Suvestinė redakcija nuo 2004-01-01 iki 2009-12-08

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 8-213, i. k. 099301MISAK00000408

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. gruodžio 20 d. Nr. 408

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 ir 19 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.13 punktu, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais (Žin., 1999, Nr. 1-30) ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1262 (Žin., 1999, Nr. 97-2800) 2 punktą:

1. Tvirtinu teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitos tvarkas:

1.1. Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką (pridedama);

1.2. Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad asmenys, kurie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitą tvarko vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis tvarkomis.

3. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintos tvarkos pradedamos taikyti 2000 metais išmestų į aplinką teršalų apskaitai tvarkyti.

3. Nuo 2000 m. sausio 26 d. netenka galios:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 151;

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 71.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“, „vanduo“.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

1 priedas

 

VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖS STATISTINĖS APSKAITOS IR DUOMENŲ TEIKIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių (toliau – asmenys), ūkinės veiklos objektuose vartojantys vandenį, skirstomi į dvi kategorijas: vandens naudotojus ir vandens naudotojus-abonentus. Vandens naudotojai yra asmenys, vandenį vartojantys iš vandens telkinio arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotėkas, taip pat vartojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.). Vandens naudotojai-abonentai yra asmenys, vandenį gaunantys iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotėkas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. Asmenys, savo įrenginiais paimantys vandenį ir nuotėkas išleidžiantys į komunalinius ar kitus vandens naudotojų kanalizacijos tinklus arba paimantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio ir nuotėkas išleidžiantys į paviršinio vandens telkinius, filtracijos ar drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus, priskiriami prie mišrių vandens naudotojų. Toliau Tvarkoje asmenys vadinami vandens naudotojais ir vandens naudotojais-abonentais.

 

2. Visi vandens naudotojai, kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903) turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, ir vandens naudotojai-abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ne mažiau kaip 50 kubinių metrų vandens per parą, privalo pildyti Valstybinės statistinės ataskaitos formas Nr. 1-Vanduo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

3. Pasibaigus ataskaitiniams metams, ne vėliau kaip sausio 25 d., Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 1-Vanduo, patvirtinta ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu, pateikiama atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD). Užpildomi du formos egzemplioriai. Vienas formos egzempliorius lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.

 

4. Forma užpildoma remiantis nuotėkų laboratorinių tyrimų rezultatais, vandens vartojimo ir teršiančių medžiagų pirminės apskaitos duomenimis. Kai vandens naudotojo arba vandens naudotojo-abonento pateikti laboratorinės kontrolės duomenys prieštarauja valstybinės laboratorinės kontrolės duomenims (nesilaikoma nustatytos tvarkos, metodinių nurodymų, klaidingi duomenys), jie anuliuojami ir galioja tik valstybinės laboratorinės kontrolės duomenys. Teršalų kiekiai nuotekose iš kaupimo rezervuarų ir išvalius nuotekas filtracijos laukuose, po kurių jos į paviršinio vandens telkinius neišleidžiamos, apskaičiuojami, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

5. Atsiskaitančių pagal Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką vandens naudotojų ir vandens naudotojų-abonentų sąrašą sudaro ir tikslina RAAD.

 

6. Už formos Nr. 1-Vanduo teisingą užpildymą atsako ūkinės veiklos objektų vadovai. Nustačius pažeidimus, kaltininkai baudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

 

 

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

2. Laikinai leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (LLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas laikinai leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, kai nėra pakankamų galimybių DLT normatyvams pasiekti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

III. FORMOS Nr. 1-VANDUO UŽPILDYMO TVARKA

 

1. Forma susideda iš trijų lapų:

1.1. pirmą lapą užpildo visi pagal šią formą atsiskaitantys vandens naudotojai ir vandens naudotojai-abonentai;

1.2. antrą lapą užpildo tik vandens naudotojai apie kiekvieną išleistuvą atskirai (kiekvieno išleistuvo atveju užpildomas atskiras lapas), iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamyboje (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą);

1.3. trečią lapą užpildo tik vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

 

2. Jeigu dalis nuotėkų išleidžiama į paviršinio vandens telkinius, o kita dalis nuotėkų – į vandens naudotojo kanalizacijos, lietaus kanalizacijos tinklus – pildomi visi trys formos lapai.

 

3. Jeigu vandens naudotojai-abonentai neturi nuotėkų valymo įrenginių, tai užpildo tik trečio lapo VIII skyrių.

 

4. 1 lapas susideda iš keturių skyrių:

 

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas.

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas.

III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų.

IV. Kiti duomenys.

 

4.1. I, II ir III skyriuose vandens kiekis įrašomas tūkstančiais kubinių metrų per metus sveikaisiais skaičiais. III skyriuje visų lėšų ir statybos montavimo darbų apimtys įrašomos tūkstančiais litų sveikaisiais skaičiais. Visų rūšių nuotėkų valymo įrenginių ir apytakinių vandens tiekimo sistemų pajėgumas įvertinamas kubiniais metrais per parą sveikaisiais skaičiais, kanalizacijos kolektorių ir tinklų ilgis – kilometrais iki vieno ženklo po kablelio.

 

4.2. Adreso dalis:

 

4.2.1. nurodomas visas juridinio ar fizinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, taip pat šio asmens valdomo ūkinės veiklos objekto pavadinimas ir pagrindinė veiklos rūšis (pagal NACE – statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius);

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

 

4.2.2. adreso dalies viršuje įrašomas ūkinės veiklos objekto, dėl kurio atsiskaitoma, kodas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus.

 

5. I skyriaus – VANDENS PAĖMIMAS, SUVARTOJIMAS, PERDAVIMAS – pildymas:

 

5.1. formos I lentelės grafų pildymas:

 

1 grafa – vandens naudotojai nurodo kiekvieno vandens šaltinio pavadinimą (1 lentelė, pvz., gręžtinis šulinys, Kauno marios, Neries upė, Rekyvos ežeras). Vandens naudotojai-abonentai nurodo vandenį tiekiančio vandens naudotojo pavadinimą (pvz., SP UAB „Vilniaus vandenys“).

 

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, priimantys nuotėkas iš kitų ūkinės veiklos objektų kanalizavimo, valymo ir išleidimo tikslams, duomenų apie nuotėkas neįrašo.

 

Jeigu nuotėkos vartojamos savoms reikmėms, pildomos 10–16 grafos. Kitos grafos pildomos nurodymuose nustatyta tvarka.

 

3 grafa – upės (upelio), kurio baseine yra vandens paėmimo įrenginiai, kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

 

4 grafa – vandens šaltinio rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 1 lentele.

 

1 lentelė

 

Vandens šaltiniai arba nuotėkų surinktuvai

 

 

Eil. Nr.

 

Vandens paėmimo arba nuotėkų išleidimo šaltinio pavadinimas

 

Kodas

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Gręžtinis šulinys

 

G

 

2.

 

Jūra

 

J

 

3.

 

Upė (upelis), kanalas, melioracijos griovys

 

U

 

4.

 

Ežeras

 

E

 

5.

 

Tvenkinys, karjeras, kūdra

 

T

 

6.

 

Lietaus ir drenažo vandens sukauptuvai

 

S

 

7.

 

Laivai (balastinis ir naftos produktais užterštas vanduo)

 

L

 

8.

 

Vandens naudotojų vandentiekio tinklai

 

V

 

9.

 

Vandens naudotojų, vandens naudotojų-abonentų kanalizacijos

 

K

 

 

 

(lietaus kanalizacijos) tinklai

 

 

 

10.

 

Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos neišteka į paviršinio vandens telkinius

 

N

 

11.

 

Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos išteka į paviršinio vandens telkinius

 

I

 

12.

 

Kaupimo rezervuarai

 

R

 

13.

 

Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)

 

Ž

 

14.

 

Kiti šaltiniai

 

Š

 

5 grafa – įrašomas vandens naudotojo, iš kurio gaunamas vanduo, kodas (įrašo vandens naudotojai-abonentai pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus).

6 grafa – paimamo vandens rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 2 lentele.

 

2 lentelė

 

 

 

Paimamo vandens ir nuotėkų rūšys

 

 

 

 

Eil. Nr.

 

Paimamo vandens ir nuotėkų rūšies pavadinimas

 

Kodas

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Požeminis (geriamasis) vanduo

 

 

2.

 

Mineralinis vanduo

 

MN

 

3.

 

Paviršinis (techninis) vanduo

 

PV

 

4.

 

Jūros vanduo

 

JR

 

5.

 

Buities ir gamybinės nuotėkos

 

NT

 

6.

 

Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos ir drenažo vanduo

 

LD

 

7.

 

Balastinis ir laivuose naftos produktais užterštas vanduo

 

BN

 

8.

 

Kitų šaltinių vanduo

 

 

 

 

7 grafa – įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki vandens paėmimo įrenginių, o požeminio vandens atveju – nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo gręžinio (gręžinių) upės (upelio) vietos. Jeigu vanduo paimamas iš ežero, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo vandens paėmimo įrenginių iki upės (upelio) ištakų. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

 

8 grafa – įrašomas per metus iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis.

 

9 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis, išmatuotas debito matavimo prietaisais.

 

10 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas visas suvartoto vandens kiekis.

 

11 grafa – įrašomas ūkio-buities reikmėms (gyventojų, įmonių darbuotojų reikmėms) suvartoto vandens kiekis.

 

12 grafa – įrašomas pramonės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

 

13 grafa – įrašomas energetikos reikmėms suvartoto vandens kiekis.

 

14 grafa – įrašomas žemės ūkio reikmėms (drėkinimui, mėšlo šalinimo sistemoms) suvartoto vandens kiekis. Vandens, suvartoto gyventojų (darbuotojams) reikmėms, gyvuliams girdyti kiekis, įrašomas 11 grafoje.

 

15 grafa – įrašomas žuvininkystės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

 

16 grafa – įrašomas kitoms reikmėms (neišvardytoms 11–15 grafose) suvartoto vandens kiekis.

 

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, tiekiantys vandenį gyventojams bei kitiems smulkiems abonentams, turi įrašyti į 10–16 grafas savo bei smulkių abonentų, kurie patys neatsiskaito pagal šią formą, suvartoto vandens kiekius.

 

17 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

 

18 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, kiekis.

 

19 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

 

20 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, kiekis.

 

21 grafa – įrašoma iš kiekvieno vandens šaltinio paimto vandens netektis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.), neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nesuvartoto vandens kiekio.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

Nr. 9, 2002-01-08, Žin., 2002, Nr. 5-191 (2002-01-18), i. k. 102301MISAK00000009

 

6. II skyriaus – RACIONALAUS VANDENS VARTOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS – pildymas:

 

6.1. tai – priemonės, kurias įgyvendinus sumažėtų neigiamas poveikis požeminio ir paviršinio vandens telkiniams, gyvajai ir negyvajai gamtai, būtų taupiau vartojami vandens ištekliai. Šios priemonės: ūkio-buities ir gamybinių nuotėkų visų rūšių valymo įrenginiai, lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai, filtracijos, žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti), miestų ir gyvenviečių, ūkinės veiklos objektų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų kolektoriai ir tinklai (išskyrus kiemo, gatvių tinklus), visų rūšių nuotėkų siurbimo stotys, apytakinės vandens tiekimo sistemos, paimamo vandens ir nuotėkų apskaitos prietaisai, kitos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės, mažinančios teršalų patekimą į požeminio ir paviršinio vandens telkinius, padedančios racionaliau vartoti vandens išteklius;

 

6.2. apie kiekvieną priemonę pildoma viena arba dvi eilutės priklausomai nuo to, kiek numatyta finansavimo šaltinių;

 

6.3. jeigu priemonės vykdomos tik iš valstybės lėšų arba tik iš kitų lėšų, pildoma viena eilutė, jeigu iš valstybės ir kitų lėšų – pildomos dvi eilutės;

 

6.4. formos II lentelės grafų pildymas:

 

1 grafa – nurodomas vykdomos priemonės pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai).

 

3 grafa – vykdomos priemonės kodas įrašomas iš 3 lentelės.

 

3 lentelė

 

Vykdomos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės

 

 

Eil. Nr.

 

Priemonės pavadinimas

 

Priemonės kodas

 

Pajėgumo matavimo kodas

 

Pajėgumo matavimo vieneto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Biologinio valymo įrenginiai

 

BV

 

m3/d

 

1

 

2.

 

Mechaninio valymo įrenginiai

 

MV

 

m3/d

 

1

 

3.

 

Fizinio-cheminio valymo įrenginiai

 

FV

 

m3/d

 

1

 

4.

 

Denitrifikacijos įrenginiai

 

DE

 

m3/d

 

1

 

5.

 

Filtracijos laukai

 

FL

 

m3/d

 

1

 

6.

 

Visų rūšių pirminio valymo įrenginiai

 

PV

 

m3/d

 

1

 

7.

 

Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo

 

LV

 

m3/d

 

1

 

 

 

įrenginiai

 

 

 

 

 

 

 

8.

 

Apytakinės vandens tiekimo sistemos

 

AS

 

m3/d

 

1

 

9.

 

Kanalizacijos ir lietaus (paviršinių nuotėkų)

 

KK

 

km

 

2

 

 

 

kanalizacijos kolektoriai ir tinklai

 

 

 

 

 

 

 

10.

 

Kitos racionalaus vandens vartojimo

 

KP

 

-

 

3

 

 

 

ir apsaugos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 grafa – įrašomas lėšų kodas. Valstybės lėšos – kodas 1, kitos lėšos – kodas 2.

 

5 grafa – pajėgumo matavimo vieneto kodas įrašomas iš 3 lentelės.

 

6 ir 7 grafos – nurodomi statybos pradžios ir pabaigos metai (keturženkliais skaičiais).

 

8 grafa – įrašomas vykdomos priemonės pajėgumas.

 

9 ir 10 grafos – įrašoma vykdomos priemonės sąmatinė vertė (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

 

11 ir 12 grafos – įrašomas vykdomos priemonės sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 dienos, pasibaigus ataskaitiniams metams (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

 

13 ir 14 grafos – įrašomas per ataskaitinius metus planuotos atiduoti ir atiduotos naudoti statomos priemonės pajėgumas.

 

15 grafa – įrašomos metams skirtos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

 

16 grafa – įrašomos statybos montavimo darbams skirtos lėšos.

 

17 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus panaudotos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

 

18 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus statybos montavimo darbams vykdyti panaudotos lėšos.

 

19 grafa – nurodomas priemonę vykdančio rangovo (statybinės organizacijos) pavadinimas.

 

7. III skyriaus – POŽEMINIO VANDENS PAĖMIMAS IŠ ATSKIRŲ VANDENINGŲ HORIZONTŲ – pildymas:

 

7.1. trečią skyrių užpildo visi vandens naudotojai, turintys vandenvietes (gręžtinius šulinius). Apie kiekvieną eksploatuojamą vandeningą horizontą užpildoma atskira eilutė;

 

7.2. formos III lentelės grafų pildymas:

 

2 grafa – tam tikro vandeningo horizonto indeksas įrašomas iš gręžtinio šulinio hidrogeologinio paso. Neturint gręžtinio šulinio paso, informaciją ir gręžtinio hidrogeologinio paso kopiją galima gauti Lietuvos geologijos tarnyboje (S. Konarskio g. 35, Vilnius). Vandeningi horizontai ir jų indeksai nurodyti 4 lentelėje.

4 lentelė

 

Vandeningi horizontai

 

 

Eil. Nr.

 

Vandeningo horizonto pavadinimas

 

Indeksas

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Gruntinis

 

Qgrunt

 

2.

 

Gruntinis jūrinių nuogulų

 

mQ4

 

3.

 

Gruntinis aliuvio

 

aQ4

 

4.

 

Gruntinis eliuvio

 

elQ4

 

5.

 

Gruntinis fliuvioglacialo

 

fQ3

 

6.

 

Kvartero

 

Q

 

7.

 

Tarpmoreninis (intramoreninis)

 

agQ3

 

8.

 

„-“

 

agQ3-2

 

9.

 

„-“

 

agQ2

 

10.

 

„-“

 

agQ2-1

 

11.

 

„-“

 

agQ1

 

12.

 

Paleogeno

 

Pg

 

13.

 

Viršutinės kreidos

 

K2

 

14.

 

Cenomanio-apatinės kreidos

 

K2+1

 

15.

 

Viršutinės jūros

 

J3

 

16.

 

Triaso

 

T

 

17.

 

Viršutinio permo

 

P2

 

18.

 

Apatinio karbono

 

C1

 

19.

 

Famenio

 

D3fm

 

20.

 

Žagarės

 

D3žg

 

21.

 

Kruojos

 

D3kr

 

22.

 

Stipinų

 

D3st

 

23.

 

Pamūšio

 

D3pm

 

24.

 

Ystros-Tatulos

 

D3ys-tt

 

25.

 

Kupiškio-Suosos

 

D3kp-s

 

26.

 

Šventosios-Upninkų

 

D3šv+D2up

 

27.

 

Narvos

 

D2nr

 

28.

 

Piarnu

 

D2pr

 

29.

 

Silūro

 

S

 

30.

 

Ordoviko

 

O

 

31.

 

Proterozojaus

 

Pr2

 

 

 

3 grafa – įrašomas iš atitinkamo vandeningo horizonto paimtas požeminio vandens kiekis;

 

7.3. iš visų vandeningų horizontų paimto požeminio vandens kiekis turi būti lygus I skyriaus lentelės 8 grafoje įrašytam iš gręžtinių šulinių paimtam požeminio vandens kiekiui.

 

8. IV skyriaus – KITI DUOMENYS – pildymas:

 

8.1. apytakinės vandens tiekimo sistemos – tai tokios sistemos, kuriose dėl cirkuliuojančio vandens mažiau suvartojama šviežio vandens. Prie apytakinių vandens tiekimo sistemų nepriskiriamos šiluminių tinklų sistemos;

 

8.2. pakartotinai vartojamo vandens sistemos – tai tokios sistemos, kada suvartotas vanduo viename ūkinės veiklos objekte perduodamas vartoti kitam ūkinės veiklos objektui arba suvartojamas tame pačiame objekte;

 

8.3. formos IV lentelės eilučių pildymas:

 

01 eilutė – įrašomas apytakinėse vandens tiekimo sistemose sutaupytas vandens kiekis. Vandens kiekis nustatomas pačiose sistemose, neįskaitant šviežio vandens sistemai papildyti.

 

02 eilutė – įrašomas pakartotinai suvartoto vandens bendras kiekis.

 

03 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento kalendorinių darbo dienų per metus skaičius.

 

04 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo valandų per parą skaičius.

 

9. 2 lapas susideda iš dviejų skyrių:

 

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas.

 

9.1. V skyriuje nuotėkų kiekis įrašomas sveikais skaičiais. VI skyriuje teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos, jos kiekis – iki dviejų ženklų po kablelio, kai bendras ženklų skaičius (su kableliu) neviršija 6 ženklų.

 

10. V skyriaus – NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS IR NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

 

10.1. lapo bendrojoje dalyje nurodomas firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ar kito ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus;

 

10.2. eilutėje „Nuotėkų priimtuvas“ nurodomas upės (upelio), ežero ar kito nuotėkų surinktuvo pavadinimas (pvz.: Neries upė, Lokystos upelis, filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai) ir įrašomas upės (upelio), į kurį išleidžiamos nuotėkos, kodas (pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus). Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš to ežero ištekančio upelio kodas. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), įrašomas upės (upelio), kurio baseine įrengti minėti objektai, kodas;

 

10.3. eilutėje „Atstumas iki žiočių“ įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki nuotėkų išleistuvo. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo nuotėkų išleistuvo iki upės (upelio) ištakų. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), tai įrašomas atstumas nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo minėtų objektų upės (upelio) vietos. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į Baltijos jūrą, tai įrašomas atstumas nuo nuotėkų išleistuvo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (pagal kranto liniją). Taip pat įrašyti išleistuvo koordinates (pagal Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94.

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

 

10.4. nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės;

 

10.5. eilutėje „Nuotėkų valymo įrenginiai“ įrašomas nuotėkų valymo įrenginių visas pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai). Jeigu vandens naudotojai nuotėkų valymo įrenginių neturi, tai „nėra“ nerašoma;

 

10.6. nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės;

 

 

 

5 lentelė

 

Nuotėkų valymo įrenginių rūšys

 

 

Eil. Nr.

 

Nuotėkų valymo įrenginių rūšis

 

Kodas

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Mechaninis valymas

 

100

 

2.

 

Pirminis mechaninis valymas

 

101

 

3.

 

Fizinis-cheminis valymas

 

200

 

4.

 

Pirminis fizinis-cheminis valymas

 

201

 

5.

 

Biologinis valymas

 

300

 

6.

 

Pirminis biologinis valymas

 

301

 

7.

 

Biofiltrai

 

302

 

8.

 

Natūralaus valymo būdai

 

303

 

9.

 

Aeraciniai kanalai su pneumatine aeracija

 

304

 

10.

 

Aeraciniai kanalai su mechanine aeracija

 

305

 

11.

 

Biologiniai tvenkiniai

 

306

 

12.

 

Kiti biologinio valymo būdai

 

307

 

13.

 

Aerotankai su pneumatine aeracija

 

311

 

14.

 

Aerotankai su mechanine aeracija

 

312

 

15.

 

Filtracijos laukai su išleidimu

 

400

 

16.

 

Filtracijos laukai be išleidimo

 

500

 

17.

 

Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)

 

600

 

18.

 

Lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotėkų) valymas

 

700

 

19.

 

Įrenginiai, kuriuose išvalytos nuotėkos naudojamos gamyboje

 

800

 

20.

 

Įrenginiai, neįtraukti į balansą

 

900

21.

Biologinis valymas su azoto ir fosforo šalinimu

313

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

 

10.7. nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės;

 

 

6 lentelė

 

Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis

 

 

 

 

Eil. Nr.

 

Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis

 

Kodas

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

Miestų nuotėkų valymo įrenginiai (komunalinis ūkis)

 

1

 

2.

 

Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotėkų valymo įrenginiai, kuriuose valomos

 

2

 

 

 

ir miestų nuotėkos (komunalinis ūkis)

 

 

 

3.

 

Pramonės įmonių nuotėkų valymo įrenginiai

 

3

 

4.

 

Kaimo vietovių nuotėkų valymo įrenginiai (išskyrus pramonės įmonių nuotėkų

 

4

 

 

 

valymo įrenginius)

 

 

 

5.

 

Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai

 

5

 

6.

 

Kiti nuotėkų valymo įrenginiai

 

6

 

 

 

10.8. toliau įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais) ir kiek dienų per metus jie veikė;

 

10.9. formos V lentelės eilučių pildymas:

 

01 eilutė – įrašomas buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių projektinis pajėgumas.

 

02 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

 

03 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius patekęs kritulių ir infiltracinio vandens kiekis.

 

04 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius iš kitų miestų, gyvenviečių gautas išvalyti nuotėkų kiekis.

 

05 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinius vandenis nuotėkų kiekis.

 

06 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurių nereikia valyti, kiekis. Prie tokių nuotėkų priskiriamos visos, išskyrus lietaus kanalizacijos (paviršines) nuotėkas, nuotėkos, kurių užterštumas neviršija didžiausios leistinos taršos (DLT) normų (bet kokiu atveju – žuvininkystės nuotėkos). Prie šios kategorijos nuotėkų taip pat priskiriamas iš paviršinio vandens telkinių paimtas ir po vartojimo gamybos metu (aušinimui ar kitoms reikmėms) į paviršinio vandens telkinius grąžintas ar į kanalizacijos tinklus išleistas vanduo, kurio užterštumas neviršija foninio paviršinių vandenų užterštumo (taip pat terminio), bei iš vandentiekio tinklų paimtas vanduo, kurio kokybė po vartojimo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

 

07 eilutė – įrašomas iki nustatytų DLT normų išvalytų nuotekų kiekis. Vertinant nuotekų valymą miestams, kuriems privalomas azoto ir fosforo junginių šalinimas, nuotekų valymą vertinti pagal BDS, N ir P šalinimo atitikimą DLT. Jeigu kurios nors šių medžiagų gamtos išteklių naudojimo leidime nustatyta LLK, ji vertinama kaip LLT. Miestai, kuriems pagal nustatytus kriterijus neprivalomas azoto ir fosforo šalinimas (miestai ir miesteliai su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi iki 10 000), nuotekų valymą turi vertinti pagal biocheminį deguonies suvartojimą.

 

08 eilutė – įrašomas valomų, bet iki DLT nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis (jei nustatyta nors vienos teršiančios medžiagos LLK).

 

09 eilutė – įrašomas išleistų nevalytų nuotėkų kiekis.

 

10 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

 

11 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų kiekis, nustatytas nuotėkų debito matavimo prietaisais.

 

12 eilutė – įrašomas išleistų į filtracijos laukus, iš kurių nėra ištekėjimo į paviršinio vandens telkinius, nuotėkų kiekis.

 

13 eilutė – įrašomas išleistų į kaupimo rezervuarus nuotėkų kiekis (iš jų į sukaupimo duobes, specialiai įrengtas skystoms gamybinėms atliekoms).

 

14 eilutė – įrašomas žemdirbystės drėkinimo laukuose (skirtuose nuotėkoms utilizuoti) išlaistytų nuotėkų kiekis.

 

15 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

 

16 eilutė – įrašomas lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

 

17 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų kiekis.

 

18 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius, išvalytų iki nustatytų normų, nuotėkų kiekis.

 

19 eilutė – įrašomas į paviršinio vandens telkinius išleistų, iki nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis.

 

20 eilutė – įrašomas nevalytų į paviršinio vandens telkinius išleistų nuotėkų kiekis.

 

21 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

 

22 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

 

11. VI skyriaus – TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS – pildymas:

11.1. duomenys pateikiami apie ūkinio subjektų su nuotekomis išleidžiamas teršiančias medžiagas, dėl kurių privaloma atsiskaityti pagal galiojančius norminius teisės aktus;

11.2. VI skyriaus lentelės viršuje, eilutėje „Tyrimus atliko“, nurodomas nuotekų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

11.3. formos VI skyriaus lentelės grafų pildymas:

1 grafa – įrašomas eilės numeris;

2 grafa – įrašomi teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodai (1 priedėlis);

3 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas;

4 grafa – įrašomi teršiančios medžiagos koncentracijos ir kitų parametrų matavimo vienetai
(1 priedo 1 priedėlis);

5 grafa – įrašoma paimtame vandenyje išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija. Grafos nepildo įmonės, vartojančios požeminį (geriamą) arba mineralinį vandenį;

6 grafa – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius atitekančiose nuotekose;

7 grafa – įrašoma prieš valymą nuotekose išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija;

8 grafa – įrašoma teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leistina koncentracija (DLK) arba laikinai leistina koncentracija (LLK) į nuotekų priimtuvą išleidžiamose nuotekose. LLK įrašoma skliausteliuose;

9 grafa – įrašoma išleidžiamose nuotekose išmatuota vidutinė metinė teršiančios medžiagos koncentracija;

10 grafa – įrašoma po valymo nuotekose išmatuota minimali momentinė arba, jei yra automatiniai nuotekų bandinių semtuvai, minimali paros bandinyje nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija;

11 grafa – įrašoma po valymo nuotekose išmatuota maksimali momentinė arba, jei yra automatiniai nuotekų bandinių semtuvai, vidutinė paros bandinyje nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija;

12 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos nuotekų išvalymo efektyvumas (procentais), kuris apskaičiuojamas taip:

C1 – C2

AE = ———— x 100,

C1

čia: AE – išvalymo efektyvumas (procentais);

C1 – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą (mg/l);

C2 – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose po valymo (mg/l).

13 grafa – įrašomas metinis teršiančios medžiagos kiekis, su nuotekomis patenkantis į nuotekų valymo įrenginius, kuris apskaičiuojamas taip:

C1 x Qm.

MNV = —————,

1000 x 1000

čia: MNV – metinis teršiančios medžiagos kiekis nuotekose prieš valymą (t/metus);

C1 – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą (mg/l);

Qm. – metinis nuotekų debitas (m3). Kai nėra nuotekų debito matavimo prietaisų, nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.).

14 grafa – įrašoma gamtos išteklių naudojimo leidime nurodyta DLT (LLT) norma. LLT įrašoma skliausteliuose.

15 grafa – įrašomas po valymo su nuotekomis išleistas teršiančios medžiagos kiekis, kuris apskaičiuojamas taip:

C2 x Qm.

MV = —————,

1000 x 1000

čia: MV – metinis teršiančios medžiagos kiekis nuotekose po valymo (t/metus);

C2 – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose po valymo (mg/l);

Qm. – metinis nuotekų debitas (m3). Kai nėra nuotekų debito matavimo prietaisų, nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.).

