Suvestinė redakcija nuo 2004-04-30 iki 2004-07-13
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 16-517, i. k. 100110MISAK00000376
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ IR TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 15 d. Nr. 376
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 15.4 punktu,
1. Tvirtinu:
1.2. Veterinarijos taisykles žuvininkystės produktams (įgyvendina ES direktyvas 91/493/EEB, 92/48/EEB ir ES Komisijos sprendimą 93/140);
1.3. Neteko galios nuo 2004-04-30
Punkto naikinimas:
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin. 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
1.4. Neteko galios nuo 2004-02-11
Punkto naikinimas:
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin. 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
1.5. Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (įgyvendina ES direktyvą 91/495/EEB);
2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS
Veterinarijos reikalavimai žvejybos laivams (toliau – reikalavimai) parengti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina ES Tarybos direktyvos 92/48/EEB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Reikalavimai taikomi žvejybos laivams (toliau – laivai), kuriuose yra apdorojamos krevetės ir moliuskai ar tiktai atšaldomi/sušaldomi žuvininkystės produktai.
II. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS, ESANTIEMS ŽVEJYBOS LAIVUOSE
5. Laivo sekcijos ar konteineriai žuvininkystės produktams laikyti neturi veikti produktų kokybės. Sekcijos ar konteineriai turi būti suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva išvalyti, o juose laikomi produktai nesiliestų su ištirpusiu ledu.
6. Laivo sekcijos ir konteineriai, skirti žuvininkystės produktams laikyti, turi būti švarūs, neužteršti laivo varikliams naudojamu kuru, triumo vandeniu ir kitais teršalais.
7. Patekę į laivą žuvininkystės produktai turi būti apsaugoti nuo užteršimo, saulės poveikio ir kitų šilumos šaltinių. Žuvininkystės produktams plauti naudojamas geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 25 įsakymu Nr. 684, reikalavimus, arba švarus jūros vanduo.
8. Žuvininkystės produktai turi būti apdoroti be sužalojimo. Aštrūs instrumentai turi būti pritaikyti visoms žuvims apdoroti.
9. Žuvininkystės produktai, išskyrus tuos, kurie laikomi gyvi, turi būti apdoroti šalčiu tuoj pat po pakrovimo į laivą. Laivuose, kuriuose nėra galimybės atšaldyti žuvininkystės produktų, jų negalima laikyti ilgiau nei 8 valandas.
10. Ledas produktams atšaldyti turi būti gaminamas tik iš geriamojo ar švaraus jūros vandens. Prieš naudojant jis turi būti laikomas taip, kad nebūtų užterštas.
11. Iškrovus žuvininkystės produktus, sekcijos, konteineriai ir įrengimai, kurie tiesiogiai lietėsi su žuvininkystės produktais, turi būti gerai išvalyti ir išplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu.
12. Kai žuvims, laikantis higienos reikalavimų, pašalinama galva ir vidaus organai, reikia produktus tuojau pat nuplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu. Vidaus organai ir žuvų dalys, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai, turi būti pašalintos ir atskirtos nuo žmonių maistui skirtų produktų. Kepenys ir ikrai, skirti žmonių maistui, turi būti atšaldyti ar sušaldyti.
13. Įranga, naudojama žuvims išskrosti, galvoms nukirsti, pelekams pašalinti, taip pat konteineriai ir įranga, kuri liečiasi su žuvininkystės produktais, turi būti pagaminti iš vandeniui nelaidžios, puvimui atsparios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos. Prieš naudojant jie turi būti gerai išplaunami.
III. HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS, KURIUOSE YRA ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ
15. Laivuose turi būti įrengti triumai, talpyklos ir konteineriai atšaldytiems ar sušaldytiems žuvininkystės produktams laikyti temperatūroje, nurodytoje Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams. Triumai turi būti atskirti nuo mašinų skyriaus ir laivo komandai skirtų patalpų pertvaromis, pakankamai sandariomis, kad apsaugotų žuvininkystės produktus nuo užteršimo.
16. Triumų, talpyklų ar konteinerių vidinis paviršius turi būti atsparus vandeniui, lengvai valomas ir dezinfekuojamas, padengtas lygia medžiaga arba nudažytas dažais, kuriuose nėra žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, galinčių užteršti žuvininkystės produktus.
17. Triumai turi būti įrengti taip, kad ištirpęs ledas nesikauptų ir nesiliestų su žuvininkystės produktais.
18. Konteineriai, skirti produktams laikyti, turi būti švarūs ir užtikrinti higieniškas produktų laikymo sąlygas ir turėti nuotėkų surinkimo sistemą ištirpusiam ledui nutekėti.
19. Laivo denis, įrengimai, triumai, patalpos ir konteineriai turi būti plaunami po kiekvienos operacijos. Plaunama geriamuoju arba švariu jūros vandeniu. Prireikus dezinfekuojama, naikinamos žiurkės ir vabzdžiai.
20. Plovimo priemonės, dezinfekantai, insekticidai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti saugomos uždaroje rakinamoje patalpoje, kad nebūtų pavojaus jomis užteršti žuvininkystės produktų.
21. Jeigu žuvininkystės produktai laive yra sušaldomi, turi būti laikomasi reikalavimų, išdėstytų Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams.
22. Laivai, turintys įrangą, skirtą žuvininkystės produktams atšaldyti jūros vandenyje naudojant ledą arba šaldant mechaninėmis priemonėmis, turi atitikti šiuos reikalavimus:
22.1. rezervuarai turi būti aprūpinti jūros vandens užpildymo ir nuotėkų surinkimo įrengimais, kurie palaikytų vienodą temperatūrą visame rezervuare;
22.2. rezervuarai turi turėti temperatūros registravimo įrengimus, sujungtus su temperatūros davikliais, įmontuotais tose rezervuaro vietose, kuriose temperatūra yra aukščiausia;
22.3. rezervuarų ar konteinerių atšaldymo sistema turi užtikrinti, kad žuvų ir jūros vandens mišinys 3 oC temperatūrą pasiektų per 6 valandas pakrovus žuvis, o 0 oC temperatūrą – per 16 valandų;
22.4. po kiekvieno iškrovimo rezervuarai, cirkuliacijos sistema ir konteineriai turi būti išvalyti ir išplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu. Jie turi būti pripildomi švariu jūros vandeniu;
23. Laivo atsakingas asmuo imasi būtinų priemonių apsaugoti žuvininkystės produktus nuo užteršimo apdorojimo metu. Dirbti su žuvininkystės produktais gali tik asmenys, turintys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas medicinines sveikatos pažymas, suteikiančias teisę dirbti su maisto produktais.
IV. ŽVEJYBOS LAIVŲ PATVIRTINIMAS IR VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS NUMERIŲ SUTEIKIMO TVARKA
24. Žvejybos laivo patvirtinimas bei valstybinis veterinarinės priežiūros numeris suteikiamas kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.
25. Suteikiant laivams valstybinį veterinarinės priežiūros numerį, laivo atsakingas asmuo turi pristatyti teritorinei kompetentingai institucijai šiuos dokumentus:
26. Teritorinė kompetentinga institucija užregistruoja gautus dokumentus ir per vieną mėnesį patikrina, ar laivas atitinka pateiktus dokumentus ir Veterinarijos reikalavimus žvejybos laivams.
27. Teritorinės kompetentingos institucijos darbuotojai, tikrindami laivą, surašo laivo patikrinimo aktą, jame nurodo trūkumus ir laikotarpį, per kurį šie trūkumai turi būti pašalinti.
28. Jei laivas atitinka šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus, teritorinė kompetentinga institucija teikia prašymą kompetentingai institucijai suteikti žvejybos laivui valstybinį veterinarinės priežiūros numerį.
29. Patvirtinus valstybinį veterinarinės priežiūros numerį, laivas yra įrašomas į oficialų patvirtintų laivų sąrašą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Reikalavimai turi būti įgyvendinti iki 2004 01 01. Reikalavimų įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Naujai tvirtinami žvejybos laivai turi atitikti šiuos reikalavimus.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
VETERINARIJOS TAISYKLĖS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
Veterinarijos taisyklės žuvininkystės produktams (toliau – taisyklės) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvą 91/493/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti saugių žuvininkystės produktų gamybą ir tiekimą rinkai, nustatyti žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių bei gamyklinių laivų veterinarijos ir higienos reikalavimus visuose tvarkymo etapuose.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
žuvininkystės produktai – jūros ar gėlųjų vandenų gyvūnai ar jų dalys, taip pat jų ikrai ir pieniai, išskyrus vandens žinduolius, varles;
akvakultūros produktai – visi žuvininkystės produktai, kontroliuojami nuo gimimo iki jų, kaip maisto produktų, tiekimo rinkai. Akvakultūros produktais taip pat laikomi jūros ar gėlųjų vandenų žuvų bei vėžiagyvių jaunikliai, sugauti natūralioje aplinkoje ir laikomi, kol bus tinkamo komercinio dydžio. Tinkamo komercinio dydžio žuvys ar vėžiagyviai nelaikomi akvakultūros produktais tuo atveju, jeigu jie buvo laikomi gyvų žuvų saugyklose nesistengiant padidinti jų dydžio ir svorio, kad vėliau būtų parduoti;
atšaldymas – žuvininkystės produktų temperatūros sumažinimas iki artimos tirpstančiam ledui temperatūros;
švieži produktai – žuvininkystės produktai, neišdarinėti arba išdarinėti, įskaitant produktus, supakuotus vakuume arba modifikuotoje atmosferoje, kurie nebuvo niekaip apdoroti, tik atšaldyti;
išdarinėti produktai – visi žuvininkystės produktai, kuriems suardytas anatominis vientisumas nors vienu iš šių veiksmų: skrodimu, galvos atkirtimu, pjaustymu gabalais, kapojimu ir kt.;
perdirbti produktai – išdarinėti žuvininkystės produktai, gryni arba sumaišyti su kitais maisto produktais, kurie buvo chemiškai arba fiziškai apdoroti karščiu, rūkyti, sūdyti, džiovinti, marinuoti ir t. t.;
sušaldyti produktai – visi žuvininkystės produktai, paveikti šalčiu, kad jų vidaus temperatūra būtų ne mažesnė nei -18°C;
konservavimas – veiksmas, kuriuo metu produktai sudedami į hermetiškus indus ir termiškai apdorojami, kad būtų sunaikinti bet kokie galintys daugintis mikroorganizmai arba jie taptų neveiklūs bet kurioje laikymo temperatūroje;
pakavimas – apsauginis veiksmas žuvininkystės produktus įvyniojant, dedant į indą ar kokią kitą tinkamą pakuotę;
partija – produktų kiekis, paruoštas tomis pačiomis sąlygomis ir apdorotas vienos nenutrūkstančios operacijos metu;
siunta – produktų kiekis, skirtas vienu kartu viena transporto priemone pristatyti į paskirties vietą vienam ar keletui vartotojų;
perdirbimo įmonė (toliau – įmonė) – patalpos, kur žuvininkystės produktai yra išdarinėjami, perdirbami, atšaldomi, sušaldomi, pakuojami ir laikomi. Aukcionas arba didmeninės prekybos vieta, kurioje vyksta paroda ar prekyba urmu, nėra laikoma įmone;
tiekimas į rinką – rodymas ar siūlymas, pardavimas, pristatymas ar kitas tiekimo į rinką būdas, išskyrus mažmeninę prekybą, kai žvejai mažais kiekiais tiesiogiai žuvis parduoda vartotojams;
matomas parazitas – parazitas ar parazitų grupė, kurių forma, spalva ar struktūra aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių;
vizualinis patikrinimas – žuvų ir jų produktų tyrimas, nenaudojant optinių didinimo priemonių, nesuardant audinių struktūros ir esant geram apšvietimui, o jei reikia – specialiam apšvietimui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
veterinarijos inspektorius – kompetentingos institucijos paskirtas, einantis pareigas ir atsakingas veterinarijos gydytojas;
švarus jūros vanduo – jūros vanduo arba sūrus vanduo, neužterštas mikrobais, neturintis kenksmingų medžiagų ir/arba toksinio jūrų planktono, galinčio pakenkti žuvininkystės produktams;
žvejybos laivas – laivas, kuriame yra apdorojamos tiktai krevetės ir moliuskai ar tiktai atšaldomi/sušaldomi žuvininkystės produktai;
gamyklinis žvejybos laivas – bet koks laivas, kuriame žuvininkystės produktams yra atliekama vienas ar keletas veiksmų, besibaigiančių pakavimu: išpjaustymas, supjaustymas gabalais, odos lupimas ar skutimas, kapojimas, perdirbimas.
3. Taisyklės taikomos visoms įmonėms ir gamykliniams žvejybos laivams, kuriuose yra išdarinėjami, perdirbami, šaldomi ir saugomi žuvininkystės ir akvakultūros produktai. Šios įmonės ir gamykliniai žvejybos laivai privalo turėti kompetentingos institucijos suteiktą valstybinį veterinarinės priežiūros numerį.
II. ATSAKINGO ĮMONĖS IR GAMYKLINIO ŽVEJYBOS LAIVO ASMENS PAREIGOS
4. Įmonės ir gamyklinio žvejybos laivo atsakingas asmuo turi:
4.2. pristatyti įmonę/gamyklinį žvejybos laivą patvirtinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šiose taisyklėse nurodytų sąlygų ir reikalavimų;
4.3. sudaryti ir įgyvendinti įmonėje/gamykliniame žvejybos laive savikontrolės sistemą. Savikontrolės sistemą patvirtina kompetentinga institucija. Kompetentingos institucijos ar veterinarijos inspektoriaus prašymu atsakingas įmonės/gamyklinio žvejybos laivo asmuo privalo informuoti apie atliekamų tikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus ir, jeigu reikia, nurodyti tyrimus atliekančios laboratorijos pavadinimą;
4.4. užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių savikontrolės metu nustatytiems trūkumams ar kompetentingos institucijos nurodytiems trūkumams pašalinti. Nustatyti trūkumai turi būti šalinami nedelsiant ir ne vėliau kaip per dokumentuose nustatytą laikotarpį;
5. Jeigu patvirtinta įmonė/gamyklinis žvejybos laivas nori, kad būtų anuliuotas patvirtinimas, reikia kompetentingai institucijai iš anksto pateikti prašymą, kad būtų galima išvengti sunkumų perkeliant ar atleidžiant veterinarijos inspektorius. Jeigu toks prašymas nepateikiamas laiku, įmonė/gamyklinis žvejybos laivas privalės padengti papildomas išlaidas, susijusias su pavėluotu darbuotojų atleidimu arba perkėlimu.
III. KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PAREIGOS
6. Kompetentinga institucija atlieka įmonių/gamyklinių žvejybos laivų veterinarinį, sanitarinį bei higieninį patikrinimus ir patvirtina jas gamybinei veiklai.
7. Kompetentinga institucija patvirtintoms įmonėms/gamykliniams žvejybos laivams suteikia valstybinius veterinarinės priežiūros numerius.
8. Kompetentinga institucija gali laikinai sustabdyti arba panaikinti patvirtinimą bei suteiktus valstybinius veterinarinės priežiūros numerius, jei nesilaikoma taisyklių reikalavimų.
IV. PAGALBINIS PERSONALAS
10. Pagalbinis personalas, už kurį atsakingas veterinarijos inspektorius, gali padėti:
11. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti kompetentingos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.
12. Pagalbinis personalas įeina į veterinarinę priežiūrą ir kontrolę vykdančios grupės sudėtį. Pagalbinis personalas nėra pavaldus įmonei/gamykliniam žvejybos laivui. Veterinarinę priežiūrą ir kontrolę atliekančios grupės sudėtį kiekvienai įmonei/gamykliniam žvejybos laivui tvirtina kompetentinga institucija.
V. REIKALAVIMAI GAMYKLINIAMS ŽVEJYBOS LAIVAMS
13. Gamykliniuose žvejybos laivuose turi būti:
13.1. atskira vieta žuvininkystės produktams priimti, suprojektuota ir suskirstyta į užtvarus arba saugias vietas, kad būtų galima kiekvieną laimikį patalpinti atskirai. Priėmimo vieta turi būti lengvai valoma, apsaugota nuo saulės ar blogo oro poveikio, bet kokio purvo ar teršalų;
13.2. sistema, leidžianti žuvininkystės produktus perkelti iš priėmimo patalpų į gamybos patalpas, kurios atitinka higienos reikalavimus;
13.3. pakankamai didelis gamybinis plotas, kad būtų galima žuvininkystės produktus išdarinėti ir perdirbti pagal higienos reikalavimus. Jis turi būti suprojektuotas ir sutvarkytas taip, kad produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
13.4. žuvininkystės produktų sandėliavimo patalpa, saugojimo vieta pakankamai didelė ir suprojektuota taip, kad ją būtų galima lengvai valyti. Jeigu atliekos perdirbamos gamykliniame žvejybos laive, joms sandėliuoti turi būti atskiras triumas;
13.6. atskiri įrenginiai žmonių maistui netinkamų žuvininkystės produktų atliekoms pašalinti tiesiai į jūrą arba, jei to reikalauja aplinkybės, talpinti į tam skirtus vandeniui nepralaidžius konteinerius;
13.7. įrenginiai, leidžiantys apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba švariu jūros vandeniu. Vieta jūros vandeniui paimti turi būti toje gamyklinio žvejybos laivo vietoje, kur jo negalėtų užteršti į jūrą išleidžiamas atliekų vanduo, atliekos ir variklius aušinantis skystis;
13.8. pakankamai persirengimo kambarių, prausyklų ir tualetų, iš kurių nebūtų išeinama tiesiai į produktų išdarinėjimo, perdirbimo ar sandėliavimo patalpas. Prausyklose turi būti higienos reikalavimus atitinkančių plovimo ir vienkartinių šluostymo priemonių; kriauklių čiaupai turi būti nevaldomi rankomis;
14. Vietose, kur išdarinėjami ir perdirbami arba sušaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
14.1. neslidžios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos grindys, įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai nusausinti. Prie grindų pritvirtintuose įrengimuose ar prietaisuose turi būti tokio dydžio angos, kad neužsikimštų žuvininkystės atliekos ir kad per jas lengvai tekėtų vanduo;
14.2. lengvai valomos sienos ir lubos, ypač tose vietose, kur yra vamzdžiai, tinklai ar elektros laidai;
14.3. hidraulinė srovės grandinė, įrengta taip, kad nutekėję tepalai negalėtų užteršti žuvininkystės produktų;
15. Įrenginiai ir darbo įrankiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų.
16. Gamykliniuose žvejybos laivuose, kuriuose šaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
16.1. pakankamai galingi šaldymo įrengimai, galintys sumažinti temperatūrą produkto viduje iki reikiamos temperatūros;
16.2. pakankamai galingi šaldymo įrengimai, kurie leistų sandėliavimo patalpose laikyti žuvininkystės produktus tokioje temperatūroje, kuri atitinka šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus. Sandėliavimo triumuose turi būti įrengta temperatūros fiksavimo sistema, kurią būtų galima lengvai kontroliuoti.
17. Gamykliniame žvejybos laive turi būti veterinarijos inspektorius, atsakingas už žuvininkystės produktų gamybos tvarką. Šis asmuo turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, privalo kontroliuoti gamybos procesą ir rizikos taškus, pateikti atitinkamus duomenis patikrinimus atliekantiems pareigūnams.
VI. PRODUKTŲ IŠKROVIMO Į KRANTĄ REIKALAVIMAI
19. Iškrovimo įrengimai visada turi būti švarūs ir tvarkingi, pagaminti iš lengvai valomos ir dezinfekuojamos medžiagos.
20. Iškrovimo ir gabenimo metu turi būti išvengta žuvininkystės produktų užteršimo ir užtikrinta, kad:
20.2. žuvininkystės produktai nedelsiant būtų nugabenti į vietą (sandėlį, prekybos vietas ir kt.), kurioje yra reikiama temperatūra, ir, atsižvelgus į produkto rūšį, sudėti į tarą su ledais (jei reikia);
VII. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ PERDIRBIMO ĮMONĖMS KRANTE
22. Žuvininkystės produktų perdirbimo įmonės krante turi turėti pakankamai gamybinio ploto, kad būtų galima dirbti tinkamomis higienos sąlygomis. Jos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima produktus apsaugoti nuo bet kokio užteršimo ir kad būtų aiškiai atskirtos „švarioji“ ir „nešvarioji“ zonos.
23. Produktų tvarkymo, išdarinėjimo ir perdirbimo vietos turi atitikti šiuos reikalavimus:
23.1. turi būti išklotos vandeniui atspariomis grindimis, lengvai valomomis, plaunamomis ir dezinfekuojamomis, nuo kurių vanduo lengvai nutekėtų į surinkimo šulinius;
24. Šaldymo patalpose, kur sandėliuojami žuvininkystės produktai, turi būti įrengtas pakankamai galingas šaldymo įrenginys, kuris užtikrintų produktų laikymą šiose taisyklėse numatytomis sąlygomis.
26. Įrankiai ir darbo įrengimai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios yra atsparios korozijai, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
27. Turi būti atsparūs vandeniui ir korozijai konteineriai žuvininkystės produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, laikyti ir patalpos tokiems konteineriams laikyti, jeigu jie nėra ištuštinami kievienos darbo dienos pabaigoje. Tokie konteineriai turi būti specialiai pažymėti.
28. Turi būti įrengimai, aprūpinantys pakankamu geriamojo vandens kiekiu arba švariu jūros vandeniu, arba jūros vandeniu, perdirbtu atitinkama sistema. Išimties atvejais leidžiama turėti negeriamo vandens atsargas garams gauti ir šaldymo įrengimams vėsinti. Toks vanduo turi būti tiekiamas atskirais vamzdžiais nei geriamasis vanduo ir nekelti pavojaus produktams. Negeriamo vandens vamzdžiai turi būti aiškiai atskirti nuo tų, kurie naudojami geriamajam vandeniui ar švariam jūros vandeniui tiekti.
30. Turi būti pakankamas kiekis persirengimo kambarių su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais ir nuplaunamais tualetais, kurie negali turėti tiesioginio išėjimo į darbo patalpas; prausyklose turi būti priemonių rankoms plauti bei vienkartinių rankšluosčių; kriauklių čiaupai turi būti nevaldomi rankomis.
32. Turi būti atitinkami įrenginiai transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti. Tačiau šie įrenginiai nėra privalomi, jeigu kompetentinga institucija jas nurodo plauti ir dezinfekuoti kitose patvirtintose įmonėse.
33. Dezinfekavimo medžiagos, valymo priemonės turi būti laikomos atskiroje, specialiai tam skirtoje, atitinkamai pažymėtoje patalpoje.
34. Vietose, kur laikomi gyvi gyvūnai, tokie kaip vėžiagyviai ir žuvys, turi būti įrengti atitinkami įrengimai, kurie užtikrintų geriausias gyvenimo sąlygas ir aprūpintų kokybišku vandeniu.
35. Patalpos ir įranga turi atitikti šiuos higienos reikalavimus:
35.1. grindys, sienos ir pertvaros, lubos, įranga ir įrankiai turi būti švarūs, kad netaptų užkrato šaltiniu;
35.2. graužikai, vabzdžiai ir visi kenkėjai prireikus turi būti naikinami patalpose ar įrengimuose. Priemonės graužikams, vabzdžiams naikinti, dezinfekantai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti laikomos rakinamose patalpose ar spintelėse. Jos turi būti naudojamos taip, kad neužterštų produktų;
35.3. gamybos patalpos, darbo įrankiai bei įranga turi būti naudojami tiktai darbui su žuvininkystės produktais. Tik kompetentingai institucijai leidus, jie gali būti naudojami darbui su kitais maisto produktais;
35.4. visais atvejais privaloma naudoti tik geriamąjį arba švarų jūros vandenį. Negeriamas vanduo gali būti naudojamas garams gauti, ugniai gesinti, mechanizmams aušinti, bet su sąlyga, kad nesukels produktų taršos pavojaus;
36. Personalas turi laikytis šių higienos reikalavimų:
36.1. turi vilkėti tinkamus švarius darbo drabužius ir dėvėti galvos apdangalus, kurie visiškai uždengtų plaukus. Įmonė turi aprūpinti personalą tinkamais darbo drabužiais. Tai ypač svarbu asmenims, dirbantiems tiesiogiai su žuvininkystės produktais;
36.2. žuvininkystės produktus tvarkantys darbuotojai turi nusiplauti rankas kiekvieną kartą prieš pradėdami darbą. Rankų žaizdos turi būti aprištos vandens nepraleidžiančiu tvarsčiu. Draudžiama dirbti, jei žaizdos pūliuoja;
VIII. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI ĮMONĖMS KRANTE
37. Jeigu į įmonę pristatyti atšaldyti nesupakuoti produktai nėra iš karto paskirstomi, išvežami, išdarinėjami ar perdirbami, jie turi būti laikomi šaldymo patalpoje arba su ledu. Ledas su druska ar be jos turi būti pagamintas iš geriamojo arba švaraus jūros vandens ir laikomas specialiuose konteineriuose laikantis higienos reikalavimų. Supakuoti švieži produktai turi būti šaldomi ledu arba mechaniniais šaldymo įrenginiais, sudarančiais panašias temperatūros sąlygas.
38. Jeigu galvų atkirtimas ir išskrodimas nebuvo atliktas gamykliniame žvejybos laive, tai turi būti atliekama įmonėje laikantis higienos reikalavimų. Po šių veiksmų produktai turi būti plaunami geriamuoju arba švariu jūros vandeniu, atitinkančiu geriamojo vandens reikalavimus.
39. Filė gamyba ir pjaustymas turi būti atliekami taip, kad filė ir gabalai nebūtų užteršti ar sugadinti; tai atliekama kitoje vietoje negu buvo atliekamas galvų nuėmimas ir išdarinėjimas. Paruošta filė ir gabalai ant darbo stalo turi būti laikomi tik tiek, kiek užima apdorojimo procedūra. Po paruošimo filė ar gabalai, kurie bus parduodami švieži, nedelsiant atšaldomi.
40. Žmonių sveikatai galinčios pakenkti dalys turi būti atskirtos ir pašalintos nuo produktų, kurie skirti žmonių maistui.
41. Šviežiems žuvininkystės produktams paskirstyti ar laikyti naudojamos talpyklos turi būti tokios, kad apsaugotų produktus nuo užteršimo ir užtikrintų jų laikymą tinkamomis higienos sąlygomis.
42. Jeigu atliekoms pašalinti nėra numatyta speciali sistema, jos dedamos į nepralaidžias skysčiams, lengvai valomas ir dezinfekuojamas talpyklas, uždengiamas dangčiu. Atliekos neturi būti laikomos darbo vietoje.
43. Įmonėse turi būti tokio galingumo šaldymo įranga, kuria būtų galima greitai sumažinti temperatūrą iki norimos.
44. Įmonėse turi būti pakankamai galinga šaldymo įranga, kad sandėliuose produktai būtų laikomi tokioje temperatūroje, kuri nurodyta šiose taisyklėse. Tačiau dėl techninių priežasčių, susijusių su šaldymo metodu ir su tokių produktų tvarkymu, sūryme šaldomoms ir konservavimui skirtoms nesupjaustytoms gabalais (sveikoms) žuvims gali būti taikoma aukštesnė temperatūra negu nurodyta šiose taisyklėse, bet ne aukštesnė kaip minus 9°C.
45. Švieži produktai, kurie turi būti sušaldyti ar greitai sušaldyti, turi atitikti VIII dalies 1 skyriaus reikalavimus.
46. Sandėliavimo patalpose, šaldytuvuose temperatūros fiksavimo prietaisai turi būti tokioje vietoje, kad būtų aiškiai matomi ir prieinami.
48. Atšildyti produktai turi būti tvarkomi laikantis šiose taisyklėse išvardytų reikalavimų. Jei jie yra išdarinėjami ar perdirbami, šie darbai turi būti atliekami nedelsiant.
49. Perdirbimui naudojami švieži, šaldyti ir atšildyti produktai turi atitikti VIII dalies 1, 2, 3 skyrių reikalavimus.
50. Patogeninių mikroorganizmų sunaikinimui taikomas tam tikras terminis produktų apdorojimas. Atsižvelgus į naudojamą apdorojimo būdą, reikia registruoti ir kontroliuoti terminio apdorojimo laiką ir temperatūrą, druskos koncentraciją, pH, vandens kiekį. Įrašai turi būti saugomi ne trumpiau negu numatytą produkto tinkamumo vartoti laikotarpį ir būti prieinami kompetentingai institucijai.
51. Konservavimui taikomi šie reikalavimai:
51.3. konservuojama termiškai apdorojant produktus, atsižvelgiant į svarbiausius kriterijus: kaitinimo laiką, temperatūrą, indelių pripildymą, jų tūrį ir kt. Šie duomenys turi būti registruojami. Naudojamas terminio apdorojimo būdas turi sunaikinti arba nukenksminti patogeninius mikroorganizmus ir jų sporas. Terminio apdorojimo įrangoje turi būti kontrolės prietaisai, kurie leistų patikrinti, ar indai tinkamai apdoroti karščiu. Po terminio apdorojimo indai turi būti atšaldomi geriamuoju vandeniu, kuriame gali būti cheminių medžiagų, naudojamų apsaugai nuo korozijos;
51.4. atliekami atsitiktiniai patikrinimai (juos turi atlikti gamintojas), norint įsitikinti, kad pagaminti produktai buvo tinkamai apdoroti karščiu, naudojant:
51.4.1. inkubacinius testus: produktai septynias dienas laikomi 37°C arba dešimt dienų 35°C temperatūroje arba taikoma bet kuri kita kombinacija,
51.5. kiekvieną dieną imami produktų mėginiai, kad būtų galima nustatyti indelių uždarymo efektyvumą. Tam tikslui reikia turėti atitinkamą įrangą;
52. Produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:
52.1. produktai turi būti rūkomi atskiroje patalpoje arba specialioje vietoje, kurioje įrengta ventiliacinė sistema, kad dūmai ir deginimo šiluma nepatektų į kitas patalpas;
52.2. medžiagos, naudojamos rūkymui, turi būti laikomos atskirai nuo rūkymo vietos ir turi neužteršti produktų;
52.3. dūmams išgauti deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną draudžiama;
53. Sūdant produktus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
53.2. žuvininkystės produktams apdoroti naudojama druska turi būti švari ir laikoma taip, kad nebūtų užteršta. Ji neturi būti naudojama kelis kartus;
53.3. indai turi būti pagaminti taip, kad laikomi sūryme produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
54. Verdant vėžiagyvius ir moliuskus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
54.1. po virimo jie turi būti greitai atšaldyti. Tam turi būti naudojamas geriamasis vanduo arba švarus jūros vanduo. Jeigu jie nebus papildomai apdorojami, atšaldyti reikia iki tirpstančio ledo temperatūros;
54.2. išlukštenti ir išimti iš kriauklių produktus reikia laikantis higienos reikalavimų. Jeigu tai atliekama rankomis, darbininkai turi plauti rankas, švariai išvalyti darbo vietas. Jei naudojami mechanizmai, jie turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos darbo dienos;
54.3. išlukštenti ar išimti iš kriauklių produktai sušaldomi arba laikomi tokioje temperatūroje, kurioje mikroorganizmai negali daugintis;
55. Mechaniškai atskirta nuo ašakų žuviena turi būti ruošiama laikantis šių reikalavimų:
55.1. mechaniškai atskiriama tuoj pat po išpjaustymo, jeigu naudojama žuvis yra išskrosta. Jeigu naudojama neišskrosta žuvis, prieš tai ji turi būti išskrodžiama ir nuplaunama;
IX. ŽUVŲ PARAZITŲ TYRIMAS IR REIKALAVIMAI
56. Gamybos metu ir prieš patiekiant žmonių maistui žuvis ir žuvų produktus reikia vizualiai patikrinti – surasti ir pašalinti matomus parazitus.
58. Žuvys ir žuvų produktai, kuriuos reikia naudoti tokius, kokie jie yra, turi būti taip užšaldyti, kad visose produkto dalyse būtų ne aukštesnė kaip – 20°C temperatūra, šaldoma ne mažiau kaip 24 val.
59. Reikalavimai, išdėstyti 58 punkte, taikomi šioms žuvims ar žuvų produktams:
59.2. silkėms, skumbrėms, kilkėms, Atlanto ir Ramiojo vandenyno lašišoms, jeigu jos bus šaltai rūkomos ir jų temperatūra bus žemesnė kaip 60°C;
60. Gamintojai turi užtikrinti, kad 59 punkte išvardyti žuvų produktai ar jų gamybai naudojamos žaliavos prieš patiekimą į prekybą bus apdorojami pagal 58 punkto reikalavimus. Parduodant žuvų produktus, išvardytus 59 punkte, būtina turėti gamintojo dokumentus, kuriuose nurodyta, kokiais būdais jie buvo apdoroti.
62. Pagalbinis personalas įmonėse/gamykliniuose žvejybos laivuose apžiūrą turi vykdyti pakankami dažnai, atsižvelgdamas į žuvų sugavimo vietą bei jų panaudojimą.
63. Gamybos metu išdarinėtų žuvų vizualinį patikrinimą turi atlikti pagalbinis personalas – apžiūrėti pilvo ertmę, taip pat kepenis ir ikrus, skirtus žmonių maistui.
64. Priklausomai nuo žuvų išdorojimo būdų vizualinis patikrinimas atliekamas:
65. Žuvų filė ar žuvų gabaliukų vizualinį patikrinimą turi atlikti pagalbinis personalas po filė pagaminimo arba supjaustymo. Kai dėl filė ar gabaliuko dydžio arba dėl atliekamų filė gaminimo operacijų individualus tyrimas neįmanomas, kompetentinga institucija turi nustatyti specialų tyrimo planą, t. y. nustatyti tyrimui atrenkamų mėginių skaičių, bet ne mažiau kaip 10 mėginių iš kiekvienos partijos.
X. PRODUKCIJOS KONTROLĖ IR PRODUKCIJOS GAMYBOS SĄLYGŲ TIKRINIMAS
67. Kontrolės ir priežiūros sistemą sudaro:
67.3. reguliarus įmonių tikrinimas patikrinti:
68. Kiekviena žuvininkystės produktų partija turi būti patikrinta iškrovimo metu arba prieš parduodant įvertinama, ar produktai tinkami žmonių maistui. Atliekamas juslinis patikrinimas atrinkus mėginius pagal galiojančių standartų reikalavimus.
69. Jeigu pastebima, kad nesilaikoma šių taisyklių, arba jeigu manoma, jog tai reikalinga, juslinis patikrinimas kartojamas. Žuvininkystės produktai turi atitikti šviežumo reikalavimus, numatytus galiojančiuose standartuose.
70. Jeigu juslinio patikrinimo metu nustatoma, kad žuvininkystės produktai yra netinkami žmonių maistui, turi būti imtasi priemonių pašalinti juos iš rinkos ir paveikti taip, kad jų nebūtų galima vėl panaudoti žmonių maistui.
71. Jeigu juslinio patikrinimo metu suabejojama žuvininkystės produktų šviežumu, rekomenduojama atlikti cheminius ar/ir mikrobiologinius tyrimus patvirtintoje laboratorijoje.
72. Prieš patiekiant žuvis ir žuvų produktus žmonių maistui, jie turi būti vizualiai patikrinti, ieškant matomų parazitų. Žuvys ir jų dalys, kuriose yra parazitų, negali būti tiekiamos žmonių maistui.
73. Cheminiam tyrimui imami mėginiai amoniako, trimetilamino ir histamino kiekiams nustatyti. Amoniako ir trimetilamino kiekiai neturi viršyti nustatytų kiekių. Histamino tyrimui iš kiekvienos partijos atrenkami devyni mėginiai. Kiekvieno mėginio tyrimas turi atitikti tokius reikalavimus:
XI. PAKAVIMAS
75. Pakavimas turi būti atliekamas tokiomis higienos sąlygomis, kad žuvininkystės produktai nebūtų užteršti.
76. Pakavimo medžiagos, kurios tiesiogiai liečiasi su žuvininkystės produktais, turi atitikti šiuos higienos reikalavimus:
77. Naudojamos tik naujos pakavimo medžiagos, išskyrus dėžes, padarytas iš nepralaidžių vandeniui, lygių ir korozijai atsparių medžiagų, kurios lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Dėžės po jų naudojimo turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos. Šviežių produktų, laikomų leduose, pakavimo medžiaga turi būti tokia, kad pro ją galėtų ištekėti tirpstantis ledas.
XII. ŽENKLINIMAS, SANDĖLIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS
79. Žuvininkystės produktai ženklinami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėmis.
80. Ant žuvininkystės produktų pakuočių turi būti uždėtas sveikumo ženklas. Sveikumo ženkle turi būti nurodomas įmonės patvirtinimo numeris ir užrašas „LITHUANIA“ arba sutrumpintas – „LT“.
81. Žuvininkystės produktai sandėliavimo ir transportavimo metu metu turi būti laikomi šiose taisyklėse nurodytoje temperatūroje. Būtina laikytis šių reikalavimų:
81.1. švieži ar atšildyti žuvininkystės produktai bei virti ir atšaldyti vėžiagyvių ir moliuskų produktai turi būti laikomi tirpstančio ledo temperatūroje;
81.2. sušaldyti žuvininkystės produktai, išskyrus sūdytas šaldytas žuvis, kurios paruoštos konservų gamybai, turi būti laikomi -18°C ir žemesnėje temperatūroje. Transportavimo metu temperatūra gali pakilti, bet ne daugiau kaip 3°C;
82. Kai sušaldyti žuvininkystės produktai iš šaltojo sandėlio transportuojami į įmonę, kurioje bus iš karto atšildomi išdarinėjimui ar perdirbimui, o vežimo atstumas ne didesnis kaip 50 km arba 1 val. kelio, kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti 86.1, 86.2 punktų reikalavimų.
83. Produktai negali būti sandėliuojami ar transportuojami su kitais produktais, kurie gali juos užteršti, nebent jie būtų taip supakuoti, kad pakankamai apsaugotų produktus.
84. Žuvininkystės produktų gabenimui naudojamos transporto priemonės turi būti įrengtos taip, kad per visą gabenimo laiką būtų galima palaikyti taisyklėse nustatytą temperatūrą. Jeigu produktų atšaldymui naudojamas ledas, turi būti užtikrintas vandens nutekėjimas.
85. Žuvininkystės produktams vežti naudojamos transporto priemonės gali būti naudojamos ir kitiems produktams vežti su sąlyga, kad po naudojimo jos bus kruopščiai išvalytos bei išdezinfekuotos.
86. Žuvininkystės produktai turi būti gabenami tik švaria ir išdezinfekuota transporto priemone ar konteineriu.
XIII. REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TIEKIMUI Į RINKĄ
88. Natūralioje aplinkoje sugauti žuvininkystės produktai, tiekiami į rinką, turi atitikti šiuos reikalavimus:
88.1. žuvininkystės produktai turi būti sugauti neuždraustose žvejybos vietose ir prireikus tvarkomi gamykliniuose žvejybos laivuose arba perdirbimo įmonėse krante laikantis higienos reikalavimų;
88.4. jei žuvininkystės produktai tučtuojau po skrodimo nėra apdorojami, jie turi būti laikomi atšaldyti;
88.6. žuvininkystės produktai turi būti sandėliuojami ir transportuojami tinkamomis higienos sąlygomis;
89. Draudžiama prekiauti žuvininkystės produktais, jeigu:
89.4. žuviena yra nenormalaus kvapo, sutirštėjusi, stipriai deformuota, suirusi ar su kraujosrūvomis;
89.5. jie nusėti dėmėmis, atsiradusiomis nuo drėgmės, arba vizualiai matomais pakitimais dėl bakterijų poveikio;
89.7. jie paveikti medžiagų, kurios yra pavojingos žmonių sveikatai ir suteikia žuvininkystės produktams nemalonias juslines savybes;
89.11. juose nustatytas didesnis histamino kiekis nei leidžiamas (vidutinė reikšmė neturi būti didesnė kaip 100 ppm);
89.12. jie turi medžiagų, kurios yra uždraustos naudoti maisto produktams, arba turi skoninių, konservuojančių ir kt. medžiagų, viršijančių leistinas normas;
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
91. Šių taisyklių reikalavimai veikiančiose įmonėse ir gamykliniuose žvejybos laivuose turi būti įgyvendinti iki 2004 01 01. Taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Naujai tvirtinamos įmonės ir gamykliniai laivai turi visiškai atitikti šių taisyklių reikalavimus. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2004-04-30
Priedo naikinimas:
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin. 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2004-02-11
Priedo naikinimas:
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin. 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2000 12 15
įsakymu Nr. 376
ŠVIEŽIOS TRIUŠIENOS IR FERMOSE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 3, 6 ir 15 straipsniais ir atitinka ES Tarybos direktyvos 91/495/EEB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką patektų tik saugi ir kokybiška, tinkama žmonių maistui triušiena ir fermose užaugintų žvėrių ir laukinių paukščių mėsa, užkirsti kelią per maistą plintančioms infekcijoms ir saugoti, kad per šių gyvūnų mėsą neužsikrėstų žmonės ir gyvuliai, bei nustatyti sveikatos ir higienos reikalavimus ruošiant ir tiekiant į rinką triušieną, fermose auginamos laukinės faunos mėsą.
2. Taisyklės taikomos visoms įmonėms, ruošiančioms šviežią triušieną ir fermose auginamos laukinės faunos mėsą.
3. Taisyklės netaikomos:
3.1. mažmeninės prekybos įmonėse laikinai saugomai ir išpjaustomai triušienai bei laukinės faunos mėsai, kuri tiekiama tiesiogiai galutiniam vartotojui;
4. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
triušiena – visos triušių skerdenėlių dalys, tinkamos žmonių maistui;
fermose auginamos laukinės faunos mėsa – laukinių žinduolių ir laukinių paukščių, augintų, laikytų ir paskerstų nelaisvėje, mėsa, tinkama žmonių maistui;
fermose auginama laukinė fauna – laukiniai žinduoliai ir laukiniai paukščiai, laikomi fermose kaip naminiai gyvuliai ir paukščiai. Laukiniai gyvūnai, gyvenantys uždaroje teritorijoje tokiomis sąlygomis kaip ir laukiniai žvėrys, nelaikomi fermose auginama laukine fauna;
kilmės šalis – valstybė, kurios teritorijoje yra gamybos ūkis;
gyvūninės atliekos – negyvų gyvūnų kūnai ir jų dalys ir gyvūniniai produktai, netinkantys žmonių maistui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT);
veterinarijos inspektorius – kompetentingos institucijos paskirtas, einantis pareigas ir atsakingas veterinarijos gydytojas;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
II. TRIUŠIENOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
5. Triušiena turi būti gaminama įmonėje, kuri atitinka Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai, patvirtintus Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128.
6. Pjaunami triušiai turi būti kilę iš vietovių, kuriose netaikomi apribojimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų.
7. Triušiai turi būti apžiūrėti veterinarijos inspektoriaus jų laikymo vietoje likus ne daugiau kaip 24 val. iki pristatymo į skerdyklą. Jiems išrašomas veterinarijos pažymėjimas.
8. Jei triušiai buvo apžiūrėti fermose ir buvo pripažinti sveikais bei praėjo ne daugiau kaip 24 valandos nuo jų pristatymo į skerdyklą, priešskerdiminė apžiūra gali būti atliekama tik dėl sužeidimų, gautų gabenimo metu; jei praėjo daugiau nei 24 valandos po triušių apžiūros fermoje, triušiai turi būti apžiūrėti dar kartą skerdykloje prieš pjovimą.
10. Tikrinant turi būti nustatyta:
10.1. ar triušiai neserga kuria nors žmonių arba gyvūnų užkrečiamąja liga, ar jie neturi jos požymių, ar jų bendra būklė nerodo, kad jie gali susirgti minėta liga;
11. Triušiai negali būti skerdžiami, jei nustatoma, kad jiems yra būdingi 10 punkte nurodyti požymiai. Jie turi būti skerdžiami atskirai arba paskerdus visus kitus triušius ir pašalinus jų mėsą laikantis higienos reikalavimų.
13. Poskerdiminė ekspertizė atliekama esant tinkamam apšvietimui ir turi apimti:
13.3. jei reikia, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir skerdenėlės dalių, kuriose pastebėta pakitimų, pjūvius,
14. Esant ligos įtarimui, remdamasis priešskerdimine apžiūra, veterinarijos inspektorius gali nurodyti atlikti laboratorinius tyrimus infekcinėms ligoms ir kenksmingų medžiagų likučiams nustatyti.
15. Veterinarijos inspektorius apžiūri triušių skerdenėles ir pripažįsta jas netinkamomis žmonių maistui, kai nustatoma:
15.4. draudžiamų medžiagų likučių, viršijančių leistinas higienos normas, įskaitant medžiagas, turinčias farmakologinį poveikį;
16. Paskerstų triušių dalys su vietiniais trauminiais pakitimais ar užteršimais, nedarančiais įtakos likusios skerdenėles dalims, turi būti pripažintos netinkamomis žmonių maistui ir atskirtos nuo kitų skerdenėlės dalių.
18. Nustačius žmonėms ar gyvūnams pavojingų ligų, turi būti pranešta regioninei kompetentingai institucijai.
19. Atlikus poskerdiminę apžiūrą, šviežia atšaldyta triušiena turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +4 oC temperatūroje, o sušaldyta – ne aukštesnėje kaip -12 oC temperatūroje patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose.
20. Įpakuota šviežia triušiena negali būti laikoma toje pačioje patalpoje kartu su neįpakuota šviežia triušiena.
21. Tiekiama į rinką triušiena turi turėti veterinarijos pažymėjimą, kurį išduoda veterinarijos inspektorius.
22. Triušiena turi būti transportuojama laikantis higienos reikalavimų, kad būtų apsaugota nuo bet kokio užteršimo. Transportuojama konteineriais ar uždaru transportu, kurie turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Atšaldyta triušiena gabenama ne aukštesnėje kaip + 4 oC temperatūroje, sušaldyta – ne aukštesnėje kaip -12 oC temperatūroje.
23. Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo II skyriuje išdėstytų reikalavimų, jeigu triušiena tiekiama:
III. FERMOJE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
25. Fermoje auginamos laukinės faunos mėsa turi būti apdorojama laikantis Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) ir Veterinarijos reikalavimų šviežiai paukštienai, patvirtintų Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128.
26. Skeltanagiai žvėrys, kurių kilmės bandoje reguliariai atliekami veterinariniai patikrinimai ir kuriems nėra taikomi jokie apribojimai, turi būti apdorojami skirtingu laiku negu galvijai, kiaulės, avys, ožkos.
27. Laukinės faunos mėsai veterinarijos inspektorius išduoda nustatytos formos veterinarijos pažymėjimą.
28. Fermose auginamų šernų bei kitų žvėrių, galinčių sirgti trichinelioze, mėsa turi būti patikrinta dėl trichineliozės pagal Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272.
29. Tais atvejais, kai žvėrių negalima transportuoti, siekiant išvengti rizikos personalui ar atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus, galima leisti juos skersti fermose, jei banda reguliariai tikrinama veterinarijos inspektoriaus ir jai netaikomi jokie apribojimai.
30. Norint žvėris skersti fermoje:
30.2. mėsos įmonė, į kurią bus gabenami paskersti žvėrys, turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos;
30.4. fermoje (jos teritorijoje) turi būti reikiamos sąlygos žvėrių priešskerdiminei apžiūrai atlikti (apie tai turi būti nurodoma prašyme);
33. Paskersti žvėrys turi būti transportuojami laikantis higienos reikalavimų, nurodytų Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse.
34. Kai fermose paskersti žvėrys per 1 val. negali būti nugabenti į patvirtintą skerdyklą, jie turi būti transportuojami konteineriu ar transporto priemone 0 – +4° C temperatūroje.
36. Transportuojant paskerstus žvėris, kartu siunčiamas veterinarijos pažymėjimas, išduotas veterinarijos inspektoriaus ir paliudijantis paskerdimo laiką ir teigiamus priešskerdiminės apžiūros rezultatus, tinkamą nukraujinimą.
37. Fermose auginamų laukinių paukščių mėsa turi atitikti šiuos reikalavimus:
37.1. visos papjautų laukinių paukščių dalys turi būti patikrintos laikantis šviežios mėsos tikrinimo taisyklių;
38. Laukinių paukščių, atvežtų iš vietovių, kur taikomi apribojimai dėl paukščių ligų, skerdenėlių tinkamumas žmonių maistui nustatomas kiekvienu individualiu atveju griežtai laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir atitinkamų norminių aktų reikalavimų.
39. Jei veterinarijos inspektorius nustato, kad šviežia laukinių paukščių mėsa netinka žmonių maistui, ji laikoma gyvūninėmis atliekomis ir turi būti atskirta nuo žmonių maistui skirtų produktų.
40. Gyvūninės atliekos turi būti perdirbtos laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, gyvūnines atliekas reglamentuojančių teisės aktų.
42. Putpelių ir karvelių skerdenėlės patikrinamos tuojau po žarnų pašalinimo. Patikrinama ne mažiau kaip 5% kiekvienos paukščių siuntos, kurioje yra 500 paukščių, su sąlyga, kad paukščių siuntą sudaro vienodos veislės, svorio ir kilmės paukščiai. Jei apžiūrėti paukščiai pripažįstami netinkamais žmonių maistui, tyrimų rezultatai taikomi visai paukščių siuntai.
IV. TRIUŠIENOS IR FERMOSE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO RINKAI BENDROSIOS TAISYKLĖS
43. Kompetentinga institucija privalo:
43.2. numatyti priemones, kurių reikia nedelsiant imtis pasireiškus (ar kilus įtarimui) ligoms, pavojingoms žmonėms ir gyvūnams, arba nustačius cheminių teršalų likučių ar užterštumo radioaktyviaisiais izotopais kiekius, didesnius nei leidžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 30 įsakymu Nr. 381 patvirtinta higienos norma HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“;
43.3. diagnozavus žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas ar nustačius padidintus cheminių teršalų likučius ar užterštumą radioaktyviaisiais izotopais, nedelsiant informuoti regiono kompetentingą instituciją, kuri atsako už ūkio (fermos), iš kurio kilę gyvūnai, priežiūrą;
43.4. atsižvelgdama į epizootinę situaciją, atlikti auginamiems žvėrims ir laukiniams paukščiams tyrimus, siekiant nustatyti, ar nesergama šiomis ligomis:
snukio ir nagų liga,
galvijų maru,
galvijų kontagine pleuropneumonija,
mėlynojo liežuvio liga (blutangu),
kiaulių vezikuline liga,
klasikiniu kiaulių maru,
afrikiniu kiaulių maru,
kiaulių enzootiniu encefalomielitu (Tešeno liga),
paukščių gripu (maru),
Niūkaslio liga,
afrikine arklių liga,
vezikuliniu stomatitu,
smulkiųjų atrajotojų maru,
Rifto slėnio karštlige,
žvyneline liga,
avių ir ožkų raupais,
infekcine hematopoetine nekroze,
galvijų spongiformine encefalopatija.
44. Jei pagal šių taisyklių 43.4 punkto reikalavimus atliktų tyrimų rezultatai teigiami, privaloma įvesti apribojimus dėl laukinės faunos, gautos iš užkrėstų fermų, mėsos naudojimo. Apribojimų pobūdį ir apimtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato kompetentinga institucija.
45. Triušienai ir fermose auginamos laukinės faunos mėsai turi būti atliekami tyrimai cheminių teršalų likučiams nustatyti.
46. Triušiena ir fermose užaugintos laukinės faunos mėsa turi būti gaunama ir apdorojama patvirtintose įmonėse.
47. Triušienos ir laukinės faunos mėsos apdorojimo įmonės tvirtinamos pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles ir Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai.
48. Patvirtintų įmonių veterinarinę kontrolę ir priežiūrą atlieka veterinarijos inspektorius, kuris privalo:
48.1. atlikti visų skerdžiamų gyvūnų priešskerdiminę ir poskerdiminę apžiūrą ir, remdamasis šių taisyklių reikalavimais, nustatyti, ar mėsa gali būti naudojama žmonių maistui;
48.2. atlikti įmonės bendrą higienos patikrinimą, patikrinti savikontrolės sistemos funkcionavimą. Tikrinimų dažnumas nurodomas patvirtinimo dokumentuose, jis priklauso nuo gamybos apimties, savikontrolės sistemos pobūdžio;
49. Veterinarijos inspektorius gali bet kada apžiūrėti visas patalpas, kad įsitikintų, ar laikomasi šių taisyklių reikalavimų. Nustatęs apdorojimo higienos ar apdorojimo technologijos reikalavimų pažeidimų ar kai trukdoma nustatyti mėsos tinkamumą maistui, veterinarijos inspektorius privalo duoti nurodymą pašalinti esamus trūkumus arba sustabdyti įmonės veiklą.
50. Veterinarijos inspektorius gali naudotis pagalbinio personalo pagalba. Pagalbinis personalas dirba veterinarijos inspektoriui prižiūrint ir jam atsakant. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti licencijas, išduotas kompetentingos institucijos. Pagalbinis personalas nėra pavaldus įmonei. Veterinarinę priežiūrą ir kontrolę atliekančio personalo sudėtį kiekvienai įmonei tvirtina kompetentinga institucija.
51. Draudžiama žmonių maistui naudoti auginamų triušių, laukinės faunos mėsą, jeigu nustatoma, kad:
51.4. mėsoje yra draudžiamų medžiagų likučių, viršijančių leistinas higienos normas, įskaitant ir medžiagas, turinčias farmakologinį poveikį;
51.10. mėsa gauta iš gyvūnų (triušių, žvėrių, paukščių), kuriems buvo duodamos medžiagos, galinčios mėsą padaryti kenksmingą žmonių sveikatai;
52. Skerdenos dalys su vietiniais trauminiais pažeidimais ar užteršimais, nedarančiais įtakos likusioms skerdenos dalims, turi būti pripažintos netinkamomis žmonių maistui ir atskirtos nuo kitų skerdenos dalių.
53. Triušienos ir laukinės faunos mėsos pjaustymas ir iškaulinimas turi būti atliekamas atskiroje patalpoje, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +12° C, o mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +4° C.
54. Mėsos išpjaustymas gali būti atliekamas kartu su pakavimu, jei patalpa pakankamai erdvi ir užtikrinamas abiejų operacijų higieniškumas. Pjaustymas atliekamas taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo. Kaulų nuolaužos ir kraujo krešuliai turi būti pašalinti. Mėsą plauti ir šluostyti audiniu draudžiama.
55. Mėsa po pjaustymo, pakavimo ir pakuotės sukomplektavimo turi būti nugabenta į atvėsinimo/šaldymo patalpą.
56. Importuoti triušieną ir fermose užaugintą laukinės faunos mėsą leidžiama, jei eksportuojančioje šalyje:
56.1. nėra registruotų Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) A sąrašo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir šalis apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją atsiskaito TEB;
57. Kompetentinga institucija gali nustatyti kitas žvėrienos importo sąlygas (įskaitant eksportuojančios šalies įmonių bei jos kompetentingos institucijos garantijų patikrinimą), užtikrinančias valstybės apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir nekokybiškos mėsos patekimo.
58. Eksportuojančios šalies veterinarijos sertifikatas šviežiai triušienai ir fermose išaugintai laukinės faunos mėsai turi atitikti tarptautinius reikalavimus, turi būti garantuojamas pateikiamos informacijos teisingumas.
59. Elgesys su pjauti skirtais triušiais bei fermose auginama laukine fauna, jų svaiginimas ir pjovimas bei pjovimui skirtų minėtų gyvūnų laikymo patalpos turi atitikti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) ir Laikinųjų taisyklių dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo arba žudymo metu (1998 05 12 Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 4-108a) reikalavimus.
V. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU
61. Už mėsos ženklinimą sveikumo ženklu atsako veterinarijos inspektorius, tam tikslui turintis ir prižiūrintis:
61.1. instrumentus, reikalingus mėsai ženklinti sveikumo ženklu, kuriuos jis gali perduoti savo padėjėjui tik ženklinimo metu ir tik tam laikui, kurio reikia ženklinimo procedūrai atlikti;
62. Mėsos sveikumo ženklas turi būti ovalo formos, kuriame aiškiai nurodyta tokia informacija:
62.1. viršuje – didžiosiomis raidėmis – „LT“; per vidurį – įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris; raidės ir skaičiai turi būti 0,2 cm aukščio;
63. Ženklinimui naudojama medžiaga turi atitikti higienos reikalavimus, o informacija turi būti lengvai įskaitoma.
64. 62.1 punkte nurodytas sveikumo ženklas dedamas ant neįvyniotų skerdenų, įvyniojimo ar kitos supakuotos skerdenos pakuotės arba įvyniojimo ar pakuočių apačioje matomoje vietoje.
VI. ATSAKOMYBĖ
67. Atsakingas įmonės asmuo atsako už tai, kad būtų laikomasi taisyklėse nustatytų reikalavimų. Kompetentinga institucija už taisyklių pažeidimus ar/ir jos nurodymų nevykdymą gali:
68. Jeigu nustatoma, kad dėl taisyklių pažeidimo vartotojui gali būti tiekiamas nesaugus produktas, panaikinamas įmonės veterinarinis patvirtinimas. Pažeidimo rimtumą vertina kompetentinga institucija.
69. Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimų sustabdyti ar panaikinti įmonės veterinarinį patvirtinimą apskundimas nesustabdo jų vykdymo.
70. Atsakingam įmonės asmeniui taip pat gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Šių taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Taisyklių įgyvendinimui skiriamas pereinamasis laikotarpis. Galutinė šių taisyklių įgyvendinimo data 2004 01 01. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
73. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, nurodytos 72 punkte, netrukdo įmonei savanoriškai, t. y. anksčiau nei per nurodytą laiką, vykdyti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus ir būti patvirtintai pagal šias taisykles.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
SMULKINTOS MĖSOS IR MĖSOS PUSGAMINIŲ GAMYBOS IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 2, 6, 7, 9 ir 10 straipsniais ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos 94/65/EB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiama tik saugi ir kokybiška žmonių maistui tinkanti smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai.
2. Šios taisyklės netaikomos:
3. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
smulkinta mėsa – šviežia mėsa, supjaustyta į mažus gabalėlius arba susmulkinta mėsmalėje;
mėsos pusgaminiai – produktai, pagaminti iš šviežios smulkintos mėsos arba mažesnių nei 100 g mėsos gabalėlių, į kuriuos pridėta maisto produktų, prieskonių ar priedų arba kurių vidinė ląstelių struktūra dėl apdorojimo nepakito – neprarado šviežios mėsos savybių;
šviežia mėsa – mėsa, kuri nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį;
prieskoniai – valgomoji druska, garstyčios, prieskoniniai augalai ar jų ekstraktai, aromatinės žolelės ar jų ekstraktai;
mėsos perdirbimo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta įmonė, gaminanti smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius;
įvyniojimas – produktų apvyniojimas apsaugine medžiaga (pirminė pakuotė), tiesiogiai besiliečiančia su produktu;
pakavimas – vieno ar daugiau įvyniotų ar neįvyniotų produktų dėjimas į pakuotę;
tiekimas į rinką – mėsos produktų tiekimas parduoti arba tiekimas nemokamai trečiajam asmeniui (galutiniam vartotojui arba juridiniam asmeniui, įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių (toliau – įmonei), ar fiziniam asmeniui, tiekiantiems maistą galutiniam vartotojui), taip pat laikymas siekiant patiekti maistą trečiajam asmeniui, išskyrus mėginių siuntimą kontrolės įstaigoms tyrimams atlikti;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
II. ATSAKINGO ĮMONĖS ASMENS PAREIGOS
4. Atsakingas įmonės asmuo turi imtis visų reikiamų priemonių, garantuojančių, kad visose gamybos pakopose būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų.
5. Atsakingas įmonės asmuo turi laikytis Lietuvos higienos normos HN 15:1998 „Maisto higiena“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 02 įsakymu Nr. 554, ir šių reikalavimų:
5.4. turėti raštišką informaciją, kurią reikėtų pateikti kompetentingai institucijai. Įvairių patikrinimų ir tyrimų rezultatai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus, išskyrus atšaldytų produktų patikrinimo rezultatus, kurie turi būti saugomi 6 mėnesius nuo produkto realizavimo datos;
5.6. jei iš laboratorijoje atliktų tyrimų arba kitokiu būdu paaiškėja, kad gali kilti pavojus žmonių sveikatai, apie tai pranešti kompetentingai institucijai;
5.7. jei iškyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai, pašalinti iš rinkos visus produktus, kurie buvo pagaminti pagal tą patį technologinį procesą, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gali kelti tokią pačią grėsmę. Iš rinkos pašalinus produktus, tolesnį jų panaudojimą prižiūri ir kontroliuoja kompetentinga institucija.
6. Atsakingas įmonės asmuo užtikrina, kad ant produktų pakuotės būtų aiškiai, įskaitomai nurodyta temperatūra, kurioje produktai turi būti vežami ir laikomi, taip pat data, iki kurios reikia suvartoti produktus.
III. KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS FUNKCIJOS
8. Kompetentinga institucija privalo kontroliuoti smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius gaminančias įmones ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, ypač:
8.1. tikrinti:
8.2. atlikdama oficialius patikrinimus, imti bet kokius laboratoriniams tyrimams reikalingus mėginius, kad patvirtintų savikontrolės rezultatus;
8.3. atlikti bet kokius kitus būtinus patikrinimus, norėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, nepamirštant įvertinti mikrobiologinių tyrimų rezultatus pagal kriterijus smulkintai mėsai, nurodytus 1 priede, o mėsos pusgaminiams – 2 priede;
9. Kompetentingos institucijos darbuotojui gali padėti pagalbiniai darbuotojai, kurie kompetentingos institucijos atstovui prižiūrint ir kontroliuojant gali atlikti šiuos darbus:
IV. REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, GAMINANČIOMS SMULKINTĄ MĖSĄ
10. Mėsos įmonių, gaminančių smulkintą mėsą, gamybos patalpos, be Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) 7 skyriuje nurodytų reikalavimų, turi turėti:
10.1. atskirą nuo mėsos išpjaustymo cecho patalpą mėsai malti ir vynioti, kurioje yra termometras arba teletermometras. Kompetentinga institucija gali leisti mėsą malti mėsos išpjaustymo patalpoje, jei bus malama aiškiai atskirtoje jos dalyje;
10.2. atskirą patalpą pakuoti. Kompetentinga institucija gali leisti smulkintą mėsą gaminti ir pakuoti toje pačioje patalpoje, jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų;
11. Tik smulkintą mėsą gaminantis gamybos padalinys turi atitikti Mėsos ir gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2000, Nr. 1-26) V skyriaus, VI skyriaus 28 punkto ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimus.
V. REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, GAMINANČIOMS MĖSOS PUSGAMINIUS
12. Mėsos pusgaminius gaminančios įmonės turi turėti patalpas, atitinkančias reikalavimus, išdėstytus Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo rinkai taisyklėse, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 276 patvirtintuose Šviežios žvėrienos paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimuose, Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128 patvirtintuose Veterinarijos reikalavimuose šviežiai paukštienai. Jose turi būti:
12.1. atskira nuo mėsos išpjaustymo cecho patalpa mėsos pusgaminiams ruošti, kitiems maisto produktams pridėti ir supakuoti, kurioje būtų termometras arba teletermometras. Kompetentinga institucija gali leisti, kad mėsos pusgaminiai būtų gaminami mėsos išpjaustymo patalpoje, jei tai bus daroma aiškiai atskirtoje jos dalyje; naminių paukščių skerdenėlės gali būti tvarkomos (pvz., įtrinamos prieskoniais) aiškiai nuo skerdyklos atskirtoje patalpoje;
12.2. pakavimo patalpa. Mėsos pusgaminių gamyba ir pakavimas gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų;
12.4. patalpos su šaldymo įranga, kuriose būtų laikoma:
VI. SMULKINTOS MĖSOS GAMYBOS SĄLYGOS
14. Smulkintos mėsos gamybai galima naudoti tik šviežius skersaruožius (išskyrus širdies) galvijų, kiaulių, avių, ožkų raumenis, kurie atitinka Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai taisyklių reikalavimus.
15. Šviežia kiauliena turi būti patikrinta dėl trichineliozės pagal Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272, reikalavimus.
16. Negalima gaminti smulkintos mėsos iš:
16.2. galvijų, kiaulių, avių ar ožkų skerdienos dalių: galvos raumenų, išskyrus kramtomuosius raumenis iš neraumeninės baltosios linijos dalies, bei kelio sąnario ir riešo srities, nuogramdų nuo kaulų. Pašalinus serozinę plėvę nuo diafragmos, raumuo ir kramtomieji raumenys gali būti naudojami gamybai tik juos ištyrus dėl cisticerkozės.
19. Šviežia mėsa, skirta smulkintos mėsos gamybai, turi būti taip laikoma, kad:
20. Smulkinta mėsa gali būti gaminama iš iškaulinėtos šviežios užšaldytos ar giliai užšaldytos mėsos:
20.1. jautienos ir veršienos, laikytos patvirtintuose šaldytuvuose ne ilgiau kaip 18 mėnesių, avienos – 12 mėnesių, kiaulienos – 6 mėnesius. Kompetentinga institucija gali leisti iškaulinėti kiaulieną ir avieną prieš pat malimą, jei šiam darbui yra tinkamos higienos sąlygos;
21. Smulkinta šaldyta mėsa turi būti sušaldoma praėjus ne daugiau kaip 1 val. po fasavimo ir suvyniojimo, išskyrus tuos atvejus, kai gamybos procese yra nurodytas mėsos vidaus temperatūros sumažinimas.
22. Kai visas gamybos procesas, įskaitant paruošto produkto atšaldymą ar užšaldymą, užtrunka ne ilgiau kaip 1 valandą, šviežios mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +7 oC. Gamybos patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +12 oC. Kompetentinga institucija gali leisti, atsižvelgusi į gamybos proceso ypatumus, šį laiką pailginti.
23. Kai gamybos procesas, įskaitant paruošto produkto atšaldymą ar užšaldymą, užtrunka ilgiau kaip 1 val. arba ilgiau nei leidžiama kompetentingos institucijos, šviežios mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip + 4 oC.
26. Pagamintą smulkintą mėsą reikia nedelsiant suvynioti, supakuoti, atšaldyti ir laikyti tokioje temperatūroje, kad:
VII. REIKALAVIMAI MĖSOS PUSGAMINIŲ RUOŠIMUI
31. Mėsos pusgaminiai gali būti gaminami iš giliai užšaldytos mėsos, kuri privalo būti sunaudota: jautiena bei veršiena – per 18 mėnesių, aviena ir ožkiena, paukštiena, triušiena ir fermose auginamos laukinės faunos mėsa – per 12 mėnesių, kitų gyvūnų mėsa – per 6 mėnesius.
32. Mėsos pusgaminius galima užšaldyti tik vieną kartą ir jais prekiauti galima ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
33. Paruoštus mėsos pusgaminius reikia suvynioti pagal IX skyriaus reikalavimus, supakavus nedelsiant atšaldyti ir laikyti tokiomis sąlygomis, kad:
33.1. atšaldytų mėsos pusgaminių vidaus temperatūra būtų:
VIII. PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGIMŲ HIGIENA
37. Reikalavimai personalo, patalpų ir įrengimų higienai turi atitikti Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, Šviežios žvėrienos paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimus, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles ir Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai.
38. Darbuotojai, tiesiogiai rankomis ruošiantys maltą mėsą ir mėsos pusgaminius, turi dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad darbuotojai mūvėtų glotnias, drėgmei nepralaidžias pirštines, kurios gali būti vienkartinės arba lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos.
IX. VYNIOJIMAS IR PAKAVIMAS
39. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai vyniojami ir pakuojami tam tikslui skirtose patalpose laikantis higienos reikalavimų.
40. Vyniojimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti visus higienos reikalavimus, ypač svarbu, kad:
40.3. ji būtų pakankamai tvirta, kad efektyviai apsaugotų smulkintą mėsą ar mėsos pusgaminius juos vežant ir kraunant;
X. SMULKINTOS MĖSOS IR MĖSOS PUSGAMINIŲ ŽENKLINIMAS
43. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai ženklinami laikantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių ir deklaruojamų normatyvinių dokumentų reikalavimų.
44. Parduodant smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius, etiketėje būtina nurodyti gyvūno rūšį. Jei jie buvo gaminami iš įvairių rūšių gyvūnų mėsos, turi būti nurodytas kiekvienos gyvūno rūšies mėsos kiekis (%). Jei smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai nėra skirti galutiniam vartotojui, ant etiketės būtina nurodyti ir pagaminimo datą.
45. Smulkinta mėsa, mėsos pusgaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu:
45.1. smulkinta mėsa ženklinama sveikumo ženklu pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai taisyklių reikalavimus;
45.2. mėsos pusgaminiai, atsižvelgus į jų sudėtį įeinančių gyvūnų mėsos rūšį, ženklinami:
45.2.1. pagaminti iš šviežios naminių gyvulių ar aptvaruose auginamų laukinių žvėrių mėsos – laikantis Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių reikalavimų,
45.2.2. pagaminti iš paukštienos, smulkių kailinių žvėrelių – laikantis Veterinarijos reikalavimų šviežiai paukštienai,
XI. LAIKYMAS
46. Suvyniota ir/arba supakuota smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti nedelsiant atšaldomi ir laikomi:
46.1. smulkinta mėsa:
46.2. mėsos pusgaminiai:
47. Smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius galima giliai užšaldyti tik gamybos įmonės patalpose arba gamybos padalinio darbo vietoje, arba patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose.
XII. TRANSPORTAVIMAS
49. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti gabenami taip, kad kelionės metu jie būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo ar netinkamo poveikio, atsižvelgiant į kelionės trukmę ir sąlygas bei į naudojamo transporto priemonės rūšį. Ypač svarbu, kad smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius vežančios transporto priemonės turėtų tokią įrangą, kuri užtikrintų, kad kelionės metu nebus viršyta šiose taisyklėse nurodyta temperatūra, ir kad transporto priemonėje būtų termografas, kurio duomenys padėtų sužinoti, ar laikomasi reikalavimų.
50. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti lydimi kompetentingos institucijos nustatytų dokumentų.
XIII. ATSAKOMYBĖ
53. Kompetentinga institucija už taisyklių pažeidimus ar/ir jos nurodymų nevykdymą gali:
54. Jeigu nustatoma, kad dėl taisyklių pažeidimo vartotojui gali būti patiektas nesaugus produktas, panaikinamas veterinarinis patvirtinimas. Pažeidimo rimtumą vertina kompetentinga institucija.
55. Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimų sustabdyti ar panaikinti įmonės veterinarinį patvirtinimą apskundimas nesustabdo vykdymo.
56. Atsakingam įmonės asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Šių taisyklių nuostatos privalo būti galutinai įgyvendintos iki 2004 01 01. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
59. Iki šių taisyklių reikalavimų vykdymo mėsos perdirbimo įmonėms bus taikomi dabar galiojantys higienos ir maisto saugos/nekenksmingumo reikalavimai.
60. Įmonėms, kurios siekia būti įtrauktos į Europos Sąjungos trečiųjų šalių sąrašą, turi įvykdyti taisyklių reikalavimus ir gauti veterinarinį patvirtinimą pagal šias taisykles.
61. Įmonei neįgyvendinus taisyklėse nustatytų reikalavimų iki 2004 01 01, jos veterinarinis patvirtinimas bus panaikintas.
62. Atskirais atvejais (dėl specifinių aplinkybių) kompetentinga institucija savo sprendimu gali pratęsti taisyklių įgyvendinimui skirtą laiką. Šiuo atveju su prašymu dėl termino pratęsimo turi būti pateiktas priemonių įgyvendinimo planas, kurį įvykdžiusi įmonė atitiks taisyklių reikalavimus.
1 priedas
Sudėties ir mikrobiologiniai kriterijai
Sudėties kriterijai
|
|
Riebalų kiekis |
Kolageno kiekis (%) baltymuose |
| Liesa smulkinta mėsa |
≤7% |
≤12 |
| Smulkinta gryna jautiena |
≤20% |
≤15 |
| Smulkinta mėsa, turinti kiaulienos |
≤30% |
≤18 |
| Smulkinta kitų gyvūnų rūšių mėsa |
≤25 % |
≤15 |
Mikrobiologiniai kriterijai
| Smulkinta mėsa |
M(a) |
m(b) |
| Aerobinės mezofilinės bakterijos n(c)=5; c(d)=2 |
5x106/g |
5x103/g |
| Žarnyno lazdelė Escherichia coli n=5; c=2 |
5x102/g |
50/g |
| Salmonelės n=5; c=0 |
10 g neturi būti |
|
| Auksinis stafilokokas Staphyloccus aureus n=5; c=2 |
5x103/g |
102/g |
| (a)M= riba, virš kurios rezultatai yra laikomi nepatenkinamais (b)m= riba, žemiau kurios visi rezultatai laikomi patenkinamais (c)n =vienetų, iš kurių susideda mėginys, skaičius (d)c=mėginių, kurių vertė yra tarp m ir M, skaičius |
||
1. Mikrobiologinio tyrimo rezultatai turi būti vertinami pagal tris užteršimo aerobinėmis mezofilinėmis bakterijomis, žarnyno lazdelėmis ir auksiniu stafilokoku kategorijas, t. y.
- iki ir įskaitant kriterijų m,
- tarp kriterijaus m ir M ribos,
- viršijant M ribą.
1.1. Siuntos kokybė laikoma:
1.1.1. patenkinama, kada visos nustatytos reikšmės yra lygios 3 m ar mažesnės, jei buvo naudota kieta terpė, arba 10 m, jei buvo naudota skysta terpė;
1.2. Siuntos kokybė laikoma nepatenkinama:
- visais atvejais, kai yra nustatomos M viršijančios vertės;
- kai c/n yra > 2/5.
Jei pastaroji aerobinių mikroorganizmų riba +30oC temperatūroje viršijama, o visi kiti kriterijai yra teigiami, šios ribos viršijimas turi būti tolesnio interpretavimo objektu ir ypač žalių produktų atvejais.
Produktas yra laikomas toksišku arba užterštu (infekuotu), jei užterštumas pasiekia ribinę mikrobų vertę S, kuri bendriems tikslams yra nustatyta 103 m.
Auksinio stafilokoko S vertė niekada neturi viršyti 5x104.
Analitinių būdų paklaidos netaikomos M ir S vertėms
2. Dvi salmonelių kategorijos, kai neleidžiama jokia paklaida:
- „salmonelių produktuose nėra“ – rezultatas laikomas patenkinamu.
- „salmonelių produktuose yra“ – rezultatas laikomas nepatenkinamu.
2 priedas
Mėsos pusgaminių mikrobiologiniai kriterijai
| Mėsos pusgaminiai |
M1 |
m2 |
| Žarnyno lazdelė Escherichia coli n=5; c=2 |
5x103/g |
5x102/g |
| Auksinis stafilokokas Staphylococcus aureus N=5; c=1 |
5x103/g |
5x102/g |
| Salmonelos N=5; c=0 |
1g neturi būti |
|
| (1)M = leistina riba virš kurios rezultatai laikomi nepriimtinais (2)m =leistina riba žemiau kurios visi rezultatai laikomi priimtinais |
||
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin., 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
Dėl Kiaušinių produktų gamybos ir jų tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimų patvirtinimo
2.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin., 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
Dėl Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir tiekimo į rinką reikalavimų patvirtinimo