Suvestinė redakcija nuo 2000-11-11 iki 2002-07-10
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 63-1816; Žin. 1998, Nr.67-0, i. k. 0981100NUTA00000851
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 9 d. Nr. 851
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 879 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 74-1405);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 177 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios ir dalinio pakeitimo likvidavus Visuomenės informavimo priemonių valdybą prie Teisingumo ministerijos“ (Žin., 1997, Nr. 20-462) 2 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. lapkričio d. nutarimo Nr. 1354
redakcija)
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau vadinama – Teisingumo ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija. Teisingumo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
2. Teisingumo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose nurodomi svarbiausieji ministerijos uždaviniai ir jų įgyvendinimo būdai. Rengiami vienerių, trejų, penkerių ir dešimties metų ministerijos strateginiai veiklos planai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą.
3. Teisingumo ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
II. Teisingumo ministerijos uždaviniai ir funkcijos
5. Svarbiausieji Teisingumo ministerijos uždaviniai siekiant kurti nešališką, humanišką ir demokratišką visiems piliečiams prieinamą nacionalinę teisinę sistemą, teikiančią kvalifikuotas ir efektyvias paslaugas, atitinkančias gyventojų mokumą ir Europos Sąjungos kriterijus, yra:
5.1. kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus;
5.2. užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinėmis priemonėmis padėti sudaryti palankią aplinką verslui, taip pat sąlygas tobulinti valstybės administravimą;
5.3. sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims nepriklausomai nuo tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, siekti teisingumo;
5.4. analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą, teisininkų profesinį ugdymą, užtikrinti, kad teisininkai galėtų teikti laiku efektyvias teisines paslaugas, organizuoti gyventojų teisinį švietimą, ugdyti visuomenės teisinę kultūrą;
6. Teisingumo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:
6.1. rengia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu ir savo iniciatyva Lietuvos Respublikos kodeksų, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, padeda kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;
6.2. analizuoja Lietuvos Respublikos įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais, informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir jos pavedimu tarptautines organizacijas apie Lietuvoje galiojančius įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais;
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizes;
6.4. kodifikuoja ir sistemina viešosios ir privačios teisės aktus, rengia pasiūlymus dėl jų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios;
6.5. rengia ir leidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų rinkinius (tarp jų Lietuvos Respublikos įstatymų sąvadą), leidžia Lietuvos Respublikos kodeksus;
6.6. organizuoja teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimą, kryptingai vykdo teisinių institucijų reformą, kad ji atitiktų teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus, siekia, kad visa teisinė sistema tarnautų žmogaus teisių ir laisvių apsaugai;
6.7. įgyvendina teisinės informacijos techninę politiką, organizuoja teisėtyrą ir teisinę informatiką, steigia ir plėtoja teisės aktų, hipotekos, turto arešto aktų, testamentų, vedybų sutarčių ir kitus jos kompetencijai priskirtus valstybės registrus, taip pat sprendimų vykdymo ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo, kitas kompiuterines teisinės informacijos sistemas;
6.8. kartu su mokslo įstaigomis ir atitinkamomis ministerijomis bei įstaigomis organizuoja mokslines konferencijas teisės mokslo ugdymo klausimais, kaupia, analizuoja ir apibendrina mokslinę, statistinę, sociologinę ir kitą informaciją apie teisę, jos kūrimą ir sisteminimą, teisinę mintį, teisinę sąmonę ir teisinę praktiką, informaciją apie nusikalstamumo būklę ir jo prevenciją, organizuoja mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminologijos, kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityje;
6.9. rengia ministerijos ir ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų strateginės veiklos planą ir užtikrina jo vykdymą;
6.10. formuoja ir įgyvendina valstybės politiką teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų funkcionavimo, valdymo ir sprendimų vykdymo srityje, teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų darbą, ūkinę ir finansinę veiklą;
6.11. analizuoja ir apibendrina teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti;
6.12. metodiškai vadovauja hipotekos registro tvarkymo įstaigoms, kontroliuoja apylinkių teismų hipotekos skyrių ūkinę-finansinę veiklą;
6.13. užtikrina apylinkių teismų hipotekos skyrių – hipotekos registro tvarkytojų ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų veiklą;
6.14. nustatytąja tvarka interneto tinklalapyje skelbia visus baudžiamosiose bylose priimtus ir įsiteisėjusius apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir nutartis, turinčius viešąjį interesą, civilinėse ir administracinėse bylose priimtus ir įsiteisėjusius apygardų teismų, administracinių teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus ir nutartis, turinčias viešąjį interesą, taip pat uždaruose teismo posėdžiuose priimtų sprendimų rezoliucines dalis;
6.15. įstatymo nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, įgyvendina priemones notarų praktikai suvienodinti, koordinuoja notarų kvalifikacijos kėlimą;
6.16. teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę ar tėvo vardą, panaikinti atkurtus civilinės būklės aktų įrašus atsiradus pirminiams įrašams, aprūpina civilinės metrikacijos įstaigas civilinės būklės aktų registravimo liudijimų ir aktų įrašų blankais, kontroliuoja, kad jie būtų tinkamai apskaitomi ir naudojami, organizuoja civilinės metrikacijos įstaigų tarnautojų kvalifikacijos kėlimą;
6.17. sudaro sąlygas atlikti kvalifikuotas ekspertizes pagal teisėsaugos institucijų pavedimus, diegti naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje;
6.18. užtikrina efektyvią įkalinimo įstaigų veiklą, nuteistųjų laisvės atėmimu bausmių vykdymą ir rengimą integruotis į visuomenę;
6.19. kontroliuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą;
6.20. priima teisės aktus, susijusius su tarnyba Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, vykdo kitas įstatymuose nustatytas funkcijas, padedančias užtikrinti šios tarnybos, jai pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių efektyvų darbą;
6.21. įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų procese, taip pat teisinės informacijos ir teisinės konsultacijos teikimą, koordinuoja advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą;
6.22. registruoja politines partijas, politines organizacijas, labdaros organizacijas ir labdaros fondus, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatus (statutus), nustatytąja tvarka nagrinėja jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo klausimus, pareikštine tvarka registruoja kolektyvinius susitarimus ir komercinius arbitražus;
6.23. dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytą Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą politiką, pagal kompetenciją nustatytąja tvarka palaiko tarptautinius teisinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių dvišalių teisinės pagalbos sutarčių projektus, organizuoja prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių ir pagal kompetenciją užtikrina jų vykdymą;
6.26. organizuoja teismų susižinojimą su užsienio teismais ir kitomis užsienio įstaigomis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba sudarytos su kitomis valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip;
6.27. nustatytąja tvarka teikia metodinę pagalbą teismams pavedimų ir prašymų užsienio valstybių teismams ir kitoms institucijoms rengimo klausimais;
6.28. nustatytąja tvarka tikrina iš teismų gautus dokumentus dėl teismų pavedimų, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje ir siunčia juos atitinkamoms užsienio valstybių institucijoms;
6.29. pagal kompetenciją rengia ministerijos, jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų tarnautojų korpuso formavimo politiką ir strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą;
6.30. organizuoja ir koordinuoja teisėjų, apylinkių teismų ir jų hipotekos skyrių, teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų, apygardų teismų, administracinių teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, ministerijos ir ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų tarnautojų mokymą, rengia mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programas, žinių patikrinimo ir vertinimo taisykles, kitus su mokymu ir kvalifikacijos kėlimu susijusius metodinius dokumentus;
6.32. rengia ministerijos ir jos įsteigtų įstaigų, teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų biudžetą, finansuoja šias įstaigas;
6.33. valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų sunaudojimą, analizuoja teismų pateiktus investicinius projektus;
6.34. organizuoja ir kontroliuoja ministerijos, jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę, sudaro suvestinę ministerijos ir šių įstaigų biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo apyskaitą;
6.35. siekia, kad būtų sudarytos deramos darbo sąlygos ministerijos, ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų tarnautojams;
6.37. atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios registruojant įkeitimus ir tvarkant hipotekos registrą, taip pat padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims; vykdo teismų sprendimus dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo;
6.38. nagrinėja nustatytąja tvarka piliečių pasiūlymus, skundus ir pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai;
6.39. apibendrina ir analizuoja teismų ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų veiklos statistiką;
II. Teisingumo ministerijos teisės
7. Teisingumo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
7.1. gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų išvadas dėl ministerijos rengiamų Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų dokumentų projektų, taip pat išvadas dėl politinių partijų, politinių organizacijų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatų (statutų) ir jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
7.2. sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovų ir specialistų, susitarus su jų vadovais, komisijas (darbo grupes), turinčias parengti Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kai kurias Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado dalis, tarptautinių teisinės pagalbos ir teisinio bendradarbiavimo sutarčių projektus ir nagrinėti kitus ministerijos kompetencijos klausimus;
7.3. pasitelkti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, svarstyti Lietuvos Respublikos kodeksų, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kai kurias Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado dalis;
III. Teisingumo ministerijos darbo organizavimas
9. Teisingumo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Teisingumo ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų 11.8, 11.10 ir 11.11 punktuose.
