Suvestinė redakcija nuo 2003-08-17 iki 2005-08-18

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 41-1297, i. k. 099301MISAK00000117

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. balandžio 29 d. Nr. 117

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 punktu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 25 nutarimą Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“:

1. Tvirtinu šiuos statybos techninių reikalavimų reglamentus:

1.1. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (1 priedas);

1.2. Neteko galios nuo 2003-08-17

Punkto naikinimas:

Nr. 372, 2003-07-14, Žin. 2003, Nr. 80-3670 (2003-08-16), i. k. 103301MISAK00000372

 

2. Nustatau, kad 1.1 ir 1.2 punktuose nurodyti reglamentai įsigaliotų:

2.1. STR 2.05.01:1999 – po 1999 m. birželio 1 d. pradedamiems projektuoti objektams;

2.2. STR 2.01.03:1999 – nuo 1999 m. birželio 1 d.

3. Laikau netekusiu galios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 05 20 įsakymą Nr. 97 „Dėl statybos normų RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ tvirtinimo“ (Žin.,1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143).

4. Įgalioju valstybės įmonę Statybos produkcijos sertifikavimo centrą iki 1999 m. gegužės 20 d. parengti ir pateikti ministerijai aprobuoti tvarką sertifikuojamų termoizoliacinių medžiagų ir gaminių klasėms pagal šilumos laidumo koeficiento vertes nustatyti.

5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „reglamentas“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS


 

1 priedas

 

STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS

STR 2.05.01:1999

PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA

 

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis techninis statybos reglamentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų atitvaroms projektuoti.

2. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus.

3. Reglamentas netaikomas projektuojant šaldomas patalpas, gyvulininkystės ir nešildomus gamybinius pastatus.

4. Reglamento prieduose pateikti pastatų atitvarų fizikinių parametrų skaičiavimo metodai ir projektavimo pavyzdžiai.

 

II. NUORODOS

 

5. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

5.1. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);

5.2. Techninių reikalavimų statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

5.3. HN 42-1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);

5.4. HN 29-1996 „Maisto prekių prekybos įmonės“ (Žin., 1996, Nr. 68-1655);

5.5. HN 56-1996 „Karinis dalinys“.

 

III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

 

6. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

atitvara – stogas (sutapdintas stogas; šildomos palėpės šlaitinis stogas ir lubos; perdanga į nešildomą palėpę arba ertmes), perdanga (perdanga, skirianti nuo išorinės aplinkos; perdanga virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; perdanga tarp patalpų, kurių oro temperatūrų skirtumas didesnis kaip 3oC); grindys (grindys ant grunto, rūsio grindys ant grunto); sienos (išorinės sienos, vidaus sienos ir pertvaros, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų didesnis kaip 3oC, rūsių sienos, besiribojančios su išorine aplinka ir gruntu); langai (stoglangiai ir švieslangiai, vitrinos ir vitražai, stiklo sienos ir įstiklintos angos); durys (išorinės durys, vartai);

ilginis šiluminis tiltelis – nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis;

savitasis pastato atitvarų šilumos nuostolis (HT) – bendras šilumos srautas, kuris perduodamas iš pastato per visas atitvaras į aplinką, esant 1 K temperatūrų skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, W/ K;

atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – šilumos srauto, perduodamo per atitvarą, tankis, esant 1 K aplinkos temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse, W/(m2∙K);

ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (Ψ) – šilumos srautas, perduodamas per šiluminio tiltelio ilgio vienetą, esant 1 K aplinkos temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse,W/(m∙K);

atitvaros vidinio paviršiaus šiluminis imlumas (Yp) – šilumos srauto tankio santykis su atitvaros vidinio paviršiaus temperatūros svyravimo amplitude, W/(m2∙K);

norminės atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės (UN ir ΨN) – vertės, kurioms esant pastato savitųjų šilumos nuostolių vertė lygi norminei;

leistinosios atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų (UMN ir ΨRN) vertės – ribinės vertės, iki kurių leistina padidinti atskirų atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų projektines vertes;

projektinės U ir Ψ vertės – vertės, galinčios viršyti dalies atitvarų normines UN ir ΨN vertes, neviršijant leistinųjų UMN ir ΨRN verčių. Taip pat turi būti tenkinami norminiai HTN ir ribiniai HTR viso pastato reikalavimai;

kiti fizikiniai dydžiai, taikomi pastato atitvarų šiluminiams parametrams nustatyti:

- HTNnorminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai, W/K;

- HTRribiniai savitieji gyvenamųjų namų atitvarų šilumos nuostoliai, W/K;

- θiskaičiuojamoji patalpų vidaus oro temperatūra, oC;

- θeskaičiuojamoji išorės oro temperatūra, oC;

- YPNnorminis atitvaros vidinio paviršiaus šiluminis imlumas, W/(m2∙K);

- λdsprojektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m∙K);

- R – atitvaros šiluminė varža, m2∙K/W;

- A – atitvaros plotas, m2;

- l – ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m.

7. Kiti šio reglamento prieduose* vartojami terminai ir fizikiniai dydžiai pateikiami kiekviename priede.

 

IV. PASTATŲ ATITVARŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

 

8. Pradiniai duomenys ir sąlygos:

8.1. išorės oro temperatūros imamos iš RSN 156-94 [2.1];

8.2. patalpų vidaus nurodytų ribų parametrai imami iš atitinkamų higienos normų [2.3; 2.4; 2.5]. Pramonės pastatų vidaus oro temperatūros imamos iš šio reglamento E priedo.

9. Pastato šiluminių parametrų skaičiavimas:

9.1. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HTN apskaičiuojami taip:

                             (1);

9.2. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami taip:

                                 (2).

10. Savitųjų pastato atitvarų šilumos nuostolių ir šilumos perdavimo koeficientų normavimas:

10.1. gyvenamieji namai:

10.1.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT turi būti ne didesni už norminius HTN ir ribinius HTR savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius.

                                           (3; 4);

10.1.2. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HTN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 4.1 lentelėje pateiktas normines UN ir ΨN parametrų vertes;

10.1.3. ribinės savitųjų pastato atitvarų šilumos nuostolių vertės HTR imamos iš 2 lentelės;

10.1.4. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.1.5. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės turi būti ne didesnės už 1 lentelėje pateiktas leistinąsias UMN ir ΨMN vertes.

 

1 lentelė. Norminės ir leistinosios gyvenamųjų namų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m2∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

 

Atitvaros

UN norminė vertė

UMN leistinoji vertė

 

 

 

Stogai

0,18∙κ

0,4∙κ

Perdangos, besiribojančios su išore

0,18∙κ

0,4∙κ

Perdangos ir grindys

0,26∙κ

0,55∙κ

Sienos

0,26∙κ

0,65∙κ

Langai ir durys

1,9∙κ

2,7∙κ

Ilginiai šiluminiai tilteliai

ΨN ≤ 0,18∙κ

ΨMN ≤ 0,25∙κ

 

 

 

PASTABOS: 1. Čia κ=20/(θie) – temperatūros pataisa, θi – vidaus oro temperatūra, oC (8.2 p.), θe – vidutinė šildymo sezono išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė oro temperatūra, oC [5.1]. Nešildomų patalpų oro temperatūra apskaičiuojama pagal A priede pateiktą metodiką. Kai patalpos vidaus oro projektinė temperatūra θi=20oC, o išorės – θe=0o C, tada κ=1.

2. Temperatūros pataisa taip pat taikoma, kai atitvara yra šildymo sistemos dalis. Šiuo atveju papildomi šilumos nuostoliai per atitvarą susidaro dėl aukštesnės atitvaros vidinio paviršiaus temperatūros. Tokios atitvaros arba jos dalies vidinio paviršiaus (pavyzdžiui, šildomų grindų arba lubų) temperatūra θsi laikoma projektine patalpos oro temperatūra θi = θsi.

3. Temperatūros pataisa taip pat taikoma, jei pastate įrengta automatinė temperatūros reguliavimo sistema, periodiškai sumažinanti patalpų oro temperatūrą. Tokiu atveju ši pataisa skaičiuojama pagal vidutinę ciklo temperatūrą.

 

2 lentelė. Ribinių savitųjų gyvenamųjų namų atitvarų šilumos nuostolių HTR, W/K vertės

 

Eil.

Nr.

Pastatų grupė

Bendras šildomas plotas, Ah, m2

Ribiniai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai, HTR

 

 

 

 

1.

Vienbučiai vienaaukščiai namai

60

95

 

120

190

 

 

 

 

2.

Vieno – dviejų aukštų (įskaitant mansardas) vienbučiai namai

100

130

250

310

 

 

 

 

3.

Vieno – trijų aukštų (įskaitant mansardas) sudėtingos formos ir didelio tūrio namai *

180

210

400

470

 

 

 

 

 

 

4.

Dviejų aukštų blokuoti namai

250

270

 

550

570

 

 

 

 

5.

Daugiabučiai 3 – 4 aukštų namai

500

470

1800

1450

 

 

 

 

6.

Daugiabučiai 5 aukštų namai

1500

1200

 

 

4000

2750

 

 

 

 

7.

Daugiabučiai 9 aukštų bokštiniai namai

2500

1900

5000

3200

 

 

 

 

8.

Daugiabučiai 5 – 12 aukštų namai

daugiau kaip 5000

0,6 As

 

 

 

 

PASTABOS: 1. Tarpiniams kiekvienos grupės pastatų dydžiams Ah šilumos nuostoliai HTR nustatomi interpoliuojant.

2. * Grafoje „Pastatų grupės“ nurodytiems „sudėtingos formos ir didelio tūrio namams“ priskiriami šių parametrų pastatai: ΣAi/Ah ≥ 2,5, ΣAi/V ≥ 0,85, čia ΣAi – visų atitvarų plotų suma, m2; V – šildomo pastato tūris, m3. Pastato atitvarų bendrą plotą sudaro visų šildomų patalpų atitvarų plotų suma, įskaitant vidaus pertvaras ir perdangas, kai temperatūrų skirtumas tarp gretimų patalpų Δθ >3oC. Atitvarų matmenys nustatomi pagal norminę patalpų šilumos nuostolių skaičiavimo metodiką.

10.2. Viešosios paskirties pastatai:

10.2.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT turi būti ne didesni už norminius savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius HTN;

10.2.2. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HTN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 3 lentelėje pateiktas normines URN ir ΨRN vertes;

10.2.3. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.2.4. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės privalo būti ne didesnės už 3 lentelėje pateiktas leistinąsias UMN ir ΨMN vertes.

 

3 lentelė. Norminės ir leistinosios viešosios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m2∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

 

Atitvaros

UN norminė vertė

UMN leistinoji vertė

 

 

 

Stogai

0,2∙κ

0,45∙κ

Perdangos, besiribojančios su išore

0,2∙κ

0,45∙κ

Perdangos ir grindys

0,3∙κ

0,65∙κ

Sienos

0,3∙κ

0,75∙κ

Langai ir durys

1,9∙κ

3,0∙κ

Ilginiai šiluminiai tilteliai

ΨN ≤ 0,2∙κ

ΨMN ≤ 0,25∙κ

 

 

 

PASTABA. Temperatūrų pataisų k taikymas nurodytas po 1 lentele.

10.3. Pramonės pastatai:

10.3.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT turi būti ne didesni už norminius savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius HTN;

10.3.2. norminiai savitieji pastatų atitvarų šilumos nuostoliai HTN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 4 lentelėje pateiktas normines UN ir ΨN vertes;

10.3.3. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.3.4. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės turi būti ne didesnės už 4 lentelėje pateiktas leistinąsias UMN ir ΨMN vertes.

 

4 lentelė. Norminės ir leistinosios pramonės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m2∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

 

Atitvaros

UN norminė vertė

UMN leistinoji vertė

 

 

 

Stogai

0,25∙κ

0,55∙κ

Perdangos, besiribojančios su išore

0,25∙κ

0,55∙κ

Perdangos ir grindys

0,4∙κ

0,65∙κ

Sienos

0,4∙κ

1,0∙κ

Langai ir durys

1,9∙κ

3,0∙κ

Ilginiai šiluminiai tilteliai

ΨN ≤ 0,25∙κ

ΨMN ≤ 0,35∙κ

 

 

 

PASTABA. Temperatūrų pataisų k taikymas nurodytas po 1 lentele.

10.4. Specialiojo mikroklimato pastatai:

10.4.1. 10.1, 10.2 ir 10.3 papunkčių bei 1, 2, 3 ir 4 lentelėse pateikti reikalavimai netaikomi, jei pastatai nėra nuolat šildomi arba jie apšildomi technologine šiluma;

10.4.2. pastatų, kuriuose išsiskiria perteklinis šilumos ir drėgmės kiekis, pavyzdžiui, žemės ūkio statiniuose, atitvaros turi būti projektuojamos pagal specialiąsias metodikas. Neapšildomų gyvulininkystės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės skaičiuojamos pagal specialiąsias metodikas.

11. Pastatų ir jų atitvarų sandarumas:

11.1. bendrasis viso pastato bei atskirų atitvarų pralaidumas orui turi būti ne didesnis už 5 lentelėje nurodytas vertes.

 

5 lentelė. Leistinosios oro pralaidumo vertės, m3/(m2∙h)

 

Atitvara

Leistinasis pralaidumas orui, kai slėgių skirtumas 50 Pa

 

 

Langai ir durys

5,0

Atitvaros (išskyrus langus ir duris)

0,8

Bendrasis viso pastato

3,0

 

 

 

12. Patalpų grindų šiluminis imlumas:

12.1. gyvenamųjų, viešosios paskirties, pagalbinių pramonės įmonių ir gamybinių šildomų patalpų, kuriose nuolat būna žmonės, grindų paviršiaus šiluminis imlumas YP turi būti ne didesnis už norminę YPN vertę, pateiktą 6 lentelėje;

12.2. grindų paviršiaus šiluminis imlumas YP skaičiuojamas pagal A priede pateiktą metodiką.

 

6 lentelė. Norminės grindų paviršiaus šiluminio imlumo YPN, W/(m2∙K) vertės

 

Eil.

Nr.

Pastatai, patalpos ir atskiros jų dalys

Norminė grindų paviršiaus

šiluminio imlumo vertė YPN

 

 

 

1.

Gyvenamieji pastatai, gydymo įstaigos, vaikų ir senelių namai, bendrojo lavinimo mokyklos, darželiai ir pan., išskyrus vestibiulius

12

 

 

 

2.

Viešosios paskirties pastatai (išskyrus nurodytuosius šios lentelės 1 grafoje), pagalbiniai pramonės įmonių pastatai ir

šildomos pramonės įmonių patalpos, kuriose dirbamas lengvas fizinis darbas (Ia, Ib kategorijos), išskyrus vestibiulius, koridorius ir pan. [5.3]

14

 

 

 

3.

Šildomos pramonės įmonių patalpos, kuriose dirbamas vidutiniškai sunkus fizinis darbas (IIa, IIb kategorijos) [5.3]

17

 

 

 

 

12.3. grindų paviršiaus šiluminis imlumas nereglamentuojamas šiais atvejais:

- kai šildomų pramonės įmonių patalpų, kuriose dirbamas sunkus fizinis darbas, grindų paviršiaus temperatūra didesnė už 23oC;

- pramonės įmonių patalpose, kai nuolatinėse darbo vietose patiesiami mediniai skydai arba šilumai mažai laidūs kilimėliai;

- periodiškai naudojamuose viešosios paskirties pastatuose (muziejų ir parodų salėse, kino teatrų, teatrų fojė ir pan.);

12.4. A priede pateikta grindų paviršiaus šiluminio imlumo YP skaičiavimo metodika netaikoma skaičiuojant gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės pastatų grindų šiluminius techninius parametrus.

 

V. PASTATŲ REKONSTRAVIMO REIKALAVIMAI

 

13. Prie esamo pastato pristačius naujas patalpas (priestatus arba antstatus), jų savitieji šilumos nuostoliai HT turi atitikti 10.1-10.3 papunkčių reikalavimus.

14. Atitvaras pakeitus naujomis, jų šilumos perdavimo koeficiento U ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ projektinės vertės turi atitikti 1, 3 ir 4 lentelėse pateiktus norminius UN ir ΨN reikalavimus.

15. Jei pastato atitvaros papildomai apšiltinamos iš išorės, tai šio papildomo šiltinimo sluoksnio šiluminės varžos R vertė skaičiuojama pagal C priede pateiktą metodiką. Šiltinant atitvaras iš vidaus, šio reglamento 1, 3 ir 4 lentelių reikalavimai neprivalomi.

 

VI. PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO U IR ILGINIŲ ŠILUMINIŲ TILTELIŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO Ψ SKAIČIAVIMAS

 

16. Šilumos perdavimas per atitvaras:

16.1. projektinė statybinių medžiagų šilumos laidumo koeficiento λds vertė nustatoma pagal STR 2.01.03:1998 reikalavimus;

16.2. atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės nustatomos pagal A priede pateiktą metodiką;

16.3. atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės pateikiamos šimtosios dalies tikslumu, langų ir durų – dešimtosios dalies tikslumu;

16.4. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ vertės imamos iš A priedo A.21 lentelės. Jei A.21 lentelėje nėra reikalingo šiluminio tiltelio konstrukcinio sprendinio, tai Ψ parametro vertė skaičiuojama naudojantis įteisintomis dvimačių temperatūrinių laukų kompiuterinėmis skaičiavimo programomis.

17. Pastato atitvarų drėgminė būsena:

17.1. pastato atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad šaltuoju metu susikaupęs drėgmės kiekis šiltuoju metu išgaruotų;

17.2. neleidžiama, kad šaltuoju metų laiku rasotų vidinis atitvarų paviršius (išskyrus įstiklintus paviršius – langus ir duris);

17.3. drėgmės kiekis atitvarose nustatomas pagal B priede pateiktą metodiką.

______________

 


 

A priedas (privalomasis)

 

MEDŽIAGOS AR GAMINIO ŠILUMINIO TECHNINIO DYDŽIO STANDARTINIO VERTĖS NUOKRYPIO NUSTATYMAS

 

1. Medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertės nuokrypis ΔVd turi būti nustatomas įvertinus vienpusį pasikliovimo lygmenį (1 – α) ir kvantilį p .

2. Jei medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė yra nežinoma, šio dydžio standartinis vertės nuokrypis ΔVd turi būti nustatomas taip:

2.1. pagal 1 formulę turi būti apskaičiuota vidutinė aritmetinė šiluminio techninio dydžio vertė VL:

 

;                                                (1)

 

čia:

n – matavimų skaičius. Mažiausią matavimų skaičių nustato sertifikavimo įstaiga pagal šį reglamentą bei konkretaus gaminio ar medžiagos normatyvinį dokumentą (techninį reglamentą, standartą ir kt);

Vi – i-tojo medžiagos ar gaminio bandinio šiluminio techninio dydžio laboratorinė vertė, i =1...n;

 

2.2. pagal 2 formulę turi būti apskaičiuota medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertė:

;                                   (2)

2.3. medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertės nuokrypis ΔVd turi būti apskaičiuojamas pagal 3 formulę:

 

ΔVd = k2 ∙ s ;                                              (3)

 

čia k2koeficientas iš šio priedo 8 lentelės.

 

3. Jei medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė yra žinoma, šio dydžio vertės nuokrypis ΔVd turi būti apskaičiuotas pagal 4 formulę:

 

ΔVd = k1 ∙ σ ;                                             (4)

 

čia k1 – koeficientas iš šio priedo 8 lentelės.

 

4. Medžiagos ar gaminio šilumos laidumo koeficiento laboratorinės vertės viršutinė riba turi būti nustatoma esant vienpusiam pasikliovimo lygmeniui (1-α) = 0,90 ir kvantiliui p = 90%.

 

8 lentelė. Koeficientų k1 ir k2 vertės (pagal ISO 10456 C priedą).

 

n

Koeficientas k1

(kai normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio
σ vertė yra žinoma)

Koeficientas k2

(kai nustatyta vidutinio kvadratinio nuokrypio s vertė)

 

1–α = 0,90

 

1–α = 0,95

 

1–α = 0,90

 

1–α = 0,95

 

p = 50%

 

p = 90%

 

p = 50%

 

p = 90%

 

p = 50%

 

p = 90%

 

p = 50%

 

p = 90%

3

0,74

2,02

0,95

2,23

1,09

4,26

1,69

6,16

5

0,57

1,86

0,74

2,02

0,69

2,74

0,87

3,41

7

0,48

1,77

0,62

1,90

0,54

2,33

0,73

2,76

10

0,41

1,69

0,52

1,80

0,43

2,07

0,57

2,36

12

0,37

1,65

0,47

1,76

0,40

1,97

0,52

2,21

15

0,33

1,61

0,42

1,72

0,35

1,87

0,45

2,07

20

0,29

1,57

0,37

1,65

0,30

1,77

0,39

1,93

50

0,18

1,46

0,24

1,51

0,18

1,56

0,24

1,65

0

1,28

0

1,28

0

1,28

0

1,28

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Leidžiama linijinė interpoliacija n atžvilgiu.

______________

 


 

B priedas (privalomasis)

 

BANDYMO TEMPERATŪROS ĮTAKA MEDŽIAGOS ŠILUMOS LAIDUMO KOEFICIENTO VERTEI

 

1. Šis priedas parengtas įvertinus ISO10456 reikalavimus.

2. Jeigu medžiagos šilumos laidumo koeficiento laboratorinė vertė buvo nustatyta nesant 10°C vidutinei bandinio temperatūrai, ji turi būti perskaičiuojama į šilumos laidumo koeficiento vertę, esant 10°C vidutinei medžiagos bandinio temperatūrai, pagal 1 formulę:

;                                (1)

čia: λ10 – perskaičiuotoji į vidutinę 10°C bandinio temperatūrą šilumos laidumo koeficiento vertė, W/(m∙K);

λθ – šilumos laidumo koeficiento vertė, esant vidutinei θoC bandinio temperatūrai, W/(m∙K);

Δλ – šilumos laidumo koeficiento vertės pataisa, vidutinei bandinio temperatūrai pakitus 1°C, imama iš 9 lentelės, mW/(m∙K2);

θ – vidutinė bandinio temperatūra, kurioje išmatuota šilumos laidumo koeficiento vertė, °C.

 

3. Šilumos laidumo koeficiento vertės pataisos Δλ 9 lentelėje pateikti dydžiai galioja temperatūroms nuo 0°C iki  +30°C.

 

9 lentelė. Šilumos laidumo koeficiento vertės pataisa vidutinei bandinio temperatūrai pakitus 1°C

 

Eil.

Nr.

Gaminio rūšis ir šilumos laidumo koeficiento intervalas,

W/(m∙K)

Δλ,

mW/(m∙K2)

 

 

 

 

1.

Akmens ir stiklo vatos gaminiai iki 200 kg/m3 tankio,

 

 

 

λθ = (0,032 – 0,050) W/(m∙K)

Δλ = 11,39  λθ – 0,241

 

 

 

 

 

2.

Akmens ir stiklo vatos gaminiai 200 kg/ m3 ir didesnio tankio,

 

 

 

λθ = (0,030 – 0,045) W/(m∙K)

Δλ = 0,091

 

 

 

 

 

3.

Pūstasis polistirenas (EPS),

 

 

 

λθ = (0,032 – 0,053) W/(m∙K)

Δλ = 5,81  λθ – 0,0868

 

 

 

 

 

4.

Ekstruzinis putų polistirenas (XPS):

 

 

 

be žievės, λθ = (0,020 ÷ 0,040) W/(m·K)

Δλ = 3,49 λθ + 0,0345

 

 

su žieve, λθ = (0,025 ÷ 0,035) W/(m·K)

Δλ = 2,30 λθ + 0,0443

 

 

su tankiu išoriniu sluoksniu,

Δλ = 1,81 λθ + 0,0325

 

 

λθ = (0,025 ÷ 0,052) W/(m∙K)

 

 

 

 

 

 

5.

Putų poliuretanai,

 

 

 

λθ = (0,025 – 0,034) W/(m∙K)

Δλ = 2,12 λθ + 0,0844

 

 

 

 

 

6.

Fenolio ir karbamido formaldehidiniai putplasčiai,

 

 

 

λθ = (0,030 – 0,050) W/(m∙K)

Δλ = 2,15 λθ + 0,0225

 

 

 

 

 

7.

Putų stiklas:

 

 

 

λθ = (0,035 – 0,060) W/(m∙K)

Δλ = 0,153

 

 

λ daugiau negu 0,060 W/(m∙K)

Δλ = 2,66 λθ

 

 

 

 

 

8.

Kietos perlito, pluoštų su rišikliais plokštės,

Δλ = 3,28 λθ

 

 

λθ = (0,04 – 0,10) W/(m∙K)

 

 

 

 

 

 

9.

Medienos plaušo plokštės,

 

 

 

λθ = (0,06 – 0,10) W/(m∙K)

Δλ = 4,43 λθ

 

 

 

 

 

10.

Kamščio aglomerato plokštės,

 

 

 

λθ = (0,040 – 0,055) W/(m∙K)

Δλ = 2,69 λθ

 

 

 

 

 

11.

Lengvieji betonai,

 

 

 

λθ = (0,09 – 0,40) W/(m∙K)

Δλ = 2,64 λθ + 0,343

 

 

 

 

 

12.

Birusis perlitas,

 

 

 

λθ = (0,04 – 0,06) W/(m∙K)

Δλ = 0,163

 

 

 

 

 

13.

Birusis keramzitas,

 

 

 

λθ = (0,11 – 0,15) W/(m∙K)

Δλ = 3,99 λθ

 

 

 

 

 

14.

Pūstasis vermikulitas,

 

 

 

λθ = (0,06 – 0,10) W/(m∙K)

Δλ = 2,98 λθ

 

 

 

 

 

15.

Kitos nenurodytos, neorganinės, šilumą

 

 

izoliuojančios medžiagos,

 

 

λθ = (0,05 – 0,20) W/(m∙K)

 

 

 

 

 

16.

Kitos nenurodytos, plaušinės neorganinės, šilumą

izoliuojančios medžiagos,

λθ = (0,05 – 0,20) W/(m∙K)

 

 

 

 

 

17.

Kitos nenurodytos, organinės, šilumą izoliuojančios medžiagos,

 

 

λθ = (0,035 – 0,070) W/(m∙K)

Δλ = 0,166

 

 

 

 

 

18.

Stiklas, λθ = (0,75 – 1,40) W/(m∙K)

Δλ = 1,30∙ λθ

 

 

 

 

 

19.

Oras

Δλ = 2,98∙ λθ

 

 

 

 

 

______________

 


 

C priedas (privalomasis)

 

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINĖS VERTĖS

 

10 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės

 

Eil.

Nr.

Medžiagos ir gaminiai

Tankis

ρ, kg/m3

Šilumos laidumo koeficiento projektinė vertė

λd.s, /(m∙K)

Savitosios

šiluminės sausos būklės* talpos vertė c,

J/ (kg∙K)

Santykinės garinės varžos projektinė vertė** μds

 

 

 

 

 

 

1. BETONAI

 

 

 

 

 

 

1.1.

Betonas su žvyro, akmens skalda

2400

1,9

840

20

1.2.

Betonas su šlako žvyru

1400

0,6

840

-

1.3.

 

1200

0,5

840

-

1.4.

 

1000

0,4

840

-

1.5.

Gelžbetonis

2500

2,0

840

20

1.6.

Keramzitbetonis su keramzitiniu smėliu ir putų keramzitbetonis

1800

0,9

840

6,7

1.7.

 

1600

0,8

840

6,7

1.8.

 

1400

0,7

840

6

1.9.

 

1200

0,5

840

5,5

1.10.

 

1000

0,4

840

4,3

1.11.

 

800

0,3

840

3,2

1.12.

 

600

0,28

840

2,3

1.13.

 

500

0,24

840

2

1.14

Keramzitbetonis su porizuotu kvarciniu smėliu

1200

0,6

840

8,1

1.15.

 

1000

0,5

840

8,1

1.16.

 

800

0,4

840

8,1

1.17

Keramzitbetonis su perlitiniu smėliu

1000

0,5

840

4

1.18.

 

800

0,4

840

3,6

1.19

Klinčių-keramzito-smėlio betonas (grindims)

1650

1,2

840

-

1.20.

 

1600

1,1

840

-

1.21

Molis su šiaudais

800

0,4

1260

-

1.22

Perlitbetonis

1200

0,5

840

4

1.23.

 

1000

0,4

840

3,2

1.24.

 

800

0,3

840

2,3

1.15.

 

600

0,24

840

2

1.26

Pjuvenų betonas

1000

0,4

1460

2,8

1.27.

 

800

0,3

1460

2,3

1.28

Pjuvenų-latekscemenčio betonas (grindims)

1500

0,9

890

-

1.29.

 

1100

0,6

1050

-

1.30.

 

1000

0,5

1050

-

1.31

Smėlinis gipso betonas

1300

0,6

840

4,7

1.32.

 

1200

0,5

840

4

1.33

Spalių betonas

1000

0,3

1130

5

 

 

 

 

 

 

2. BIRIOSIOS MEDŽIAGOS

 

 

 

 

 

 

2.1.

Medienos drožlės

150

0,1

2300

-

2.2.

Pakulos

150

0,075

2300

1,2

2.3.

Statybinis smėlis

1600

0,6

840

3,6

2.4.

Smulkintosios durpės

200

0,13

2300

-

2.5.

Spaliai

200

0,1

2300

1

2.6.

Sutankintosios medienos drožlės

300

0,12

2300

1,3

2.7.

 

650

0,15

2300

-

2.8.

Šiaudai

150

0,09

2300

-

2.9.

Žvyras

1800

0,7

840

-

 

 

 

 

 

 

3. GRINDŲ DANGOS

 

 

 

 

 

 

3.1.

Polivinilchloridas su dubliuojančiuoju medžiagos sluoksniu

1800

0,35

1470

300

3.2.

 

1600

0,29

1470

300

3.3.

 

1400

0,23

1470

300

3.4.

Sluoksniuotasis polivinilchloridas

1800

0,38

1470

300

3.5.

 

1600

0,29

1470

300

 

 

 

 

 

 

4. GRUNTAI

 

 

 

 

 

 

4.1.

Priemolis

1800

1,7

840

-

4.2.

Plūktasis molis

2000

1,3

840

-

4.3.

Sukastoji žemė

800

0,4

840

-

 

 

 

 

 

 

5. HIDROIZOLIACINĖS MEDŽIAGOS

 

 

 

 

 

 

5.1.

Asfaltbetonis

2100

1,0

1680

76

5.2.

Pergaminas

600

0,17

1680

-

5.3.

Ruberoidas

600

0,17

1680

-

5.4.

Statybinis ir stogų naftos bitumas

1400

0,27

1680

76

5.5.

 

1200

0,22

1680

76

5.6.

 

1000

0,17

1680

76

5.7.

Tolis

600

0,17

1680

-

 

 

 

 

 

 

6. LAKŠTINĖS MEDŽIAGOS

 

 

 

 

 

 

6.1.

Gipsiniai lakštai (sausasis tinkas)

800

0,22

840

8,1

6.2.

Gipso plokštės

1200

0,5

840

6,2

6.3.

 

1000

0,4

840

5,5

6.4.

Lygūs asbocementiniai lakštai

1800

0,9

840

20

6.5.

 

1600

0,8

840

20

 

 

 

 

 

 

7. MEDIENA IR JOS GAMINIAI

 

 

 

 

 

 

7.1.

Apdailos kartonas

1000

0,23

2300

10

7.2.

Ąžuolas skersai plaušo

700

0,23

2300

12

7.3.

Ąžuolas išilgai plaušo

700

0,4

2300

2

7.4.

Beržas skersai plaušo

710

0,2

2300

-

7.5.

Klijuotoji fanera

600

0,18

2300

30

7.6.

Popierius

1000

0,27

2300

-

7.7.

Pušis ir eglė skersai plaušo

500

0,18

2300

10

7.8.

Pušis ir eglė išilgai plaušo

500

0,35

2300

1,9

7.9.

Sluoksniuotasis statybinis kartonas

650

0,18

2300

7,3

 

 

 

 

 

 

8. METALAI

 

 

 

 

 

 

8.1.

Aliuminis

2600

221

840

8.2.

Bronza***

8700

65

380

8.3.

Cinkas***

7100

110

380

8.4.

Duraliuminis (3-5% vario)***

2800

160

880

8.5.

Geležis***

7900

75

450

8.6.

Geležies liejiniai***

7500

50

450

8.7.

Ketus

7200

50

482

8.8.

Nerūdijantysis plienas***

7900

17

460

8.9.

Plienas***

7800

50

450

8.10

Strypinis armatūrinis plienas

7850

58

482

8.11

Švinas***

11300

35

130

8.12

Varis

8500

407

420

8.13

Žalvaris***

8400

120

380

 

 

 

 

 

 

9. MŪRAS

 

 

 

 

 

 

9.1.

Pilnavidurių keraminių plytų su

cementiniu skiediniu

1800

0,8

880

5,5

9.2.

Pilnavidurių keraminių plytų su

cemento ir perlito skiediniu

1600

0,7

880

4

9.3.

Pilnavidurių keramzitbetonio

blokelių, kai šių blokelių tankis ne didesnis kaip 1800 kg/m3

1800

1,2

840

-

9.4.

Pilnavidurių keramzitbetonio

blokelių, kai šių blokelių tankis ne didesnis kaip 1200 kg/m3

1260

0,6

840

-

9.5.

Pilnavidurių silikatinių plytų su

cementiniu skiediniu

1800

1,0

880

5,5

9.6.

Skaldytojo akmens (akmens tankis 2800 kg/m3) su 15 mm storio siūlėmis

2400

2,6

920

30

9.7.

Skylėtųjų keraminių plytų (1400 kg/m3) su cementiniu

skiediniu

1600

0,7

880

4,3

9.8.

Skylėtųjų keraminių plytų (1300 kg/m3) su cementiniu

skiediniu

1400

0,6

880

3,8

9.9.

Skylėtųjų keraminių plytų (1000 kg/m3) su cementiniu

skiediniu

1200

0,5

880

3,6

9.10

Skylėtųjų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cementiniu

skiediniu

1600

0,9

880

4,7

9.11

Skylėtųjų silikatinių plytų (1400 kg/m3) su cementiniu

skiediniu

1500

0,8

880

4,3

9.12

Tuščiavidurių keraminių blokų

(tuštymėtumas – 36%, blokų tankis – 800 kg/m3)

950

0,27

880

-

9.13

Tuščiavidurių keraminių blokų

(tuštymėtumas – 36%, blokų tankis – 1300 kg/m3)

1400

0,47

880

-

9.14

Tuščiavidurių keraminių blokų

(tuštymėtumas – 39%, blokų tankis – 700 kg/m3)

760

0,23

880

-

9.15

Tuščiavidurių keraminių blokų

(tuštymėtumas – 39%, blokų tankis – 1050 kg/m3)

1100

0,4

880

-

9.16

Tuščiavidurių keraminių blokų

(tuštymėtumas – 42%, blokų tankis – 850 kg/m3)

1000

0,25

880

-

9.17

Tuščiavidurių keramzitbetonio

blokelių (tuštymėtumas – 15-20 %), kai keramzitbetonio tankis – 2000 kg/m3

1700

0,8

840

-

9.18

Tuščiavidurių keramzitbetonio

blokelių (tuštymėtumas –

15-20 %), kai keramzitbetonio tankis – 1200 kg/m3)

1100

0,4

840

-

 

 

 

 

 

 

10. ORAS IR DUJOS

 

 

 

 

 

 

10.1

Anglies dvideginis (CO2)***

1,95

0,014

820

1

10.2

Argonas***

1,70

0,017

519

1

10.3

Kriptonas***

3,56

0,0089

245

1

10.4

Ksenonas***

5,90

0,0055

160

1

10.5

Oras***

1,23

0,025

1000

1

 

 

 

 

 

 

11. SKIEDINIAI IR TINKAI

 

 

 

 

 

 

11.1.

Akytojo gipso-perlito

500

0,2

840

1,4

11.2.

Akytojo gipso-perlito

400

0,16

840

1,1

11.3.

Cemento-perlito

1000

0,3

840

4

11.4.

Cemento-perlito

800

0,27

840

3,8

11.5.

Cemento-smėlio

1800

1,0

840

6,7

11.6.

Cemento-šlako

1400

0,7

840

5,5

11.7.

Cemento-šlako

1200

0,6

840

4,3

11.8.

Gipso-perlito

600

0,25

840

3,6

11.9.

Gipso

1300

0,65

840

5,5

11.10.

Kalkių-smėlio-cemento

1700

0,9

840

6,2

11.11.

Kalkių-smėlio

1600

0,8

840

5,1

11.12.

Polimercementiniai

1800

1,0

840

10

11.13.

Sausas keraminių blokų klijavimo mišinys

1250

0,40

840

-

 

 

 

 

 

 

12. STIKLAS

 

 

 

 

 

 

12.1.

Kvarcinis stiklas***

-

1,4

700

12.2.

Mozaikinis stiklas***

2000

1,2

1000

12.3.

Paprastasis langų stiklas

2500

0,76

840

 

 

 

 

 

 

13. UOLIENOS

 

 

 

 

 

 

13.1.

Bazaltas

2800

3,5

880

76

13.2.

Dolomitas (Lietuvos klodų)

2400

2,2

880

12

13.3.

Granitas

2800

3,5

880

76

13.4.

Kalkakmenis

2000

1,3

880

10

13.5.

 

1800

1,1

880

8

13.6.

 

1600

0,8

880

6,7

13.7.

 

1400

0,6

880

5,5

13.8.

Marmuras

2800

2,9

880

76

13.9.

Natūralioji pemza***

400

0,08

800

-

13.10.

Poringosios vulkaninės

uolienos***

1600

0,6

800

-

13.11.

Smiltainis (Lietuvos klodų)

2400

2,4

920

15

13.12.

Skalūnas***

2000-2800

2,2

700

-

 

 

 

 

 

 

14. VANDUO, LEDAS, SNIEGAS

 

 

 

 

 

 

14.1.

Ledas 0oC

900

2,2

2000

-

14.2.

Ledas -10oC

900

2,5

2000

-

14.3.

Lengvai sutankintas sniegas nuo 70 mm iki 100 mm storio

300

0,23

2000

-

14.4.

Naujai iškritęs sniegas iki 31 mm storio

100

0,06

2000

-

14.5.

Naujai iškritęs sniegas nuo 31 mm iki 70 mm storio

200

0,12

2000

-

14.6.

Sutankintasis sniegas, didesnio kaip 200 mm storio

500

0,7

2000

-

14.7.

Vanduo 10oC

1000

0,6

4187

-

 

 

 

 

 

 

* Būtina įvertinti medžiagos drėgnį atitvaroje eksploatacijos metu.

** Santykinės garinės varžos vertės pateiktos esant 20°C temperatūrai ir medžiagos sorbciniam drėgniui 80% santykinio oro drėgnio aplinkoje.

Santykinė garinė varža μ – tai oro vandens garų laidumo ir medžiagos vandens garų laidumo koeficientų santykis. Santykinė garinė varža μ parodo, kiek kartų šios medžiagos sluoksnio garinės varžos vertė yra didesnė už tokio pat storio nejudraus oro sluoksnio garinės varžos vertę.

Santykinė garinė varža m apskaičiuojama pagal 1 formulę:

;                                                     (1)

čia: δap – oro vandens garų laidumo koeficientas, δap = 0, 607 mg/(m∙h∙ Pa);

ap = 2∙10-10 kg/(m∙s∙Pa)];

δp – medžiagos vandens garų laidumo koeficientas, mg/(m∙h∙ Pa) [kg/(m∙s∙Pa)].

 

*** Dydžių vertės atitinka CEN/TC 89N 422E.

______________


 

D priedas (informacinis)

 

SKAIČIAVIMO PAVYZDYS

 

Bandymais buvo nustatytos iki pastovios masės išdžiovintų 5 putų poliuretano bandinių laboratorinės šilumos laidumo koeficientų vertės, esant θ vidutinei bandinių temperatūrai bei nusistovėjus higroskopiniam putų poliuretano bandinių drėgniui 23±1oC temperatūroje bei 50±10% santykinio oro drėgnio aplinkoje. Bandomojo putų poliuretano šilumos laidumo koeficiento normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė nežinoma. Gauti rezultatai nurodyti 11 lentelėje.

 

11 lentelė. Išmatuotos putų poliuretano bandinių laboratorinės šilumos laidumo koeficientų vertės, W/(m∙K)

 

 

Bandinio Nr. (n)

 

1

 

2

 

3

 

4

 

5

 

θ, °C

 

23

 

24

 

25

 

22

 

26

 

λI

 

0,0276

 

0,0280

 

0,0290

 

0,0260

 

0,0300

Reikia nustatyti:

- laboratorines šilumos laidumo koeficientų vertes, esant vidutinei 10°C temperatūrai;

- vidutinę laboratorinę šilumos laidumo koeficiento vertę, esant vidutinei 10°C temperatūrai;

- šilumos laidumo koeficiento vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertę;

- šilumos laidumo kvantilio vertę Δλd ;

- deklaruojamąją šilumos laidumo koeficiento λdec vertę;

- išbandyto putų poliuretano šilumos laidumo klasę.

 

Nustatymas

 

Išmatuotų θ (°C) temperatūroje šilumos laidumo koeficientų vertės perskaičiuojamos į vidutinę 10°C temperatūrą pagal šio reglamento B priedo 1 formulę.

Tam apskaičiuojamos kiekvieno bandinio Δλ vertės.

Iš B priedo 9 lentelės putų poliuretano bandinio Nr. 1 Δλ sudaro:

 

Δλ1 = 2,12 ∙ λθ + 0,0844 = 2,12 ∙ 0,0276 + 0,0844 = 0, 1429 mW/(m∙K).

 

Atitinkamai kitų bandinių Δλ vertės bus šios:

Δλ2 = 0,1438 mW/(m∙K);

Δλ3 = 0,1459 mW/(m∙K);

Δλ4 = 0,1395 mW/(m∙K);

Δλ5 = 0,1480 mW/(m∙K).

Bandinio Nr. 1 šilumos laidumo koeficiento vertė 10°C temperatūroje bus (pagal B priedo 1 formulę):

Kitų bandinių šilumos laidumo koeficiento vertės 10°C temperatūroje bus:

;

 

Šilumos laidumo koeficientų vertės 10°C temperatūroje surašomos į 12 lentelę.

 

12 lentelė.

 

Bandinio Nr. (n)

1

2

3

4

5

λi 10°C temperatūroje

0,0257

0,026

0,0268

0,0243

0,0276

Vidutinė laboratorinė šilumos laidumo koeficiento vertė, esant 10oC vidutinei bandinio temperatūrai, apskaičiuojama pagal A priedo 1 formulę:

Šilumos laidumo koeficiento vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertė apskaičiuojama pagal A priedo 2 formulę:

                                                                           

 

Šilumos laidumo koeficiento vertės nuokrypis Δλd apskaičiuojamas pagal A priedo 3 formulę:

 

Δλd = k2∙ S=2,74 ∙ 0,00124= 0,0034 W/(m∙K);

 

čia:

k2 – koeficientas, imamas iš A priedo 8 lentelės, įvertinus A priedo 4 punkto reikalavimus, priklausomai nuo išbandyto bandinių kiekio (kai n = 5, k2 = 2,74).

 

Deklaruojamoji šilumos laidumo koeficiento vertė λdec [W/(m∙K)] nustatoma pagal 2 formulę, esant 10°C vidutinei bandinio temperatūrai ir pastoviam higroskopiniam bandinio drėgniui 23 ± 1oC temperatūroje bei 50 ± 10% santykinio oro drėgnio aplinkoje:

λdec = λL + Δλd + Δλa + Δλωh;

λdec = 0,0261 + 0,0034 + 0 + 0;

λdec = 0,0295 W/(m∙K);

čia:

Δλωh – pataisa dėl medžiagos higroskopinio drėgnio. Taikoma tada, kai nustatyta sausos medžiagos λL vertė. Tokiu atveju pataisa Δλωh turi būti nustatoma pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis: Δλωh = 0;

Δλa – pataisa dėl šilumos laidumo koeficiento kitimo senstant medžiagoms.

 

Pagal šio reglamento 12 punkto reikalavimus gaminiai ar medžiagos su mažesnio laidumo už oro laidumą dujomis porose turėtų būti bandomi pasendinti Lietuvoje įteisintu sendinimo būdu arba Δλa vertė turi būti nustatyta Lietuvoje įteisintu bandymo būdu. Kadangi Lietuvoje tokie bandymo būdai dar normatyvais neįteisinti, skaičiuojama, kad Δλa = 0.

Pagal šio reglamento 13 punkto reikalavimus, kai λdec ≤ 0,08, λdec vertė turi būti apvalinama 0,001W/(m∙K) tikslumu:

 

λdec = 0,030 W/(m∙K).

 

Pagal 1 lentelę išbandyto putų poliuretano šilumos laidumo klasė bus:

 

λcl = 0,030 W/(m∙K).

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 434, 2000-10-17, Žin., 2000, Nr. 94-2948 (2000-11-03), i. k. 100301MISAK00000434

Dėl reglamento STR 2.01.03:1999 "Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 372, 2003-07-14, Žin., 2003, Nr. 80-3670 (2003-08-16), i. k. 103301MISAK00000372

Dėl STR 2.01.03:2003 "Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės" patvirtinimo

 

 



* Reglamentų priedai nepateikiami.