@D1=19941222;D2=19960711;D3=19960918

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR

 PAKEITIMO

 

 Pastaba: Įstatymo pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995

          m.  sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio pakeitimus, kurie

          įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.

 

 2.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95KKAA1123 ;} Nr. 1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

 3.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960711AA1484 ;} Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15

 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

                            ĮSTATYMAS

 

                 1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730

                             Vilnius

 

                        I. BENDROJI DALIS

 

 

     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

 

     Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

     1) Respublikos Prezidento valstybinė pensija;

     2)  Lietuvos   Respublikos  pirmojo   ir  antrojo   laipsnių

valstybinės pensijos;

     3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

     4) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

     5) mokslininkų valstybinės pensijos.

     Mokslininkų valstybinės  pensijos nustatomos  laikinai - iki

papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos, taip  pat nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos

skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir

karių  bei   mokslininkų  valstybinės  pensijos  skiriamos  pagal

specialius įstatymus.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

     2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

 

     Visos valstybinės  pensijos mokamos  iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto.

 

     3 straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

 

     Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,

jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių

ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su

viena iš valstybinių pensijų.

     Valstybinės socialinio  draudimo pensijos mokamos, nepaisant

to, ar  mokamos valstybinės  pensijos,  jei  įstatymai  nenustato

kitko.

     Šio   įstatymo   1  straipsnio   3-5   punktuose   nustatytų

valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo

pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio

prieš pensijos  mokėjimą Statistikos  departamento prie  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių

bei uždarųjų  akcinių bendrovių  darbuotojų  vidutinio  mėnesinio

darbo  užmokesčio.  Pensijos  dydžio  ribojimą  taiko  valstybinę

pensiją mokanti institucija.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

 

           II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

                  LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

     4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo

                    arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

 

     Teisę   gauti  Lietuvos  Respublikos  pirmojo  arba  antrojo

laipsnio  valstybinę  pensiją  (toliau  -  pirmojo  arba  antrojo

laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę  Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,

ūkį,  kultūrą,   mokslą,  meną,   sportą,   taip   pat   motinos,

pagimdžiusios ir  išauginusios  bei  gerai  išauklėjusios  10  ir

daugiau vaikų  ir sukakę  Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme nustatytą  senatvės pensijos  amžių (toliau  -  senatvės

pensijos amžių),  arba pripažinti  I  ar  II  grupių  invalidais.

Asmenys, dirbę  ypatingomis darbo  sąlygomis, už  kurias skiriama

kompensacija  pagal   Valstybinių  socialinio   draudimo  pensijų

įstatymo 56  straipsnį, turi  teisę gauti  pirmojo  arba  antrojo

laipsnio valstybinę  pensiją likus  iki senatvės pensijos amžiaus

tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.

     Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

šio  įstatymo   nustatyta  tvarka  taip  pat  turi  aukščiausieji

valstybės pareigūnai.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

     5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

                    pensijų skyrimas ir panaikinimas

 

     Pirmojo laipsnio  valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal

Lietuvos Respublikos  pirmojo  ir  antrojo  laipsnių  valstybinių

pensijų skyrimo komisijos teikimą.

     Antrojo  laipsnio   valstybinę   pensiją   skiria   Lietuvos

Respublikos  pirmojo  ir  antrojo  laipsnių  valstybinių  pensijų

skyrimo komisija.

     Per  vienerius  kalendorinius  metus  negali  būti  paskirta

daugiau kaip  35 pirmojo  laipsnio ir  daugiau  kaip  90  antrojo

laipsnio valstybinių pensijų.

     Asmenims,  teismo   nuosprendžiu  pripažintiems  kaltais  už

tyčinio  nusikaltimo   padarymą,  pirmojo   ar  antrojo  laipsnio

valstybinės pensijos  paskyrimas  panaikinamas  nuo  nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95KKAA1123 ;} Nr. 1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

 

     6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo

                   laipsnių valstybinių pensijų skyrimo

                   komisija

 

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

     Į komisiją  įeina Socialinės  apsaugos ir  darbo  ministras,

kuris yra  komisijos pirmininkas,  ir 12  narių -  po 4  iš Seimo

narių (lygiomis  dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo

institucijų  bei   visuomenės  atstovų.   Valdžios   ir   valdymo

institucijoms,  be   komisijos  pirmininko,  atstovauja  kultūros

ministras ir  vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

sekretorių. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu.

     Komisija  nagrinėja   Lietuvos  Respublikos  aukščiausiosios

valdžios ir valdymo institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo

ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

     Komisija veikia  vadovaudamasi  šiuo  įstatymu  ir  Lietuvos

Respublikos  pirmojo  ir  antrojo  laipsnių  valstybinių  pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

     Komisija  turi  teisę  skirti  antrojo  laipsnio  valstybinę

pensiją   miestų    ir   rajonų   savivaldybių   arba   apskričių

administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms

bei gerai  išauklėjusioms 10  ir daugiau  vaikų, netaikydama  šio

įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

     7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

                    aukščiausiesiems valstybės pareigūnams

 

     Respublikos Prezidentui,  išėjusiam iš  valstybės  tarnybos,

skiriama ir  mokama  Respublikos  Prezidento  valstybinė  pensija

pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.

     Asmenims, buvusiems  Lietuvos Respublikos  Seimo Pirmininku,

Ministru    Pirmininku,    Aukščiausiojo    Teismo    pirmininku,

Konstitucinio  Teismo   pirmininku,  skiriama   pirmojo  laipsnio

valstybinė pensija,  jei jie  bent dvejus  metus ėjo šioje dalyje

išvardintas pareigas.  Pensija šiems  asmenims skiriama,  kai jie

sukanka senatvės  pensijos amžių  arba yra  pripažinti  I  ar  II

grupių invalidais.

     Šio  straipsnio   antrojoje  dalyje  išvardintiems  asmenims

paskirtoms pensijoms,  taip pat  našlių ir  našlaičių  pensijoms,

paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo

5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

     Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiosios  Tarybos  Pirmininko

teisė gauti  Lietuvos Respublikos  valstybinę pensiją prilyginama

Seimo Pirmininko teisei.

     Šiame straipsnyje  nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos

valstybinės pensijos  negali būti  skiriamos, o paskirtosios turi

būti panaikinamos,  jei jie  atleisti iš  pareigų apkaltos tvarka

arba po  atleidimo iš  pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo

padarymą.

 

     8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

                    pensijų dydis

 

     Pirmojo laipsnio  valstybinė pensija yra keturių valstybinių

socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.

     Antrojo laipsnio  valstybinė pensija  yra dviejų valstybinių

socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio.

     Pirmojo ir  antrojo laipsnių  valstybinės pensijos  mokamos,

nepaisant jas gaunančio asmens pajamų.

 

     9 straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės

                    pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

 

     Pirmojo ar  antrojo laipsnio  valstybinės  pensijos  gavėjui

mirus, pensija  išmokama  jį  laidojusiems  asmenims  už  mirties

mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du

mėnesius.

     Pirmojo ar  antrojo laipsnio  valstybinės  pensijos  gavėjui

mirus, skiriama  valstybinė našlių  ir  našlaičių  pensija  tiems

asmenims, tokiomis  pačiomis sąlygomis  ir gavėjui priklausiusios

pensijos dalimis,  kaip nurodyta  Valstybinių socialinio draudimo

pensijų  įstatymo  straipsniuose,  reguliuojančiuose  valstybines

socialinio draudimo  našlių ir  našlaičių pensijas.  Ši  nuostata

taip pat  taikoma mirus  asmeniui, kuris  pagal  šio  įstatymo  7

straipsnį būtų  turėjęs teisę  gauti pirmojo  ar antrojo laipsnio

valstybinę pensiją  kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs

invalidu.

 

     10 straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių

                    valstybinių pensijų bei personalinių

                    pensijų mokėjimo

 

     Pirmojo ir  antrojo laipsnių  valstybinės pensijos skiriamos

ir mokamos  nuo 1995  metų sausio  1 dienos,  vadovaujantis  šiuo

įstatymu ir  Lietuvos Respublikos  pirmojo  ir  antrojo  laipsnių

valstybinių pensijų  skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais

Vyriausybės.

     Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo  komisija iki  1995 metų  liepos 1 dienos turi iš

naujo  apsvarstyti   iki  šio   įstatymo  įsigaliojimo  paskirtas

Lietuvos Respublikos  personalines bei  respublikinės ir vietinės

reikšmės personalines  pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos  sprendimu pripažintos  pirmojo arba  antrojo

laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1

dienos ir  yra šiame  įstatyme nustatyto  dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi   šio   įstatymo   5   straipsnio   trečiosios   dalies

apribojimai.

     Personalinių pensijų  gavėjams, kuriems  komisijos sprendimu

nepripažįstama teisė gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę

pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo tvarka:

     1)  jei  personalinės  pensijos  gavėjas  turi  teisę  gauti

didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę

valstybinę  socialinio   draudimo  pensiją   ar  kartu  abi  šias

pensijas, kurių  suma būtų  didesnė už  personalinę pensiją, arba

jis  tokią  teisę  įgyja  vėliau,  nuo  šios  teisės  įgijimo  jo

pasirinkimu mokama personalinė pensija arba kita pensija;

     2)  jei  personalinės  pensijos  gavėjas  turi  teisę  gauti

mažesnę pirmojo  arba antrojo  laipsnio valstybinę  ar valstybinę

socialinio draudimo  pensiją  arba  iš  viso  neturi  teisės  šių

pensijų gauti,  toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama  kartu   ir  tiek  pat  kaip  valstybinė  socialinio

draudimo bazinė pensija.

     Jei asmeniui  mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu

turi teisę  gauti mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,

šios valstybinės  socialinio  draudimo  pensijos  suma  pervedama

valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

     Personalinės   pensijos,    paskirtos   iki   šio   įstatymo

įsigaliojimo, mokamos  vadovaujantis šiuo  įstatymu  ir  Lietuvos

Respublikos  pirmojo  ir  antrojo  laipsnių  valstybinių  pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

 

         III. NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

 

 

     11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti

 

     nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

     Nukentėjusiųjų  asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti

nuolat  Lietuvos  Respublikoje  gyvenantys  Lietuvos  Respublikos

piliečiai,  negaunantys  iš  kitos  valstybės  panašaus  pobūdžio

pensijos  (išskyrus  socialinio  draudimo  pensiją)  ar  kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

     1)   kurie  tapo  invalidais  dėl  1991  metų  sausio  11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

     2)  politiniai  kaliniai  ir  tremtiniai,  pateikę  Lietuvos

Respublikos  teisėsaugos  institucijų  dokumentus (reabilitacijos

pažymas),  patvirtinančius  politinių kalinių ir tremtinių teisių

atstatymą;

     3)   rezistentai  ir  pasipriešinimo  sovietinei  okupacijai

dalyviai,  kurie nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir

pasipriešinimo dalyviais;

     4)   kurie  Antrojo  pasaulinio  karo  metais  buvo  išvežti

priverstiniams  darbams  už buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14

metų) arba buvo getuose ar koncentracijos stovyklose;

     5)    kurie   Antrojo   pasaulinio   karo   metais   tarnavo

antihitlerinės   koalicijos   valstybių   veikiančiose  armijose,

partizanų būriuose ar junginiuose;

     6)   kurie   dalyvavo   likviduojant   Černobylio   atominės

elektrinės avarijos padarinius;

     7)  kurie  tapo  invalidais  būtinosios  karinės tarnybos ar

karinių  mokymų  sovietinėje  armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31)

metu  arba  vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybines  pensijas šiame įstatyme

nustatytomis   sąlygomis   taip   pat  turi  teisę  gauti  tėvai,

sutuoktiniai ir vaikai:

     1)  asmenų,  žuvusių  dėl  1991 metų sausio 11 - 13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

     2)   asmenų,   žuvusių   rezistencijos   ir   pasipriešinimo

sovietinei  okupacijai  veiksmų  metu,  taip  pat  nužudytųjų  ir

mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties metu;

     3)  asmenų,  žuvusių  ar  mirusių  dėl  Černobylio  atominės

elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

     4)  asmenų,  žuvusių  ar mirusių būtinosios karinės tarnybos

ar  karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31)

metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

     Getų  ir  koncentracijos  stovyklų  sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės pensijos neskiriamos šio

straipsnio  pirmojoje  ir  antrojoje dalyse nurodytiems asmenims,

jeigu  jie  1939  -  1954  metais  tarnavo  ar dirbo baudžiamuose

(naikintojų),  "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio

TSRS  Saugumo  komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo

nukreipta  kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti

Lietuvos gyventojų genocidą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

{#19960711AA1484 ;} Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 

 

 

     12 straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl

                    1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

                    agresijos ir po to buvusių įvykių

                    asmenims ir jų šeimos nariams

 

     Nukentėjusiųjų  asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims,

tapusiems   invalidais   dėl  1991  metų  sausio  11-13  dienomis

vykdytos  agresijos  ir  po  to buvusių įvykių. Ši pensija mokama

asmenims:

     1)   pripažintiems   I   ar   II  grupių  invalidais  -  1,5

valstybinės  socialinio  draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to,

I  grupės  invalidams  dar  mokamas  0,5  valstybinės  socialinio

draudimo   bazinės  pensijos  dydžio  priedas  slaugai,  jei  šis

priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;

     2)   pripažintiems   III  grupės  invalidais  -  valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinė  pensija skiriama asmenų,

žuvusių  dėl  1991  metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos

ir  po  to  buvusių  įvykių,  motinoms,  sukakusioms 50 metų arba

pripažintoms  invalidėmis,  taip pat tėvams, sukakusiems senatvės

pensijos  amžių  arba  pripažintiems  invalidais.  Šiems asmenims

mokama  dviejų  valstybinių  socialinio  draudimo bazinių pensijų

dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95KKAA1123 ;} Nr. 1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

 

     13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,

                    valstybinės pensijos

 

     Šio  įstatymo  11  straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose

išvardintiems  asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems   senatvės   pensijos   amžių,   skiriama  ir  mokama

nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinė pensija valstybinės socialinio

draudimo   bazinės   pensijos  dydžio,  išskyrus  šio  straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

     Šio  įstatymo  11  straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose

išvardytiems  asmenims,  kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo

ir   tremties,   rezistencijos   ir   pasipriešinimo   sovietinei

okupacijai  veiksmų  metu, būdami išvežti priverstiniams darbams,

būdami   getuose   ir   koncentracijos   stovyklose,   taip   pat

dalyvaudami   karo   veiksmuose  bei  atlikdami  būtinąją  karinę

tarnybą   ar   karinius   mokymus  sovietinėje  armijoje  ar  dėl

Černobylio  atominės  elektrinės  avarijos  padarinių likvidavimo

darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama:

     1)  I  ar  II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio

draudimo  bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar

mokama  0,5  valstybinės  socialinio  draudimo  bazinės  pensijos

dydžio  priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo fondo;

     2)  III  grupės  invalidams  -  0,75  valstybinės socialinio

draudimo bazinės pensijos dydžio.

     Nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinės   pensijos   taip  pat

skiriamos  bei  mokamos  šio  įstatymo  11  straipsnio  antrosios

dalies  2  ir  4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar

II  grupių  invalidais  arba sukakusiems senatvės pensijos amžių,

ir yra valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960711AA1484 ;} Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 

 

     14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių

                    ir našlaičių pensijos

 

     Nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinė   našlių  ir  našlaičių

pensija  skiriama  asmenų,  žuvusių  dėl  1991  metų sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,:

     1)  našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat

vyresniems  kaip  18  metų,  jei jie tapo invalidais iki 18 metų,

taip  pat  vidurinių  bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,

aukštesniųjų  ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir

moksleiviams  iki  šių  mokyklų  baigimo,  bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24 metai;

     2)   nesukūrusioms   kitos  santuokos  našlėms,  sukakusioms

senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis;

     3)   nesukūrusioms  kitos  santuokos  našlėms,  auginančioms

žuvusiojo   asmens  vaikus  (įvaikius),  taip  pat  slaugančioms,

auginantiems   žuvusiojo   asmens  vaikus  (įvaikius),  taip  pat

slaugantiems   namuose   žuvusiojo  vaikus  (įvaikius)  I  grupės

invalidus,  tapusius  invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

     Kiekvienam   iš   šių   asmenų   mokama  dviejų  valstybinių

socialinio  draudimo  bazinių  pensijų dydžio našlių ar našlaičių

pensija.

     Nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinė   našlių  ir  našlaičių

pensija taip pat skiriama:

     1)  mirus  asmeniui,  pripažintam  invalidu  dėl  1991  metų

sausio  11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių

(12 straipsnio pirmoji dalis);

     2)    asmeniui   žuvus   rezistencijos   ir   pasipriešinimo

sovietinei  okupacijai  veiksmų  metu,  taip  pat  žuvus ar mirus

neteisėto kalinimo ar tremties metu;

     3)   asmeniui   mirus  dėl  Černobylio  atominės  elektrinės

avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

     4)  asmeniui  žuvus  ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar

karinių  mokymų  sovietinėje  armijoje  (1945 07 22 - 1991 12 31)

metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

     5)  mirus  šio  įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3

ir  5  punktuose  nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios

dalies  4  ir  7  punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta

tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

     Šio    straipsnio    trečiojoje   dalyje   nurodytų   asmenų

sutuoktiniams  ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių

ir  našlaičių  pensija  mokama  tokiomis  pačiomis  sąlygomis  ir

gavėjui    priklausiusios   nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinės

pensijos  dalimis,  kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų  įstatymo  straipsniuose,  reguliuojančiuose  valstybines

socialinio  draudimo  našlių  ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam

(mirusiam)   asmeniui   nebuvo   paskirta  nukentėjusiųjų  asmenų

valstybinė  pensija,  nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį

laikoma,   kad   žuvusiam   (mirusiam)   asmeniui  priklausė  1,5

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

{#95KKAA1123 ;} Nr. 1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

{#19960711AA1484 ;} Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 

 

     15 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų

                    mokėjimas

 

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybines  pensijas skiria ir moka

Valstybinio   socialinio  draudimo  fondo  valdybos  teritoriniai

skyriai,  vadovaudamiesi  šiuo  įstatymu,  Valstybinių socialinio

draudimo  pensijų  įstatymu  ir  Valstybinių  socialinio draudimo

pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

     Nukentėjusiųjų  asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo

ir  pristatymo  išlaidos  valstybinio  socialinio draudimo fondui

apmokamos iš valstybės biudžeto.

     Nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinės   pensijos  skiriamos,

mokamos   ir  ginčai  dėl  šių  pensijų  nagrinėjami  Valstybinių

socialinio  draudimo  pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio   draudimo   pensijų   skyrimo  ir  mokėjimo  nuostatų

nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

     Nukentėjusiųjų   asmenų   valstybinės   pensijos   asmenims,

tapusiems   invalidais   dėl  1991  metų  sausio  11-13  dienomis

vykdytos  agresijos  ir  po  to  buvusių  įvykių bei šio įstatymo

nustatytais   atvejais   jų   tėvams,  sutuoktiniams  ir  vaikams

skiriamos  pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

pažymą,  rezistencijos  ir  pasipriešinimo  sovietinei okupacijai

veiksmų  dalyviams  bei  šio  įstatymo  nustatytais  atvejais  jų

tėvams,  sutuoktiniams  ir  vaikams  skiriamos  pateikus Lietuvos

gyventojų  genocido  ir  rezistencijos  tyrimo  centro  pažymą, o

asmenims,    Antrojo    pasaulinio   karo   metais   tarnavusiems

antihitlerinės   koalicijos   valstybių   veikiančiose  armijose,

partizanų  būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais

dalyvaujant  karo  veiksmuose  bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios   karinės   tarnybos  ar  karinių  mokymų  sovietinėje

armijoje  metu,  taip  pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar

mokymų  metu  -  atitinkamiems  šeimos  nariams  pateikus  Krašto

apsaugos ministerijos pažymą.

     Nukentėjusiųjų    asmenų   valstybinės   pensijos   mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

     Nukentėjusiųjų    asmenų   valstybinės   pensijos   gavėjui,

persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.

     Nukentėjusiųjų  asmenų  valstybinės  pensijos gavėjui mirus,

ši  pensija  išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį,

jei  ji  dar  nebuvo  išmokėta,  ir  dar  tokio  pat dydžio už du

mėnesius.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960711AA1484 ;} Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

 

 

     16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

     Šiame įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo

įsigaliojimo.  Nukentėjusiųjų   asmenų  valstybinės   našlių   ir

našlaičių pensijos  skiriamos tik  už asmenis,  mirusius  po  šio

įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

     Iki  šio   įstatymo  įsigaliojimo   nukentėjusiems  asmenims

paskirtos pensijos  perskaičiuojamos šio  įstatymo ir Valstybinių

socialinio  draudimo   pensijų  įstatymo   nustatyta  tvarka  bei

terminais.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FCAA1012 ;} Nr. 1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

 

_