvo) išleidimo metu reikia imti vidutinius jo mėginius ir įvertinti šio išleisto užteršto vandens kiekį. Taip nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos taikomos ir iš kitų analogiškų tvenkinių išleidžiamos taršos lygiui nustatyti.

18. Paviršinių nuotekų išleidimo į vandens telkinius ir kitiems asmenims priklausančius nuotakynus sąlygas reglamentuoja galiojantys normatyviniai dokumentai paviršinėms nuotekoms tvarkyti.

 

III. LEISTINOS TARŠOS Į APLINKOS ORĄ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

 

19. Nustatant leistinos taršos (toliau – LT) į aplinkos orą normatyvus, atsižvelgiama į susijusių konvencijų, kitų tarptautinių dokumentų, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

20. Normatyvų nustatymo pagrindas – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija (toliau – Inventorizacija).

21. Nustatomi metiniai ir vienkartiniai LT normatyvai.

22. Galimiems avarijų atvejams LT normatyvai nenustatomi.

23. LT į aplinkos orą normatyvai nustatomi iš stacionarių taršos šaltinių išmetamiems teršalams ir prekybą apyvartiniais taršos leidimais reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtoms šiltnamio dujoms.

24. LT į aplinkos orą normatyvai nustatomi:

24.1. pagal aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo reikalavimus;

24.2. pagal aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ar, kai planuojant ūkinę veiklą neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies duomenis;

24.3. pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo (toliau – Prekybos tvarka) (Žin., 2004, Nr. 78-2764) bei Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano reikalavimus;

24.4. iš tirpiklius naudojančių įrenginių – pagal 25-32 punktuose išdėstytus reikalavimus;

24.5. kitiems ūkinės veiklos objektams, kurių vykdoma ūkinė veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkos orui ir atitinka šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytus kriterijus ir sąlygas ar Taisyklių 7.3 punkto nuostatą bet kuriems netaikomi kiti šio punkto papunkčiai, pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius.

25. Iš tirpiklius naudojančių įrenginių išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) LT normatyvai nustatomi vadovaujantis Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarka (toliau – Tirpiklių tvarka), patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 (Žin., 2003, Nr. 15-634), atsižvelgiant į tam tikrų LOJ ypatingą kenksmingumą aplinkai ir žmonių sveikatai.

26. LOJ LT normatyvai nustatomi:

26.1. pagal Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytai veiklos rūšiai nustatytas ribines vertes:

26.1.1. organizuotai išmetamų LOJ ribines vertes, perskaičiuotas į mg C/N m3;

26.1.2. neorganizuotai išmetamų LOJ ribines vertes, apskaičiuotas kaip procentinė dalis nuo įrenginyje sunaudoto tirpiklio kiekio;

26.1.3. bendras išmetamo LOJ kiekio ribines vertes, apskaičiuotas gramais (g) pagamintos produkcijos vienetui arba procentine dalimi nuo įrenginyje sunaudoto tirpiklio kiekio;

26.2. pagal ribines vertes, pateiktas Taršos mažinimo plane, parengtame vadovaujantis Tirpiklių tvarkos 3 priede nurodytais reikalavimais.

27. Esami tirpiklius naudojantys įrenginiai turi atitikti Tirpiklių tvarkoje nustatytus reikalavimus nuo 2007 m. spalio 31 d., o laikotarpiui iki 2007 m. spalio 31d. turi būti nustatomi didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvai:

27.1. kai veiklos vykdytojas įgyvendina Taršos mažinimo plano reikalavimus, iki 2007 m. spalio 31d. turi būti užtikrinamas palaipsnis taršos mažinimas iki Tirpiklių tvarkoj e nustatyto siektino išmesti LOJ kiekio;

27.2. kai veiklos vykdytojas netaiko Taršos mažinimo plano, tuomet LOJ kiekiai, išmetami per bet kurią taršos lakiaisiais organiniais junginiais mažinimo įrangą sumontuotą po Tirpiklių tvarkos įsigaliojimo, turi atitikti minėtos Tirpiklių tvarkos 2 priede tai veiklai nurodytus reikalavimus;

27.3. kai tam tikra veikla negali būti vykdoma ribojančiomis sąlygomis, tai veiklai gali būti netaikomas Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytas LOJ išmetimo ribojimas, jeigu tokia galimybė numatyta Tirpiklių tvarkos 2 priede. Tokiu atveju turi būti laikomasi Tirpiklių tvarkos 3 priede (Taršos mažinimo planas) pateiktų reikalavimų arba taikomi geriausi prieinami gamybos būdai;

27.4. kai iš medžiagų ar preparatų į aplinkos orą išmetami LOJ, kurie pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką bei Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/472 (Žin., 2002, Nr. 81-3501), klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiški reprodukcijai, ir jiems priskiriamos (arba jie privalo būti pažymėti) rizikos frazės R45, R46, R49, R60, R61, ir kurių debitų suma yra lygi arba viršija 10 g/valandą – turi būti taikoma 2 mg/Nm3 LOJ ribinė vertė, apskaičiuojama kaip atskirų junginių masių suma;

27.5. kai į aplinkos orą išmetamų halogenintų LOJ, kuriems priskiriama rizikos frazė R40 ir taikomas ženklinimas R40, debitų suma yra lygi 100 g/valandą arba didesnė, turi būti taikoma 20 mg/Nm3 LOJ ribinė vertė, apskaičiuojama kaip atskirų junginių masių suma.

28. Neorganizuotai išmetamų LOJ ribinės vertės, jei nėra didelės rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali būti pripažįstamos į atmosferą išmetamų LOJ DLT normatyvu, jei veiklos vykdytojas įrodo, kad šiai veiklai taikomas geriausias prieinamas gamybos būdas.

29. Iki 2013 m. balandžio 30 d. esamiems įrenginiams, kuriuose veikia LOJ išmetamų kiekių mažinimo įrengimai, užtikrinantys šias iš jų išmetamų LOJ ribines vertes:

-50 mg C/Nm3 – jei LOJ deginami,

-150 mg C/Nm3 – jei veikia kiti taršos mažinimo įrengimai,

leidžiama netaikyti Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytų organizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių, jei bendras iš tokio įrenginio išmetamų LOJ kiekis neviršija kiekio, kuris susidarytų, jei būtų laikomasi visų Tirpiklių tvarkos 2 priede pateiktų reikalavimų.

30. 29 punkto nuostatos netaikomos įrenginiams, kurių veikloje naudojamos 27.4 ar 27.5 punktuose apibūdintos medžiagos.

31. Jei įrenginyje vykdomos dvi ar daugiau veiklų, kurių kiekviena viršija Tirpiklių tvarkos 2 priede nurodytus tirpiklių suvartojimo slenkstinius kiekius, nustatant LT normatyvus turi būti:

31.1. laikomasi 26.1 punkte nurodytų kiekvienai veiklai nustatytų reikalavimų dėl išmetamų LOJ ribinių verčių, o 27.4 bei 27.5 punktuose apibūdintoms medžiagoms – pagal tuose punktuose nustatytus reikalavimus;

31.2. užtikrinama, kad bendras išmetamų LOJ kiekis neviršys kiekio, kuris susidarytų taikant 31.1 punktą.

32. Atlikus įrenginio ar jo dalies esminį pakeitimą, apibrėžtą Tirpiklių tvarkoje, turi būti iš naujo patikrinama, ar neviršijamos iš šio įrenginio išmetamų LOJ ribinės vertės.

33. LT į aplinkos orą normatyvams pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius nustatyti, asmenys RAAD privalo prie paraiškos Leidimui gauti pateikti ūkinės veiklos objekto sklypo planą su jame pažymėtais stacionariais aplinkos oro taršos šaltiniais, nurodant kiekvieno jų numerį pagal Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarką. Greta kiekvieno taršos šaltinio numerio sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimą reikia pateikti eksplikacijoje, turi būti pažymėta, ar Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka numatyta iš atitinkamo taršos šaltinio išmetamų teršalų laboratorinė kontrolė. Kai stacionariame taršos šaltinyje yra įrengta nuolat veikianti teršalų emisijos monitoringo sistema, apie tai sklypo plane pažymima skirtingu sutartiniu ženklu.

Pastaba. Kai sklypo planas yra labai „perkrautas“ informacija, tam, kad visa šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija būtų aiški ir suprantama, ją galima išdėstyti atskirame puslapyje. Tokiu atveju sklypo plane turi būti pažymimi tik taršos šaltinių numeriai, o atskirame puslapyje pateikiami tie patys taršos šaltinių numeriai ir šalia jų – visa kita šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija.

34. Pagal iš stacionarių taršos šaltinių išmetamus faktinius teršalų kiekius nustatomi didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvai, išskyrus atvejus, kai, siekiant užtikrinti iš šių šaltinių išmetamų teršalų ribinių verčių ar sąlygų, nustatytų galiojančiais teisės aktais, laikymąsi, privalomas tolesnis taršos mažinimas. Tam konkrečiam taršos mažinimo laikotarpiui nustatomas teršalo (-ų), kurio (-ų) išmetamas kiekis turi būti sumažintas, laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas.

35. Neorganizuotų ir smulkių pavienių taršos šaltinių grupėms (aeraciniams kanalams, ventiliacinėms šachtoms ir kt.) galima nustatyti bendrą LT normatyvą.

36. Įvertinus technologinius gamybos ypatumus, darbo režimą ir kitus faktorius, turinčius įtakos išmetamų teršalų kiekiui, iš pavienių taršos šaltinių LT normatyvų nustatoma įmonės bendra metinė leistina tarša.

37. Kai nors iš vieno stacionaraus taršos šaltinio išmetamam teršalui nustatomas LLT normatyvas, tam teršalui nustatomas ir metinis LLT normatyvas.

38. Šiltnamio dujoms nustatomas metinis DLT normatyvas.

______________

 

3 priedo

1 priedėlis

 

DIDŽIAUSIOS LEISTINOS TARŠOS (DLT) BEI FAKTINĖS TARŠOS IŠ LAISTOMŲ (TRĘŠIAMŲ) ORGANINĖMIS TRĄŠOMIS, ATLIEKOMIS, NUOTEKOMIS ŽEMDIRBYSTĖS DRĖKINIMO LAUKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Skystų organinių atliekų arba nuotekų skleidimas dirvos paviršiuje (ne tręšimo ar laistymo tikslais) traktuojamas kaip atliekų utilizavimas arba nuotekų valymas. Utilizuojant organines atliekas arba nuotekas tokiu būdu, dalis organinių ir biogeninių medžiagų lieka dirvožemyje arba sunaudojamos augalų vegetacijai, kita dalis teršalų neišvengiamai patenka į požeminius vandenis arba su drenažiniu vandeniu – į paviršinius vandenis. Tik tos biogeninės medžiagos, kurios nelieka dirvožemyje ir nėra sunaudojamos augalų, traktuojamos kaip teršalai, patekę į aplinką (aplinkos tarša). Visos kitos (ne biogeninės) vandens aplinkai pavojingos medžiagos, patekusios į dirvožemį su laistomomis atliekomis/nuotekomis (sunkieji metalai ir pan.), laikomos tiesiogine aplinkos tarša. Todėl sudėtingiausias yra biogeninių medžiagų patekimo į aplinką (aplinkos taršos) nustatymas ir normavimas. Natūrinis aplinkos taršos biogeninėmis medžiagomis iš žemdirbystės drėkinimo laukų (ŽDL) matavimas yra labai sudėtingas ir brangus, todėl šia metodika, be kitų nuostatų, įteisinamas aplinkos taršos iš ŽDL biogeninėmis medžiagomis teorinio apskaičiavimo metodas, paremtas analogijų principu, sudarytu remiantis daugiamečiais moksliniais tyrimais.

2. Metodika taikoma tiek drenuotiems, tiek ir nedrenuotiems plotams.

 

II. DIDŽIAUSIOS LEISTINOS TARŠOS SKAIČIUOTĖ

 

3. Didžiausios leidžiamos aplinkos taršos iš ŽDL dydžio apskaičiavimas atliekamas taip:

3.1. iš dirvožemio planų arba atlikus tyrimus nustatoma ŽDL dirvožemio sudėtis (dirvožemis priskiriamas prie sunkių (molis, priemolis) ar lengvų (smėlis, priesmėlis, durpžemis)dirvožemių);

3.2. nustatomas ŽDL plotas, kuriame bus vykdomas laistymas (iš bendro sklypo ploto turi būti eliminuojamos teritorijos, kuriose draudžiama tokia veikla, pvz., vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonos);

3.3. nustatoma didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova (kg/ha) teršalais (jeigu konkrečiai teritorijai nėra nustatyti griežtesni vandenų apsaugos reikalavimai, ŽDL apkrova teršalais negali viršyti teisės aktuose nustatytų minimalių normų, pvz., tręšimo normų (nustatant DLT biogeninėmis medžiagomis), taršos normų naudojant nuotekų valymo dumblą (nustatant DLT sunkiaisiais metalais) ir pan.);

3.4. didžiausia leidžiama aplinkos tarša (DLT) iš ŽDL nustatoma:

3.4.1. biogeninėms medžiagoms (N ir P): priklausomai nuo dirvožemio sudėties ir didžiausios leidžiamos dirvožemio apkrovos N ir P, pagal 1, 2, 3 ir 4 pav. pateiktus grafikus, nustatoma didžiausia leidžiama N ir P išsiplovimo norma (kg ha-1 met-1) („X“ ašyje atidedamas didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova teršalais (pvz.: bendrojo azoto ne daugiau kaip 170 kg/ha; bendrojo fosforo – 40 kg/ha), nubrėžiama tiesė, lygiagreti „Y“ ašiai, iki susikirtimo su kreive, per susikirtimo tašką, brėžiant tiesę, lygiagrečią „X“ ašiai, iki „Y“ ašies, nustatoma didžiausia leidžiama išsiplovimo norma). Nustatyta didžiausia leidžiama išsiplovimo norma dauginama iš ŽDL ploto ir gaunama metinė DLT iš ŽDL (kg/metus);

3.4.2. kitoms vandens aplinkai pavojingoms medžiagoms: didžiausia leidžiama dirvožemio apkrova (kg/ha) teršalais dauginama iš ŽDL ploto ir gaunama metinė DLT iš ŽDL (kg/metus).

4. Analogiškai apskaičiuojama ir faktinė aplinkos tarša iš ŽDL:

4.1. nustatomas faktinis vertinamo teršalo kiekis per metus ŽDL išlaistytose (planuojamose išlaistyti) atliekose/nuotekos (į ŽDL patekęs teršalo kiekis), (kg);

4.2. metinė ŽDL apkrova teršalais (kg ha-1 met.-1) apskaičiuojama dalijant į ŽDL patekusį teršalo kiekį iš ŽDL ploto;

4.3. faktinis į aplinką patekęs teršalų kiekis nustatomas:

4.3.1. biogeninėms medžiagoms (N ir P): priklausomai nuo dirvožemio sudėties ir faktinės dirvožemio apkrovos N ir P, pagal 1, 2, 3 ir 4 pav. pateiktus grafikus, nustatomas faktinis N ir P išsiplovimas ploto vienetui (kg ha-1 met.-1). Nustatytas faktinis išsiplovimas ploto vienetui dauginamas iš ŽDL ploto ir gaunama metinė tarša iš ŽDL (kg/metus);

4.3.2. kitoms vandens aplinkai pavojingoms medžiagoms: faktinis į ŽDL patekęs teršalo kiekis prilyginamas į aplinką patekusiam teršalo kiekiui (kg/metus).

5. Faktinei aplinkos taršai iš ŽDL viršijus DLT, teisės aktų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

______________

 

 

1 pav. Bendrojo azoto išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio sunkiuose dirvožemiuose.

 

 

2 pav. Bendrojo azoto išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio lengvuose dirvožemiuose.

 

 

3 pav. Bendrojo fosforo išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio sunkiuose dirvožemiuose.

 

 

4 pav. Bendrojo fosforo išsiplovimo priklausomybė nuo įnešamo kiekio lengvuose dirvožemiuose.

______________

 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimų

išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

________________________________________________________________________________

 

REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS

 

PARAIŠKA

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMUI GAUTI

 

 

                                                                                                             □□□□□□□□□

                                                                                                                (Objekto kodas)

 

________________________________________________________________________________

                                       (Ūkinės veiklos objekto pavadinimas, adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

                            (Veiklos vykdytojas, jo adresas, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

                             (Kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)

 

SUDERINTA su___________________________________________________ savivaldybe

________________________________________________________________________________

                                  (Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, data, parašas)

 

A. V.

 

I. DUOMENYS APIE ĮRENGINĮ

 

1. Ūkinės veiklos objekto pavadinimas.

2. Adresas korespondencijai (jei skiriasi nuo veiklos vykdytojo adreso).

3. Ūkinės veiklos/įrenginio vieta, jo valdytojas ir/ar naudotojas. Nurodoma ūkinės veiklos vietos veiklos padėtis vietovės plane ar schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymu.

4. Žemės, kurioje vykdoma ūkinė veikla, plotas (ha), teisinės registracijos dokumento numeris, naudotojo ir/ar savininko pavadinimas, pavardė, vardas, adresas.

5. Pastatų, pagalbinių patalpų, kuriose vykdoma ūkinė veikla, savininko ir/ar naudotojo pavadinimas, pavardė, vardas ir adresas.

6. Darbuotojų skaičius.

 

II. INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ

 

7. Ūkinės veiklos priskyrimas ūkinės veiklos rūšims, vadovaujantis Taisyklių 1 ir 2 priedais:

7.1. nurodomos visos ūkinės veiklos objekte vykdomos veiklos;

7.2. nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims pagal Taisyklių 1 priedą priskiriama ūkinė veikla;

7.3. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalinga gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, atskirai nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims priskiriama šiltnamio dujas išmetanti ūkinė veikla, pateikiami duomenys apie to įrenginio projektinį pajėgumą;

7.4. įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, pateikiama informacija pagal Taisyklių 16.6 punktą;

7.5. pateikiami duomenys apie įrenginio, kuriam prašoma Leidimo, projektinį pajėgumą.

