Suvestinė redakcija nuo 2023-10-17 iki 2023-12-31

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 53-2613, i. k. 1101100NUTA00000511

 

Nauja redakcija nuo 2020-05-22:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS  

DĖL INSTITUCIJŲ ATLIEKAMŲ PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO

 

2010 m. gegužės 4 d. Nr. 511

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą (toliau – Aprašas);

1.2. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų (toliau – priežiūros institucijos) sąrašą.

2. Sudaryti šią Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisiją (toliau – ekspertų komisija):

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas (ekspertų komisijos vadovas);

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas;

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas;

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas;

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas;

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas;

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas.

3. Nustatyti, kad personalinę ekspertų komisijos sudėtį tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Apie ekspertų komisijos posėdžius turi būti informuojamos visos priežiūros institucijos.

4. Pavesti:

4.1. ekspertų komisijai – atlikti šias funkcijas:

4.1.1. rengti metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, susijusias su priežiūros funkcijų optimizavimu, tarp jų – metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, baigtinių tikrinamų aspektų sąrašų (klausimynų) sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, ūkio subjektų apklausų atlikimo, priežiūros institucijų vertinimo kriterijų;

4.1.2. teikti šio nutarimo 4.1.1 papunktyje nurodytą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, taip pat pasiūlymus dėl priežiūros funkcijų optimizavimo teisingumo ministrui ir ekonomikos ir inovacijų ministrui;

4.1.3. teikti ekspertų komisijos veikloje nedalyvaujančioms institucijoms reikalingą tarnybinę pagalbą, siekiant įgyvendinti 4.1.1 papunktyje nurodytą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas;

4.1.4. inicijuoti ir įgyvendinti priežiūros institucijų keitimosi gerąja priežiūros funkcijų atlikimo ir optimizavimo praktika priemones;

4.2. teisingumo ministrui ir ekonomikos ir inovacijų ministrui:

4.2.1. formuluoti konkrečias užduotis ekspertų komisijai ir kontroliuoti, kaip jos vykdomos;

4.2.2. koordinuoti institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo procesą, Aprašo nuostatų įgyvendinimą;

4.2.3. tvirtinti ekspertų komisijos parengtą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, kontrolinių klausimynų sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, taip pat kitą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, susijusias su priežiūros funkcijų optimizavimu;

4.2.4. analizuoti institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo eigą ir rezultatus, nustatyti tobulintinus aspektus, apibendrinti gerąją priežiūros institucijų ir ūkio subjektų santykių patirtį, pasitelkiant ekspertų komisiją, prireikus – kitų ekspertų, mokslininkų, kitų institucijų atstovų;

4.2.5. kasmet iki kovo 31 dienos pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui apie priežiūros funkcijų optimizavimo eigą ir rezultatus, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl priežiūros funkcijų optimizavimo priemonių ir jų įgyvendinimo;

4.3. ekonomikos ir inovacijų ministrui – užtikrinti priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (toliau – PAIIS), skirtos priežiūros funkcijoms veiksmingai atlikti ir duomenų mainams, sukūrimą. Šios sistemos valdytoja būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras.

5. Pavesti (Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepavaldiems subjektams – pasiūlyti):

5.1. šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytame sąraše esančių institucijų vadovams (ar jų įgaliotiems asmenims) – dalyvauti optimizuojant priežiūros institucijų funkcijas, vadovaujantis Aprašo nuostatomis;

5.2. šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytame sąraše esančių institucijų vadovams – paskirti institucijoje atsakingą asmenį, kurio funkcijos – užtikrinti, kad institucijoje būtų pasiektas priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai, bendradarbiauti priežiūros funkcijų optimizavimo klausimais su kitomis institucijomis, ekspertų komisija, priežiūros funkcijų optimizavimą koordinuojančiomis ministerijomis;

5.3. ministerijoms ir kitiems subjektams – derinti su Aprašo nuostatomis rengiamas numatomo teisinio reguliavimo koncepcijas ir (ar) teisės aktų projektus, kurie susiję su priežiūros funkcijų optimizavimo įgyvendinimo reguliavimu;

5.4. šio nutarimo 2 punkte nurodytų priežiūros institucijų vadovams – paskirti institucijoje atsakingą asmenį, kurio pagrindinės funkcijos – užtikrinti, kad priežiūros institucijoje būtų pasiektas priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai, paskirti šį asmenį į ekspertų komisiją ir pranešti apie tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;

5.5. priežiūros institucijoms ir jų veiklą koordinuojančioms bei kontroliuojančioms institucijoms – vadovautis teisingumo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinta metodine medžiaga, gairėmis ir rekomendacijomis dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, baigtinių tikrinamų aspektų sąrašų (klausimynų) sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, taip pat kita metodine medžiaga, gairėmis ir rekomendacijomis, susijusiomis su priežiūros funkcijų optimizavimu;

5.6. priežiūros institucijoms – prieš tobulinant turimas, kuriant ar diegiant naujas informacines sistemas, skirtas verslo priežiūros funkcijoms atlikti, pranešti apie tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;

5.7. priežiūros institucijoms – dalyvauti kuriant ir plėtojant PAIIS, registruoti PAIIS informaciją apie atliekamus ūkio subjektų patikrinimo planavimo ir vykdymo veiksmus.

6. Nustatyti, kad priežiūros institucijų, neįtrauktų į šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytą sąrašą, vadovai (ar jų įgalioti asmenys) taip pat dalyvauja optimizuojant priežiūros funkcijas, jeigu dėl šių institucijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenusprendžia kitaip.

 

 

 

MINISTRĄ PIRMININKĄ PAVADUOJANTI

FINANSŲ MINISTRĖ,

PAVADUOJANTI ŪKIO MINISTRĄ                                                  INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 932 redakcija)

 

INSTITUCIJŲ ATLIEKAMŲ PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO GAIRIŲ APRAŠAS

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

1. Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas (toliau – Aprašas) nustato institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (toliau – priežiūros funkcijų optimizavimas) tikslą, uždavinius, principus, kuriais vadovaujantis optimizuojamos priežiūros funkcijos, priežiūros funkcijų optimizavimo dalyvių veiksmus ir priemones, skirtas priežiūros funkcijų optimizavimo uždaviniams įgyvendinti. Aprašas taip pat įtvirtina pagrindines priežiūros institucijų veiklos nuostatas.

2. Apraše vartojamos mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, ūkio subjektų veiklos priežiūros, ūkio subjekto, ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto (toliau – priežiūros institucija) sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

3. Priežiūros funkcijos – funkcijos, kurias atlieka priežiūros institucijos, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užkertamas kelias žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

II SKYRIUS
PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

4. Priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą ir veiksmingai apsaugant įstatymų bei kitų teisės aktų ginamas teises ir teisėtus interesus.

5. Siekiant priežiūros funkcijų optimizavimo tikslo, keliami šie priežiūros funkcijų optimizavimo uždaviniai:

5.1. mažinti ūkio subjektams, institucijoms naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas;

5.2. priežiūros veiklą ir turimus ribotus išteklius skirti didžiausiems rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu;

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

5.3. mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų;

5.4. mažinti korupcijos sąlygų;

5.5. užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami prižiūrimiems ūkio subjektams;

5.6. užtikrinti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujo reguliavimo įvedimas būtų prognozuojamas, viešas, koordinuojamas horizontaliai, reguliavimas įsigaliotų laikantis dviejų datų taisyklės (teisės aktai įsigaliotų ne dažniau nei 2 kartus per metus). Dviejų datų taisyklė netaikoma teisės aktams, kuriais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti reikalavimai, įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

5.7. keisti priežiūros institucijų misijos sampratą – akcentuoti metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimo, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimo svarbą, poveikio priemones taikant kaip ultima ratio priemonę;

5.8. plėtoti veiksmingą priežiūros institucijų tarnybinį bendradarbiavimą;

5.9. užtikrinti, kad ūkio subjektams nebūtų taikomas perteklinis ir nepagrįstas veiklos ir (ar) jos vykdymo priežiūros teisinis reguliavimas.

 

III SKYRIUS
PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

6. Priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai įgyvendinami vadovaujantis šiais principais:

6.1. politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo;

6.2. priežiūros institucijų veiklos nepriklausomumo;

6.3. priežiūros funkcijų atlikimo koordinavimo;

6.4. veiksmingo išteklių naudojimo rizikai valdyti;

6.5. poveikio priemonių taikymo ir patikrinimų funkcijų atskyrimo;

6.6. perteklinių ir dubliuojamų funkcijų atsisakymo;

6.7. aiškesnio ir geresnio reglamentavimo;

6.8. racionalumo ir tikslingumo;

6.9. administracinės ir priežiūros naštos mažinimo;

6.10. kitais principais, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo pirmajame ir ketvirtajame skirsniuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

7. Priežiūros institucijų vadovai užtikrina, kad priežiūros funkcijos būtų atliekamos siekiant Apraše įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslo ir uždavinių, vadovaujantis Aprašo 6 punkte nurodytais principais ir šiomis pagrindinėmis priežiūros institucijų veiklos nuostatomis, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme ir kituose specialiuose įstatymuose reglamentuotas išlygas:

7.1. Priežiūros veiklos orientavimas į pagrindinio priežiūros institucijos tikslo siekimą. Priežiūros institucija turi nustatyti aiškų pagrindinį savo veiklos tikslą, t. y. kokio svarbaus intereso apsaugą ji privalo užtikrinti, ir tuo vadovautis organizuodama savo veiklą. Tik tie ūkio subjektai, kuriems yra aiškus teisės aktų reikalavimų turinys, jų laikymosi prasmė, gali prisidėti ir nekliudyti priežiūros institucijai siekti pagrindinio savo tikslo. Atsižvelgiant į tai, priežiūros institucijos veikloje prioritetas turėtų būti teikiamas ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimui, kartu atsisakant požiūrio, kad teisės aktų laikymąsi galima užtikrinti tik taikant poveikio priemones, nuobaudas, o informavimas ir veikla, skirta tam, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, nėra priežiūros institucijos funkcija. Atsižvelgiant į šiuos prioritetus, turėtų būti atitinkamai planuojamos ir konkrečios pagrindiniam tikslui įgyvendinti skirtos priemonės.

