Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.05.13)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų apylinkės sudaromos tokiais terminais ir tokia tvarka, kaip nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 10 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
10 straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) miesto, rajono rinkimų komisija;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
11 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
Vyriausioji rinkimų komisija, organizuodama Respublikos Prezidento rinkimus:
1) išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2) registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda jiems kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;
4) tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės lėšas;
5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
6) nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
7) nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus;
8) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą;
9) perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus;
10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
13 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija tokiais pačiais terminais ir tvarka kaip apygardų komisijas pagal Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
14 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai
Miestų, rajonų rinkimų komisijos turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir apygardų rinkimų komisijos pagal Seimo rinkimų įstatymo 16 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos Seimo rinkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija turi tuos pačius įgaliojimus, kaip nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 18 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
17 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, miestų, rajonų rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo.
Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų, taip pat save iškėlusių kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai, kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai, visų masinės informacijos priemonių atstovai.
Niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų posėdžių.
Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, atliekant savo pareigas rinkimų komisijoje, draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
18 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;
2) miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, – Vilniaus apygardos teismui.
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto, rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali pakeisti apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Vilniaus apygardos teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
Vietos savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems darbo užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne didesnį kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje atlyginimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje gali atleisti juos patvirtinusi institucija.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
Rinkėjų sąrašai sudaromi, skelbiami, tikslinami ir skundžiami tokia pat tvarka, kaip rinkėjų sąrašai pagal Seimo rinkimų įstatymo 25-29 bei 32-36 straipsnius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
24 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai: Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31 straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus kėlimas
Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720
(94.11.18) Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
33 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu ______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
Jeigu atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
35 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą, priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus išduoda:
1) stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2) stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo rinkiminę programą.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus neliečiamybė
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu.
Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų. Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaugą už savo lėšas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
40 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
42 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės rinkimų agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai skirtą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje gali išnaudoti patys ar leisti tuo laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms bei patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik speciali Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų 5 dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
43 straipsnis. Draudimas valstybės institucijų pareigūnams daryti
poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams, taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į Respublikos Prezidentus, masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų tarnybinių pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės informacijos priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
44 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų ir politinių organizacijų, piliečių ir kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos specialiose Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos taupomajame banke ir jo skyriuose.
Kandidatams į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų lygiais pagrindais apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, už kandidato rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos atspausdinimą. Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas. Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų agitacijai Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus ir išrinktas Respublikos Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
45 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpose ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.
47 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų biuletenius ir vokus miestų, rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.
Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
48 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
Rinkėjų pažymėjimai išduodami tokios formos ir tokia tvarka, kaip nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 30 ir 31 straipsniuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
III. BALSAVIMAS
49 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
Balsavimo patalpos parengiamos taip pat kaip Seimo rinkimuose pagal Seimo rinkimų įstatymo 59 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
51 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Rinkėjo asmenybė nustatoma taip, kaip numatyta Seimo rinkimų įstatymo 64 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
53 straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją draudžiama.
54 straipsnis. Balsavimas paštu, diplomatinėse
atstovybėse, laivuose, gydymo, socialinės rūpybos
ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir
bausmės atlikimo vietose
Balsavimas paštu, diplomatinėse atstovybėse, laivuose, gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose vykdomas Seimo rinkimų įstatymo 66–72 straipsniuose nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
55 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose tvarkoma pagal Seimo rinkimų įstatymo 73 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
62 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5) užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
65 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.
67 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
69 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono rinkimų komisija nustato:
1) mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3) mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų
komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
71 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai, taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1) straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimo
Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1) pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
73 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28