Redaguota:1995 03 17

Pakeitimai:

 

     1.Parlamentas, Įstatymas

     Nr.1-801, priimtas 1995 02 21; Žin., 1995, Nr.18-406

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS

     SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR      

     KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR

     PAKEITIMO

 

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

               VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO,

 

       KRAŠTO APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ

 

                       VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

 

                            ĮSTATYMAS

 

 

                 1994 m. gruodžio 13 d. Nr.I-693

 

                             Vilnius

 

     1 straipsnis. Teisė gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo,

                   krašto apsaugos  ir prokuratūros  pareigūnų

                   ir  karių  valstybinę pensiją

 

     Teisę  gauti   vidaus  reikalų,  valstybės  saugumo,  krašto

apsaugos ir  prokuratūros pareigūnų  ir karių  valstybinę pensiją

(toliau   -    pareigūnų  ir karių  pensiją)  turi  šie  Lietuvos

Respublikos piliečiai:

     1) Vidaus  reikalų ministerijos,  policijos ir  kitų  vidaus

reikalų įstaigų  pareigūnai, vidaus  tarnybos dalinių karininkai,

liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

     2) tikrosios  krašto apsaugos  tarnybos karininkai, liktinės

tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

     3) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;     

     4) prokuratūros pareigūnai.(Toliau šie  asmenys   vadinami

pareigūnais ir kariais.)

     Teisę gauti  pareigūnų ir  karių valstybinę pensiją taip pat

turi šio   straipsnio  pirmojoje   dalyje išvardyti pareigūnai ir

kariai, kurie  būdami įtraukti  į  Vidaus  reikalų  ministerijos,

Valstybės  saugumo  departamento,  Krašto  apsaugos  ministerijos

kadrų rezervą,  dirba kitose  Lietuvos Respublikos ministerijose,

departamentuose, įstaigose ir organizacijose.

     Teisę gauti  pareigūnų ir  karių  invalidumo  pensijas  turi

tikrosios krašto  apsaugos  tarnybos  prievolininkai  (būtinosios

tarnybos kariai)  bei savanoriškosios  krašto  apsaugos  tarnybos

savanoriai,  tapę   invalidais  tarnybos   ar  mokymų   metu  dėl

priežasčių, susijusių  su tarnyba  ar  mokymais.  Šiems  asmenims

žuvus tarnybos  ar  mokymų  metu  dėl  priežasčių,  susijusių  su

tarnyba ar   mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines

našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.

 

 

     2  straipsnis.   Pareigūnų  ir   karių  valstybinių  pensijų

                   mokėjimo šaltinis

 

     Pareigūnų ir  karių valstybinės  pensijos ir  šiame įstatyme

numatyti jų   priedai mokami  iš  Lietuvos Respublikos  valstybės

biudžeto.

 

 

     3  straipsnis.   Pareigūnų  ir   karių  valstybinių

                   pensijų skyrimo   sąlygos

 

     Pareigūnų ir   karių  valstybinė  pensija skiriama ir mokama

išėjusiems iš   tarnybos šio  įstatymo 1  straipsnyje nurodytiems

pareigūnams ir kariams:

     1) ištarnavusiems  Lietuvos  Respublikos  vidaus    reikalų,

valstybės saugumo  ir krašto   apsaugos  sistemose 20  ir daugiau

metų;

     2)  ištarnavusiems  prokuratūroje  20  ir  daugiau  metų  ir

sukakusiems  Valstybinių  socialinio  draudimo  pensijų  įstatymo

nustatytą senatvės pensijos amžių;

     3) pripažintiems  invalidais dėl   priežasčių,  susijusių su

tarnyba;

     4) atleistiems  dėl sveikatos,  kai yra  žinybinės centrinės

medicinos   ekspertizės   komisijos  išvada,   arba pripažintiems

invalidais   dėl   priežasčių,   nesusijusių   su   tarnyba,   ir

ištarnavusiems Lietuvos  Respublikos  vidaus  reikalų,  valstybės

saugumo, krašto  apsaugos ar  prokuratūros sistemose 5 ir daugiau

metų;

     5) sukakusiems  įstatymų arba  statutų nustatytą išleidimo į

atsargą amžių  (jei toks  amžius nenustatytas - senatvės pensijos

amžių) ir  ištarnavusiems Lietuvos  Respublikos  vidaus  reikalų,

valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemose 5 ir

daugiau metų.

     Pareigūnams ir  kariams, dėl  pačių   kaltės  (jei  ta kaltė

neužtraukia baudžiamosios   atsakomybės)  pašalintiems iš  vidaus

reikalų,   valstybės   saugumo,  krašto  apsaugos ar prokuratūros

sistemų, valstybinė  pensija  skiriama  tik  tada,  kai  jie  yra

ištarnavę 20  ar daugiau  metų  ir  sukakę  įstatymų    nustatytą

išleidimo   į  atsargą  amžių  (jei  toks amžius  nenustatytas  -

senatvės pensijos amžių).

 

 

    4 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų rūšys

 

     Pagal  šį   įstatymą  skiriamos   šios  pareigūnų  ir  karių

valstybinės pensijos:

     1) už tarnybą;

     2) invalidumo;

     3) našlių ir našlaičių.

 

 

     5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

 

     Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių

valstybinę    pensiją,  nepraranda  teisės  į  kitas  valstybines

pensijas, jei įstatymai nenumato kitko.

     Pareigūnams ir  kariams, tuo  pat metu   įgijusiems  teisę į

pareigūnų ir  karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir

karių valstybinę  invalidumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų

pasirinkimu viena  iš šių  pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinė

našlių ir našlaičių pensija mokama kartu su pensija už tarnybą ar

invalidumo pensija.

 

 

     6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas

                   pensijai skirti

 

     Vidaus reikalų,  valstybės saugumo,  krašto  apsaugos    bei

prokuratūros sistemų  pareigūnams ir   kariams  į tarnybos  laiką

pensijai skirti įskaitomas:

     1) tarnybos  vidaus reikalų,  krašto  apsaugos,    valstybės

saugumo  bei   prokuratūros  sistemose  laikas  nuo  paskyrimo  į

pareigūno ar kario pareigas dienos;

     2)  darbo   įstaigose  bei  organizacijose    laikas,  jeigu

pareigūnai ar  kariai buvo nukreipti dirbti jose, būdami įtraukti

į Vidaus  reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar

Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą;

     3) nuteisto   pareigūno  ar   kario bausmės atlikimo laikas,

jeigu vėliau jis reabilituotas.

 

 

     7 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už   

                   tarnybą dydis

 

     Pareigūnų   ir   karių   valstybinė   pensija   už   tarnybą

apskaičiuojama   ir    mokama  pagal pensijos  mokėjimo    mėnesį

galiojantį pareigūnų  arba karių darbo užmokestį už tas pareigas,

kurias išeidamas   iš  tarnybos  turėjo pareigūnas ar karys. Į šį

užmokestį įskaitomas  pareiginis atlyginimas, taip pat priedai už

laipsnį, stažą   ir kategoriją,  kai šie priedai mokami  įstatymų

nustatyta tvarka.

     Už kiekvienus  tarnybos metus,  įskaitytus į  tarnybos laiką

pensijai skirti,  mokama po  1% šio  straipsnio pirmojoje  dalyje

nurodyto darbo užmokesčio.

     Atleistiems dėl  sveikatos (3  straipsnio pirmosios dalies 4

punktas) pareigūnams  ir kariams,  ištarnavusiems nuo  5  iki  10

metų, už  kiekvienus tarnybos  metus, įskaitytus į tarnybos laiką

pensijai skirti,   mokama po  2% šio straipsnio pirmojoje  dalyje

nurodyto darbo  užmokesčio, ištarnavusiems  nuo 10  iki 20 metų -

20% šio  darbo užmokesčio,  o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų

mokama šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio pensija.

 

 

     8  straipsnis.  Pareigūnų  ir  karių  valstybinė  invalidumo

                     pensija

 

     Pareigūnų ir  karių valstybinė  invalidumo pensija  skiriama

šio įstatymo  1 straipsnyje   nurodytiems pareigūnams ir kariams,

pripažintiems  invalidais.   Jei  invalidumas   atsirado      dėl

priežasčių, susijusių   su   tarnyba,  pensija skiriama nepaisant

invalidumo pripažinimo  laiko. Jei  invalidumas atsirado dėl kitų

priežasčių, pareigūnų  ir karių  valstybinė   invalidumo  pensija

skiriama tik tuo atveju, jei invalidumas atsirado tarnybos metu.

     Invalidumas  pripažįstamas   atsiradusiu   dėl   priežasčių,

susijusių su  tarnyba, jei  susirgimas, sužeidimas  ar    trauma,

sukėlę invalidumą,  įvyko tarnyboje.   Priežastinį   ryšį    turi

patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija.

     Invalidumo grupę  nustato Valstybinė  medicininės socialinės

ekspertizės komisija (VMSEK).

 

 

     9 straipsnis. Pareigūnų ir karių valstybinės invalidumo    

                   pensijos dydis

 

     Pareigūnų ir  karių  valstybinė  invalidumo  pensija  mokama

pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į

tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2% I grupės, 1% II grupės ir

0,5%   III    grupės  invalidams darbo užmokesčio,  nurodyto  šio

įstatymo 7 straipsnio pirmojoje dalyje.

     Jei invalidumas  pripažįstamas atsiradusiu  dėl  priežasčių,

susijusių su  tarnyba, ir  faktinis pareigūno arba kario tarnybos

laikas mažesnis   už  20   metų,  tarnybos laikas pensijai skirti

prilyginamas 20  metų. Jei  invalidumas pripažįstamas atsiradusiu

dėl   kitų    priežasčių,  pensija apskaičiuojama  pagal  faktinį

tarnybos laiką pensijai skirti.

     Tikrosios   krašto    apsaugos   tarnybos    prievolininkams

(būtinosios tarnybos kariams) bei savanoriškosios krašto apsaugos

tarnybos savanoriams,   tapusiems  invalidais tarnybos  ar mokymų

metu dėl  priežasčių, susijusių  su tarnyba  ar mokymais,  mokama

pareigūnų ir karių valstybinė invalidumo pensija:

     1) asmenims,  pripažintiems I ar II grupių invalidais, - 1,5

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I

grupės invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio priedas, jei jis nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto;

     2) asmenims,  pripažintiems III  grupės invalidais,  -  0,75

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

 

 

     10 straipsnis.  Pareigūnų  ir  karių  valstybinė  našlių  ir

                     našlaičių pensija

 

     Teisę  gauti   pareigūnų  ir   karių  valstybinę  našlių  ir

našlaičių   pensiją turi  mirusiojo (arba     nustatyta    tvarka

pripažinto mirusiu   ar nežinia  kur esančiu)  pareigūno ar kario

sutuoktinis bei   vaikai,   taip  pat  jiems  prilyginti asmenys,

nurodyti Valstybinių  socialinio draudimo  pensijų įstatymo 34 ir

35 straipsniuose.   Ši pensija  skiriama,  jei miręs  asmuo  buvo

įgijęs teisę   gauti pareigūnų  ir  karių valstybinę  pensiją  už

tarnybą arba  dėl invalidumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir

karių valstybinę  invalidumo pensiją,  arba vieną  iš šių pensijų

gavo.

     Pareigūnų ir  karių valstybinė  našlių ir  našlaičių pensija

apskaičiuojama  taip  pat  kaip  karių  ir  pareigūnų  valstybinė

invalidumo   pensija    I  grupės   invalidams, atsižvelgiant, ar

pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų

priežasčių. Taip  apskaičiuota pensija  skiriama turintiems teisę

gauti pareigūnų  ir karių  valstybinę našlių ir našlaičių pensiją

asmenims  Valstybinių   socialinio  draudimo   pensijų   įstatyme

nustatytomis dalimis.

     Mirus pareigūnui   ar  kariui,   gavusiam pareigūnų ir karių

valstybinę pensiją  už tarnybą arba invalidumo pensiją, našlių ir

našlaičių pensija  apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos

dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

     Vaikams, netekusiems  abiejų   tėvų, pareigūnų   ir    karių

valstybinės   našlaičių pensijos  dydį sudaro     suma,     gauta

apskaičiavus našlaičių   pensiją  už  kiekvieną  iš  mirusių tėvų

atskirai, jei abu tėvai buvo įgiję teisę gauti pareigūnų ir karių

valstybinę pensiją už tarnybą arba invalidumo pensiją.

     Tikrosios   krašto    apsaugos    tarnybos    prievolininkui

(būtinosios tarnybos  kariui) ar  savanoriškosios krašto apsaugos

tarnybos savanoriui mirus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių,

susijusių su   tarnyba ar  mokymais, skiriama našlių ir našlaičių

pensija šio  straipsnio pirmojoje-ketvirtojoje  dalyse  nustatyta

tvarka.  Ji   apskaičiuojama  kaip   nustatyta  šio   įstatymo  9

straipsnio  trečiojoje   dalyje  pareigūnų  ir  karių  valstybinė

invalidumo pensija I ir II grupės invalidams.

 

 

     11  straipsnis.   Pensijos   mokėjimas   tarnaujantiems   ir

                       dirbantiems pensininkams

 

     Tarnaujantiems pareigūnams  ir kariams  valstybinės pensijos

nemokamos, išskyrus našlių pensijas.

     Pareigūnų ir  karių   valstybinės   pensijos   išėjusiems iš

tarnybos pareigūnams  ir kariams  mokamos šio  įstatymo nustatytų

dydžių, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

     Pensininkams,  gaunantiems  visišką  valstybės    išlaikymą,

pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos.

 

 

     12  straipsnis.   Pareigūnų  ir  karių  valstybinių  pensijų

                       skyrimas

 

     Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria

ir   moka   Vidaus   reikalų   ministerija,   Valstybės   saugumo

departamentas,     Krašto  apsaugos   ministerija  ar  Generalinė

prokuratūra   pagal  tai,  kurioje  iš  šių  institucijų pensijos

gavėjas tarnavo paskiausiai.

     Skirdamos ir  mokėdamos karių  ir   pareigūnų    valstybines

pensijas šio  straipsnio pirmojoje  dalyje nurodytos institucijos

vadovaujasi šiuo  įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir

pareigūnų valstybinių  pensijų skyrimo  bei  mokėjimo  nuostatais

(toliau - Nuostatai).

     Kreiptis dėl  pensijos paskyrimo  galima prieš tris mėnesius

iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo

arba  bet   kuriuo  metu  po  teisės  gauti  pareigūno  ar  kario

valstybinę pensiją atsiradimo.

     Kreipiantis   dėl   pensijos,   privaloma   pateikti   visus

Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

     Šio straipsnio  pirmojoje dalyje  nurodytos institucijos per

Nuostatuose   nustatytą   laiką  privalo  priimti sprendimą  apie

pensijos paskyrimą   arba  apie  atsisakymą ją paskirti  ir  apie

sprendimą pranešti   pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti  pensiją,

privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

     Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytos institucijos  sprendimu, jis  turi teisę  šį  sprendimą

apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo

sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

 

 

     13  straipsnis.  Pareigūnų  ir  karių  valstybinės  pensijos

                      skyrimo ir mokėjimo terminai

 

     Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo

teisės į  pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12

mėnesių iki  dokumentų   pensijai    skirti  gavimo  atitinkamoje

institucijoje dienos.

     Pareigūnų ir  karių valstybinės pensijos skiriamos iki gyvos

galvos   arba  laikotarpiui,  kuriuo  pensijos  gavėjas pagal  šį

įstatymą turi teisę gauti paskirtą pensiją.

     Nuteistiems   už tyčinių  nusikaltimų padarymą      asmenims

pareigūnų ir  karių valstybinė  pensija neskiriama,  o paskirtoji

pensija nebemokama.

     Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims

už mirties mėnesį, jei dar nebuvo išmokėta, ir dar už du mėnesius

tokio dydžio, kokia ji buvo mirties mėnesį.

 

 

     14 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

 

     Jei pareigūnui  arba kariui,   kuriam paskirta  pareigūnų ir

karių valstybinė  invalidumo pensija, po jos paskyrimo pakeičiama

invalidumo grupė,   pensija turi  būti  paskirta iš  naujo  pagal

naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už

12 mėnesių  iki    dokumentų     pensijai perskaičiuoti    gavimo

atitinkamoje institucijoje dienos.

 

 

     15 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus nuolat gyventi

                    į užsienį

 

     Pensininkui,   persikėlusiam nuolat  gyventi į      užsienį,

paskirtoji pareigūnų  ir  karių  valstybinė  pensija  už  tarnybą

siunčiama ten,  kur šis   asmuo gyvena,  jei išvykusio pensininko

tarnybos Lietuvoje   laikas pensijai  skirti ne mažesnis kaip  15

metų.

     Kitais atvejais  pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį

tokio dydžio,  kokia  ji  buvo  išvykimo  mėnesį,  ir  toliau  ji

nebemokama.

 

 

    16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

     Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar

prokuratūros sistemų   pareigūnus ir  karius, pareigūnų ir  karių

valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

     Pareigūnų ir  karių valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

pagal šį  įstatymą skiriamos  tik už  asmenis,  mirusius  po  šio

įstatymo įsigaliojimo.

     Asmenims, priimtiems  tarnauti Lietuvos  Respublikos  vidaus

reikalų, valstybės  saugumo,  krašto  apsaugos  bei  prokuratūros

pareigūnais  ir   kariais,  tarnybos   laikui   pensijai   skirti

prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo:

     1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose,

pasienio tarnyboje,  vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus

tarnybą naikintojų  būriuose ir  batalionuose) laikas  - Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     2) darbo  policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos, Lietuvos

Respublikos valstybės  saugumo, krašto  apsaugos ir  prokuratūros

sistemose  laikas  Darbo  sutarties  įstatymo  pagrindais,  jeigu

vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

     3) darbo  laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės

apsaugos  padalinių  vadovais,      gaisrininkais,  gaisrininkais

vairuotojais Darbo   sutarties įstatymo pagrindais, jeigu  vėliau

šie darbuotojai  buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos

pareigūnais;

     4) viena  tarnybos diena  Krašto    apsaugos    departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991

m. rugpjūčio 23 d. įskaitoma kaip trys tarnybos dienos;

     5) pareigūnams   ir  kariams,  pradėjusiems  tarnauti krašto

apsaugos sistemoje  iki 1991  m. gruodžio  31 d.,  - 80%  iki šio

laiko turėto darbo stažo;

     6) mokymosi  aukštosiose,    specialiosiose      vidurinėse,

aukštesniosiose Lietuvos  Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo bei  karo mokyklose  laikas. Mokymosi  analogiškose  kitų

valstybių mokyklose  laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką

pensijai  skirti   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  nustatyta

tvarka. Į  tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė

mokymosi kitose  aukštosiose, aukštesniosiose  ir  specialiosiose

vidurinėse mokyklose  laiko,  jei  jas  baigę  asmenys  iš  karto

paskirti pareigūnais.

     Į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos

laiką pensijai  skirti įskaitomas  ištarnautas laikas,  numatytas

Lietuvos Respublikos   valstybės saugumo departamento įstatymo 28

straipsnyje.

     Apskaičiuojant pareigūnų  ir karių  valstybines pensijas, už

iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusius tarnybos metus, įskaitytus

į tarnybos   laiką  pensijai  skirti,  šio įstatymo 7  straipsnio

antrojoje bei  trečiojoje dalyse, taip pat 9 straipsnio pirmojoje

dalyje  nurodyti   procentai  didinami   1,8  karto.  Prilyginant

tarnybos laiką  20 metų  pagal šio  įstatymo 9 straipsnio antrąją

dalį, ši  taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki šio

įstatymo įsigaliojimo.

     Pensininkams, neturintiems   kitų pajamų,  išskyrus pensiją,

prie pareigūnų  ir karių  valstybinės pensijos už tarnybą mokamas

valstybinės socialinio  draudimo bazinės pensijos dydžio priedas,

iki jie  įgys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Po 2005  m. sausio  1 d.  šis priedas  mokamas tik  pensininkams,

išėjusiems  į   pensiją  iki  šios  datos.  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė iki  šio termino  privalo parengti pareigūnų ir karių,

išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą.

     Lietuvos   Respublikos    Vyriausybės    nustatyta    tvarka

ištarnavusiems ne  mažiau kaip  30 metų  ir    tebetarnaujantiems

pareigūnams ir  kariams gali  būti skiriama ir mokama valstybinės

socialinio draudimo  bazinės  pensijos dydžio pareigūnų ir  karių

valstybinė pensija iki 2005 m. sausio 1 dienos.

     Pareigūnams ir  kariams, kuriems     iki    šio     įstatymo

įsigaliojimo buvo  paskirta kurios  nors rūšies pensija, išskyrus

maitintojo  netekimo,   taikoma   tokia   paskirtosios   pensijos

perskaičiavimo tvarka:

     1) apskaičiuojama  valstybinė  socialinio  draudimo  pensija

pagal Valstybinių  socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą

tvarką naujai  skiriamoms pensijoms.  Ši  pensija  apskaičiuojama

perskaičiavimo metu arba kai pareigūnui ar kariui atsiranda teisė

gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;

     2) apskaičiuojama  pareigūnų  ir  karių  valstybinė  pensija

pagal šį   įstatymą  (su    šio  straipsnio  septintojoje  dalyje

nurodytu priedu);

     3) jei  šio straipsnio  devintosios dalies  1 ir 2 punktuose

nurodytų pensijų  suma didesnė  už pareigūno  ar kario valstybinę

pensiją, gautą  1994 metų  gruodžio mėnesį,  arba  už  500  litų,

skiriamos  ir   toliau  mokamos  abi  apskaičiuotosios  pensijos.

Priešingu atveju pareigūnui arba kariui mokama 1994 metų gruodžio

mėnesio  dydžio   pensija,  bet  ne  daugiau  kaip  500  litų  ir

neindeksuojama    bei    niekaip     kitaip    nedidinama.    Abi

apskaičiuotosios  pensijos   indeksuojamos   įstatymų   nustatyta

tvarka. Kai  jų suma  ima viršyti  pareigūno ar  kario valstybinę

pensiją,  gautą   1994  metų  gruodžio  mėnesį,  arba  500  litų,

skiriamos ir  toliau mokamos  abi apskaičiuotosios pensijos ir jų

dydis neribojamas.  Apskaičiuotoji valstybinė socialinio draudimo

pensija mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

     Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius

iki šio  įstatymo įsigaliojimo,  mokamos toliau  ir indeksuojamos

kartu ir  tiek pat  kaip valstybinė  socialinio  draudimo  bazinė

pensija.   Šios    pensijos  mokamos anksčiau galiojusia  tvarka,

įtvirtinta Nuostatuose.

     Pensijos turi  būti perskaičiuotos  ne vėliau  kaip per tris

mėnesius   nuo   šio  įstatymo  įsigaliojimo.  Iki perskaičiavimo

mokamos paskutinį   mėnesį iki  šio įstatymo įsigaliojimo buvusio

dydžio pensijos.

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_