7.2. Aiški priežiūros institucijos kompetencija. Ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) turi būti atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, kitais priežiūrą ir kontrolę reglamentuojančiais įstatymais, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais. Priežiūros institucijų įgaliojimų ir kompetencijos skirtumai neturi būti kliūtis priežiūros institucijų tarnybiniam bendradarbiavimui.

7.3. Aiškios, viešai paskelbtos patikrinimų (inspektavimo) procedūros. Priežiūros institucija turėtų aprašyti (patvirtinti) ir viešai paskelbti tikrinimo veiksmų aprašą, kuriame būtų nurodyti konkretūs inspektorių tikrinimo metu atliekami veiksmai (ką inspektorius gali daryti, ko ne). Rekomenduojama, remiantis šiuo aprašu, įstatymais ir kitais teisės aktais, parengti ir viešai paskelbti dokumentą (atmintinę, lankstinuką), kuriame būtų aiškiai nurodytos ūkio subjektų teisės, pareigos ir inspektorių veiksmai patikrinimo (inspektavimo) metu.

7.4. Kontroliniai klausimynai. Priežiūros institucijai rekomenduojama tikrinimų metu naudoti kontrolinį klausimyną – priežiūros institucijos vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą institucijos kolegialaus organo patvirtintą ir viešai paskelbtą dokumentą, leidžiantį patikrinti šiame dokumente išdėstytų teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą. Rengiant ir taikant kontrolinį klausimyną vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

7.4.1. Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis yra aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus, – bet kurio iš jų nesilaikymas gali padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Į kontrolinį klausimyną neįtraukiami teisės aktų reikalavimai, kurių pažeidimai yra laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse ir kurie, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsniu, yra nurodyti priežiūros institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūros institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.4.2. Rengiant, keičiant ar periodiškai peržiūrint kontrolinį klausimyną konsultuojamasi su ūkio subjektais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis, kitais suinteresuotais asmenimis.

7.4.3. Priežiūros institucija imasi aktyvių priemonių siekdama informuoti ūkio subjektus apie kontrolinį klausimyną, jo turinį ir taikymo principus.

7.5. Konsultacijos ir kita metodinė pagalba. Ūkio subjektų konsultavimas turi būti neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, aktyviai vykdoma ir viešinama priežiūros institucijos prioritetinė priemonė. Įgyvendinant šią nuostatą, priežiūros institucijos išteklius perskirsto taip, kad būtų visiškai patenkintas ūkio subjektų konsultavimosi poreikis, o taikomi konsultavimo būdai turėtų užtikrinti vienodų ir geros kokybės konsultacijų teikimą. Turi būti imtasi aktyvių veiksmų siekiant informuoti ūkio subjektus apie konsultavimo paslaugą. Prireikus konsultuojama priežiūros institucijos iniciatyva, nelaukiant, kol pats ūkio subjektas kreipsis į instituciją konsultacijos. Ūkio subjekto kreipimasis konsultacijos negali būti pagrindas patikrinti ūkio subjekto veiklą, priešingai – kreipimasis konsultacijos vertintinas kaip ūkio subjekto rizikingumą mažinanti aplinkybė.

7.6. Atsakomybės už klaidingą konsultavimą prisiėmimas. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūros institucijos vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos (išskyrus Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus).

7.7. Vienodos konsultavimo praktikos užtikrinimas. Priežiūros institucija turi užtikrinti, kad ūkio subjektams būtų teikiamos vienodos, neprieštaringos konsultacijos priežiūros institucijos kompetencijos klausimais. Rekomenduojama priežiūros institucijų interneto svetainėse skelbti ūkio subjektų paklausimus ir atsakymus į juos (dažniausiai užduodamų klausimų skiltis) ir šiems atsakymams suteikti viešai paskelbtos konsultacijos statusą. Taip pat siektina praktika būtų įdiegti vienodą konsultavimą telefonu, kai pokalbiai yra įrašomi, o priežiūros institucija prisiima atsakomybę už suteiktą konsultaciją ir įgyvendina priemones, skirtas konsultacijų kokybei įvertinti ir gerinti.

7.8. Individualus išankstinio įsipareigojimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo principo (angl. binding ruling) taikymas. Rekomenduojama priežiūros institucijoms taikyti praktiką, kai priežiūros institucija iš anksto pritaria ūkio subjekto pateiktam paaiškinimui, kaip šis ketina laikytis tam tikrų teisės aktų reikalavimų, kurių priežiūra priskirta šios institucijos kompetencijai; tokį pritarimą išreiškusi institucija vėliau yra jo saistoma atliekant šio ūkio subjekto veiklos patikrinimus, t. y. ūkio subjektui negalėtų būti taikomos poveikio priemonės, jeigu jis laikėsi teisės aktų taip, kaip nurodė savo paaiškinime, kurį patvirtino institucija.

7.9. Atitikties deklaracijų diegimas. Rekomenduojama priežiūros institucijoms plačiau taikyti atitikties deklaravimo institutą: ūkio subjektams sudaromos galimybės deklaruoti savo veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams (užpildyti priežiūros institucijos parengtą atitikties deklaraciją), šias deklaracijas pasirašiusių ūkio subjektų priežiūra mažiausiai intensyvi.

7.10. Priežiūros veiklos planavimas. Priežiūros institucija turi planuoti priežiūros veiksmus, susijusius su ūkio subjektų konsultavimu, prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimu, ūkio subjektų veiklos patikrinimais, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimu. Negali būti planuojamas poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas, taip pat planavimo objektas negali būti poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė ir panašiai. Priežiūros institucija viešai skelbia savo planus, pirmiausia planinių patikrinimų (inspektavimų) planus.

7.11. Patikrinimų pagrįstumas. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai turi būti planuojami ir atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnyje nustatytais reikalavimais (tvarka). Patikrinimai gali būti atliekami tik tuomet, jeigu jų atlikimas pagrįstas patvirtintais ir paskelbtais priežiūros institucijos planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijais, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindais, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijais.

7.12. Rizikos vertinimu paremti priežiūros veiksmai. Priežiūros institucijos veiksmai pirmiausia skirti didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Priežiūros institucijos privalo nustatyti atliekamos priežiūros prioritetus (įdiegti rizikos nustatymo sistemas), rizikos vertinimu turi būti paremti planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijai. Vertinant riziką, turi būti vertinama, kaip ūkio subjektas (tikrinamas objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, taip pat kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei, aplinkai atsiradimo tikimybė. Priežiūros institucija skelbia tuos priežiūros institucijos rizikos vertinimo kriterijus, kurių viešas paskelbimas nekliudo atlikti su efektyvia priežiūra susijusių veiksmų, kad ūkio subjektas žinotų, kas lemia jo rizikingumo lygio nustatymą ir atitinkamai ūkio subjekto atžvilgiu vykdomos ūkio subjekto priežiūros intensyvumą. Taip pat rekomenduojama, siekiant skatinti visus ūkio subjektus laikytis teisės aktų reikalavimų, viešai skelbti ūkio subjektų, kurių rizikingumo lygis žemiausias, sąrašus (ūkio subjektų „baltasis sąrašas“).

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.13. Specialus pradėjusiųjų verslą, ūkinę veiklą statusas. Pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos pradžios šiam subjektui už per pirmą planinį patikrinimą nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar panaikinamos veiklos licencijos, leidimai, kitaip stabdoma veikla), o nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti (išskyrus atvejus, kai poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui). Žala visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai turi būti reikšminga. Priemonės, ribojančios ūkio subjekto veiklą, negali būti taikomos pastebėjus bet kokį, net ir menką, žalos padarymo faktą, t. y. turi būti proporcingos padarytos žalos dydžiui. Siektina priežiūros institucijos praktika – pirmaisiais veiklos metais ūkio subjektams netaikyti ir poveikio priemonių, taip pat subjektams, pradėjusiems ūkinę veiklą ar ketinantiems ją pradėti (pavyzdžiui, siekiantiems gauti licencijas, leidimus), skirti papildomų išteklių konsultacijoms, metodinei pagalbai.

7.14. Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo nuostatos. Poveikio priemonės ūkio subjektui turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose nustatytas aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.15. Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimo principai. Vertinant, ar teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra mažareikšmis, t. y. ar juo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė, turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu ir šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.16. Patikrinimo konfidencialumas ir pareiga paneigti klaidingą informaciją. Informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne priežiūros institucijos iniciatyva. Jeigu visuomenės informavimo priemonėms ar tretiesiems asmenims priežiūros institucija pateikia su patikrinimu susijusią informaciją, kuri vėliau pasirodo esanti klaidinga, šią informaciją priežiūros institucija privalo paneigti tokiu būdu, kokiu ji buvo paskleista.

7.17. Priežiūros institucijų veiksmų koordinavimas, keitimasis informacija planuojant ir atliekant priežiūrą. Priežiūros institucijos turi taikyti tokius bendradarbiavimo būdus ir formas, kurie mažintų administracinę ir priežiūros naštą ūkio subjektams, taupytų valstybės (institucijos) išteklius, didintų priežiūros efektyvumą. Jeigu priežiūros institucija gauna arba gali gauti informacijos apie ūkio subjektą iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, ji negali prašyti šios informacijos iš ūkio subjekto ir atlikti šiai informacijai gauti skirto ūkio subjekto patikrinimo. Priežiūros institucijos taip pat keičiasi informacija, susijusia su tikrinamų ūkio subjektų ir veiklos rizikingumu, patikrinimų duomenimis ir rezultatais. Priežiūros institucijos naudoja kitų priežiūros institucijų parengtus klausimynus, šių klausimynų pagrindinių klausimų santraukas, kai, siekiant mažinti patikrinimų, ūkio subjektą vietoj kelių institucijų inspektuoja viena institucija (konkrečios ūkinės veiklos priežiūrai svarbiausia priežiūros institucija).            

7.18. Mokymasis bendradarbiaujant. Priežiūros institucijoms rekomenduojama keistis tarpusavyje rizikos vertinimu paremtų priežiūros modelių taikymo, ūkio subjektų konsultavimo, tikrinamų aspektų baigtinių klausimynų sudarymo, klientų pasitenkinimo tyrimų atlikimo ir kitų veiklos aspektų gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi.

7.19. Informacija, skirta klientui. Priežiūros institucijos privalo savo interneto svetainėse skelbti Viešojo administravimo įstatymo 365 straipsnyje nurodytą informaciją: teisės aktų, nustatančių atitinkamą ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir poveikio priemonių taikymą, įtvirtinančių priežiūrą atliekančio subjekto įgaliojimus, sąrašą (į sąrašą įtraukiami ir teisės aktai, kuriuose nurodomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai, laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai); ūkio subjektams patogia ir suprantama forma pateiktą informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus (tai gali būti klausimynai, reguliavimo vadovai ar panašiai); priežiūros institucijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką; konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą; planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo taisykles, tikrinamų subjektų atrankos kriterijus; informaciją apie praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu vykdytą konsultavimo veiklą, vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę, ūkio subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mastą, priežastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, dažniausiai pažeidžiamas teisės aktų nuostatas, siūlomus keisti ar priimti naujus teisės aktus (metinės veiklos ataskaitos informaciją). Teisės aktų sąrašai turi būti susisteminti, atitikti teisingumo ministro patvirtintas teisės aktų, reguliuojančių priežiūros institucijų veiklą ir įtvirtinančių atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, sąrašo rengimo ir skelbimo rekomendacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.20. Elektroninių paslaugų plėtra ir informacinių technologijų naudojimas. Priežiūros institucijos turi siekti diegti ir naudoti patogias, operatyvias, paremtas paplitusiais informaciniais sprendimais konsultavimo ir kitų paslaugų teikimo, bendradarbiavimo su ūkio subjektais ir tarp institucijų, ūkio subjektų informavimo priemones, pavyzdžiui, sudaryti galimybę ūkio subjektams užsisakyti priežiūros institucijos naujienas ir panašiai.

7.21. Pažangiais rezultatais grįstas priežiūros institucijų ir šių institucijų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklos vertinimas. Priežiūros institucijos, jos tarnautojų, darbuotojų efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo kriterijai negali būti ūkio subjektams paskirtų nuobaudų skaičius, baudų dydis ar kiti su poveikio priemonių taikymu susiję rodikliai. Priežiūros institucijų darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareiginėse instrukcijose turi būti numatytos funkcijos, užtikrinančios, kad bus pasiekti teisės aktuose nustatyti priežiūros institucijoms taikytini veiklos vertinimo kriterijai.

7.22. Veiklos tobulinimas, atsižvelgiant į ūkio subjektų nuomonę. Nustatant priežiūros institucijos būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius, turėtų būti atsižvelgiama į ūkio subjektų, kurių veiklą prižiūri atitinkama institucija, reguliariai atliekamų apklausų ir nuomonių tyrimų rezultatus. Atliekant apklausas ir nuomonių tyrimus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: kaip ūkio subjektai vertina atskiras institucijos teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas, susijusias su ūkio subjektų priežiūra; kokios institucijų teikiamos informacijos ūkio subjektams labiausiai trūksta; kokių institucijų veiklos pokyčių jie tikisi; ar susiduria su korupcijos apraiškomis (ir kokiomis) atitinkamoje institucijoje ar bendraudami su institucijos darbuotojais ir valstybės tarnautojais (pavyzdžiui, patikrinimų metu); kurie teisės aktų reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi ir panašiai.

7.23. Informatyvios metinės veiklos ataskaitos. Viešojo administravimo įstatymo 367 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti integrali priežiūros institucijos metinės veiklos ataskaitos dalis.

7.24. Priežiūros institucijos išteklių efektyvus valdymas. Priežiūros institucijos turėtų diegti savo išteklių apskaitos sistemas, skaičiuoti patikrinimams skiriamą laiką ir siekti jį trumpinti, taip pat naudotis ūkio subjektų, kurių priežiūrą atlieka, apskaitos sistema, kurioje būtų informacija apie ūkio subjektą (tikrinimo objektą), jo priežiūrą, atitikties deklaracijas ir kita. Ši ūkio subjektų ir patikrinimų apskaitos sistema turėtų būti diegiama kuo centralizuočiau ir pritaikoma kuo daugiau priežiūros institucijų.

7.25. Priežiūros institucijų tinklo optimizavimas. Priežiūros institucijų veiklos optimizavimo ir efektyvaus valstybės išteklių naudojimo atliekant ūkio subjektų priežiūrą siekiama taip: atsisakoma priežiūros institucijoms pavaldžių įstaigų juridinio statuso, reorganizuojamos jungimo būdu giminingos priežiūros institucijos ir panašiai.

7.26. Geresnis reglamentavimas:

7.26.1. Priežiūros institucija turi kritiškai vertinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą ji atlieka, analizuoti ūkio subjektų pastabas dėl reguliavimo nepagrįstumo ir jas įvertinusi arba savo iniciatyva teikti aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui informaciją, susijusią su ūkio subjektų priežiūra, kai kyla abejonių dėl teisės aktų reikalavimų pagrįstumo, siūlyti keisti teisinį reguliavimą taip, kad būtų mažinama priežiūros ir administracinė našta ūkio subjektams, šalinamos teisinio reguliavimo spragos, efektyviau organizuojama priežiūra.

7.26.2. Kuriant naują ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reguliavimą arba jį keičiant (t. y. rengiant teisės aktų projektus), turėtų būti laikomasi „vienas į – vienas iš“ principo: naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis nustatomi reikalavimai, didinantys administracinę naštą ūkio subjektams, gali būti įvedamos tik tuomet, jeigu kartu atsisakoma dalies kitų administracinę naštą tiems ūkio subjektams nustatančių reikalavimų (turi būti panaikinama ne mažiau reikalavimų, nei įtvirtinama naujų).

7.26.3. Rengiant teisės aktų, kuriuose yra ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių nuostatų, projektus, visada turėtų būti įvertinama jų atitiktis Viešojo administravimo įstatymo ir Aprašo nuostatoms: atsisakoma nuostatų, prieštaraujančių Viešojo administravimo įstatymui ir (ar) Aprašui, ir keičiamas teisinis reguliavimas kartu papildomas nuostatomis, užtikrinančiomis veiksmingą Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatų, Aprašo tikslo ir uždavinių įgyvendinimą.

7.26.4. Neteko galios nuo 2015-04-08

Punkto naikinimas:

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

 

7.26.5. Teisės aktų, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir priežiūros teisinis reguliavimas, projektai turi būti skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje teisingumo ministro nustatyta tvarka, suteikiant jiems specialų statusą.

7.26.6. Rekomenduojama peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius priežiūros institucijų veiklą ir įtvirtinančius atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, siekiant sumažinti šių teisės aktų. Taip pat rekomenduojama šiuos teisės aktus prireikus patvirtinti iš naujo (išdėstyti teisės aktą nauja redakcija arba pripažinti jį netekusiu galios ir priimti naują teisės aktą, pakeitus jį vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis).

7.26.7. Priimant naujus teisės aktus dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros, apsvarstyti galimybę nustatyti, kad jie galioja tam tikrą apibrėžtą laikotarpį (ne ilgiau kaip 2 metus). Teisės akto galiojimas galėtų būti pratęstas tik išanalizavus, ar pasiekti teisės akte įtvirtinti ir priimant teisės aktą kelti teisinio reguliavimo tikslai, ar įgyvendinant teisės aktą neatsirado nenumatytų neigiamų pasekmių arba kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos tolesniam teisės akto galiojimui ar taikymui, ir panašiai.

8. Už ūkio subjektų priežiūros atlikimo politikos formavimą atitinkamose srityse atsakingos ministerijos, nustatydamos naują arba keisdamos esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir priežiūros teisinį reguliavimą, siekia įgyvendinti Aprašo 4 ir 5 punktuose įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslą ir uždavinius ir vadovaujasi Aprašo 6 ir 7 punktuose įtvirtintais principais ir priežiūros institucijų veiklos pagrindinėmis nuostatomis.

 

IV SKYRIUS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO IR REZULTATYVUMO MATAVIMAS IR VERTINIMAS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

9. Priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą ir siekdamos pagrindinių savo veiklos tikslų, turi įdiegti veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius (toliau – rodikliai) ir jais vadovautis. Apraše rodikliai suprantami kaip planavimo, vadybos ir gero viešojo valdymo įrankis, padedantis siekti pagrindinio institucijos veiklos tikslo ir veiklos uždavinių, vykdyti efektyvią ir rezultatyvią veiklą, efektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, nuolatos stebint, matuojant ir vertinant veiklos rezultatus, laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti.

10. Priežiūros institucijos turi įdiegti ir vadovautis rodikliais, kuriais ne rečiau nei kas mėnesį būtų matuojami:

10.1. pagrindinio priežiūros institucijos veiklos (paskirties) tikslo pasiekimo lygis;

10.2. padėties 3 priežiūros srityse, kuriose yra didžiausia reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimo rizika, pokytis (siekiama perspektyvinio gerėjimo);

10.3. rizikingiausių ūkio subjektų (ūkinių veiklų, objektų) patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.4. vidutinio ar mažo rizikingumo ūkio subjektų (ūkinių veiklų, objektų) patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio mažėjimo);

10.5. patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius klausimynus, dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.6. planinių patikrinimų, apie kuriuos iš anksto pranešama tikrinamam ūkio subjektui, dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.7. viešai skelbiama informacija apie planinius patikrinimus;

10.8. patikrinimų, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, palyginti su visais neplaniniais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo);      

10.9. finansinių ir žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas pagal veiklos sritis:

10.9.1. išteklių dalis rizikos vertinimui, planavimui ir analizei (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.9.2. išteklių dalis konsultavimui, informavimui ir prevencijai (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.9.3. išteklių dalis fiziniams patikrinimams (siekiama perspektyvinio mažėjimo);

10.10. planinių patikrinimų trukmė (siekiama perspektyvinio mažėjimo iki nustatytos minimalios patikrinimo trukmės);

10.11. iniciatyvų siekiant mažinti nepagrįstų, neproporcingų ūkinės veiklos suvaržymų, skaičius (siekiama perspektyvinio didėjimo);

10.12. institucijų darbuotojų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir mokymuose, skaičius (siekiama perspektyvinio didėjimo).

11. Priežiūros institucijos turi įdiegti ir vadovautis rodikliais, kuriais ne rečiau nei kas ketvirtį vidinės ir (arba) išorinės apklausos būdu būtų matuojami:

11.1. ūkio subjektų, teigiančių, kad priežiūros institucijos konsultacija buvo naudinga, padėjo suprasti teisės aktus ir jų laikytis, procentas;

11.2. ūkio subjektų, teigiančių, kad kontroliniai klausimynai padėjo suvokti teisės aktų reikalavimus ir geriau juos įgyvendinti, procentas;

11.3. ūkio subjektų, teigiančių, kad pirmaisiais veiklos metais gavo naudingų konsultacijų ir jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, procentas.

12. Siekdamos veiksmingai taikyti rodiklius, priežiūros institucijos turi atlikti šiuos parengiamuosius darbus:

12.1. suformuluoti pagrindinį priežiūros institucijos veiklos (paskirties) tikslą;

12.2. taikyti konsultavimo būdus ir priemones (konsultavimas telefonu, elektroniniu paštu, atsakant į elektronines užklausas, viešai skelbiant informaciją interneto svetainėje, konsultavimas žodžiu, ne ryšio priemonėmis ir kita), užtikrinančius geros kokybės konsultacijų teikimą;

12.3. nustatyti konsultavimo tvarką, aprašyti procesą, užtikrinantį, kad besikreipiantis asmuo gautų vienodą konsultaciją iš bet kurio priežiūros institucijos vardu konsultuojančio asmens;

12.4. įdiegti ir taikyti rizikos vertinimo sistemą;

12.5. nustatyti kontrolinių klausimynų peržiūros, atsižvelgiant į ūkio subjektų bei priežiūros institucijos darbuotojų pateiktas pastabas ir teisės aktų pakeitimus, tvarką. Kontroliniai klausimynai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per metus, nuo vasario 1 iki gegužės 1 d. ir nuo rugpjūčio 1 iki lapkričio 1 dienos;

12.6. imtis priemonių, kad būtų įgyvendinta deklaracija dėl pirmųjų verslo metų.

13. Tiksli kiekvieno rodiklio formuluotė ir skaičiavimo metodas gali būti nustatomi priežiūros institucijos individualiai, atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą ir kaupiamus duomenis.

14. Rodikliai ir periodiniai jų reikšmių svyravimai nedaro įtakos institucijų veiklos vertinimui, tačiau rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai turi būti skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse.

15. Priežiūros institucijos, rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus, suformuluotus pagal Aprašo 10, 11 ir 12 punktus ir, atsižvelgdamos į perspektyvinius siekius, nustatyti šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui.

16. Pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinų reikšmių ambicingumas ir jų pasiekimas daro įtaką priežiūros institucijų veiklos vertinimui, todėl pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į priežiūros institucijų metines veiklos ataskaitas.

17. Priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes.

 

5 skyrius. Neteko galios nuo 2017-09-04

Skyriaus naikinimas:

Nr. 691, 2017-08-23, paskelbta TAR 2017-08-28, i. k. 2017-13712

 

VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

 

24. Tolesnio priežiūros funkcijų optimizavimo priemones tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į teisingumo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro pasiūlymus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 873, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 92-4374 (2011-07-20), i. k. 1111100NUTA00000873

Nr. 932, 2012-07-18, Žin., 2012, Nr. 89-4657 (2012-07-26), i. k. 1121100NUTA00000932

 

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 691

redakcija)

 

ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS

 

1.            Aplinkos apsaugos agentūra

2. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 805, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-21, i. k. 2018-13233

 

3.            Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

4. Neteko galios nuo 2019-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1228, 2018-12-05, paskelbta TAR 2018-12-12, i. k. 2018-20311

 

5.            Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

6.            Lietuvos bankas

7.            Lietuvos bioetikos komitetas

8.            Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Punkto pakeitimai:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

9.            Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

10.          Lietuvos metrologijos inspekcija

11.          Lietuvos radijo ir televizijos komisija

12.          Lietuvos architektų rūmai

13.          Lietuvos auditorių rūmai

14.          Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

15. Neteko galios nuo 2020-05-22

Punkto naikinimas:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

16.          Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

17.          Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Punkto pakeitimai:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

18.          Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

19.          Lietuvos transporto saugos administracija

Punkto pakeitimai:

Nr. 961, 2017-11-22, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19086

 

20.          Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

21.          Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

22.          Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

221.        Nacionalinė švietimo agentūra

Papildyta punktu:

Nr. 267, 2023-04-12, paskelbta TAR 2023-04-17, i. k. 2023-07349

 

23.          Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Punkto pakeitimai:

Nr. 673, 2023-08-23, paskelbta TAR 2023-08-25, i. k. 2023-16745

 

24.          Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

25.          Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

26.          Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

27.          Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

28.          Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

29.          Radiacinės saugos centras

30.          Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

31. Neteko galios nuo 2020-05-22

Punkto naikinimas:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

32.          Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos

33.          Viešoji įstaiga Lietuvos prabavimo rūmai

Punkto pakeitimai:

Nr. 554, 2022-05-25, paskelbta TAR 2022-05-31, i. k. 2022-11701

 

34.          Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra

Punkto pakeitimai:

Nr. 789, 2023-10-11, paskelbta TAR 2023-10-16, i. k. 2023-20235

 

35. Neteko galios nuo 2020-05-22

Punkto naikinimas:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

36.          Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

37.          Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

38.          Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

39.          Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

40. Neteko galios nuo 2019-07-10

Punkto naikinimas:

Nr. 692, 2019-07-03, paskelbta TAR 2019-07-09, i. k. 2019-11374

 

41. Neteko galios nuo 2019-01-31

Punkto naikinimas:

Nr. 1266, 2018-12-12, paskelbta TAR 2018-12-17, i. k. 2018-20589

 

42.          Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Punkto pakeitimai:

Nr. 692, 2019-07-03, paskelbta TAR 2019-07-09, i. k. 2019-11374

 

43.          Valstybinė kalbos inspekcija

44. Neteko galios nuo 2017-12-01

Punkto naikinimas:

Nr. 961, 2017-11-22, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19086

 

45.          Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

46.          Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

47. Neteko galios nuo 2023-10-17

Punkto naikinimas:

Nr. 789, 2023-10-11, paskelbta TAR 2023-10-16, i. k. 2023-20235

 

48.          Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

49.          Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

50.          Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

51.          Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

52.          Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

53. Neteko galios nuo 2020-05-22

Punkto naikinimas:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

54.          Viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra

Punkto pakeitimai:

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

 

55.          Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra

Papildyta punktu:

Nr. 691, 2017-08-23, paskelbta TAR 2017-08-28, i. k. 2017-13712

 

56.          Viešųjų pirkimų tarnyba

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 1228, 2018-12-05, paskelbta TAR 2018-12-12, i. k. 2018-20311

 

57.          Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 1228, 2018-12-05, paskelbta TAR 2018-12-12, i. k. 2018-20311

 

58.          Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

 

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 1228, 2018-12-05, paskelbta TAR 2018-12-12, i. k. 2018-20311

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 873, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 92-4374 (2011-07-20), i. k. 1111100NUTA00000873

Nr. 932, 2012-07-18, Žin., 2012, Nr. 89-4657 (2012-07-26), i. k. 1121100NUTA00000932

Nr. 691, 2017-08-23, paskelbta TAR 2017-08-28, i. k. 2017-13712

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 269, 2011-03-09, Žin., 2011, Nr. 31-1446 (2011-03-15), i. k. 1111100NUTA00000269

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 "Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 873, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 92-4374 (2011-07-20), i. k. 1111100NUTA00000873

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 "Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 151, 2012-02-07, Žin., 2012, Nr. 21-950 (2012-02-15), i. k. 1121100NUTA00000151

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 "Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 932, 2012-07-18, Žin., 2012, Nr. 89-4657 (2012-07-26), i. k. 1121100NUTA00000932

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 "Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1407, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 137-7020 (2012-11-27), i. k. 1121100NUTA00001407

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 "Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 709, 2014-07-22, paskelbta TAR 2014-07-25, i. k. 2014-10551

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 327, 2015-04-01, paskelbta TAR 2015-04-07, i. k. 2015-05299

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo  

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1377, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21098

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1064, 2016-10-26, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26126

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 624, 2017-07-26, paskelbta TAR 2017-07-31, i. k. 2017-12887

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 691, 2017-08-23, paskelbta TAR 2017-08-28, i. k. 2017-13712

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 961, 2017-11-22, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19086

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 805, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-21, i. k. 2018-13233

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1228, 2018-12-05, paskelbta TAR 2018-12-12, i. k. 2018-20311

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1266, 2018-12-12, paskelbta TAR 2018-12-17, i. k. 2018-20589

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 692, 2019-07-03, paskelbta TAR 2019-07-09, i. k. 2019-11374

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 501, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10732

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 554, 2022-05-25, paskelbta TAR 2022-05-31, i. k. 2022-11701

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 267, 2023-04-12, paskelbta TAR 2023-04-17, i. k. 2023-07349

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 673, 2023-08-23, paskelbta TAR 2023-08-25, i. k. 2023-16745

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 789, 2023-10-11, paskelbta TAR 2023-10-16, i. k. 2023-20235

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo