Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr. 5-75
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
1) aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;
2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius;
3) gamtos ištekliai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;
4) ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema;
5) aplinkos apsaugos normatyvas – nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;
6) aplinkos apsaugos standartas – nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;
7) gamtos išteklių limitavimas – gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas atsižvelgiant į turimus duomenis apie gamtos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai;
8) kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;
9) aplinkos stebėsena (monitoringas) – sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;
10) poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas;
11) informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės;
12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai;
13) pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;
14) teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas;
15) genetiškai modifikuotas organizmas – organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu;
16) pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai;
17) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo;
18) planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus;
19) aplinkos atkūrimo priemonės – bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms alternatyvos;
20) prevencinės priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją (jį) sumažinti;
21) žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje.
Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas
Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.
4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai
Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.
Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.
Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.
Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos apsaugos srityje
Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas aplinkos apsaugos valstybės politiką:
1) nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis;
2) tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;
3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema
Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos.
Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos apsaugos valstybės politiką:
1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas;
2) įstatymų nustatyta tvarka formuoja valstybės institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politiką, sistemą;
3) koordinuoja valstybės ir vietos savivaldos valdymo institucijų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;
4) sudaro ir įgyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą:
1) organizuoja ir koordinuoja valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo programas, numato jų įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
2) organizuoja ir koordinuoja valstybinės svarbos aplinkos apsaugos schemų, kitų aplinkos apsaugos priemonių rengimą, taip pat rengia šias schemas ir priemones, numato jų įgyvendinimo (taikymo) mechanizmą, kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);
3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų teritorinio planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities, vietos savivaldos, kitų institucijų teisės aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią turėti poveikio aplinkai, projektus bei teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus;
4) pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus bei taisykles;
5) pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;
6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei saugomų teritorijų steigimo projektus;
7) reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose, organizuoja valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų valdymą, sudaro ir tikslina Raudonąją knygą, organizuoja ir atlieka darbus, susijusius su retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų medžioklės ir žūklės trofėjų įvežimo, išvežimo, tranzito, tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;
8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (ir radioaktyvąsias medžiagas) išdavimo tvarką;
9) nustato pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų, genetiškai modifikuotų organizmų bei potencialių biologinės taršos šaltinių gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką;
10) nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;
11) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas;
12) organizuoja ir koordinuoja kompleksinį aplinkos monitoringą, kuria ir nuolat papildo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kompiuterizuotą informacijos sistemą, naudojasi šia informacija;
13) pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja mokslo tyrimus, susijusius su gamtos ištekliais ir jų naudojimu bei aplinkos apsauga;
14) nustatyta tvarka naudoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas;
15) nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus, pasirašo šias sutartis, organizuoja jų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
16) rengia ataskaitas apie aplinkos būklę Lietuvos Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo kompetenciją organizuoja visuomenės aplinkosauginį švietimą bei informavimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimu;
17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;
18) teikia pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ekonominės sistemos formavimo, dalyvauja nustatant muitų už įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką;
19) organizuoja kitų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą ir kontrolę;
20) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Kitų valstybės institucijų funkcijas aplinkos apsaugos srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.
Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą:
1) valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos išteklius ir aplinkosaugos objektus;
2) paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus valstybinius gamtos išteklius;
3) rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;
4) nustatyta tvarka naudoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;
5) steigia ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;
6) pagal kompetenciją nagrinėja ir derina planuojamos veiklos objektų projektus;
7) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems;
8) nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis;
9) pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą;
10) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
7 straipsnis. Piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės
Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti motyvuotus pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;
6) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos apsaugos kontrolę;
7) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą) reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, bei nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
9) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo :
1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokybės normatyvus bei standartus;
2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;
3) viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;
4) neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;
5) atsižvelgti į motyvuotus visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
6) įvertinti motyvuotus visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;
7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti;
8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie aplinką;
9) skatinti piliečius, visuomenines organizacijas, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;
10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
9 straipsnis. Piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų
pareigos
Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos
Užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės privalo vykdyti šio įstatymo nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių pareigas ir turi visas šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių teises, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitko.
11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas
Gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.
12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas
Saugomos teritorijos yra:
1) išsaugančios - rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai;
2) apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos;
3) gamtos išteklius atkuriančios - saugomi gamtos išteklių sklypai;
4) kompleksinės paskirties - valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos monitoringo teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.
Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia gamtinis karkasas.
Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas,kiti įstatymai ir teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita
Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų tvarkymo ir atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai
Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi teisė.
Gamtos išteklių naudotojai privalo:
1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;
2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;
3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai;
4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas;
5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų interesų;
6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti;
7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
15 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas
Ūkinė veikla planuojama ir vykdoma remiantis šiuo ir kitais įstatymais, norminiais aktais, aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei schemomis, kraštotvarkos projektais bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtos potencialą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir teikia ją poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams įstatymų nustatyta tvarka.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos įvertina pateiktą dokumentaciją apie galimą ūkinės veiklos įtaką aplinkai ir pateikia pagal savo kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Sprendimas privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai.
Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, projektavimas
Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai išvengti.
Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos institucijomis ir Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir plėtimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją.
Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos, numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
Atsakomybės taikymas neužkerta kelio šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms valstybinio aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės institucijoms arba jų pareigūnams nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės veiklos objektų statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbus.
18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės veiklos objektų priėmimas
Pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami eksploatuoti tik įvykdžius visas projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones.
Priimant pastatytus, rekonstruotus, išplėstus ūkinės veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų gamyba ir naudojimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos. Tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo lėšomis.
Pavojingų cheminių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos ir leidimų išdavimo, laidojimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudžiama cheminio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
21 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas
Radioaktyviųjų medžiagų ir atliekų bei kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Gaminti radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduoliniam ginklui arba atominių elektrinių kurui, taip pat perdirbti jau panaudotus tokio kuro elementus Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama.
Lietuvos Respublikoje draudžiama branduolinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai
Potencialių biologinių taršos šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, kūrimo, dauginimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką bei normatyvus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudžiama biologinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
22(1) straipsnis. Genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai
Veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, jų naudojimo valstybinį valdymą reglamentuoja, taip pat šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas.
Įstatymo papildymas straipsniu:
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
23 straipsnis. Atliekų tvarkymas
Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
24 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. balandžio 12 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
V SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR NEIGIAMO
POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA
25 straipsnis. Aplinkos būklės stebėjimo sistema
Aplinkai ir jos komponentų būklei stebėti Lietuvos Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos ministerija vykdo aplinkos monitoringą ir koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos monitoringą.
Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas iš valstybės lėšų.Ūkio subjektai aplinkos monitoringą vykdo savo lėšomis.
Valstybinio ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį, struktūrą bei vykdymo tvarką nustato Aplinkos monitoringo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema
Neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos normatyvais, standartais, limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis.
Lietuvos Respublikoje nustatomi cheminių, biologinių, fizikinių teršalų koncentracijų ribinių verčių aplinkoje bei atskiruose aplinkos komponentuose, išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų, cheminių ir kitokių aplinkai pavojingų medžiagų naudojimo, gamtos išteklių naudojimo, triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir kitokio poveikio, radiacinio saugumo, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti aplinkos apsaugos normatyvai.
Diegiant naujas technologijas, naujus gaminius ar medžiagas, jie turi atitikti aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų numatytus normatyvus, standartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
27 straipsnis. Planų ir programų rengimas, jų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
Planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną.
Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės
Ekologiniai ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą. Jį sudaro:
1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;
2) mokesčiai už aplinkos teršimą;
3) kreditavimo reguliavimas;
4) valstybės subsidijos;
5) kainų politika;
6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;
7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.
29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominių priemonių įgyvendinimo būdai
Mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba skatinami mažinant mokesčius, teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybės subsidijas.
30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis finansavimas
Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.
Aplinkos apsaugai skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir programas.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti užsienio kreditai.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas bei jų panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27), įsigalioja nuo 2001.01.01
Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė
Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:
1) nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos veiklos objektų statybą ar rekonstravimą, sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi įeiti (įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir objektus, kad vykdytų juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę ir atliktų kontrolinius tyrimus bei matavimus;
3) Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;
4) nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
5) sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje - vykdyti juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, taip pat vykdyti šią kontrolę tarptautiniuose vandenyse esančiuose Lietuvos Respublikos laivuose;
6) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą;
7) pagal tarptautinius įsipareigojimus tikrinti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu tarptautiniuose vandenyse;
8) įstatymų numatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policiją arba gyvenvietės, apylinkės savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;
9) saugoti, nešioti ir panaudoti nustatyta tvarka tarnybinį ginklą bei specialiąsias priemones - antrankius, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;
10) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Aplinkos ministerija, vykdydama valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, steigia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių institucijas, tvirtina jų nuostatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32 straipsnis. Žala aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas
Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:
1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;
2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;
3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);
4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę.
Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų.
Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.
Ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, neigiamą poveikį aplinkai ūkio subjektai atlygina (kompensuoja) vykdydami šiame ir kituose įstatymuose nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32(1) straipsnis. Prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas
Esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių. Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją.
Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją ir imtis:
1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo;
2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių pagal šio straipsnio penktosios dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba jos grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų surinkimu ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais atvejais.
Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje numatytų pareigų ar neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.
Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32(2) straipsnis. Išlaidų atlyginimas
Visas prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs realią jos grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis).
Ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tik tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba jos reali grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar reali jos grėsmė atsirado:
1) dėl trečiojo asmens veiksmų (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė pačio ūkio subjekto veikla (veikimas, neveikimas).
Ūkio subjekto išlaidas vykdant prevencines ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais atlygina asmenys, padarę žalos aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos.“
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo
Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:
1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;
2) Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.
Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.
Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.
Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo
ir sprendimų priėmimo tvarka
Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis – krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis – apsauga nuo stichinių nelaimių.
Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.
Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
VIII SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
APLINKOS APSAUGOS SRITYJE
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos
apsaugos klausimais
Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.
Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:
1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;
2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;
3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje;
4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;
5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius;
6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;
7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų santykis su
tarptautinėmis aplinkos apsaugos sutartimis
Lietuvos Respublikos įstatymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos kokybės normatyvus ir standartus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.
Nr. I-2223
1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.
2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už žalą aplinkai, numatant žalos aplinkai prevenciją bei jos atlyginimą.
Įstatymas papildytas preidu:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32(1), 32(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2005-04-14)
autrap@lrs.lt