Suvestinė redakcija nuo 2010-11-14 iki 2014-02-27
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 137-5998, i. k. 1091100NUTA00001480
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL viešojo ir privaTAUS sektorių partnerystės
2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1480
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127; 2009, Nr. 77-3164) 152 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 92-2141; 2003, Nr. 70-3163; 2006, Nr. 82-3251; 2009, Nr. 77-3167) 281 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2008, Nr. 117-4442; 2009, Nr. 85-3576) 22 straipsnio 15 punktu bei 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (pridedama).
2. Sudaryti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisiją (toliau – Komisija):
Ministro Pirmininko kancleris (Komisijos pirmininkas);
finansų viceministras (Komisijos pirmininko pavaduotojas);
Ministro Pirmininko tarnybos atstovas;
Finansų ministerijos atstovas;
Susisiekimo ministerijos atstovas;
Ūkio ministerijos atstovas;
Teisingumo ministerijos atstovas;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas;
viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovas.
3. Nustatyti, kad Komisija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl centrinės valdžios viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo.
6. Pavesti Finansų ministerijai:
6.1. patvirtinti:
6.1.1. Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo eigą teikimo Finansų ministerijai taisykles;
7. Pavesti Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Ūkio ministerijai, Teisingumo ministerijai, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai skirti į Komisiją savo atstovus ir apie tai pranešti Ministro Pirmininko tarnybai.
8. Siūlyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus įgyvendinančioms institucijoms dėl metodinės ir konsultacinės pagalbos rengiant ir įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus kreiptis į viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą.
9. Šis nutarimas ir juo patvirtintos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės netaikomi Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme numatyto strateginio investuotojo parinkimui Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ir koncesijos suteikimui Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme nustatytai projekto įgyvendinimo bendrovei.
Papildyta punktu:
Nr. 1535, 2009-11-23, Žin., 2009, Nr. 141-6227 (2009-11-28), i. k. 1091100NUTA00001535
10. Šis nutarimas įsigalioja 2010 m. sausio 1 dieną.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 1535, 2009-11-23, Žin., 2009, Nr. 141-6227 (2009-11-28), i. k. 1091100NUTA00001535
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. lapkričio 11 d.
nutarimu Nr. 1480
VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – partnerystė) projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja partnerystės projektų rengimą, vertinimą, įgyvendinimą, partnerystės procese dalyvaujančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę bei rizikos paskirstymą tarp partnerystės projekto šalių.
2. Taisyklėmis vadovaujasi viešojo sektoriaus subjektai, turintys teisę sudaryti valdžios ir privataus subjektų partnerystės bei koncesijų sutartis.
3. Partnerystės projektas, įgyvendinamas kaip informacinės visuomenės plėtros investicijų projektas, turi būti suderintas su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1587, 2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6799 (2010-11-13), i. k. 1101100NUTA00001587
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Finansų ministerijos išvada – Finansų ministerijos raštu pateikiamas partnerystės projekto finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių vertinimas, kai partnerystės projektas yra įgyvendinamas remiantis valdžios ir privataus subjektų partneryste, arba Finansų ministerijos raštu pateikiamas pritarimas ar nepritarimas partnerystės projekto finansinėms sąlygoms, kai partnerystės projektas yra įgyvendinamas suteikiant koncesiją.
Galimybių studija – detali techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė investicijų projekto įgyvendinimo remiantis partneryste analizė.
Partnerystės projektas – investicijų projektas, įgyvendinamas remiantis partneryste.
Partnerystės projektą įgyvendinanti institucija – valdžios subjektas, kai investicijų projektas yra įgyvendinamas remiantis valdžios ir privataus subjektų partneryste, arba suteikiančioji institucija, kai investicijų projektas yra įgyvendinamas pagal koncesijos sutartį.
Partnerystės sutartis – valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis arba koncesijos sutartis.
Pirkimai – paslaugų ir darbų pirkimas, vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), kai investicijų projektas yra įgyvendinamas remiantis valdžios ir privataus subjektų partneryste, arba koncesijos suteikimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 92-2141; 2003, Nr. 70-3163), kai investicijų projektas yra įgyvendinamas suteikiant koncesiją.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041) vartojamas sąvokas.
II. CENTRINĖS VALDŽIOS PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ RENGIMAS, TEIKIMAS, VERTINIMAS IR SPRENDIMŲ DĖL PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PRIĖMIMAS
5. Centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į institucijos strateginiuose veiklos planuose numatytus prioritetus, inicijuoja investicijų projektą ir parengia investicijų projekto galimybių studiją, kurioje, be kitų galimų investicijų projekto įgyvendinimo būdų, analizuojamas partnerystės taikymo investicijų projektui įgyvendinti tikslingumas.
6. Galimybių studijoje nurodoma:
6.3. duomenys apie privačiam subjektui perduotiną veiklą ir naujai sukurtiną ir (ar) privačiam subjektui perduotiną valdyti ir naudoti turtą (naujai kuriamo turto techninės sąlygos, perduodamo valdyti ir naudoti turto pavadinimas, turto teisinis statusas, turto perdavimo valdyti ir naudoti būdas ir kt.);
6.4. investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvų analizė (įgyvendinimo būdai ir trukmė; numatomų sąnaudų ir naudos analizė; reikalingos lėšos ir investicijos, siūlomi finansavimo šaltiniai; investicijų projekto rizika, siūlomo jos paskirstymo tarp investicijų projekto šalių, atlikto vadovaujantis Rizikos paskirstymo tarp viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto šalių tvarkos aprašu (priedas), duomenys);
7. Remdamasi galimybių studijoje rekomenduota investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva, centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija parengia partnerystės projektą ir jame nurodo:
7.3. partnerystės projekto poreikio pagrindimą (laukiama nauda bei socialinis ir ekonominis poveikis);
7.4. partnerystės projekto apimtį (pagal partnerystės sutartį privačiam subjektui perduodama veikla ir partnerystės sutarties laikotarpis; duomenys apie naujai sukurtiną ir (ar) privačiam subjektui perduodamą valdyti ir naudoti turtą, reikalingą partnerystės projektui įgyvendinti);
7.5. numatomą partnerystės projekto vertę (partnerystės projektui įgyvendinti reikalingos lėšos ir investicijos bei kitos finansinės sąlygos);
7.6. partnerystės projekto finansavimo šaltinius ir numatomą partnerystės projektą įgyvendinančios institucijos privačiam subjektui mokamo atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką;
7.7. partnerystės projekto riziką ir siūlomo jos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių, atlikto vadovaujantis Rizikos paskirstymo tarp viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto šalių tvarkos aprašu (priedas), duomenis;
8. Centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija parengtą galimybių studiją ir partnerystės projektą kartu su prašymu pateikti išvadą dėl siūlomo įgyvendinti partnerystės projekto finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių teikia Finansų ministerijai.
9. Jeigu centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija yra įstaiga, pavaldi Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar ministerijai, teikiamus dokumentus, nurodytus Taisyklių 8, 13, 20, 22, 23 ir 24 punktuose, ji suderina atitinkamai su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar ministerija.
10. Finansų ministerija per 30 darbo dienų nuo Taisyklių 8 punkte nurodytų dokumentų gavimo pagal kompetenciją įvertina partnerystės projekte nurodytas finansines sąlygas ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenis ir teikia savo išvadą centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančiai institucijai. Šiame punkte nustatytas 30 darbo dienų terminas gali būti pratęsiamas, atsižvelgiant į Taisyklių 12 punkto nuostatas.
11. Finansų ministerijos išvadoje nurodoma:
11.1. partnerystės projekto įgyvendinimo finansinės galimybės (galimybė atlikti mokėjimus privačiam subjektui);
11.2. rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių priimtinumas ir tinkamumas, galima jos įtaka valstybės finansiniams rodikliams;
12. Finansų ministerija turi teisę prašyti centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančios institucijos raštu pateikti papildomą informaciją (duomenis, dokumentus ir pan.), kuri gali turėti įtakos Finansų ministerijos išvadai. Jeigu per 14 darbo dienų centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija nepateikia prašomos informacijos, Finansų ministerija išvados neteikia ir grąžina partnerystės projektą ir galimybių studiją juos pateikusiai centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančiai institucijai. Šiame punkte nustatytas 14 darbo dienų terminas, atsižvelgiant į centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančios institucijos prašymą, gali būti pratęsiamas, tačiau negali būti ilgesnis nei 28 darbo dienos.
13. Centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija Finansų ministerijos išvadą kartu su siūlomu įgyvendinti partnerystės projektu ir galimybių studija teikia Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijai (toliau – Komisija). Šiame punkte nurodyti dokumentai Komisijai neteikiami, jeigu yra gauta Finansų ministerijos išvada, kurioje nepritariama partnerystės projekto finansinėms sąlygoms, kai partnerystės projektą siūloma įgyvendinti suteikiant koncesiją.
14. Komisija nagrinėja Taisyklių 13 punkte nurodytus dokumentus ir savo darbo reglamente nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymą dėl partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumo. Finansų ministerija apie Komisijos siūlymą per 5 darbo dienas praneša centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančiai institucijai.
15. Jeigu Komisija pateikia siūlymą pritarti partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumui, centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija rengia sprendimo dėl partnerystės projekto įgyvendinimo projektą ir kartu su partnerystės projektu, Komisijos siūlymu ir Finansų ministerijos išvada teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
16. Jeigu Komisija pateikia siūlymą nepritarti partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumui arba Finansų ministerija pateikia išvadą, kurioje nepritariama partnerystės projekto finansinėms sąlygoms, kai partnerystės projektą siūloma įgyvendinti suteikiant koncesiją, toks partnerystės projektas nėra įgyvendinamas.
18. Sprendimą dėl partnerystės projekto, pagal kurį valstybės turtiniai įsipareigojimai yra didesni kaip 200 mln. litų, įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl partnerystės projekto įgyvendinimo nurodoma:
19.7. duomenys apie naujai sukurtiną ir (ar) privačiam subjektui perduodamą valdyti ir naudoti turtą, reikalingą partnerystės projektui įgyvendinti;
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą dėl partnerystės projekto įgyvendinimo, centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija vykdo pirkimus, reikalingus partnerystės projektui įgyvendinti, parengia partnerystės sutarties projektą ir teikia jį Finansų ministerijai.
21. Finansų ministerija per 30 darbo dienų nuo partnerystės sutarties projekto gavimo pagal kompetenciją įvertina partnerystės sutarties projekte nurodytas finansines sąlygas ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenis ir teikia išvadą centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinančiai institucijai:
21.1. jeigu partnerystės sutarties projekte nurodytos finansinės sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl partnerystės projekto įgyvendinimo nustatytas sąlygas, o rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenys atitinka teiktą pagal Taisyklių 10 punktą Finansų ministerijos išvadą, Finansų ministerija pritaria pateiktam partnerystės sutarties projektui. Tokiu atveju centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija pasirašo partnerystės sutartį su privačiu subjektu ir įgyvendina partnerystės projektą;
21.2. jeigu partnerystės sutarties projekte nurodytos finansinės sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl partnerystės projekto įgyvendinimo nustatytų sąlygų arba rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenys neatitinka teiktos pagal Taisyklių 10 punktą Finansų ministerijos išvados, Finansų ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 10–12 punktais, rengia išvadą dėl pasikeitusių partnerystės projekto sąlygų.
22. Centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija Finansų ministerijos išvadą dėl pasikeitusių partnerystės projekto sąlygų kartu su patikslintu partnerystės projektu ir dokumentu, kuriame nurodomos pasikeitusios partnerystės projekto sąlygos ir šiuos pasikeitimus lėmusios priežastys, teikia Komisijai, o ši, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, teikia siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
23. Jeigu Komisija pateikia siūlymą pritarti pasikeitusio partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumui, centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija rengia sprendimo dėl partnerystės projekto įgyvendinimo pakeitimo projektą ir kartu su patikslintu partnerystės projektu bei dokumentu, kuriame nurodomos pasikeitusios partnerystės projekto sąlygos ir šiuos pasikeitimus lėmusios priežastys, Komisijos siūlymu ir Finansų ministerijos išvada teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tokiu atveju partnerystės sutartis pasirašoma ir partnerystės projektas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimo dėl partnerystės projekto įgyvendinimo pakeitimą.
24. Jeigu Komisija pateikia siūlymą nepritarti pasikeitusio partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumui, centrinės valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija teikia Finansų ministerijai patikslintą partnerystės sutarties projektą, kuris vertinamas vadovaujantis Taisyklių 21–23 punktais, arba nutraukia pirkimus.
III. VIETOS VALDŽIOS PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ RENGIMAS, TEIKIMAS, VERTINIMAS IR SPRENDIMŲ DĖL PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PRIĖMIMAS
25. Vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi savo nustatyta investicijų projektų inicijavimo ar planavimo tvarka, inicijuoja investicijų projektą ir parengia investicijų projekto galimybių studiją. Joje, be kitų galimų investicijų projekto įgyvendinimo būdų, analizuojamas partnerystės taikymo investicijų projektui įgyvendinti tikslingumas. Vietos valdžios investicijų projekto galimybių studijai taikomi Taisyklių 6 punkte nustatyti reikalavimai.
26. Parengusi galimybių studiją, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija jos pagrindu pagal Taisyklių 7.1–7.8 punktų nuostatas rengia partnerystės projektą.
27. Vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija parengtą galimybių studiją ir partnerystės projektą kartu su prašymu pateikti nuomonę dėl siūlomo įgyvendinti partnerystės projekto finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių teikia Finansų ministerijai.
28. Finansų ministerija Taisyklių 10 punkte nurodytais terminais pagal kompetenciją įvertina partnerystės projekte nurodytas finansines sąlygas ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenis ir teikia atskirąją nuomonę vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinančiai institucijai.
29. Vietos vadžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija Finansų ministerijos atskirąją nuomonę kartu su siūlomu įgyvendinti partnerystės projektu ir sprendimo dėl partnerystės projekto tikslingumo projektu teikia savivaldybės tarybai. Sprendimo dėl partnerystės projekto tikslingumo projekte pateikiami Taisyklių 19.1–19.8 punktuose nurodyti duomenys.
30. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl partnerystės projekto tikslingumo, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija teikia savivaldybės tarybai tvirtinti partnerystės projekto pirkimų sąlygas, pagrindines partnerystės sutarties sąlygas ir pirkimų būdą, kai partnerystės projektas įgyvendinamas taikant valdžios ir privataus subjektų partnerystę, arba nustatyti konkurso etapus, kai partnerystės projektas įgyvendinamas suteikiant koncesiją.
31. Savivaldybės tarybai patvirtinus Taisyklių 30 punkte nurodytus duomenis, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija vykdo pirkimus, reikalingus partnerystės projektui įgyvendinti, parengia partnerystės sutarties projektą ir teikia jį savivaldybės tarybai.
32. Jeigu savivaldybės taryba pritaria pateiktam partnerystės sutarties projektui, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija pasirašo partnerystės sutartį su privačiu subjektu ir įgyvendina partnerystės projektą.
33. Jeigu savivaldybės taryba nepritaria pateiktam partnerystės sutarties projektui, vietos valdžios partnerystės projektą įgyvendinanti institucija teikia savivaldybės tarybai patikslintą partnerystės sutarties projektą arba nutraukia pirkimus.
IV. PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
36. Partnerystės projektą įgyvendinanti institucija prižiūri ir kontroliuoja partnerystės projekto įgyvendinimą.
37. Ginčai dėl partnerystės projekto įgyvendinimo sprendžiami partnerystės sutartyje nustatyta tvarka.
V. ATSAKOMYBĖ IR PARTNERYSTĖS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ BEI APSKAITA
39. Partnerystės projektą įgyvendinanti institucija atsako už:
39.2. investicijų projekto galimybių studijos, partnerystės projekto ir partnerystės sutarties parengimą ir šiuose dokumentuose nurodomų duomenų pagrįstumą;
40. Partnerystės projektą įgyvendinanti institucija informaciją apie partnerystės projekto įgyvendinimo eigą teikia Finansų ministerijai, vadovaudamasi finansų ministro įsakymu patvirtintomis Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo eigą teikimo Finansų ministerijai taisyklėmis.
41. Finansų ministerija:
41.1. atsako už partnerystės projekto ir partnerystės sutarties finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenų įtakos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų galimybėms įvertinimą; rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių priimtinumo bei tinkamumo ir įtakos valstybės finansiniams rodikliams įvertinimą;
41.2. kaupia, sistemina, saugo ir tvarko gautą informaciją apie partnerystės projektų įgyvendinimo eigą;
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės
projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių
priedas
RIZIKOS PASKIRSTYMO TARP VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS PROJEKTO ŠALIŲ TVARKOS APRAŠAS
I . BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rizikos paskirstymo tarp viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto šalių tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato pagrindines viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – partnerystė) projektų rizikos rūšis, rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių principus ir rizikos paskirstymo įtaką valdžios sektoriaus deficito bei skolos rodikliams.
2. Tvarkos aprašu vadovaujasi viešojo sektoriaus subjektai, turintys teisę sudaryti partnerystės sutartis, rengdami partnerystės projektų galimybių studijas, partnerystės projektus ir sudarydami partnerystės sutartis.
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Rizika – tikimybė, kad tam tikras įvykis neigiamai paveiks partnerystės projekto įgyvendinimą.
Rizikos paskirstymo matrica – lentelė, kurioje nurodoma nustatyta partnerystės projekto rizika, rizikos tikimybė ir jos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių bei valdymo duomenys.
Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse vartojamas sąvokas.
II. RIZIKOS PASKIRSTYMO TARP PARTNERYSTĖS PROJEKTO ŠALIŲ PRINCIPAI
4. Pagrindinis rizikos paskirstymo principas – rizika priskiriama tai partnerystės projekto šaliai, kuri mažiausiomis sąnaudomis geriausiai sugeba ją valdyti.
5. Rizika, kuri negali būti priskiriama tik vienai partnerystės projekto šaliai, pasidalijama tarp abiejų partnerystės projekto šalių.
6. Nustačius galimą riziką, ji priskiriama partnerystės projekto šalims ir sudaroma rizikos paskirstymo matrica. Jeigu rizika yra priskiriama abiem partnerystės projekto šalims, rizikos paskirstymo matricoje nurodoma, kokią dalį tokios rizikos prisiima kiekviena partnerystės projekto šalis.
III. PAGRINDINĖS RIZIKOS RŪŠYS
8. Pagrindinės rizikos rūšys:
8.1. statybos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką naujai sukuriamo ar privačiam subjektui perduodamo valdyti ir naudoti turto projektavimo, statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų vertės, sąnaudų ir terminų pasikeitimams, atsirandantys dėl:
8.1.5. techninės specifikacijos netikslumų ar projektinės dokumentacijos neatitikties partnerystės projekto tikslams;
8.1.9. naujų technologijų atsiradimo ar naujų technologijų panaudojimo partnerystės projektui įgyvendinti;
8.1.10. neigiamų fizinių ir teisinių sąlygų, darančių įtaką turto vertės ar jo naudingumo sumažėjimui;
8.2. tinkamumo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką paslaugų teikimui, paslaugų kokybės ir kiekybės reikalavimams, atsirandantys dėl:
8.2.3. teikiamų paslaugų neatitikties saugumo ar kitiems privalomiems reikalavimams (higienos, sanitarijos ir kt.);
8.3. paklausos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką teikiamų paslaugų poreikiui ir paklausai, atsirandantys dėl:
8.4. politinė rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su politinės aplinkos pasikeitimais, darantys įtaką partnerystės projekto įgyvendinimui;
8.5. teisinės aplinkos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su teisės aktų pasikeitimu, licencijų ir patentų galiojimu, sutarčių nevykdymu, teismo procesais;
8.6. makroekonominė rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su valstybės ekonomine situacija: infliacija, palūkanų normų pasikeitimais, valiutų kursų svyravimais, ūkio augimo tempais, demografiniais, mokesčių pasikeitimais;
8.7. kainų reguliavimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką paslaugų tarifų nustatymo tvarkos pasikeitimams, dėl kurių keičiasi partnerystės projekto įgyvendinimo sąnaudos, nustatytos partnerystės sutarties šalių teisės ir pareigos;
8.8. pajamų rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką už teikiamas paslaugas gaunamų pajamų dydžiui, atsirandantys dėl:
8.9. nenugalimos jėgos (force majeure) rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, atsirandantys dėl aplinkybių, kurių neįmanoma kontroliuoti, protingai numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui;
8.10. ginčų sprendimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su sąlygomis, darančiomis įtaką veiksmingam ginčų sprendimui;
8.11. aplinkos apsaugos rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, atsirandantys dėl:
8.12. turto perdavimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, atsirandantys dėl:
8.12.1. informacijos apie perduodamo turto būklę prieš perduodant jį valdyti ir naudoti tinkamumo bei šios informacijos prieinamumo stokos;
IV. RIZIKOS PASKIRSTYMO TARP PARTNERYSTĖS PROJEKTO ŠALIŲ ĮTAKA VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO IR SKOLOS RODIKLIAMS
10. Nustatant partnerystės projekto, įgyvendinamo taikant valdžios ir privataus subjektų partnerystę, rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių įtaką valdžios sektoriaus deficito ir skolos rodikliams, vadovaujamasi Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) 2004 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 18/2004 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“.
11. Partnerystės projekto, įgyvendinamo suteikiant koncesiją, rizikos paskirstymui tarp partnerystės projekto šalių netaikomos Tvarkos aprašo 13 punkto nuostatos. Tokio partnerystės projekto rizikos paskirstymo matricoje, be Tvarkos aprašo 8 punkte išvardytų rizikos rūšių, nurodoma visa kita su koncesijos veikla susijusi rizika ir vertinama, ar rizikos paskirstymas atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytą koncesijos sąvoką, kad koncesininkas prisiima visą arba didžiąją dalį su vykdytina veikla susijusios rizikos.
12. Nustatant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto rizikos paskirstymo tarp valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto šalių įtaką valdžios sektoriaus deficito ir skolos rodikliams, atsižvelgiama į tris esmines rizikos rūšis, nurodytas Tvarkos aprašo 8.1–8.3 punktuose.
13. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto šalis prisiima didžiąją rizikos dalį, kai jai priskiriama Tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodyta rizikos rūšis (statybos rizika) ir viena iš Tvarkos aprašo 8.2 arba 8.3 punktuose nurodytų rizikos rūšių (tinkamumo arba paklausos rizika).
14. Jeigu didžioji dalis rizikos priskiriama privačiam subjektui, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis yra laikoma veiklos nuomos sutartimi. Pagal šią sutartį sukurtas ar perduotas valdyti ir naudoti turtas neįtraukiamas į valdžios subjekto apskaitos balansą, o valdžios sektoriaus deficito rodikliams turi įtakos tik einamaisiais metais mokėtinos sumos.
15. Jeigu didžioji dalis rizikos priskiriama valdžios subjektui, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis yra laikoma finansinės nuomos sutartimi. Pagal šią sutartį sukurto turto vertė ar perduoto valdyti ir naudoti turto vertės padidėjimas įtraukiamas į valdžios subjekto apskaitos balansą, o pagal tokią sutartį prisiimti valdžios subjekto finansiniai įsipareigojimai didina valdžios sektoriaus deficitą ir skolą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1535, 2009-11-23, Žin., 2009, Nr. 141-6227 (2009-11-28), i. k. 1091100NUTA00001535
Dėl įgaliojimų suteikimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1480 "Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės" papildymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1587, 2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6799 (2010-11-13), i. k. 1101100NUTA00001587
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1480 "Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės" pakeitimo