Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.05.13)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                       PREZIDENTO RINKIMŲ

 

                            ĮSTATYMAS

 

 

                     I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

 

 

     1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai

 

     Respublikos Prezidentą  renka Lietuvos Respublikos piliečiai

penkeriems metams,  remdamiesi  visuotine,  lygia  ir  tiesiogine

rinkimų teise, slaptu balsavimu.

 

     2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos

                    Prezidentus

 

     Respublikos   Prezidentu   gali   būti   renkamas   Lietuvos

Respublikos  pilietis   pagal  kilmę,   ne  mažiau   kaip  trejus

pastaruosius metus  gyvenęs  Lietuvoje,  jeigu  jam  iki  rinkimų

dienos yra  suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis

gali būti renkamas Seimo nariu. Į Lietuvos  Respublikos  piliečio

gyvenimo   Lietuvoje   laiką   įskaitomas  laikas,  praleistas už

Lietuvos Respublikos ribų, jei tai susiję  su  politine  tremtimi

ar  įkalinimu už politinius įsitikinimus iki 1990  m. kovo 11 d.,

darbu    diplomatinėse   tarnybose    bei    kitomis  užduotimis,

susijusiomis  su  Lietuvos valstybės pavedimais.

     Tas pats  asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne

daugiau kaip du kartus iš eilės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

 

     3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

 

     Teisę   rinkti    Respublikos   Prezidentą   turi   Lietuvos

Respublikos piliečiai,  kurie rinkimų  dieną yra ne jaunesni kaip

18 metų.  Rinkimuose  nedalyvauja  piliečiai,  teismo  pripažinti

neveiksniais.

     Bet  kokie   tiesioginiai   arba   netiesioginiai   Lietuvos

Respublikos  piliečių  rinkimų  teisių  apribojimai  dėl  lyties,

rasės, tautybės,  kalbos, kilmės,  socialinės padėties, tikėjimo,

įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

 

     4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

 

     Kiekvienas Lietuvos  Respublikos  pilietis,  turintis  teisę

rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.

 

     5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento

                    rinkimai

 

     Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.

 

     6 straipsnis. Slaptas balsavimas

 

     Rinkėjai  balsuoja   asmeniškai  ir   slaptai.  Kontroliuoti

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

 

     7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

 

     Valstybės  institucijos  ir  rinkimų  komisijos  Respublikos

Prezidento  rinkimus   rengia  ir   vykdo  viešai.  Apie  rinkimų

organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama

ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

     Rinkimų komisijos  informuoja  piliečius  apie  savo  darbą,

rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą

ir darbo  laiką, apie  rinkėjų sąrašus,  kandidatų į  Respublikos

Prezidentus  įregistravimo   rezultatus,  balsavimo   ir  rinkimų

rezultatus.

     Valstybinės  masinės   informacijos   priemonės   informuoja

visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.

     Visų masinės  informacijos  priemonių  atstovai  turi  teisę

nekliudomai dalyvauti  visuose renginiuose,  kuriuos  organizuoja

rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat

gauti iš  rinkimų komisijų  informaciją apie  rinkimų rengimą  ir

vykdymą.

 

     8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

 

     Respublikos Prezidento  rinkimų rengimo  ir vykdymo išlaidas

apmoka valstybė.

 

 

                    II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

 

     9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

 

     Respublikos miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų

apylinkes.  Kiekvieno   miesto,  rajono   suskirstymą  į  rinkimų

apylinkes, rinkimų  apylinkių skaičių  ir  dydį  nustato  miesto,

rajono rinkimų  komisija likus  ne mažiau  kaip  37  dienoms  iki

rinkimų.

     Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių

rinkėjų.

     Miesto, rajono  rinkimų komisija  per 5  dienas  po  rinkimų

apylinkių patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos

rinkimų apylinkės  ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo

patalpos.

 

     10 straipsnis. Rinkimų komisijos

 

     Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

     1) Respublikos Prezidento rinkimų komisija;

     2) miesto, rajono rinkimų komisijos;

     3) apylinkių rinkimų komisijos.

     Rinkimų  komisijų   nariai   negali   būti   kandidatais   į

Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

 

     11 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisija

 

     Respublikos  Prezidento  rinkimų  komisija  yra  aukščiausia

Respublikos Prezidento rinkimų organizavimo institucija.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos

likus ne mažiau kaip 45 dienoms, sudaro Seimas.

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:

     komisijos pirmininko;

     trijų asmenų,  turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie

burtais nustatomi iš teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;

     trijų asmenų,  turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie

burtais nustatomi  iš Lietuvos  teisininkų draugijos  pateiktų  6

kandidatūrų.  

     Teisingumo  ministras  ir  Lietuvos  teisininkų  draugija  į

Respublikos Prezidento  rinkimų komisiją  gali siūlyti ir daugiau

kandidatūrų.

     Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.

     Politinės partijos,  visuomeniniai politiniai  judėjimai  ir

tautinių mažumų  visuomeninės politinės  organizacijos,  gavusios

Seimo narių  mandatus  daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje,  nuo

vieno šio  daugiamandatėje rinkimų  apygardoje iškeltų  kandidatų

sąrašo (jungtinio  sąrašo) turi  teisę  pasiūlyti  į  Respublikos

Prezidento  rinkimų  komisiją  po  vieną  atstovą  iki  komisijos

sudarymo.

     Seimas negali atmesti pasiūlytų kandidatūrų.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisijos  pirmininką skiria

Seimas. Respublikos  Prezidento  rinkimų  komisijos  pirmininkas,

taip pat komisijos nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu

jie yra  politinių partijų,  visuomeninių politinių  judėjimų  ar

visuomeninių politinių  organizacijų nariai, turi sustabdyti savo

narystę šiose  organizacijose ir  judėjimuose ir darbo komisijoje

laikotarpiu  negali   dalyvauti  šių   organizacijų  ar  judėjimų

veikloje, vykdyti jų pavedimų.

     Respublikos  Prezidento   rinkimų  komisija   savo  posėdyje

išsirenka  pirmininko   pavaduotoją  ir   komisijos   sekretorių.

Pirmininko  pavaduotojas   renkamas  iš  narių,  neatstovaujančių

politinėms partijoms,  visuomeniniams politiniams  judėjimams  ar

tautinių mažumų visuomeninėms politinėms organizacijoms.   

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos

Prezidento  rinkimų   laikui  ir  netenka  savo  įgaliojimų,  kai

prisiekia Respublikos Prezidentas.

 

     12 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos

                    įgaliojimai

 

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija:

     1) išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;

     2) registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda

jiems kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimą;

     3) nustato  balsavimo biuletenių,  kitų rinkimuose naudojamų

dokumentų, paketų,  antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo

pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

     4) tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės

lėšas;

     5) prižiūri,  kaip vykdomas šis įstatymas;

     6) nagrinėja  skundus dėl  miestų, rajonų  rinkimų komisijų,

apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;

     7)  nustato   ir  skelbia   Respublikos  Prezidento  rinkimų

rezultatus;

     8)  išrinktam   kandidatui  išduoda   Lietuvos   Respublikos

Prezidento pažymėjimą;

     9)   perduoda   Valstybės   archyvui   saugoti   Respublikos

Prezidento rinkimų dokumentus;

     10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisija negali aiškinti šio

įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Respublikos Prezidento

rinkimų komisija  kreipiasi į  Seimą dėl  šio įstatymo pakeitimo.

Respublikos  Prezidento  rinkimų  komisijos  pateiktus  klausimus

Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

 

     13 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas

 

     Miestų  ir   rajonų  rinkimų  komisijas  sudaro  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisija  likus  iki  Respublikos  Prezidento

rinkimų dienos ne mažiau kaip 40 dienų.

     Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos iš:

     dviejų tame  mieste, rajone  gyvenančių ar dirbančių asmenų,

turinčių aukštąjį  teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo

teisingumo ministras;

     dviejų tame  mieste, rajone  gyvenančių ar dirbančių asmenų,

kurių kandidatūras siūlo Lietuvos teisininkų draugija.

     Teisingumo ministras  ir Lietuvos  teisininkų draugija  gali

siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

     Politinės partijos,  visuomeniniai politiniai  judėjimai  ir

tautinių mažumų  visuomeninės politinės  organizacijos,  gavusios

Seimo narių  mandatus daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje  pagal

iškeltų  kandidatų   sąrašą  (jungtinį  sąrašą),  nuo  vieno  šio

daugiamandatėje apygardoje  iškeltų kandidatų  sąrašo  (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du

savo  atstovus.   Respublikos  Prezidento  rinkimų  komisija  šių

kandidatūrų atmesti  negali. Jei  kandidatūrų  nebuvo  pasiūlyta,

Respublikos Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai

tvirtinti komisijos  nariais kandidatūras,  pasiūlytas teisingumo

ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos.

     Miesto,   rajono   rinkimų   komisijos   pirmininką   skiria

Respublikos Prezidento rinkimų komisija.

     Miesto, rajono  rinkimų  komisija  savo  pirmajame  posėdyje

išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

     Vilniaus ir  Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka

gali būti sudaroma daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,

turinčią šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.

    

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

 

     14 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų

                    įgaliojimai

 

     Miesto, rajono rinkimų komisija:

     1) suskirsto  miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,

nustato jų ribas ir apylinkių numeraciją;

     2)  informuoja  mieste,  rajone  gyvenančius  rinkėjus  apie

rinkimų apylinkių  ribas, jų  buveinę, darbo  laiką ir  balsavimo

patalpas;

     3) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

     4) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą; 

     5) svarsto  skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų

ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;

     6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

 

     15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

 

     Apylinkių rinkimų  komisijas sudaro  miestų, rajonų  rinkimų

komisijos iki  Respublikos Prezidento  rinkimų  dienos  likus  ne

mažiau kaip 36 dienoms.

     Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias

pasiūlo politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir

tautinių mažumų  visuomeninės politinės  organizacijos,  gavusios

Seimo narių  mandatus daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje  pagal

iškeltų  kandidatų   sąrašą  (jungtinį  sąrašą).  Šios  politinės

partijos, visuomeniniai  politiniai judėjimai  ir tautinių mažumų

visuomeninės  politinės  organizacijos  turi  teisę  pasiūlyti  į

apylinkių rinkimų  komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų

nebuvo  pasiūlyta,   miestų,  rajonų   rinkimų   komisijos   gali

proporcingai   padidinti   aukščiau   nurodytų   politinių   jėgų

atstovavimo normą.

     Miestų,  rajonų   rinkimų  komisijos  negali  atmesti  šiame

straipsnyje nurodytų  kandidatūrų, pasiūlytų  į apylinkės rinkimų

komisiją.

     Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų

rinkimų komisijos.

     Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka

komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

 

     16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

 

     Apylinkės rinkimų komisija:

     1)  iš   savivaldybių  valdymo   institucijų  gauna  rinkėjų

sąrašus,juos tikslina ir tvirtina;

     2) įrašo  rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio

įstatymo 24 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;

     3) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

     4) likus  iki rinkimų  ne mažiau  kaip 25  dienoms, pateikia

apylinkės rinkėjų sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;

     5)  įteikia   ar   kitaip   perduoda   rinkėjams   balsavimo

pažymėjimus;

     6) garantuoja,  kad pagal  šio  įstatymo  reikalavimus  būtų

parengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės; 

     7) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

     8) suskaičiuoja  balsus, surašo  apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą;

     9)  svarsto  tos  apylinkės  rinkėjų  ir  stebėtojų  skundus

rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų

skaičiavimo protokolų  surašymo   klausimais  ir  priima  dėl  jų

sprendimus;

     10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

 

     17 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

 

     Rinkimų  komisijų   posėdžiai  yra   teisėti,  jeigu   juose

dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai

priimami atviru  balsavimu balsų  dauguma. Balsams pasidalijus po

lygiai, lemia  komisijos  pirmininko  balsas.  Komisijos  nariai,

nesutinkantys su  sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją

nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.

     Pasibaigus balsavimui,  apylinkės rinkimų komisijos, miestų,

rajonų rinkimų  komisijos gali  priimti sprendimus  tik dėl balsų

skaičiavimo protokolų surašymo.

     Visų rinkimų  komisijų visi  posėdžiai yra vieši. Juose turi

teisę  dalyvauti   politinių  partijų,   visuomeninių   politinių

judėjimų,  taip   pat  save  iškėlusių  kandidatų  į  Respublikos

Prezidentus  paskirti   stebėtojai,   kandidatų   į   Respublikos

Prezidentus patikėtiniai,  visų  masinės  informacijos  priemonių

atstovai.

     Niekas  neturi   teisės  rengti   neviešų  rinkimų  komisijų

posėdžių.

     Rinkimų komisijų  pirmininkams ir  nariams,  atliekant  savo

pareigas rinkimų  komisijoje, draudžiama  bet kokia forma vykdyti

rinkimų agitaciją  ar  kitaip  bandyti  paveikti  rinkėjų  valią.

Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.

 

     18 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

                    priimtų iki balsavimo pabaigos

 

     Visos  politinės   partijos  ir   politinės   organizacijos,

iškėlusios kandidatą  į Prezidentus,  bei kandidatų į Respublikos

Prezidentus  patikėtiniai   rinkimų  komisijų   sprendimus   gali

apskųsti šia tvarka:

     1) apylinkių  rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono

rinkimų komisijai;

     2) miestų,  rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos

Prezidento rinkimų komisijai;

     3) Respublikos  Prezidento rinkimų  komisijos  sprendimus  -

Aukščiausiajam Teismui.

     Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas

nuo skundo  padavimo. Į  šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.

 

     19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

                    priimtų pasibaigus  balsavimui

 

     Visos  politinės   partijos  ir   politinės   organizacijos,

iškėlusios kandidatą  į Prezidentus,  bei kandidatų į Respublikos

Prezidentus patikėtiniai  apylinkių rinkimų  komisijų  sprendimus

dėl balsų  skaičiavimo protokolų  surašymo gali  apskųsti miesto,

rajono rinkimų  komisijai ne  vėliau kaip  per 24 valandas nuo jų

priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

     Miestų, rajonų  rinkimų komisijos,  nagrinėdamos skundus dėl

apylinkių  rinkimų   komisijų  sprendimų  dėl  balsų  skaičiavimo

protokolų surašymo,  dalyvaujant ne  mažiau  kaip  3/5  komisijos

narių, gali  perskaičiuoti apylinkės  rinkimų komisijos pateiktus

biuletenius  ir,   nustačiusios  aritmetinę  klaidą,  neteisingai

suskaičiuotus galiojančius  bei negaliojančius  biuletenius, gali

pakeisti apylinkės  balsų skaičiavimo  protokolą. Miestų,  rajonų

rinkimų  komisijos   neturi  teisės   pripažinti  negaliojančiais

apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

     Respublikos Prezidento  rinkimų  komisijos  sprendimai  gali

būti apskųsti  Aukščiausiajam Teismui ne vėliau kaip per 2 dienas

nuo jų  priėmimo ir  turi būti  išnagrinėti ne vėliau kaip per 48

valandas.  Į   šį   terminą   įskaitomos   ir   nedarbo   dienos.

Aukščiausiojo Teismo  sprendimas yra  galutinis  ir  jo  vykdymas

Respublikos Prezidento rinkimų komisijai yra privalomas.

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama skundus

dėl  miestų,   rajonų  rinkimų   komisijų  sprendimų   dėl  balsų

skaičiavimo   protokolų   surašymo   mieste   ar   rajone,   gali

perskaičiuoti miesto,  rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų

biuletenius  ir,   nustačiusi  aritmetinę   klaidą,   neteisingai

suskaičiuotus  biuletenius,   gali  pakeisti  miesto,  rajono  ir

apylinkės  balsų   skaičiavimo  protokolų   įrašus.   Respublikos

Prezidento   rinkimų    komisija   neturi    teisės    pripažinti

negaliojančiais miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.

    

     20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

 

     Valstybės institucijos,  įmonės, įstaigos bei organizacijos,

jų  pareigūnai   privalo  padėti   rinkimų   komisijoms   vykdyti

įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.

     Valstybės institucijos,  įmonės, įstaigos  ir organizacijos,

jų pareigūnai  ne vėliau  kaip per  3 dienas  privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų  pareikštus prašymus  ir duoti rinkimų komisijai

motyvuotą atsakymą.

     Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą

skaičių personalo.

     Vietos savivaldybės,  valstybės  įstaigos  ir  organizacijos

privalo  suteikti   rinkimų  komisijoms  patalpas  bei  įrengimus

rinkimams rengti ir vykdyti.

 

     21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

 

     Rinkimų komisijų  pirmininkai ir  nariai  už  darbą  rinkimų

komisijose gauna  atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų

komisijos pateiktus  ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų

komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,

organizacijose ir  dėl veiklos  rinkimų komisijose  negaunantiems

darbo užmokesčio,  už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne

didesnį kaip  vieno vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje

atlyginimą.

 

     22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

 

     Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje

gali atleisti juos patvirtinusi institucija.

     Prireikus naujas  rinkimų  komisijos  pirmininkas  ar  narys

skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

                      III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

 

     23 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas

 

     Rinkimams  vykdyti   sudaromi  rinkimų   apylinkių   rinkėjų

sąrašai.   Sąrašus   sudaro   atitinkamų   savivaldybių   valdymo

institucijos ir  jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų

komisijoms likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.

     Apylinkių   rinkimų   komisijos   gautus   rinkėjų   sąrašus

patikslina ir  patvirtina. Patvirtintą  rinkėjų  sąrašą  pasirašo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.

 

     24 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus

                    bendroji tvarka

 

 

 

     Į apylinkės  rinkėjų sąrašą  įrašomi aktyviąją rinkimų teisę

turintys Lietuvos  Respublikos piliečiai,  kurie sąrašo  sudarymo

metu nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.

     Jei  prasidėjus   sąrašų  sudarymui  rinkėjas  pakeitė  savo

nuolatinę gyvenamąją  vietą, jis  gali būti  įrašomas į apylinkės

rinkėjų sąrašus  pagal naują  nuolatinę  gyvenamąją  vietą.  Šiuo

atveju, likus  ne mažiau  kaip 30  dienų iki rinkimų, pastarosios

vietos  apylinkės  komisijai  jis  turi  paduoti  pareiškimą  dėl

įrašymo  į   rinkėjų  sąrašą.  Apylinkės  rinkimų  komisija  turi

pasirūpinti,  kad   pilietis  būtų   išbrauktas   iš   ankstesnės

nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.

 

     25 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

 

     Kiekvienas rinkėjas  gali būti  įrašytas tik į vieną rinkėjų

sąrašą.  Tai   tikrina  miestų,   rajonų  rinkimų   komisijos  ir

Respublikos Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas

yra įrašytas  į kelių  apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau

kaip  20   dienų  iki  rinkimų,  miesto,  rajono  ar  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisija kreipiasi  į rinkėją,  kad šis per 5

dienas praneštų,  į kurios  apylinkės rinkėjų  sąrašą jis  norėtų

būti   įrašytas.    Jei   per    nustatytą    terminą    rinkėjas

neapsisprendžia, Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo

į tos  rinkimų apylinkės  rinkėjų sąrašą,  kurioje, jos  nuomone,

rinkėjui patogiau  balsuoti, ir  apie tai  per 3  dienas  praneša

rinkėjui.   Toks   Respublikos   Prezidento   rinkimų   komisijos

sprendimas negali būti apskųstas.

 

     26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas

 

     Likus ne  mažiau kaip  20 dienų  iki rinkimų, miesto, rajono

rinkimų komisija  viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,

ir sudaro sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką

ir vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

 

     27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas

 

     Pastabas dėl  netikslumų rinkėjų  sąraše bet  kuris rinkėjas

gali pateikti  apylinkės  rinkimų  komisijai.  Apylinkės  rinkimų

komisija pastabas privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48

valandas nuo  jų gavimo.  Apylinkės rinkimų  komisijos sprendimas

per 48  valandas nuo  jo priėmimo  gali  būti  apskųstas  miesto,

rajono rinkimų komisijai.  Miesto, rajono rinkimų komisija per 48

valandas nuo  skundo gavimo  privalo priimti  sprendimą.  Miesto,

rajono rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.

 

 

     28 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

 

     Skundus  dėl  rinkėjų  sąraše  padarytų  klaidų,  dėl  kurių

rinkėjas negali  įgyvendinti savo  teisės rinkti,  rinkėjas  gali

pateikti apylinkės  rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija

skundą privalo  išnagrinėti ir  sprendimą priimti  ne vėliau kaip

per 24 valandas nuo jo gavimo.    

     Apylinkės rinkimų  komisijos sprendimas per 48 valandas gali

būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24

valandas, o jo sprendimas yra galutinis.

     Pastabos ir skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms

iki rinkimų pradžios, nenagrinėjami.

 

     29 straipsnis. Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai

 

     Miestų, rajonų  rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne

mažiau kaip  25 dienoms,  sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos

pagal apylinkių  rinkimų  komisijų  pateiktus  apylinkių  rinkėjų

sąrašus.

 

     30 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas

 

     Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20

dienų iki  rinkimų dienos,  sudaro Respublikos Prezidento rinkimų

komisija pagal  miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų

sąrašus, taip pat rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.

 

 

         IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

 

     31 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus

                    kėlimas

     Kandidatais į  Respublikos  Prezidentus  save  gali  iškelti

pavieniai asmenys.

     Kandidatus  į  Respublikos  Prezidentus  gali  kelti,  remti

politinės partijos ir politinės organizacijos.

 

     Kandidatų į Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.

     Kandidatų į  Respublikos  Prezidentus  iškėlimas  pradedamas

kitą dieną  sudarius Respublikos  Prezidento rinkimų  komisiją ir

baigiamas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.

 

     32 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą

                    rinkimuose kandidatu į Respublikos

                    Prezidentus

 

     Asmuo, iškeltas  ar iškėlęs  save  kandidatu  į  Respublikos

Prezidentus, ne  vėliau kaip  likus 40  dienų iki  rinkimų  raštu

pareiškia apie tai Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.    

     Jeigu kandidatą  į Respublikos  Prezidentus iškėlė politinės

partijos ir  politinės organizacijos,  šis jų sprendimas taip pat

pateikiamas raštu.  Taip pat  yra pateikiami kandidato  pilietybę

bei  asmenybę   patvirtinantys  dokumentai  ir  sumokamas  penkių

vidutinių mėnesinių  darbo užmokesčių  dydžio užstatas.  Surinkus

Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 79  straipsnyje nurodytus  20

tūkstančių rinkėjų  parašų,  visas  užstatas  yra  grąžinamas  jį

sumokėjusiam asmeniui.

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3

dienas  (įskaitant  ir  nedarbo  dienas)  nuo  pareiškimo  gavimo

patikrina,  ar   nėra  Lietuvos   Respublikos  Konstitucijos   78

straipsnyje  nurodytų  aplinkybių,  neleidžiančių  asmeniui  būti

kandidatu  į   Respublikos  Prezidentus,   ir  priima   motyvuotą

sprendimą  išduoti  asmeniui  rinkėjų  parašų  rinkimo  lapus  su

kandidato į  Respublikos Prezidentus  vardu ir  pavarde  arba  jų

neišduoti. Atsisakymas  išduoti rinkėjų  parašų rinkimo  lapus ne

vėliau kaip  per 3  dienas gali būti apskundžiamas Aukščiausiajam

Teismui, o  šis turi  išnagrinėti skundą  ne vėliau  kaip per  72

valandas nuo  jo padavimo.  Į šį  terminą įskaitomos  ir  nedarbo

dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.

 

     33 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas

 

     Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti

ne mažiau  kaip 20  tūkstančių rinkėjų  parašai  renkami  rinkėjų

parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

     Aš, Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu

______________________________________________________________

          (asmens vardas ir pavardė)

pareiškimą dalyvauti      m.  _________________ ___ d. rinkimuose

kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

 

 

______________________________________________________________

Eil.Asmens pa-      Lietuvos     Gimimo data Nuolatinė Parašas

Nr.  vardė,var-     Respublikos              gyvenamoji ir

     das            pilietybę                vieta     data

                    patvirtinan-

                    čio dokumento

                    serija,numeris

______________________________________________________________

 

     Lapo pabaigoje  nurodomas asmens,  rinkusio parašus, vardas,

pavardė, Lietuvos  Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento

serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

     Visus duomenis  parašų rinkimo  lape  pasirašantis  rinkėjas

užpildo  pats.   Rinkėjas  gali  paremti  kiekvieną  kandidatą  į

Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.

     Rinkėjų parašų  rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento

rinkimų komisija  tiesiogiai asmenims,  raštu pareiškusiems  apie

dalyvavimą rinkimuose  kandidatais į  Respublikos Prezidentus,  o

šių asmenų prašymu - jų nurodytiems asmenims.

 

     34 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus

                    įregistravimas

 

     Likus iki  rinkimų  ne  mažiau  kaip  25  dienoms,  asmenys,

iškelti ar  iškėlę save  kandidatais į  Respublikos  Prezidentus,

privalo pateikti  Respublikos Prezidento  rinkimų  komisijai  jos

išduotus rinkėjų  parašų rinkimo  lapus  su  ne  mažiau  kaip  20

tūkstančių rinkėjų parašų.

     Asmenys, iškelti  ar iškėlę  save kandidatais  į Respublikos

Prezidentus,  gali   pateikti  Respublikos   Prezidento   rinkimų

komisijai  pažymą   apie  savo   sveikatos   būklę.   Respublikos

Prezidento  rinkimų   komisija  šią   pažymą  paskelbia   masinės

informacijos priemonėse.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  ne vėliau kaip per

24 valandas  nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar

jie teisingai  užpildyti. Jeigu  aptinkama, kad  pilietis dėl  to

paties kandidato  į Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar

daugiau,  jo  visi  parašai  neįskaitomi.  Neįskaitomi  taip  pat

parašai tų  piliečių, kurie  lape neįrašė  visų reikiamų  duomenų

arba juos įrašė neteisingus.

     Jeigu  atmetus   parašus,  kurie  neįskaitomi,  kandidatą  į

Respublikos  Prezidentus  remia  ne  mažiau  kaip  20  tūkstančių

rinkėjų, Respublikos  Prezidento rinkimų  komisija ne vėliau kaip

per  3   valandas  privalo   įregistruoti  asmenį   kandidatu   į

Respublikos Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos

atsisakymas   įregistruoti   asmenį   kandidatu   į   Respublikos

Prezidentus ne  vėliau kaip  per 3  dienas (įskaitant  ir nedarbo

dienas) gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, o šis privalo

išnagrinėti skundą  per 48  valandas. Į  šį terminą įskaitomos ir

nedarbo dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.

     Asmenys, iškelti  ar iškėlę  save kandidatais  į Respublikos

Prezidentus, kandidato  į Respublikos  Prezidentus statusą  įgyja

juos   įregistravus   kandidatais   į   Respublikos   Prezidentus

Respublikos Prezidento rinkimų komisijoje.

     Likus  iki   rinkimų  dienos  ne  mažiau  kaip  22  dienoms,

Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  oficialiai skelbia visų

asmenų,  įregistruotų   kandidatais  į  Respublikos  Prezidentus,

sąrašą ir  ne vėliau  kaip per  3 valandas  nuo sąrašo paskelbimo

išduoda  šiems   asmenims  kandidato   į   Lietuvos   Respublikos

Prezidentus pažymėjimą.  Nuo oficialaus  kandidatų  į Respublikos

Prezidentus  sąrašo   paskelbimo  dienos   prasideda  Respublikos

Prezidento rinkimų kampanija.

 

 

     35 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus

                    patikėtinis

 

     Asmuo, įregistruotas  kandidatu į  Respublikos  Prezidentus,

turi  teisę   turėti  patikėtinius.   Kandidatas  į   Respublikos

Prezidentus pateikia  patikėtinių sąrašą  Respublikos  Prezidento

rinkimų komisijai,  kuri ne  vėliau kaip  per 24 valandas išduoda

patikėtiniams  kandidato   į  Respublikos  Prezidentus  (nurodant

kandidato vardą ir pavardę) patikėtinio pažymėjimą.

     Kandidato į  Respublikos Prezidentus  patikėtinis turi teisę

kandidato  į  Respublikos  Prezidentus  pavedimu  jam  atstovauti

susitikimuose  su  rinkėjais,  masinės  informacijos  priemonėse,

rinkti  lėšas   rinkimams  finansuoti,  taip  pat  atlikti  kitus

kandidato   į    Respublikos   Prezidentus    pavedimus,    kurie

neprieštarauja įstatymams.

     Kandidatas į  Respublikos Prezidentus  gali bet  kada  raštu

atšaukti  savo  patikėtinį.  Patikėtinis  laikomas  atšauktu  nuo

pareiškimo  dėl  jo  atšaukimo  įteikimo  Respublikos  Prezidento

rinkimų komisijai.

 

 

     36 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai

 

     Visos  politinės   partijos  ir   politinės   organizacijos,

iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai

į Respublikos  Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į

kiekvieną  rinkimų   komisiją.  Respublikos   Prezidento  rinkimų

stebėtojo  pažymėjimai   yra  išduodami   nedelsiant.   Stebėtojų

pažymėjimus išduoda:

     1)  stebėtojų,   paskirtų  stebėti   Respublikos  Prezidento

rinkimų komisijos,  taip  pat  miestų,  rajonų  rinkimų  komisijų

veiklą, - Respublikos Prezidento rinkimų komisija;

     2) stebėtojų,  paskirtų stebėti  apylinkių rinkimų  komisijų

veiklą, - miestų, rajonų rinkimų komisijos.

     Rinkimų stebėtojai  turi teisę  dalyvauti rinkimų  komisijų,

kurių veiklą jie paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad

rinkimų komisijos pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.

     Stebėtojų pateikti  protestai raštu  turi būti  pridėti prie

rinkimų komisijų protokolų ir sprendimų.

     Šiame įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi

teisę apskųsti rinkimų komisijų sprendimus.

     Rinkimų stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į

Respublikos Prezidentus  turi teisę  bet kada raštu atšaukti savo

stebėtoją. Stebėtojas  laikomas atšauktu  nuo pareiškimo  dėl  jo

atšaukimo  įteikimo   rinkimų  komisijai,  kuri  išdavė  asmeniui

stebėtojo pažymėjimą.

    

 

    V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS

 

 

     37 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė

                    pasisakyti susirinkimuose, naudotis

                    masinės informacijos priemonėmis

 

     Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų

sąrašo  paskelbimo   turi  lygią   teisę  pasisakyti  rinkėjų  ir

kitokiuose susirinkimuose,  pasitarimuose, posėdžiuose,  naudotis

valstybinėmis masinės  informacijos priemonėmis  ir skelbti  savo

rinkiminę programą.

     Valstybinės valdžios  ir valdymo  institucijų  vadovai  turi

padėti  kandidatams   į   Respublikos   Prezidentus   organizuoti

susitikimus su  rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus

neskelbtiną.

 

     38 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė

                    būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių

                    pareigų rinkimų kampanijos laikui

 

     Kandidatas  į  Respublikos  Prezidentus  rinkimų  kampanijos

laikui, bet  ne ilgiau  kaip 2  mėnesiams, jo  prašymu gali  būti

atleidžiamas nuo  darbo ar  tarnybinių pareigų.  Už šį  laiką  iš

valstybės  lėšų  jam  išmokami  du  vidutiniai  mėnesiniai  darbo

užmokesčiai.

 

     39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus

                    neliečiamybė

 

     Kandidatas  į  Respublikos  Prezidentus  rinkimų  kampanijos

metu, taip  pat po  rinkimų negali būti be Respublikos Prezidento

rinkimų komisijos  sutikimo patrauktas  baudžiamojon atsakomybėn,

suimtas,  jam  negali  būti  taikomos  administracinės  nuobaudos

teismine tvarka  už veiksmus,  padarytus  Respublikos  Prezidento

rinkimų kampanijos metu.

     Respublikos Prezidento  rinkimų  komisija  turi  pasirūpinti

kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga.

 

     40 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

                     Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą

 

     Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams  įgyvendinti   teisę  rinkti   Respublikos  Prezidentą,

organizuoti rinkimų  agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,

kiti  pareigūnai,   suklastoję  rinkimų  dokumentus,  neteisingai

suskaičiavę  balsus,   pažeidę  balsavimo  slaptumą  arba  kitaip

pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip  pat traukiami  asmenys,  paskelbę  arba  kitaip

platinę  melagingus   duomenis  apie   kandidatą  į   Respublikos

Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

    

                      VI. RINKIMŲ AGITACIJA

 

     41 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

 

     Politinės partijos  ir politinės organizacijos, piliečiai ir

kandidatai  į  Respublikos  Prezidentus  rinkimų  agitaciją  gali

pradėti nuo  tos dienos,  kai  prasideda  Respublikos  Prezidento

rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.

     Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir

būdais,  išskyrus  tuos,  kurie  pažeidžia  Lietuvos  Respublikos

Konstituciją ir  įstatymus. Rinkimų  kampanijos pradžią paskelbia

Respubikos Prezidento rinkimų komisija.

 

     42 straipsnis. Naudojimosi masinės informacijos

                    priemonėmis sąlygos ir tvarka

 

     Kandidatams į  Respublikos Prezidentus  suteikiamos vienodos

galimybės rinkimų  agitacijai  nemokamai  naudotis  valstybinėmis

masinės informacijos priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir

televizijos  laidų   apimtį  ir   laiką  kiekvieno   kandidato  į

Respublikos Prezidentus  rinkimų agitacijai  nustato  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisija, suderinusi  su Lietuvos  radijo  ir

televizijos vadovais,  ir paskirsto  taip,  kad  būtų  išlaikytas

lygybės principas  kandidatams į Respublikos Prezidentus.

     Kandidatai  į  Respublikos  Prezidentus  rinkimų  agitacijai

skirtą  laiką   valstybinėse  masinės   informacijos  priemonėse,

valstybiniame Lietuvos  radijuje ir  televizijoje gali  išnaudoti

patys ar leisti tuo laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms

politinėms   partijoms    ir   politinėms    organizacijoms   bei

patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.

     Agitaciją komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja

tik speciali Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.

     Visus ginčus  dėl rinkimų  agitacijos sprendžia  Respublikos

Prezidento   rinkimų    komisija,   vadovaudamasi   kandidatų   į

Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.

     Masinės      informacijos       priemonės,      paskelbusios

kompromituojančią   medžiagą   apie   kandidatą   į   Respublikos

Prezidentus,  kandidato   į   Respublikos   Prezidentus   ar   jo

patikėtinio reikalavimu  privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų

5 dienoms  paskelbti kandidato  į Respublikos  Prezidentus ar  jo

patikėtinio atsakomąją nuomonę.

 

     43 straipsnis. Draudimas valstybės institucijų

                    pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai

 

     Rinkimų kampanijos  metu valstybės  institucijų pareigūnams,

taip pat  valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams

draudžiama naudojantis  tarnybinėmis pareigomis  bet kokia  forma

vykdyti rinkimų  agitaciją ar  kitaip  bandyti  paveikti  rinkėjų

valią.

     Jeigu   tokie   asmenys   yra   kandidatai   į   Respublikos

Prezidentus, masinės  informacijos priemonėse jie gali pasisakyti

tik šio  įstatymo 42   straipsnyje  nustatyta  tvarka.  Jeigu  jų

tarnybinių   pareigų   vykdymas   reikalauja   pranešti   masinės

informacijos priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik

spaudos konferencijoje.

 

 

     44 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

 

     Rinkimų  agitacija   finansuojama  iš  valstybės,  taip  pat

politinių  partijų   ir  politinių   organizacijų,  piliečių   ir

kandidatų į  Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos

specialiose Respublikos  Prezidento rinkimų  sąskaitose  Lietuvos

taupomajame banke ir jo skyriuose.

     Kandidatams į  Respublikos  Prezidentus  iš  valstybės  lėšų

lygiais pagrindais  apmokama už  šiame  įstatyme  nurodytą  laiką

valstybiniame Lietuvos  radijuje ir  televizijoje,  už  kandidato

rinkiminio plakato,  taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.

Rinkimų agitacijai  skirtų valstybės  lėšų naudojimą kontroliuoja

Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  ir Lietuvos  taupomasis

bankas.  Ataskaitas   apie  valstybės  lėšų  sunaudojimą  rinkimų

agitacijai Respublikos  Prezidento rinkimų  komisija ir  Lietuvos

taupomasis bankas   turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15

dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.

     Kandidatai   į    Respublikos   Prezidentus   ir   išrinktas

Respublikos Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas

lėšas (nurodydamas  jų  šaltinius)  turi  paskelbti  spaudoje  ne

vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.

 

     45 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

 

     Rinkimų agitacija  draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų

pradžios ir  rinkimų dieną.  Tuo  metu  jokių  vaizdinių  rinkimų

agitacijos priemonių,  išskyrus išleistas  Respublikos Prezidento

rinkimų komisijos, negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50

metrų atstumu aplink jį.          

 

           VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

 

     46 straipsnis. Rinkimų biuleteniai

 

     Respublikos   Prezidento   rinkimams   kiekvienam   rinkėjui

pateikiamas biuletenis,  kuriame nurodoma  kiekvieno kandidato  į

Respublikos  Prezidentus   vardas  ir   pavardė.   Kandidatai   į

Respublikos  Prezidentus   į  rinkimų   biuletenį  įrašomi  pagal

abėcėlę.

 

     47 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

 

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija rinkimų  biuletenius

ir vokus  miestų, rajonų  rinkimų komisijoms  pristato  likus  ne

mažiau  kaip   10  dienų  iki  rinkimų.  Miestų,  rajonų  rinkimų

komisijos perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų

priėmimo aktą.

     Miestų,  rajonų   rinkimų  komisijos  biuletenius  apylinkių

rinkimų komisijoms  pristato likus  ne mažiau  kaip vienai dienai

iki   rinkimų.    Apylinkių   rinkimų   komisijos   perskaičiuoja

biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.

     Miestų, rajonų  rinkimų  komisijos  rinkimų  biuletenius  ir

vokus pašto  skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki

rinkimų.

     Lietuvos Respublikos  diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,

plaukiojančiuose   su   Lietuvos   valstybės   vėliava,   rinkimų

biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami

rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  atsako už  rinkimų

biuletenių   ir    vokų   išleidimą,   apskaitą   ir   pristatymą

nepažeidžiant nurodytų terminų.

 

     48 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas

 

     Kiekvienam rinkėjui,  likus iki  rinkimų ne  mažiau kaip  10

dienų, įteikiamas  balsavimo pažymėjimas.  Balsavimo  pažymėjimus

siunčia ar  kitaip perduoda  apylinkių rinkimų komisijos  ir apie

tai pažymi  rinkėjų sąraše.  Jei dėl  apylinkės rinkimų komisijos

kaltės balsavimo  pažymėjimas  nebuvo  įteiktas,  jis  turi  būti

išduotas tuoj pat rinkėjui pareikalavus.

     Rinkėjui, pateikusiam  raštišką prašymą,  gali būti išduotas

balsavimo pažymėjimo dublikatas.

     Balsavimo pažymėjime nurodoma:

     1) miesto, rajono rinkimų komisijos numeris;

     2) apylinkės rinkimų komisijos numeris;

     3) rinkėjo eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;

     4) rinkėjo vardas, pavardė;

     5) rinkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

     6) balsavimo patalpos adresas.

 

                        VIII. BALSAVIMAS

 

     49 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

 

     Balsavimas vyksta  rinkimų  dieną  nuo  7  iki  21  valandos

rinkimų komisijos  nurodytoje patalpoje.  Rinkėjas  balsuoja  tik

toje  rinkimų  apylinkėje,  į  kurios  rinkėjų  sąrašus  jis  yra

įtrauktas. Paštu  gautas rinkėjo  balsas galioja tik toje rinkimų

apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.

 

     50 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas

 

     Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos

Prezidento rinkimų komisija.

     Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų

matyti joje esančio rinkėjo.

     Šio  įstatymo   tekstas  turi   būti  prieinamas  kiekvienam

rinkėjui kiekvienoje rinkimų apylinkėje.

     Balsavimo patalpoje  negalima rengti  jokių  kitų  renginių,

išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.

 

     51 straipsnis. Balsavimo pradžia

 

     Rinkimų dieną  balsavimo patalpa  atidaroma  tik  susirinkus

joje ne  mažiau kaip  3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada

rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar

balsadėžė  yra   tuščia,  ją   užantspauduoja.  Įsitikinęs,   kad

balsavimo  patalpa   įrengta  nepažeidus  nustatytų  reikalavimų,

apylinkės rinkimų  komisijos  pirmininkas  įrašo  visą  apylinkės

gautų biuletenių  skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija

rinkimų biuletenius  ir rinkėjų  sąrašus komisijos nariams, įrašo

kiekvienam komisijos  nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių

į  rinkimų  apylinkės  balsų  skaičiavimo  protokolą  ir  atidaro

balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

 

     52 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

 

     Atvykęs į  balsavimo patalpą,  rinkėjas  pateikia  apylinkės

rinkimų komisijos  nariui  balsavimo  pažymėjimą,  pasą  ar  kitą

dokumentą, patvirtinantį  jo asmenybę  bei pilietybę, ir pasirašo

rinkėjų sąraše.  Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik

po to,  kai rinkėjas pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.

Balsuojant paštu,  balsavimo pažymėjime  pažymima apie biuletenio

išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

     Išduoti rinkėjui  kurio nors  kito asmens  rinkimų biuletenį

draudžiama. Komisijos  narys,  pažeidęs  šį  reikalavimą,  atsako

pagal įstatymą.

 

     53 straipsnis. Balsavimo tvarka

 

     Gavęs rinkimų  biuletenį, rinkėjas  eina į balsavimo kabiną,

kurioje pats  biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali

įeiti ir  būti tik  vienas. Išimtis  galima  tik  šio  straipsnio

penktojoje dalyje numatytu atveju.

     Biuletenyje  rinkėjas  pažymi  to  kandidato  į  Respublikos

Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja "už".

     Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

     Rinkėjui prašant,  sugadintas rinkimų  biuletenis  apylinkės

rinkimų komisijos  sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos

pirmininkas perbraukia  rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir

ant jo  pasirašo.  Taip  pat  ant  sugadinto  rinkimų  biuletenio

pasirašo  rinkimų  komisijos  sekretorius  ir  vienas  iš  narių.

Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai.

     Rinkėjas, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų

biuletenio, įmesti  jo į  balsadėžę, gali  nurodyti kitą  asmenį,

kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir

įmestų jį  į balsadėžę.  Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams

bei  rinkimų   stebėtojams  atlikti  šiuos  veiksmus  už  rinkėją

draudžiama.

 

     54 straipsnis. Balsavimas paštu

 

     Balsuoti paštu  galima pašto  skyriuose jų darbo valandomis,

pradedant septintąja  diena iki  rinkimų ir baigiant likus vienai

dienai iki  rinkimų, jei  į to  miesto,  rajono  rinkėjų  sąrašus

rinkėjas yra  įrašytas,  ir  baigiant  likus  dviem  dienoms  iki

rinkimų, jei  rinkėjas nėra  įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų

sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

     Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.

Jis yra  atsakingas  už  rinkimų  biuletenių  ir  balsavimo  vokų

išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

     Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo

paštu metu skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).

     Pašto skyriuose  turi būti  patalpa  (vieta),  kur  rinkėjas

galėtų netrukdomas  užpildyti rinkimų  biuletenį ir  įdėti  jį  į

balsavimo voką.

     Balsavimas paštu  vyksta šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose

nustatyta tvarka,  išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu

su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.

     Rinkėjas  užpildytą   rinkimų  biuletenį   įdeda  į   vidinį

balsavimo voką,  jį užklijuoja  ir kartu  su balsavimo pažymėjimu

įdeda į  išorinį voką,  kurį taip  pat užklijuoja. Išorinis vokas

antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.

     Vokai balsavimui  paštu adresuojami  tos  apylinkės  rinkimų

komisijai,  į   kurios  apylinkės  rinkėjų  sąrašą  rinkėjas  yra

įtrauktas.

 

     Išorinius vokus,  balsavimo  vokus  ir  rinkimų  biuletenius

paštininkas atneša  į  namus  negalintiems  vaikščioti  rinkėjams

likus iki  rinkimų dienos  ne mažiau  kaip 2  dienoms. Negalinčių

vaikščioti rinkėjų  sąrašą, ne  vėliau kaip  prieš 7  dienas  iki

rinkimų, sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, raštu

pateiktus  miesto,   rajono  globos  ir  rūpybos  įstaigų.  Pašto

darbuotojai, rinkimų  komisijų  nariai  ar  kiti  asmenys  negali

atnešti išorinių  vokų, balsavimo  vokų ir  rinkimų biuletenių  į

namus rinkėjams,  kurie  nėra  įrašyti  į  negalinčių  vaikščioti

rinkėjų sąrašą.

     Užklijuotą  išorinį   voką  (su   jame   esančiu   balsavimo

pažymėjimu, balsavimo  voku ir  ten esančiu  biuleteniu) rinkėjas

gali:

     1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;

     2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

     3) įmesti į pašto dėžutę.

 

     55 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje

 

     Balsuoti  Lietuvos   Respublikos  diplomatinėje  atstovybėje

(konsulate) galima  jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne

mažiau kaip  4 valandos  per dieną.  Balsavimo dienas  (ne mažiau

kaip 5)  kiekvienai diplomatinei  atstovybei (konsulatui) nustato

Respublikos Prezidento  rinkimų komisija,  suderinusi su Užsienio

reikalų ministerija. Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose

vyksta balsavimas,  sąrašą sudaro  Respublikos Prezidento rinkimų

komisija,  suderinusi   su  Užsienio   reikalų  ministerija.   Už

balsavimo organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)

vadovas.

 

     56 straipsnis. Balsavimas laive, plaukiojančiame su

                    Lietuvos valstybės vėliava

 

     Balsavimas  laive,  plaukiojančiame  su  Lietuvos  valstybės

vėliava, vyksta,  jeigu laivas  ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki

rinkimų išplaukia  iš Lietuvos  Respublikos uosto ir negrįžta iki

rinkimų dienos  arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis

teisę rinkti  laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo

rinkimų apylinkėje ar paštu.

     Sąrašą  laivų,  kuriuose  vyksta  balsavimas,  ir  balsavimo

kiekviename laive  laiką nustato  Respublikos Prezidento  rinkimų

komisija, suderinusi  su kompetentingomis  tarnybomis ir Užsienio

reikalų ministerija  taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos

Respublikos  piliečiui   būtų  sudaryta   galimybė  balsuoti.  Už

balsavimo  laive   oganizavimą  atsako   laivo  kapitonas  ar  jo

padėjėjas, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais.

 

     57 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos

                    diplomatinėse atstovybėse ir  laivuose,

                    plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės

                    vėliava, tvarka

 

     Balsavimo   tvarką    Lietuvos   Respublikos   diplomatinėse

atstovybėse ir  laivuose, plaukiojančiuose  su Lietuvos valstybės

vėliava, nustato Respublikos Prezidento rinkimų komisija.

 

     58 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir

                    globos įstaigose

 

     Gydymo, socialinės  rūpybos  ir  globos  įstaigose  sudaromi

specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

     Galintys  judėti   šių  įstaigų   pacientai  balsuoja  patys

balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Negalinčius judėti  gydymo bei  globos įstaigų pacientus bei

globotinius lanko  specialaus pašto  skyriaus pareigūnai, kuriuos

tvirtina miestų,  rajonų rinkimų  komisijos.  Balsuojantis  asmuo

turi pats  jam sudarytomis  slaptumo sąlygomis  užpildyti rinkimų

biuletenį ir  įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali

pasinaudoti asmens,  kuriuo pasitiki,  pagalba  (išskyrus  pašto,

gydymo bei globos įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).

     Gydymo,  socialinės   rūpybos  ar   globos  įstaigos  vadovo

nurodymu gali  būti draudžiama  dėl balsavimo  trikdyti ligonius,

kurių būklė  yra sunki.  Šis  nurodymas  rinkimų  komisijoms  yra

privalomas.

     Taip pat  draudžiama dėl  balsavimo trikdyti  asmenį,  jeigu

Sveikatos  apsaugos   ministerijos  nustatyta   tvarka   gydytojų

komisija padarė  išvadą, kad  jis balsavimo  metu dėl  chroniškos

psichinės  ligos,   silpnaprotystės  ar   trumpalaikio  psichikos

sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

 

     59 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose

 

     Krašto  apsaugos  sistemos  ir  vidaus  tarnybos  daliniuose

sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

     Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti

jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

 

 

     60 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose

 

     Bausmės  atlikimo   vietose  sudaromi  specialūs  balsavimui

skirti pašto skyriai.

     Įkalinimo įstaigų  vadovai įstatymų  nustatyta  tvarka  gali

išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos

rinkimų apygardose.

 

     IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

 

     61 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita

                    pašto skyriuose

 

     Likus vienai  dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas

grąžina nepanaudotus  vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono

rinkimų komisijai.

     Balsavimo vokų  ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus

viršininkas   tam   specialiai   skirtame   žurnale   Respublikos

Prezidento rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

     Paštas vokus  su rinkėjų  užpildytais  biuleteniais  įteikia

apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki rinkimų pabaigos.

     Balsavimo vokų  ir biuletenių  apskaitą Respublikoje  tvarko

Prezidento rinkimų komisija.

 

     62 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

                    apylinkėse

 

     Uždarius  balsavimo  patalpą,  apylinkės  rinkimų  komisijos

pirmininkas, dalyvaujant  ne mažiau  kaip 3/5  rinkimų  komisijos

narių,  užklijuoja  ir  antspauduoja  balsadėžės  plyšį,  surenka

atskirai  iš   kiekvieno  apylinkės   rinkimų   komisijos   nario

nepanaudotus  rinkimų   biuletenius,  užrašo   jų  skaičių  balsų

skaičiavimo protokole,  viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus

rinkėjų  sąraše,   balsavimo  pažymėjimus   patikrina,  ar   nėra

neteisėtai išduotų biuletenių.

     Nepanaudoti  ir   sugadinti  rinkimų   biuleteniai   rinkimų

komisijos viešai  suskaičiuojami, anuliuojami  nukerpant dešinįjį

viršutinį kampą,  sudedami į  specialiai  tam  skirtus  vokus  ir

užantspauduojami. Nepanaudotų  ir sugadintų  biuletenių  skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

 

     63 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir

                    balsavusių rinkėjų apskaita

 

     Apylinkės rinkimų  komisija, dalyvaujant  ne mažiau kaip 3/5

jos narių,  apžiūri apylinkės  rinkimų balsadėžę:  ar  nepažeisti

antspaudai ir  ar nėra  kitų požymių,  liudijančių, kad ji galėjo

būti atidaryta  ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius.  Ar  balsadėžė  buvo  pažeista,  sprendžia  komisija

dalyvaujant ne  mažiau kaip  3/5 komisijos  narių. Jeigu komisija

priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas

aktas ir balsai neskaičiuojami.

     Įsitikinus, kad  balsadėžė nebuvo  pažeista, ji atidaroma ir

pradedama skaičiuoti balsus.

     Balsai  skaičiuojami   taip,  kad   šią  procedūrą,  rinkėjų

pažymėtus  balsavimo   biuletenius  galėtų   stebėti  visi  balsų

skaičiavimo   metu   dalyvaujantys   asmenys.   Konkrečią   balsų

skaičiavimo  tvarką   nustato  Respublikos   Prezidento   rinkimų

komisija.

     Įsitikinus, kad  balsadėžė nebuvo  pažeista, dalyvaujant  ne

mažiau kaip  3/5 komisijos  narių ir  stebėtojams, ji  atidaroma,

visi rinkimų  biuleteniai sudedami  ant stalų,  ant kurių  negali

būti jokių  kitų dokumentų  bei rašymo  priemonių,  ir  pradedama

skaičiuoti balsus.

     Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės

rinkėjų skaičius.  Rinkėjų,  kuriems  buvo  išduoti  biuleteniai,

skaičius   nustatomas   pagal   rinkėjų   parašus,   liudijančius

biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius

nustatomas pagal  apylinkės rinkimų  balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal

apylinkių rinkimų  balsadėžėse rastų  biuletenių skaičių ir paštu

gautų biuletenių skaičių.

     Radusi balsadėžėje  biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota

rinkėjams, komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.

     Balsų skaičiavimo  rezultatai įrašomi  į  balsų  skaičiavimo

protokolą.

 

     64 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų

                    skaičiavimas

 

     Suskaičiavus   balsadėžėje   rastus   rinkimų   biuletenius,

pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:

     1)  apylinkės   rinkimų   komisijos   pirmininkas   pateikia

neatplėštus visus  paštu  gautus  išorinius  vokus.  Jų  skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

     2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

     3)  iš   išorinių  vokų  išimami  balsavimo  pažymėjimai  ir

tikrinami pagal  apylinkės rinkėjų  sąrašą, o  vidiniai balsavimo

vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo

pažymėjime  įrašytas  asmuo,  kurio  nėra  rinkėjų  sąraše,  arba

rinkėjų sąraše  yra rinkėjo  parašas, liudijantis,  kad  jis  jau

balsavo apylinkėje,  arba yra  gautas  kitas  to  paties  rinkėjo

balsavimo  paštu  vokas,  arba  išoriniame  voke  nėra  balsavimo

pažymėjimo, arba  išoriniame voke  yra įdėtas daugiau kaip vienas

vidinis balsavimo  vokas, antspaudas  nededamas ir  laikoma,  kad

voke  esantis  rinkimų  biuletenis  negalioja.  Tą  faktą  būtina

pažymėti ant vidinio balsavimo voko;

     4) apylinkės  rinkėjų  sąraše  prie  rinkėjo,  kurio  balsas

gautas paštu,  pavardės daromas  specialus  įrašas  apie  rinkėjo

balso gavimą;

     5)  užantspauduotas   vidinis  balsavimo  vokas  įmetamas  į

balsadėžę, paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;

     6) taip  peržiūrėjus visus  paštu  gautus  vokus,  balsadėžė

atidaroma ir,  atplėšus antspauduotus  vidinius balsavimo  vokus,

skaičiuojami  paštu   gauti   balsai   pagal      63   straipsnio

reikalavimus.  Jeigu  balsavimo  voke  yra  daugiau  kaip  vienas

rinkimų biuletenis,  visi voke  esantys biuleteniai  pripažįstami

negaliojančiais.

 

     Jei  rinkimų   apylinkėje  (komisijoje)   yra   tik   vienas

antspauduotas vidinis  vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo

slaptumas, neatplėšiamas,  o  perduodamas  aukštesniajai  rinkimų

komisijai,  kuri   balsavimo  rezultatus   įrašo  į   savo  balsų

skaičiavimo protokolą.

 

     65 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje

                    protokolai

 

     Kiekvienoje rinkimų  apylinkėje surašomas  balsų skaičiavimo

protokolas. Jame įrašoma:

     1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

     2) gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;

     3) kiekvienam  komisijos nariui  išduotų rinkimų  biuletenių

skaičius, rinkėjams  išduotų biuletenių  skaičius, rinkėjų parašų

skaičius, balsavimo  pažymėjimų skaičius,  nepanaudotų biuletenių

skaičius;

     4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;

     5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

     6) balsadėžės atidarymo laikas;

     7)  balsadėžėje   rastų  negaliojančių   rinkimų  biuletenių

skaičius;

     8)  balsadėžėje   rastų   galiojančių   rinkimų   biuletenių

skaičius;

     9) balsadėžėje  rastų  atskirai  už  kiekvieną  kandidatą  į

Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius;

     10) paštu  gautų vokų  skaičius, antspauduotų  vidinių  vokų

skaičius;

     11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     13) paštu  gautų balsų  už kiekvieną kandidatą į Respublikos

Prezidentus skaičius;

     14)  iš   viso  rinkimų  apylinkėje  dalyvavusių  rinkimuose

rinkėjų skaičius;

     15) iš  viso  negaliojančių  rinkimų  apylinkėje  biuletenių

skaičius;

     16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus

paduotų balsų skaičius.

     Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo

išduota rinkėjams,  apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,

nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

     Rinkimų  apylinkės   balsų  skaičiavimo  protokolą  pasirašo

apylinkės  rinkimų   komisijos  pirmininkas   ir  nariai.  Po  to

protokolą  pasirašo  stebėtojai.  Jų  pastabos,  komisijos  narių

nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

 

     66 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

 

     Negaliojančiais biuleteniais laikomi:

     1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

     2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;

     3) tie,  kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau

kaip už vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;

     4) tie,  kuriuose rinkėjas  nepažymėjo, už  kurį kandidatą į

Respublikos Prezidentus jis balsavo.

     Sprendimą dėl  rinkimų biuletenio  pripažinimo negaliojančiu

priima apylinkės rinkimų komisija.

 

 

     67 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų

                    pateikimas miesto,  rajono rinkimų

                    komisijai

 

     Apylinkės rinkimų  komisija visus  rinkimų biuletenius, taip

pat negaliojančius  ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų

skaičiavimo  protokolą,   rinkėjų  sąrašus   ir   kitus   rinkimų

dokumentus Respublikos  Prezidento  rinkimų  komisijos  nustatyta

tvarka sudeda  į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono

rinkimų komisijai  pristatomas ne  vėliau kaip  per 6 valandas po

balsavimo pabaigos.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  bei Vidaus reikalų

ministerija privalo  garantuoti rinkimų  dokumentų transportavimo

bei juos transportuojančių asmenų saugumą.

 

     68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų

                    komisijoje

 

     Miesto, rajono  rinkimų komisija  balsus pradeda skaičiuoti,

kai gauna  visus balsų  skaičiavimo protokolus  ir kitus  rinkimų

dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.

 

     69 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo

                    protokolai

 

     Pagal  rinkimų   apylinkių  balsų   skaičiavimo  protokolus,

rinkimų biuletenius  ir kitus  rinkimų dokumentus  miesto, rajono

rinkimų komisija nustato:

     1) mieste,  rajone dalyvavusių  rinkimuose rinkėjų  skaičių,

kuris lygus  miesto, rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų

skaičiui;

     2) mieste,  rajone negaliojančių  biuletenių skaičių,  kuris

lygus miesto,  rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių

skaičiui;

     3) mieste,  rajone  galiojančių  biuletenių  skaičių,  kuris

lygus miesto,  rajono rinkimų  apylinkėje galiojančių  biuletenių

skaičiui;

     4) už  kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų

balsų skaičių.  Jis  lygus  atskirai  už  kiekvieną  kandidatą  į

Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.

     Šie duomenys  surašomi į  miestų, rajonų  balsų  skaičiavimo

protokolus, kuriuos  pasirašo miesto,  rajono  rinkimų  komisijos

pirmininkas ir nariai.

 

     70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų

                    pateikimas Respublikos Prezidento rinkimų

                    komisijai

 

     Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš

rinkimų   apylinkių,    rinkimų   apylinkių   balsų   skaičiavimo

protokolus, miesto,  rajono balsų  skaičiavimo protokolą ir kitus

rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir

ne vėliau  kaip per  36 valandas  po  rinkimų  pabaigos  perduoda

Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.

     Respublikos Prezidento  rinkimų komisija  rinkimų  rezultatų

nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų

rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.     

     Respublikos Prezidento rinkimų komisija pagal miestų, rajonų

rinkimų komisijų  balsų skaičiavimo  protokolus  ir  pagal  balsų

skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse  nustato:

     1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;

     2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;

     3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;

     4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

     5) už  kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų

balsų skaičių.

     Respublikos Prezidento  rinkimų  komisija,  nagrinėdama  šio

įstatymo nustatyta  tvarka paduotus  skundus, gali  perskaičiuoti

rinkimų biuletenius  ir,  nustačiusi  skaičiavimo  klaidas,  gali

pataisyti  įrašus  balsų  skaičiavimo  protokoluose.  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisija dėl  balsų skaičiavimo  protokoluose

 

rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,

miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

     Respublikos Prezidento  rinkimų  komisija,  nustačiusi,  kad

šiurkštūs šio  įstatymo pažeidimai,  padaryti balsavimo  metu, ar

dokumentų  suklastojimas   turėjo  lemiamos   įtakos  Respublikos

Prezidento  rinkimų   rezultatams,  gali  pripažinti  Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.

     Išrinktu laikomas  tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,

kuris pirmą  kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei

visų rinkėjų,  gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų balsų.  Jeigu rinkimuose  dalyvavo mažiau  kaip pusė visų

rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia,

bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.

     Jeigu pirmame  balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko

reikiamos balsų  daugumos, po  dviejų savaičių nuo rinkimų dienos

šio įstatymo  nustatyta tvarka  rengiamas pakartotinis balsavimas

dėl dviejų  kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo

rate. Šiuo  atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau

balsų.

     Jeigu pirmame  balsavimo rate  dalyvavo ne  daugiau kaip  du

kandidatai ir  nė vienas  negavo  reikiamo  balsų  skaičiaus,  ne

vėliau kaip  per 3  mėnesius  nuo  rinkimų  dienos  šio  įstatymo

nustatyta tvarka  rengiami pakartotiniai  Respublikos  Prezidento

rinkimai.

 

     71 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus

                    ir nustatant rinkimų rezultatus

 

     Skaičiuojant balsus  rinkimų apylinkėse  bei miestų,  rajonų

komisijose, taip  pat nustatant  rinkimų  rezultatus  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisijoje, gali  dalyvauti politinių partijų

ir politinių  organizacijų, iškėlusių  kandidatus  į  Respublikos

Prezidentus,  taip  pat  asmenų,  iškėlusių  save  į  Respublikos

Prezidentus,  paskirti   stebėtojai,  taip   pat   visų   masinės

informacijos priemonių atstovai.

     Stebėtojai  turi   teisę  reikšti  pastabas  ir  pretenzijas

rinkimų komisijoms  dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų

pažeidimų,  bet   neturi  kliudyti   rinkimų   komisijų   darbui.

Stebėtojai turi  teisę raštu  pareikšti protestą, kuris turi būti

pridėtas prie  rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu

su kitais  rinkimų dokumentais  turi būti pateiktas aukštesniajai

rinkimų komisijai.

 

 

     72 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas

 

     Galutinius  Respublikos  Prezidento  rinkimų  rezultatus  ne

vėliau  kaip   per  4   dienas  po  rinkimų  skelbia  Respublikos

Prezidento rinkimų komisija.

     Pakartotinių Respublikos  Prezidento rinkimų  rezultatus  ne

vėliau kaip  per  4  dienas  nuo  pakartotinio  balsavimo  dienos

skelbia Respublikos Prezidento rinkimų komisija.

 

     73 straipsnis. Respublikos Prezidento pažymėjimas

 

     Po  rinkimų   rezultatų  paskelbimo  Respublikos  Prezidento

rinkimų komisija  ne vėliau  kaip per  3 valandas  nuo  rezultatų

paskelbimo išrinktam  Respublikos  Prezidentui  įteikia  Lietuvos

Respublikos Prezidento pažymėjimą.

 

     74 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų

                    saugojimas

 

     Pasibaigus  Respublikos  Prezidento  rinkimams,  Respublikos

Prezidento rinkimų  komisija ne  vėliau kaip  per 20 dienų po to,

kai baigiasi  šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos

sprendimų išnagrinėti,  Valstybės archyvui perduoda neterminuotai

saugoti  rinkimų  apylinkių,  miestų,  rajonų  rinkimų  komisijų,

Respublikos Prezidento  rinkimų komisijos  protokolus ir  rinkėjų

sąrašus.

 

 

 

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO

PAREIGAS                                ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.

     Nr.I-28