Suvestinė redakcija nuo 2019-09-19

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 61-2219, i. k. 1062250ISAK000V-411

Nauja redakcija nuo 2019-07-20:

Nr. V-914, 2019-07-19, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11969

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 111:2019 „GYDYTOJAS VAIKŲ ONKOHEMATOLOGAS“ PATVIRTINIMO

2006 m. gegužės 23 d. Nr. V-411

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 111:2019 „Gydytojas vaikų onkohematologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2006 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-411

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V-914 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 111:2019 GYDYTOJAS VAIKŲ ONKOHEMATOLOGAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos medicinos norma MN 111:2019 „Gydytojas vaikų onkohematologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) privaloma visiems gydytojams vaikų onkohematologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

2. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

2.1. Vaikų kraujo ir onkologinės ligos – įgimtos ir įgytos vaikų kraujodaros, limfinės sistemos, imuninės ir onkologinės ligos.

2.2. Gydytojas vaikų onkohematologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų onkohematologo profesinę kvalifikaciją.

2.3. Gydytojo vaikų onkohematologo praktika – teisės aktų reglamentuojama gydytojo vaikų onkohematologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti vaikų kraujo ir onkologinių ligų diagnostiką, gydymą, profilaktiką ir stebėseną.

2.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Teisę verstis gydytojo vaikų onkohematologo praktika turi asmuo, įgijęs gydytojo vaikų onkohematologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų onkohematologo profesinę kvalifikaciją.

4. Gydytojo vaikų onkohematologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų ligų ir vaikų hematologijos rezidentūrą iki 2019 metų arba vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūrą po 2019 metų. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų onkohematologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Gydytojas vaikų onkohematologas verčiasi gydytojo vaikų onkohematologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų onkohematologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas vaikų onkohematologas.

6. Gydytojas vaikų onkohematologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su sveikatos priežiūros bei kitais specialistais.

7. Gydytojas vaikų onkohematologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

8. Gydytojas vaikų onkohematologas turi teisę:

8.1. verstis gydytojo vaikų onkohematologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

8.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

8.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

8.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

8.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei;

8.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

8.7. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normos 14, 15, 16 punktuose nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

8.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

8.9. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai;

8.10. dalyvauti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus vaikų onkohematologus ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

8.11. vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, panaudoti naujas, moksliškai pagrįstas, bet dar nustatyta tvarka neaprobuotas ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo priemones, tik stengdamasis pacientą išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę;

8.12. dalyvauti šviečiamojoje ir visuomeninėje veikloje, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis;

8.13. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams, kaip pagerinti pacientų ištyrimą, gydymą, profilaktiką, socialines ir darbo sąlygas bei paslaugų apmokėjimo tvarką;

8.14. dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamo audito procedūrose, siekdamas pagerinti pacientų priežiūrą;

8.15. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei jų atnaujinimas, darbo ir poilsio režimo užtikrinimas), reikalingas diagnostikos ir (ar) gydymo procedūroms atlikti.

9. Gydytojas vaikų onkohematologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

III SKYRIUS

PAREIGOS

10. Gydytojas vaikų onkohematologas privalo:

10.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

10.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

10.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

10.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemones;

10.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

10.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

10.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.10. laikytis licencijuojamos sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

10.11. tvarkyti gydytojo vaikų onkohematologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

10.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus Lietuvos medicinos normos 8.11 papunktyje ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

10.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

10.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

11. Gydytojo vaikų onkohematologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų onkohematologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo, technikos ir praktikos pažangą.

12. Gydytojas vaikų onkohematologas turi žinoti:

12.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

12.2. medicinos statistikos pagrindus;

12.3. sveikatos draudimo pagrindus;

12.4. sveikatos teisės pagrindus;

12.5. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

12.6. asmens duomenų apsaugos principus.

13. Gydytojas vaikų onkohematologas turi išmanyti:

13.1. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

13.2. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

13.3. vaikų organų sistemų anatominius ir fiziologinius ypatumus;

13.4. socialinių veiksnių įtaką vaikams;

13.5. kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologinių ligų klasifikaciją, epidemiologiją, priežastis, rizikos veiksnius, patogenezę, ontogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų profilaktiką;

13.6. kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologinių ligų diagnostikos, gydymo, stebėsenos būdus ir reabilitacijos principus;

13.7. vaikų imuninės sistemos ligų diagnostikos, gydymo ir stebėsenos principus;

13.8. reanimacijos ir intensyvios terapijos principus;

13.9. transfuziologijos principus;

13.10. chemoterapijos, taikinių terapijos, imunoterapijos, imunoprofilaktikos ir radioterapijos principus;

13.11. kaulų čiulpų transplantacijos principus, pacientų parengimo, gydymo, stebėsenos ir potransplantacinio gydymo taktiką;

13.12. įrodymais pagrįstos medicinos principus, mokslinės literatūros, metodinių rekomendacijų ir gairių pritaikymą praktikoje;

13.13. vaikų paliatyviosios terapijos ir lėtinio skausmo vertinimo bei gydymo principus.

14. Gydytojas vaikų onkohematologas turi gebėti:

14.1. bendrauti su vaikais ir jų artimaisiais;

14.2. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę;

14.3. kliniškai įvertinti įvairaus amžiaus vaikų kraujo bei limfinės sistemos organų būklę;

14.4. paskirti ir vertinti kaulų čiulpų, limfinio mazgo, tumoro punktato citomorfologinių, citocheminių, imunohistocheminių, citogenetinių bei histologinių tyrimų rezultatus;

14.5. paskirti ir vertinti organizmo sistemų radiologinių (rentgenologinio, ultragarsinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, radioizotopinio) tyrimų rezultatus;

14.6. paskirti ir vertinti biocheminių bei kraujo dujų tyrimų rezultatus;

14.7. paskirti ir vertinti imunologinių tyrimų rezultatus.

15. Gydytojas vaikų onkohematologas turi įtarti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas:

15.1. vaikų piktybinius navikus;

15.2. vaikų gerybinius navikus;

15.3. vaikų nepatikslintos eigos navikus;

15.4. vaikų kraujo, kraujodaros bei limfinių organų ir imuninės sistemos ligas.

16. Gydytojas vaikų onkohematologas pagal savo kompetenciją turi:

16.1. atlikti periferinio kraujo, likvoro, kaulų čiulpų citomorfologinį tyrimą ir įvertinti jo rezultatus;

16.2. atlikti kaulų čiulpų aspiracinę biopsiją, trepanobiopsiją bei juosmeninę punkciją;

16.3. sustabdyti kraujavimą;

16.4. atlikti kraujo komponentų transfuziją ir gydyti potransfuzines komplikacijas;

16.5. skirti chemoterapiją ir stebėti pacientą chemoterapijos metu;

16.6. skirti taikinių terapiją ir stebėti pacientą jos metu;

16.7. stebėti pacientą radioterapijos metu;

16.8. diagnozuoti ir gydyti chemoterapijos, radioterapijos, taikinių terapijos bei imunoterapijos metu išsivysčiusias komplikacijas;

16.9. diagnozuoti ir gydyti savo kompetenciją atitinkančias atokiąsias gydymo komplikacijas;

16.10. gydytojas vaikų onkohematologas po specialaus teorinio ir praktinio pasirengimo, nustatyto teisės aktų, reglamentuojančių žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, gali:

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1070, 2019-09-18, paskelbta TAR 2019-09-18, i. k. 2019-14739

16.10.1. atlikti autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją;

16.10.2. tirti, gydyti bei stebėti pacientą prieš ir po autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos;

16.10.3. įvertinti imunologinių ir kitų tyrimų duomenis parinkdamas donorą alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai;

16.10.4. atlikti donoro kaulų čiulpų paėmimą alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai;

16.10.5. atlikti alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją;

16.10.6. gydyti ir stebėti pacientą prieš ir po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos;

16.11. gydyti ir stebėti pacientą skiriant pažangios terapijos preparatus.

___________________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-914, 2019-07-19, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11969

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-411 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 111:2006 „Gydytojas vaikų hematologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1070, 2019-09-18, paskelbta TAR 2019-09-18, i. k. 2019-14739

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-411 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 111:2019 „Gydytojas vaikų onkohematologas“ patvirtinimo“ pakeitimo