Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 32-852, i. k. 0981010ISTAVIII-667

 

Nauja redakcija nuo 2018-07-17:

Nr. XIII-1447, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11758

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO
ĮSTATYMAS

 

1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667

Vilnius

 

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje.

2. Šio įstatymo II skyriaus reikalavimai netaikomi:

1) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį negu 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įtraukiama nakvynė;

2) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo siūlo įsigyti ne pelno tikslais, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei;

3) organizuotoms turistinėms kelionėms ir turizmo paslaugų rinkiniams, įsigytiems pagal verslo kelionių organizavimo sutartis, kurios sudaromos tarp verslininko ir kito fizinio ar juridinio asmens, veikiančio su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais.

3. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apgyvendinimo paslauga – ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys apgyvendinimo paslaugas.

3. Atvykstamasis turizmas – turistų iš užsienio valstybių kelionės po Lietuvos Respubliką.

4. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.

5. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo ir sveikatos atstatymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Gidas – šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir gido pažymėjimą turintis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.

7. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones ir turizmo paslaugų rinkinius gaunamos lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos.

8. Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes.

9. Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.

10. Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis kaip nedalomas vienetas.

11. Kelionių organizatoriaus vietinis atstovas – turisto atvykimo vietoje esantis kelionių organizatoriaus įgaliotasis fizinis asmuo, teikiantis turistams reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu.

12. Kelionių organizatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotą turistinę kelionę tiesiogiai, per kelionių pardavimo agentą ar kartu su kelionių pardavimo agentu arba perduoda turisto duomenis kitam turizmo paslaugų teikėjui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį.

13. Kelionių pardavimo agentasfizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones.

14. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis turistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.

15. Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

16. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

17. Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu su nakvyne tiekiami ir pusryčiai.

18. Organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų - keleivių vežimo, apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams, automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos ir kitos paslaugos, neatsiejamos nuo šioje dalyje nurodytų turizmo paslaugų, - derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas.

19. Turistas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.

20. Turistinė stovyklavietė – specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose.

21. Turistinės stovyklos paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti.

22. Turisto grąžinimas turisto parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.

23. Turizmo informacijos centras – turizmo paslaugų teikėjas, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis paslaugas, apimančias informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą.

24. Turizmo ištekliai – objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti) ir (ar) ar vietovės, dominantys turistus ar skirti jų reikmėms.

25. Turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje.

26. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas - šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo, padedantis turistui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka.

27. Turizmo paslaugų rinkinys – šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais.

28. Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas.

29. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.

30. Užsakomasis skrydis – nereguliarusis skrydis, vykdomas užsakomuoju orlaiviu.

31. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turistiniams objektams lankyti ir (ar) poilsiui organizuoti.

32. Vietinis turizmas – Lietuvos Respublikos gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką.

33. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2862, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-23, i. k. 2020-08529

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys

1. Kelionių organizavimo paslaugos:

1) organizuota turistinė kelionė;

2) turizmo paslaugų rinkinys.

2. Kitos turizmo paslaugos:

1) turistų informavimo paslaugos;

2) apgyvendinimo paslaugos.

3. Turizmo paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:

1) keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu);

2) automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos paslaugos;

3) apgyvendinimo paslaugos, kurios nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiamos pagal sutartis dėl šiame įstatyme nustatytų turizmo paslaugų;

4) bet kokia kita paslauga, kuri nėra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų šios dalies 1, 2 ar 3 punkte.

 

II SKYRIUS

KELIONIŲ ORGANIZAVIMO PASLAUGOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ORGANIZUOTA TURISTINĖ KELIONĖ

 

4 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sudarymas

1. Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal šios dalies 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas:

1) turizmo paslaugas turisto prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius;

2) turizmo paslaugos, nepaisant to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, ar nesudaromos, atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) turisto pasirenkamos prieš sutinkant už jas sumokėti ir įsigyjamos vienoje pardavimo vietoje;

b) siūlomos ir (ar) parduodamos už bendrą kainą arba joms tokia kaina nustatoma;

c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu;

d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių;

e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto vardą ir pavardę, informaciją apie mokėjimą ir elektroninio pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo.

2. Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslaugos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte, nesanti neatsiejama kelionės dalis ir sujungta su viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) nesudaro didelės turizmo paslaugų derinio vertės dalies, nėra esminė derinio dalis ir nėra reklamuojamos kaip esminė derinio dalis;

2) yra pasirenkamos ir įsigyjamos po to, kai pradedama teikti viena iš turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte.

3. 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės sudarančios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos kitos turizmo paslaugos laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi.

4. Organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia.

 

5 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turistui valstybine kalba privalo pateikti Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Informacija teikiama naudojant atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informacijos teikimo formą.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju kelionių organizatorius ir turizmo paslaugų teikėjas, kuriam yra perduoti turisto duomenys, iki sutarties sudarymo privalo pateikti turistui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, naudodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informacijos teikimo formą, tiek, kiek ji yra susijusi su atitinkamomis jo teikiamomis turizmo paslaugomis.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju turizmo paslaugų teikėjas, kuriam perduoti turisto duomenys, nedelsdamas informuoja kelionių organizatorių apie organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymą ir pateikia kelionių organizatoriui jo, kaip kelionių organizatoriaus, prievolėms įvykdyti būtiną informaciją. Gavęs šią informaciją, kelionių organizatorius iš karto patvariojoje laikmenoje pateikia turistui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje ir 6.749 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

4. Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir turistui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas atsako už pateiktos informacijos, kuri yra neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalis, teisingumą, išsamumą ir tikslumą.

 

6 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas

1. Organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus veikiančio kelionių organizatoriaus ir turisto sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis.

2. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

 

7 straipsnis. Kelionių organizatorius

1. Organizuotas turistines keliones turi teisę rengti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą turintis kelionių organizatorius.

2. Kelionių organizatorius privalo:

1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;

2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;

3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:

a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;

b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pasikeitimus;

c) prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;

4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;

5) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);

6) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;

7) kai nėra teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;

8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;

9) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad: teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pasiūlymas kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto bylą; teismas priėmė sprendimą baigti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį; teismas priėmė nutartį likviduoti kelionių organizatorių – juridinį asmenį – dėl bankroto;

10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;

11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui - fiziniam asmeniui;

12) kelionių organizatoriaus nemokumo atveju esant galimybei pasiūlyti turistui tęsti organizuotą turistinę kelionę, atsižvelgiant į teisėtus turisto lūkesčius ir organizuotos turistinės kelionės pratęsimo galimybes.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai netaikomi atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, kuris teikia tik atvykstamojo turizmo paslaugas.

4. Kitos kelionių organizatorių teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse.

 

8 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas

1. Kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – atstovai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, (toliau – juridinio asmens atstovai) turi būti nepriekaištingos reputacijos.

TAR pastaba. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XIII-1447 įsigaliojimo (2018-07-17) įgijo teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas ir kurie atitinka iki įstatymo Nr. XIII-1447 įsigaliojimo (2018-07-17) jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po įstatymo Nr. XIII-1447 įsigaliojimo (2018-07-17) laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, jeigu po įstatymo Nr. XIII-1447 įsigaliojimo (2018-07-17) neatsiranda aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

2. Juridinio asmens atstovais laikomi:

1) savininkas;

2) vienasmenis vadovas;

3) kolegialaus valdymo organų nariai;

4) dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, ši nuostata taikoma juridinio asmens atstovui, nurodytam šios dalies 1, 2, 3 punktuose;

5) juridinio asmens, kuris yra kelionių organizatoriaus savininkas, atstovas, nurodytas šios dalies 1, 2, 3, 4 punktuose.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;

2) jis buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis, kai šios nuobaudos buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, nuostatų pažeidimą, ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;

3) per pastaruosius 5 metus jam, kaip juridinio asmens atstovui – dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise juridinio asmens dalyvių susirinkime;

4) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;

5) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;

6) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatorius – fizinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar dėl kurio teismas priėmė sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.

4. Fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris pats ar juridinio asmens atstovas pagal šio straipsnio 3 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas.

 

9 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimas

1. Kelionių organizatoriaus pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 11 punktuose ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą bei dokumentus, patvirtinančius atitiktį šioje dalyje nustatytiems reikalavimams.

2. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:

1) priimti sprendimą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;

2) įpareigoti prašymą pateikusį asmenį per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;

3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą arba asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnį.

3. Kelionių organizatorius gali verstis tik kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytos veiklos rūšimis (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas).

4. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo pratęsimo, sustabdymo panaikinimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

10 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas, sustabdymo pratęsimas ir panaikinimas

1. Vyriausybės įgaliota institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:

1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;

2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;

3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;

4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų;

5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;

7) atsiranda aplinkybių, dėl kurių kelionių organizatorius negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

2. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.

3. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kelionių organizatorius privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai per šioje dalyje nustatytą terminą pateikti tokio fakto paneigimą patvirtinančius dokumentus ir informaciją arba pateikti dokumentus ir informaciją, kad pasikeitė, buvo paskirti (išrinkti) nauji kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai. Kai dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Vyriausybės įgaliota institucija gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą.

4. Kai Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams, tačiau privalo vykdyti visus iki Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams.

5. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 mėnesių sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.

6. Jeigu kelionių organizatorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie minėtų aplinkybių pašalinimą ir tai pagrindžiančių dokumentų gavimo panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą.

 

11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.

2. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:

1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;

3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;

4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;

5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;

6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta.

3. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.

4. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KELIONIŲ ORGANIZATORIAUS PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS

 

12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas

1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus kelionių organizatorių, vykdantį atvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija.

2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (arba) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.

3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.

4. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

13 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas

1. Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų.

2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:

1) 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

2) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;

4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.

3. Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

4. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas.

 

14 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tikslinimas

1. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje, kelionių organizatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Draudimo įmonė ar finansų įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.

2. Kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams nuo jo kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo dienos iki patikslinto prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai.

 

15 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo apimtis

1. Kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:

1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;

3) kupono turistui išdavimą šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

TAR pastaba. 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos ir iki įstatymo Nr. XIII-2862 įsigaliojimo dienos (2020-04-24) sudarytoms organizuotų turistinių kelionių sutartims, pagal kurias neįvyko organizuotos turistinės kelionės dėl apribojimų, taikytų iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2862, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-23, i. k. 2020-08529

 

2. Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties, finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:

1) kelionių organizatoriaus nemokumo;

2) bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo, kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – mirties atveju.

3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:

1) žalos, kurią turistas patyrė dėl netinkamos kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybės;

2) neturtinės žalos, kurią patyrė turistas;

3) žalos, kurią patyrė turistas, kai Civilinio kodekso ir (arba) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių turistui neįvykdymą;

4) žalos, kurią turistas patyrė dėl kelionių organizatoriaus nesuteiktų į organizuotą turistinę kelionę neįtrauktų paslaugų.

4. Turistas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma naudojama laikantis šio eiliškumo:

1) turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant sumą už būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, nuostoliams kompensuoti;

2) kitiems, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje numatytiems nuostoliams kompensuoti ir išlaidoms padengti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:

1) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą turisto grąžinimui į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (arba) finansų įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;

2) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

7. Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos dydžiui. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

16 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo teritorija

Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems organizuotą turistinę kelionę įsigijusiems turistams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę jų išvykimo vietą ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga.

 

17 straipsnis. Pagalbos turistams teikimas organizuotos turistinės kelionės metu

1. Kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo suteikti turistui, kuriam kyla sunkumų, reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu ar nenugalimos jėgos aplinkybėmis:

1) teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas ir konsulinę pagalbą;

2) padėti turistui pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis;

3) padėti rasti alternatyvių organizuotos turistinės kelionės paslaugų.

2. Jeigu pagalba turistui yra reikalinga dėl priežasčių, kurios atsiranda dėl turisto tyčinių veiksmų ar aplaidumo, kelionių organizatorius turi teisę už tokios pagalbos teikimą imti atlygį, kurio dydis negali viršyti kelionių organizatoriaus patirtų faktinių išlaidų.

 

171 straipsnis. Kuponas

1. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – apribojimai) ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas, turisto ir kelionių organizatoriaus susitarimu už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę gali būti kompensuojama turistui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų suma.

2. Kuponu turistas gali atsiskaityti už vieną ar kelias būsimas to paties kelionių organizatoriaus organizuojamas turistines keliones, kurios (kurių) vertė atitinka kupono vertę, pasibaigus apribojimams (toliau – būsima kelionė). Kuponu turistas gali atsiskaityti ir už būsimos kelionės dalį, jeigu būsimos kelionės kaina yra didesnė už kupono vertę, o likusią nesumokėtą būsimos kelionės kainą sumokėti pinigais.

3. Būsimai kelionei taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygos, kokios būtų taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas būtų sumokėjęs pinigais.

4. Kuponas turi atitikti šias sąlygas:

1) gali būti išduotas tik dėl tų organizuotų turistinių kelionių sutarčių, pagal kurias organizuotų turistinių kelionių pradžioje ar jų metu galiojo apribojimai;

2) gali būti išduotas tik dėl konkrečios neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės sutarties ir gali būti perleidžiamas kitiems asmenims toje sutartyje nustatytomis organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo kitam turistui sąlygomis ir tvarka;

3) kuponas gali būti naudojamas sumokėti už būsimą kelionę ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – jos dalį, kurios pradžia yra ne vėlesnė kaip 12 mėnesių pasibaigus apribojimams;

4) turistas iki kupono išdavimo neatgavo iš kelionių organizatoriaus ar kitų subjektų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, kuri neįvyko dėl apribojimų.

5. Jeigu turistas per šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą laikotarpį neatsiskaito už būsimą kelionę kuponu, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio laikotarpio pabaigos grąžina turistui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.

TAR pastaba. 171 straipsnio nuostatos taikomos ir iki įstatymo Nr. XIII-2862 įsigaliojimo dienos (2020-04-24) sudarytoms organizuotų turistinių kelionių sutartims, pagal kurias neįvyko organizuotos turistinės kelionės dėl apribojimų, taikytų iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2862, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-23, i. k. 2020-08529

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KELIONIŲ PARDAVIMO AGENTAS

 

18 straipsnis. Kelionių pardavimo agentas

1. Kelionių pardavimo agentas rinkodaros tikslais savo pavadinime gali vartoti žodžių junginį „kelionių agentūra“.

2. Prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kelionių pardavimo agentas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, pateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus fizinius asmenis). Kelionių pardavimo agentas, kaip įregistruota nauja įmonė, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ūkinės veiklos pradžios balansą. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo reikalavimas netaikomas įregistruotoms naujoms įmonėms. Kelionių pardavimo agentas veiklą gali vykdyti kitą dieną nuo kelionių pardavimo agento deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo kelionių pardavimo agento deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos.

3. Kelionių pardavimo agentas privalo:

1) teikti turistams Civilinio kodekso 6.748 straipsnyje nustatytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių pardavimo agentui;

2) kelionių organizatoriaus vardu sudaryti organizuotos turistinės kelionės sutartis su turistais šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių pardavimo agento ataskaita);

4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių pardavimo agentui - fiziniam asmeniui.

4. Kai paaiškėja, kad kelionių pardavimo agentas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių pardavimo agentą apie jo teisės teikti kelionių pardavimo paslaugas panaikinimą, jeigu kelionių pardavimo agentas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.

5. Jeigu kelionių pardavimo agentas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja kelionių pardavimo agentą pateikti kelionių pardavimo agento ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos.

6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių pardavimo agento teisę teikti šias paslaugas, kai:

1) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;

2) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.

7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas priėmimo dienos raštu apie tai praneša kelionių pardavimo agentui.

 

19 straipsnis. Galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą

Kai organizuotos turistinės kelionės sutartis sudaryta per kelionių pardavimo agentą, turistas gali pateikti pranešimus, prašymus ar pretenzijas tiesiogiai kelionių pardavimo agentui, kuris be nepagrįsto delsimo perduoda pranešimus, prašymus ar pretenzijas kelionių organizatoriui. Kelionių pardavimo agentui gavus turisto pranešimus, prašymus ar pretenzijas, laikoma, kad juos gavo kelionių organizatorius.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TURIZMO PASLAUGŲ RINKINYS

 

20 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas

1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, prieš siūlydamas turistams padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:

1) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaraciją, kuria patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus;

2) galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją pagal šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas gali vykdyti veiklą kitą dieną nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos.

3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo:

1) teikti turistams šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytą informaciją;

2) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti (toliau – turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaita);

3) užtikrinti, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui - fiziniam asmeniui;

4) užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitinka šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą arba turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo įplaukų sumą pagal visas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo sudarytas ir neįvykdytas sutartis.

4. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Vyriausybės įgaliota institucija gali turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo motyvuotu prašymu pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą.

5. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją pateikti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos.

6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis šia veikla, kai:

1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;

2) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.

7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla priėmimo dienos raštu apie tai praneša turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui.

8. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atsakomybės už užsakymo klaidas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis.

 

21 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio sudarymas

1. Turizmo paslaugų rinkinys laikomas sudarytu, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas:

1) per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar susisiekimą su turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavimo vieta padeda turistui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti;

2) tikslingai padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito turizmo paslaugų teikėjo, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, kai sutartis su tokiu turizmo paslaugų teikėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo.

2. Kai įsigyjama ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jos nesudaro turizmo paslaugų rinkinio, jeigu pastarosios paslaugos nesudaro didelės bendros paslaugų vertės dalies, nėra reklamuojamos kaip esminė kelionės ar atostogų dalis arba nėra kitais atžvilgiais esminė kelionės ar atostogų dalis.

3. Jeigu kitos kelionės paslaugos sudaro 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės, tos paslaugos laikomos didele turizmo paslaugų rinkinio vertės dalimi.

 

22 straipsnis. Informacijos turistams teikimas siūlant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį

1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas prieš turistui įsipareigojant pagal bet kurią sutartį dėl turizmo paslaugos, kuria sukuriamas turizmo paslaugų rinkinys, ar bet kokį atitinkamą pasiūlymą, privalo aiškiai ir suprantamai pateikti turistui šią informaciją, kad:

1) turistui nebus suteiktos teisės, kurios pagal Civilinį kodeksą ir šį įstatymą taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę;

2) kiekvienas paslaugų teikėjas yra atsakingas tik už savo tinkamą paslaugų suteikimą pagal sutartį;

3) turistui bus grąžinti visi pinigai, sumokėti už turizmo paslaugų rinkinį, jeigu turizmo paslauga, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis, nesuteikiama dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar paaiškėjus, kad jis negalės pradėti teikti turizmo paslaugos;

4) turistas bus grąžintas į pradinę jo išvykimo vietą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri atsakinga už keleivių vežimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia naudodamas informacijos pateikimo formą, patvirtintą Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nesuteikia turistui šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ir neužtikrina prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų laikymosi pagal šio įstatymo 23 straipsnį, jam taikomos kelionių organizatoriui nustatytos teisės ir pareigos, atsakomybė ir nuostatos dėl žalos atlyginimo pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, nurodytos Civilinio kodekso 6.750, 6.751 straipsniuose, 6.7521 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6.753, 6.754, 6.7541 straipsniuose, taip pat šio įstatymo 17 ir 19 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su turizmo paslaugomis, įtrauktomis į turizmo paslaugų rinkinį. Turistas šioje dalyje nurodytu atveju taip pat įgyja šioje dalyje nurodytuose straipsniuose įtvirtintas teises.

4. Kai turistas įsigyja turizmo paslaugų rinkinį pagal sutartį su turizmo paslaugų teikėju, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, šis turizmo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie sutarties su turistu sudarymą.

 

23 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas

1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija.

2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, turinčias užtikrinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju, bankroto bylos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju:

1) turisto sumokėtos pinigų sumos grąžinimo turistui už nesuteiktą ir (ar) netinkamai suteiktą turizmo paslaugą, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis;

2) turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą;

3) būtinų turisto apgyvendinimo išlaidų apmokėjimo iki turisto grąžinimo, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą.

3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 000 eurų.

4. Kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

5. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai.

6. Lietuvos Respublikoje įsteigto turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems turistams, kurie įsigijo turizmo paslaugų rinkinį, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę išvykimo vietą ar turizmo paslaugų rinkinio įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga.

7. Šio įstatymo 15 straipsnio 4–7 dalių nuostatos dėl patirtų išlaidų atlyginimo turistams turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

8. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TURISTŲ TEISIŲ APSAUGA

 

24 straipsnis. Atsakomybė už užsakymo klaidas

1. Turizmo paslaugų teikėjas, teikiantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugas, atsako už bet kokius techninius užsakymo sistemos trūkumus, kurių atsirado dėl jo kaltės sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį ar padedant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugų teikėjas sutiko užsakyti organizuotą turistinę kelionę arba padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, jis atsako už bet kokias užsakymo proceso metu padarytas klaidas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė netaikoma, kai užsakymo klaidos atsirado dėl turisto kaltės arba jas sukėlė nenugalimos jėgos aplinkybės.

 

25 straipsnis. Pretenzijų teikimas ir ginčų sprendimas

1. Organizuotos turistinės kelionės metu atsiradusias pretenzijas dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi be nepagrįsto delsimo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pareikšti kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui, kelionės vadovui, kontaktiniam centrui ar kitai tarnybai, o jeigu šių nėra, – kelionių organizatoriui.

2. Ginčai dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties ir dėl į turizmo paslaugų rinkinį įtrauktų paslaugų netinkamo vykdymo ar nevykdymo ne teisme gali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba dėl pažeistų teisių gynimo kreipiantis į teismą.

3. Turistų pretenzijų kelionių organizatoriui dėl žalos atlyginimo už netinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą ar nevykdymą pateikimo senaties terminas yra 2 metai.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE NEĮSISTEIGUSIŲ TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

 

26 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių turizmo paslaugų teikėjai ir administracinis bendradarbiavimas

1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, turintys prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal jų įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės nustatytus reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kelionių organizatoriams, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams netaikomos šio įstatymo II skyriaus nuostatos, kurios nustato reikalavimus kelionių organizatoriams ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusiems kelionių pardavimo agentams neribojama teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir jiems netaikomos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

3. Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus.

4. Vyriausybės įgaliota institucija yra kontaktinis centras Lietuvos Respublikoje, kuris teikia kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus kelionių organizatorių, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus.

5. Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ji kreipiasi į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašo pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.

6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, teikia atsakymą kuo greičiau, atsižvelgdama į klausimo skubumą ir sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

 

27 straipsnis. Trečiosios valstybės turizmo paslaugų teikėjų paslaugos

1. Trečiosios valstybės kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas, parduodantys arba siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigę Lietuvos Respublikoje ir atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus kelionių organizatoriui ir kelionių pardavimo agentui.

2. Kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, organizuotas turistines keliones, privalo laikytis Civilinio kodekso 6.748, 6.7521, 6.7541 straipsnių, šio įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio ir 19 straipsnio reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius šioje dalyje nurodyto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą.

3. Trečiosios valstybės turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, padedantis įsigyti turizmo paslaugų rinkinį Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams.

 

III SKYRIUS

KITOS TURIZMO PASLAUGOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TURISTŲ INFORMAVIMO PASLAUGOS

 

28 straipsnis. Gido paslaugos

1. Asmuo gali teikti gido paslaugas tik turėdamas gido pažymėjimą.

2. Gido pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą gauti gido pažymėjimą, visus pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:

1) priimti sprendimą išduoti gido pažymėjimą;

2) įpareigoti prašymą pateikusį asmenį per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;

3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti gido pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu asmuo neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą, ir apie tai informuoti prašymą pateikusį asmenį.

3. Gido pažymėjimas neterminuotam laikui išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, gidų veiklos teisinį reguliavimą, ir po gidų rengimo kurso išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja 2 metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą.

4. Gido pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašą ir gido pažymėjimo formą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai:

1) asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti gido pažymėjimą;

2) gidas miršta;

3) priėmus sprendimą išduoti gido pažymėjimą, paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta asmeniui išduoti gido pažymėjimą.

6. Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas, kurio Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje įgytą gido profesinę kvalifikaciją pripažino Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

7. Turistus į Lietuvos Respubliką lydintis Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ar kartais teikiamų gido paslaugų, gali laikinai ar kartais teikti gido paslaugas. Šios deklaracijos formą ir pateikimo tvarką tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Laikinai ar kartais teikiamų Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gido paslaugų tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

29 straipsnis. Turizmo informacijos centro paslaugos

1. Turizmo informacijos centras, teikdamas turistų informavimo paslaugas, privalo naudoti turizmo informacijos ženklą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje, užrašas „Turizmo informacija“ Lietuvoje ir užrašas „Lietuvos turizmo informacija“ užsienyje).

2. Turizmo informacijos ženklo naudojimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APGYVENDINIMO PASLAUGOS

 

30 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų rūšys ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai

1. Apgyvendinimo paslaugos yra skirstomos į:

1) klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: viešbučio paslaugos, motelio paslaugos, svečių namų paslaugos, kempingo paslaugos;

2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: apartamentų komplekso paslaugos, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos, poilsio namų paslaugos, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos, sanatorijos apgyvendinimo paslaugos, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos.

2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą.

3. Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus nustatytus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų (objektų) kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis.

4. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą.

5. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys ir minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

31 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai

1. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:

1) teikti turistams tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;

2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);

3) užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę – pateiktų galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

4) saugoti šios dalies 3 punkte nurodytose registracijos kortelėse pateiktus duomenis 5 metus;

5) pasikeitus šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytame prašyme arba šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytame pranešime pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;

6) nutraukęs (sustabdęs) apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo (sustabdymo) dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;

7) užtikrinti apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą.

2. Apgyvendinamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašą, įskaitant registracijos kortelėse pateikiamų duomenų tvarkymą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas

1. Asmuo, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir užpildytą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos klasifikavimo anketą.

2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos pateikia:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą;

2) iš naujo užpildytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą klasifikavimo anketą tuo atveju, jeigu joje yra pasikeitimų.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir įvertinusi pateiktus dokumentus, gali:

1) priimti sprendimą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;

2) įpareigoti pareiškėją ištaisyti nustatytus pateiktų dokumentų trūkumus per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo;

3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jeigu pareiškėjas neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo, nurodyto šios dalies 2 punkte.

4. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą 5 metų laikotarpiui. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų klasifikavimo reikalavimų, įpareigoja klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją per nurodytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus.

5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, kai:

1) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą ar paties prašymu;

2) apgyvendinimo paslaugų teikėjas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo ištaisyti nustatytus trūkumus.

6. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

33 straipsnis. Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas

Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešime nurodoma: neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius.

 

IV SKYRIUS

TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ

 

34 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtų kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

2. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą, turi teisę:

1) gauti informaciją, asmens duomenis iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;

2) kreiptis į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, trečiosios valstybės kompetentingas institucijas, turizmo paslaugų teikėjus dėl informacijos gavimo;

3) atlikti reikalingus turizmo paslaugų teikėjų patikrinimus;

4) reikalauti, kad turizmo paslaugų teikėjas atvyktų į Vyriausybės įgaliotą instituciją ir teiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu.

 

35 straipsnis. Informacijos teikimas ir skelbimas

1. Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos, ataskaitos ir įplaukų lentelės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiami paštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją.

2. Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją:

1) kelionių organizatorių sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, juridinio asmens pavadinimą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, panaikinimą;

2) kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas;

3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą ir turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla;

4) gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, ir informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;

5) asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;

6) apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų rūšį, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos įrašo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą kelionių organizatorių sąraše, nurodytame šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos pašalina įrašą apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.

4. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia kelionių organizatorių iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.

5. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia gidą iš gidų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 4 punkte.

6. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 6 punkte.

 

V SKYRIUS

TURIZMO VALDYMAS

 

36 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas

1. Turizmo valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybės.

2. Vyriausybė:

1) Nacionaliniame pažangos plane nustato turizmo politikos pažangos uždavinius, nacionalinėse plėtros programose – šiuos uždavinius įgyvendinančias priemones;

2) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

37 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Ekonomikos ir inovacijų ministerija:

1) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl turizmo politikos pažangos uždavinių nustatymo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

2) formuoja valstybės politiką turizmo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

21) rengia turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas ir (arba) priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

3) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros;

4) dalyvauja tarptautinių turizmo ir su turizmu susijusių institucijų ir organizacijų, formuojančių turizmo politiką, veikloje;

5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

38 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija

Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:

1) įgyvendina turizmo politiką turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

2) atlieka kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų priežiūrą;

3) atstovauja turistų interesams kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar bankroto atvejais ir organizuoja turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai, nustatytas funkcijas.

 

39 straipsnis. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“

1. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

2. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“:

1) įgyvendina turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones ir jas įgyvendinančius projektus turizmo rinkodaros srityje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

2) teikia viešąsias paslaugas, rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo ir žinomumo didinimui bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrai;

3) rengia ir įgyvendina valstybinės reikšmės viešosios turizmo infrastruktūros, rinkodaros projektus turizmo srityje;

4) kuria Lietuvos turizmo maršrutus;

5) atlieka Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;

6) dalyvauja inicijuojant ir įgyvendinant turizmo rinkodaros srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;

7) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra.

3. Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos.

 

40 straipsnis. Savivaldybių kompetencija turizmo srityje

Savivaldybės:

1) skatina turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojų užimtumo priemonę;

2) turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones įgyvendina per savivaldybės planavimo dokumentus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

3) rengia ir įgyvendina viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektus;

4) steigia savivaldybių turizmo informacijos centrus;

5) planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarko rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;

6) atlieka kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

 

41 straipsnis. Turizmo taryba

1. Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams turizmo valdymo funkcijas atliekančioms institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų, kitų asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti šioje dalyje nurodytų asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

 

2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

3. Turizmo tarybos sudėtį tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

4. Turizmo tarybą techniškai aptarnauja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Lietuvos Respublikos

turizmo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).

2. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-239, 2001-04-05, Žin., 2001, Nr. 34-1128 (2001-04-20), i. k. 1011010ISTA00IX-239

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1211, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5507 (2002-12-24), i. k. 1021010ISTA0IX-1211

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1854, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 114-5119 (2003-12-05), i. k. 1031010ISTA0IX-1854

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2476, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5689 (2004-10-26), i. k. 1041010ISTA0IX-2476

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-308, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3285 (2005-07-21), i. k. 1051010ISTA000X-308

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1496, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 85-4138 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1496

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-873, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05577

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1307, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17033

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1724, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08126

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1723, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08223

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4-1, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1447, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11758

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1990, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04585

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 10, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2862, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-23, i. k. 2020-08529

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17-1 straipsniu įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3103, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15309

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas