Suvestinė redakcija nuo 2007-02-23 iki 2008-10-04

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 55-1916, i. k. 104301MISAK00D1-131

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL ARCHITEKTO DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, ĮGYTŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖJE NARĖJE, ŠVEICARIJOJE ARBA VALSTYBĖJE, PASIRAŠIUSIOJE EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS SUTARTĮ, PRIPAŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2004 m. kovo 25 d. Nr. D1-131

Vilnius

 

Siekdamas suderinti Europos sąjungos teisės aktus, susijusius su architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje ir valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, su Lietuvos Respublikos teisės aktais,

1. Tvirtinu Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3. Neteko galios nuo 2007-02-23

Punkto naikinimas:

Nr. D1-102, 2007-02-15, Žin. 2007, Nr. 23-895 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-102

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131

 

ARCHITEKTO DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, ĮGYTŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖJE NARĖJE, ŠVEICARIJOJE ARBA VALSTYBĖJE, PASIRAŠIUSIOJE EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS SUTARTĮ, PRIPAŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės yra skirtos įgyvendinti 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvą 85/384/EEB dėl architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo (toliau – Direktyva) ir jos paskutinį papildymą 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EEB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų, 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančią tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-102, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-895 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-102

 

2. Šios Taisyklės nustato architektų, kurie yra Europos Sąjungos valstybių narių, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos Ekonominės Erdvės sutartį, piliečiai – diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėse narėse, Šveicarijoje ir valstybėse, pasirašiusiose Europos Ekonominės Erdvės sutartį, pripažinimo procedūrą Lietuvos Respublikoje ir kurie siekia verstis atitinkama praktika Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) yra Lietuvos Respublikos kompetentinga architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo institucija.

 

I. SĄVOKOS

 

4. Taisyklės – architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės.

5. Piliečiai – architektai, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos Ekonominės Erdvės sutartį, piliečiai ir įgijo diplomus, pažymėjimus ir kitus kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos Ekonominės Erdvės sutartį.

6. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Šveicarija ar valstybė, pasirašiusi Europos Ekonominės Erdvės sutartį.

7. Architekto diplomas – architektams išduoti diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys oficialias kvalifikacijas.

 

 

III. ARCHITEKTO DIPLOMŲ, PAŽYMĖJIMŲ IR KITŲ KVALIFIKACIJAS PATVIRTINANČIŲ DOKUMENTŲ, SUTEIKIANČIŲ TEISĘ JŲ TURĖTOJAMS PRADĖTI ARCHITEKTO VEIKLĄ, PRIPAŽINIMAS

 

8. Lietuvos Respublika pripažįsta piliečiams išduotus Architekto diplomus, patvirtinančius kvalifikacijas, kuriuos išdavė kitos valstybės narės vadovaujantis Direktyvos 85/384/EEB 11 straipsniu, suteikdama tokią pat teisę pradėti ir vykdyti architekto veiklą, kokia yra suteikiama turintiems Lietuvos Respublikos suteiktas kvalifikacijas.

9. Direktyvoje 85/384/EEB ir jos vėlesniuose papildymuose minimi diplomai, pažymėjimai ir kiti kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai yra šie:

1) Vokietijoje

– diplomai, išduoti dailės institutų (Dipl.-Ing., Architekt (HfbK));

– diplomai, išduoti „Technische Hochschulen“ arba technikos universitetų architektūros katedrų (Architektur/Hochbau), arba universitetų, tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“, „Gesamthochschulen“ (Dipl.-Ing. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteikiamas vėliau);

– diplomai, išduoti „Fachhochschulen“ architektūros katedrų (Architektur/Hochbau), tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“, „Gesamthochschulen“ architektūros katedras (Architektur /Hochbau), o kai studijos trunka trumpiau nei ketverius metus, bet ne trumpiau nei trejus metus, prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis ketverių metų profesinę patirtį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, išduotas profesinės institucijos pagal Direktyvos 85/384/EEB 4 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą (Ingenieur grad. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteiktas vėliau);

– diplomai (Prűfungszeugnisse), iki 1973 m. sausio 1 d. išduoti „Ingenieurschulen“ ir „Werkkunstschulen“ architektūros katedrų, prie kurių pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė oficialios kvalifikacijos egzaminą pagal Direktyvos 85/384/EEB 13 straipsnį;

Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pažymėjimai, kuriuos Vokietijos Demokratinės Respublikos kompetentingos institucijos išdavė po 1945 m. gegužės 8 d., patvirtinantys, kad kvalifikacijos atitinka Direktyvos 85/384/EEB 11 straipsnyje minimas oficialias kvalifikacijas, pripažįstami minėtame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2) Belgijoje

– diplomai, išduoti nacionalinių aukštųjų architektūros mokyklų arba nacionalinių architektūros institutų (architecte – architect);

– diplomai, išduoti Hasselt provincijos aukštosios architektūros mokyklos (architect);

– diplomai, išduoti Karališkųjų dailės akademijų (architecte – architect);

– diplomai, išduoti „écoles Saint-Luc“ (architecte – architect);

– universiteto civilinės inžinerijos diplomai, prie kurių pridedamas architektų asociacijos išduotas profesinio mokymosi pažymėjimas, jo turėtojui suteikiantys teisę naudotis architekto profesine kvalifikacija (architecte – architect);

– architektūros diplomai, išduoti centrinės arba valstybinės architektūros egzaminų komisijos (architecte – architect);

– civilinės inžinerijos (architektūros) diplomai ir architektūros (inžinerijos) diplomai, išduoti universitetų taikomųjų mokslų fakultetų ir Monso politechnikos fakulteto (ingénieur-architecte, ingénieur-architect);

3) Danijoje

– diplomai, išduoti Kopenhagos ir Århus nacionalinių architektūros mokyklų (arkitekt);

– registracijos pažymėjimas, išduotas Architektūros tarybos pagal 1975 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 202 (registreret arkitekt);

– diplomai, išduoti Aukštųjų civilinės inžinerijos mokyklų (bygningskonstruktǿr), prie kurių pridedamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė oficialios kvalifikacijos egzaminą pagal 13 straipsnį;

4) Prancūzijoje

– Vyriausybės suteiktas architekto diplomas, iki 1959 m. išduotas Švietimo ministerijos, o vėliau – Kultūros ministerijos (architecte DPLG);

– diplomai, išduoti „Ecole spéciale d’architecture“ (architecte DESA);

– diplomai, nuo 1955 m. išduoti „Ecole nationale supérieure des Arts et Industries de Strasbourg“ (buvusios „Ecole nationale d’ingénieurs de Strasbourg“) architektūros katedros (architecte ENSAIS);

5) Graikijoje

– inžinerijos (architektūros) diplomai, išduoti Atėnų METSOVION POLYTECHNION, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

– inžinerijos (architektūros) diplomai, išduoti Salonikų ARISTOTELION PANEPISTIMION, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

– inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, išduoti Atėnų METSOVION POLYTECHNION, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

– inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, išduoti Salonikų ARISTOTELION PANEPISTIMION, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

– inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, išduoti PANEPISTIMION THRAKIS, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

– inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, išduoti PANEPISTIMION PATRON, prie kurių pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą;

6) Airijoje

– architektūros bakalauro laipsnis, kurį Dublino universiteto koledžo architektūros absolventams suteikia Airijos Nacionalinis Universitetas (B Arch. (NUI));

– mokslo laipsnį suteikiantis architektūros diplomas, išduotas Technologijos koledžo, Bolton gatvė, Dublinas (Dipl. Arch.);

– Airijos Karališkojo Architektūros Instituto asociacijos pažymėjimas (ARIAI);

– Airijos Karališkojo Architektūros Instituto narystės pažymėjimas (MRIAI);

7) Italijoje

– „laurea in architettura“ – diplomai, išduoti Venecijos ir Kalabrijos srities universitetų, politechnikos institutų ir architektūros institutų, prie kurių pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą, kurį išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai vykdyti architekto veiklą (dott. Architetto);

– „laurea in ingegneria“ – pastatų statybos diplomai („sezione constenzione civile“), išduoti universitetų ir politechnikos institutų, prie kurių pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą, kurį išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai vykdyti architekto veiklą (dott. Ing. Architetto arba dott. Ing. in ingegneria civile);

8) Nyderlanduose

– pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą architekto mokslo laipsniui gauti, kurį suteikia Delftų ir Eindhoveno technikos koledžų architektūros katedros (bouwkundig ingenieur);

– diplomai, išduoti valstybės pripažintų architektūros akademijų (architect);

– diplomai, iki 1971 m. išduoti buvusių architektūros koledžų (Hoger Bouwkunstonderricht) (architect HBO);

– diplomai, iki 1970 m. išduoti buvusių architektūros koledžų (Voortgezet Bouwkunstonderricht) (architect VBO);

– pažymėjimas, nurodantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė egzaminą, kurį organizavo „Bond van Nederlandse Architecten“ architektų taryba (Olandijos architektų ordinas, BNA) (architect);

– „Stichting Instituut voor Architectuur“ („Architektūros instituto“ fondo) diplomas (IVA), išduotas baigus šio fondo organizuojamas studijas, trunkančias ilgiau nei ketverių metų minimalų laikotarpį (architect), prie kurio pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė oficialios kvalifikacijos egzaminą pagal 13 straipsnį;

– kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos atitinkamas asmuo išlaikė „Kandidaat in de bouwkunde“ egzaminą mokslo laipsniui gauti, kurį surengė Delfto ir Eindhoveno technikos koledžai, ir ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos jis vykdė architekto veiklą, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas vykdyti šią veiklą (architect);

– pažymėjimas, kompetentingos institucijos išduotas tik tiems asmenims, kurie iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos sulaukė 40 metų amžiaus, patvirtinantis, kad ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos atitinkamas asmuo vykdė architekto veiklą, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas vykdyti šią veiklą (architect);

septintojoje ir aštuntojoje įtraukoje minimi pažymėjimai nebeturi būti pripažįstami nuo tos dienos, kai Nyderlanduose įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys architekto veiklos pradėjimą ir vykdymą pagal architekto profesinę kvalifikaciją, tiek, kiek pagal šias nuostatas šie pažymėjimai neleidžia pradėti tokios veiklos pagal šią profesinę kvalifikaciją;

9) Jungtinėje Karalystėje

kvalifikacijos, suteikiamos išlaikius egzaminus:

Karališkajame Britanijos Architektūros institute;

architektūros mokyklose, esančiose:

universitetuose;

politechnikos universitetuose,

koledžuose,

akademijose,

technologijos ir meno mokyklose,

kurias pripažino arba šios direktyvos priėmimo metu pripažįsta Jungtinės Karalystės Architektų registracijos taryba, įtraukdama į registrą (architektas);

–  pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi pripažintą teisę turėti architekto profesinę kvalifikaciją pagal 1931 m. Architektų registracijos akto 6 skirsnio 1 dalies a punktą, 6 skirsnio
1 dalies b punktą arba 6 skirsnio 1 dalies d punktą (architektas);

pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi pripažintą teisę turėti architekto profesinę kvalifikaciją pagal 1938 m. Architektų registracijos akto 2 skirsnį (architektas).

10) Liuksemburge

– diplomai ir pažymėjimai, išduoti kitose šalyse, kurioms taikoma ši Direktyva kartu su kompetentingos institucijos išduotu pažymėjimu dėl baigto praktinio mokymo;

11) Ispanijoje

– oficiali architekto kvalifikacija (titulo oficial de arquitecto), suteikta Švietimo ir mokslo ministerijos arba universitetų;

12) Portugalijoje

– diplomas „diploma do curso especial de arquitectura“, išduotas Lisabonos ir Porto dailės mokyklų;

– architekto diplomas „diploma de arquitecto“, išduotas Lisabonos ir Porto dailės mokyklų;

– diplomas „diploma o curso de arquitectura“, išduotas Lisabonos ir Porto aukštųjų dailės mokyklų;

– diplomas „diploma de licenciatura em arquitectura“, išduotas Lisabonos aukštosios dailės mokyklos;

– diplomas „carta de curso de licenciatura em arquitectura“, išduotas Lisabonos technikos universiteto ir Porto universiteto;

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, išduotas Lisabonos technikos universiteto Aukštojo technikos mokslų instituto (Licenciatura em engenharia civil);

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, išduotas Porto universiteto Mokslų ir technologijos fakulteto (Licenciatura em enegenharia civil);

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, išduotas Koimbros universiteto Mokslų ir technologijos fakulteto (Licenciatura em enegenharia civil);

– civilinės inžinerijos (gamybos) universiteto diplomas, išduotas Minjo universiteto (Licenciatura em enegenharia civil (produção)).

13) Austrijoje

– diplomai, išduoti Vienos ir Graco Technologijos universitetuose bei Insbruko universiteto Statybos inžinerijos fakultete („Bauingenieurwesen“) ir Architektūros fakultete („Architektur“) architektūros, statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“), statybos („Hochbau“ ir „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“) srityse;

– diplomai, išduoti „Bodenkultur“ universiteto „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“ studijų srityje;

– diplomai, išduoti Vienos taikomųjų menų universitetinio koledžo architektūros studijų srityje;

– diplomai, išduoti Vienos dailės akademijos architektūros studijų srityje;

– diplomai atestuotiems inžinieriams (Ing.), išduoti aukštesniųjų techninių koledžų arba techninių koledžų statybos srityje, kartu su „Baumeister“ atestatu, liudijančiu mažiausiai 6 metų profesinį patyrimą Austrijoje bei patvirtintą egzaminu;

– diplomai, išduoti Linco universitetiniame meno ir pramonės mokymo koledže architektūros studijų srityje;

– Civilinio inžinieriaus ir Inžinieriaus konsultanto kvalifikacijos atestatas statybos („Hochbau“, „Bauwesen“, „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“, „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“) srityse pagal Civilinį technikos įstatymą (Ziviltechnikergesetz, BGBL Nr. 156/1994);

14) Švedijoje

– diplomai, išduoti Karališkojo technologijos instituto Architektūros mokyklos, Chalmers Technologijos instituto ir Lundo Universiteto technologijos instituto (arkitekt, universiteto architektūros diplomas);

– „Svenska Arkitekters Riksfõrbund“ (SAR) nario pažymėjimas, jei asmenys gavo išsilavinimą šalyse, kurioms ši Direktyva taikoma;

15) Suomijoje

– diplomai, išduoti Technologijos universiteto architektūros fakultetų ir Oulu Universiteto architektūros fakulteto (arkkitehti – arkitekt);

– diplomai, išduoti Technologijos institutuose (rakennusarkkitehti);

16) Lichtenšteine

– diplomai, išduoti Aukštesniojo techninio koledžo (Hohere Technische Lehranstalt: Architekt HTL);

17) Šveicarijoje

diplomai, išduoti Federacinėse politechnikos mokyklose: arch. dipl. EPF/dipl. Arch. ETH/arch. dipl. PF;

– diplomai, išduoti Ženevos universiteto architektūros mokyklos: architekto diplomas EAUG;

Šveicarijos inžinierių, architektų ir technikų registrų fondo pažymėjimas: (REG) architektas (architecte REG A/Architekt REG A/architetto REG A);

18) Islandijoje

– diplomai ir pažymėjimai, išduoti kitose šalyse, kurioms taikoma ši Direktyva kartu su kompetentingos institucijos išduotu pažymėjimu dėl baigto praktinio mokymo;

19) Norvegijoje

– diplomai (sivilarkitekt), išduoti Trondheimo universiteto Norvegijos technologijos instituto, Oslo architektūros koledžo ir Bergeno architektūros koledžo;

– „Norske Architekters Landforsbund“ (NAL) nario pažymėjimai, jei asmenys gavo praktiką Direktyvoje minimose šalyse;

20) Čekijoje

–  diplomai, kuriuos suteikė „České vysoké učení technické“ (Čekijos technikos universitetas Prahoje) fakultetai:

„Vysoká škola architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (iki 1951 m.),

„Fakulta architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (nuo 1951 m. iki 1960 m.),

„Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1960 m.) šiose studijų srityse: pastatų statyba ir struktūra, pastatų statyba, statyba ir architektūra, architektūra (įskaitant miestų planavimą ir žemėtvarką), civilinė statyba ir statyba pramoninei bei žemės ūkio produkcijai ar civilinės inžinerijos studijų programa pastatų statybos ir architektūros studijose,

„Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1976 m.) šiose studijų srityse: architektūra, miestų planavimas ir žemėtvarka; ar studijų programoje: architektūra ir miestų planavimas šiose studijų srityse: architektūra, architektūros dizaino teorija, miestų planavimas ir žemėtvarka, architektūros istorija ir istorinių paminklų rekonstrukcija ar architektūra ir pastatų statyba,

diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola technická Dr. Edvarda Beneše“ (iki 1951 m.) architektūros ir statybos srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola stavitelství v Brně“ (nuo 1951 m. iki 1956 m.) architektūros ir statybos srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Vysoké učení technické v Brně“, „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1956 m.) architektūros ir miestų planavimo srityje ar „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1956 m.) statybos studijų srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola báňská – Technická univerzita Ostrava“, „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1997 m.) konstrukcijos ir architektūros studijų srityje ar civilinės inžinerijos studijų srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Technická univerzita v Liberci“, „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1994 m.) architektūros ir miestų planavimo studijų programos architektūros studijų srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Akademie výtvarných umění v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūrinio dizaino studijų srityje,

diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola umělecko-průmyslová v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūros studijų srityje,

suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį suteikė „Česká komora architektů“, nenurodydama konkrečios srities arba pastatų statybos srityje;

21) Estijoje

diplom arhitektuuri erialal, väljastatud Eesti Kunstiakadeemia arhitektuuri teaduskonna poolt alates 1996 aastast (architektūros studijų diplomai, kuriuos suteikė Estijos menų akademijos Architektūros fakultetas nuo 1996 m.), väljastatud Tallinna Kunstiülikooli poolt 1989–1995 aastal (kuriuos suteikė Talino meno universitetas 1989–1995 m.), väljastatud Eesti NSV Riikliku Kunstiinstituudi poolt 1951–1988 (kuriuos suteikė Estijos TSR valstybinis meno institutas 1951–1988 m.);

22) Kipre

Βεβαίωση Εγγραφής στο Μητρώο Αρχιτεκτόνων που εκδίδεται από το Επιστημονικό και Τεχνικό Επιμελητήριο Κύπρου (registracijos Architektų registre pažymėjimas, kurį išdavė Kipro mokslo ir technikos rūmai (ETEK));

23) Latvijoje

„arhitekta diploms“ ko izsniegusi Latvijas Valsts Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa līdz 1958. gadam, Rīgas Politehniskā Institūta Celtniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa no 1958 gada līdz 1991. gadam, Rīgas Tehniskās Universitātes Arhitektūras fakultāte kopš 1991 gada, un „Arhitekta prakses sertifikāts“, ko izsniedz Latvijas Arhitektu savienība

(architekto diplomas, kurį suteikė Latvijos valstybinio universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas iki 1958 m., Rygos politechnikos instituto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas 1958 – 1991 m., Rygos technikos universiteto Architektūros fakultetas nuo 1991 m. ir Latvijos architektų asociacijos registracijos pažymėjimas);

24) Vengrijoje

– „okleveles építészmérnök“ diplomas (architektūros, architektūros magistro diplomas), kurį suteikė universitetas,

– „okleveles építész tervező művész“ diplomas (architektūros ir pastatų statybos magistro diplomas), kurį suteikė universitetas;

25) Maltoje

Perit: Lawrja ta’ Perit diplomas, išduotas Universita` ta’ Malta, kuris suteikia teisę įsiregistruoti kaip „Perit“;

26) Lenkijoje

diplomai, kuriuos suteikė šie architektūros fakultetai:

– Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Varšuvoje (Politechnika Warszawska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; inżynier architekt; inżyniera magistra architektury; magistra inżyniera architektury; magistra inżyniera architekta; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1948 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1951 m. iki 1956 m. vardą: inżynier architekt; nuo 1954 m. iki 1957 m. antros pakopos vardą: inżyniera magistra architektury; nuo 1957 m. iki 1959 m. vardą: inżyniera magistra architektury; nuo 1959 m. iki 1964 m. vardą: magistra inżyniera architektury; nuo 1964 m. iki 1982 m. vardą: magistra inżyniera architekta; nuo 1983 m. iki 1990 m. vardą: magister inżynier architekt; nuo 1991 m. vardą: magistra inżyniera architekta),

– Krokuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Krokuvoje (Politechnika Krakowska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1953 m. Kasybos ir metalurgijos universiteto Politechninis architektūros fakultetas – Akademia Górniczo-Hutnicza, Politechniczny Wydział Architektury),

– Vroclavo technologijos universiteto Architektūros fakultetas Vroclave (Politechnika Wrocławska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; magister inżynier architektury; magister inżynier architekt

(nuo 1949 m. iki 1964 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1956 m. iki 1964 m. vardą: magister inżynier architektury; nuo 1964 m. vardą: magister inżynier architekt),

– Silezijos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Glivice (Politechnika Śląska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos ir statybos fakultetas – Wydział Inżynieryjno-Budowlany, vardą: inżynier architekt; nuo 1961 m. iki 1969 m. Pramoninės statybos ir bendrosios inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa Przemysłowego i Ogólnego, vardą: magister inżynier architekt; nuo 1969 m. iki 1976 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, vardą: magister inżynier architekt; nuo 1977 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury, vardą: magister inżynier architekt, o nuo 1995 m., vardą: inżynier architekt),

– Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakultetas Poznanėje (Politechnika Poznańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architektury; inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury title: inżynier architektury; nuo 1978 m. vardą: magister inżynier architekt, o nuo 1999 m., vardą: inżynier architekt),

– Gdansko technikos universiteto Architektūros fakultetas Gdanske (Politechnika Gdańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1969 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury, nuo 1969 m. iki 1971 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, nuo 1971 m. iki 1981 m. Architektūros ir miestų planavimo institutas – Instytut Architektury i Urbanistyki, nuo 1981 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury),

– Bialystoko technikos universiteto Architektūros fakultetas Bialystoke (Politechnika Białostocka, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: magister inżynier architekt (nuo 1975 m. iki 1989 m. Architektūros institutas – Instytut Architektury),

– Lodzės technikos universiteto Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas Lodzėje (Politechnika Łódzka, Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1973 m. iki 1993 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, o nuo 1992 m. Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska; vardą: nuo 1973 m. iki 1978 m., vardą: inżynier architekt, nuo 1978 m., vardą: magister inżynier architekt),

– Ščecino technikos universiteto Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas Ščecine (Politechnika Szczecińska, Wydział Budownictwa i Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1948 m. iki 1954 m. Aukštosios inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Wyższa Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury, vardą: inżynier architekt, nuo 1970 m., vardą: magister inżynier architekt, o nuo 1998 m., vardą: inżynier architekt),

prie visų pridedamas narystės pažymėjimas, išduodamas atitinkamo regiono architektų rūmų Lenkijoje, kuris suteikia teisę Lenkijoje užsiimti veikla architektūros srityje;

27) Slovėnijoje

– „univerzitetni diplomirani inženir arhitekture / univerzitetna diplomirana inženirka arhitekture“ (universiteto architektūros diplomas), kurį suteikė Architektūros fakultetas, prie kurio pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje, pripažįstamo įstatymu, pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti veikla architektūros srityje,

– universiteto diplomas, kurį suteikė technikos fakultetai, suteikdami „univerzitetni diplomirani inženir (univ. dipl. inž.) / univerzitetna diplomirana inženirka“ vardą, prie kurio pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje, pripažįstamo įstatymu, pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti veikla architektūros srityje;

28) Slovakijoje

– „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universitetas (Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1950 – 1952 m. (vardas: Ing.),

– „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952 – 1960 m. (vardas: Ing. arch.),

– „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952 – 1960 m. (vardas: Ing.),

– „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961–1976 m. (vardas: Ing. arch.),

– „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961–1976 m. (vardas: Ing.),

–  „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.),

–  „urbanistikos“ („urbanizmus“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.),

–  „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 1977–1997 m. (vardas: Ing.),

– „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 1998 m. (vardas: Ing.),

– „pastatų statybos – specializacija: architektūra“ („pozemné stavby – špecializácia: architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 2000 – 2001 m. (vardas: Ing.),

– „pastatų statybos ir architektūros“ („pozemné stavby a architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta – Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 2001 m. (vardas: Ing.),

– „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Vaizduojamojo meno ir dizaino akademija (Vysoká škola výtvarných umení) Bratislavoje nuo 1969 m. (vardas: Akad. arch. iki 1990 m.; Mgr. 1990 – 1992 m.; Mgr. arch. 1992 – 1996 m.; Mgr. art. nuo 1997 m.),

– „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Technická univerzita) Košice 1981–1991 m. (vardas: Ing.),

prie visų pridedamas:

– suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos architektų rūmai (Slovenská komora architektov) Bratislavoje, nenurodydami konkrečios srities arba pastatų statybos („pozemné stavby“) ar žemėtvarkos („územné plánovanie“) srityje,

– suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos civilinių inžinierių rūmai (Slovenská komora stavebných inžinierov) Bratislavoje pastatų statybos srityje („pozemné stavby“)“.

Studijos, kurias baigus išduodami diplomai, galėjo būti pradėtos įskaitant trečiuosius akademinius metus pagal šias datas:

– 1985-08-06 (studijos pradėtos 1987/1988 akademiniais metais imtinai) Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje (išskyrus Liuksemburgą), Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje;

– 1994-01-01 (studijos pradėtos 1996/1997 akademiniais metais imtinai) Norvegijoje (išskyrus Islandiją);

– 1995-01-01 (studijos pradėtos 1997/1998 akademiniais metais imtinai) Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje ir 1995-05-01 (studijos pradėtos 1997/1998 akademiniais metais imtinai) Lichtenšteine;

– 2002-06-01 Šveicarijoje (studijos pradėtos 2004/2005 akademiniais metais imtinai);

– 2004-05-01 šiose šalyse: Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje (studijos pradėtos 2006/2007 akademiniais metais imtinai);

29) Bulgarijoje

– diplomai, išduoti akredituotų aukštojo mokslo įstaigų ir suteikiantys šias „архитект“ (architekto), „строителен инженер“ (statybos inžinieriaus) ar „инженер“ (inžinieriaus) kvalifikacijas:

– Университет за архитектура, строителство и геодезия – София: специалности „Урбанизъм“ и „Aрхитектура“ – (Architektūros, statybos inžinerijos ir geodezijos universitetas – Sofija: specializacija „Urbanistika“ ir „Architektūra“ ir visos inžinerijos specializacijos šiose srityse: „конструкции на сгради и съоръжения“ (statinių ir struktūrų statyba), „пътища“ (kelių statyba), „транспорт“ (transportas), „хидротехника и водно строителство“ (hidrotechnika ir hidrokonstrukcijos), „мелиорации и др.“ (drėkinimas etc.);

– technikos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų suteikti statybos diplomai šiose srityse: „електро – и топлотехниката“ (elektros ir šilumos technika), „съобщителна и комуникационна техника“ (telekomunikacijų technika ir technologijos), „строителни технологии“ (statybos technologijos), „приложна геодезия“ (taikomoji geodezija) ir „ландшафт и др.“ (landšaftas etc.) statybos vietoje).

Norint vykdyti dizaino veiklos rūšis architektūros ir statybos srityse, prie diplomų turi būti pridedama:

– „придружени от удостоверение за проектантска правоспособност“ (teisinio veiksnumo dizaino srityje pažymėjimas), išduotas „Камарата на архитектите“ (Architektų rūmai) ir „Камарата на инженерите в инвестиционното проектиране“ (Investicijų dizaino inžinierių rūmai), kurie suteikia teisę vykdyti veiklą investicijų dizaino srityje

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-102, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-895 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-102

 

30) Rumunijoje

Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“):

– 1953–1966 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“), Arhitect (Architektas),

– 1967–1974 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“), Diplomă de Arhitect, Specialitatea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra),

– 1975–1977 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra),

– 1978–1991 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Sistematizare (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir sistemizavimo fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură şi Sistematizare (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra ir sistemizavimas),

– 1992–1993 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, specializarea Arhitectură şi Urbanism (Architektūros diplomas, specializacija – architektūra ir urbanistika),

– 1994–1997 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 1998–1999 Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– Nuo 2000 m. Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra);

Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca (Cluj-Napoca technikos universitetas):

– 1990–1992 Institutul Politehnic din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija– architektūra),

– 1993–1994 Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 1994–1997 Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii (Cluj-Napoca technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 1998–1999 Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Cluj-Napoca technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija– architektūra),

– Nuo 2000 m. Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism (Cluj-Napoca technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra);

Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi):

– 1993 Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 1994–1999 Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 2000–2003 Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– Nuo 2004 m. Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iaşi, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra);

Universitatea Politehnica din Timişoara (Universitetas „Politehnica“ Timişoara):

– 1993–1995 Universitatea Tehnică din Timişoara, Facultatea de Construcţii (Timişoara technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură şi urbanism, specializarea Arhitectură generală (Architektūros diplomas, architektūros ir urbanistikos studijos, specializacija – bendroji architektūra),

– 1995–1998 Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– 1998–1999 Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– Nuo 2000 m. Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timişoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra);

Universitatea din Oradea (Oradea universitetas):

– 2002 Universitatea din Oradea, Facultatea de Protecţia Mediului (Oradea universitetas, Aplinkos apsaugos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra),

– Nuo 2003 m. Universitatea din Oradea, Facultatea de Arhitectură şi Construcţii (Architektūros ir civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra);

Universitatea Spiru Haret Bucureşti (Bukarešto Spiru Haret universitetas):

– Nuo 2002 m. Universitatea Spiru Haret Bucureşti, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto Spiru Haret universitetas, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra).

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-102, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-895 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-102

 

10. Valstybių narių piliečiai, kuriems leidžiama naudotis architekto profesine kvalifikacija pagal įstatymą, suteikiantį valstybės narės kompetentingai institucijai galimybę šią profesinę kvalifikaciją suteikti valstybių narių piliečiams, ypač išsiskiriantiems savo pasiekimais architektūros srityje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus architekto veiklos vykdymui, naudojantis architekto profesine kvalifikacija.

11. Jeigu tokiems asmenims pažymėjimą išduoda ta valstybė narė, kurios piliečiu yra jo turėtojas arba iš kurios jis yra atvykęs, šis pažymėjimas patvirtina architekto statusą.

12. Kad architektas galėtų verstis praktika, Lietuvos Respublika pripažįsta jo turimą civilinės atsakomybės draudimą.

9.1.1.13. Lietuvos Respublika pripažįsta, kad piliečiai turi teisę naudotis kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios yra atvykęs, teisėtu mokslo laipsniu ir/ar pedagoginiu vardu arba prireikus jo santrumpa. Lietuvos Respublika gali reikalauti, kad toks asmeniui suteiktas mokslo laipsnis ir/ar pedagoginis vardas būtų suformuluotas taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

14. Ministerija išnagrinėja diplomus, pažymėjimus bei kitus oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie jų turėtojui buvo išduoti už Europos Sąjungos ribų, jei juos pripažino valstybė narė, taip pat ir bet kurioje valstybėje baigtą mokymą ir/ar įgytą profesinę patirtį. Sprendimas paskelbiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėjas pateikė paraišką ir visus patvirtinančius dokumentus.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO TEISĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

 

15. Valstybių narių piliečiai naudoja Lietuvos Respublikoje įteisintą profesinį vardą „architektas“.

16. Iškilus pagrįstoms abejonėms, Ministerija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos patvirtintų diplomų autentiškumą, taip pat kad asmens baigtos studijos atitinka Direktyvos 85/384/EEB reikalavimus.

17. Valstybių narių kompetentingos institucijos atsakymus pateikia per tris mėnesius.

18. Ministerija turi atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai savo pačių ir savo klientų labui pakankamai gerai mokėtų lietuvių kalbą, kad galėtų verstis architekto praktika Lietuvos Respublikoje.

 

V. NUOSTATOS, PADEDANČIOS VEIKSMINGAI NAUDOTIS ĮSISTEIGIMO TEISE

 

19. Piliečiai, minimi šių Taisyklių 2 punkte, privalo laikytis tokių pačių teisių ir įsipareigojimų verstis architekto praktika, kaip ir Lietuvos Respublikoje išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją įgiję architektai.

20. Architektai, siekiantys, kad jų diplomai, patvirtinantys profesinę kvalifikaciją, būtų pripažinti, turi kreiptis į Ministeriją. Ministerija imasi būtinų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys gautų informaciją apie Lietuvos Respublikos įstatymus ir prireikus apie profesinę etiką.

21. Pilietis, besikreipiantis į Ministeriją dėl architekto diplomų, pažymėjimų ar kitų profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo, pateikia žemiau nurodytus dokumentus, patikimai išverstus į lietuvių kalbą:

21.1. prašymą;

21.2. asmens pilietybę patvirtinantį dokumentą;

21.3. diplomą, pažymėjimą ar kitą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą;

21.4. kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad valstybės narės pilietis iš tiesų ir teisėtai vertėsi minėta veikla bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

21.5. Ministerija gali reikalauti piliečio pateikti išrašą iš teismo dokumentų registro arba, jei to padaryti neįmanoma, lygiavertį dokumentą, išduotą kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kur jis yra atvykęs, kompetentingos institucijos;

21.6. dokumentai, nurodyti šių Taisyklių 21.1, 21.4 ir 21.5 punktuose, negali būti pateikiami po jų išdavimo praėjus daugiau, negu trims mėnesiams;

21.7. prireikus Ministerija gali paprašyti pareiškėjo atvykti asmeniškai.

22. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo asmens pateiktų visų dokumentų datos Ministerija priima tokius sprendimus:

22.1. pripažinti architekto diplomus, patvirtinančius profesinę kvalifikaciją, išduotus kitose valstybėse narėse, išduodant pripažinimo pažymėjimą;

22.2. nepripažinti architekto diplomų, patvirtinančių profesinę kvalifikaciją, išduotų kitose valstybėse narėse.

23. Jei prašymas atmetamas, sprendimas turi būti deramai pagrindžiamas.

24. Pilietis apie Ministerijos sprendimą informuojamas raštu per 5 darbo dienas.

25. Ministerija užtikrina siunčiamos ir gaunamos korespondencijos konfidencialumą.

 

VI. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU LAIKINU PASLAUGŲ TEIKIMU

 

26. Piliečiai, minimi šiame skyriuje, privalo laikytis tokių pačių teisių ir įsipareigojimų verstis architekto praktika, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai: laikytis architekto profesiją reglamentuojančių norminių teisės aktų, kaip ir Lietuvos Respublikoje išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją įgiję architektai. Jei dėl teikiamos paslaugos asmeniui tektų laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie savo teikiamą paslaugą jis praneša ministerijai.

27. Vadovaudamasi šių Taisyklių 26 punktu, Ministerija reikalauja, kad suinteresuotas asmuo pateiktų vieną arba daugiau dokumentų, tarp jų:

27.1. šių Taisyklių 26 punkte minimą pranešimą;

27.2. pažymėjimą, kad toks asmuo teisėtai verčiasi konkrečia veikla toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs;

27.3. pažymėjimą, kad toks asmuo turi diplomą, patvirtinantį oficialią kvalifikaciją, kuris būtinas, norint teikti tokią paslaugą ir yra minimas šiose Taisyklėse.

28. Dokumentas arba dokumentai, išvardyti šių Taisyklių 27 punkte, negali būti pateikti vėliau, nei po 12 mėnesių nuo jų išdavimo dienos.

 

VII. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

29. Jei pareiškėjo prašymas buvo atmestas ir/ar Ministerija deramai nepaaiškino

priežasčių, dėl kurių prašymas pripažinti architekto diplomą, patvirtinantį įgytą profesinę kvalifikaciją, išduotą kitoje valstybėje narėje, buvo atmestas, pilietis turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Pilietis į Lietuvos Respublikos teismą turi teisę kreiptis ir tuomet, kai per nustatytą laiką nepriimamas sprendimas.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

31. Kiekviena valstybė narė praneša apie visus diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, išduotų jos teritorijoje, pakeitimus. Komisija periodiškai paskelbia informacijai diplomų sąrašus ir jų pakeitimus Europos Bendrijos oficialiajame leidinyje.

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-102, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-895 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-102

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-131 "Dėl Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo" pakeitimo