10. Teisingumo ministras, vadovaudamas jam pavestai teisingumo valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
11. Teisingumo ministras:
11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
11.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
11.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
11.5. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus leidžia kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus;
11.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonės, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
11.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
11.8. ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir kategorijas, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
11.9. tvirtina ministerijos administracijos padalinių, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų ir valstybės įmonių nuostatus (įstatus);
11.10. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus, ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros valstybės tarnautoją, departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų ir valstybės įmonių vadovus;
11.11. tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;
11.12. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl teisėjų skaičiaus apylinkių, apygardų teismuose, apygardų administraciniuose teismuose, Aukštesniajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nustatymo;
11.13. tvirtina teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą;
11.15. nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją;
11.16. nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia notarus;
11.17. nustato ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovų tarnybines kategorijas, prireikus skiria jiems tarnybines nuobaudas ar juos skatina;
11.18. atstovauja teismams Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose svarstant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymo projektą ir skiriant asignavimus teismams;
11.22. nustato teisėjų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, profesinės kvalifikacijos kėlimo privalomąsias formas;
11.23. tvirtina pretendentų į teisėjus atrankos, teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos, apylinkių, apygardų, apygardų administracinių teismų pirmininkų atrankos nuostatus ir siūlo narius į šias atrankos komisijas;
11.24. nustato teismo antstolių skaičių, tvirtina teismo antstolių ir kitų teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų tarnautojų pareigybių sąrašą ir kategorijas;
11.25. tvirtina pageidaujančių eiti teismo antstolio pareigas asmenų atrankos komisijos sudėtį, jos darbo tvarką ir įgaliojimus, taip pat egzaminų programą;
11.26. sudaro teismo antstolių tarnybinės veiklos vertinimo komisiją ir tvirtina jos veiklos nuostatus;
11.27. priima teismo antstolių ir teismuose dirbančių valstybės tarnautojų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, priesaiką;
11.29. sudaro arba įgalioja kitą asmenį sudaryti su teismo antstoliais visiškos materialinės atsakomybės sutartį;
11.30. nustato teismų ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų statistikos ataskaitų formas;
12. Teisingumo ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų – per šių institucijų vadovus.
13. Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras vertina jų kompetenciją ir nustato jų įgaliojimus.
Viceministrai rūpinasi jiems ministro skirtais ministerijos darbo barais, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijos vadovus organizuoja ir užtikrina jų įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
14. Teisingumo ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti pavaduotoją.
Teisingumo ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.
Prie ministerijos gali būti įsteigti departamentai ir kitos įstaigos.
15. Teisingumo ministerijos sekretorius:
15.1. atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai įgyvendinti;
15.5. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių vadovus, kitus ministerijos valstybės tarnautojus, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus;
15.6. teikia ministrui skirti pareigoms ir atleisti iš pareigų įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų ir valstybės įmonių vadovus;
16. Teisingumo ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o jos nariai – viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ir ministerijos sekretoriaus pavaduotojas ir kiti ministerijos, kitų institucijų ir organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų ir organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
Teisingumo ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1354, 2000-11-07, Žin., 2000, Nr. 96-3038 (2000-11-10), i. k. 1001100NUTA00001354
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1354, 2000-11-07, Žin., 2000, Nr. 96-3038 (2000-11-10), i. k. 1001100NUTA00001354
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 851 "Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo