Suvestinė redakcija nuo 2022-05-25

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 129-4643, i. k. 1042210ISAK0003-433

 

Nauja redakcija nuo 2022-05-25:

Nr. 3-266, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-05-24, i. k. 2022-10834

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo

 

2022 m. gegužės 24 d. Nr. 3-266

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir atsižvelgdamas į valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikimą,

t v i r t i n u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisykles (pridedama).

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                    ZIGMANTAS BALČYTIS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3-433

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2022 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 3-266

redakcija)

 

 

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO  PROJEKTAVIMO, GILINIMO, DUGNO VALYMO IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros tvarką ir yra privalomos valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau – Uosto direkcija), uosto naudotojams ir asmenims, vykdantiems uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo darbus ir atliekantiems techninę priežiūrą.

2.  Uosto akvatoriją sudaro vandens plotas, kuriame yra uosto laivybos kanalas, krantinių akvatorijos, laivų stovėjimo vietos akvatorijos, laivams manevruoti skirtos akvatorijos, plūdrieji įrenginiai ir išorinis reidas. Uosto akvatorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto akvatorijos eksploatavimo tvarką, laivų plaukiojimo, prasilenkimo su dugno gilinimo ir valymo darbų technika reikalavimus ir povandeninių darbų atlikimo tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

3.  Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) kontroliuoja, ar vykdant grunto kasimo ir šalinimo darbus laikomasi leidime vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. Kai grunto kasimo darbai vykdomi uosto akvatorijoje, darbų užsakovas kiekvienais metais iki sausio 31 d. pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai naujausią uosto akvatorijos batimetrinį planą (M 1:2000) ir kiekvieną ketvirtį Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie iškastą gruntą pagal aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų šalinimo taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų šalinimo taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002), nustatytus reikalavimus.

4.  Taisyklėse vartojamos sąvokos: 

4.1. Krantinės akvatorija – uosto akvatorijos dalis, skirta laivams stovėti prie krantinės.

4.2. Projektinis krantinės akvatorijos gylis ir plotis – krantinės techniniame pase nurodytas jos akvatorijos gylis ir plotis, užtikrinantis galimybę plaukti ir stovėti uosto kapitono įsakymu nustatytos grimzlės ir pločio laivams.

4.3. Projektinis uosto laivybos kanalo gylis ir plotis – gilinimo darbų projekte nustatytas uosto laivybos kanalo gylis ir plotis, užtikrinantis galimybę plaukti ir stovėti uosto kapitono įsakymu nustatytos grimzlės ir pločio laivams.

4.4. Uosto akvatorijos dugno kasimo įranga – uosto akvatorijos dugno gilinimo ir (arba) valymo laivas arba įrenginys.

4.5. Uosto laivybos kanalas – uosto akvatorijos dalis, skirta plaukioti laivams, kurių grimzlė neviršija uosto kapitono įsakyme nustatytos didžiausiosios laivų grimzlės.

4.6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002.

 

II SKYRIUS

PASIRENGIMO VYKDYTI UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO DARBUS TVARKA

 

5.  Uosto direkcija, planuodama uosto akvatorijos gilinimo darbus (toliau – gilinimo darbai):

5.1. atlieka uosto akvatorijos batimetrinius matavimus (toliau – batimetriniai matavimai);

5.2. parengia techninę užduotį uosto akvatorijos gilinimo darbų projektui parengti (šią techninę užduotį Uosto direkcijos užsakymu gali parengti atestuota įmonė);

5.3. organizuoja uosto akvatorijos gilinimo darbų projekto rengėjo (toliau – tiekėjas) parinkimą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

6.  Pasirinktas tiekėjas, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, parengia uosto akvatorijos gilinimo darbų projektą ir pateikia jį Uosto direkcijai.

7.  Parengtas uosto akvatorijos gilinimo darbų projektas pristatomas Uosto direkcijos techninei tarybai. Uosto direkcijos techninei tarybai pritarus projekto sprendiniams, uosto akvatorijos gilinimo darbų projektas teikiamas ekspertizei. Gavus teigiamą ekspertizės išvadą, uosto akvatorijos gilinimo darbų projektas tvirtinamas Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus įsakymu.

8.  Patvirtinus uosto akvatorijos gilinimo darbų projektą, Uosto direkcija:

8.1. privalo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros leidimą vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje;

8.2. organizuoja rangovo uosto akvatorijos gilinimo darbams vykdyti parinkimą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

8.3. atlieka batimetrinius matavimus, pagal kuriuos parengia darbų barų gilinimo technines užduotis;

8.4. ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo batimetrinių matavimų atlikimo dienos pateikia rangovui darbų barų gilinimo technines užduotis.

9.  Uosto akvatorijos gilinimo darbai žuvų nerštinės migracijos metu (nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d. ir nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 31 d.) vykdomi ir žuvų migracijoms daromos žalos kompensavimo įkainiai apskaičiuojami laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 67 „Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo“ reikalavimų.

 

III SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO DARBŲ VYKDYMO TVARKA

 

10.  Be galiojančio Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje gilinimo darbai negali būti pradėti vykdyti.

11.  Uosto akvatorijos dugno kasimo įrangą pasirenka rangovas pagal darbų barų gilinimo techninių užduočių sąlygas: kasimo paskirtį, grunto tipą ir kiekį, kasimo gylį, grunto vežimo į šalinimo vietą atstumą ir darbų vykdymo terminus.

12.  Turint istorinės informacijos apie negilintoje uosto akvatorijoje galinčius būti sprogmenis, prieš planuojant gilinti, anksčiau negilinta uosto akvatorijos dalis turi būti patikrinta dėl galimų sprogmenų. Apie sprogmenų pavojų sprendžiama iš atsakingų institucijų pateiktų pažymų arba atlikus magnetometrinius matavimus.

13.  Krantinės akvatoriją leidžiama gilinti iki krantinės techniniame projekte numatyto projektinio gylio.

14.  Kasamo grunto kiekis skaičiuojamas pagal Uosto direkcijos batimetrinių matavimų, atliktų uosto akvatorijoje, vidutinius skaitmeninio modelio gylių duomenis.

15.  Gylio ir pločio perviršis apibrėžiamas kaip leidžiamas uosto akvatorijos gylio ir pločio matmenų viršijimas. Leistini gylio ir pločio perviršiai nurodomi gilinimo darbų projekte. Nustatant leistinus gylio ir pločio perviršius, rekomenduojama vadovautis šiomis sąlygomis:

15.1.  Gylio ir pločio perviršiai lygūs dvigubai uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos tikslumo paklaidai. Šios paklaidos dydis priklauso nuo uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos ir nuo kasamo grunto savybių (1 lentelė).

15.2.  Gylio ir pločio perviršiai gali būti nustatyti kitokie, nei tai numatyta 15.1 papunktyje, jei kasamas kaičios geologinės sandaros (2 ir daugiau geologiniai sluoksniai) gruntas.

15.3.  Gylio ir pločio perviršiai gali būti nustatyti didesni, nei tai numatyta 15.1 papunktyje, jei planuojamame pasiekti projektiniame gylyje nėra įvertinta atsarga nešmenų sankaupoms
.

1 lentelė. Uosto akvatorijos dugno kasimo įrangos paklaida, cm

 

Pastabos:

 

16.  Viršytas leistinas gylio perviršis į gilinimo darbų apimtį neįskaitomas.

17.  Jeigu gilinimo darbų projekte yra numatyta leisti gilinti žemiau nustatytos projektinės linijos, neleidžiamos jokios neiškasos virš projektinio gylio ir jos turi būti šalinamos kasant pakartotinai, o jeigu gilinimo darbų projekte nėra numatyta leisti gilinti žemiau nustatytos projektinės linijos, leidžiamos neiškasos iki 10 cm (palyginti su projektiniu gyliu) ir jų nereikia šalinti kasant pakartotinai.

18.  Prireikus gilinti, valyti ar traluoti uosto akvatoriją inžinerinių tinklų (elektros ir ryšių kabelių, vamzdynų) ir kitų objektų apsaugos zonose, šių objektų savininkus (naudotojus) Uosto direkcija raštu informuoja apie numatomus vykdyti gilinimo darbus ir prašo jų raštu suderinti minėtų darbų vykdymą. Gilinimo darbai, susiję su povandeninių inžinerinių konstrukcijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, vykdomi tik Uosto direkcijai raštu leidus ir raštu suderinus su uosto kapitonu, taip pat su uosto žemės naudotojo, prie kurio naudojamų krantinių vykdomi gilinimo darbai, administracija.

19.  Rangovas, užbaigęs vykdyti gilinimo darbus ir atlikęs uosto akvatorijos batimetrinius matavimus, sutartyje numatytais terminais raštu apie tai informuoja Uosto direkciją ir pateikia įvykdytus gilinimo darbus patvirtinantį batimetrinių matavimų planą ir atliktų batimetrinių matavimų duomenis.

20.  Ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie gilinimo darbų užbaigimą, Uosto direkcija atlieka batimetrinius matavimus daugiaspinduliniu echolotu. Pagal Uosto direkcijos batimetrinių matavimų duomenis apskaičiuojama įvykdytų gilinimo darbų apimtis.

21.  Gilinimo darbų apimtis (m3) apskaičiuojama vertinant iškasto grunto apimtį ir leistiną gilinimo darbų perviršį pagal uosto akvatorijos gylį ir plotį:

 

Vbendra = Vproj + Vperv,

kur:

Vbendra – bendra iškasto grunto apimtis, m3;

Vproj – gilinimo darbų apimtis iki uosto akvatorijos projektinių matmenų, m3;

Vperv – leistino perviršio gilinimo darbų apimtis, m3.

22.  Uosto akvatorijos gilinimo darbų apimtį užsakovas skaičiuoja pagal skaitmeninės vietovės modelio metodą (angl. Digital Terrain Model).

23.  Rangovo įvykdytiems gilinimo darbams priimti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma komisija ir įvykdyti darbai priimami pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą.

 

IV SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS DUGNO VALYMO DARBŲ VYKDYMO TVARKA

 

24.  Uosto akvatorijos dugno valymo darbų (toliau – dugno valymo darbai) tikslas – atkurti projektinį uosto laivybos kanalo ir krantinės akvatorijos gylį, tai yra pašalinti susikaupusį sąnašų sluoksnį.

25.  Dugno valymo darbams poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos, nes dugno valymo darbų metu nekeičiamas projektinis uosto laivybos kanalo ar krantinės akvatorijos gylis ir plotis.

26.  Uosto direkcija, organizuodama uosto akvatorijos dugno valymo darbus:

26.1.  privalo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros leidimą vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje;

26.2.    atlieka batimetrinius matavimus;

26.3.    parengia uosto akvatorijos dugno valymo darbų techninę užduotį, kurioje nurodoma:

26.3.1.   uosto akvatorijos dugno valymo vieta (su koordinatėmis);

26.3.2.   darbų įvykdymo terminas;

26.3.3.   iškasto grunto tvarkymo būdas;

26.3.4.   numatomo iškasti grunto kiekis;

26.4.    organizuoja rangovo uosto akvatorijos dugno valymo darbams vykdyti parinkimą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo batimetrinių matavimų dienos pateikia parinktam rangovui uosto akvatorijos dugno valymo darbų techninę užduotį.

27.  Vykdant uosto akvatorijos dugno valymo darbus nurodomas projektinio gylio perviršis turi būti ne didesnis, nei nurodyta konkrečios uosto akvatorijos zonos gilinimo darbų projekte.

28.  Valomo grunto kiekis skaičiuojamas pagal Uosto direkcijos batimetrinių matavimų, atliktų uosto akvatorijoje, vidutinius skaitmeninio modelio gylių duomenis.

29.  Rangovas, užbaigęs uosto akvatorijos dugno valymo darbus ir atlikęs batimetrinius matavimus, sutartyje numatytais terminais apie tai raštu informuoja Uosto direkciją ir pateikia įvykdytus dugno valymo darbus patvirtinantį batimetrinių matavimų planą ir batimetrinių matavimų duomenis.

30.  Uosto direkcija ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo rašytinio pranešimo apie uosto akvatorijos dugno valymo darbų pabaigą atlieka valomos uosto akvatorijos batimetrinius matavimus ir pagal gautus duomenis apskaičiuoja įvykdytų uosto akvatorijos dugno valymo darbų apimtį.

31.  Uosto akvatorijos dugno valymo darbų apimtis (m3) apskaičiuojama vertinant iškasto grunto apimtį ir techninėje užduotyje nurodytus dugno valymo darbų perviršius pagal Taisyklių 21 ir 22 punktuose nurodytus skaičiavimo metodus.

32.  Uosto akvatorijos dugne esančias technogenines šiukšles šalina Uosto direkcijos tarnybos, išskyrus 30 m nuo krantinės ribos pločio akvatorijoje, kurią prižiūri uosto žemės naudotojas.

33.  Rangovo įvykdytiems uosto akvatorijos dugno valymo darbams priimti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma komisija ir įvykdyti darbai priimami pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą.

 

V SKYRIUS

UOSTO LAIVYBOS KANALO IR KRANTINĖS AKVATORIJOS GILINIMO PARAMETRAI

 

34.  Laivybos atsarga (klirensas) susideda iš šių dedamųjų (priedas):

 

kur:

 

2 lentelė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gylio atsarga (m) dėl bangavimo ir dugno valymo dažnis (kartai per metus)

Uosto akvatorijos dalys

Piketai

Dugno valymo dažnis

(kartai per metus)

nuo

iki

Jūros įplaukos kanalas

–17

0

1

1,5–1,8

Šiaurinė įplaukos kanalo dalis

0

19

2

0,7–0,9

Laivų apsisukimo akvatorija

19

26

2

0,5

Uosto laivybos kanalas

26

46

1

0,5

Akvatorija prie krantinių Nr. 66–72

46

53

2

0,5

Akvatorija prie krantinių Nr. 82–106

71

83

2

0,5

Malkų įlanka

83a

109a

1

0,3

Kitos vietos

–

–

1

0,5

 

35.  Konkrečiu atveju nustatoma laivo laivybos atsarga (klirensas)  pagal projektinį gylį Hp, laukiamą minimalų vandens lygį , maksimalią laivo grimzlę Tmax, dugno nešmenų sluoksnio storį  turi būti ne mažesnė kaip:

 

36.  Dugno nešmenų sankaupų sluoksnio storis nustatomas:

36.1.  0,5 m – jeigu po paskutinio valymo praėjo 6 mėn.;

36.2.  0,3 m – jeigu po paskutinio valymo praėjo 3 mėn.;

36.3.  ypatingais atvejais (po audrų ir potvynių), nespėjus išvalyti nešmenų sankaupų, nustatomas faktinis sluoksnio storis.

37.  Minimalus vandens lygis nustatomas įvertinus vandens lygio pasikartojimo tikimybę pagal 3 lentelę.

 

3 lentelė. Vandens lygio kaitos savybės (pagal Klaipėdos vandens matavimo stoties duomenis)

Tikimybė, %

1

2

10

50

90

95

98

99

Maksimalus lygis, cm

180

143

124

85

–

–

–

–

Minimalus lygis, cm

–

–

–

-68

-83

-89

-97

-103

 

38.  Laivų stovėjimo uosto akvatorijos  vietose gylis turi būti ne mažesnis kaip:

 

Ha >= 1,2 Tmax + 0,3 hb ,

 

kur:

hb  – maksimalus bangos aukštis laivo inkaravimo vietoje;

Tmax – maksimali grimzlė.

 

39.  Krantinių akvatorijos gylis turi būti ne mažesnis kaip:

 

Hk >= Tmax + 0,5 (m).

 

40.  Uosto laivybos kanalo plotis, uosto laivybos kanalo ašis ir jos posūkio spindulys nustatomi uosto laivybos kanalo gilinimo projektuose:

40.1.  Uosto laivybos kanalo plotis pagal PIANC (Nuolatinė tarptautinė navigacijos asociacijos konferencija) rekomenduojamas nuo 3,5 iki 5,5 skaičiuotino laivo pločio.

40.2.  Laivų apsisukimo akvatorijos dydis nustatomas pagal jame telpančio apskritimo skersmenį nuo 1,3 iki 2,0 skaičiuotino laivo ilgio.

 

VI SKYRIUS

HIDROGRAFIJOS DARBŲ ATLIKIMO TVARKA

 

41.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos batimetrinius matavimus planine tvarka atlieka Uosto direkcija kartą per ketvirtį. Uosto įplaukos kanale nuo PK(-17) iki PK0 batimetriniai matavimai atliekami po kiekvienos audros, nepriklausomai nuo planinių matavimų.

42.  Batimetrinių matavimų atlikimo eiliškumas:

42.1.  Sudaromas batimetrinių matavimų atlikimo eigos planas.

42.2.  Nustatoma faktinė vandens lygio reikšmė.

42.3.  Atliekama batimetrinių matavimų prietaisų patikra, kalibravimas pagal įrangos gamintojo rekomendacijas, esant poreikiui, paruošiama programinė įranga.

42.4.  Atliekami batimetriniai matavimai pagal įrangos gamintojo naudojimo instrukcijas.

42.5.  Apdoroti batimetrinių matavimų duomenys pateikiami uosto kapitonui ir paraiškų pateikėjams Uosto direkcijos nustatyta tvarka.

43.  Vienspinduliniu echolotu gyliai matuojami statmenais kanalo ašiai kursais. Matavimų kokybės kontrolei matuojamos ne mažiau kaip 3 kontrolinės linijos, kurių kursai eina išilgai kanalo. Atstumai tarp kursų linijų turi būti ne didesni kaip 0,25 B (B – kanalo plotis). Pagrindinių ir kontrolinių kursų sankirtose 85 procentais atvejų gylių diapazone 0–20 m turi skirtis ne daugiau kaip 5 procentais gylio, kitais 15 procentų atvejų – ne daugiau kaip 15 procentų gylio.

44.  Daugiaspinduliniu echolotu atliktų batimetrinių matavimų duomenys turi būti tokie detalūs, kad iš jų būtų galima nustatyti dugno reljefo ypatumus ir kanalų šlaitus, ir apimti 100 procentų matuojamos akvatorijos dalies dugno.

45.  Batimetriniai matavimai po uosto akvatorijos gilinimo ar dugno valymo darbų turi būti atlikti naudojant tą pačią gylių matavimo įrangą, kuri buvo naudota matuojant gylius gilinimo ar dugno valymo techninei užduočiai sudaryti.

46.  Vienspinduliniu echolotu išmatuotų gylių duomenys po apdorojimo naudojami batimetrinių matavimų planams sudaryti ir iškasto grunto kiekiui skaičiuoti. Batimetrinių matavimų planuose laivybai nurodomi minimalūs gyliai. Grunto kiekis skaičiuojamas specialiomis programomis, naudojant vidutinių gylių dugno skaitmeninio modelio duomenis.

47.  Iš daugiaspindulinio echoloto gylių duomenų sudaromas skaitmeninis dugno modelis, kurio gardelės žingsnis 0,5 m x 0,5 m. Gardelės ląstelėse turi būti ne mažiau kaip 5 pamatuoto gylio taškai. Grunto kiekis skaičiuojamas specialia programa pagal vidutinius skaitmeninio modelio gylių duomenis.

48.  Batimetrinių matavimų planuose minimaliai pateikiama ši informacija:

48.1.  matavimo sistemos įrangos pavadinimai ir modeliai;

48.2.  matavimų objekto pavadinimas;

48.3.  matavimų vykdymo data;

48.4.  nuoroda, kad vandens lygis atitinka Baltijos aukščių sistemą „0“;

48.5.  koordinačių sistema;

48.6.  registravimo numeris ir plano spausdinimo data.

49.  Batimetriniuose planuose gylis nurodomas metrais ir dešimtosiomis metro dalimis. Gylio taško vietą plane žymi taškas, skiriantis skaičiaus sveikąją dalį nuo dešimtainės dalies.

50.  Matuojant gylius vienspinduliniu arba daugiaspinduliniu echolotu, vadovaujamasi IHO standartu S-44 „Hidrografinių tyrimų standartai“ arba adaptuota šio standarto nacionaline redakcija.

51.  Jei vandens lygis į batimetrinių matavimų duomenis įvedamas rankiniu būdu, t. y. batimetrinių matavimų metu nenaudojamos realaus laiko vandens lygio registravimo sistemos, tai vandens lygis fiksuojamas prieš darbų pradžią, kas valandą darbų metu ir pabaigus darbus.

52.  Gali būti naudojamos mechaninės batimetrinių matavimų priemonės: lotas, stiebas, tralas.

53.  Visi batimetrinių matavimų duomenys pateikiami susiejus juos su Baltijos aukščių sistemos atskaitos reikšme WGS-84 ir (arba) UTM–34 koordinačių sistemoje. Taškų koordinatės nustatomos naudojant geodezinius prietaisus arba globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) prietaisus kartu su tikslumo padidinimo sistemomis (DGPS, RTK GPS ir analogiškos).

54.  Uosto akvatorijoje matuojant gylius vandens lygis nustatomas geodeziniais prietaisais, jei batimetrinė sistema neturi integruotų aukščio nustatymo sistemų, veikiančių realiu laiku.

 

VII SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYMO TVARKA

 

55.  Uosto direkcija atsako už uosto akvatorijos techninę būklę.

56.  Uosto direkcija, užtikrindama uosto akvatorijos techninę būklę:

56.1.  palaiko .1projektinius uosto akvatorijos techninius parametrus, vykdydama uosto akvatorijos dugno valymo darbus;

56.2.  vykdo uosto akvatorijos gilinimo darbų techninę priežiūrą;

56.3.  kaupia informaciją apie uosto akvatorijos būklę (batimetriniai planai, iškasto grunto kiekis ir jo užterštumas);

56.4.  kontroliuoja, kaip vykdomi aplinkos apsaugos reikalavimai, techniškai eksploatuojant uosto akvatoriją.

57.  Uosto kapitonas tarnybiniu pranešimu informuoja Uosto direkcijos infrastruktūros direktorių apie uosto akvatorijos dugno valymo, riedulių arba kitų navigacinių kliūčių iškėlimo darbų poreikį.

58.  Uosto akvatorijoje batimetrinius matavimus atlikti gali:

58.1.  Uosto direkcija;

58.2.  atestuotas ir su Uosto direkcija sutartį dėl batimetrinių matavimų paslaugų suteikimo sudaręs rangovas, gavęs uosto kapitono leidimą;

58.3.  rangovas, atliekantis rangos darbus uoste, gavęs uosto kapitono leidimą.

59.  Uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų techninės priežiūros dokumentai yra šie: uosto akvatorijos techninis pasas, uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo techninių užduočių registracijos žurnalas (skaitmenine forma), batimetrinių matavimų duomenys.

60.  Uosto direkcijoje apie įvykdytus uosto akvatorijos gilinimo, dugno valymo ir gruntų gramzdinimo darbus kaupiami šie duomenys:

60.1.  gilinimo darbų projektai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai;

60.2.  uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų techninės užduotys;

60.3.  iškasto ir nugramzdinto grunto kiekiai, jo užterštumas, grunto gramzdinimo žurnalai;

60.4.  įvykdytų darbų priėmimo–perdavimo aktai, batimetrinių matavimų duomenys.

61.  Uosto direkcija, vykdydama uosto akvatorijos gilinimo darbų techninę priežiūrą, taip pat atlieka uosto akvatorijos gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūrą.

62.  Taisyklių 61 punkte numatytoms funkcijoms atlikti Uosto direkcija:

62.1.  skiria gilinimo darbų projekto autorių arba atestuotą gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūros vadovą;

62.2.  skiria techninės priežiūros vadovą, turintį ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį vykdant gilinimo darbus.

63.  Techninės priežiūros vadovas privalo:

63.1.  tikrinti gilinimo darbų projekto sprendinių ir techninės užduoties reikalavimų įvykdymą;

63.2.  tikrinti iškasto grunto kiekio apskaičiavimo teisingumą;

63.3.  komisijos nario teisėmis dalyvauti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudarytų uosto akvatorijos gilinimo darbų priėmimo komisijų darbe.

64.  Gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo:

64.1.  tikrinti uosto akvatorijos gilinimo darbų projekto sprendinių įgyvendinimo teisingumą;

64.2.  pašalinti pastebėtas uosto akvatorijos gilinimo darbų projekto sprendinių klaidas ir informuoti Uosto direkciją apie pastebėtus pažeidimus;

64.3.  komisijos nario teisėmis dalyvauti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudarytų uosto akvatorijos gilinimo darbų priėmimo komisijų darbe.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

65.  Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų, reguliuojančių atsakomybės klausimus, nustatyta tvarka.

66.  Ginčai dėl Taisyklių reguliuojamų santykių sprendžiami ginčus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos

gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir

techninės priežiūros taisyklių

priedas

 

LAIVYBOS KANALO GYLIO NUSTATYMO SCHEMA

 

 

 

(pav.)

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-204, 2013-04-03, Žin., 2013, Nr. 36-1764 (2013-04-06), i. k. 1132210ISAK0003-204

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 3-433 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-487, 2013-09-18, Žin., 2013, Nr. 100-4961 (2013-09-21), i. k. 1132210ISAK0003-487

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 3-433 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-266, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-05-24, i. k. 2022-10834

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo