Įsakymas netenka galios 2011-07-16:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-472, 2011-07-07, Žin., 2011, Nr. 88-4224 (2011-07-15), i. k. 1112020ISAK0004-472

Dėl Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2002-01-01 iki 2011-07-15

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 47-1638, i. k. 1012020ISAK00000110

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL DUJŲ BALIONŲTECHNINIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 28 d. Nr. 110

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ patvirtintą Teisės derinimo priemonių planą 2001 metams (Žin., 2001, Nr. 18-554):

1. Tvirtinu:

1.1. Plieninių besiūlių dujų balionų techninį reglamentą (l priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1.2. Nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūlių dujų balionų techninį reglamentą (2 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1.3. Suvirintųjų nelegiruotojo plieno dujų balionų techninį reglamentą (3 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyti techniniai reglamentai įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

ŪKIO MINISTRAS EUGENIJUS GENTVILAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 110

1 priedas

PLIENINIŲ BESIŪLIŲ DUJŲ BALIONŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Reglamento paskirtis ir įsigaliojimo data

Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) skirtas plieninių besiūlių dujų balionų saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai ir nustato į Lietuvos rinką teikiamų šių dujų balionų techninius reikalavimus, kontrolės metodus bei ženklinimą.

Reglamentu įteisinama Tarybos direktyva 84/525/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su plieniniais besiūliais dujų balionais, suderinimo“.

Reglamentas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Reglamento taikymo sritis

1 straipsnis

1. Šis Reglamentas taikomas plieniniams besiūliams dujų balionams, sudarytiems iš vienos dalies, kuriuos galima pakartotinai pripildyti bei transportuoti ir kurių talpa yra nuo 0,5 iki 150 litrų imtinai, skirtiems suslėgtosioms, suskystintosioms arba ištirpintosioms dujoms laikyti.

Plieniniai besiūliai dujų balionai (toliau – balionai) – tai slėginių indų rūšis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Šis Reglamentas netaikomas balionams, pagamintiems iš austenitinio plieno, bei balionams, kurių pagrindas sandarinamas papildomai pridedant metalo (pvz.: privirinant, prilituojant ir kitais būdais).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3. Šis Reglamentas taikomas nepriklausomai nuo to, kiek balione yra ištekėjimo angų (viena ar dvi).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2 straipsnis

Šiame Reglamente EB tipo balionas reiškia bet kokį balioną, suprojektuotą ir pagamintą taip, kad jis atitiktų šio bei Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninių reglamentų reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3 straipsnis

Negalima drausti arba riboti EB tipo baliono, atitinkančio Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų ir šio techninių reglamentų reikalavimus, pardavimo ir pateikimo eksploatuoti dėl priežasčių, susijusių su jo konstrukcija bei kontrole pagal Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų ir šį techninius reglamentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4 straipsnis

Visi EB tipo balionai turi būti pateikiami EB pavyzdžiui patvirtinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Visi EB tipo balionai, išskyrus balionus, kurių hidraulinio bandymo slėgis yra lygus arba mažesnis už 120 barų ir talpa ne didesnė už vieną litrą, turi būti pateikiami EB patikrinimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5 straipsnis

Bet kokie 1 priedo 2.1.3, 2.1.4, 2.3, 3.1.1.1, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 4, 5 ir 6 punktų bei kitų priedų pataisymai, reikalingi Reglamentui suderinti su technine pažanga, turi būti daromi laikantis Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 20 str. nurodytos procedūros.

6 straipsnis

Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 17 str. nurodyta procedūra gali būti taikoma ir šio Reglamento 1 priedo 2.2 punktui.

7 straipsnis

Ūkio ministerija turi paskirti įstaigą (toliau – paskirtoji įstaiga), kuriai bus pavesta atlikti slėginių indų EB pavyzdžio patvirtinimo procedūras, bei indų kontrolės įstaigą(-as) (toliau – kontrolės įstaiga), kuriai(-ioms) bus pavesta atlikti slėginių indų EB patikrinimo procedūras.

Slėginių indų rinkos priežiūrą turi atlikti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Kol bus pasirašytas Protokolas prie Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją dėl atitikties įvertinimo ir pramonės gaminių pripažinimo, Lietuvos paskirtosios ir kontrolės įstaigos gali atlikti tik į Lietuvos rinką tiekiamų slėginių indų pavyzdžio patvirtinimą ir patikrinimą pagal šiame bei Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techniniuose reglamentuose nustatytus EB pavyzdžio patvirtinimo ir EB patikrinimo reikalavimus. Šiuo atveju vietoje 1 priedo 6.1 punkte nustatytų valstybę nurodančių raidžių turi būti dedamas atitikties sertifikavimo ženklas pagal LST 1212-92.

______________

1 priedas

1. Priede vartojamų terminų apibrėžimai ir simboliai

1.1. Takumo įtempis.

Šiame Reglamente nurodytoms slėgio veikiamoms dalims skaičiuoti turi būti taikomos šios takumo įtempio vertės:

- kai plienas neturi žemutinio ir viršutinio takumo taškų,

imama mažiausioji santykinio takumo taško vertė R_{p 0,2};

- kai plienas turi žemutinį ir viršutinį takumo taškus, imama viena iš šių verčių:

- R_el,

- R_eH x 0,92, arba

- R_{p 0,2}.

1.2. Suardymo slėgis.

Šiame Reglamente suardymo slėgis – tai slėgis, kuriam esant prasideda plastinis tekėjimas, t. y. didžiausiasis slėginio suardymo bandyme pasiekiamas slėgis.

1.3. Simboliai.

Šiame priede vartojami simboliai reiškia:

P_h	–	hidraulinio bandymo slėgis, barais;
P_r	–	baliono suardymo slėgis, išmatuotas darant suardymo bandymą, barais;
P_rt	–	apskaičiuotasis mažiausiasis teorinis suardymo slėgis, barais;
R_e	–	takumo įtempių vertė, priimta pagal 1.1 punktą, siekiant nustatyti R vertę, naudojamą skaičiuojant slėgio veikiamas dalis, N/mm²;
R_el	_–	mažiausioji baliono gamintojo garantuota žemutinio takumo taško vertė, N/mm²;
R_eH	–	mažiausioji baliono gamintojo garantuota viršutinio takumo taško vertė, N/mm²;
R_{p 0,2}	–	gamintojo garantuotas santykinis takumo taškas 0,2 %, N/mm².

Santykinis takumo taškas yra įtempio vertė, sukelianti neproporcingą pailgėjimą, lygų 0,2% pradinio ilgio;

R_m	–	mažiausioji baliono gamintojo garantuota stiprio tempiant vertė, N/mm²;
a	–	apskaičiuotasis mažiausiasis balionio kevalo sienelės storis, mm;
D	–	vardinis išorinis baliono skersmuo, mm;
d	–	lenkimo bandymo šerdies skersmuo, mm;
R_mt	–	tikroji stiprio tempiant vertė, N/mm².

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1.4. Normalizavimas.

Šiame Reglamente terminas „normalizavimas“ yra vartojamas taip, kaip jis apibrėžtas LST EN 10052.

Po normalizavimo gali būti taikomas atleidimas pastovioje, žemesnėje už mažiausiąją plieno fazinio virsmo tašką (Ac1) temperatūroje.

1.5. Grūdinimas ir atleidimas.

Terminas „grūdinimas ir atleidimas“ susijęs su terminiu užbaigto baliono apdorojimu, kurio metu balionas kaitinamas pastovioje, aukštesnėje už plieno viršutinio fazinio virsmo tašką (Ac3) temperatūroje. Po to balionas aušinamas tokia sparta, kuri neviršija 80% aušinimo 20 °C vandenyje spartos, ir atleidžiamas pastovioje, žemesnėje už mažiausiąjį plieno fazinio virsmo tašką (Ac1) temperatūroje.

Terminis apdorojimas neturi sukelti baliono įtrūkių. Balionai negali būti grūdinami vandenyje be priedų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Techniniai reikalavimai

2.1. Naudojami plienai.

2.1.1. Plienas turi būti apibūdinamas pagal jo gamybos būdą, cheminę sudėtį, terminį apdorojimą, kuris taikomas užbaigtam balionui, ir plieno mechanines savybes. Gamintojas, atsižvelgdamas į toliau nurodomus reikalavimus, turi pateikti atitinkamą informaciją. Bet koks tokios informacijos pasikeitimas turi būti laikomas suderintu su plieno rūšies pakeitimu EB pavyzdžio patvirtinimo požiūriu.

a) Gamybos būdas.

Gamybos būdas turi būti apibrėžiamas nurodant gamybos procesą (pvz.: Marteno krosnis, deguonies konverteris, elektrinė krosnis) ir taikytą deoksidacijos metodą.

b) Cheminė sudėtis.

Apibrėžiant cheminę sudėtį yra privalomi šie parametrai:

- visais atvejais didžiausiasis sieros ir fosforo kiekis;

- visais atvejais mangano, anglies ir silicio kiekis;

- nikelio, chromo, molibdeno ir vanadžio kiekis, kai šie metalai sąmoningai naudojami kaip legiruojantieji elementai.

Anglies, mangano, silicio ir, jeigu naudojama, nikelio, chromo, molibdeno ir vanadžio kiekis turi būti nurodomas su tokiais leistinais nuokrypiais, kad skirtumas tarp didžiausiųjų ir mažiausiųjų verčių kiekviename lydinyje neviršytų:

- angliai:

- 0,06%, kai didžiausiasis kiekis mažesnis nei 0,30%;

- 0,07%, kai didžiausiasis kiekis 0,30% arba daugiau;

- manganui ir siliciui:

- 0,30%;

- chromui:

- 0,30%, kai didžiausiasis kiekis mažesnis nei 1,5 %;

- 0,50%, kai didžiausiasis kiekis 1,5% arba daugiau;

- nikeliui:

- 0,40%;

- molibdenui:

- 0,15%;

- vanadžiui:

- 0,10%.

c) Terminis apdorojimas.

Terminis apdorojimas turi būti apibrėžiamas naudojama temperatūra, laiko trukme toje temperatūroje ir aušinamuoju skysčiu, naudojamu kiekviename terminio apdorojimo etape (normalizavimas su atleidimu arba be arba grūdinimas su atleidimu).

Austenitizavimo temperatūra prieš grūdinimą arba normalizavimą turi būti nustatoma su 35 °C atsarga į vieną ar kitą pusę.

Tie patys nurodymai galioja ir atleidimo temperatūrai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.2. Sąlygos, kurių reikia laikytis.

Naudojamas plienas turi būti deoksiduotas ir atsparus senėjimui. Visas užbaigtas balionas turi būti termiškai apdorojamas, t. y. normalizuojamas su atleidimu arba be jo arba grūdinimas su atleidimu. Sieros ir fosforo kiekiai, gauti tiriant lydinio bandinį, neturi būti didesni nei 0,035%, o bendras jų kiekis negali viršyti 0,06%. Sieros ir fosforo kiekiai, gauti tiriant gaminį, neturi būti didesni nei 0,04%, o bendras jų kiekis negali viršyti 0,07%.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.3. Gamintojas gali naudoti 2.1.1 punkte nurodytą plieną tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje jis yra pripažintas tinkamu besiūlių balionų gamybai. Paskirtoji įstaiga, gavusi užklausimą, turi pateikti užklausėjui Lietuvoje naudojamų medžiagų balionams pagal šį Reglamentą gaminti sąrašą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.4. Turi būti galimybė atlikti nepriklausomą analizę, ypač siekiant nustatyti sieros ir fosforo kiekio atitiktį 2.1.2 punkto reikalavimams. Ši analizė turi būti taikoma bandiniams, paimtiems iš pusgaminių, kuriuos balionų gamintojui tiekia plieno gamintojas, arba iš užbaigtų balionų.

Kai nusprendžiama bandinį paimti iš baliono, jį leidžiama imti iš vieno iš balionų, kurie anksčiau buvo atrinkti 3.1 punkte nurodytiems mechaniniams arba 3.2 punkte nurodytam suardymo slėgio bandymams daryti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.2. Slėginių dalių skaičiavimas.

2.2.1. Mažiausiasis sienelės storis turi būti lygus arba didesnis už didžiausiąją vertę, nustatytą šiais būdais:

čia: R yra mažesnysis iš šių dviejų dydžių:

1) R_e;

2) 0,75 R_m, normalizuotiems arba normalizuotiems ir atleistiems balionams, 0,85 R_m grūdintiems ir atleistiems balionams.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.2.2. Jeigu išgaubtasis galas gaunamas iš vamzdžio štampavimo būdu, sienelės storis, išmatuotas galo centre, turi būti lygus arba didesnis už 1,5a.

2.2.3. Balionų įgaubtojo pagrindo storis turi būti ne mažesnis nei 2a per visą skersmenį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.2.4. Kad būtų užtikrintas tolygus įtempių pasiskirstymas, baliono sienelių storis pereinamoje srityje tarp baliono sienelės ir pagrindo turi didėti nuosekliai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.3. Konstrukcija ir apdaila.

2.3.1. Gamintojas turi tikrinti kiekvieno baliono storį ir apžiūrėti baliono vidinio bei išorinio paviršiaus būklę, kad būtų patvirtinta jog:

- sienelės storis jokiame taške nėra mažesnis už nurodytąjį

brėžinyje;

- išoriniame ir vidiniame baliono paviršiuje nėra defektų,

kurie galėtų sumažinti baliono eksploatavimo saugumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.3.2. Baliono kevalo nuokrypis nuo apskritumo turi būti apribotas taip, kad to paties skerspjūvio didžiausiojo ir mažiausiojo išorinio skersmenų skirtumas nebūtų didesnis nei 1,5% šių skersmenų vidurkio.

Kevalo baliono dalies sienelės didžiausiasis nuokrypis nuo tiesiosios linijos negali būti didesnis už 3 mm/m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.3.3. Baliono pagrindo atraminiai žiedai, jeigu jie yra, turi būti pakankamai stiprūs ir pagaminti iš medžiagos, kuri korozijos požiūriu yra suderinama su plienu, iš kurio pagamintas balionas. Pagrindo atraminio žiedo forma privalo užtikrinti pakankamą baliono stabilumą. Pagrindo atraminiai žiedai privalo būti įtaisyti taip, kad nesąlygotų vandens kaupimosi arba jo prasiskverbimo tarp žiedo ir baliono.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3. Bandymai

3.1. Mechaniniai bandymai.

3.1.1. Bendrieji reikalavimai.

3.1.1.1. Tuo atveju, jei šiame Reglamente nenustatyta kitaip, mechaniniai bandymai turi būti daromi laikantis šių standartų:

- LST EN 10002-1:1998 plieno tempimo bandymui;

- LST EN 10003-1, LST EN 10003-2, LST EN 10003-3

Brinelio kietumo bandymui;

- Lietuvos standarto, kuriuo bus perimta Europos norma 6-55 plieno lenkimo bandymui;

- LST EN 10002-1:1998 plieno lakštų ir juostų, kurių storis mažesnis už 3 mm, tempimo bandymui;

- Lietuvos standarto, kuriuo bus perimta Europos norma 12-55 plieno lakštų ir juostų, kurių storis mažesnis už 3 mm, lenkimo bandymui;

- LST EN 10045-1:1998, LST EN 10045-2:2000 įpjauto mėginio, padėto ant dviejų atramų, smūginiam bandymui.

3.1.1.2. Visi mechaniniai bandymai, skirti balionams naudojamų medžiagų kokybei patikrinti, turi būti daromi su mėginiais, paimtais iš baigtų balionų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.1.2. Bandymų tipai ir bandymų kriterijai.

Privalo būti daromas kiekvieno bandomojo baliono vienas tempimo bandymas išilgine kryptimi, keturi lenkimo bandymai apskritimo kryptimi ir, jeigu sienelės storis leidžia paruošti bent 5 mm pločio mėginius, trys smūginiai bandymai. Mėginiai smūginiam bandymui turi būti išpjaunami skersine kryptimi; tačiau jeigu baliono storis ir/arba skersmuo neleidžia išpjauti bent 5 mm pločio mėginio skersine kryptimi, mėginiai smūginiam bandymui išpjaunami išilgine kryptimi.

3.1.2.1. Tempimo bandymas.

3.1.2.1.1. Mėginys turi atitikti LST EN 10002-1:1998 sąlygas. Jei jo storis mažesnis už 3 mm, etaloninis mėginio plotis ir ilgis turi būti atitinkamai 12,5 ir 50 mm, neatsižvelgiant į mėginio storį.

3.1.2.1.2. Du mėginio paviršiai, atitinkantys vidinę ir išorinę baliono sieneles, mechaniškai neturi būti apdirbti.

3.1.2.1.3. Pailgėjimas, išreikštas procentais, neturi būti mažesnis už:

Be to, pailgėjimas jokiu būdu negali būti mažesnis už:

- 14%, jeigu bandymas daromas pagal LST EN 10002-1:1998, kai mėginio storis lygus 3 mm arba didesnis;

- 11%, jeigu bandymas daromas pagal LST EN 10002-1:1998, kai mėginio storis mažesnis nei 3 mm.

3.1.2.1.4. Stiprio tempiant vertė negali būti mažesnė už R_m.

Tempimo bandymu nustatytas takumo įtempis turi atitikti baliono skaičiavimams naudojamą 1.1 punkto vertę. Viršutinis takumo taškas turi būti nustatomas iš apkrovos/pailgėjimo grafiko arba bet kokiu kitu tokio pat tikslumo metodu.

Nustatytoji takumo įtempio vertė neturi būti mažesnė už R_eH, R_el. arba R_{p 0,2}, atsižvelgiant į aplinkybes.

3.1.2.2. Lenkimo bandymas.

3.1.2.2.1. Lenkimo bandymas turi būti daromas naudojant mėginius, gautus perpjaunant 25 mm pločio žiedą į dvi vienodo ilgio dalis, kurių tik briaunos gali būti mechaniškai apdirbtos. Du kiekvieno mėginio paviršiai, atitinkantys baliono išorinę ir vidinę sieneles, negali būti mechaniškai apdirbti.

3.1.2.2.2. Lenkimo bandymas turi būti daromas naudojant d skersmens šerdį ir du balionus, atskirtus nuotoliu d + 3a. Bandymo metu žiedo vidinis paviršius turi būti ant šerdies.

3.1.2.2.3. Mėginys, lenkiamas į vidų aplink šerdį, neturi trūkti, kol bandinio vidiniai kraštai yra ne toliau vienas nuo kito nei šerdies skersmuo (žr. 3 priedo brėžinį).

3.1.2.2.4. Šerdies skersmens ir mėginio storio santykis (n) neturi viršyti šioje lentelėje pateiktų verčių:

Tikrasis stipris tempiant, R_mt (N/mm²)

Santykis n

Iki 440 imtinai

Nuo 440 iki 520 imtinai

Nuo 520 iki 600 imtinai

Nuo 600 iki 700 imtinai

Nuo 700 iki 800 imtinai

Nuo 800 iki 900 imtinai

Nuo 900

3.1.2.3. Smūginiai bandymai.

3.1.2.3.1. Mėginių smūginis bandymas turi būti daromas pagal LST EN 10045-1:1998 ir LST EN 10045-2:2000.

Smūginis stipris turi būti matuojamas esant minus 20 °C temperatūrai.

Įpjova turi būti statmena baliono sienelių paviršiams.

Smūginiam bandymui naudojami mėginiai negali būti tiesinami ir šeši mėginio paviršiai turi būti mechaniškai apdirbti, bet tik tiek, kad būtų lygūs.

3.1.2.3.2. Vidutinė smūginio stiprio vertė, gauta atlikus tris smūginius bandymus išilgine arba skersine kryptimi, ir kiekviena atskira bandymo metu gauta vertė negali būti mažesnė už lentelėje nurodytą atitinkamą vertę, išreikštą J/cm²:

	Plienai, kurių R_m ne didesnė už 650 N/mm²		Plienai, kurių R_m didesnė už 650 N/mm²
	išilginis	skersinis	išilginis	skersinis
Trijų mėginių vidurkis	33	17	50	25
Kiekvieno atskira vertė	26	13	40	20

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2. Hidraulinis slėginis suardymo bandymas.

3.2.1. Bandymo sąlygos.

Bandomieji balionai privalo būti paženklinti, kaip nurodyta 6 punkte.

3.2.1.1. Hidraulinis slėginis suardymo bandymas turi būti daromas dviem nuosekliais etapais, naudojant bandymo įrenginį, kuris leidžia tolygiai didinti slėgį balione, kol jis suyra, ir užrašant slėgio priklausomybės nuo laiko kreivę. Bandymas turi būti daromas esant kambario temperatūrai.

3.2.1.2. Bandymo pirmojo etapo metu slėgis turi būti tolygiai didinamas, kol prasideda plastiškoji deformacija. Slėgio kitimo sparta neturi viršyti 5 bar/s.

Prasidėjus plastiškajai deformacijai (antrasis etapas), slėgio kitimo sparta turi būti perpus ar dar mažesnė nei pirmojo etapo metu ir palaikoma pastovi, kol balionas suyra.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2.2. Bandymo rezultatų aiškinimas.

3.2.2.1. Slėginio suardymo bandymo rezultatų aiškinimas turi apimti:

- slėgio/laiko kreivės nagrinėjimą, siekiant nustatyti suardymo slėgį;

- trūkio ir jo kraštų formos tyrimą;

- patikrinimą, ar baliono pagrindas neišsilenkė į kitą pusę, bandant įgaubto pagrindo balioną.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2.2.2. Išmatuotasis suardymo slėgis (P_r) turi būti didesnis už apskaičiuotąjį pagal formulę:

3.2.2.3. Suardymo bandymas neturi paversti baliono skeveldromis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2.2.4. Pagrindinis įtrūkis negali būti trapus, t. y. trūkio kraštai turi būti ne radialiniai, bet nuožulnūs diametralios plokštumos atžvilgiu ir turi išryškėti susiaurėjimas.

Trūkis priimtinas tik tada, jeigu atitinka šias sąlygas:

1. Balionų, kurių sienelės storis „a“ ne didesnis nei 7,5 mm:

a) didesnioji trūkio dalis neabejotinai turi būti išilginė;

b) trūkis negali turėti atsišakojimų;

c) trūkis neturi būti išplitęs apskritimais iš abiejų pusių nuo pagrindinės dalies daugiau nei 90°;

d) trūkis neturi būti išplitęs į tas baliono dalis, kurios yra daugiau nei 1,5 karto storesnės už didžiausiąjį storį, išmatuotą pusiau iki baliono vidurio;

e) išgaubto pagrindo balionų trūkis neturi siekti baliono pagrindo centro. Tačiau leidžiama, kad d) punkte išdėstytos sąlygos nebūtų laikomasi, kai:

a) viršūnė yra kūgio formos arba pagrindas išgaubtas ir trūkis neišplinta į baliono dalis, kurių skersmuo 0, 75 karto mažesnis už vardinį išorinį baliono skersmenį;

b) pagrindas įgaubtas ir nuotolis tarp tolimiausiojo trūkio taško ir baliono pagrindo plokštumos yra 5 kartus didesnis už „a“ storį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Balionams, kurių storis „a“ didesnis už 7,5 mm,

didesnioji trūkio dalis neabejotinai turi būti išilginė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2.2.5. Įtrūkis neturi atskleisti jokio akivaizdaus metalo defekto.

3.3. Ciklinis slėginis bandymas.

3.3.1. Bandomieji balionai privalo būti paženklinti, kaip nurodyta 6 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.3.1. Ciklinis slėginis bandymas turi būti daromas su dviem balionais, kurių gamintojas garantuoja, kad jie deramai atitinka mažiausiąsias projekte nurodytas vertes, naudojant korozijos neskatinantį skystį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.3.2. Šis bandymas turi būti cikliškas. Didžiausiasis ciklinis slėgis turi būti lygus P_h, arba 2/3 šio slėgio.

Mažiausiasis ciklinis slėgis neturi viršyti 10% didžiausiojo ciklinio slėgio.

Mažiausiasis ciklų skaičius ir didžiausiasis bandymų dažnis parodyti šioje lentelėje:

Didžiausiasis naudojamas slėgis	P_h	2/3 P_h
Mažiausiasis ciklų skaičius	12 000	80 000
Didžiausiasis dažnis, ciklais per minutę	5	12

Išorinės baliono sienelės išmatuotoji temperatūra bandymo metu neturi būti didesnė už 50 °C.

Bandymas laikomas patenkinamu, jeigu balione po nustatyto ciklų skaičiaus neatsiranda protėkis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4. Hidraulinis bandymas.

3.4.1. Vandens slėgis balione turi tolygiai didėti, kol pasiekiamas P_h slėgis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.2. Ph slėgis balione turi išlikti pakankamai ilgai, kad būtų įmanoma nustatyti, jog slėgis daugiau nemažėja ir balionas yra sandarus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.3. Po bandymo neturi likti jokių pastovių baliono deformacijų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.4. Balionas, kurio bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, turi būti pripažintas netinkamu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.5. Baliono vienalytiškumo tikrinimas.

Šis bandymas – tai tikrinimas, ar baliono išorinio paviršiaus metalo kietumas bet kuriuose dviejuose taškuose pagal Brinelį skiriasi ne daugiau nei 25 HB. Tikrinama naudojant du baliono skersinius pjūvius, išpjautus prie viršūnės ir pagrindo, lygiais atstumais nutolusiuose keturiuose taškuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.6. Balionų partijos vienalytiškumo tikrinimas.

Šis gamintojo daromas kietumo arba kitų atitinkamų savybių bandymas turi patvirtinti, kad pasirenkant pirminę medžiagą (lakštinį metalą, jo ruošinius, vamzdžius) arba termiškai apdorojant nebuvo padaryta klaidų. Tačiau normalizuotų ir neatleistų balionų atveju šio bandymo nebūtina daryti su kiekvienu balionu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.7. Pagrindų tikrinimas.

Turi būti daromas baliono pagrindo meridianinis pjūvis ir vienas iš taip gautų paviršių poliruojamas, kad būtų galima patikrinti mikroskopu didinant nuo 5 iki 10 kartų.

Balionas privalo būti pripažįstamas defektiniu, jeigu jame aptiktų įtrūkių, porų arba intarpų matmenys laikomi keliančiais pavojų saugai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4. EB pavyzdžio patvirtinimas

Reglamento 4 str. nurodytas EB pavyzdžio patvirtinimas taip pat gali būti suteiktas ir balionų grupėms.

Balionų grupė – tai toje pačioje įmonėje pagaminti balionai, kurie skiriasi tik ilgiu šiose ribose:

- mažiausias ilgis negali būti mažesnis už 3 baliono skersmenis;

- didžiausias ilgis negali daugiau nei 1,5 karto viršyti išbandyto baliono ilgio.

4.1. Pareiškėjas EB pavyzdžiui patvirtinti turi pateikti paskirtajai įstaigai kiekvienos balionų grupės dokumentus, reikalingus toliau nurodytiems tikrinimams atlikti, ir sudaryti galimybę paskirtajai įstaigai iš 50 balionų partijos paimti toliau minimiems bandymams daryti reikalingą balionų kiekį, kartu su papildoma paskirtajai įstaigai reikalinga informacija. Pareiškėjas privalo nurodyti terminio apdorojimo rūšį, trukmę bei temperatūras. Taip pat jis privalo gauti ir pateikti plieno, kuris tiekiamas balionams gaminti, sudėties analizės sertifikatus.

4.2. Tvirtindama EB pavyzdį, paskirtoji įstaiga turi:

4.2.1. Patikrinti, ar:

- 2.2 punkte nurodyti skaičiavimai yra teisingi;

- dviejų balionų sienelių storis atitinka 2.2 punkto reikalavimus, išmatavus trijuose skerspjūviuose ir per visą pagrindo bei viršūnės išilginių pjūvių apskritimo ilgį;

- laikomasi 2.1 ir 2.3.3 punktų sąlygų;

- visi paskirtosios įstaigos pasirinkti balionai tenkina 2. 3.2 punkto reikalavimus;

- balionų vidiniai ir išoriniai paviršiai neturi jokių defektų, dėl kurių jie gali būti nesaugūs.

4.2.2. Padaryti šiuos pasirinktų balionų bandymus:

- 3.1 punkte nurodytus dviejų balionų bandymus; tačiau jeigu baliono ilgis 1500 mm arba didesnis, tempimo bandymas išilgine kryptimi ir lenkimo bandymai privalo būti daromi naudojant mėginius, paimtus iš aukščiausiosios ir žemiausiosios kevalo srities;

- 3.2 punkte nurodytą dviejų balionų bandymą;

- 3.3 punkte nurodytą dviejų balionų bandymą;

- 3.5 punkte nurodytą vieno baliono bandymą;

- 3.7 punkte nurodytą visų balionų bandymą.

4.3. Jeigu tikrinimų rezultatai atitinka reikalavimus, paskirtoji įstaiga turi išduoti EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateiktas 4 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5. EB patikrinimas

5.1 Kad būtų atliktas EB patikrinimas, balionų gamintojas turi:

5.1.1. pateikti kontrolės įstaigai EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatą;

5.1.2. pateikti kontrolės įstaigai balionų gamybai naudojamo plieno sudėties analizės sertifikatus;

5.1.3. turėti priemones identifikuoti plieno, iš kurio pagamintas kiekvienas balionas, sudėtį;

5.1.4. pateikti kontrolės įstaigai terminio apdorojimo dokumentus, reikalingus patvirtinti, kad jo tiekiami balionai buvo normalizuoti arba grūdinti ir atleisti, bei nurodyti taikytą apdorojimą;

5.1.5. pateikti kontrolės įstaigai balionų sąrašą, kuriame nurodyti skaičiai ir įrašai pagal 6 punkto reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.2. EB patikrinimo eiga:

5.2.1. kontrolės įstaiga turi:

- įsitikinti, kad buvo gautas EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatas ir balionai jį atitinka;

- patikrinti dokumentus, kuriuose pateikti duomenys apie medžiagas;

- patikrinti, ar laikomasi 2 punkte pateiktų techninių reikalavimų, vizualiai apžiūrint balionų išorę ir, jeigu įmanoma, vidų, ypač kruopščiai patikrinti, ar konstrukcija ir gamintojo atlikti tikrinimai tenkina 2.3.1 punkto reikalavimus; vizualiai apžiūrint turi būti patikrinama mažiausiai 10% pateiktų balionų;

- padaryti 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytus bandymus;

- patikrinti, ar 5.1.5 punkto sąraše gamintojo pateikta informacija yra teisinga; tai turi būti daroma atsitiktinės atrankos būdu;

- įvertinti gamintojo atlikto balionų partijos vienalytiškumo tikrinimo pagal 3.6 punktą rezultatus.

Jeigu tikrinimų rezultatai yra patenkinami, kontrolės įstaiga išduoda EB patikrinimo sertifikatą, atitinkantį 5 priede pateiktą pavyzdį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.2.2 Dviejų tipų bandymams, nurodytiems 3.1 ir 3.2 punktuose, iš kiekvienos 202 balionų partijos ar jos dalies, pagamintos iš tokio pat lydinio ir taikant nustatytą terminio apdorojimo procedūrą vienodomis sąlygomis, turi būti paimti du balionai.

Su vienu balionu turi būti daromi 3.1 punkte nurodyti mechaniniai bandymai, su kitu – 3.2 punkte nurodytas suardymo bandymas. Jeigu bus nustatyta, kad bandymai buvo padaryti neteisingai arba padaryta matavimo klaida, bandymai turi būti pakartoti.

Jeigu vieno ar daugiau bandymų rezultatai bent iš dalies nepatenkinami, kontrolės įstaiga turi ištirti priežastį.

5.2.2.1. Jeigu nesėkmė sąlygota ne terminio apdorojimo, balionų partija turi būti pripažinta netinkama.

5.2.2.2. Jeigu nesėkmė sąlygota terminio apdorojimo, gamintojas gali pakartotinai termiškai apdoroti visus partijos balionus. Po pakartotinio terminio apdorojimo:

- gamintojas turi atlikti 3.6 punkte nurodytą tikrinimą;

- kontrolės įstaiga turi padaryti visus 5.2.2 punkto pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytus bandymus.

Jeigu balionai nebuvo pakartotinai termiškai apdoroti arba jeigu tikrinimo ir bandymų rezultatai po pakartotinio terminio apdorojimo neatitinka šio Reglamento reikalavimų, balionų partija turi būti pripažinta netinkama.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.2.3. Bandiniai atrenkami ir visi bandymai turi būti daromi dalyvaujant ir prižiūrint kontrolės įstaigos atstovui.

5.2.4. Padarius visus minėtus bandymus, turi būti padarytas 3.4 punkte nurodytas visų partijos balionų hidraulinis bandymas, dalyvaujant ir prižiūrint kontrolės įstaigos atstovui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.3. EB patikrinimo išimtys.

Balionų, kuriems pagal šio Reglamento 4 str. EB patikrinimas netaikomas, 5.2 punkte nurodytus bandymus ir tikrinimus gamintojas turi atlikti savo atsakomybe.

Gamintojas kontrolės įstaigai turi pateikti visus dokumentus ir bandymų bei tikrinimų ataskaitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

6. Ženklai ir įrašai

Šiame poskyryje nurodyti ženklai ir įrašai turi būti įspausti baliono viršūnėje matomai, ryškiai ir nenutrinamai.

Ant ne didesnės nei 15 litrų talpos balionų ženklai ir įrašai gali būti įspaudžiami ant briaunos arba kitos pakankamai storos baliono dalies.

Ženklų ir įrašų pavyzdžiai pateikti 2 priede.

6.1. Ženklų įspaudimas.

Nukrypdamas nuo Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 1 priedo 3 punkto reikalavimų, gamintojas turi įspausti EB pavyzdžio patvirtinimo ženklą tokia tvarka:

- Balionams, kuriems pagal šio Reglamento 4 str. taikomas EB pavyzdžio patvirtinimas ir EB patikrinimas:

- stilizuota raidė;

- šio Reglamento serinis numeris 1;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) EB pavyzdžio patvirtinimą suteikusią valstybę, ir du paskutiniai metų, kuriais buvos suteiktas pavyzdžio patvirtinimas, skaitmenys;

- EB pavyzdžio patvirtinimo numeris

- Balionams, kuriems pagal šio Reglamento 4 str. EB patikrinimas netaikomas:

- į šešiakampį įrašyta stilizuota raidė;

- šio Reglamento serinis numeris 1;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) EB pavyzdžio patvirtinimą suteikusią valstybę, ir du paskutiniai metų, kuriais buvos suteiktas pavyzdžio patvirtinimas, skaitmenys;

- EB pavyzdžio patvirtinimo numeris

Nukrypdama nuo Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 2 priedo 3 punkto reikalavimų, kontrolės įstaiga turi uždėti EB patikrinimo ženklą tokia tvarka:

- mažoji e raidė;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) patikrinimą atlikusią valstybę narę, po raidės(-džių), jeigu reikia, rašomi vienas arba du skaičiai, nurodantys smulkesnį teritorinį regioną;

- kontrolės įstaigos ženklas, kurį uždeda patikrinimą atlikęs pareigūnas, ir, jeigu taikoma, patikrinimą atlikusio pareigūno ženklas;

- šešiakampis;

- tikrinimo data: metai, mėnuo

6.2. Konstrukcijos įrašai.

Gamintojas turi įspausti šiuos konstrukcijos įrašus:

6.2.1. plienui:

- skaičių, rodantį R vertę (N/mm²), naudotą atliekant skaičiavimus;

- simbolį N (normalizuotam arba normalizuotam ir atleistam balionui) arba simbolį T (grūdintam ir atleistam balionui);

6.2.2. hidrauliniam bandymui:

- bandymo slėgio vertę (barais), po kurios eina simbolis bar;

6.2.3. baliono tipui:

- Baliono su visomis būtinomis dalimis, išskyrus vožtuvą, masę (kilogramais) ir mažiausiąją baliono gamintojo garantuotą talpą (litrais).

Masės ir talpos skaičiai turi būti nurodomi dešimtosios dalies tikslumu. Šie dydžiai apvalinami – talpą mažinant, o masę didinant.

6.2.4. kilmei:

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) baliono kilmės šalį, po kurios(-ių) eina gamintojo ženklas ir serinis numeris.

6.3. Ženklų ir įrašų pavyzdžiai pateikti 2 priede.______________

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2 priedas

Ženklų ir įrašų pavyzdžiai

______________

3 priedas

Lenkimo bandymas brėžinys

______________

4 priedas

EB PAVYZDŽIO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Išduotas ........................................................................................................................... vadovaujantis

(Valstybė)

................................................................................................................................................................

(Nacionalinės taisyklės)

pagal Europos Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. direktyvą 84/525/EEB

DĖL BESIŪLIŲ PLIENINIŲ DUJŲ CILINDRŲ

________________________________________________________________________________

EB patvirtinimo Nr. ................................. Data.....................................

Cilindro tipas .........................................................................................................................................

(Cilindrų grupės, kuriai suteiktas EB patvirtinimas, aprašymas)

P_h...................................D ......................................................... a .........................................................

L_min.................................L_{max ......................................................................}V_min....................................................

V_max.......................................................................................................................................................

Gamintojas arba gamintojo atstovas....................................................................................................

(Gamintojo arba gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas)

................................................................................................................................................................

EB pavyzdžio patvirtinimo ženklas ............................. .................................

Pavyzdžio, pateikto EB patvirtinimui gauti, tikrinimo rezultatai ir pagrindinių pavyzdžio ypatybių aprašymas pridedami.

Visą informaciją galima gauti iš.............................................................................................................

(Patvirtinimą suteikiančios institucijos pavadinimas ir adresas)

Data ........................Vieta ...................................

........................................................

(Parašas)

______________

EB PAVYZDŽIO PATVIRTINIMO SERTIFIKATO TECHNINIS PRIEDAS

1. Pavyzdžio, pateikto EB patvirtinimui gauti, tyrimo rezultatai.

2. Informacija apie pagrindines pavyzdžio ypatybes:

- cilindro tipo, kuriam suteiktas pavyzdžio patvirtinimas, išilginis skerspjūvis, kuriame nurodyta:

- vardinis išorinis skersmuo D;

- mažiausiasis cilindro sienelės storis a;

- mažiausiasis cilindro pagrindo ir viršūnės storis;

- mažiausiasis ir didžiausiasis ilgiai Lmin, Lmax;

- talpa arba talpos Vmin, Vmax;

- slėgis Ph;

- gamintojo pavadinimas/brėžinio Nr. ir data;

- cilindro tipo pavadinimas;

- plienas pagal 2.1 punktą (tipas, cheminė sudėtis, gamybos būdas, terminis apdorojimas, garantuojamos mechaninės savybės (stipris tempiant – takumo taškas)).

______________

5 priedas

EB PATIKRINIMO SERTIFIKATAS

Europos Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. direktyvos 84/525/EEB taikymas

Kontrolės įstaiga ....................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

EB pavyzdžio patvirtinimo Nr. .............................................................................................................

................................................................................................................................................................

Cilindrų aprašymas ................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

EB patikrinimo Nr. ................................................................................................................................

Partijos Nr.......................... iki.............................

Gamintojas.............................................................................................................................................

(Pavadinimas ir adresas)

................................................................................................................................................................

Kilmės šalis.............................. Ženklas .................................................

Savininkas .............................................................................................................................................

(Pavadinimas ir adresas)

................................................................................................................................................................

Užsakovas .............................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

(Pavadinimas ir adresas)

PATIKRINIMO BANDYMAI

1. CILINDRŲ BANDINIŲ MATMENYS

Bandymo Nr.

Partijos Nr.

nuo..........................

iki.............................

Vandens talpa (litrais)

Tuščio cilindro masė (kg)

Mažiausiasis išmatuotasis storis

sienelės (mm)

pagrindo (mm)

2. CILINDRŲ BANDINIŲ MECHANINIAI BANDYMAI

Bandymo Nr.	Terminis apdorojimas	Tempimo bandymas				Smūginis bandymas		180° lenkimo bandymas nesutraukant	Hidraulinis slėginis suardymo bandymas	Trūkio aprašymas (Pridedamos kreivės aprašymas)
		mėginys pagal LST EN 10002-1:1998: a) ³ 3 mm b) < 3 mm	takumo taškas R_e(N/mm²)	stipris tempiant R_mt(N/mm²)	Pailgėjimas A (%)	mėginių su įpjova išbandymas pagal Šarpį esant – 20°C, mėginio plotis ……(mm)
						vidurkis (J/cm²)	mažiausiasis (J/cm²)

Nurodyti mažiausieji dydžiai

Aš, žemiau pasirašęs, šituo pareiškiu, kad patikrinau, jog Europos Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. direktyvos 84/525/EEB 1 priedo 5.2 poskyryje nustatyti tikrinimo veiksmų, bandymų ir tikrinimų rezultatai atitinka reikalavimus.

Esminės pastabos .......................................................................................................................

....................................................................................................................................................

Bendrosios pastabos ..................................................................................................................

....................................................................................................................................................

Data....................................... Vieta ...........................................

(Inspektoriaus (parašas))

Kieno vardu ...............................................................................................................................

(Kontrolės (įstaiga))

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 110

2 priedas

NELEGIRUOTOJO ALIUMINIO IR ALIUMINIO LYDINIO BESIŪLIŲ DUJŲ BALIONŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Reglamento paskirtis ir įsigaliojimo data

Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) skirtas nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūlių dujų balionų saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai ir nustato į Lietuvos rinką teikiamų šių dujų balionų techninius reikalavimus, kontrolės metodus bei ženklinimą.

Reglamentu įteisinama Tarybos direktyva 84/526/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūliais dujų balionais, suderinimo“.

Reglamentas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Reglamento taikymo sritis

1 straipsnis

1. Šis Reglamentas taikomas nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūliams dujų balionams, sudarytiems iš vienos dalies, kuriuos galima pakartotinai pripildyti bei transportuoti ir kurių talpa yra nuo 0,5 iki 150 litrų imtinai, skirtiems suslėgtosioms, suskystintosioms arba ištirpintosioms dujoms laikyti.

Nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūliai dujų balionai (toliau – balionai) – tai slėginių indų rūšis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Šis Reglamentas netaikomas:

- balionams, pagamintiems iš aliuminio lydinio, kurio mažiausiasis garantuotas stipris tempiant yra didesnis nei 500 N/mm²,

- balionams, kurių pagrindas sandarinimas papildomai pridedant metalo (pvz.: privirinant, prilituojant ir kitais būdais).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2 straipsnis

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3 straipsnis

Negalima drausti arba riboti EB tipo baliono, atitinkančio Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų ir šio techninių reglamentų reikalavimus, pardavimo bei pateikimo eksploatuoti dėl priežasčių, susijusių su jo konstrukcija ir kontrole pagal Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų bei šį techninius reglamentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4 straipsnis

Visi EB tipo balionai turi būti pateikiami EB pavyzdžiui patvirtinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Visi EB tipo balionai, išskyrus balionus, kurių hidraulinio bandymo slėgis yra lygus arba mažesnis už 120 barų ir talpa ne didesnė už vieną litrą, turi būti pateikiami EB patikrinimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5 straipsnis

Bet kokie 1 priedo 2.1.5, 2.3, 3.1.0, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 4, 5, ir 6 punktų bei kitų priedų pataisymai, reikalingi Reglamentui suderinti su technine pažanga, turi būti daromi laikantis Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 20 str. nurodytos procedūros.

6 straipsnis

Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 17 str. nurodyta procedūra gali būti taikoma ir šio Reglamento 1 priedo 2.2 punktui.

7 straipsnis

Slėginių indų rinkos priežiūrą turi atlikti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Kol bus pasirašytas Protokolas prie Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją dėl atitikties įvertinimo ir pramonės gaminių pripažinimo, Lietuvos paskirtosios ir kontrolės įstaigos gali atlikti tik į Lietuvos rinką tiekiamų slėginių indų pavyzdžio patvirtinimą ir patikrinimą pagal šiame bei Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techniniuose reglamentuose nustatytus EB pavyzdžio patvirtinimo ir EB patikrinimo reikalavimus. Šiuo atveju vietoje 1 priedo 6 punkte nustatytų valstybę nurodančių raidžių turi būti dedamas atitikties sertifikavimo ženklas pagal LST 1212-92.

______________

1 priedas

1. Priede vartojami terminai ir simboliai

1.1. Takumo įtempis.

Šiame Reglamente nurodytoms slėginėms dalims skaičiuoti turi būti taikomos šios takumo įtempio vertės:

- aliuminio lydiniams – santykinis 0,2% takumo taškas R_{p 0,2}, t. y. įtempio vertė, sukelianti neproporcingą mėginio pailgėjimą, lygų 0,2% pradinio ilgio;

- nelegiruotajam ir nesukietintajam aliuminiui – 1% neproporcingo pailgėjimo.

1.2. Suardymo slėgis.

Šiame Reglamente suardymo slėgis – tai slėgis, kuriam esant prasideda plastinis tekėjimas, t. y. didžiausiasis slėginio suardymo bandyme pasiekiamas slėgis.

1.3. Simboliai.

Šiame priede vartojami simboliai reiškia:

P_h	–	hidraulinio bandymo slėgis, barais;
P_r	–	baliono suardymo slėgis, išmatuotas darant suardymo bandymą, barais;
P_rt	_–	apskaičiuotasis mažiausiasis teorinis suardymo slėgis, barais;
R_e	–	mažiausioji balionų gamintojo garantuota takumo įtempio vertė, N/mm²;
R_m	–	mažiausioji balionų gamintojo garantuota stiprio tempiant vertė, N/mm₂;
a	–	apskaičiuotasis mažiausiasis baliono cilindrinės dalies sienelės storis, mm;
D	–	vardinis išorinis baliono skersmuo, mm;
R_mt	_–	tikroji stiprio tempiant vertė, N/mm²;
d	–	lenkimo bandymo šerdies skersmuo, mm;

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Techniniai reikalavimai

2.1. Naudojamos medžiagos, terminis apdorojimas ir mechaninis apdirbimas.

2.1.1. Aliuminio lydinys arba nelegiruotasis aliuminis turi būti apibūdinamas pagal jo gamybos būdą, vardinę cheminę sudėtį, baliono terminį apdorojimą, baliono atsparumą korozijai ir mechanines ypatybes. Gamintojas, atsižvelgdamas į toliau nurodomus reikalavimus, turi pateikti atitinkamą informaciją. Bet koks tokios informacijos pasikeitimas turi būti laikomas suderintu su plieno rūšies pakeitimu EB pavyzdžio patvirtinimo požiūriu. 2.1.2. Balionų gamybai leidžiama naudoti:

a) nelegiruotąjį aliuminį, kuriame aliuminio yra bent 99,5%;

b) 1 lentelėje nurodytos cheminės sudėties aliuminio lydinius, kuriems buvo taikyti 2 lentelėje nurodyti terminio apdorojimo ir mechaninio apdirbimo būdai.

1 lentelė

Cheminė sudėtis, %

Ti+Zr

Iš viso kitų

B lydinys

Maž.

Didž.

0,10

4,0 5,1

0,5

0,5 1,0

0,2

0,25

0,20

0,10

0,15

Likutis

C lydinys

Maž.

Didž.

0,10

0,6 1,2

0,7 1,7

0,5

0,4 1,0

0,2

0,25

0,10

0,15

Likutis

2 lentelė

Terminis apdorojimas ir mechaninis apdirbimas

B lydinys

1. Ruošinių pasyvinimas:

- trukmę nustato gamintojas,

- temperatūra nuo 210 iki 260°C.

2. Šaltasis presavimas ne didesniu nei 30 % deformavimo laipsniu.

3. Viršūnės formavimas: proceso pabaigoje metalo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 300°C.

C lydinys

1. Laikymas tirpale prieš grūdinimą:

- trukmę nustato gamintojas,

- temperatūra jokiu būdu ne mažesnė nei 525 °C ir ne didesnė nei 550 °C.

2. Grūdinimas.

3. Dirbtinis sendinimas:

- trukmę nustato gamintojas, – temperatūra nuo 140 iki 190°C.

c) bet koks kitas aliuminio lydinys gali būti naudojamas balionams gaminti, jeigu jis išbandytas pagal 2 priede aprašytą atsparumo korozijai bandymo metodą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.3. Balionų gamintojas turi gauti ir pateikti medžiagos, kuri naudojama balionams gaminti, sudėties analizės sertifikatą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.4. Turi būti galimybė atlikti nepriklausomą analizę. Ši analizė turi būti taikoma bandiniams, paimtiems iš pusgaminių, kurie tiekiami balionų gamintojui, arba iš užbaigtų balionų. Kai nusprendžiama bandinį paimti iš baliono, jį leidžiama imti iš vieno iš balionų, kurie anksčiau buvo atrinkti 3.1 punkte nurodytiems mechaniniams arba 3.2 punkte nurodytam suardymo slėgio bandymams daryti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.5. Punkto 2.1.2 b) ir c) dalyse nurodytų lydinių terminis apdorojimas ir mechaninis apdirbimas.

2.1.5.1. Paskutinis baliono gamybos procesas, neskaitant baigiamojo mechaninio apdirbimo, turi būti dirbtinis sendinimas.

2.1.5.1.1. Gamintojas turi nurodyti atliekamo baigiamojo apdorojimo charakteristikas, t. y.:

- vardines tirpalo ir dirbtinio sendinimo temperatūras;

- vardines naudingo išlaikymo tirpalo ir dirbtinio sendinimo temperatūrose trukmes.

Gamintojas, termiškai apdorodamas balionus, turi laikytis šių parametrų, nepažeisdamas tokių ribų:

- tirpalo temperatūra ± 5°C;

- dirbtinio sendinimo temperatūra ± 5 °C;

- naudingo išlaikymo trukmė ± 10%.

2.1.5.1.2. Tačiau gamintojas gali nurodyti tirpalo ir dirbtinio sendinimo temperatūrų diapazoną taip, kad skirtumas tarp jo ribinių reikšmių neviršytų 20°C. Kiekvienai šių ribinių reikšmių gamintojas turi nurodyti vardinę naudingo išlaikymo jose trukmę.

Vardinė naudingo išlaikymo kiekvienoje tarpinėje temperatūroje trukmė turi būti nustatoma tiesiškai interpoliuojant (laikymo tirpale trukmei nustatyti) ir tiesiškai interpoliuojant laiko logaritmą (dirbtinio sendinimo trukmei nustatyti).

Gamintojas privalo balionus termiškai apdoroti temperatūroje, patenkančioje į ribas, nurodytas tam tikrai naudingo išlaikymo trukmei, kuri negali skirtis nuo vardinės trukmės, apskaičiuotos minėtais būdais, daugiau nei 10%.

2.1.5.1.3. Baigiamojo terminio apdorojimo charakteristikas gamintojas privalo nurodyti byloje, kuri teikiama EB patikrinimui.

2.1.5.1.4. Be baigiamojo terminio apdorojimo, gamintojas taip pat turi nurodyti visus terminius apdorojimus, kuriuos jis atliko aukštesnėje nei 200°C temperatūroje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.5.2. Balionų gamyba, kurios metu netaikomas grūdinimas ir dirbtinis sendinimas.

2.1.5.2.1. Gamintojas turi nurodyti paskutinio terminio apdorojimo, atlikto aukštesnėje nei 200°C temperatūroje, charakteristikas, jeigu reikia, atsižvelgdamas į atskirų baliono dalių skirtumus.

Be to, jis privalo nurodyti visas formavimo operacijas (pvz.: išspaudimą (presavimą), ištempimą ar viršūnės formavimą), kurių metu metalo temperatūra neviršija 200°C ir po kurių netaikytas terminis apdorojimas temperatūroje, aukštesnėje nei minėta, taip pat nurodyti labiausiai šaltosios deformacijos būdų paveiktą suformuoto baliono sritį ir atitinkamą šaltosios deformacijos laipsnį.

Šaltosios deformacijos laipsnis apibrėžiamas kaip santykis , čia S yra pradinis skerspjūvis, o s – galutinis skerspjūvis.

Gamintojas turi laikytis šių terminio apdorojimo ir formavimo charakteristikų, nepažeisdamas tokių apribojimų:

- terminio apdorojimo trukmė ±10% ir temperatūra ±5°C;

- labiausiai šaltosios deformacijos būdų paveikto skerspjūvio šaltosios deformacijos laipsnis turi būti ±6%, kai cilindro skersmuo yra mažesnis arba lygus 100 mm, ir ±3%, kai cilindro skersmuo yra didesnis nei 100 mm.

2.1.5.2.2. Tačiau gamintojas gali nurodyti terminio apdorojimo temperatūrų diapazoną taip, kad skirtumas tarp jo ribinių reikšmių neviršytų 20°C. Kiekvienai šių ribinių reikšmių gamintojas turi nurodyti vardinę naudingo išlaikymo jose trukmę.

Vardinė naudingo išlaikymo kiekvienoje tarpinėje temperatūroje trukmė turi būti nustatoma tiesiškai interpoliuojant.

Gamintojas privalo cilindrus termiškai apdoroti temperatūroje, patenkančioje į ribas, nurodytas tam tikrai naudingo išlaikymo trukmei, kuri negali skirtis nuo vardinės trukmės, apskaičiuotos minėtais būdais, daugiau nei 10%.

2.1.5.2.3. Baigiamojo terminio apdorojimo charakteristikas gamintojas privalo nurodyti byloje, kuri teikiama EB patikrinimui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.5.3. Jeigu gamintojas nusprendžia terminio apdorojimo temperatūrų diapazoną nurodyti pagal 2.1.5.1.2 ir 2.1.5.2.2 punktų nuostatas, EB pavyzdžio patvirtinimo procedūrai atlikti jis turi pateikti du balionų komplektus: vieną – sudarytą iš balionų, termiškai apdorotų žemiausioje diapazono temperatūroje, o kitą – sudarytą iš balionų, termiškai apdorotų aukščiausioje temperatūroje ir per atitinkamai trumpesnį laiko tarpą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.2. Slėginių dalių skaičiavimas.

2.2.1. Cilindrinės dujų balionų dalies storis turi būti ne mažesnis nei apskaičiuotasis pagal šią formulę:

čia:

- R yra mažesnysis iš šių dviejų dydžių:

- R_e, – 0.85 R_m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.2.2. Mažiausiasis sienelės storis jokiu būdu negali būti mažesnis nei:

2.2.3. Apatinio ir viršutinio galų storis bei forma turi atitikti 3.2 punkto (suardymo) ir 3.3 punkto (ciklinio slėginio) bandymų reikalavimus.

2.2.4. Jei dugnas yra storesnis už cilindrinės dalies sienelę, baliono sienelių storis pereinamoje srityje tarp cilindrinės dalies ir pagrindo turi nuosekliai didėti, kad įtempiai pasiskirstytų vienodai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.3. Konstrukcija ir apdaila.

2.3.1. Gamintojas turi tikrinti kiekvieno baliono storį ir apžiūrėti baliono vidinio bei išorinio paviršiaus būklę, kad būtų patvirtinta jog:

- sienelės storis jokiame taške nėra mažesnis už nurodytąjį brėžinyje;

- išoriniame ir vidiniame baliono paviršiuose nėra defektų, kurie galėtų sumažinti baliono eksploatavimo saugumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.3.2. Cilindrinio kevalo nuokrypis nuo apskritumo turi būti apribotas taip, kad to paties skerspjūvio didžiausiojo ir mažiausiojo išorinio skersmenų skirtumas nebūtų didesnis nei 1,5% šių skersmenų vidurkio.

Kevalo cilindrinės dalies sienelės didžiausiasis nuokrypis nuo tiesiosios linijos negali būti didesnis už 3 mm/m.

2.3.3. Baliono pagrindo atraminiai žiedai, jeigu jie yra, turi būti pakankamai stiprūs ir pagaminti iš medžiagos, kuri korozijos požiūriu yra suderinama su medžiaga, iš kurios pagamintas cilindras. Pagrindo atraminio žiedo forma privalo užtikrinti pakankamą baliono stabilumą. Pagrindo atraminiai žiedai privalo būti įtaisyti taip, kad nesąlygotų vandens kaupimosi arba jo prasiskverbimo tarp žiedo ir baliono.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3. Bandymai

3.1. Mechaniniai bandymai.

Išskyrus toliau išdėstytus reikalavimus, mechaniniai bandymai turi būti daromi laikantis šių standartų:

- LST EN 10002-1:1998 plieno tempimo bandymui;

- LST EN 10003-1, LST EN 10003-2, LST EN 10003-3

Brinelio kietumo bandymui;

- Lietuvos standarto, kuriuo bus perimta Europos norma 6-55 plieno lenkimo bandymui;

- LST EN 10002-1:1998 plieno lakštų ir juostų, kurių storis mažesnis už 3 mm, tempimo bandymui;

- Lietuvos standarto, kuriuo bus perimta Europos norma 12-55 plieno lakštų ir juostų, kurių storis mažesnis už 3 mm, lenkimo bandymui;

3.1.1. Bendrieji reikalavimai.

Visi mechaniniai bandymai, skirti balionams gaminti naudojamo metalo kokybei patikrinti, turi būti daromi su metalu, paimtu iš baigtų balionų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.1.2. Bandymų tipai ir jų rezultatų įvertinimas.

Su kiekvienu bandomuoju balionu turi būti daromas vienas tempimo bandymas išilgine kryptimi ir keturi lenkimo bandymai apskritimo kryptimi.

3.1.2.1. Tempimo bandymas.

3.1.2.1.1. Mėginys, kuriam daromas tempimo bandymas, turi atitikti LST EN 10002-1:1998 sąlygas. Jei jo storis mažesnis už 3 mm, etaloninis mėginio plotis ir ilgis turi būti atitinkamai 12,5 ir 50 mm, neatsižvelgiant į mėginio storį.

Du mėgino paviršiai, atitinkantys vidinę ir išorinę baliono sieneles, mechaniškai neturi būti apdirbti.

3.1.2.1.2. C lydinių, nurodytų 2.1.2 punkto b) dalyje, ir lydinių, nurodytų 2.1.2 punkto c) dalyje, pailgėjimas po trūkio turi būti ne mažesnis nei 12%.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2.1.2 punkto b) dalyje nurodytų B lydinių pailgėjimas po trūkio turi būti ne mažesnis nei 12%, jeigu darant tempimo bandymą buvo naudojamas vienas mėginys, paimtas iš baliono sienelės. Tempimo bandymas taip pat gali būti daromas su keturiais visoje baliono sienelėje tolygiai išdėstytais mėginiais. Šių bandymų rezultatai turi būti tokie:

- jokia individuali vertė neturi būti mažesnė nei 11%;

- keturių matavimų vidurkis turi būti bent 12%.

Nelegiruotojo aliuminio atveju pailgėjimas po trūkio turi būti ne mažesnis nei 12%.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.1.2.1.3. Stiprio tempiant vertė turi būti ne mažesnė nei R_m.

Tempimo bandymo metu nustatytas takumo įtempis turi atitikti baliono skaičiavimams naudojamą 1.1 punkte nurodytą vertę.

Takumo įtempio vertė turi būti ne mažesnė nei R_e.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.1.2.2. Lenkimo bandymas.

3.1.2.2.1. Lenkimo bandymas turi būti daromas naudojant mėginius, gautus perpjaunant 3a pločio žiedą į dvi lygias dalis; mėginio plotis jokiu būdu negali būti mažesnis nei 25 mm. Mechaniškai gali būti apdirbtos tik žiedo briaunos. Jos gali būti užapvalintos ne didesniu nei 1/10 mėginio storio spinduliu arba nusklembti 45% kampu.

3.1.2.2.2. Lenkimo bandymas turi būti daromas naudojant d skersmens šerdį ir du balionus, atskirtus nuotoliu d + 3a. Bandymo metu žiedo vidinis paviršius turi būti ant šerdies.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.1.2.2.3. Mėginys, lenkiamas į vidų aplink šerdį, neturi trūkti, kol bandinio vidiniai kraštai yra ne toliau vienas nuo kito nei šerdies skersmuo (žr. 2 priedėlio brėžinį).

3.1.2.2.4. Šerdies skersmens ir mėginio storio santykis (n) neturi viršyti šioje lentelėje pateiktų verčių:

Tikrasis stipris tempiant R_m (N/mm²)

Santykis n

Iki 220

Nuo 220 iki 330

Nuo 330 iki 440

Nuo 440

3.2. Hidraulinis slėginis suardymo bandymas. 3.2.1. Bandymo sąlygos.

Bandomieji balionai privalo būti paženklinti, kaip

nurodyta 6 punkte.

3.2.1.2. Bandymo pirmojo etapo metu slėgis turi būti tolygiai didinamas, kol prasideda plastiškoji deformacija. Slėgio kitimo sparta neturi viršyti 5 bar/s.

Prasidėjus plastiškajai deformacijai (antrasis etapas), slėgio kitimo sparta turi būti perpus ar dar mažesnė nei pirmojo etapo metu ir palaikoma pastovi, kol balionas suyra.

3.2.2. Bandymo rezultatų aiškinimas.

3.2.2.1. Slėginio suardymo bandymo rezultatų aiškinimas turi apimti:

- slėgio/laiko kreivės nagrinėjimą, siekiant nustatyti suardymo slėgį;

- trūkio ir jo kraštų formos tyrimą;

- bandant įgaubto pagrindo balioną, patikrinimą, ar baliono pagrindas neišsilenkė į kitą pusę.

3.2.2.2. Išmatuotasis suardymo slėgis (P_r) turi būti didesnis už apskaičiuotąjį pagal formulę:

P_rt =.

3.2.2.3. Suardymo bandymas neturi suardyti baliono į skeveldras.

3.2.2.4. Pagrindinis įtrūkis negali būti trapus, t. y. trūkio kraštai turi būti ne radialiniai, bet nuožulnūs diametralios plokštumos atžvilgiu ir turi išryškėti susiaurėjimas. Trūkis priimtinas tik tada, jeigu atitinka šias sąlygas:

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1. Balionų, kurių sienelės storis 13 mm arba mažiau:

- didesnioji trūkio dalis neabejotinai turi būti išilginė;

- trūkis negali turėti atsišakojimų;

- trūkis neturi būti išplitęs apskritimais iš abiejų pusių nuo pagrindinės dalies daugiau nei 90-0;

- trūkis neturi būti išplitęs į tas baliono dalis, kurios yra daugiau nei 1,5 karto storesnės už didžiausiąjį storį, išmatuotą pusiau iki baliono vidurio; tačiau išgaubto pagrindo balionų trūkis neturi siekti balino pagrindo centro.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

2. Balionų, kurių sienelės storis yra didesnis nei 13 mm, didesnioji trūkio dalis turi būti išilginė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2.2.5. Trūkis neturi atskleisti jokio akivaizdaus metalo defekto. 3.3. Ciklinis slėginis bandymas.

3.3.1. Bandomieji balionai privalo būti paženklinti, kaip nurodyta 6 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.3.2. Ciklinis slėginis bandymas turi būti daromas su dviem balionais, kurių gamintojas garantuoja, kad jie deramai atitinka mažiausiąsias projekte nurodytas vertes, naudojant korozijos neskatinantį skystį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.3.3. Šis bandymas turi būti cikliškas. Didžiausiasis ciklinis slėgis turi būti lygus P_h, arba 2/3 šio slėgio.

Mažiausiasis ciklinis slėgis neturi viršyti 10% didžiausiojo ciklinio slėgio.

Mažiausiasis ciklų skaičius ir didžiausiasis bandymų dažnis parodyti šioje lentelėje:

Didžiausiasis naudojamas slėgis	P_h	2/3 P_h
Mažiausiasis ciklų skaičius	12 000	80 000
Didžiausiasis dažnis, ciklais per minutę	5	12

Išorinės baliono sienelės išmatuotoji temperatūra bandymo metu neturi būti didesnė už 50°C.

Bandymas laikomas patenkinamu, jeigu cilindre po nustatyto ciklų skaičiaus neatsiranda protėkis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4. Hidraulinis bandymas.

3.4.1. Vandens slėgis balione turi tolygiai didėti, kol pasiekiamas P_h slėgis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.2. P_h slėgis balione turi išlikti pakankamai ilgai, kad būtų įmanoma nustatyti, jog slėgis daugiau nemažėja ir balionas yra sandarus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.3. Po bandymo neturi likti jokių pastovių baliono deformacijų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.4.4. Balionas, kurio bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, turi būti pripažintas netinkamu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.5. Baliono vienalytiškumo tikrinimas.

Šis bandymas – tai tikrinimas, ar baliono išorinio paviršiaus metalo kietumas bet kuriuose dviejuose taškuose pagal Brinelį skiriasi ne daugiau nei 15 HB. Tikrinama naudojant du baliono skersinius pjūvius, išpjautus prie viršūnės ir pagrindo, lygiais atstumais nutolusiuose keturiuose taškuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.6. Balionų partijos vienalytiškumo tikrinimas.

Šis gamintojo daromas kietumo arba kitų atitinkamų savybių bandymas turi patvirtinti, kad pasirenkant pirminius ruošinius arba atliekant terminį apdorojimą nebuvo padaryta klaidų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.7. Pagrindų tikrinimas.

Turi būti daromas baliono pagrindo meridianinis pjūvis ir paviršius poliruojamas, kad būtų galima patikrinti mikroskopu didinant nuo 5 iki 10 kartų.

Balionas privalo būti pripažįstamas defektiniu, jeigu jame aptiktų įtrūkių, porų arba intarpų matmenys laikomi keliančiais pavojų saugai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4. EB pavyzdžio patvirtinimas

4.1. Pareiškėjas EB pavyzdžiui patvirtinti turi pateikti paskirtajai įstaigai kiekvienos balionų grupės dokumentus, reikalingus toliau nurodytiems tikrinimams atlikti, ir sudaryti galimybę paskirtajai įstaigai iš 50 balionų partijos, arba dviejų partijų po 25 balionus (pagal 2.1.5.3 punktą), paimti toliau minimiems bandymams daryti reikalingą balionų kiekį, kartu su papildoma paskirtajai įstaigai reikalinga informacija.

Pareiškėjas privalo nurodyti taikytą terminį apdorojimą ir mechaninį apdirbimą bei 2.1.5 punkte nurodyto terminio apdorojimo ir mechaninio apdirbimo temperatūrą bei trukmę. Pateikėjas privalo pateikti balionams gaminti naudotų medžiagų sudėties analizės sertifikatus“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4.1. Pareiškėjas EB pavyzdžiui patvirtinti turi pateikti paskirtajai įstaigai kiekvienos balionų grupės dokumentus, reikalingus toliau nurodytiems tikrinimams atlikti, ir sudaryti galimybę paskirtajai įstaigai iš 50 balionų partijos, arba dviejų partijų po 25 balionus (pagal 2.1.5.3 punktą), paimti toliau minimiems bandymams daryti reikalingą balionų kiekį. Kartu pateikiama ir papildoma informacija, reikalinga paskirtajai įstaigai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4.2. Tvirtindama EB pavyzdį, paskirtoji įstaiga turi:

4.2.1. Patikrinti, ar:

- 2.2 punkte nurodyti skaičiavimai yra teisingi;

- dviejų balionų sienelių storis atitinka 2.2 punkto reikalavimus, išmatavus trijuose skerspjūviuose ir per visą pagrindo bei viršūnės išilginių pjūvių apskritimo ilgį;

- laikomasi 2.1 ir 2.3.3 punktų sąlygų;

- visi paskirtosios įstaigos pasirinkti balionai tenkina 2.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3.2 punkto reikalavimus;

- balionų vidiniai ir išoriniai paviršiai neturi jokių defektų, dėl kurių jie gali būti nesaugūs.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4.2.2. Padaryti šiuos pasirinktų balionų bandymus:

- atsparumo korozijai bandymus: tarpkristalinės korozijos ir įtempio korozijos bandymus su 12 mėginių, kaip aprašyta 2 priede;

- 3.2 punkte nurodytą dviejų balionų bandymą;

- 3.3 punkte nurodytą dviejų balionų bandymą;

- 3.5 punkte nurodytą vieno baliono bandymą;

- 3.7 punkte nurodytą visų balionų bandymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

4.3. Jeigu tikrinimų rezultatai atitinka reikalavimus, paskirtoji įstaiga turi išduoti EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateiktas 3 priede.

5. EB patikrinimas

5.1 Kad būtų atliktas EB patikrinimas, balionų gamintojas turi:

5.1.1. pateikti paskirtajai įstaigai EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatą;

5.1.2. pateikti kontrolės įstaigai balionų gamybai naudojamų medžiagų liejinio sudėties analizės sertifikatus;

5.1.3. turėti priemones medžiagos, iš kurios pagamintas kiekvienas balionas, sudėčiai identifikuoti;

5.1.4. pateikti kontrolės įstaigai terminio apdorojimo ir mechaninio apdirbimo dokumentus bei patvirtinti, kad termiškai apdirbta ir mechaniškai apdorota 2.1.5 punkte nurodyta tvarka;

5.1.5. pateikti kontrolės įstaigai balionų sąrašą, kuriame nurodyti skaičiai ir įrašai pagal 6 punkto reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.2. EB patikrinimo eiga:

5.2.1. Kontrolės įstaiga turi:

- įsitikinti, kad buvo gautas EB pavyzdžio patvirtinimo sertifikatas ir balionai jį atitinka;

- patikrinti dokumentus, kuriuose pateikti duomenys apie medžiagas;

- su 2.1.2 punkto c) dalyje nurodytais lydiniais padaryti trijų mėginių, paimtų iš baliono viršūnės, pagrindinės dalies ir pagrindo, atsparumo tarpkristalinei korozijai bandymą pagal 2 priedo 1 punktą;

- padaryti 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytus bandymus;

- patikrinti, ar 5.1.5 punkto sąraše gamintojo pateikta informacija yra teisinga; tai turi būti daroma atsitiktinės atrankos būdu;

- įvertinti gamintojo atlikto balionų partijos vienalytiškumo tikrinimo pagal 3.6 punktą rezultatus.

Jeigu tikrinimų rezultatai yra patenkinami, kontrolės įstaiga išduoda EB patikrinimo sertifikatą, atitinkantį 4 priede pateiktą pavyzdį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

Jeigu vieno ar daugiau bandymų rezultatai bent iš dalies nepatenkinami, kontrolės įstaiga turi ištirti priežastį.

5.2.2.1. Jeigu nesėkmė sąlygota ne terminio apdorojimo, balionų partija turi būti pripažinta netinkama.

5.2.2.2. Jeigu nesėkmė sąlygota terminio apdorojimo, gamintojas gali papildomai termiškai apdoroti visus partijos balionus. Papildomai termiškai apdoroti balionus galima tik vieną kartą.

Po papildomo terminio apdorojimo:

- gamintojas turi atlikti 3.6 punkte nurodytą tikrinimą;

- kontrolės įstaiga turi padaryti visus 5.2.2 punkte nurodytus bandymus.

Tikrinimo rezultatai po papildomo terminio apdorojimo turi atitikti šio Reglamento reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.2.3. Bandiniai atrenkami ir visi bandymai turi būti daromi dalyvaujant ir prižiūrint kontrolės įstaigos atstovui. Tačiau atliekant 5.2.1 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodytą bandymą kontrolės įstaiga gali apsiriboti dalyvavimu tik pasirenkant bandinius ir nagrinėjant rezultatus.

5.2.4. Padarius visus minėtus bandymus, turi būti padarytas 3.4 punkte nurodytas visų partijos balionų hidraulinis bandymas, dalyvaujant ir prižiūrint kontrolės įstaigos atstovui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

5.3. EB patikrinimo išimtys.

Pagal Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 15 a) str., šio Reglamento 4 str. minimų balionų visus 5.2 punkte nurodytus bandymus ir tikrinimo operacijas gamintojas turi atlikti savo atsakomybe.

Gamintojas kontrolės įstaigai turi pateikti visus dokumentus ir bandymų bei tikrinimų ataskaitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

6. Ženklai ir įrašai

Šiame poskyryje nurodyti ženklai ir įrašai turi būti užrašyti baliono viršūnėje.

Ant ne didesnės nei 15 litrų talpos balionų ženklai ir įrašai gali būti užrašyti viršūnėje arba ant kitos pakankamai storos baliono dalies.

Ant balionų, kurių skersmuo mažesnis nei 75 mm, šie ženklai turi būti 3 mm aukščio.

Nukrypdamas nuo Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 1 priedo 3 punkto reikalavimų, gamintojas turi užrašyti EB pavyzdžio patvirtinimo ženklą tokia tvarka:

- Šio Reglamento 4 str. nurodytiems balionams:

- stilizuota raidė;

- šio Reglamento serinis numeris 2;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) EB pavyzdžio patvirtinimą suteikusią valstybę narę, ir du paskutiniai metų, kuriais buvo suteiktas pavyzdžio patvirtinimas, skaitmenys;

- EB pavyzdžio patvirtinimo numeris

- Balionams, kuriems taikomas tik EB pavyzdžio patvirtinimas:

- į šešiakampį įrašyta stilizuota raidė;

- šio Reglamento serinis numeris 2;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) EB pavyzdžio patvirtinimą suteikusią valstybę, ir du paskutiniai metų, kuriais buvo suteiktas pavyzdžio patvirtinimas, skaitmenys;

- EB pavyzdžio patvirtinimo numeris

Nukrypdama nuo Slėginių indų ir jų kontrolės metodų bendrųjų nuostatų techninio reglamento 2 priedo 3 punkto reikalavimų, kontrolės įstaiga turi užrašyti EB patikrinimo ženklą tokia tvarka:

- mažoji e raidė;

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) patikrinimą atlikusią valstybę, po raidės(-džių), jeigu reikia, rašomi vienas arba du skaičiai, nurodantys smulkesnį teritorinį regioną;

- kontrolės įstaigos ženklas, kurį užrašo patikrinimą atlikęs pareigūnas, ir, jeigu taikoma, patikrinimą atlikusio pareigūno ženklas;

- šešiakampis;

- tikrinimo data: metai, mėnuo

6.1. Konstrukcijos įrašai:

6.1.1. metalui:

- skaičius, rodantis R vertę (N/mm²), naudotą atliekant skaičiavimus;

6.1.2. hidrauliniam bandymui:

- bandymo slėgio vertė (barais), po kurios eina simbolis bar;

6.1.3. baliono tipui:

- baliono su visomis būtinomis dalimis, išskyrus vožtuvą bei čiaupą, masė (kilogramais) ir mažiausioji baliono gamintojo garantuota talpa (litrais).

Masės ir talpos skaičiai turi būti nurodomi dešimtosios dalies tikslumu. Šie dydžiai apvalinami – talpą mažinant, o masę didinant.

6.1.4. kilmei:

- didžioji(-iosios) raidė(-ės), nurodanti(-čios) baliono kilmės šalį, po kurios(-ių) eina gamintojo ženklas ir serinis numeris.

6.2. Ženklų ir įrašų pavyzdžiai pateikti 1 priedėlyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

______________

1 priedėlis

Ženklų ir įrašų pavyzdžiai

______________

2 priedėlis

Lenkimo bandymo brėžinys

______________

2 priedas

Korozijos bandymai

1. Jautrio tarpkristalinei korozijai nustatymo bandymas

Toliau aprašomas metodas apima vienalaikį mėginių, paimtų iš užbaigto bandomojo baliono, panardinimą į du skirtingus korozinius tirpalus ir šių mėginių tyrimą praėjus nustatytam ėsdinimo laikui, kad būtų aptikti bet kokie tarpkristalinės korozijos požymiai bei apibrėžti jos pobūdis ir laipsnis. Tarpkristalinės korozijos paplitimas nustatomas metalografijos būdu, tiriant nupoliruotus paviršius, išpjautus skersai ėsdinto paviršiaus. 1.1. Mėginių paėmimas.

Mėginiai imami iš baliono viršūnės, pagrindinės dalies ir pagrindo (1 pav.), kad bandymus tirpale A, apibrėžtus 1.3.2.1 punkte, arba tirpale B, apibrėžtus 1.3.2.2 punkte, galima būtų padaryti su trijų baliono dalių metalu.

Kiekvienas mėginys turi būti 2 pav. nurodytos formos ir matmenų.

Paviršiai a1 a2 a3 a4, b1 b2 b3 b4, a1 a2 b2 b1 ir a4 a3 b3 b4 išpjaunami juostiniu pjūkleliu ir rūpestingai nudildinami smulkia dilde. Paviršiai a1 a4 b4 b1 ir a2 a3 b3 b2, kurie atitinka vidinę ir išorinę baliono puses, paliekami papildomai neapdirbti.

1.2. Paviršiaus paruošimas prieš korozinį ėsdinimą.

1.2.1. Reikalingos medžiagos:

- HNO₃ analizei, tankis 1,33,

- HF analizei, tankis 1,14 (koncentracija 40 %),

- dejonizuotasis vanduo. 1.2.2. Metodas.

Cheminėje stiklinėje reikia paruošti tokį tirpalą:

- HNO₃: 63 cm³,

- HF: 6 cm³,

- H₂O: 929 cm³.

Tirpalą pašildyti iki 95°C.

Kiekvieną mėginį pakabinti ant aliuminio vielos ir panardinti į tirpalą vienai minutei. Nuplauti tekančiu, o po to dejonizuotuoju vandeniu.

Mėginį vienai minutei panardinti į kambario temperatūros azoto rūgštį, apibrėžtą 1.2.1 punkte, siekiant pašalinti galėjusias susiformuoti vario nuosėdas. Praskalauti dejonizuotajame vandenyje.

Siekiant išvengti mėginių oksidacijos, iškart ką tik paruošti mėginiai turi būti panardinti į jiems skirtas korozijos voneles (žr. 1.3.1 punktą).

1.3. Bandymas.

1.3.1. Kontrolės įstaigos nuožiūra turi būti naudojamas vienas iš dviejų korozinių tirpalų: vienas iš 57 g/l natrio chlorido ir 3 g/l vandenilio peroksido (tirpalas A), o kitas iš 30 g/l natrio chlorido ir 5 g/l druskos rūgšties (tirpalas B).

1.3.2. Korozinių tirpalų ruošimas.

1.3.2.1. Tirpalas A.

1.3.2.1.1. Reikalingos medžiagos:

- kristalinis NaCl analizei,

- H₂O₂ nuo 100 iki 110 tūrio – medicininis,

- KMnO₄analizei,

- H₂SO₄ analizei, 1,83 tankio,

- dejonizuotasis vanduo.

1.3.2.1.2. Vandenilio peroksido titravimas.

Kadangi vandenilio peroksidas nėra labai stabilus, svarbu patikrinti jo titrą kiekvieną kartą prieš naudojant. Tuo tikslu:

reikia įtraukti į pipetę 10 cm³ vandenilio peroksido ir praskiesti juo 1000 cm³ dejonizuotojo vandens (graduotoje kolboje). Taip pasiruoštas vandenilio peroksido tirpalas vadinamas tirpalu C. Pipete į Erlenmajerio kolbą reikia įleisti:

- 10 cm³ vandenilio peroksido C tirpalo ir

- maždaug 2 cm³ sieros rūgšties 1,83 tankio.

Titravimui naudojamas 1,859 g/l permanganato tirpalas. Permanganatas naudojamas kaip indikatorius. 1.3.2.1.3. Titravimo aiškinimas.

Permanganato ir vandenilio peroksido reakcija sieros rūgštyje išreiškiama šitaip:

2 KMnO₄ + 5 H₂O₂ + 3 H₂SO₄ →K₂SO₄ + 2 MnSO₄ + 8 H₂O + 5 O₂, kurioje gaunama lygybė: 316 g KMnO₄ = 170 g H₂O₂.

Todėl 1 g grynojo vandenilio peroksido reaguoja su 1,859 g permanganato; vadinasi, naudojamas 1,859 g/l permanganato tirpalas, kuris įsotina 1 g/l vandenilio peroksido.

Kadangi pradžioje vandenilio peroksidas buvo atskiestas 100 kartų, 10 cm³ mėginio atstoja 0,1 cm³ pirminio vandenilio peroksido.

Padauginus titravimui naudoto permanganato tirpalo kiekį, išreikštą kubiniais centimetrais, iš 10, gaunamas pirminio vandenilio peroksido titras T, išreikštas g/l.

1.3.2.1.4. Tirpalo ruošimas:

Metodas dešimčiai litrų:

Ištirpinti 570 g natrio chlorido dejonizuotajame vandenyje, kad gautųsi maždaug 9 litrai tirpalo. Įpilti toliau apskaičiuotą vandenilio peroksido kiekį. Išmaišyti ir įpilti dejonizuotojo vandens, kad būtų 10 litrų tirpalo.

Vandenilio peroksido, kuris pilamas į tirpalą, kiekio apskaičiavimas: Reikia 30 g grynojo vandenilio peroksido.

Jeigu vandenilio peroksidas turi T gramų H₂O₂1 litre, tai reikalingas tūris, išreikštas kubiniais centimetrais, bus:

1.3.2.2. Tirpalas B.

1.3.2.2.1. Reikalingos medžiagos:

- kristalinis NaCl analizei,

- grynasis koncentruotasis HCl, 37 % HCl,

- dejonizuotasis vanduo.

1.3.2.2.2. Tirpalo ruošimas:

Metodas dešimčiai litrų tirpalo:

Ištirpinti 9 litruose dejonizuotojo vandens 300 g natrio chlorido ir 50 g HCl (50 g = 0,5 %), gerai išmaišyti ir paruošti 10 litrų tirpalo.

1.3.3. Ėsdinimo sąlygos.

1.3.3.1. Ėsdinimas tirpale A.

Korozinis tirpalas supilamas į kristalizatorių (arba didelę cheminę stiklinę), kuris įstatomas į vandens vonią. Vanduo vonioje maišomas magnetiniu maišikliu, o temperatūra reguliuojama kontaktiniu termometru.

Mėginys koroziniame tirpale pakabinamas ant aliuminio vielos arba įmerkiamas į tirpalą taip, kad remtųsi tik kampais; pirmenybė teiktina antrajam būdui. Ėsdinimo trukmė – 6 valandos, esant 30 ± 1°C temperatūrai. Mėginio paviršiaus kvadratiniam centimetrui turi tekti bent 10 cm³ cheminio reagento.

Užbaigus ėsdinimą, mėginys plaunamas vandeniu, maždaug 30 sekundžių laikomas iki 50% atskiestoje azoto rūgštyje, dar kartą plaunamas vandeniu ir džiovinamas suslėgtuoju oru.

1.3.3.2. Vienu metu galima ėsdinti keletą mėginių, su sąlyga, kad jie yra iš tokio paties tipo lydinio ir kad jie nesiliečia tarpusavyje. Turi būti išlaikomas mažiausiasis cheminio reagento kiekis, tenkantis mėginio paviršiaus vienetui.

1.3.3.3. Ėsdinimas tirpale B.

Korozinis tirpalas pilamas į tinkamą stiklinį indą (pvz., cheminę stiklinę). Bandymas daromas esant kambario temperatūrai. Jeigu bandymo metu kambario temperatūros svyravimų pašalinti negalima, tuomet bandymą reikia atlikti vandens vonioje, kurioje termostatu palaikoma 23°C temperatūra. Ėsdinimo trukmė 72 valandos.

Mėginiai koroziniame tirpale kabinami arba padedami taip, kaip nurodyta 2.3.1 punkte. Po ėsdinimo, bandiniai labai kruopščiai nuplaunami dejonizuotuoju vandeniu ir džiovinami neriebaluotu suslėgtuoju oru. Korozinio tirpalo kiekio santykis su bandinio paviršiumi turi būti 10:1 ml/cm² (žr. 2.3.1. punktą).

1.4. Bandinių ruošimas tikrinimui. 1.4.1. Reikalingos priemonės ir medžiagos:

Lieti indai, pavyzdžiui, tokių matmenų:

- išorinis skersmuo – 40 mm;

- aukštis – 27 mm;

- sienelės storis – 2,5 mm;

- epoksidinė derva DCY 230, kietiklis HY 951 (arba ekvivalentiški).

1.4.2. Metodas.

Kiekvienas mėginys vertikaliai įstatomas į lietą indą taip, kad jis remtųsi paviršiumi a1 a2 a3 a4. Aplink bandinį pilamas epoksidinės dervos DCY 230 ir kietiklio HY 951 mišinys, santykiu 9:1.

Kietėjimo trukmė yra maždaug 24 valandos.

Tam tikras medžiagos kiekis (geriausia tekinimo staklėmis) pašalinamas nuo paviršiaus a1 a2 a3 a4 taip, kad pjūvį a'1 a'2 a'3 a'4 apžiūrint pro mikroskopą nebūtų matoma korozija nuo paviršiaus a1 a2 a3 a4. Nuotolis tarp paviršių a1 a2 a3 a4 ir a'1 a'2 a'3 a'4, t. y. tekinimo staklėmis pašalintos medžiagos storis, turi būti bent 2 mm (2 ir 3 pav.).

Tyrimams naudojamas pjūvis poliruojamas aliuminio oksidu mechaniškai iš pradžių popieriumi, o po to veltiniu.

1.5. Mikrografinis mėginių tyrimas.

Šis tyrimas – tai tarpkristalinės korozijos intensyvumo stebėjimas toje pjūvio perimetro dalyje, kuri turi būti tikrinama pagal 1.6 punkto nuostatą. Tyrimo metu stebimos baliono vidinio bei išorinio paviršiaus metalo savybės ir storis.

Atkarpa pirmiausia tiriama mažos skiriamosios gebos mikroskopu (pavyzdžiui, didinimas 40 kartų), kad būtų nustatytos labiausiai korozijos pažeistos vietos, po to tiriama didesnės skiriamosios gebos mikroskopu (didinimas maždaug 300 kartų), kad būtų nustatytas korozijos pobūdis ir išplitimas.

1.6. Mikrografinio tyrimo aiškinimas.

Šio aiškinimo tikslas yra patvirtinti, kad tarpkristalinė korozija yra paviršinė:

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1. Lygiaašių kristalizacijos lydinių korozijos gylis visame pjūvio perimetre turi neviršyti didesniosios iš šių dviejų verčių:

- per tris grūdelius statmenai tiriamam paviršiui;

- 0,2 mm.

Tačiau vietomis šios vertės gali būti viršytos, su sąlyga, kad jos neišplitę daugiau nei keturių tyrimo laukų plote, esant 300 kartų didinimui;

2. Lydiniams, kurių viena kristalizacijos kryptis sudaryta šaltojo apdirbimo būdu, korozijos gylis vidiniame ir išoriniame baliono paviršiuose neturi būti didesnis nei 0,1 mm.

______________

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

1 priedėlis

______________

2 priedėlis

2. Jautrio įtempio korozijai nustatymo bandymai

Toliau aprašomas metodas apima žiedų, išpjautų iš baliono cilindrinės dalies, veikimą įtempiu, jų nardinimą į druskingą vandenį ir išlaikymą jame nustatytą laiko tarpą, po to žiedų išėmimą iš druskingo vandens, ilgesnį išlaikymą ore ir šio ciklo kartojimą 30 dienų. Jeigu praėjus 30 dienų žieduose neatsiranda įtrūkių, lydinys gali būti laikomas tinkamu dujų balionų gamybai. 2.1. Mėginių paėmimas.

Šeši 4a arba 25 mm pločio žiedai (kuris didesnis) turi būti išpjauti iš cilindrinės baliono dalies (1 pav.). Mėginiai turi turėti 60° išpjovą ir turi būt veikiami įtempiu, panaudojant varžtą su sriegiais ir dviem veržlėmis (2 pav.).

Nei vidiniai, nei išorinis bandinių paviršiai neturi būti apdirbti mechaniškai. 2.2. Paviršiaus paruošimas prieš korozinį bandymą.

Visi riebalų, alyvų ar su įtempio davikliais (2.3.2.4. punktas) naudotų klijų likučiai turi būti pašalinti atitinkamu tirpikliu. 2.3. Bandymas. 2.3.1. Korozinio tirpalo paruošimas.

2.3.1.1. Druskingas vanduo paruošiamas ištirpinant 3,5±0,1 masės dalis natrio chlorido, 96,5 masės dalyse vandens.

2.3.1.2. Šviežiai paruošto tirpalo pH vertė turi būti nuo 6,4 iki 7,2.

2.3.1.3. pH vertė gali būti koreguojama tik naudojant skiestą druskos rūgštį arba skiestą sodą.

2.3.1.4. Tirpalo lygio inde negalima papildyti 2.3.1.1 punkte aprašytu sūriu tirpalu, tai galima daryti tik pilant distiliuotąjį vandenį, kol tirpalo lygis inde pakils iki pradinės reikšmės. Jeigu reikia, tirpalo lygį inde galima papildyti kasdien.

2.3.1.5. Kartą per savaitę tirpalas turi būti visiškai pakeistas. 2.3.2. Žiedų veikimas įtempiu.

2.3.2.1. Trys žiedai turi būti suspaudžiami taip, kad įtempis veiktų išorinį paviršių.

2.3.2.2. Trys žiedai turi būti atlenkiami taip, kad įtempis veiktų vidinį paviršių.

2.3.2.3. Įtempio vertė turi būti lygi didžiausiam leistinam įtempiui, kuris naudojamas apskaičiuojant sienelės storį, t. y.:

čia R_e yra garantuotas mažiausiasis 0,2 % takumo įtempis (N/mm²).

2.3.2.4. Tikrasis įtempis gali būti išmatuojamas elektriniais įtempio davikliais.

2.3.2.5. Įtempis taip pat gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

D¹ =

čia:

D¹ – spaudžiamojo (arba atlenkiamojo) žiedo skersmuo, (mm);

D – išorinis baliono skersmuo, (mm);

a – baliono sienelės storis (mm);

R =; E – tamprumo modulis, lygus 70 000 N/mm²;

z – pataisos koeficientas (3 pav.).

2.3.2.6. Veržlės ir varžtai turi būti elektriškai izoliuoti nuo žiedų ir apsaugoti nuo tirpalo veikiamos korozijos.

2.3.2.7. Šeši žiedai turi būti visiškai panerti į druskingą tirpalą 10 minučių.

2.3.2.8. Po to jie išimami iš tirpalo ir 50 minučių laikomi ore.

2.3.2.9. Šis ciklas kartojamas 30 dienų arba, jeigu tai atsitinka anksčiau, kol kuris nors žiedas sutrūksta.

2.3.2.10. Mėginiai turi būti vizualiai apžiūrimi, ar juose neatsirado įtrūkių. 2.4. Rezultatų aiškinimas.

Lydinys laikomas tinkamu cilindrinių dujų indų gamybai, jeigu po 30 bandymo dienų nei viename įtempiu veiktame žiede neatsirado nuoga akimi arba mikroskopu (didinant nuo 10 iki 30 kartų) įžiūrimų įtrūkių. 2.5. Galimas metalografinis tyrimas.

2.5.1. Jeigu abejojama dėl įtrūkių buvimo (pvz., įdubimų linijos), dvejonės gali būti pašalintos atlikus statmenos žiedo ašiai įtartinos dalies papildomą metalografinį tyrimą. Lyginama korozijos forma (tarpkristalinės arba kristalinės) ir įsiskverbimo gylis žiedų paviršiuose, paveiktuose įtempio tempiant ir įtempio gniuždant.

2.5.2. Lydinys laikomas tinkamu, jeigu korozija panaši abiejuose žiedo paviršiuose.

Kita vertus, jeigu įtempiu tempiant paveikto žiedo paviršiuje atsiradę tarpkristaliniai įtrūkiai yra neabejotinai gilesni nei korozijos sukelti įtempiu gniuždant paveiktame paviršiuje, tai laikoma, kad žiedo bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų. 2.6. Ataskaitos.

Jose turi būti:

2.6.1. nurodomas lydinio pavadinimas ir/arba jo standartinis numeris; 2.6.2. nurodomos lydinio sudėties ribos;

2.6.3. paminėta tikroji liejinio, iš kurio pagaminti cilindrai, analizė;

2.6.4. pateikiamos mechaninės lydinio savybės, kartu su minimaliais mechaninių savybių reikalavimais; 2.6.5. pateikiami bandymo rezultatai.

______________

Punkto pakeitimai:

Nr. 372, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 105-3778 (2001-12-14), i. k. 1012020ISAK00000372

3 priedas

EB PAVYZDŽIO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Išduotas ........................................................................................................................... vadovaujantis

(Valstybė)

................................................................................................................................................................

(Nacionalinės taisyklės)

pagal Europos Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. direktyvą 84/526/EEB

DĖL BESIŪLIŲ NELEGIRUOTOJO ALIUMINIO IR ALIUMINIO LYDINIŲ DUJŲ CILINDRŲ