8. ūkinės veiklos aprašymas. Pateikiamas ūkinės veiklos aprašymas, įskaitant:

8.1. pagrindinius gaminius;

8.2. trumpą pagrindinių procesų ir įrangos aprašymą, pateikiant informaciją apie atliktus ir planuojamus pakeitimus, įmonės modernizavimą;

8.3. naujų įrenginių įdiegimo ir veikimo pradžios planuojamą datą;

8.4. įprastinės veiklos valandas ir savaitės dienas;

8.5. informaciją apie mobilius taršos šaltinius.

Informacija, papildanti ūkinės veiklos aprašymą, pateikiama lentelėse.

 

1 lentelė. Gaminama produkcija.

Pavadinimas (asortimentas)

Mato vnt., t, m3, vnt. ir kt./m.

Projektinis pajėgumas

Pagaminta.... m.

Planuojama pagaminti..... m.

Planuojama pagaminti..... m.

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 6 grafą.

 

2 lentelė. Naudojami mobilus taršos šaltiniai.

Pavadinimas

Kiekis, vnt.

Sunaudojamo kuro kiekis, t/m.

Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis

CO

NOx

CnHm

SO2

Kietosios dalelės

1

2

3

4

5

6

7

8

Autotransportas ………………m.

 

 

 

 

 

 

 

Automobiliai, naudojantys:

 

 

 

 

 

 

 

a) benziną

 

 

 

 

 

 

 

b) dyzeliną

 

 

 

 

 

 

 

c) suskystintas dujas

 

 

 

 

 

 

 

d) suslėgtas gamtines dujas

 

 

 

 

 

 

 

e) kt. degalus

 

 

 

 

 

 

 

Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo varikliais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Geležinkelio transportas..………….. m.

 

 

 

 

 

 

 

Lokomotyvo (variklio) tipas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aviacija ……………. m.

 

 

 

 

 

-----

-----

Lėktuvo (variklio) tipas:

 

 

 

 

 

-----

-----

Pakilimo–nusileidimo ciklų skaičius........................................ aerouoste

 

 

 

 

 

-----

-----

Iš jų lėktuvų, priklausančių LR aviakompanijoms

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jūrų transportas……………m.

 

 

 

 

 

 

 

Laivų tipas:

 

 

 

 

 

 

 

 

9. Veiklos valdymas ir kontrolė aplinkosauginiu aspektu. Pateikiama informacija apie ūkinės veiklos objekte taikomą ir įdiegtą ūkinės veiklos aplinkosaugos vadybos ir kontrolės sistemą:

9.1. ūkinės veiklos valdymo struktūra (ūkinės veiklos valdymo organizacinė schema), aprašant, kaip bendroje veiklos valdymo sistemoje realizuojamas veiklos valdymas aplinkosauginiu aspektu (tiesiogiai už aplinkos apsaugą atsakingi asmenys, darbuotojų įsipareigojimai aplinkosaugos klausimais, nurodyti jų pareigybių aprašymuose ar ūkinės veiklos objekto vidaus taisyklėse, kitos organizacinės priemonės);

9.2. ūkinės veiklos aplinkosauginio valdymo nuostatos (strategija, jei ūkinės veiklos objektas tokią turi);

9.3. ūkinės veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės);

9.4. uždaviniai ateičiai ir planuojami veiksmai jiems įgyvendinti (nuorodos į gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo ar kitus, su aplinkosaugos veiksmingumo gerinimu susijusius planus).

10. Kita informacija:

10.1. institucijos, parengusios ūkinės veiklos objekto išvadas dėl projektavimo dokumentų, pavadinimas, pateiktų išvadų apžvalga bei pateikimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

10.2. institucijos, atlikusios objekto, įrenginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) (jei toks buvo) pavadinimas, aplinkos ministerijos ar RAAD išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV;

10.3. institucijos, išdavusios leidimą statybai, pavadinimas, leidimo išdavimo data (naujiems ūkinės veiklos objektams);

10.4. nuotekų valymo įmonė. Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir elektroninio pašto adresas įmonės, kuri eksploatuoja nuotakyną (kai reikalinga);

10.5. pateikiami sutarčių tarp paraiškos teikėjo ir jo abonentų, besinaudojančių teikiamomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, originalai ar jų patvirtinti nuorašai.

 

III. GAMYBOS PROCESAI

 

11. Detalus veiklos aprašymas:

11.1. aprašoma kiekviena vykdoma veikla, kurios metu susidaro ir į aplinką išmetami teršalai, ir visi taršos šaltiniai. Nurodoma, kokių procesų metu ir kokie teršalai susidaro. Pateikiama įrenginyje vykdomų technologinių procesų schema, nurodant įeinančius žaliavų, išeinančius nuotekų ar atliekų, bei išmetimų į orą srautus;

11.2. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalingas leidimas išmesti šiltnamio dujas, turi būti pateikta ir informacija, nurodyta Taisyklių 16.5 punkte.

 

12. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas.

 

13. Avarijų prevencija.

Pateikiama informacija apie galiojantį avarijų prevencijos ir avarijų likvidavimo planą. Pateikiama nuoroda, kur planas saugomas.

 

14. Aplinkosaugos veiksmų planas.

Kiekvieno įrenginio, kuris atitinka ūkinės veiklos rūšių, nurodytų Taisyklių 1 priede, kriterijus, paraiškoje Leidimui gauti turi būti pateiktas ūkinės veiklos objekte naudojamų technologijų atitikimo technologijoms, aprašytoms Europos Sąjungos geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniuose dokumentuose, palyginamasis įvertinimas (3 lentelė). ES GPGB informaciniai dokumentai ir jų anotacijos pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt) bei Europos TIPK biuro Sevilijoje informacinėje duomenų bazėje adresu: http://eippcb.jrc.es.

Kiekvienu atveju, išduodant Leidimą, GPGB parametrų taikymas ir Leidimo sąlygos konkrečiam įrenginiui aptariamos su RAAD, remiantis informacija, surinkta pareiškėjo ir RAAD.

 

15. Siekiant efektyviai pasinaudoti ES GPGB informaciniais dokumentais, rengiant paraišką rekomenduojama tokia veiksmų seka:

15.1. įvertinti, ar visa pareiškiama ūkinė veikla, ar tik jos dalis atitinka reikalavimus, nustatytus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. Vadovaujantis ES GPGB informaciniu dokumentu, GPGB taikymo konkrečioje veikloje reikalavimai aptariami su RAAD;

15.2. vadovaujantis GPGB reikalavimais, nustatyti, kokie šią ūkinę veiklą veiklą apibūdinantys parametrai (pvz., energijos sunaudojimas produkcijos vienetui pagaminti, teršalų kiekis nuotekose, tenkantis gaminamos produkcijos vienetui ir pan.) yra naudojami atitikimui GPGB įvertinti;

15.3. paraiškoje pateikiama ta informacija apie įrenginį, kuri leidžia nustatyti konkretaus įrenginio parametrus, analogiškus GPGB aprašyme nurodytiems parametrams;

15.4. įrenginio parametrams, kurių vertės neatitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktų su GPGB taikymu susijusių verčių, pagerinti rengiamas Aplinkosaugos veiksmų planas (4 lentelė);

15.5. paraiškoje pateikiamas pagrindinių alternatyvių technologijų, aprašytų ES GPGB informaciniuose dokumentuose, kurias galima įrenginyje įdiegti siekiant GPGB išmetimų/sąnaudų lygio, nustatyto šiuose dokumentuose taikant GPGB, aprašas, bei efektyviausios technologijos pasirinkimo išvados. Veiklos vykdytojas efektyviausiai technologijai įvertinti gali vadovautis ES GPGB informaciniu dokumentu „Poveikis aplinkos terpėms ir ekonominiai aspektai“;

15.6. įrenginio poveikiui aplinkai įvertinti turi būti nurodytos jo taršos šaltinių (oro tarša, nuotekos, atliekos ir kt.) charakteristikos, t. y. užpildytos 20, 21, 22, 32, 33, 35 arba kitos lentelės, jeigu atitinkamų duomenų reikalauja įrenginiui nustatyti GPGB reikalavimai;

15.7. jeigu priemonių, numatytų Aplinkosaugos veiksmų plane, įgyvendinimas turės įtakos konkretaus įrenginio taršos šaltinio charakteristikoms, nurodyti, kurių taršos šaltinių, kada ir kiek minėtos charakteristikos pasikeis. Šie duomenys reikalingi tam, kad galima būtų kontroliuoti įdiegtų priemonių efektyvumą.

 

3 lentelė. Įrenginio atitikimo GPGB palyginamasis įvertinimas.

Eil. Nr.

Poveikio aplinkai kategorija1

Nuoroda į ES GPGB informacinius dokumentus, anotacijas2

GPGB technologija

Su GPGB taikymu susijusios vertės, vnt.

Atitikimas

Pastabos

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – pažymima poveikio aplinkai kategorija – žaliavų/energijos sunaudojimas, vandens/išmetamų teršalų/nuotekų kiekis/produkcijos vnt., triukšmas ir vibracija ar kiti ES GPGB informaciniuose dokumentuose su GPGB taikymu susiję parametrai ir vertės;

2 – pateikiama nuoroda į ES GPGB informacinį dokumentą/anotaciją.

 

4 lentelė. Aplinkosaugos veiksmų planas.

Planas rengiamas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams Taisyklėse nurodytomis sąlygomis.

Įrenginio pavadinimas (pildoma tik 1 priedo įrenginio atveju)_________________________

 

Parametras1

Vienetai2

Siekiamos ribinės vertės 3

(pagal GPGB)

Esamos vertės 4

Veiksmai tikslui pasiekti 5

Laukiami rezultatai 6

Numatomi kaštai 7

Grafikas įgyvendinimui

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 – parametrai (pvz., energijos suvartojimas produkcijos vienetui, vandens suvartojimas, SO2, Cd ir/ar kt. teršalų išmetimas) bus apibrėžti ES GPGB informaciniuose dokumentuose ir suderinti su RAAD;

2 – nurodoma, kokiais vienetais matuojami GPGB parametrai (pvz., GJ/t produkto, m3/t ar m3/kg produkcijos ir pan.);

3 – siekiamos ribinės vertės atitinka sąnaudų arba teršalų išmetimų ribines vertes, taikant GPGB;

4 – esamos vertės – realus energijos, žaliavų ir kt. suvartojimas arba teršalų išmetimai iš esamų įrenginių, kurių veiklai veiklos vykdytojas siekia gauti Leidimą;

5 – trumpas veiksmų, techninių pakeitimų ar naujų technologijų įdiegimo, būtinų tikslui pasiekti, aprašymas. Detalus aprašymas gali būti pateikiamas prieduose;

6 – numatomas sąnaudų arba teršalų išmetimų sumažėjimas, sąlygotas planuojamų pakeitimų;

7 – turi būti nurodytas reikalingų investicijų dydis.

 

IV. GAMTOS IŠTEKLIŲ, ENERGIJOS IR KURO, ŽALIAVŲ IR PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA IR VARTOJIMAS

 

16. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimas ir saugojimas.

 

5 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo planuojami kiekiai.

Eil. Nr.

Žaliavos arba medžiagos pavadinimas

Vnt.

Dabar naudojama per ……. metus

Planuojami naudoti kiekiai

.............. m.

.............. m.

.............. m.

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 7 grafą.

 

6 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų saugojimas.

Eil. Nr.

Žaliavos arba medžiagos pavadinimas 1

Transportavimo būdas

Kiekis, saugomas vietoje, t

Saugojimo būdas 2

1

2

3

4

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – informacija apie sunaudotą kurą ir degalus pateikiama 11 lentelėje;

2 – požeminės talpos, cisternos, statiniai, poveikio aplinkai riziką mažinantys betonu dengti kuro saugyklų plotai ir pan.

 

7 lentelė. Tirpiklių turinčių medžiagų ir preparatų naudojimas ir saugojimas.

Eil. Nr.

Tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai1

Planuojama naudoti įrenginiui priskirtoje veikloje

Kiekis, saugomas vietoje

Saugojimo būdas

Pavadinimas

Sudėtis

Rizikos frazė

Kiekis

Matavimo vnt.

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. 1 – pildoma vadovaujantis Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2002, Nr. 81-3501), bei atskirų medžiagų ar preparatų Saugos duomenų lapu.

 

8 lentelė. Kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba ir pažeistų žemių rekultivavimas.

Metai

Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija

Naudingoji iškasena

Žemės sklypas, skirtas karjerui įrengti (pagal projektą), ha

Išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai, tūkst. m3 (tūkst. t)

Išteklių likutis............ m. sausio 1 d., tūkst. m3 (tūkst. t)

Planuojama gavyba, tūkst. m3 (tūkst. t)

Naudojimo (gavybos) limitas, tūkst. m3 (tūkst. t)

Baigtas naudoti, bet nerekultivuotas plotas, ha

Rekultivuotas plotas, ha

Rekultivuotinas plotas, ha

Numatomas rekultivuoti plotas, ha

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9 lentelė. Naftos telkinių ištekliai ir eksploatacinių gręžinių sąrašas1.

Telkinio pavadinimas, jo vieta (adresas), naudojanti organizacija

Išgaunami ištekliai

Gręžinio

nafta, tūkst. t

išsiskyrusių dujų, tūkst. m3

Nr.

gręžimo data

gylis, m

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. 1 – į sąrašą įrašomi visi, iš jų ir užkonservuoti, gręžiniai, kuriose vykdoma bandomoji naftos eksploatacija ir pramoninė gavyba.

 

10 lentelė. Planuojama išgauti naftos.

 

Nuo ...................... m. ........................... d. Iki............................ m. ...................................... d.

 

Metai

Telkinio pavadinimas

Išteklių eksploatavimo pradžioje, arba likutis........ m. 01 01, tūkst. t

Eksploatavimo būdas1

Gręžinio

Susidarančių sūrimų kiekis, m3/m.

Planuojama išgauti naftos, tūkst. t/m.

Nr.

našumas2, t/d

galimas debitas2 t/d

atskirai pagal gręžinius

bendras

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – eksploatavimo būdai:

1) naudojant sluoksnio energiją (savaiminė prietaka – trykštantys gręžiniai);

2) padidinant sluoksnio energiją:

a) naudojant siurblius;

b) įpumpuojant, įslegiant per injekcinius gręžinius dujas, vandenį;

2 – naftos kiekis;

3 – nurodomas planuojamas sūrimų panaudojimas.

 

17. Kuro ir energijos vartojimas. Energijos gamyba.

Pateikiama informacija apie energijos gamybą, energijos vartojimą ir energijos nuostolius, sudarant energijos balansą ir nurodant energijos nuostolius atskiruose procesuose. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai energijos, sunaudojamos produkcijos vienetui pagaminti, kiekis yra atitikimo GPGB kriterijus. Detalumo lygis turi būti nustatytas, išsamiai išnagrinėjus kiekvieną atvejį ir suderinus su RAAD. Elektros energijos suvartojimas neturėtų būti perdaug išskaidytas atskiriems įrenginio padaliniams, o pateikiama informacija turėtų apibūdinti visą elektros suvartojimą atskiriems procesams arba procesų grupėms. Daugeliu atvejų nuostoliai tik įvertinami ar išvedamas tam tikro laiko periodo vidurkis.

 

11 lentelė. Kuro ir energijos vartojimas.

Energetiniai ir technologiniai ištekliai

Matavimo vnt, t, m3, KWh ir kt.

Sunaudojimas1 …………. m.

Sunaudojimas2 ………. m.

Sunaudojimas2 ……….. m.

Apskaitos priemonės

Išteklių gavimo šaltinis

1

2

3

4

5

6

7

a) elektros energija

 

 

 

 

 

 

b) šiluminė energija

 

 

 

 

 

 

c) gamtinės dujos

 

 

 

 

 

 

d) suskystintos dujos

 

 

 

 

 

 

e) mazutas

 

 

 

 

 

 

f) krosninis kuras

 

 

 

 

 

 

g) dyzelinas

 

 

 

 

 

 

h) akmens anglis

 

 

 

 

 

 

i) benzinas

 

 

 

 

 

 

j) biokuras:

 

 

 

 

 

 

1)

 

 

 

 

 

 

2)

 

 

 

 

 

 

k) ir kiti

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – pateikiami paskutiniais metais ūkinėje veikloje naudojamų išteklių kiekiai;

2 – pateikiami numatomi naudoti išteklių kiekiai artimiausiems metams;

3 – jei naudojamų (pvz., deginimui) biokuro ar atliekų rūšių įvairovė labai didelė, pateikti bendrą kiekį, apjungiant į grupes.

 

12 lentelė. Energijos gamyba.

Energijos rūšis

Pagaminta praėjusiais metais

Planuojama pagaminti.......... m.

Planuojama pagaminti.............. m.

Planuojama pagaminti.............. m.

Planuojama pagaminti.............. m.

1

2

3

4

5

6

Elektros energija, kWh

 

 

 

 

 

Šiluminė energija, kWh

 

 

 

 

 

 

V. VANDENS PAĖMIMAS, VARTOJIMAS, TIEKIMAS

 

18. Prie paraiškos turi būti pridedama objekto/įrenginio schema/planas, kuriame būtų aiškiai pažymėti ir sunumeruoti vandens šaltiniai, vandens paėmimo vietos, vandens apskaitos įrenginiai. Taip pat turi būti pridedama informacija pagal šiame skyriuje pateiktas lenteles. Informacija pateikiama vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, vandens apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į numatomus naudoti vandens šaltinius, vandens išgavimo būdus, vandens kiekius bei vandens naudojimo paskirtį:

 

13 lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio numatoma imti vandenį, vandens ėmimo vietą bei įrenginį.

Kiekvienai vandens ėmimo vietai (vandenvietei) pildomas atskiras lentelės stulpelis.

 

 

Vandenvietės eilės Nr. 1

1

2

3

1

Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas

 

 

 

2

Vandens telkinio kodas2

 

 

 

3

Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis

 

 

 

4

95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms)

 

 

 

5

Ežero, tvenkinio tūris, tūkst. m3

 

 

 

6

Vandens ėmimo vietos atstumas iki žiočių, km (upėms)

 

 

 

7

Vandens ėmimo vietos koordinatės

 

 

 

8

Vandens ėmimo įrenginių projektinis našumas, m3/h

 

 

 

 

Pastabos:

1 – vandenvietės eilės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo aprašoma vandenvietė, pažymėta prie paraiškos pridedamoje objekto/įrenginio schemoje;

2 – pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 107-3888) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1442).

 

14 lentelė. Duomenys apie planuojamas naudoti požeminio vandens vandenvietes.

Eil. Nr. 1

Vandenvietės

Eksploataciniai gręžiniai

Vandenvietės priklausomumas

Pavadinimas

Adresas

Centro koordinatės (LKS’94)

Pogrupis2

Kodas Žemės gelmių registre

Nr. Žemės gelmių registre

Projektinis našumas, m3/h

UBR3

PVB4

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – numeracija tęsiama nuo paskutinio vandenvietės, aprašytos 13 lentelėje, numerio. Vandenvietės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo pažymėta vandenvietė objekto/įrenginio schemoje;

2 – pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2003, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-201 (Žin., 2003, Nr. 42-1957);

3 – upės baseino rajonas (toliau – UBR) nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl upių baseinų rajonų sudarymo ir institucijos, atsakingos už jų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti, paskyrimo“ (Žin., 2003, Nr. 99-4467);

4 – požeminio vandens baseinas (toliau – PVB) nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 707 „Dėl požeminio vandens telkinių priskyrimo upių baseinų rajonams“ (Žin., 2004, Nr. 21-654).

 

15 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas.

 

Eilės Nr. 1

Vandens šaltinis2

Didžiausias planuojamas gauti/išgauti vandens kiekis

Veikla, kurioje bus vartojamas vanduo 3

Atskirose veiklose planuojamo suvartoti vandens didžiausias kiekis

Planuojami vandens nuostoliai, m3/m.

Kitiems objektams/asmenims planuojamo perduoti vandens kiekis, m3/m.

m3/m.

m3/d

m3/h

m3/m.

m3/d

m3/h

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – vandens šaltinio eilės numeris;

2 – jeigu vandenį numatoma išgauti (imti) iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių, nurodomas vandenvietės eilės numeris iš 13 arba 14 lentelės (pvz., vandenvietė Nr. 1). Jeigu vandenį numatoma gauti iš kitų šaltinių, nurodomas šaltinis – pvz., viešojo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje), kitų asmenų ne viešo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje), atvežamas vanduo (nurodomas tiekėjas), kritulių vanduo (nurodomas vandens surinktuvo numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje), išvalytos nuotekos, pakartotinai naudojamas vanduo (pvz., kondensatas, uždaros apytakos sistemos vanduo) ir t. t.;

3 – nurodyti veiklas, kurias vykdant numatoma suvartoti ne mažiau kaip 10 procentų viso objekte/įrenginyje planuojamo suvartoti vandens kiekio.

 

16 lentelė. Paimamo vandens apskaitos prietaisai.

Vandens šaltinio eilės Nr. 1

Apskaitos prietaiso vieta2

Apskaitos prietaiso tipas/markė

Apskaitos prietaiso registracijos duomenys3

Už apskaitą atsakingas asmuo/pareigybė

1

2

3

4

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – vandens šaltinio eilės numeris iš 15 lentelės;

2 – aprašoma apskaitos prietaiso vieta ir nurodomas numeris, kuriuo apskaitos prietaisas pažymėtas prie paraiškos pridedamoje objekto schemoje. Jeigu iš vieno vandens šaltinio vanduo imamas keliais įrenginiais (pvz., vandenvietę sudaro keletas gręžinių), kurių kiekvienas turi atskirą apskaitos prietaisą – kiekvienam apskaitos prietaisui pildoma atskira eilutė;

3 – nurodomas numeris, kuriuo apskaitos prietaisas įrašytas įrenginio/objekto registracijos žurnale.

 

17 lentelė. Numatomos racionalaus vandens vartojimo ir išteklių apsaugos priemonės.

Nr. 1

Priemonės pavadinimas ir aprašymas2

Laukiamo rezultato/efektyvumo aprašymas3

Numatomas leidimo sąlygų koregavimas įgyvendinus priemonę4

Statybos/įdiegimo5

Sąmatinė vertė, tūkst. Lt

pradžia

pabaiga

Visos lėšos

SMD6

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – priemonės eilės numeris;

2 – trumpas priemonės aprašymas (pvz., sauso mėšlo šalinimo technologijos diegimas, apytakinės vandens naudojimo technologijos diegimas, vamzdynų renovacija mažinant vandens nuostolius ir pan.);

3 – trumpas planuojamo aplinkosauginio efekto, įgyvendinus priemonę, aprašymas (pvz., vandens išgavimo sumažėjimas 20 procentų ar pan.);

4 – nurodomi Leidimo lentelių numeriai ir parametrai, kurie galės būti peržiūrimi koreguojant Leidimą po priemonės įgyvendinimo;

5 – nurodomos priemonės diegimo pradžios ir pabaigos planuojamos datos;

6 – statybos–montavimo darbai.

Jeigu priemonė bus įgyvendinama etapais, po kiekvieno etapo, pasiekiant tarpinius rezultatus, kiekvienas priemonės įgyvendinimo etapas turi būti aprašomas kaip atskira priemonė.

 

18 lentelė. Vandens naudotojų abonentų vartojamo vandens kiekiai. Šią lentelę pildo paraiškos teikėjai, kurie planuoja tiekti vandenį kitiems asmenims.

Eil. Nr.

Abonento pavadinimas

Vandens šaltinis (eilės Nr. iš 15 lentelės)

Abonentui perduodamo vandens apskaitos įrenginiai (yra/nėra)

Didžiausias numatomas vandens tiekimas abonentui

tūkst. m3/m.

m3/d

m3/h

1

2

3

4

5

6

7

1.

Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja > 50 m3/d vandens:

1.1

 

 

 

 

 

 

1.2

 

 

 

 

 

 

1.3

 

 

 

 

 

 

2.

Abonentai, kurie gamybos metu suvartoja iki 50 m3/d vandens (suminiai duomenys):

 

 

 

 

 

3.

Abonentai, naudojantys vandenį ne gamybos reikmėms (suminiai duomenys):

 

 

 

 

 

4.

Iš viso 1–3:

 

 

 

 

 

 

VI. Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMI TERŠALAI

 

19. Pagrindiniai į aplinkos orą išmetami teršalai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir įvertinti rengiant paraišką bei nustatant Leidimo sąlygas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, yra sieros dioksidas ir kiti sieros turintys junginiai, azoto oksidai ir kiti azoto turintys junginiai, anglies monoksidas, lakūs organiniai junginiai, metalai ir jų junginiai, kietosios dalelės, asbestas, chloras ir jo junginiai, fluoras ir jo junginiai, arsenas ir jo junginiai, cianidai, medžiagos ir preparatai, pasižymintys kancerogeninėmis ir mutageninėmis savybėmis, polichlordibenzodioksinai ir polichlordibenzofuranai.

20. Leistinos į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti nustatytos pagal:

20.1. Taisyklių 3 priedą „Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų nustatymas“;

20.2. Aplinkosaugos veiksmų planą (Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams), parengtą pagal rekomendacijas, pateiktas šio Taisyklių priedo 14 ir 15 punktuose.

21. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys. 20 lentelėje turi būti pateikta visų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fizinių duomenų suvestinė.

22. Tarša į aplinkos orą. Taršos prevencija.

Visų į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų suvestinė turi būti pateikta 19 lentelėje. Atskirai kiekvienam įrenginiui turi būti užpildyta 21 lentelė, pateikiant joje informaciją apie numatomą metinę taršą iš viso įrenginio bei atskirų jame vykdomų veiklų. Numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės turi būti aprašomos 23 lentelėje. Įrenginiams, kuriuose yra sumontuoti aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai, informacija apie šiuos įrenginius bei kitas taršos prevencijos priemones turi būti pateikiama 22 lentelėje. Jeigu šio Taisyklių priedo 3 skyriuje aprašytas numatomas išmetamo teršalo kiekio sumažinimas, turi būti pateikti esamų ir būsimų (didžiausių leistinų) taršos dydžių duomenys. Pateikiama papildoma informacija apie taikomas taršos prevencijos priemones (schemos, pagrindžiamoji ar iliustruojanti medžiaga).

23. Neatitiktiniai teršalų išmetimai.

Duomenys apie neatitiktines teršalų išmetimo sąlygas bei joms esant numatomą išmesti teršalų kiekį turi būti pateikti 24 lentelėje.

24. Į aplinkos orą išmetamų teršalų poveikio įvertinimas. Į aplinkos orą išmetamų teršalų poveikio įvertinimas turi būti atliekamas pagal Taisyklių 3 priede nurodytus reikalavimus.

 

19 lentelė. Į aplinkos orą numatomi išmesti teršalai1.

 

Teršalų pavadinimai

Teršalų kodai1

Esama tarša, t/m................. m.

Numatoma išmesti, t/m................. m.

1

2

3

4

Anglies monoksidas

 

 

 

Azoto oksidai

 

 

 

Kietosios dalelės

 

 

 

Sieros dioksidas

 

 

 

Kiti teršalai (abėcėlės tvarka)

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

Šiltnamio dujos2

 

 

 

 

Pastabos:

1 – teršalų kodai ir pavadinimai surašomi vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213) (toliau – Apskaitos tvarka);

2 – pildoma tada, kai nustatyta tvarka reikia gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas.

Lentelė gali būti pratęsiama, kartojant 4 grafą.

 

20 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys1.

 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju)___________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)___________________________________

 

Taršos šaltiniai

Išmetamųjų dujų rodikliai

pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje

Teršalų išmetimo trukmė, val/m.

pavadinimas

Nr.

koordinatės2

aukštis, m

išėjimo angos matmenys, m

srauto greitis, m/s

temperatūra, ˚C

tūrio debitas, Nm3/s

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – kiekvieno įrenginio atveju pateikiama atskira lentelė, jos viršuje atitinkamoje eilutėje užrašant konkretų įrenginio pavadinimą. Duomenys pateikiami tik stacionariems aplinkos oro taršos šaltiniams. Kai ūkinės veiklos objektas turi Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą, parengtą vadovaujantis Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2001, Nr. 19-611) (toliau – PAOV ataskaitą), Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 81-3500) (toliau – Inventorizacijos ataskaitą), ar kitus jiems prilyginamus dokumentus, panaudojami šių dokumentų duomenys (taip pat ir taršos šaltinių pavadinimai, numeriai, koordinatės);

2 – duomenis pateikti pagal Iventorizacijos ataskaitą.

 

21 lentelė. Tarša į aplinkos orą1.

 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju)___________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)___________________________________

 

Veiklos rūšis2

Cecho ar kt. pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas3

Taršos šaltiniai

Teršalai

Esama tarša4

Numatoma tarša

nuo................ m................................ d.

iki.................. m................................ d.

nuo........... m........................ d.

iki..……... m........................ d.

pavadini-mas

Nr.

pavadinimas

kodas2

vienkartinis dydis5

metinė, t/m.

Vienkartinis dydis

metinė, t/m.

vnt.

vidut.

maks.

vnt.

maks.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso pagal veiklos rūšį:

 

Iš viso pagal veiklos rūšį:

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso pagal veiklos rūšį:

 

Iš viso pagal veiklos rūšį:

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso įrenginiui:

 

Iš viso įrenginiui:

 

 

Pastabos:

1 – lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 19 ir 20 lentelių 1 pastabose. Atskiriems Leidimo galiojimo metams planuojant skirtingus taršos dydžius, ši lentelė gali būti pratęsiama kartojant 11–13 grafas. Tokiu atveju minėtų grafų viršutinėje dalyje turi būti įrašomas konkretus laikotarpis. Turi būti susumuojami 10 ir 13 grafų duomenys atskirai pagal kiekvieną veiklos rūšį (eilutėse „Iš viso pagal veiklos rūšį“) ir visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“);

2 – nurodoma, vadovaujantis Inventorizacijos ataskaita;

3 – nurodoma, vadovaujantis Inventorizacijos ataskaita;

4 – pateikiamos pastarųjų veiklos metų ribinės išmetimo vertės;

5 – 7 ir 11 grafose užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai dydžiai.

Koncentracijos turi būti pateikiamos prie normaliųjų sąlygų (101,3 kPa ir 0 ˚C).

 

22 lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai ir kitos taršos prevencijos priemonės1.

 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju)___________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)___________________________________

 

Taršos šaltinio Nr.

Valymo įrenginiai2

Teršalai

Prieš valymą

Po valymo

Valymo efektyvumas, %

pavadinimas

kodas

pavadinimas

kodas

maks., g/s

t/metus

maks., g/s

t/metus

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos taršos prevencijos priemonės

 

Pastabos:

1 – lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 19 ir 20 lentelių 1 pastabose;

2 – valymo įrenginių pavadinimai ir kodai nurodomi pagal Apskaitos tvarką. Prie pavadinimų papildomai reikalinga pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo įrenginius.

 

23 lentelė. Numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės1.

 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju)___________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)___________________________________

 

Taršos šaltinio Nr.

Priemonė

Sąmatinė vertė, tūkst. Lt

Teršalai

Po priemonės įdiegimo išmetamas teršalų kiekis, t/m.

Teršalų kiekio sumažėjimas, t/m.

pavadinimas

įvykdymo data

pavadinimas

kodas

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso taršos šaltiniui Nr_____________:

 

 

 

 

 

Iš viso įrenginiui:

 

 

 

 

 

Kitos taršos mažinimo priemonės 2:

 

Pastabos:

1 – lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 19 ir 20 lentelių 1 pastabose. Numatant mažinti aplinkos oro taršą iš daugiau kaip vieno taršos šaltinio, kiekvieno taršos šaltinio atveju 4, 7 ir 8 grafų duomenys turi būti susumuojami atskirai ir įrašomi į eilutę „Iš viso taršos šaltiniui Nr. ____________ „. Šių grafų duomenys turi būti susumuojami ir viso įrenginio atveju ir įrašomi į eilutę „Iš viso įrenginiui“;

2 – Taisyklių 2 priede nurodytiems įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, pateikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 (Žin., 2003, Nr. 15-634) patvirtintos Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkos 3 ir 4 priedus, t. y. „Taršos mažinimo planą“ bei „Tirpiklio valdymo planą“.

Taisyklių 2 priede nurodyto įrenginio atveju 4 grafos duomenų suma gali būti nurodoma tik eilutėje „Iš viso įrenginiui“.

 

24 lentelė. Neatitiktiniai teršalų išmetimai į aplinkos orą.

 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju)___________________________________

Įrenginio pavadinimas (2 priedo įrenginio atveju)___________________________________

 

Taršos šaltinio Nr.

Sąlygos, dėl kurių gali įvykti neatitiktiniai teršalų išmetimai

Neatitiktinių teršalų išmetimų duomenų detalės 1

Pastabos

pasikartojimo dažnis, kartai/m.

išmetimų trukmė, val., min. (reikalingą pabraukti)

teršalai

mg/Nm3

pavadinimas

kodas

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – įvertinti galimus maksimalius teršalų išmetimo kiekius, esant neatitiktiniam įrenginio darbo režimui.

Turi būti nurodytos teršalų išmetimo vertės, atitinkančios įrenginio techniniame reglamente numatytas procedūras ir sąlygas, t. y. pradedant ir stabdant gamybą, atliekant reguliarų valymą, remontą ir pan.

 

VI paraiškos dalyje atskirų taršos šaltinių duomenys pateikti vadovaujantis:

 

________________________________________________________________________________

(Nurodomas (-i) dokumento (-ų) (PAOV ataskaitos ar kt. pavadinimas (-ai)), suderinimo RAAD metai, galiojimo laikas)

 

Atskirų taršos šaltinių išmetamų teršalų vienkartiniai normatyvai pateikti vadovaujantis:

________________________________________________________________________________

                            (Nurodomi konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinius dydžius, pavadinimai)

 

VII. TERŠALŲ IŠLEIDIMAS SU NUOTEKOMIS Į APLINKĄ IR (ARBA) KANALIZACIJOS TINKLUS

 

25. Pagrindiniai į vandenį išleidžiami teršalai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir įvertinti rengiant paraišką bei nustatant Leidimo sąlygas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, yra halogenų organiniai junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti tokius junginius vandenyje, alavo organiniai junginiai, fosforo organiniai junginiai, medžiagos ir preparatai, pasižymintys kancerogeninėmis ir mutageninėmis savybėmis, patvarūs organiniai teršalai, bioakumuliacinių savybių turinčios organinės toksiškos medžiagos, cianidai, metalai ir jų junginiai, arsenas ir jo junginiai, biocidai ir augalų apsaugos produktai, skendinčios medžiagos, medžiagos, sukeliančios eutrofikacijos procesą, bendrasis azotas ir fosforas bei jų neorganiniai junginiai, organinės medžiagos.

26. Prie paraiškos turi būti pridedama objekto/įrenginio schema/planas, kuriame būtų aiškiai pažymėti ir sunumeruoti nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų išleistuvai, nuotekų apskaitos prietaisai, laboratorinės kontrolės vietos.

27. Prie paraiškos, jeigu tai numatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose vandenų apsaugą arba nuotekų išleidimą, turi būti pridėti planuojamo nuotekų išleidimo poveikio priimtuvui skaičiavimai.

28. Jeigu nuotekas numatoma išleisti/atiduoti į kito asmens nuotekų tvarkymo sistemą, prie paraiškos turi būti pridėtas nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties originalas ar jo patvirtintas nuorašas.

29. Be aukščiau nurodytos informacijos, paraiškoje taip pat turi būti informacija pagal šiame skyriuje pateiktas formas. Informacija pateikiama vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, vandens apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į paraiškos teikėjo poreikius išleisti nuotekas ir teršalus.

 

25 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas.

Ši lentelė pildoma, jeigu numatomas nuotekų išleidimas į paviršinį vandens telkinį.

 

Eilės Nr. 1

Vandens telkinio pavadinimas2, kategorija3 ir kodas4

Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis5

95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms)6

Vandens telkinio plotas, ha (stovinčio vandens telkiniams)

Vandens telkinio būklė7

Parametras 8

Esama (foninė) būklė9

Leistina vandens telkinio apkrova10

mato vnt.

reikšmė

mato vnt.

reikšmė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) eilės numeris. Priimtuvas turi būti pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje;

2 – nurodomas paviršinis vandens telkinys, į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kurio baseine yra išleistuvas (jeigu numatoma išleisti į vandens telkinį be pavadinimo (pvz., melioracijos griovį, kūdrą ir pan.);

3 – nurodoma telkinio kategorija: upė, ežeras, tvenkinys, kūdra, melioracijos griovys ar kt.;

4 – pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 107-3888) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1442);

5 – pildoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais vandens telkinių priskyrimą baseinams, ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt) ties nuoroda „Schemos ir žemėlapiai“ pateikta informacija;

6 – vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu;

7 – pildoma tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka prie paraiškos turi būti pridedamas išleidžiamų nuotekų daromo poveikio priimtuvui skaičiavimas;

8 – nurodomi tie parametrai, pagal kuriuos vertinamas nuotekų poveikis priimtuvui;

9 – vandens telkinio būklė aukščiau nuotekų išleistuvo;

10 – nurodomi teisės aktų nustatyta tvarka atlikto leistino poveikio vandens telkiniui planuojamoje nuotekų išleidimo vietoje rezultatai. Leistino poveikio skaičiavimai (pagrindimas) pridedami prie paraiškos (gali būti pridedamas išrašas iš PAV ataskaitos arba projekto dalies „Aplinkos apsauga“).

 

26 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą (išskyrus paviršinius vandens telkinius ir žemdirbystės drėkinimo laukus), į kurį planuojama išleisti nuotekas.

Ši lentelė pildoma, kai nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą tam tikslui įrengtuose filtravimo įrenginiuose, perduoti tvarkyti kitiems asmenims (išleisti į kitiems asmenims priklausančias kanalizacijos sistemas), kaupti sukaupimo rezervuaruose periodiškai išvežant ar pan.).

 

Eilės Nr. 1

Nuotekų išleidimo vietos/priimtuvo aprašymas 2

Juridinis nuotekų išleidimo pagrindas 3

Leistina priimtuvo apkrova 4

hidraulinė

teršalais

m3/d

m3/h

m3/s

parametras5

mato vnt.

reikšmė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – nuotekų priimtuvo eilės numeris. Priimtuvų numeracija tęsiama nuo paskutinio priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) numerio, nurodyto 25 lentelėje. Numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo nuotekų išleidimo vieta/priimtuvas pažymėtas prie paraiškos pridedamoje objekto/įrenginio schemoje;

2 – šiame stulpelyje turi būti aprašoma, kur ir kokiomis priemonėmis numatoma išleisti (šalinti) nuotekas iš objekto/įrenginio (pvz., nuotekos kaupiamos 300 m3 talpos rezervuare ir kartą per mėnesį išvežamos į miesto valymo įrenginius (nurodomas vežėjas, valymo įrenginių pavadinimas ir juos eksploatuojantis asmuo); nuotekos infiltruojamos į gruntą 1000 m2 požeminės filtracijos lauke; nuotekos išleidžiamos į kanalizacijos tinklus (nurodomas tinklus eksploatuojantis asmuo) ir pan.);

3 – nurodomas nuotekų išleidimo juridinis pagrindas (pvz., jeigu nuotekas planuojama išleisti į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, nurodoma nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties data, galiojimo trukmė, numeris ir sutarties šalių pavadinimai; jeigu nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą, nurodoma filtravimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data, numeris, priėmimo komisiją sudariusio asmens pavadinimas ar pan.);

4 – pildoma, jeigu aprašomo (numatomo naudoti) nuotekų priimtuvo leistina apkrova yra ribojama (pvz., ribinės sąlygos, nustatytos nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartyje; nustatytos leistinos apkrovos filtracijos įrenginių projekte ar pan.);

5 – nurodomi tie parametrai, pagal kuriuos gali būti ribojamas pareiškėjo planuojamų išleisti nuotekų priėmimas.

 

30. Numatant utilizuoti nuotekas/skystas atliekas ŽDL, prie paraiškos turi būti pridedamas kiekvieno lauko planas su pažymėtomis žemės naudojimo aplinkosauginių apribojimų ribomis ir apribojimų aprašymu (jeigu apribojimai nustatyti). Pridedamuose planuose laukai turi būti sunumeruoti. Taip pat turi būti pridedami dokumentų, įrodančių pareiškėjo teisę naudoti laukus nuotekų/skystų atliekų laistymui (nuosavybės dokumentų arba atitinkamų sutarčių), originalai ar jų patvirtinti nuorašai.

 

27 lentelė. Informacija apie žemdirbystės drėkinimo laukus (ŽDL), kuriuose planuojama išlaistyti (utilizuoti) nuotekas (mėšlo filtratą, skystą mėšlą, srutas, skystas atliekas, žlaugtus ar pan.).

 

ŽDL

Galima skleidimo apkrova5

Didžiausia galima tarša8

metinė6

vienkartinė7

Nr. 1

Adresas

Koordinatės2

Plotas, ha

Dirvožemio sudėtis3

Laistymo/įterpimo būdo bei ŽDL naudojimo aprašymas4

m3/ha

m3

m3/ha

m3

teršalas9

mg/l

kg/ha/m.

iš viso į ŽDL, kg/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – nuotekų priimtuvo (ŽDL) eilės numeris. Numeracija tęsiama nuo paskutinio priimtuvo numerio, nurodyto 25 ar 26 lentelėse. Numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo ŽDL pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje;

2 – geografinės koordinatės nustatomos pagal LKS 94 sistemą;

3 – iš dirvožemio planų arba atlikus tyrimus nurodoma dirvožemio sudėtis (sunkūs dirvožemiai – moliai, priemoliai, lengvi smėliai, priesmėliai, durpžemiai);

4 – aprašomas laistymo būdas bei ŽDL naudojimas, nurodant didžiausią laistymų skaičių per metus, numatomas naudoti laistymo priemones (mobili cisterna (nurodant talpą), stacionari lietinimo sistema ar pan.), auginamas kultūras ir pan.;

5 – nurodoma didžiausia ŽDL apkrova nuotekomis, apskaičiuota pagal ŽDL naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Prie paraiškos turi būti pridėti didžiausios galimos skleidimo ŽDL apkrovos skaičiavimai;

6 – nurodomas didžiausias galimas išlaistyti viename ha ir bendrai ant ŽDL skysčio kiekis per metus;

7 – nurodomas didžiausias galimas išlaistyti viename ha ir bendrai ant ŽDL skysčio kiekis vieno laistymo metu;

8 – nurodoma didžiausia galima numatomo naudoti ŽDL apkrova teršalais, apskaičiuota pagal ŽDL naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Prie paraiškos turi būti pridėti didžiausios galimos apkrovos teršalais skaičiavimai;

9 – kiekvienam teršalui pildoma atskira eilutė. Nurodomi tie teršalai, kurių patekimą į aplinką/dirvožemį reglamentuoja teisės aktai ir kurių kiekis planuojamame laistyti skystyje viršija numatytas ribas, nuo kurių reikalinga kontrolė.

 

31. Prie paraiškos turi būti pridėta schema su pažymėtomis nuotekų išleistuvų ir/arba nuotekų šaltinių vietomis ir numeriais.

 

28 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus.

 

Nr. 1

Koordinatės2

Priimtuvo numeris 3

Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas4

Išleistuvo tipas/techniniai duomenys5

Išleistuvo vietos aprašymas 6

Numatomas išleisti didžiausias nuotekų kiekis7

m3/s

m3/h

m3/d

m3/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – nuotekų išleistuvo arba šaltinio (nuotekų šaltinis aprašomas tais atvejais, kai nuotekos išleidžiamos į aplinką arba perduodamos kitiems asmenims ne per stacionarų išleistuvą (pvz., išlaistomos ŽDL, išvežamos asenizacinėmis mašinomis ar pan.) numeris. Lentelėje nurodomas numeris turi atitikti numerį, kuriuo nuotekų išleistuvas arba šaltinis pažymėtas pridedamame plane;

2 – nurodomos taško/vietos, kurioje nuotekos išteka į aplinką (pvz., paskutinis šulinys prieš nuotekų išleidimą į požeminės filtracijos įrenginį, išleistuvo į upę galas ir pan.), išleidžiamos į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, perpilamos į mobilias talpas arba paimamos iš šaltinio kitokiu būdu, koordinatės;

3 – priimtuvo, į kurį numatoma išleisti nuotekas per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio, numeris iš 25, 26 arba 27 lentelių;

4 – nurodomas nuotekų tipas (pramoninės, buitinės, paviršinės, mišrios, srutos, žlaugtai ar pan.) ir veikla (veiklos), kurios metu susidaro nuotekos, planuojamos išleisti per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio; jeigu per išleistuvą planuojama išleisti abonentų nuotekas, nurodomi ir abonentų numeriai pagal 32 ir 33 lenteles (jeigu per skirtingus išleistuvus planuojama išleisti skirtingų abonentų nuotekas);

5 – nurodomas išleistuvo arba nuotekų šaltinio tipas (pvz., krantinis, vaginis, dugninis, paviršinė filtracija, požeminė filtracija, išleistuvas į kanalizacijos tinklus, sukaupimo rezervuaras ar pan.) ir techniniai duomenys (išleidimo atstumas nuo kranto, gylis, skersmuo, talpa ir pan.);

6 – aprašoma išleistuvo vieta, pvz., išleistuvo atstumas iki upės žiočių ir išleistuvo vieta vagos atžvilgiu (dešinysis krantas, kairysis krantas, upės vidurys), pasijungimo į kanalizaciją vieta (gatvės pavadinimas ir pan.);

7 – planuojamas išleisti didžiausias nuotekų kiekis negali būti didesnis už priimtuvo didžiausią galimą hidraulinę apkrovą, nurodytą 25, 26 arba 27 lentelėse.

 

29 lentelė. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas.

 

Nr. 1

Teršalo pavadinimas2

Didžiausias numatomas nuotekų užterštumas prieš valymą 14

Didžiausias leidžiamas ir numatomas/pageidaujamas nuotekų užterštumas

Numatomas valymo efektyvumas, %

mom.3, mg/l

vidut.4, mg/l

t/d5

t/metus

DLK mom.6, mg/l

Pageidaujama LK mom.7, mg/l

DLK vidut.8, mg/l

Pageidaujama LK vid.9, mg/l

DLT paros10, t/d

Pageidaujama LT paros11, t/d

DLT metų12, t/m.

Pageidaujama LT metų13, t/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – išleistuvo/šaltinio numeris pagal 28 lentelę;

2 – nurodomi teršalai, kurių išleidimui pagal galiojančius teisės aktus reikalingas Leidimas;

3 – didžiausia numatoma teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje prieš valymą;

4 – didžiausia numatoma teršalo vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą;

5 – didžiausias numatomas teršalo kiekis nevalytose nuotekose, susidarančiose per parą;

6 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina koncentracija (DLK) nuotekų momentiniame arba vidutiniame paros mėginyje (priklausomai nuo priimtuvo, vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLK nustatymo pagrindimas;

7 – pageidaujama Leidime nustatyti leistina teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje (DLK/LLK). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina teršalo koncentracija didesnė už nurodytą 7 stulpelyje DLK koncentraciją (t. y. kai prašoma nustatyti LLK), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių reikalavimus;

8 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina vidutinė metinė koncentracija (DLK) (priklausomai nuo priimtuvo, vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLK nustatymo pagrindimas;

9 – pageidaujama Leidime nustatyti leistina teršalo vidutinė metinė koncentracija (DLK/LLK). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina teršalo koncentracija didesnė už nurodytą 9 stulpelyje DLK koncentraciją (t. y. kai prašoma nustatyti LLK), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių reikalavimus;

10 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per parą teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo, vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLT skaičiavimas;

11 – pageidaujama Leidime nustatyti leistinas per parą išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina tarša didesnė už nurodytą 11 stulpelyje DLT (t. y. kai prašoma nustatyti LLT), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;

12 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per metus teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo, vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLT skaičiavimas;

13 – pageidaujama Leidime nustatyti leistinas per metus išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina tarša didesnė už nurodytą 13 stulpelyje DLT (t. y. kai prašoma nustatyti LLT), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;

14 – ši dalis pildoma, jeigu nuotekas prieš išleidimą iš objekto/įrenginio numatoma valyti.

 

30 lentelė. Objekte/įrenginyje numatomos naudoti (esamos) nuotekų kiekių ir taršos mažinimo priemonės.

 

Nr. 1

Nuotekų šaltinis/išleistuvas2

Priemonės ir jos paskirties aprašymas3

Įdiegimo data4

Priemonės projektinės savybės5

rodiklis

mato vnt.

reikšmė

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – nurodomas nuotekų kiekio arba taršos mažinimo priemonės numeris;

2 – nurodomas nuotekų šaltinio/išleistuvo numeris iš 28 lentelės, per kurį išleidžiamų nuotekų poveikio mažinimui taikoma aprašoma priemonė;

3 – trumpai aprašoma nuotekų kiekio mažinimo (pvz., automobilių plovyklos vandens apytakinė sistema ar pan.) ar taršos mažinimo (gamybinių, buitinių, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai ir pan.) priemonė ir jos paskirtis (pvz., pašalinti iš paviršinių nuotekų naftos produktus ir skendinčias medžiagas, sumažinti nuotekų kiekį ir pan.);

4 – priemonės įdiegimo data;

5 – nurodomos priemonės projektinės savybės, nurodytos projektinėje dokumentacijoje. 5, 6 stulpeliuose nurodomi projektiniai rodikliai, mažinantys nuotekų kiekį ir taršą, susiję su parametrais, kurie prašomi Leidime (pvz., įrenginio našumas – m3/d, apytakinis debitas – l/s; projektinis į valymo įrenginius patenkančių nuotekų užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ar pan. – mg/l, t/d.; liekamasis užterštumas pagal BDS, N, P, naftos produktus, bendrą Cr ir pan. – mg/l; išvalymo efektyvumas – procentais ar pan.).

 

31 lentelė. Numatomos vandenų apsaugos nuo taršos priemonės.

 

Nr. 1

Nuotekų šaltinis/išleistuvas2

Priemonės aprašymas3

Laukiamo efekto aprašymas4

Numatomas leidimo sąlygų koregavimas įgyvendinus priemonę5

Diegimo6

Sąmatinė vertė, tūkst. Lt

pradžia

pabaiga

visos lėšos

SMD7

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 – priemonės eilės numeris;

2 – nurodomas nuotekų šaltinio/išleistuvo numeris iš 28 lentelės, per kurį išleidžiamų nuotekų poveikio mažinimui įdiegta aprašoma priemonė;

3 – trumpas priemonės aprašymas (pvz., nuotekų valymo įrenginių modernizavimas įdiegiant N ir P šalinimą; aplinkai palankesnės gamybos technologijos, atsisakant vandens aplinkai pavojingų medžiagų naudojimo, diegimas (nurodomi atsisakomos ir diegiamos technologijos pavadinimai); pašarų bazės keitimas, siekiant sumažinti maistmedžiagių kiekį srutose, laistomose ŽDL ir pan.);

4 – trumpas planuojamo aplinkosauginio efekto, įgyvendinus priemonę, aprašymas (pvz., srutų susidarymo sumažėjimas 20 procentų; gyvsidabrio išmetimų sumažėjimas 50 procentų ir pan.);

5 – nurodomi Leidimo lentelių numeriai ir parametrai, kurie galės būti peržiūrimi po priemonės įgyvendinimo, koreguojant Leidimą;

6 – nurodomos priemonės diegimo pradžios ir pabaigos planuojamos datos;

7 – statybos–montavimo darbai.

Jeigu priemonė bus įgyvendinama etapais, po kiekvieno etapo, pasiekiant tarpinius rezultatus, kiekvienas priemonės įgyvendinimo etapas turi būti aprašomas kaip atskira priemonė.

 

32 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti nuotekas (ne paviršines), sąrašas ir planuojamų priimti nuotekų savybės.

 

Eil. Nr.

Abonento pavadinimas

Didžiausias nuotekų kiekis, kurį numatoma priimti iš abonento

Didžiausia tarša, kurią numatoma gauti su abonento nuotekomis

tūkst. m3/m.

m3/d

m3/h

Teršalai1

LKmom., mg/l

LKvid., mg/l

LTparos, t/d

LTmetinė, t/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Abonentai, iš kurių numatoma priimti nuotekas, užterštas prioritetinėmis pavojingomis ir/arba „A“ sąrašo pavojingomis medžiagomis:

1.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Abonentai, iš kurių numatoma priimti daugiau kaip po 50m3/d gamybinių nuotekų (bet kurie neatitinka 1 punkte nurodytų kriterijų):

2.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Suminiai abonentų, iš kurių numatoma priimti gamybines nuotekas (bet kurie neatitinka 1 ir 2 punktuose nurodytų kriterijų), duomenys:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Suminiai kitų abonentų (kurie neatitinka 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų kriterijų) duomenys:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Iš viso (visų numatomų priimti iš abonentų nuotekų duomenys):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. 1 – nurodomi teršalai, kurių išleidimas reglamentuojamas teisės aktuose nuotekoms išleisti.

 

33 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti paviršines nuotekas, sąrašas ir planuojamų priimti nuotekų savybės.

 

Eil. Nr.

Abonentas1

Didžiausias nuotekų kiekis, kurį numatoma priimti iš abonento

Didžiausia tarša, numatoma gauti su abonento nuotekomis

tūkst. m3/m.

m3/d

m3/s

Teršalai2

LK mom., mg/l

LK vid., mg/l

LT paros, t/d

LT metinė, t/m.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

6.

Abonentai, iš kurių numatoma priimti nuo potencialiai teršiamų teritorijų3 surenkamas paviršines nuotekas:

6.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Suminiai kitų abonentų (kurie neatitinka 6 punkte nurodytų kriterijų) išleidžiamų paviršinių nuotekų duomenys: