Suvestinė redakcija nuo 2016-12-01 iki 2017-06-27
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 74-3424, i. k. 1031010ISTA0IX-1709
Nauja įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.:
Nr. XI-2122, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3977 (2012-07-01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ
ĮSTATYMAS
2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
1. Šis įstatymas nustato suderintųjų ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
3. Šis įstatymas taikomas:
2) neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra siūlomi tik trečiosiose šalyse;
4. Šis įstatymas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą, teikiamoms paslaugoms.
5. Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.
2. Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).
3. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).
4. Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
5. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.
7. Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas:
1) jo investicinių vienetų ar akcijų yra įsigijęs bent vienas finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas);
8. Finansuojantysis subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.
10. Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.
11. Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.
12. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo.
13. Investicinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;
14. Investicinis fondas – juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.
15. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.
17. Išvestinės finansinės priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;
18. Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
19. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje valstybėje narėje.
20. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, teikia paslaugas.
21. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.
22. Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.
24. Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.
25. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.
26. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.
27. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.
28. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto:
2) administravimas: buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
29. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.
30. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.
32. Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
33. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę.
34. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
35. Patvarioji laikmena – laikmena, kuri investuotojui suteikia galimybę laikyti jam skirtą informaciją taip, kad ji reikiamą laiką būtų prieinama, kad nepakitusią laikomą informaciją būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), investuotojo kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka požymių, apibūdinančių patvariosios laikmenos sąvoką).
36. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.
37. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai:
38. Pinigų rinkos priemonės:
1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;
39. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.
40. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.
41. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.
42. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.
43. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones.
44. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
46. Trečiosios šalies priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios šalies institucija, pagal toje šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.
47. Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus tos investicinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.
48. Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.
49. Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo administracijos vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.
50. Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2078, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19286
51. Valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įregistruota įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė.
52. Valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.
54. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
55. Viešas investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
II skyrius
PIRMASIS SKIRSNIS
valdymo įmonės ir investicinės bendrovės
LICENCijavimas ir veikla. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO
SUBJEKTO VEIKLA
3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla
1. Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.
2. Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
3. Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą „IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.
4. Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždarojo tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždarojo tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą „UTIB“. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.
4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla
1. Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu ir teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:
2) valdyti pensijų fondus, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus;
2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.
3. Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.
4. Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.
5. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.
6. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.
7. Valdymo įmonės veiklos licenciją pagal šį įstatymą gavusi valdymo įmonė taip pat turi teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu tokia teisė numatyta valdymo įmonės veiklos licencijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka
1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
3. Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) atitinka nustatytus reikalavimus, pateikiami visi ir tikrovę atitinkantys dokumentai ir duomenys, o numatomos vykdyti veiklos planas yra pakankamai pagrįstas;
2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas ar uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra ne mažesnis už priežiūros institucijos nustatytą mažiausią dydį ir tenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai;
3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pateikia licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcininkus ir jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus (įskaitant informaciją apie šių paketų dydį);
4) nėra pagrindo manyti, kad valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymo;
5) nė vienas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės darbuotojas nėra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus darbuotojas, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus veikla, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;
6) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį;
7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė yra įsteigta ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
8) tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens nėra glaudaus ryšio, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
9) nėra glaudaus ryšio tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir asmens iš tokios trečiosios šalies, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
10) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės įstatuose nenurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;
11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai atitinka įstatymų reikalavimus;
12) valdymo įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip tinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus;
4. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.
5. Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:
1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;
2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
6. Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.
7. Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
6 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).
2. Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).
7 straipsnis. Leidimo patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimas arba atsisakymas jį išduoti
1. Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:
2) kolektyvinio investavimo subjektas ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija atitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimus;
3) valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą kolektyvinio investavimo subjektą;
4) kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį;
5) nėra pagrindo manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų;
8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
2) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradeda ja naudotis ar ilgiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;
3) baigiasi investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
4) paaiškėja, kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;
5) licencijos turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijai gauti;
6) licencijos turėtojas šiurkščiai ir (ar) nuolat pažeisdavo šiame ir (ar) kituose valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
7) licencijos turėtojas nesugeba vykdyti jam šiame įstatyme ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
9 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai
1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. Šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamose svarbioms valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
2. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.
3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.
4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamai darbo patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymas.
5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos darbo patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.
6. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos darbo patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymui. Išsamūs vadovų kandidatūroms taikomi reikalavimai ir šių kandidatų derinimo su priežiūros institucija tvarka nustatomi priežiūros institucijos teisės aktuose.
7. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
10 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 21 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.
2. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
3. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį.
4. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus dokumentus bei duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis.
6. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, išsiuntimo atlieka vertinimą.
7. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
9. Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir darbo patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir darbo patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;
4) ar valdymo įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
10. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
11. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.
12. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi kitų valstybių narių priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
13. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui.
14. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
15. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
16. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
17. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
18. Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
19. Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
20. Jeigu įsigyjančių asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.
21. Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui.
11 straipsnis. Veiklai keliami reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:
1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą;
5) turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemones bei tinkamą vidaus kontrolės mechanizmą, įskaitant valdymo įmonės darbuotojų sudaromų asmeninių finansinių priemonių sandorių ir valdymo įmonės sąskaita sudaromų finansinių priemonių sandorių taisykles, ir užtikrinti, kad būtų galima sužinoti visų su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijusių sandorių kilmę, jų šalis, turinį, sudarymo laiką ir vietą bei nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
6) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;
7) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir jos klientų, tarp kelių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės klientų, tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ir jos klientų ar kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų;
8) užtikrinti, kad sprendimus dėl investicijų valdymo priimantys asmenys turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;
9) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir laikytis jo reikalavimų;
10) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale;
11) laikytis šiame įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) ir kituose, kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1548, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04822
12) patvirtinti ir įgyvendinti darbuotojų atlyginimų politiką, atitinkančią priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus;
2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose interesų konfliktų valdymui nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.
111 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika ir atlygio komitetai
1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
2. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų darbuotojų atlyginimo dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.
4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.
5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šį įstatymą ir kitus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įgyvendinančias taisykles.
6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei ir kuri yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priskiriamos svarbioms pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir svarbioms nepriskirta valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustato savo vidaus dokumentuose.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
12 straipsnis. Pareiga investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui sąlygomis
1. Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.
2. Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti taip, kad kolektyvinio investavimo subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes.
3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.
4. Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
5. Valdymo įmonė, prieš pradėdama kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti išankstinį investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo įmonei, sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos.
6. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:
1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams;
2) nuolat stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksmingos, taip pat šioje politikoje nurodytų kitų investicinius sprendimus vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi naudojamų priemonių ir (ar) investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti;
3) peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui;
13 straipsnis. Rizikos valdymui keliami reikalavimai
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo:
1) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus, užtikrinančius, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;
2) patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamą ir dokumentais įtvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;
3) paskirti (sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės padalinių hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją atliekantį asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų atlikimą ir tai, kad jis turėtų reikiamą kompetenciją ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą informaciją.
4) vertindama kolektyvinio investavimo subjekto turto kredito riziką, nepasitikėti vien tik kredito reitingų agentūrų pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas(EB) Nr. 1060/2009) suteiktais kredito reitingais ir automatiškai jais nesikliauti.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus.
3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikoje naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
14 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apskaita ir auditas
1. Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautiniais apskaitos standartais.
2. Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).
4. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditui ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus bei pateikti informaciją apie tai, ar:
3) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų rizikos valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas;
6. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar:
1) per laikotarpį nuo paskutinės audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
7. Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, – dėl savo finansinių ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.
8. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, arba
2) trukdyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
9. Auditorius taip pat privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą.
10. Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
11. Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą, privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.
141 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriume
Valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 1631 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
15 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
Priežiūros institucija nustato:
2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir atlikimo tvarką;
3) periodinių ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, prospekto, pagrindinės informacijos investuotojams dokumento ir kitos privalomai teiktinos informacijos turinį ir formą, taip pat jų ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką;
4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo panaikinimą turinį ir jų pateikimo tvarką;
8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką;
9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;
10) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimus;
12) kolektyvinio investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taisykles;
14) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, darbuotojų atlyginimų politikai taikomus reikalavimus;
15) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką bei pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą;
16 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą
1. Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas:
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti;
5) Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje);
7) kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą;
8) Lietuvos Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
9) finansuojamojo subjekto panaikinimo ar likvidavimo, jungimo ar skaidymo atveju ne mažiau kaip 85 procentus Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2. Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.
17 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, nedelsdama apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei galima tik tuo atveju, jeigu:
1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;
2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios šalies, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;
4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;
3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.
18 straipsnis. Draudimas perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą
1. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams.
3. Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, taip pat investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
4. Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.
5. Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.
19 straipsnis. Investicinės bendrovės sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas
1. Investicinės bendrovės valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.
2. Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.
20 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai
2. Be kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
3. Teismas, gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.
5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais.
21 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai
1. Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
2. Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.
3. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.
4. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.
5. Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
6. Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.
7. Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises.
8. Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.
9. Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.
10. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.
22 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai
1. Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.
2. Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.
3. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.
4. Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą.
5. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos investicinės bendrovės turto pardavimo tvarką nustato priežiūros institucija.
ANTRASIS SKIRSNIS
Valdymo įmonėS ar investicinėS bendrovėS PAREIGA teikti INFORMACIJĄ
23 straipsnis. Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas
Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo parengti:
24 straipsnis. Prospektas ir periodinės ataskaitos
1. Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.
2. Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.
3. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.
4. Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant pateikiamas priežiūros institucijai.
5. Priežiūros institucija nustato kitus reikalavimus, keliamus prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai, ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
25 straipsnis. Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka
1. Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.
2. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais:
3. Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai.
6. Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
7. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
26 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas
1. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
2. Siekiant, kad informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros institucijos nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos reikalavimų.
3. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.
4. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti bei atitikti prospekte esančią informaciją.
5. Vadovaujantis vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei ar investicinei bendrovei neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.
27 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pateikimo tvarka
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo.
2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, darant nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją.
5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interneto svetainėje.
28 straipsnis. Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
29 straipsnis. Kainos skelbimas
1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.
2. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį.
30 straipsnis. Viešas siūlymas ir reklama
1. Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą. Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais susipažinti.
2. Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.
III SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, sutartimi. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavestoms funkcijoms atlikti.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje.
4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.
6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Į sąskaitos atidarymo subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai.
7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
8. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.
9. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą.
10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų.
12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
32 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
1. Kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
2. Kito turto atveju, įskaitant atvejus, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.
3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant, bet neapsiribojant pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu.
4. Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai:
2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;
3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir investicinių vienetų savininkų interesais;
5. Depozitoriumo ir (arba) kitos įmonės, kuriai perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, nemokumo atveju saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.
3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės.
4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka turto saugojimo funkcijas, veiklą ir tvarką, kurios ši įmonė laikosi atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438.
5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir išorės auditas;
3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
6. Kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.
7. Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei.
8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
33 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
1. Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
2. Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas arba likviduojamas.
3. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
34 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.
2. Finansinių priemonių, saugomų depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, praradimo atveju depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.
3. Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas yra negaliojantis.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.
6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
35 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais ir nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
IV SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS
36 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai
1. Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.
2. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
3. Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:
4. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
37 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis
1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1102, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13436
2. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto atveju kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo veiklos pradžios, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 arba 2 dalyje;
4. Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.
5. Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 330 000 eurų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 660 000 eurų, apie tai nedelsiant raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1102, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13436
6. Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tapo mažesni negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.
7. Jeigu valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės veiklos licencijos galiojimą.
38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos
1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir dalyvių.
2. Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos, jas turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.
3. Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.
39 straipsnis. Investicinis fondas
1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.
2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.
3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte.
40 straipsnis. Lyginamasis indeksas
1. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.
4. Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje.
41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas
1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.
2. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.
3. Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA
42 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas
1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.
2. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.
3. Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
43 straipsnis. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas
1. Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis.
2. Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
3. Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
4. Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva;
2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;
5. Šio straipsnio nuostatos investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, taikomos mutatis mutandis.
44 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina
1. Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.
2. Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.
45 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.
46 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos).
2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė ženkliai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.
3. Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos.
4. Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose.
5. Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
47 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas
1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir priežiūros institucija.
3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu:
1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;
2) nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;
4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:
5. Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo apie išpirkimo sustabdymą pranešti raštu.
48 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas
1. Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas ar administracinių ginčų komisija, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.
49 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai
1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę.
2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.
3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.
TREČIASIS SKIRSNIS
SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
50 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai
1. Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose, 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 152 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:
2. Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.
51 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai
1. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 134 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
3. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.
4. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.
5. Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.
6. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai.
7. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).
8. Valdymo įmonei ar investicinei bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.
52 straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai
53 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS
54 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui.
3. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.
5. Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – tai dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų susivienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.
6. Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – tai vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų subjektų turtas ir įsipareigojimai.
7. Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
8. Draudžiama jungti:
1) specialųjį ir suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
55 straipsnis. Leidimo jungti kolektyvinio investavimo subjektus išdavimo tvarka
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausius steigimo dokumentus, prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengtą patvirtinimą;
2. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
3. Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
4. Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:
1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame skirsnyje ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
5. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
6. Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
56 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikimų nenustatė.
57 straipsnis. Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos
1. Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
58 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
1. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai bei sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 60 straipsnyje nurodyta teise.
2. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:
2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;
3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą bei dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;
3. Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.
4. Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
59 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
Sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
60 straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
1. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
3. Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
61 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir jos akcininkams.
62 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka
1. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.
2. Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
4. Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:
1) raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios;
63 straipsnis. Įvykdyto jungimo pasekmės
1. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
2. Įvykdyto jungimo pasekmės:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
64 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimą tvarka
Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimą.
V SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
Investicinis fondas
65 straipsnis. Investicinio fondo steigimas
66 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės
2. Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:
1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;
6) atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;
7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;
3. Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.
4. Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
5. Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
67 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės
1. Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:
1) šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;
68 straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos
1. Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.
2. Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.
69 straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas
1. Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.
70 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas
Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:
71 straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas
1. Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.
2. Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiami.
3. Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.
4. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.
5. Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.
6. Panaikinusi investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.
ANTRASIS SKIRSNIS
INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ
72 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai
1. Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
3) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
5) pajamų (tarp jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis);
7) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;
2. Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.
3. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.
4. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.
5. Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
6. Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
73 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos
2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.
74 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartis
1. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartyje turi būti numatyta:
VI SKYRIUS
SUDERINTIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų
investavimo taisyklės
75 straipsnis. Investavimo objektai
1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (ar)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (ar)
3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, ir (ar)
4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose), ir (ar)
5) šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (ar)
6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, ir (ar)
2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, trečiosios šalies vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, ar
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar
4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
4. Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.
6. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
76 straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas
1. Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
2. Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).
3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
5. Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
77 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui
1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
2. Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:
2) 10 procentų visų vertybinius popierius išleidžiančio asmens obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;
3. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.
78 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai
1. Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;
2. Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.
79 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus
1. Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas, kurie atitinka šias sąlygas:
1) subjektų vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;
2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;
3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
2. Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
3. Bendra investicijų į kitus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
4. Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.
80 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones
1. Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;
2) jos yra susietos su šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;
3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;
2. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:
1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
3. Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.
4. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis negali būti didesnė už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
5. Rizikos apimtis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.
81 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją
1. Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
82 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
2. Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 76, 78 ir 79 straipsnių reikalavimų.
3. Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA
83 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taikymas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.
2. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.
84 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ypatumai
1. Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo požymio, taip pat nesilaikyti šio įstatymo 75 ir 76 straipsniuose nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 79 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto reikalavimo.
2. Jeigu finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam netaikomas suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, nurodytas vienintelio jo tikslo požymis, taip pat suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.
3. Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų viešai siūlydamas savo investicinius vienetus ar akcijas ne jo buveinės valstybėje narėje, tačiau šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 115 ar 120 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
85 straipsnis. Leidimo finansuojančiajam subjektui investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
2. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
3. Priežiūros institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
2) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai nustatyta šio įstatymo 86 straipsnyje;
4) jeigu taikoma, šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams numatomą teikti informaciją;
5) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, – šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi informacija;
5. Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad suderintasis finansuojamasis subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiuos dokumentus finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.
6. Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 86 straipsnyje nurodytas finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo.
7. Finansuojantysis subjektas į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:
1) įsigaliojus šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose);
86 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo
1. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms finansuojančiojo subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.
2. Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė, vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės.
3. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
87 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektai, metų ir pusmečio ataskaitos
1. Priežiūros institucija nustato papildomus finansuojančiojo subjekto prospekto turinio reikalavimus.
2. Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.
3. Be šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.
88 straipsnis. Pareiga perduoti informaciją depozitoriumui
Finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.
89 straipsnis. Pareiga koordinuoti grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką
Finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių jų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.
90 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei
1. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų teisingumu.
2. Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.
91 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo valdymo įmonei
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi nedelsdami pateikti priežiūros institucijai kiekvieno į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
2. Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba išpirkimą.
3. Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta informacija.
92 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, dalyviams teikiama informacija
1. Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:
1) nurodyti, kad priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė šiam subjektui šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;
2) pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) nurodyti datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada investicijos viršys šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
4) nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.
3. Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.
4. Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
5. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.
6. Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
93 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
2. Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
94 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto reklama
95 straipsnis. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas
1. Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje):
1) leidžia ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą pranešė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.
96 straipsnis. Finansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas
1. Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių leidimų:
1) ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;
2) ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2. Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) pateikia šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar skaidymo užbaigimo dienos.
3. Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas.
97 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos apimties skaičiavimas
1. Ne daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:
2) šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 80 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
2. Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos apimtį. Ji skaičiuojama šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių tiesioginę galimą rizikos apimtį su:
1) faktine finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos apimtimi proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;
98 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumams
1. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai, finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.
99 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditoriams
1. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija, įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi.
2. Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas audito ataskaitą, turi atsižvelgti į finansuojamojo subjekto audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.
3. Finansuojančiojo subjekto auditorius audito ataskaitoje turi pranešti apie visus finansuojamojo subjekto audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam subjektui.
100 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų veiklos priežiūra
1. Priežiūros institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio įstatymo 14 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:
1) finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;
2. Jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai praneša finansuojančiajam subjektui.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ jungimas su kitose valstybėse narėse įsteigtais suderintaisiais kolektyvinio investavimo subjektais iR lietuvos respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMi KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS
101 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
1. Šiame skirsnyje vartojama suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
2. Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:
1) Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje – skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje, jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
3. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepriklausomai nuo kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.
4. Skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu laikomas jungimas, kai:
1) bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;
2) vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie kitoje valstybėje narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;
5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
102 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo būdai
Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:
1) vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
2) du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
3) vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.
103 straipsnis. Leidimo jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimo tvarka
1. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
2. Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:
1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;
3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 104 straipsnį parengtą patvirtinimą;
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
5. Priežiūros institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams.
6. Priežiūros institucija turi teisę:
1) raštu reikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją;
2) raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).
7. Priežiūros institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.
8. Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:
1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje, šio įstatymo 104 ir 105 straipsniuose bei šiuos straipsnius įgyvendinančiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
2) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ar 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (ar) jis ar jo valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;
3) priežiūros institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista toje valstybėje narėje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.
9. Priežiūros institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
10. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
104 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikimų nenustatė.
105 straipsnis. Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos
1. Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
2) jeigu taikoma – išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;
2. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
106 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
1. Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 108 straipsnyje nurodyta teise.
2. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti pateikta:
2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;
3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą (kai bent viena iš jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių įsteigta Lietuvos Respublikoje) ir (ar) pagal kitos valstybės narės teisę reikalaujamo dalyvių pritarimo jungimui procedūrą (kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigtas kitoje valstybėje narėje) bei kaip dalyviams bus pranešta apie jungimo užbaigimą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;
3. Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.
4. Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
5. Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir šio subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
6. Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.
7. Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
107 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
108 straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
1. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
3. Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
109 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiam kolektyvinio investavimo subjektui, kurio valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir jo dalyviams.
110 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju ir skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir, jeigu taikoma, atliekamos šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytos išmokos grynaisiais pinigais.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų jungimo atveju po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
4. Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.
5. Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios.
111 straipsnis. Įvykdyto jungimo pasekmės
1. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
2. Šio įstatymo 102 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 1 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
3. Šio įstatymo 102 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami įsteigtam naujam po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa įsteigto naujo po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 2 punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;
4. Šio įstatymo 102 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo pasekmės:
1) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
112 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimą.
VII SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE AR TREČIOSIOSE ŠALYSE
113 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse
1. Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Trečiojoje šalyje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios šalies teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne mažiau griežti negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
2. Valdymo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
3. Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
4. Valdymo įmonė, ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:
5. Priežiūros institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi šio įstatymo 115 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
6. Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimą, kad valdymo įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.
7. Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
8. Priežiūros institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame patvirtinime pateiktą informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.
114 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje priežiūra
1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.
2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
3. Priežiūros institucija apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
4. Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką, nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
115 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje
1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 584/2010) I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie atskirų investicinių vienetų ar akcijų klasių ir (ar) serijų platinimo ypatumus.
2. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:
1) steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio straipsnio 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka;
3. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar akcijas, privalo valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą prie atitinkamos interneto svetainės.
4. Priežiūros institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimą, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Priežiūros institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą apie šioje dalyje nurodytų visų dokumentų gavimą, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Gavusi šį pranešimą, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimas turi būti pateikiami anglų kalba.
6. Priežiūros institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų vertimo versijų.
7. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.
8. Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių ir (ar) serijų platinimo tvarką, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį turi raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
9. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.
10. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos Respublikoje.
11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos teikti informaciją investuotojams;
2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba;
3) kita informacija ir dokumentai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba arba anglų kalba.
12. Už šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Vertimas turi tiksliai atitikti lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.
13. Šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.
14. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).
15. priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
16. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje šalyje gali būti platinami šio straipsnio nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
116 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju, jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 113, 114 ir 117 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą valdyti šį subjektą.
2. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:
1) vadovaudamasi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktais, imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą;
2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;
3) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;
117 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo įmonių priežiūra
1. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, kuri kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi.
3. Priežiūros institucija prižiūri:
1) kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) ar valdymo įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir naudojamos priemonės ir procedūros yra tinkamos;
4. Priežiūros institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusią su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per 10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia savo nuomonę prašomu klausimu.
5. Priežiūros institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.
6. Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas, ar apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
ANTRASIS SKIRSNIS
KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR TREČIOJOJE ŠALYJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
118 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
2. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai praneša valdymo įmonei.
3. Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
5. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:
6. Nuo to momento, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimą priežiūros institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 124 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
7. Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu keičiasi valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai.
8. Valdymo įmonė, licencijuota trečiojoje šalyje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija su trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
119 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra
1. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.
2. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.
3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.
4. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
5. Kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo įmonės filialo patikrinimus.
6. Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti ir užkirsti kelią daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi tik šio įstatymo 162 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali taikyti kitas šio įstatymo 170 ir 173 straipsniuose nurodytas poveikio priemones.
7. Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
120 straipsnis. Teisė platinti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas
1. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus priežiūros institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.
3. Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus ir pakeitimus kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.
4. Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių platinimo tvarka, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka prieš įgyvendindama tokį pakeitimą.
5. Priežiūros institucija patvirtina, lietuvių ir anglų kalbomis savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, sąrašą.
6. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.
7. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotai valdymo įmonei, ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti jos valdomo ne Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje negu jie yra įsteigti, nustatyti reikalavimai, įtvirtinti šiame įstatyme.
8. Jeigu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.
121 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka
1. Šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir paskelbti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) arba raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam Lietuvos Respublikos investuotojui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:
2) investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;
3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš platinimo nutraukimą, kontaktiniai duomenys;
4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po platinimo nutraukimo, kontaktiniai duomenys;
5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar akcijas iki platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės susipažinti su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.
3. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 122 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo.
122 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija
1. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal jo buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje. Trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:
3. Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).
6. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.
123 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 118, 119, 124 ir 125 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
2. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:
1) imtis šio įstatymo 120 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių ir turėti tinkamas procedūras bei priemones, užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus lietuvių kalba;
2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad priežiūros institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;
124 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės prašymas leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą
1. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą.
2. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
3. Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.
4. Priežiūros institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.
5. Priežiūros institucija netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:
2) valdymo įmonės veiklos licencija nesuteikia įmonei teisės valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, dėl kurio valdymo yra kreiptasi;
6. Priežiūros institucija, prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.
125 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių subjektų priežiūra
1. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje – valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje, įskaitant reikalavimus, keliamus suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų:
2) investavimo strategijai ir investavimo apribojimams, įskaitant bendros rizikos apimties ir naudojamo finansinio sverto apskaičiavimą;
3) skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas neturi, pardavimo apribojimams;
5) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos apskaičiavimui, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo klaidoms ir kompensavimui investuotojams;
7) informacijos atskleidimui ir finansinei atskaitomybei, įskaitant prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas;
13) leidimų suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams išdavimo ir su jų steigimo dokumentų ir prospektų tvirtinimu susijusiems mokesčiams;
2. Valdymo įmonė taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.
3. Valdymo įmonė privalo turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi.
4. Priežiūros institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
5. Jeigu valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis šio įstatymo 119 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti, kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą.
6. Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
7. Priežiūros institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
8. Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija, prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje.
VIII SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
126 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų steigimo dokumentams taikomos nuostatos
1. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
2. Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike rizika;
2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai;
3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai.
3. Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.
4. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams netaikomas šio įstatymo VI skyriaus trečiasis skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
127 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės
1. Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
2. Valdymo įmonė jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
3. Valdymo įmonė jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi būti pateikiama:
1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina;
5. Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.
128 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas
1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 42, 44 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 129 straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Šio įstatymo 42 straipsnio 2, 3 dalyse ir 44 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
4. Nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
129 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
130 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas
1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.
2. Atvirojo tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
131 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika, atsižvelgiant į numatomą subjekto veiklos laikotarpį.
132 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas
1. Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.
2. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.
antrasis skirsnis
Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai
133 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai
1. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame straipsnyje nustatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalys, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 76 straipsnio 1 ir 2 dalys, 115 straipsnis, 127 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 132 straipsnis. Draudžiama kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.
3. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
4. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas gali investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, įtrauktus į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ir neįtrauktus į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose, iki 30 procentų grynųjų aktyvų.
5. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektą, gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
6. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
trečiasis SKIRSNIS
NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai
134 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas.
2. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.
3. Pareiga įrodyti, kad kitos valstybės narės ar trečiosios šalies nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.
4. Nekilnojamojo turto vertintoju negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo vadovai ar darbuotojai. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.
5. Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:
1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
6. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:
1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimų;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
135 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą, 76 ir 77 straipsniuose, 82 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 115 straipsnis, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šioje dalyje nustatytas draudimas skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą netaikomas tais atvejais, kai šis turtas skolinamas bendrovei, kurią nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, ir jeigu tokios bendrovės turtas investuojamas į šio įstatymo 127 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
2. Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug didesnė, o pardavimo kaina – daug mažesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.
136 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (ar) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;
4) kitose valstybėse narėse įsteigtų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;
5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;
6) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;
2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:
137 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu.
2. Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 133 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
3. Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto objektus, su sąlyga, kad:
1) kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
4. Bendra investicijų į šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
5. Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
6. Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
7. Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
8. Įsteigto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 127 ir 136 straipsnių reikalavimų.
9. Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.
10. Pasibaigus šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
138 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują vertinimą.
139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;
2) informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė;
3) paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė;
ketvirtasis SKIRSNIS
PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai
140 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76, 77 straipsniuose, 82 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 115 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
2. Privataus kapitalo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
141 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai
Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
1) steigiamų naujų įmonių vertybiniai popieriai ir (ar) veikiančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose išvardytose rinkose;
2) šio straipsnio 1 punkte nurodytų įmonių, kurių vertybinių popierių yra įsigijęs privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės, jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose išvardytose rinkose;
3) šio įstatymo 75, 79 ir 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose;
142 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas
1. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
2. Į šio įstatymo 141 straipsnyje nurodytus investavimo objektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio įstatymo 141 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:
1) kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
2) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;
3. Įsteigto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 127 ir 141 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
4. Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu apie susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.
5. Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
143 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas
1. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
144 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys
Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie kiekvienos šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;
2) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones;
penktasis SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS
145 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir ypatumai
1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76 ir 79 straipsniuose nustatyti apribojimai, 115 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti šių kolektyvinio investavimo subjektų turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektai neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
2. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali skolintis tokio kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 15 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusios grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
146 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai
1. Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:
1) kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;
2) kitoje valstybėje narėje ir (ar) trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu tokie subjektai ir (ar) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos tikslais yra licencijuojami ir (ar) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusios susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;
147 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų portfelio diversifikavimas
1. Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
2. Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
3. Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
4. Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 146 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
6. Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
7. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, steigimo dokumentai ir prospektas.
8. Visais atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 77 straipsnyje nustatytų apribojimų.
9. Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
10. Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.
11. Įsteigto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 82 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
148 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys
Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:
1) informacija apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
Neteko galios nuo 2013-07-01.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
uždaroJO tipo kolektyvinio investavimo subjektai
152 straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai
1. Uždarojo tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
2. Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
3. Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
4. Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda.
6. Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
7. Didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
8. Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
9. Uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.
10. Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.
11. Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinami ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.
12. uždarojo tipo investicinės bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.
13. Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
153 straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai
1. Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
3. Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis įsteigtas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (ar) fondo investicinių vienetų skaičius.
4. Uždarojo tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
154 straipsnis. Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimai
1. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto esminiai pakeitimai, turintys įtakos dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis. Minėtų pakeitimų atveju uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be jokių atskaitymų.
155 straipsnis. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama
Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklaminio pobūdžio informacijoje, be šiame įstatyme nustatytų reklaminio pobūdžio informacijai taikomų reikalavimų, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.
IX SKYRIUS
INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (AR) DAUGIAŠALĖJE PREKYBOS SISTEMOJE
156 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje
1. Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų.
2. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
3. Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
157 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje
158 straipsnis. Informacijos atskleidimas
1. Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti prospektą išimtis.
3. Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospekto ir uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
4. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo pranešti:
1) investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytos tvarkos;
2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;
3) visus indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;
5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
6. Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje su šio įstatymo 44 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
159 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų apskaita
Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.
x skyrius
PIRMASIS SKIRSNIS
valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA
160 straipsnis. Priežiūros institucija
2. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.
161 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos
Priežiūros institucija:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;
2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo klausimais, taip pat konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą jos kompetencijos klausimais;
3) išduoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;
4) išduoda leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus;
6) duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;
7) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;
8) bendradarbiauja su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;
10) nuolat atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
162 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas
1. Priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatas;
2) reikalauti, kad investicinė bendrovė, valdymo įmonė ar depozitoriumas pateiktų informaciją dėl šių subjektų veiklos;
3) imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad investicinės bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
4) reikalauti sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą investicinių vienetų ar akcijų savininkų arba visuomenės interesais;
5) panaikinti kolektyvinio investavimo subjektui pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius išduotą leidimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos galiojimą ar leidimą pasirinkti depozitoriumą;
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijos teisių, priežiūros institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises.
163 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją
1. Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.
1631 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos apie padarytus pažeidimus atskleidimo atvejus;
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
164 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimus.
2. Atlikdami kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
3. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
5. Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS
165 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010) – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.
2. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriami veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.
3. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje pažeidžia šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
4. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.
166 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje
1. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, tyrimus ir patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
2. Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos prašymą suteikti pagalbą atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, turi teisę:
2) leisti prašymą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai pačiai atlikti tyrimą ar patikrinimą;
3. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje patikrinimą arba tyrimą atlieka tos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų tos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar tyrimą kontroliuoja kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija.
4. Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka priežiūros institucija, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar tyrimą kontroliuoja priežiūros institucija.
5. Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros institucijos pareigūnai turi teisę dalyvauti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą.
167 straipsnis. Keitimasis informacija
1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, šio įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka keičiasi informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo – su Europos sisteminės rizikos valdyba.
11. Kai priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme nustatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su tos valstybės narės priežiūros institucija.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
2. Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
168 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti keistis informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, kaip tai nurodyta šio įstatymo 167 straipsnio 1 dalyje, arba bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip tai nurodyta šio įstatymo 166 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje;
4) įvykdžius prašymą, galėtų būti pakenkta jos pačios atliekamam tyrimui, jo vykdymo užtikrinimo veiklai arba ikiteisminiam tyrimui.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
2. Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
169 straipsnis. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos informavimas
Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
170 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėja dėl pažeidimo, nurodo per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir įpareigoja užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždraudžia valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
5) laikinai uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse. Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai uždrausta vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;
6) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės taikymo, uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
8) įpareigoja valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį;
9) sustabdo valdymo įmonės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, apribodama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. Valdymo įmonei pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu licencijos galiojimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, atnaujinamas;
2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą.
4. Priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas pagal šio straipsnio 1 dalį taikytas poveikio priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės veikla vykdoma negavus priežiūros institucijos leidimo;
2) šiame įstatyme nustatyti licencija ar leidimas gauti pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą priežiūros institucijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija, įskaitant informaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, susijusias su valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimu, padidinimu, perleidimu arba sumažinimu;
5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko procedūrų ir tvarkos, struktūros ir organizacinių reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu trečiosioms šalims;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pažeidžia Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytus reikalavimus;
7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų;
8) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovais išrenkami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ir priežiūros institucijos nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;
10) depozitoriumas neatlieka arba netinkamai atlieka savo funkcijas pagal šio įstatymo 31, 32, 321 straipsnio nuostatas;
11) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto investavimo taisyklėmis;
12) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, netaiko rizikos valdymo proceso ar proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertę;
13) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su investuotojams teiktina informacija;
14) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje negu kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė valstybėje narėje platinanti valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje;
15) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
2. Priežiūros institucija poveikio priemones skiria Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte numatytos poveikio priemonės taikymo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų fizinių asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjus priimama motyvuota nutartis patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 5 darbo dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos slaptumą.
4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje per 3 darbo dienas po to, kai sprendimas taikyti poveikio priemonę buvo išsiųstas ar įteiktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, jis atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba informacija apie pritaikytas poveikio priemones skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, arba neskelbiama. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie visas pritaikytas, bet nepaskelbtas poveikio priemones. Priežiūros institucija užtikrina, kad šioje dalyje nurodyta paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kad būtų užtikrintas asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis.
5. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo metinę apyvartą, fizinio asmens finansinis pajėgumas – pagal jo metines pajamas), ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu tai įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
6. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir, kai nėra Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neskiria poveikio priemonės (priemonių), jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo ar fizinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
7. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei taikomos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie taikomą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
172 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti
1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas priežiūros institucijos tarnautojas.
2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, administracijos vadovo pavaduotojas turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla susijusio sprendimo. Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:
173 straipsnis. Piniginės baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę skirti šias baudas:
1) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų, – iki 5 000 000 eurų arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų;
2. Juridinio asmens, kuris yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.
3. Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu tai įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
174 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų vykdymo tvarka
1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
175 straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje
1. Priežiūros institucija Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti:
1) kad Lietuvos Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga priežiūros institucija;
2) kurioms Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;
3) kurios kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;
4) apie atvejus, kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti paslaugas arba platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas trečiosiose šalyse;
5) apie atvejus, kai priežiūros institucija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms steigti filialo kitoje valstybėje narėje, atsisako leisti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą arba kitoje valstybėje narėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones, įskaitant priemones, reikalingas investuotojų interesams apsaugoti, bei priemones, užkertančias galimybę platinti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje.
2. Priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Lietuvos Respublikos
kolektyvinio investavimo
subjektų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).
2. 2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).
3. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES (OL 2014 L 257, p. 186).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1548, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04822
6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3).
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
7. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais (OL 2013 L 145, p. 1).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1303, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.
Nauja įstatymo redakcija
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1630, 2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-204, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-873, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79, 84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 STRAIPSNIŲ IR VIII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1674, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2122, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3977 (2012-07-01)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 25, 36, 42, 46, 84, 128, 133, 134, 140, 142, 143, 147, 152, 156 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 129 STRAIPSNIO IR VIII SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Pakeitimų įsigaliojimo nuostatos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1102, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13436
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 37 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 13, 171, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1548, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04822
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 11 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2078, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19286
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 152, 167, 168, 170, 171, 173, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 14-1, 32-1, 163-1 straipsniais ir Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2453 pripažinimo netekusiu galios įstatymas