Nutarimas paskelbtas: Žin., 2002, Nr. 54-2130

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

NUTARIMAS

DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 43 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

 

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokyklų tobulinimo programą;

1.2. švietimo įstaigų, dalyvausiančių Mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašą pagal renovavimo eiliškumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 53, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

 

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kasmet tvirtinti renovuojamų mokyklų skaičių, atsižvelgiant į tam skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos lėšas.

3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus, numatyti lėšas Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti.

4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Brazauskas

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                            Algirdas Monkevičius

________________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

 

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios programos pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti bendrojo lavinimo mokyklų (pagrindinių ir vidurinių) V–X klasių moksleivių mokymą, jų mokymosi aplinką. Programa yra ilgalaikė ir apima visą bendrojo lavinimo sistemą. Daugelis šios programos priemonių skirta pagrindinio ugdymo programas teikiančioms švietimo įstaigoms, nes geras pagrindinis išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų. Pagrindinėje mokykloje įgyjami ne tik išsilavinimo pagrindai, bet ir formuojamos vertybinės nuostatos, brandinamas atsakomybės jausmas, gebėjimas apsispręsti ir pasirinkti tolesnį mokymosi kelią.

Švietimo ir mokslo ministerija siekia visokeriopai stiprinti iki šiol dėmesio stokojusias pagrindines mokyklas bei pagrindinį ugdymą vidurinėse mokyklose.

2. Šios programos paskirtis – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas:

2.1. ugdyti mąstančias, kūrybingas asmenybes;

2.2. ugdymą grįsti sisteminiu ir loginiu mąstymu, savarankišku moksleivių darbu;

2.3. garantuoti saugų kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklą;

2.4. sutvarkyti mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą;

2.5. patikslinti mokyklų tinklo pertvarkos projektus;

2.6. lanksčiai, atsižvelgiant į būtinas reikmes, vykdyti mokyklų tinklo optimizavimą;

2.7. laipsniškai atsisakyti mokyklų pamainingumo;

2.8. sparčiau vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą;

2.9. sukurti mokyklų informacinę sistemą.

3. Šioje programoje dalyvauja savivaldybių, apskričių viršininkų administracijų, Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos bendrąjį lavinimą teikiančios pagrindinės ir vidurinės mokyklos.

4. Ši programa vykdoma 2002–2005 metais.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

5. Daugelis mokyklų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinka paprasčiausių sanitarinės higienos normų, be to, ir kapitalinis remontas daug kur vykdytas dar 1975–1985 metais. Per pastaruosius 5 metus šalies mokyklose vidutinės remonto darbų išlaidos siekė vos 4 Lt/m2. Pastatai labai susidėvėję, nes lėšų jų amortizacijos išlaidoms nebuvo kaupiama. Dėl prastų įrengimų ir susidėvėjusios termoizoliacijos šilumos suvartojimas įvairiose mokyklose skiriasi bemaž du kartus (vienose – mažiau kaip 260, kitose – daugiau kaip 500 kWh/m2 per metus), taigi prarandama daug lėšų, kurias būtų galima panaudoti ugdymui gerinti.

6. Prasta mokyklų sanitarinės higienos būklė, patalpos šaltos, 22 procentai mokyklų neturi karšto vandens tiekimo sistemų. Dėl to moksleiviai dažniau serga, nelanko mokyklos, ir tai atsiliepia mokymosi rezultatams. Beveik nėra mokyklų, pritaikytų neįgaliesiems.

7. Švietimo ir mokslo ministerija 1998 metais vienu iš svarbiausių švietimo prioritetų paskelbė ugdymo kokybę. Per šį laikotarpį iš esmės baigtas formuoti naujas bendrojo ugdymo turinys, pereita prie 6 metų trukmės pagrindinio mokymo, įvestas profilinis mokymas ir valstybiniai brandos egzaminai, pradėti rengti svarbiausieji mokyklų audito ir švietimo būklės monitoringo, mokyklų bibliotekų modernizavimo dokumentai, sukurta švietimo kompiuterizavimo strategija ir t.t. Kai kuriose srityse tik pradėta formuoti konceptualias nuostatas ir veiklos metodiką, o didesniems pokyčiams, pedagogų tobulinimuisi turimų išteklių nepakanka. Vis dar yra didelių, neatidėliotinai spręstinų švietimo kokybės problemų.

8. Pagal IEA organizacijos 1995 metais vykdytus TIMSS tyrimus matematikos ir gamtos mokslų srityje Lietuvos aštuntokų laimėjimų vidurkis buvo lygus Europos septintokų vidurkiui (European Report on Quality of School Education. – European Commission, 2000). Pagal 1999 metų TIMSS-R tyrimus Lietuvos rezultatas pastebimai pagerėjo ir dabar yra artimas tyrimuose dalyvavusių šalių vidurkiui. Tačiau šiuose tyrimuose nebedalyvavo 10 stiprių Europos valstybių. Kad būtų galima prilygti toms valstybėms, reikia ryžtingiau tobulinti mokyklų veiklą.

9. Šiuo metu maždaug 30 procentų mokytojų neturi pedagoginio ir (arba) dalykinio išsilavinimo, maždaug 50 procentų mokyklų bibliotekų darbuotojų nėra šios srities specialistai. Neturima mokyklų vadovų rengimo sistemos.

10. Įvairių informacijos šaltinių poreikis mokyklose tenkinamas tik maždaug 50 procentų. Mokyklose trūksta gerai įrengtų skaityklų. Praktiškai neskiriama lėšų mokymo priemonėms.

11. Per menkos paskatos mokykloms tobulėti: stokojama objektyvios informacijos apie mokyklų būklę, tenkinamasi kiekybine, fragmentiškai skleidžiama informacija apie geriausius ugdymo pavyzdžius. Dar ne visai aiškiai suformuluoti nacionaliniai mokyklų tobulinimo tikslai. Švietimo priežiūros sistema nepakankamai skatina mokyklas tobulėti, daugiausia rūpinamasi tik tuo, kad būtų nustatyta, ar mokyklų veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Neapibrėžta švietimo kokybės sąvoka, stinga švietimo kokybės vertinimo metodikos, kompetentingų vertintojų ir už tai atsakingų institucijų.

12. Pastaruoju metu daugiausia pastangų buvo sutelkta viduriniam mokymui reformuoti, todėl mažiau dėmesio skirta pagrindinės mokyklos problemoms. Tuo tarpu ją stiprinti itin svarbu: ji padeda Lietuvos piliečių socialinio raštingumo pamatus, įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo numatytą privalomąjį mokymąsi iki 16 metų. Šioje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje nemaža spręstinų klausimų (pvz., dėl lygių galimybių garantavimo), ji svarbi kaimo kultūros ir švietimo uždaviniams. Dėl šių priežasčių Lietuvos švietimo reformoje būtina skirti daugiau dėmesio pagrindinei mokyklai.

13. Įvairiuose šalies regionuose švietimo išlaidos vienam moksleiviui skiriasi daugiau kaip dvigubai. Gana tankus mokyklų tinklas mažiau apgyventose teritorijose ir švietimo išlaidų planavimo principas skirti lėšų moksleivių klasės (grupės) mokymui lėmė tai, kad 1999/2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose buvo finansuojama per 280 tūkst. tuščių mokymosi vietų, kurios valstybei kainavo ne mažiau kaip 465 mln. litų (2000 metų kovo mėnesio duomenys). Taigi prarasta daug lėšų, kurias buvo galima panaudoti ugdymui gerinti.

Atlikta analizė leidžia manyti, kad geresnių moksleivių mokymosi rezultatų bus pasiekta, jeigu labiau bus rūpinamasi mokyklos tobulinimu, jos prieinamumu. Lėšas tam tikslui galima kaupti racionaliau naudojant švietimui skiriamus asignavimus.

 

III. PROGRAMOS STRATEGIJA

 

14. Šioje programoje numatyti darbai suskirstyti į 5 projektus (paprogrames): „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“; „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Mokyklų tinklo optimizavimas“; „Programos koordinavimas“.

15. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – didinti mokytojų profesinę kompetenciją, gerinti mokymo(-si) sąlygas, skatinti moksleivius aktyviai mokytis, taip pat skatinti mokytojų bendradarbiavimą mokyklose ir tarp mokyklų, aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis.

16. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ paskirtis – sukurti tokią sistemą, kuri leistų laiku gauti reikiamą informaciją tam, kad būtų priimami geresni sprendimai švietimo srityje nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad švietimo sistema veiktų efektyviau ir gerėtų mokymasis.

17. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – pagerinti švietimo įstaigų pastatų būklę, jų šiltinimą, higienos sąlygas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sutaupytas mokyklų šildymui skiriamas lėšas panaudoti ugdymui gerinti.

18. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ paskirtis – didinti savivaldybių materialinį ir intelektinį pajėgumą rengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo optimizavimo planus, garantuojančius prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir bendrąjį lavinimą. Šio projekto darbai leis mažinti dėl esamos demografinės situacijos susidariusių tuščiai finansuojamų vietų skaičių bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose, ypač kaime, pertvarkyti kaime gyvenančių moksleivių ir moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, pavėžėjimą.

19. Projekto „Programos koordinavimas“ paskirtis – efektyviai ir racionaliai koordinuoti programos įgyvendinimą, vykdyti jos monitoringą ir kontrolę.

 

IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

20. Ši programa suteikia pagrindą gauti Pasaulio banko paskolą. Antai 2002–2005 metais numatoma 100,131 mln. litų paskola.

21. Projektui „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ skiriamas išlaidas numatoma dengti apytiksliai tokiomis proporcijomis: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 25 procentai, programoje dalyvaujančios savivaldybės – 25 procentai. Švietimo įstaigų, kurios nėra pavaldžios savivaldybėms, renovacijos išlaidas numatoma dengti taip: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 50 procentų.

22. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius nurodytas šios programos 1 priede, o pagal jos projektus ir priemones – 2 priede.

23. Konkrečios lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų programą.

 

V. LAUKIAMI REZULTATAI PAGAL PROGRAMOS PROJEKTUS

 

24. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:

24.1. tikimasi, kad 70 procentų pagrindinių mokyklų pagerės ugdymo kokybė. Padidės mokytojų profesinė kompetencija. Šios mokyklos bus aprūpintos jų poreikius atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir gebės taikyti jas ugdymo procese;

24.2. maždaug 6000 mokytojų iš beveik 400 pagrindinių mokyklų bus pasirengę taikyti aktyvius mokymo metodus, alternatyvius moksleivių pažangos vertinimo būdus, modernias mokymo priemones ir naujas technologijas;

24.3. maždaug 250 mokytojų taps pokyčių skatintojais – jie padės kolegoms savoje ir kitose mokyklose diegti naujoves; programos įgyvendinimo metu mokytojams bus parengta išsami mokomoji medžiaga, kuri bus kaupiama ir skleidžiama regioniniuose mokytojų švietimo centruose, – taigi programos mokymo turinys taps prieinamas visiems Lietuvos mokytojams;

24.4. maždaug 400 Lietuvos pagrindinių mokyklų bus aprūpintos ir išmokytos naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, kurias atsirinks pačios pagal savo poreikius; tai padės gerinti ugdymą, skatins moksleivių norą mokytis; bus sukurta veiksminga aprūpinimo mokymo priemonėmis sistema, įgalinanti gamintojus ir tiekėjus plėsti mokymo priemonių rinką;

24.5. maždaug 400 mokyklų vadovų ir mokyklų komandų gebės kolegialiai planuoti, dirbti, drauge tobulinti savo mokyklas;

24.6. daugelis pagrindinių mokyklų mokytojų ir moksleivių, aprūpinti ir išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis, gebės mokymui ir mokymuisi naudoti virtualią mokymosi aplinką, kuri leis sparčiau ir visapusiškiau dalytis idėjomis ir patirtimi, ugdys mokytojų ir moksleivių informacinius gebėjimus;

24.7. bus sukurtas ir veiks mokyklų ir mokytojų, kurie bendradarbiauja ir visi kartu mokosi, tinklas. Mokyklos dalysis patirtimi periodiniame leidinyje „Besikeičianti mokykla“ ir projekto tinklalapyje. Remiantis mokyklų patirtimi, bus parengtos rekomendacijos mokytojams, vaizdajuostės. Tai padės skleisti projekte dalyvaujančių mokyklų patirtį visoms Lietuvos mokykloms ir mokytojams.

25. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ rezultatai:

25.1. bus sukurta švietimo vadybos informacijos sistema, ir visų lygių vadybininkai ja naudosis priimdami sprendimus;

25.2. padidės gebėjimai analizuoti švietimo politiką. Politikai, taip pat nacionalinio ir regioninio lygio vadybininkai, siekdami nuolat gerinti ugdymą, formuos, įgyvendins ir vertins švietimo politiką remdamiesi informacija ir politikos analize;

25.3. veiks nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema. Visų lygių vadybininkams, ugdymo turinio kūrėjams ir mokytojams bus prieinama patikima informacija apie moksleivių laimėjimus, ir jie efektyviai naudosis ja, siekdami gerinti ugdymą;

25.4. bus sukurta ir įdiegta mokyklų vidinio ir išorinio audito sistema, skatinanti mokyklų tobulėjimą ir ugdymo kokybės laidavimą; visų Lietuvos pagrindinių mokyklų bendruomenės bus išmokytos atlikti vidaus auditą ir strategiškai planuoti mokyklos plėtrą; visų Lietuvos savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių darbuotojai bus pasirengę atlikti mokyklų išorinį auditą, o tai leis įvertinti ir gerinti ugdymą mokyklose;

25.5. pastebimai pagerės Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių, taip pat mokyklų vadovų vadybinė kompetencija, jiems bus sudarytos sąlygos tobulintis, jų daromi sprendimai bus paremti patikima informacija.

26. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:

26.1. pagerės 62 Lietuvos pagrindinių mokyklų moksleivių mokymosi sąlygos, jiems nebereikės mokytis šaltose klasėse, taupiau bus naudojami energijos ištekliai, o sutaupytos lėšos bus naudojamos ugdymui gerinti;

26.2. renovavus pastatus, bus sutaupyta šiluminė ir elektros energija, pagerės moksleivių mokymosi sąlygos, patalpos taps patogesnės. Renovuotų patalpų temperatūra bus apie 18° C;

26.3. šiluminės energijos tikimasi sutaupyti apie 30–40 procentų. Jeigu artimiausiais metais energijos kaina nedidės, per 4 šio projekto įgyvendinimo metus tikimasi sutaupyti 5,5 mln. litų;

26.4. atlikus mokyklų renovavimo darbus, pagerės pastatų atitvarų būklė.

27. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ rezultatai:

27.1. bus sukurtos mokyklų tinklo savivaldybių teritorijose pertvarkos metodinės rekomendacijos, savivaldybės be didelės socialinės įtampos bus išmokytos pagal jas rengti mokyklų tinklo optimizavimo planus;

27.2. bus išanalizuotos ir įvertintos moksleivių pavėžėjimo alternatyvos, jų finansinis efektyvumas. Savivaldybės geriau ir saugiau organizuos moksleivių pavėžėjimą. Bus nupirkta 100 „geltonųjų autobusų“, jie bus perduoti savivaldybėms;

27.3. savivaldybės apskaitys lėšas, sutaupytas renovuojant mokyklas ir optimizuojant mokyklų tinklą, ir investuos jas į švietimą – pagerės švietimo finansavimas, kartu ir ugdymas.

28. Projekto „Programos koordinavimas“ rezultatas – Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnyba koordinuos atskirų programos projektų priemonių įgyvendinimą, vykdys jos monitoringą ir kontrolę.

 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROLĖ

 

29. Šią programą įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos: Švietimo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras. Į programos įgyvendinimą įsitrauks apskričių ir savivaldybių švietimo skyriai, regioniniai mokytojų švietimo centrai, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės švietimo organizacijos, kiti partneriai. Daugelis programoje numatytų darbų yra visiškai nauji, Lietuva dar neturi pakankamai specialistų, galinčių juos įgyvendinti, todėl bus pasitelkiama ir užsienio ekspertų.

30. Pasaulio banko paskolai administruoti ir programos įgyvendinimui koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerija dar 2001 metais įsteigė specialią Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnybą. Pagal Pasaulio banko reikalavimus ją sudaro direktorius, programos administratorius, buhalteris, viešųjų pirkimų specialistas ir inžinierius.

––––––––––––––––

Mokyklų tobulinimo programos

1 priedas

 

lėšų poreikis Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius

 

(tūkst. litų)

 

Eil. Nr.

Finansavimo šaltinis

Metai

Iš viso

2002

2003

2004

2005

1.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

 

 

 

 

 

 

Nepaprastosios išlaidos

4915

12498

11082

8114

36610

 

Paprastosios išlaidos

1462

2597

3063

4031

11153

 

Iš viso

6377

15095

14145

12145

47763

2.

Pasaulio bankas

 

 

 

 

 

 

Nepaprastosios išlaidos

5469

31953

27524

32143

97089

 

Paprastosios išlaidos

431

931

839

841

3042

 

Iš viso

5900

32784

28363

32984

100131

3.

Savivaldybės

 

 

 

 

 

 

Nepaprastosios išlaidos

2735

11211

10236

4873

29055

 

Paprastosios išlaidos

520

835

728

315

2398

 

Iš viso

3255

12046

10964

5188

31453

4.

Iš visų finansavimo šaltinių (1+2+3)

 

 

 

 

 

 

Nepaprastosios išlaidos

13119

55662

48843

45130

162753

 

Paprastosios išlaidos

2413

4363

4630

5187

16594

 

Iš viso

15532

60025

53473

50317

179347

––––––––––––––––

Mokyklų tobulinimo programos

2 priedas

 

lėšų poreikis Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti pagal jos projektus ir priemones

 

 

Eil. Nr.

Projektų pavadinimai ir priemonės

Lėšų poreikis

tūkst. litų

procentais

1.

Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas

 

 

 

Mokymo priemonės

15329

8,6

 

Virtuali aplinka

1341

0,7

 

Mokytojų kvalifikacija

3444

1,9

 

Iš viso projektui

20115

11,2

2.

Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas

 

 

 

Švietimo valdymo informacijos sistema

1621

0,9

 

Švietimo politikos analizės sistema

1377

0,7

 

Nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema

811

0,5

 

Vidaus ir išorės audito sistema

2044

1,1

 

Iš viso projektui

5853

3,2

3.

Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas

134620

75,1

4.

Mokyklų tinklo optimizavimas

17069

9,5

5.

Programos koordinavimas

1690

0,9

 

Iš viso programai

179347

99,9

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

Pavadinimo pakeitimai:

Nr. 53, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ, dalyvausiančių mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašas pagal renovavimo eiliškumą

 

Eil.Nr.

Mokyklos steigėjas

Mokyklos pavadinimas

1.

Zarasų rajono savivaldybės taryba

Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla

2.

Švietimo ir mokslo ministerija

Vilniaus kurčiųjų internatinė mokykla

3.

Švenčionių rajono savivaldybės taryba

Švenčionių rajono Švenčionėlių pagrindinė mokykla

4.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba

Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla

5.

Alytaus rajono savivaldybės taryba

Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla

6.

Telšių rajono savivaldybės taryba

Telšių rajono Viešvėnų pagrindinė mokykla

7.

Joniškio rajono savivaldybės taryba

Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla

8.

Kauno rajono savivaldybės taryba

Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla

9.

Rokiškio rajono savivaldybės taryba

Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinė mokykla

10.

Šilalės rajono savivaldybės taryba

Šilalės rajono Žadeikių pagrindinė mokykla

11.

Kalvarijos savivaldybės taryba

Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla

12.

Kretingos rajono savivaldybės taryba

Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla

13.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba

Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinė mokykla

14.

Raseinių rajono savivaldybės taryba

Raseinių rajono Girkalnio pagrindinė mokykla

15.

Akmenės rajono savivaldybės taryba

Akmenės rajono Kivylių pagrindinė mokykla

16.

Kupiškio rajono savivaldybės taryba

Kupiškio rajono Noriūnų Jono Černiaus pagrindinė mokykla

17.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba

Lazdijų rajono Kapčiamiesčio pagrindinė mokykla

18.

Panevėžio rajono savivaldybės taryba

Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinė mokykla

19.

Prienų rajono savivaldybės taryba

Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla

20.

Biržų rajono savivaldybės taryba

Biržų rajono Pačeriaukštės pagrindinė mokykla

21.

Tauragės rajono savivaldybės taryba

Tauragės rajono Lauksargių pagrindinė mokykla

22.

Varėnos rajono savivaldybės taryba

Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla

23.

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba

Kaišiadorių rajono Stasio Tijūnaičio Pravieniškių pagrindinė mokykla

24.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba

Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla

25.

Ukmergės rajono savivaldybės taryba

Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla

26.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba

Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla

27.

Šilutės rajono savivaldybės taryba

Šilutės „Pamario“ pagrindinė mokykla

28.

Jonavos rajono savivaldybės taryba

Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla

29.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba

Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla

30.

Utenos rajono savivaldybės taryba

Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla

31.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus Petro Vileišio pagrindinė mokykla

32.

Skuodo rajono savivaldybės taryba

Skuodo rajono Lenkimų Simono Daukanto pagrindinė mokykla

33.

Visagino miesto savivaldybės taryba

Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla

34.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba

Vilniaus rajono Kenos pagrindinė mokykla

35.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba

Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinė mokykla

36.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba

Šalčininkų rajono Šalčininkėlių pagrindinė mokykla

37.

Šakių rajono savivaldybės taryba

Šakių vidurinė mokykla

38.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba

Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazija

39.

Alytaus miesto savivaldybės taryba

Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla

40.

Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba

Vilkaviškio rajono Gižų vidurinė mokykla

41.

Kelmės rajono savivaldybės taryba

Kelmės „Kražantės“ vidurinė mokykla

42.

Širvintų rajono savivaldybės taryba

Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla

43.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba

Mažeikių Senamiesčio vidurinė mokykla

44.

Druskininkų savivaldybės taryba

Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinė mokykla

45.

Marijampolės savivaldybės taryba

Marijampolės savivaldybės Želsvos pagrindinė mokykla

46.

Plungės rajono savivaldybės taryba

Plungės „Ryto“ vidurinė mokykla

47.

Kazlų Rūdos savivaldybės taryba

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija

48.

Molėtų rajono savivaldybės taryba

Molėtų vidurinė mokykla

49.

Pagėgių savivaldybės taryba

Pagėgių savivaldybės Stoniškių vidurinė mokykla

50.

Trakų rajono savivaldybės taryba

Trakų rajono Senųjų Trakų Kęstučio vidurinė mokykla

51.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba

Panevėžio „Senvagės“ vidurinė mokykla

52.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba

Jurbarko rajono Raudonės vidurinė mokykla

53.

Kauno miesto savivaldybės taryba

Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla

54.

Pasvalio rajono savivaldybės taryba

Pasvalio „Lėvens“ vidurinė mokykla

55.

Palangos miesto savivaldybės taryba

Palangos Šventosios pagrindinė mokykla

56.

Ignalinos rajono savivaldybės taryba

Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinė mokykla

57.

Rietavo savivaldybės taryba

Rietavo savivaldybės Tverų vidurinė mokykla

58.

Elektrėnų savivaldybės taryba

Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla

59.

Anykščių rajono savivaldybės taryba

Anykščių rajono Debeikių pagrindinė mokykla

60.

Šiaulių apskrities viršininkas

Dabikinės specialioji internatinė mokykla

61.

Kauno apskrities viršininkas

Kėdainių specialioji internatinė mokykla

62.

Panevėžio apskrities viršininkas

Panevėžio specialioji internatinė mokykla

63.

Švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo plėtotės centras

Priedo pakeitimai:

Nr. 415, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)

Nr. 53, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

 

 

––––––––––––––––––

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 415, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. 759 "DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 53, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. 759 "DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Angonita Rupšytė (2005-01-25)

anrups@lrs.lt