Suvestinė redakcija nuo 2012-04-29 iki 2014-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 73-3732, i. k. 1102VPTISAK0001S-89

 

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL KULTŪROS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, ATITINKANČIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 1 DALIES 1, 2 AR 3 PUNKTŲ REIKALAVIMUS, SUPAPRASTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PAVYZDINIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2010 m. birželio 14 d. Nr. 1S-89

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu,

tvirtinu Kultūros viešųjų įstaigų, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus, supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdines taisykles (pridedama).

 

 

 

L. e. direktoriaus pareigas                                                   Vaidotas Jakštas


PATVIRTINTA

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus

2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1S-89

(Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus

2012 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-89

redakcija)

 

kultūros viešųjų įstaigų, atitinkančių viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 DALIES 1, 2 AR 3 PUNKTŲ REIKALAVIMUS, SUPAPRASTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PAVYZDINĖS TAISYKLĖS

 

/Taisyklės taikomos viešosioms įstaigoms, kurių veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), ir šios įstaigos vykdo visuomenei naudingą kultūrinę veiklą bei negauna biudžeto asignavimų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba šie asignavimai sudaro tik nedidelę jų finansavimo dalį/

 

TURINYS

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

II.

SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS. SUPAPRASTINTUS PIRKIMUS ATLIEKANTYS ASMENYS

III.

SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ PASKELBIMAS

IV.

PIRKIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

V.

TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS PATIKRINIMAS

VI.

PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR VERTINIMAS

VII.

PIRKIMO SUTARTIS

VIII.

SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMO SĄLYGOS

IX.

SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS

X.

SUPAPRASTINTOS SKELBIAMOS DERYBOS

XI.

APKLAUSA

XII.

MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ YPATUMAI

XIII.

SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ DOKUMENTAVIMAS IR ATASKAITŲ PATEIKIMAS

XIV.

GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Perkančiosios organizacijos /nurodyti organizacijos pavadinimą/ (toliau – perkančioji organizacija) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), kitais viešuosius pirkimus (toliau – pirkimai) reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Perkančioji organizacija prekių, paslaugų ir darbų supaprastintus pirkimus (toliau – supaprastinti pirkimai) gali atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnyje nustatytais atvejais.

3. Taisyklės nustato supaprastintų pirkimų planavimo tvarką, supaprastintus pirkimus atliekančius asmenis, supaprastintų pirkimų būdus, ginčų nagrinėjimo tvarką, pirkimo dokumentų rengimo reikalavimus /perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, gali nustatyti kitokią supaprastintų pirkimų organizavimo ir atlikimo tvarką (kitus supaprastintų pirkimų būdus, supaprastinto pirkimo atlikimo procedūras ir pan.), negu nustatyta šiose pavyzdinėse taisyklėse/.

4. Atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu (šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytomis nuostatomis), šiomis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.

5. Supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Apklausa – supaprastinto pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija raštu arba žodžiu kviečia tiekėjus pateikti pasiūlymus.

Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, pirkimo organizatoriaus, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.

Mažos vertės pirkimai – supaprastinti pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).

Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario, pirkimo organizatoriaus ar eksperto arba kito asmens pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

Numatomo pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi.

Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

Pirkimo organizatorius – perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas darbuotojas, kuris perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka mažos vertės pirkimus, kai tokiems pirkimams atlikti nesudaroma Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija).

Supaprastintas atviras konkursas – supaprastinto pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.

Supaprastintos skelbiamos derybos – supaprastinto pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

Pirkimų žurnalas – perkančiosios organizacijos nustatytos formos dokumentas (popieriuje ar skaitmeninėje laikmenoje), skirtas registruoti perkančiosios organizacijos atliktus pirkimus.

Mažos vertės pirkimo pažyma – perkančiosios organizacijos nustatytos formos dokumentas, perkančiosios organizacijos vadovo nustatytais mažos vertės pirkimo atvejais pildomas pirkimo organizatoriaus ir pagrindžiantis jo priimtų sprendimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad mažos vertės pirkimo pažyma nepildoma, kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir yra apklausiamas tik vienas tiekėjas, o viešojo pirkimo sutartis sudaroma raštu.

7. Taisyklėse vartojamos kitos pagrindinės sąvokos yra apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme.

 

II. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS.

SUPAPRASTINTUS PIRKIMUS ATLIEKANTYS ASMENYS

 

8. Perkančioji organizacija rengia ir tvirtina planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus. Kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi – nedelsdama, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ1), numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taip pat iš anksto skelbia pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus. Viešųjų pirkimų suvestinė ir techninių specifikacijų projektai skelbiami ir dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

9. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) ir vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi bei Skelbimų teikimo valstybės įmonei Seimo leidyklai „Valstybės žinios“ tvarka, patvirtinta VĮ Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VĮ-11-22 (Žin., 2011, Nr. 162-7736; 2012, Nr. 13-593) aktualia redakcija, savo tinklalapyje ir leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ turi paskelbti informaciją apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą sutartį.

10. Perkančioji organizacija, apskaičiuodama numatomų pirkimų vertes, vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454; 2008, Nr. 103-3961) (aktualia redakcija). Perkančioji organizacija, įsigydama Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje numatytas A ir B paslaugas, gali jų pirkimo vertę apskaičiuoti ne tik pagal to paties tipo paslaugų sudarytos (-ų) sutarties (-ių) vertę, bet ir pagal tiekėjų suinteresuotumą.

11. Supaprastintus pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsniu, sudaryta Komisija. Mažos vertės pirkimus vykdo ............ /Mažos vertės pirkimus gali atlikti Komisija arba pirkimo organizatorius. Perkančioji organizacija nurodo mažos vertės pirkimus vykdančius subjektus ir sąlygas, jeigu nuo jų priklauso mažos vertės pirkimą vykdančio subjekto parinkimas/ Komisijos pirmininku, jos nariais, Pirkimo organizatoriumi skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą.

12. Prieš pradėdami supaprastintą pirkimą Komisijos pirmininkas ir nariai bei Pirkimo organizatorius turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. /Jei sudaroma nuolatinė Komisija, įgaliojant ją atlikti daugiau nei vieną pirkimą, jos pirmininkas ir nariai gali pasirašyti nurodytus dokumentus tik prieš pradedant Komisijos veiklą /

13. Perkančioji organizacija supaprastinto pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Įgaliotajai organizacijai ji nustato užduotis ir suteikia visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

14. Perkančioji organizacija prekes, paslaugas ir darbus gali pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos, pavyzdžiui, naudodamasi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros katalogu, kuris pasiekiamas adresu www.cpo.lt.

15. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti supaprastintą pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamas objektas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir pan.). Viešųjų pirkimų sutikimas nereikalingas nutraukiant mažos vertės pirkimo procedūras. Sprendimą dėl mažos vertės pirkimo nutraukimo gali inicijuoti pirkimą vykdantis subjektas /perkančioji organizacija nurodo, atsižvelgdama į Taisyklių 11 punktą/, o galutinį sprendimą priima perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

 

III. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ PASKELBIMAS

 

16. Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus Taisyklių 17–18 punktuose nustatytus atvejus.

17. Pirkimas gali būti atliekamas neskelbiant ir Taisyklių 17.1.3, 17.2.2, 17.3.1, 17.4 ir 17.5.2 punktuose nurodytais atvejais apie jį nepaskelbus Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo /perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, Taisyklėse gali nusimatyti ir kitas sąlygas, kai apie supaprastintą pirkimą galima neskelbti. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais turi būti skelbiamas informacinis pranešimas dėl supaprastinto pirkimo atlikimo apie jį nepaskelbus/:

17.1. perkant prekes, paslaugas ar darbus kai:

17.1.1. pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

17.1.2. atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

17.1.3. dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

17.1.4. dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

17.2. perkamos prekės ir paslaugos:

17.2.1. kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes, perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

17.2.2. prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

17.3. perkamos prekės, kai:

17.3.1. perkami muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

17.3.2. ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;

17.3.3. prekės perkamos iš valstybės rezervo;

17.4. perkamos paslaugos, kai:

17.4.1. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;

17.4.2. perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

17.4.3. mokslo ir studijų institucijų mokslo, studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo ekspertinio vertinimo paslaugos;

17.5. perkamos paslaugos ir darbai, kai:

17.5.1. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;

17.5.2. perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties pasirašymo momento.

18. Mažos vertės pirkimai, apie juos neskelbiant ir neskelbiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo, gali būti atliekami, kai:

18.1. būtina skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų;

18.2. sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 50 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio); darbų pirkimo sutarties vertė – 150 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

18.3. esant sąlygoms, nustatytoms Taisyklių 17.1.1, 17.1.2, 17.1.4, 17.2, 17.3, 17.4 ir 17.5 punktuose;

18.4. esant kitoms, objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių netikslinga paskelbti apie pirkimą, pavyzdžiui, paskelbimas apie pirkimą reikalautų neproporcingai didelių pirkimų organizatoriaus arba Komisijos pastangų, laiko ir (ar) lėšų sąnaudų.

 

IV. PIRKIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

 

19. Perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, pirkimo dokumentuose pateikia informaciją, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 23 punktuose, 3 ir 5 dalyse (išskyrus neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokia informacija yra nereikalinga), bei kitą informaciją, reikalingą tinkamam pirkimo atlikimui ir pasiūlymų pateikimui. Mažos vertės pirkimų atveju pirkimo dokumentuose pateikiama tokia informacija, kuri, perkančiosios organizacijos manymu, reikalinga tinkamam pirkimo atlikimui.

20. Pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, kai apklausa vykdoma žodžiu.

21. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

 

V. TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS PATIKRINIMAS

 

22. Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32–38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin., 2003, Nr. 103-4623; 2009, Nr. 39-1505; 2012, Nr. 5-163), aktualią redakciją, pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas.

23. Tiekėjų kvalifikacijos neprivaloma tikrinti, kai:

23.1. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo paslaugos;

23.2. dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

23.3. vykdomi mažos vertės pirkimai (perkančioji organizacija Taisyklėse gali nustatyti konkrečius atvejus, kai vykdydama mažos vertės pirkimus ji netikrins tiekėjų kvalifikacijos).

/perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalimi, Taisyklėse gali numatyti ir kitus atvejus, kada neprivaloma tikrinti tiekėjų kvalifikacijos/

 

VI. PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR VERTINIMAS

 

24. Pasiūlymai turi būti priimami laikantis pirkimo dokumentuose nustatytos tvarkos, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio, mažos vertės pirkimų atveju – 17 straipsnio 3 ir 4 dalių, nuostatomis.

25. Pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiūlymus pateikusiems tiekėjams ar jų atstovams.

26. Pasiūlymai vertinami remiantis vienu iš šių kriterijų:

26.1. ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartis sudaroma su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, efektyvumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko;

26.2. mažiausios kainos.

27. Perkant meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

VII. PIRKIMO SUTARTIS

 

28. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau – atidėjimo terminas). Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

28.1. vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ir nėra suinteresuotų kandidatų;

28.2. supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).

/tais atvejais, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 2 dalimi, Taisyklėse numato skelbti informacinį pranešimą, ji papildo šį Taisyklių punktą nuostata, kad tokiu atveju pirkimo sutartis gali būti sudaryta ne ankščiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos/

29. Pirkimo sutartis sudaroma raštu. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu (išskyrus mažos vertės pirkimus), turi būti nustatyta:

29.1. pirkimo sutarties šalių teisės ir pareigos;

29.2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

29.3. kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;

29.4. atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

29.5. prievolių įvykdymo terminai;

29.6. prievolių įvykdymo užtikrinimas;

29.7. ginčų sprendimo tvarka;

29.8. pirkimo sutarties nutraukimo tvarka;

29.9. pirkimo sutarties galiojimas;

29.10. subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

 

VIII. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMO SĄLYGOS

 

30. Pirkimai atliekami šiais būdais:

30.1. supaprastinto atviro konkurso;

30.2. supaprastintų skelbiamų derybų;

30.3. apklausos.

31. Pirkimas supaprastinto atviro, supaprastinto riboto konkurso ar supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus.

32. Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti.

 

IX. SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS

 

33. Vykdant supaprastintą atvirą konkursą, dalyvių skaičius neribojamas. Apie pirkimą skelbiama Taisyklėse nustatyta tvarka.

34. Supaprastintame atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir dalyvių yra draudžiamos.

 

X. SUPAPRASTINTOS SKELBIAMOS DERYBOS

 

35. Vykdant supaprastintas skelbiamas derybas, apie supaprastintą pirkimą skelbiama šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

36. Derybų eiga turi būti įforminta raštu. Vykdydama mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija gali derėtis žodžiu.


XI. APKLAUSA

 

37. Vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

38. Perkančioji organizacija, prašydama pateikti pasiūlymus, privalo kreiptis į 3 ar daugiau tiekėjų, kai pirkimo sutarties vertė viršija 50 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).

39. Perkančioji organizacija gali kreiptis į vieną tiekėją, kai:

39.1. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos (pavyzdžiui, perkamos minėtos paslaugos pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro arba kitos institucijos patvirtintas programas);

39.2. perkamos mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo paslaugos, kai perkamas objektas pasižymi meninėmis ar išskirtinėmis savybėmis;

39.3. kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

39.4. kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;

39.5. kitais perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais.

 

XII. MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ YPATUMAI

 

40. Mažos vertės pirkimai gali būti atliekami visais šiose Taisyklėse nustatytais supaprastintų pirkimų būdais, atsižvelgiant į šių būdų pasirinkimo sąlygas.

41. Bendravimas su tiekėjais gali vykti žodžiu arba raštu. Žodžiu gali būti bendraujama (kreipiamasi į tiekėjus, pateikiami pasiūlymai), kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir:

41.1. pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

41.2. dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, o vykdant apklausą raštu, prekių, paslaugų ar darbų nepavyktų įsigyti laiku.

42. Raštu pasiūlymus gali būti prašoma pateikti faksimiliniu ryšiu, elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis ar vokuose. Perkančioji organizacija gali nereikalauti, kad pasiūlymas būtų pasirašytas, elektroninėmis priemonėmis pateikiamas pasiūlymas – užkoduotas (užšifruotas).

 

XIII. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ DOKUMENTAVIMAS IR ATASKAITŲ PATEIKIMAS

 

43. Perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, o pirkimo suma neviršija 100 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, fiskalinį kvitą ir (ar) sąskaitą faktūrą), kuriuose įrašo prekių, paslaugų ar darbų kodą (-us) pagal BVPŽ ir Taisyklių punktą, kuriuo vadovaujantis pasirinktas pirkimo būdas.

Pirkimas gali būti neregistruojamas pirkimų žurnale, jeigu vykdomo mažos vertės pirkimo apklausos būdu suma viršija 100 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), tačiau neviršija 100 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), ir apklausiamas tik vienas tiekėjas, o pirkimo sutartis sudaroma raštu.

44. Tais atvejais, kai Komisija arba Pirkimo organizatorius registruoja atliktą supaprastintą pirkimą pirkimų žurnale, jame turi būti šie rekvizitai: supaprastinto pirkimo pavadinimas, prekių, paslaugų ar darbų kodai pagal BVPŽ, pirkimo sutarties numeris ir sudarymo data bei pirkimo sutarties vertė, tiekėjo pavadinimas, Taisyklių punktas (papunktis), kuriuo vadovaujantis atliktas pirkimas, jei reikia – kita su pirkimu susijusi informacija.

45. Jei vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu ir yra apklausiamas daugiau nei vienas tiekėjas, pirkimo organizatorius pildo mažos vertės pirkimo pažymą. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos vadovas gali nustatyti, kad pirkimo žurnalas nepildomas.

46. Kai pirkimą vykdo Komisija, kiekvienas jos sprendimas protokoluojamas. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

47. Pirkimo sutartys, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos.

48. Perkančioji organizacija už kiekvieną supaprastintą pirkimą privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ir įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai pagal jos nustatytas formas ir reikalavimus. Šios ataskaitos neteikiamos, kai atliekamas mažos vertės pirkimas.

49. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pagal jos nustatytas formas ir reikalavimus pateikti visų per finansinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą.

XIV. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

50. Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos, Europos Sąjungos teisės pažeidimų nagrinėjimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus nuostatomis.

 

________________

1 Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (BVPŽ) – viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius klasifikatorius. Jeigu dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.) versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC klasifikatoriams.

BVPŽ ir kiti klasifikatoriai paskelbti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje www.vpt.lt skilties „Teisinė informacija“ dalyje „Klasifikatoriai“.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1S-89, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 50-2520 (2012-04-28), i. k. 1122VPTISAK0001S-89

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba, Įsakymas

Nr. 1S-89, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 50-2520 (2012-04-28), i. k. 1122VPTISAK0001S-89

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1S-89 "Dėl Kultūros viešųjų įstaigų, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus, supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo" pakeitimo