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

12. 3 lapas susideda iš dviejų skyrių:

 

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

 

12.1. Nuotėkų kiekis įrašomas sveikaisiais skaičiais. Teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos.

 

13. VII skyriaus – NUOTĖKŲ PIRMINIO BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

 

13.1. lentelės viršuje nurodomas ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus. Toliau nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

 

13.2. 3–7 grafų viršuje nurodomas kiekvieno nuotėkų pirminio ar lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pavadinimas;

 

13.3. formos VII lentelės eilučių pildymas:

 

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

 

02 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės.

 

03 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės.

 

04 eilutė – įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais).

 

05 eilutė – įrašoma, kiek dienų per metus veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

 

06 eilutė – įrašoma, kiek valandų per parą veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

 

07 ir 08 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

 

09 ir 10 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

 

Toliau lentelėje nurodomas teršiančios medžiagos pavadinimas.

 

11 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojimui paimtame vandenyje.

 

12 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose.

 

13 eilutė – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

 

14 eilutė – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

 

15 eilutė – įrašomas teršiančios medžiagos išvalymo efektyvumas (procentais).

 

Analogiškai pateikiami duomenys ir apie kitas teršiančias medžiagas.

 

51 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas;

 

13.4. buities ir gamybinių nuotėkų pirminio ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, veikimo efektyvumas nustatomas taip:

 

13.4.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkos, ištekančios iš valymo įrenginių į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, išvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

 

13.4.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos valymo įrenginiuose neišvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

 

13.4.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko remontas ar derinimo darbai ir kt.;

 

13.4.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė;

 

13.5. nuotėkų pirminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal vienos svarbiausių – specifinės teršiančios medžiagos – pašalinimo efektyvumą. Jeigu yra kelios lygiavertės specifinės teršiančios medžiagos, vertinamas visų medžiagų pašalinimo efektyvumas ir jeigu bent vienos medžiagos koncentracija viršija nustatytąją, vertinama, kad įrenginiai veikė neefektyviai;

 

13.6. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą.

 

14. VIII skyriaus – BUITIES IR GAMYBINIŲ BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS Į VANDENS NAUDOTOJŲ KANALIZACIJOS TINKLUS – pildymas:

 

14.1. VIII lentelėje įrašomas kiekvieno nuotėkų išleistuvo numeris;

 

14.2. formos VIII lentelės eilučių pildymas:

 

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

 

02 ir 03 eilutės – įrašomas per kiekvieną išleistuvą į kanalizacijos tinklus išleistų nuotėkų kiekis.

 

04–11 eilutės – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas;

 

14.3. formos VIII lentelės grafų pildymas:

 

3, 5, 7, 9 ir 11 grafos – įrašoma vandens naudotojo nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija.

 

4, 6, 8, 10 ir 12 grafos – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija.

 

______________


Tvirtinu: ____________________________________________________________________

 

____________________________________________________________________

(ūkinės veiklos objekto vadovas: pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. _________________________ d.

 

 

Suderino: ___________________________________________________________________

(vandenį tiekiančios arba nuotėkas priimančios įmonės pavadinimas)

                                                                                                                                      

(pareigos, pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. ________________________  d.

 

Priėmė: _______________________________________________  regiono agentūrų tyrimų

 

skyriaus viršininkas ___________________________________________________________

(pavardė, parašas)

 

200 __ m. ________________________  d.

 

 

Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

 

                                                                                                                                      

(pavardė, parašas)

 

200 __ m. ________________________  d.

 

Ataskaitą _______________  lapų užpildė: ________________________________________

(pavardė, telefonas)


Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos

1 priedėlis

 

Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodų sąrašas

 

Kodas

Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų pavadinimas

Matavimo vienetai

9001

1,2-dichloretanas (EDC)

mg/l

3001

4-(para)-nonilfenolis

mg/l

8001

Alachloras

µg/l

4001

Alavas

mg/l

8002

Aldrinas

µg/l

4002

Aliuminis

mg/l

2301

Antracenas

mg/l

1205

AOX (absorbuojami organiniai halogenai)

mg/l

4003

Arsenas

mg/l

8003

Atrazinas

µg/l

1201

Azotas (bendras)

mgN/l

1002

BDS5

mgO2/l

1003

BDS7

mgO2/l

1202

Bendroji organinė anglis (BOA)

mg/l

2302

Benz(a)pirenas

mg/l

2303

Benz(b)fluorantenas

mg/l

2304

Benz(g.h.i)perilenas

mg/l

2305

Benz(k)fluorantenas

mg/l

2101

Benzenas

mg/l

2102

Benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas (kaip BTEX)

mg/l

2201

Brominti difenileteriai

mg/l

2103

C10-13-chloralkanai

mg/l

1005

ChDS

mgO2/l

1101

Chloras (aktyvusis)

mg/l

8004

Chlorfenvinfosas

µg/l

1102

Chloridai

mg/l

8005

Chlorpyrifosas

µg/l

4004

Chromas (bendras)

mg/l

4005

Chromas (VI)

mg/l

1103

Cianidai

mg/l

4006

Cinkas

mg/l

8006

DDT

µg/l

9003

Di(2-etilheksil)ftalatas

mg/l

8007

Dieldrinas

µg/l

8008

Diuronas

µg/l

8009

Endosulfan (alpha-)

µg/l

8010

Endosulfanas

µg/l

8011

Endrinas

µg/l

3000

Fenoliai

mg/l

2306

Fluorantenas

mg/l

1104

Fluoridai

mg/l

1105

Fosfatai

mgP/l

1203

Fosforas (bendras)

mg/l

4007

Geležis (bendra)

mg/l

4008

Gyvsidabris ir jo junginiai

mg/l

9002

Halogeninti organiniai junginiai

mg/l

8012

Heksachlorbenzenas (HCB)

µg/l

9004

Heksachlorbutadienas (HCBD)

mg/l

8013

Heksachlorcikloheksanas (HCH)

µg/l

2307

Inden(1,2,3-cd)pirenas

mg/l

8014

Izodrinas

µg/l

8015

Izoproturonas

µg/l

4009

Kadmis ir jo junginiai

mg/l

4010

Kobaltas

mg/l

1006

Koli fagas

N.K./l

1007

Koli indeksas

ląst./l

4011

Manganas

mg/l

2104

Metilenchloridas (Dichlormetanas)

mg/l

1204

Nafta ir jos produktai

mg/l

2308

Naftalenas

mg/l

1106

NH4 ir amonio druskos

mgN/l

4012

Nikelis ir jo junginiai

mg/l

1107

Nitratai

mgN/l

1108

Nitritai

mgN/l

3002

Nonilfenoliai

mg/l

3003

Oktilfenoliai

mg/l

2202

Pentabrombifenilo eteriai

mg/l

2203

Pentachlorbenzenas

mg/l

3004

Pentachlorfenolis (PCP)

mg/l

9006

Perchloretilenas (PER)

mg/l

1001

pH

-

3005

P-tret-oktilfenolis

mg/l

1008

Riebalai

mg/l

8016

Simazinas

µg/l

1206

Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (anijoninės)

mg/l

1207

Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (nejoninės)

mg/l

1004

Skendinčios medžiagos

mg/l

4013

Stroncis

mg/l

1109

Sulfatai

mg/l

1110

Sulfidai

mg/l

4014

Švinas ir jo junginiai

mg/l

9008

Tetrachlormetanas (CCl4, anglies tetrachloridas)

mg/l

1009

Toksiškumas LC50

%

9009

Tributilalavo junginiai

mg/l

9010

Tributilalavo katijonai

mg/l

2204

Trichlorbenzenai (TCB)

mg/l

9005

Trichloretilenas (TRI)

mg/l

9007

Trichlormetanas (chloroformas)

mg/l

8017

Trifluralinas

mg/l

4015

Vanadis

mg/l

4016

Varis

mg/l

______________

Papildyta priedu:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 


 

 



0644002

 

Formos

Ūkinės veiklos

objekto

Kodai

 

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 1-Vanduo

 

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110

 

Metinė

 

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir                 kt., vykdančios vandens vartojimo apskaitą,                     pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos                                                                                      apsaugos departamentų, miestų arba rajonų                                                                                      aplinkos apsaugos agentūroms kiekvienais                       metais iki sausio 25 d. (2 egz.)

 

Steigėjas ________________________________________________________________________

 

Savivaldybė ______________________________________________________________________

 

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) _________________________________

 

________________________________________________________________________________

 

________________________________________________________________________________

 

Adresas _________________________________________________________________________

 

 

 

Vandens išteklių vartojimo ir apsaugos

200 __ metų

 

ATASKAITA

 

 

 

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas (tūkst. kubinių metrų/metus)

 

Vandens paėmimo šaltinis

Eilutės Nr.

Kodai

Atstumas iki žiočių (km)

Paimta arba gauta vandens

Suvartota vandens

Perduota kitiems vartotojams vandens

Vandens nuostoliai (21 = 8 – 10 - 18)

Upės (upelio)

Šaltinio rūšies

Perduodančios įmonės

Vandens rūšies

Iš viso

Išmatuota prietaisais

Iš viso

(10 = 11 + 12 +

13 + 14 + 15 + 16)

Iš jo reikmėms

Nevartoto

Pavartoto

Buities

Pramonės

Energetikos

Žemės ūkio

Žuvininkystės

Kitoms

Kodas

Kiekis

Kodas

Kiekis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

 

 

 

01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

02

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

05

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

06

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas (tūkst. Lt)

 

Objekto (priemonės) pavadinimas

Eilutės Nr.

Kodai

Statybos

Pajėgumas

Sąmatinė vertė

Sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 d.

Per ataskaitinius metus

Rangovas

Objekto (priemonės)

Lėšų

Pajėgumo

Pradžia

Pabaiga

Visos lėšos

SMD

Visos lėšos

SMD

Pajėgumas

Skirta

Pavartota

Planuota

Atiduota

Visos lėšos

SMD

Visos lėšos

SMD

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

 

 

 

01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

02

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

05

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

06

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų

 

 

 

Eilutės Nr.

Vandeningo horizonto indeksas

Vandens kiekis

 

 

1

2

3

 

 

 

01

 

 

 

 

 

 

 

 

02

 

 

 

 

 

 

 

 

03

 

 

 

 

 

 

 

 

04

 

 

 

 

 

 

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

 

 

 

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas      Tyrimus atliko _______________________________________________________________ laboratorija

 

Eil. Nr.

Kodas

Pavadinimas

Teršiančių medžiagų koncentracija

Išvalymo efektyvumas, %

Metinis teršiančių medžiagų kiekis, t/metus

Matavimo vienetai

Paimtame vandenyje

Nuotekose

Projektinė

Prieš valymą

Po valymo

Prieš valymą

Po valymo

DLK (LLK)

Vidutinė

Minimali

Maksimali

DLT (LLT)

Faktinis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________


2 lapas

Užpildo vandens naudotojai kiekvieno išleistuvo, iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės)    nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba         pakartotinai vartojamos gamybos metu (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą), atveju.

 

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas

 

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ______________________________________________

____________________________________

Kodas .......................

 

Nuotėkų priimtuvas ____________________

Kodas .......................

 

Atstumas iki žiočių (km)

_____________________________________________

 

Nuotėkų rūšies kodas

_____________________________________________

 

Nuotėkų valymo įrenginiai

_________________________________________________________________________

 

 

 

 

_____________________________________________________________________________________________________________

 

Rūšies kodas

 

 

Paskirties kodas

 

 

Veikimo pradžia

 

 

Veikė dienų

 

 

 

 

Rodikliai

 

Eil. Nr.

 

Kiekis

 

kubinių metrų/ parą

 

tūkst. kubinių metrų/metus

 

1

 

2

 

3

 

4

 

 

 

 

 

Buities ir gamybinės nuotėkos

 

Valymo įrenginių pajėgumas

 

01

 

 

 

 

 

Valyta

 

Iš viso

 

02

 

 

 

 

 

Iš jų

 

Kritulių ir infiltracinio vandens

 

03

 

perbraukta

 

 

 

Kitų miestų, gyvenviečių

 

04

 

 

 

 

 

Išleista į paviršinio vandens telkinius

 

Iš viso (05 = 06 + 07 + 08 + 09)

 

05

 

 

 

 

 

Iš jų

 

Nevalytinų

 

06

 

 

 

 

 

Išvalytų iki nustatytų DLT normų

 

07

 

 

 

 

 

Nepakankamai išvalytų

 

08

 

 

 

 

 

Užterštų (nevalytų)

 

Iš viso

 

09

 

 

 

 

 

Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių

 

10

 

 

 

 

 

Išmatuotų prietaisais

 

11

 

 

 

 

 

Išleista į filtracijos laukus, iš kurių neišteka  į paviršinio vandens telkinius

 

12

 

 

 

 

 

Išleista į kaupimo rezervuarus

 

13

 

 

 

 

 

Išlaistyta žemdirbystės drėkinimo laukuose

 

14

 

 

 

 

 

Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti

 

15

 

 

 

 

 

Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos

 

Valymo įrenginių pajėgumas

 

16

 

 

 

 

 

Išleista į paviršinio vandens telkinius

 

Iš viso (17 = 18 + 19 + 20)

 

17

 

 

 

 

 

Iš jų

 

Išvalyta iki nustatytų normų

 

18

 

 

 

 

 

Nepakankamai išvalytų

 

19

 

 

 

 

 

Nevalytų

 

Iš viso

 

20

 

perbraukta

 

 

 

Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių

 

21

 

perbraukta

 

 

 

Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti

 

22

 

 

 

 

 

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas    Tyrimus atliko ___________________________________________________  laboratorija

 

Eilutės Nr.

Teršiančios medžiagos pavadinimas

Koncentracija

Išvalymo efektyvumas,

%

Kiekis per metus

Matavimo vienetas

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Matavimo vienetas

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Projektinė

Išmatuota

DLK

(LLK)

Išmatuota

Projektinis

Faktinis

DLT (LLT)

Faktinis

Vidutinė

Minimali

Maksimali

 

1

 

2

 

3

 

4

 

5

 

6

 

7

 

8

 

9

 

10

 

11

 

12

 

13

 

14

 

15

 

16

 

01

 

ph

 

perbraukta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

perbraukta

 

 

 

 

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

02

 

Suspenduotos medžiagos

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

03

 

BDS7

 

mgO2/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t O2/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

04

 

ChDS

 

mgO2/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t O2/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

05

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

06

 

BDS5

 

mgO2/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t O2/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

07

 

Fluoridai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

08

 

NH4 ir amonio druskos

 

mgN/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t N/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

09

 

Nitritai

 

mgN/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t N/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

 

Nitratai

 

mgN/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t N/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

 

Bendras azotas

 

mgN/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t N/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12

 

Fosfatai

 

mgP/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t P/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13

 

Bendras fosforas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14

 

Bendra geležis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

 

Varis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16

 

Cinkas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

Bendras chromas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18

 

Nikelis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19

 

Švinas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20

 

Kadmis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21

 

Gyvsidabris

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

22

 

Manganas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

23

 

Chromas (VI)

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

24

 

Stroncis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25

 

Vanadis

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

26

 

Sulfatai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

27

 

Chloridai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

28

 

Riebalai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

t/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

29

 

Sulfidai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

30

 

Nafta ir jos produktai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31

 

Fenoliai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32

 

SPAM (detergentai)

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

33

 

Cianidai

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

34

 

Kobaltas

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

35

 

AOX (absorbuojami organiniai halogenai)

 

mg/l

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kg/metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

36

 

Koli fagas

 

N.K./l

 

 

 

perbraukta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

37

 

Koli indeksas

 

ląst./l

 

 

 

perbraukta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

38

 

Toksiškumas LC50

 

%

 

perbraukta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

perbraukta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


3 lapas

Užpildo vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

 

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ______________________________________________

 

___________________________

Kodas ......................................

 

 

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas

 

Tyrimus atliko ___________________  laboratorija

 

Rodikliai

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginiai

......................

......................

......................

......................

.................

.................

.................

.................

......................

......................

......................

......................

......................

......................

......................

......................

.......................

.......................

.......................

.......................

 

1

 

2

 

3

 

4

 

5

 

6

 

7

 

Nuotėkų rūšies kodas

 

01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginių rūšies kodas

 

02

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginių paskirties kodas

 

03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veikimo pradžia

 

04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veikė

 

Dienų / metus

 

05

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valandų / parą

 

06

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pajėgumas

 

Kubinių metrų / parą

 

07

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūkst. kubinių metrų / metus

 

08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valyta

 

Kubinių metrų / parą

 

09

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūkst. kubinių metrų / metus

 

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Te

 

r

 

š

 

i

 

a

 

n

 

t

 

i

 

 

 

me

 

d

 

ž

 

i

 

a

 

g

 

a

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

16

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

24

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

25

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas (tęsinys)

 

Rodikliai

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginiai

......................

......................

......................

......................

................

................

................

................

......................

......................

......................

......................

.....................

.....................

.....................

.....................

.....................

.....................

.....................

.....................

 

1

 

2

 

3

 

4

 

5

 

6

 

7

 

 

 

Te

 

r

 

š

 

i

 

a

 

n

 

t

 

i

 

 

 

 

 

me

 

d

 

ž

 

i

 

a

 

g

 

a

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

26

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

27

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

28

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

29

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

31

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

32

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

34

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

35

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

_______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

36

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

37

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

38

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

39

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

40

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

41

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

42

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

43

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

44

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

45

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

______________

 

______________

 

______________

 

pavadinimas

 

Vidutinė koncentracija (mg/l)

 

Paimtame vandenyje

 

46

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginiuose

 

47

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po valymo

 

48

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projektinė

 

49

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvalymo efektyvumas (%)

 

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas

 

51

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus

 

Rodikliai

Eilės Nr.

Išleistuvas

Nr. …

Nr. …

Nr. …

Nr. …

Nr. …

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

 

Nuotėkų kodas

 

01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotėkų kiekis

 

Kubinių metrų / parą

 

02

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūkst. kubinių metrų / metus

 

03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teršianti medžiaga (mg/l)

 

 

 

04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

05

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

06

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

07

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

09

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

2 priedas

 

 

 

TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKOS ORĄ APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

 

 

 

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

 

 

1. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

 

1.1. aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

 

1.2. teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui;

 

1.3. teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai;

 

1.4. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;

 

1.5. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje:

 

1.5.1. organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti;

 

1.5.2. neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės, nesandarios valymo įrenginių vietos, ar kt.;

 

1.6. mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus;

 

1.7. taršos šaltinio naudotojas – taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam taršos šaltinis išnuomotas ar suteikta teisė juo naudotis;

 

1.8. degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams;

 

1.9. kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos nepriklausomai nuo to, ar jose yra degiųjų medžiagų.

 

 

 

II. NUORODOS

 

 

 

2. Tvarka sudaryta vadovaujantis šiais dokumentais:

 

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos;

 

2.2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl šakinės statistinės atskaitomybės formų patvirtinimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui“;

 

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1992 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 97 patvirtinta Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcija su pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);

 

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 74 „Dėl kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą pirminės apskaitos formų įvedimo“;

 

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintu aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 6-95/V 01 „Valstybinės aplinkos laboratorinės kontrolės nuostatai“;

 

2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

 

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159).

 

 

 

III. BENDROSIOS NUOSTATOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

 

 

 

3. Į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą privalo tvarkyti:

 

3.1. stacionarių taršos šaltinių naudotojai, kuriems Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [2.6.] privaloma gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą;

 

3.2. mobilių taršos šaltinių naudotojai, eksploatuojantys:

 

3.2.1. 50 ar daugiau motorinių transporto priemonių;

 

3.2.2. geležinkelio, oro, vidaus vandenų transporto priemones.

 

4. Taršos šaltinių naudotojai privalo tvarkyti apskaitą visų teršalų, patenkančių į aplinkos orą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių.

 

5. Apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita:

 

5.1. instrumentiniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis [2.3.], kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais;

 

5.2. skaičiavimai turi būti atliekami tik pagal galiojančias skaičiavimo metodikas [2.7.];

 

5.3. pirminė apskaita turi būti vykdoma vadovaujantis [2.4.].

 

6. 3-iame punkte nurodyti taršos šaltinių naudotojai išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenis teikia leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai (miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūrai).

 

7. Duomenys teikiami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinės statistinės ataskaitos formoje Nr. 2-Atmosfera (4 priedėlis), užpildytoje vadovaujantis šia Tvarka.

 

8. Kartu su ataskaita privalo būti teikiamas aiškinamasis raštas, kuriame:

 

8.1. nurodomos ūkinės veiklos objekte per ataskaitinius metus sunaudoto kuro ir degalų rūšys, jų charakteristikos (jei charakteristikos konkrečiai nenurodomos – pridedamos sertifikatų kopijos), kiekiai pagal atskiras rūšis, katilų šiluminis našumas;

 

8.2. nustatomos į aplinkos orą išmesto per ataskaitinius metus teršalų kiekio pasikeitimo (padidėjusio ar sumažėjusio, palyginti su praėjusiais metais) konkrečios priežastys (pvz.: kuro rūšies pasikeitimas ir dėl šio pasikeitimo padidėjęs ar sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis, technologijų pasikeitimas, valymo įrangos įdiegimas ir pan.);

 

8.3. nurodoma, kuo remiantis užpildyta ataskaitos forma. Jeigu apskaita buvo vykdoma pagal skaičiavimo metodikas – nurodyti konkrečias skaičiavimo metodikas. Jeigu apskaita buvo vykdoma instrumentiniais matavimais – nurodyti, kada ir kas atliko matavimus ir pagal kokias metodikas ar kt. normatyvinius dokumentus;

 

8.4. ataskaitas priimantys pareigūnai gali pareikalauti pateikti ir papildomą informaciją, susijusią su aplinkos oro apsauga, kai teikiama ūkinės veiklos objektų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 94-2725) deginančių atliekas, ataskaita;

 

8.5. būtinas atsakingojo asmens parašas.

 

9. Ataskaitos I-IV skyriuose duomenys pateikiami tik apie stacionarius taršos šaltinius ir iš jų išmetamus teršalus. Duomenys apie mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus pateikiami V skyriuje.

 

10. Ataskaita pildoma griežtai vadovaujantis šia Tvarka, pagal IV skyriuje nurodyto skaičių apvalinimo bei rodiklių žymėjimo pavyzdžius.

 

11. Ataskaitas ir aiškinamuosius raštus pateikę taršos šaltinių naudotojai atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

 

12. Kiekvieno ataskaitos lapo dešiniajame viršutiniame kampe užrašomas ūkinio objekto kodas.

 

13. Paskutiniame ataskaitos puslapyje pasirašo ją pildęs atsakingas asmuo. Ataskaita patvirtinama ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu.

 

14. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos, 3 ataskaitos egzemplioriai pateikiami atitinkamoms aplinkos apsaugos agentūroms.

 

15. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pasirašo patikrinęs ir priėmęs teisingai užpildytą formą.

 

16. Suderintos ir valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pasirašytos ataskaitos vienas egzempliorius lieka aplinkos apsaugos agentūroje, vienas – regiono aplinkos apsaugos departamente, vienas – ūkinės veiklos objekte.

 

17. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai sudaro ataskaitas teikiančių ūkinės veiklos objektų sąrašą. Šis sąrašas turi aprėpti normatyvinio dokumento [2.6.] 4.20 punkte nurodytą ūkinės veiklos objektų sąrašą ir tuos ūkinės veiklos objektus, kurie teikia ataskaitas pagal šios Tvarkos 3.2 punktą. Kiekvienais metais šis sąrašas turi būti atnaujinamas.

 

 

 

Iv. ATASKAITOS Užpildymo tvarka

 

18. I skyriaus (Teršalų išmetimas į aplinkos orą, jų valymas ir utilizavimas, t/metus, * kg/metus) 1 lentelės pildymas:

 

18.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie bendruosius metinius teršalų kiekius, išmetamus į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių:

 

18.1.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas teršalo kodas. Kodai ir teršalų pavadinimai pateikti šios Tvarkos 1 priedėlyje.

 

Pastaba. Prie kai kurių teršalų pavadinimų pažymėtos raidės reiškia: (A) – teršalai, išsiskiriantys gaminant šiluminę ir elektros energiją (tai visų rūšių ir įvairios paskirties katilinių išmetami teršalai);

 

(B) – tai teršalai, išsiskiriantys gamybinių procesų metu deginant kurą (degimo krosnys, stiklo lydymo krosnys ir pan.);

 

(C) – tai teršalai, išsiskiriantys cheminių reakcijų metu;

 

18.1.2. lentelės 2-oje skiltyje įrašomas teršalo pavadinimas (jei objekte vartojamas išmetamo į aplinkos orą teršalo techninis pavadinimas, ataskaitoje būtinai nurodomas jo cheminis pavadinimas).

 

Pastaba. Pildant ataskaitą, būtina griežtai vadovautis aukščiau nurodytu teršalų, priklausomai nuo jų susidarymo pobūdžio, žymėjimu sutartiniais ženklais (raidėmis (A), (B) ar (C));

 

18.1.3. 3-ioje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą patekęs teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus ingredientus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, praėjusių pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius.

 

Šios skilties I eilutėje įrašoma visų teršalų (kietųjų, skystųjų ir dujinių) bendra suma.

 

II eilutėje „Iš viso kietųjų“ – visų medžiagų, kurios pateko į aplinkos orą kietojo pavidalo, bendras kiekis. Tolesnėse eilutėse šis kiekis išskiriamas atskirai pagal kiekvieną kietąją medžiagą. Jeigu į aplinkos orą išmesta tik viena kietoji medžiaga – ją III eilutėje būtina konkrečiai įvardyti.

 

Eilutėje „Iš viso skystųjų ir dujinių“ nurodoma visų teršalų, kurie išmesti į aplinkos orą skystojo ar dujinio pavidalo, bendras kiekis. Toliau abėcėlės tvarka įrašomos atskiros medžiagos. Jeigu įrašyti skystąsias ir dujines medžiagas nepakanka eilučių – pridedamas papildomas lapas, kuriame pateikiamas 1 lentelės tęsinys;

 

18.1.4. 4-oje skiltyje pateikiamas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;

 

18.1.5. 5-oje skiltyje pateikiami duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į įmonės išmetamųjų dujų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti). (Informaciją apie šių įrenginių veikimą būtina pateikti ataskaitos III skyriaus 3 lentelėje);

 

18.1.6. 6-oje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;

 

18.1.7. 7-oje skiltyje nurodomas kiekis valymo įrenginiais surinktų teršalų, kurie grąžinti tolesnei gamybai arba realizuoti kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;

 

18.1.8. 8-oje ir 9-oje skiltyse pateikiamas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų):

 

8-os skilties duomenys gaunami iš 5-os skilties duomenų atėmus 6-tos skilties duomenis ir prie gauto skirtumo pridėjus 3-ios skilties duomenis;

 

9-os skilties duomenys turi atitikti praėjusių metų ataskaitos I skyriaus 8-os skilties „Iš viso išmesta į atmosferą per ataskaitinius metus“ duomenis;

 

18.1.9. 10-oje skiltyje nurodomas leistinos taršos normatyvas (iš viso ir pagal atskirus teršalus), nustatytas gamtos išteklių naudojimo leidime (DLT -didžiausios leistinos taršos arba LLT – laikinai leistinos taršos) ataskaitiniams metams.

 

Pastaba. Jeigu 8-oje skiltyje yra to paties pavadinimo medžiagų su pažymėtomis raidėmis (A), (B) ar (C) – 9-oje ir 10-oje skiltyse to paties pavadinimo medžiagos išmestą į aplinkos orą per praėjusius metus kiekį ir tos medžiagos ataskaitiniams metams nustatytą normatyvą būtina rašyti prie 8-oje skiltyje įrašytos maksimalios vertės (pvz., jei 8-oje skiltyje eilutėje „azoto oksidai (A)“ nurodyta 20 t/metus, eilutėje „azoto oksidai (B)“ – 40 t/metus, o eilutėje „azoto oksidai (C)“ – 0,5 t/metus, tai 9-oje ir kitose skiltyse azoto oksidų išmestas kiekis, nustatytas leistinos taršos normatyvas bei jo rūšis rašoma eilutėje „azoto oksidai (B)“);

 

18.1.10. 11-oje skiltyje nurodoma ataskaitiniams metams nustatyto normatyvo rūšis. (Jei įmonėje nors iš vieno stacionaraus taršos šaltinio išmestam teršalui nustatytas LLT normatyvas, tai ir bendras to teršalo normatyvas – LLT);

 

18.2. šioje lentelėje duomenys pateikiami tonomis, įrašant tris skaitmenis po kablelio, išskyrus duomenis tik apie arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, kurie 1 – 10 skiltyse nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio ir prie šių verčių kairiajame viršutiniame kampe dedant ženklą (*).

 

 

 

19. II skyriaus (TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS) 2 lentelės pildymas:

 

19.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie stacionarius taršos šaltinius:

 

19.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas kiekvieno taršos šaltinio numeris pagal šaltinių išdėstymo schemą, vadovaujantis [2.1.]. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam taršos šaltiniui suteikiamas anksčiau ataskaitose nenaudotas numeris. Likvidavus taršos šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas;

 

19.1.2. 2-oje skiltyje nurodomas visas taršos šaltinio pavadinimas;

 

19.1.3. 3-ioje ir 4-oje skiltyse įrašomi taršos šaltinio parametrai: skerspjūvis arba išmetamosios angos parametrai ir šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais);

 

19.1.4. 5-oje – 7-oje skiltyse nurodomi išmetamo į aplinkos orą užteršto dujų-oro mišinio parametrai organizuoto taršos šaltinio išmetamojoje angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje:

 

5-oje skiltyje nurodomas išeinančio užteršto dujų-oro mišinio greitis, m/s;

 

6-oje skiltyje nurodomas išmetamo užteršto dujų-oro mišinio tūris, m3/s;

 

7-oje skiltyje nurodoma išmetamo dujų-oro mišinio temperatūra, °C;

 

19.1.5. 8-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 4, 5, 6 ir 7-oje skiltyse;

 

19.1.6. 9-oje ir 10-oje skiltyse atskirose eilutėse įrašomi visų iš taršos šaltinio išmestų teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

 

19.1.7. 11-oje – 13-oje grafose nurodomas į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis:

 

11-oje ir 12-oje skiltyse įrašomi iš taršos šaltinio į aplinkos orą patenkančių atskirų teršalų galimi maksimalūs ir vidutiniai kiekiai, kurie nustatomi instrumentinių matavimų būdu.

 

13-oje skiltyje nurodomi atskirų į aplinkos orą išmestų per metus teršalų kiekiai t/metus (19.3 punkte nurodytų teršalų – kg/metus);

 

19.1.8. 14-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 11, 12 ir 13-oje skiltyse;

 

19.2. šiame ataskaitos skyriuje 3, 4, 5, 6, 7-os skilčių duomenys pateikiami apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 11 ir 12 skilčių duomenys – iki 5 skaitmenų po kablelio, 13-tos skilties duomenys – apvalinant iki 3 skaitmenų po kablelio;

 

19.3. įrašant duomenis tik apie šiuos išmestus teršalus: arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, 9, 10 ir 13 grafose prie pateikiamų verčių kairiajame viršutiniame kampe dedamas ženklas (*) ir išmesti kiekiai 13 grafoje nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio;

 

19.4. šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, vadovaujantis [1.1.], atlikus taršos šaltinių inventorizaciją. Kasmet nurodomi tik pasikeitimai, įvykę per ataskaitinius metus.

 

 

 

20. III skyriaus (IŠMETAMŲJŲ dujų valymo įrenginių VEIKIMO rodikliai) 3 lentelės pildymas:

 

20.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie išmetamųjų dujų valymo įrenginius:

 

20.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti atitinkamą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

 

20.1.2. 2-oje ir 3-iojoje skiltyse įrašomas valymo įrenginio ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) kodas ir tipas (nedetalizuojant pagal markes) pagal šios Tvarkos 2 priedėlyje pateiktą sąrašą;

 

20.1.3. 4-oje ir 5-oje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) 3-ioje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

 

20.1.4. 6-oje skiltyje nurodomas faktinis teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;

 

20.1.5. 7-oje skiltyje įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą;

 

20.1.6. 8-oje ir 9-oje skiltyse nurodomas valymo įrenginio projektinis ir faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą:

 

projektinis valymo efektyvumas (toliau – VL) įrašomas iš valymo įrenginio projekto arba techninio paso (jeigu valymas yra dviejų pakopų – projektinį valymo efektyvumą būtina įrašyti tik vienu bendru skaičiumi);

 

faktinis VL apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 

 

C išm. x V išm.

 

VL = (1 – __________________) x 100 %;                (1)

 

C išsk. x V išsk.

 

 

 

20.2. šios lentelės 6-oje ir 7-oje skiltyse duomenys pateikiami apvalinant juos iki 7 ženklų po kablelio, 8-oje ir 9-oje skiltyse – apvalinant iki vieno ženklo po kablelio.

 

 

 

21. IV skyriaus (APLINKOS ORO TARŠOS mažinimo priemonių vykdymas) 4 lentelės pildymas:

 

21.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie ataskaitiniams metams gamtos išteklių naudojimo leidime [2.6.] numatytų (3.5.1 lentelė) ar nenumatytų papildomų aplinkos oro taršos mažinimo priemonių vykdymą:

 

21.1.1. 1-oje ir 2-oje skiltyse nurodomas gamybos, kurioje diegiama (ar jau visiškai įdiegta) priemonė, numeris ir pavadinimas pagal šios Tvarkos 3 priedėlyje pateiktą sąrašą;

 

21.1.2. 3-ioje skiltyje nurodomas taršos šaltinio, kurio išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis mažinamas įdiegiant priemonę, numeris, turintis atitikti tam tikrą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

 

21.1.3. 4-oje skiltyje įrašomas visas ataskaitiniais metais vykdomos (ar jau įvykdytos) aplinkos oro taršos mažinimo priemonės pavadinimas;

 

21.1.4. 5-oje skiltyje nurodomos išlaidos (iš visų finansavimo šaltinių, tūkst. Lt), skirtos šiai priemonei įvykdyti;

 

21.1.5. 6-oje skiltyje įrašoma priemonės įvykdymo data (jeigu priemonė numatyta gamtos išteklių naudojimo leidime – ši data turi būti analogiška nurodytajai leidime);

 

21.1.6. 7-oje ir 8-oje skiltyse pateikiama informacija apie tai, kiek lėšų panaudota numatytai oro taršos mažinimo priemonei įgyvendinti:

 

7-oje skiltyje įrašomos faktiškai panaudotos lėšos nuo priemonės vykdymo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos (tūkst. Lt);

 

8-oje skiltyje pateikiami duomenys apie faktiškai panaudotų lėšų kiekį ataskaitiniais metais. Tuo atveju, jei priemonė įvykdyta per vienerius metus (ataskaitinius) – 7 ir 8 skilčių duomenys turi sutapti;

 

21.1.7. 9-oje skiltyje įrašomas priemonės įvykdymo (iki ataskaitinių metų pabaigos) koeficientas:

 

0 – kai priemonė nepradėta vykdyti;

 

nuo 1% iki 99% parodoma, kuri dalis (pagal panaudotas lėšas nuo bendros sąmatinės vertės) priemonės įdiegta nuo jos vykdymo pradžios;

 

100% – kai priemonė visiškai įvykdyta;

 

21.1.8. 10-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 5, 7, 8, 9, 13 ir 14-oje skiltyse;

 

21.1.9. 11-oje ir 12-oje skiltyse nurodomi teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

 

21.1.10. 13-oje skiltyje pateikiamas apskaičiuotas (planuojamas) išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimas, įvykdžius numatytą oro taršos mažinimo priemonę;

 

21.1.11. 14-a skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę ir nustačius faktinį teršalų sumažėjimą;

 

21.2. lentelės 5, 7 ir 8 skiltyse duomenys pateikiami tūkstančiais litų (tūkst/Lt), apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 13-oje ir 14-oje skiltyse – tonomis (t), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio.

 

 

 

22. V skyriaus (Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai, t/metus) 5 lentelės pildymas:

 

22.1. šiame skyriuje pateikiami bendri iš mobilių taršos šaltinių per ataskaitinius metus išmestų teršalų kiekiai ir kiekiai pagal atskiras mobilių taršos šaltinių grupes:

 

22.1.1. lentelės 3-ioje skiltyje nurodomas mobilių taršos šaltinių skaičius;

 

22.1.2. 4-oje – 10-oje skiltyse įrašomi duomenys apie teršalus, kuriuos į aplinkos orą išmeta atskiros mobilių taršos šaltinių grupės.

 

Pastaba. Jei atskiros mobilių taršos šaltinių grupės išmetamų į aplinkos orą teršalų nustatymo metodikoje yra nurodyta vertinti ne visus teršalus, įrašytus į 4-tą – 10-tą skiltis, tose skiltyse, kurio teršalo išmetimai neskaičiuojami, dedamas ženklas „-“ (minusas).

 

11-oje skiltyje įrašoma kiekvienos rūšies mobilių taršos šaltinių visų išmestų teršalų kiekių suma;

 

22.1.3. eilutėje „Iš viso“ įrašomas bendras mobilių taršos šaltinių skaičius, susumuojami visų mobilių taršos šaltinių išmestų atskirų teršalų kiekiai ir apatiniame dešiniajame kampe įrašoma suma visų teršalų, išmestų iš įvairių rūšių mobilių taršos šaltinių;

 

22.2. lentelės 4-oje – 11-oje skiltyse duomenys nurodomi tonomis, apvalinant juos iki trijų skaitmenų po kablelio.

 

______________

1 priedas. Neteko galios nuo 2002-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin. 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

 


 

2 priedo 2 priedėlis

 

 

 

IŠMETAMŲJŲ Dujų valymo įrenginių SĄRAŠAS

 

 

 

Kodas

Pavadinimas

10

Absorberiai

20

Adsorberiai

30

Ciklonai, rotoklonai

40

Dulkių gaudytuvai

 

 

51

Elektrofiltrai

52

Hidrofiltrai

53

Plaušiniai, joniniai filtrai

54

Rankoviniai filtrai

55

Tepalo filtrai

56

Kiti filtrai

 

 

60

Katalitiniai reaktoriai

70

Katalitinio arba termokatalitinio deginimo krosnys

90

Kiti valymo įrenginiai

 

 

110

Dviejų pakopų valymas (sausas+šlapias)

120

Dviejų pakopų valymas (sausas+sausas)

130

Kiti dviejų pakopų valymo būdai

 

______________

 


 

2 priedo 3 priedėlis

 

GAMYBŲ SĄRAŠAS

 

 

 

Numeris

Pavadinimas

01 ENERGETIKA

0101

Šiluminės energijos gamyba

0102

Atominės energijos gamyba

 

 

02 KURO GAMYBA

0201

Naftos perdirbimas

0202

Dujų pramonė

0203

Anglies pramonė

0204

Durpių pramonė

0205

Skalūnų pramonė

 

 

03 CHEMIJOS PRAMONĖ

0301

Buitinės chemijos gaminių gamyba

0302

Sintetinių skalbimo priemonių gamyba

0303

Plastmasės ir jos gaminių gamyba

0304

Dažų gamyba

0305

Dirbtinio pluošto gamyba

0306

Mineralinių trąšų gamyba

0307

Superfosfato gamyba

0308

Amoniakinio vandens gamyba

0309

Amonio salietros gamyba

0310

Amofoso gamyba

0311

Karbamido gamyba

0312

Sieros rūgšties gamyba

0313

Ekstrakcinės fosforo rūgšties gamyba

0314

Nekoncentruotos azoto rūgšties gamyba

0315

Amoniako gamyba

0316

Metanolio gamyba

0317

Aliuminio fluorido gamyba

0318

Dervų gamyba

0319

Polivinilacetatinės emulsijos gamyba

0320

Superplastifikatorių gamyba

0321

Klijų gamyba

0322

Dažymas, lakavimas

0323

Galvanika

 

 

04 METALŲ APDOROJIMAS

0401

Terminis metalų apdorojimas

0402

Mechaninis metalų apdorojimas

0403

Cheminis metalų apdorojimas

0404

Elektrinis metalų apdorojimas

0405

Dujinis ir plazminis pjaustymas

 

 

05 MIŠKO, MEDŽIO APDOROJIMO, CELIULIOZĖS IR POPIERIAUS PRAMONĖ

0501

Medžio apdorojimas

0502

Baldų, medžio drožlių, plokščių ir faneros gamyba

0503

Popieriaus-kartono gamyba

 

 

06 STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA

0601

Cemento gamyba

0602

Stiklo gamyba

0603

Nerūdinių statybinių medžiagų gamyba

0604

Keramikos gamyba

0605

Mineralinės vatos gamyba

0606

Keramzito gamyba

0607

Fosfogipso ir jo gaminių gamyba

0608

Ruberoido gamyba

0609

Gelžbetonio gamyba

0610

Polimerinių statybinių medžiagų gamyba

0611

Asfalto-betono gamyba

0612

Santechnikos detalių gamyba

 

 

07 LENGVOJI PRAMONĖ

0701

Kailių pramonė

0702

Odos ir avalynės gamyba

0703

Siuvimas

0704

Tekstilės pramonė

0705

Kilimų gamyba

 

 

08 MAISTO GAMYBA

0801

Alaus gamyba

0802

Spirito gamyba

0803

Cukraus gamyba

0804

Druskos gamyba

0805

Konditerijos pramonė

0806

Mėsos apdorojimas

0807

Miltų ir kruopų gamyba

0808

Vyno ir sulčių gamyba

0809

Žuvies pramonė

0810

Pieno ir pieno produktų gamyba

0811

Aliejaus ir riebalų gamyba

0812

Krakmolo gamyba

0813

Kitos maisto pramonės šakos

0814

Tabako pramonė

0815

Parfumerijos ir kosmetikos pramonė

 

 

09 MIKROBIOLOGIJOS PRAMONĖ

0901

Fermentinių preparatų gamyba

0902

Endokrininių preparatų gamyba

 

 

10 KITOS ŠAKOS

1001

Medicinos pramonė

1002

Poligrafijos pramonė

1003

Mašinų gamyba

1004

Elektros aparatūros gamyba

1005

Staklių gamyba

1006

Mikroelektronikos pramonė

1007

Prietaisų gamyba

1008

Sausų galvaninių elementų gamyba

1009

Elektrochemijos pramonė

1010

Akumuliatorių pakrovimas

1011

Suvirinimas

1012

Liejimas

1013

Litavimas

1014

Variklių bandymas stende

1015

Cheminis drabužių (kilimų) valymas

1016

Komunalinis ūkis

1017

Žemdirbystė

1018

Gyvulininkystė

1019

Kitos šakos

 

______________

 


 

2 priedo 4 priedėlis

 

0644003

 

 

 

 

 

 

 

Formos

Ūkio objekto

Kodai

 

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 2 – Atmosfera

 

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d.nutarimu Nr. 110

 

Metinė

 

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt.,                                                                              vykdančios teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą,               pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos                apsaugos departamentų miestų arba rajonų aplinkos                                                                              apsaugos agentūroms kiekvienais metais iki sausio                 25 d. (3 egz.)

 

Steigėjas ________________________________________________________________________

 

Savivaldybė ______________________________________________________________________

 

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) _________________________________

 

________________________________________________________________________________

 

________________________________________________________________________________

 

Adresas _________________________________________________________________________

 

Aplinkos oro apsaugos

 

200 ___ metų

 

ATASKAITA

 

Ūkio objekto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

I. TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ, JŲ VALYMAS IR UTILIZAVIMAS,

t/metus, (* – kg/metus)

 

1 lentelė

TERŠALAI

IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ BE VALYMO

PATEKO Į VALYMO ĮRENGINIUS

IŠ VISO IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ

LEISTINOS TARŠOS NORMATYVAS

Kodas

Pavadinimas

Iš viso

Iš organizuotų taršos šaltinių

Iš viso

Įrenginiais surinkta (nukenksminta)

Per ataskaitinius metus

Per praėjusius metus

Vertė, t/metus (*kg/metus)

Rūšis (DLT ar LLT)

Iš viso

Utilizuota

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

9991

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9984

 

Iš viso kietųjų:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9977

 

Iš viso skystųjų ir dujinių:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ūkio objekto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

II.TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS

 

2 lentelė

TARŠOS ŠALTINIS

ŠALTINIO PARAMETRAI

IŠMETAMO DUJŲ-ORO MIŠINIO PARAMETRAI

Kontrolinė suma

4 + 5 + 6 + 7

IŠMETAMI TERŠALAI

IŠMETAMAS TERŠALŲ KIEKIS

Kontrolinė suma

11 + 12 + 13

Nr.

Pavadinimas

Skerspjūvis, m

Aukštis, m

Greitis, m/s

Tūris, m3/s

Temperatūra, oC

Kodas

Pavadinimas

Maks.,

g/s

Vid.,

g/s

Met., t/m (*-kg/m)

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASTABA. Šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kasmet įrašomi tik pakeitimai, įvykę per ataskaitinius metus.

______________

 

Ūkio objekto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

III. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMO RODIKLIAI

 

3 lentelė

Taršos šaltinio

Nr.

 

VALYMO ĮRENGINIO TIPAS

 

ĮRENGINiu  SUrenkaMI (NUKENKSMINAMI) TERŠALAI

 

FAKTINIS TERŠALŲ KIEKIS, g/s

 

ĮRENGINIO VALYMO EFEKTYVUMAS, %

Kodas

Pavadinimas

Kodas

Pavadinimas

Patenkantis į valymo įrenginį

Patenkantis į aplinkos orą po valymo

Projektinis

Faktinis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

Ūkio objekto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

IV. APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ VYKDYMAS

 

4 lentelė

GAMYBA

Taršos šaltinio

Nr.

PRIEMONĖ

SKIRTA LĖŠŲ,

tūkst. Lt

Įvykdyta, %

Kontrolinė suma

5+7+8+9+13+14

TERŠALAI

TERŠALŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMAS ĮVYKDŽIUS PRIEMONĘ, t/m

Nr.

Pavadinimas

Visas priemonės

pavadinimas

Sąmatinė vertė, tūkst.Lt

Įvykdymo data (planuojama)

Nuo priemonės vykdymo pradžios

Ataskaitiniais metais

Kodas

Pavadinimas

Planuojamas

Faktinis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PASTABA. 14 skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę.

______________

 

Ūkio objekto kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

V.TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ, t/metus

 

5 lentelė

 

 

Taršos

šaltinių skaičius

IŠMESTAS TERŠALŲ KIEKIS, t/metus

Nr.

Mobilus taršos šaltinis

Azoto oksidai

(kodas-6167)

Anglies monoksidas (kodas-6199)

Anglies dioksidas (kodas-6201)

Sieros anhidridas (kodas-6174)

Angliavandeniliai (kodas-6219)

Švinas (kodas-6226)

Kietosios dalelės

(kodas-6233)

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

I.

 

Autotransportas

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

1.

 

Krovininiai automobiliai

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

2.

 

Autobusai

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

3.

Lengvieji automobiliai

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

II.

Kitos mašinos su vidaus degimo varikliais

 

 

 

XXXX

 

 

XXXX

 

 

III.

 

Geležinkelių transportas

 

 

 

XXXX

 

 

XXXX

 

 

 

IV.

 

Oro transportas

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

V.

 

Jūsų laivai

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

VI.

 

Upių laivai

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO:

 

 

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

XXXX

 

 

 

 

 

TVIRTINU: __________________________________________________________________________________

 

_____________________________________________________________________________________________

(Ūkinės veiklos objekto vadovas: vardo raidė, pavardė, parašas)

 

A. V.

 

200 __ m.                           d.

 

PRIĖMĖ:                       Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

 

_____________________________________________________________________________________________

(Vardo raidė, pavardė, parašas)

 

200 __ m.                           d.

 

Ataskaitą __________  lapų užpildė _______________________________________________________________

                                                                                                                        (Vardo raidė, pavardė, telefonas)

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 9, 2002-01-08, Žin., 2002, Nr. 5-191 (2002-01-18), i. k. 102301MISAK00000009

Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

Dėl aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo