Suvestinė redakcija nuo 2012-03-01 iki 2013-04-06

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 120-4950, i. k. 10700RSISAK00000063

 

RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2007 m. lapkričio 16 d. Nr. 63

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) nuostatomis ir Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), reikalavimais:

1. Tvirtinu Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarkos atlikimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1086).

3. Pavedu direktoriaus pavaduotojui pagal administruojamą veiklos sritį šio įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                             ALBINAS MASTAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 63

 

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato darbuotojų apšvitos ir jų darbo vietų stebėsenų atlikimo dažnumą, apimtis, atlikimo vietas (šių taisyklių 1–4 priedai) bei darbo vietų ir apšvitos stebėsenų duomenų registravimo ir saugojimo tvarką ūkio subjektams, kurie, turėdami Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) išduotą licenciją ar laikinąjį leidimą (toliau – licencijos turėtojas), verčiasi veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 10 straipsnio 6 punkto, Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2011, Nr. 142-6664), nuostatomis ir Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), reikalavimais, licencijos turėtojas privalo organizuoti ir atlikti darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojai), apšvitos ir darbo vietų stebėsenas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

3. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų tikslas – sistemingai matuojant bei vertinant lygiavertės dozės galią, radioaktyviąją taršą (oro ir paviršių) ir lygiavertę bei efektinę apšvitos dozes, įvertinti darbuotojams taikomų radiacinės saugos priemonių efektyvumą, radiacinės saugos požiūriu sukurti saugias darbo sąlygas.

4. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenas gali atlikti tik akredituotos (atestuotos) ar (ir) Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) nustatyta tvarka pripažintos laboratorijos (tarnybos). Naudojami matavimo prietaisai bei metodai turi būti įteisinti Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka atlikta prietaisų valstybinė metrologinė patikra.

5. Licencijos turėtojai, remdamiesi darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais, privalo nustatyti kiekvienos pareigybės darbuotojų bei kiekvienos rūšies šaltinio ištyrimo lygius ir užtikrinti, kad juos viršijus bus nustatytos to priežastys. Ištyrimo lygiai gali būti nustatomi remiantis paskutiniais 2–3 metais atliktų darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais. Pradedantiems dirbti su šaltiniu – pagal nustatytus ištyrimo lygius dirbančių su tos pačios rūšies šaltiniu bei tokiomis pat darbo sąlygomis. Pasikeitus darbo pobūdžiui, jo intensyvumui ištyrimo lygiai persvarstomi bei nustatomi iš naujo.

6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

6.1. darbuotojų apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

6.2. išorinės apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

6.3. vidinės apšvitos stebėsena – sistemingi ir nuolatiniai biologinių bandinių, kūno (arba jo atskirų organų) aktyvumų arba radionuklidų aktyvumų darbo vietose matavimai, radionuklidų, patekusių į kūną (arba jo atskirus organus) identifikavimas, matavimo rezultatų registravimas ir jų pagrindu kaupiamųjų efektinės arba lygiavertės dozių įvertinimas ir prognozavimas;

6.4. darbo vietų stebėsena – sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kuriose darbuotojai dirba veikiami apšvitos, matavimo rezultatų registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

6.5. individualusis dozimetras – prietaisas, skirtas individualiųjų dozių ekvivalentui matuoti;

6.6. individualiosios dozės ekvivalentas Hp(d) – lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje (d) žemiau nurodyto taško žmogaus kūne; skvarbiosios spinduliuotės atveju d = 10 mm (matuojamas dydis Hp(10), neskvarbiosios d = 0,07 mm (matuojamas dydis Hp(0,07); akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti matuojamas Hp(3); neutronų dozei įvertinti Hp(n);

6.7. įterpis – radionuklidų, patekusių į kūną pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą ar žaizdas, kiekis (aktyvumas);

6.8. lygiavertės dozės galia – lygiavertė dozė per vienetinį laiką.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ ir Lietuvos higienos normoje HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425), vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus.

 

II. DARBO VIETŲ STEBĖSENA

 

7. Licencijos turėtojų atliekama darbo vietų stebėsena ir jos dažnumas turi užtikrinti darbuotojų radiacinės saugos įvertinimą visose darbo vietose visais veiklos su šaltiniais etapais.

8. Darbo vietų stebėsenos metu atliekami:

8.1. lygiavertės dozės galios matavimai, vertinami ir prognozuojami jų rezultatai;

8.2. paviršiaus radioaktyviosios taršos matavimai, nustatoma radioaktyvioji tarša bei kokiomis radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas paviršius, vertinami ir prognozuojami matavimo rezultatai;

8.3. radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimai, nustatomos radioaktyviosios medžiagos, vertinami ir prognozuojami jų rezultatai.

9. Licencijos turėtojai, prieš atlikdami darbo vietų stebėseną, privalo parengti programas, kuriose nurodoma:

9.1. šaltinis ir jo aktyvumas;

9.2. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

9.3. spinduliuotės energija;

9.4. matavimų vietos, nurodytos patalpų plane;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

9.5. matavimų dažnumas;

9.6. matuojami dydžiai bei matavimo vienetai;

9.7. matavimo prietaisai, atitinkantys jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją ir radionuklidų aktyvumą;

9.8. prietaisų valstybinės metrologinės patikros atlikimo data;

9.9. matavimus atliekantis asmuo;

9.10. matavimų metodai;

9.11. ištyrimo lygiai ir priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus;

9.12. matavimų rezultatų vertinimas ir prognozavimas.

10. Neteko galios nuo 2012-03-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin. 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

11. Darbo vietų stebėsenos programos turi atitikti kokybės laidavimo reikalavimus, užtikrinant, kad programoje numatytos visos būtinos procedūros, jos vykdomos nustatytu dažnumu, rezultatai registruojami, vertinami ir saugomi.

12. Matavimus atliekantys asmenys turi būti apmokyti ir turėti tai patvirtinantį dokumentą.

13. Kai matavimus atlieka ne pats licencijos turėtojas, tai šių taisyklių 9.9–9.10 punktuose numatytais atvejais nurodoma šiuos matavimus atliekanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pripažinta laboratorija.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

III. DARBUOTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENA

 

14. Darbuotojų apšvitos stebėsenos (toliau – apšvitos stebėsena) tikslas – nustatyti darbuotojų gaunamas išorinės ir vidinės apšvitos metines dozes ir įrodyti, kad ištyrimo lygiai bei dozių ribos neviršijami.

15. Apšvitos stebėsena skirstoma į:

15.1. išorinės apšvitos stebėseną (viso kūno, akių, odos ir (ar) galūnių);

15.2. vidinės apšvitos stebėseną (ir skydliaukės apšvitos stebėsena).

16. Išorinė apšvitos stebėsena atliekama visiems A kategorijos darbuotojams. Išorinė apšvitos stebėsena B kategorijos darbuotojų atliekama tik siekiant patvirtinti, kad jie teisingai priskirti šiai kategorijai. Šių darbuotojų profesinė apšvita vertinama pagal darbo vietos stebėsenos rezultatus. Tačiau RSC nurodžius, turi būti atliekama ir šios kategorijos darbuotojų išorinės apšvitos stebėsena.

17. Darbuotojų, pradėjusių dirbti su dantų rentgeno aparatais ir priskirtų B kategorijai, išorinės apšvitos stebėsena atliekama vienerius metus. Įsitikinus, kad ji neviršija metinio išorinės profesinės apšvitos dozių registruojamojo lygio, t. y. 1 mSv, ir suderinus su RSC, tokių darbuotojų apšvita gali būti vertinama pagal darbo vietos stebėsenos rezultatus.

18. Akių, odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) išorinės apšvitos stebėsena atliekama, kai:

18.1. išorinė apšvita sudaro (gali sudaryti) 10% metinės dozės ribos odai ir (ar) galūnėms (plaštakoms ir pėdoms) bei akims. Siekiant tai patvirtinti, odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) bei akių išorinės apšvitos lygiavertės dozės matuojamos vieną mėnesį per metus. Pagal gautus rezultatus nustatomos ir prognozuojamos metinės išorinės apšvitos lygiavertės dozės;

18.2. darbuotojas pradeda taikyti naujas technologijas (įrangą, metodus ir kt.), kurie gali nulemti didelę odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) bei akių apšvitą.

19. Atliekant išorinės apšvitos stebėseną individualiaisiais dozimetrais (toliau – dozimetrai) matuojami darbuotojų gaunamų individualiųjų dozių ekvivalentai ir pagal juos vertinama išorinės apšvitos efektinė dozė ir lygiavertė dozė akies lęšiukui, odai ir (ar) galūnėms (plaštakoms ir pėdoms).

20. Dozimetro nešiojimo tvarka:

20.1. darbuotojui priskirtas dozimetras nešiojamas tris mėnesius, tačiau kai kurių specialybių darbuotojams (intervencinės radiologijos ir kardiologijos bei kt. darbuotojams), atsižvelgiant į jų darbo specifiką, galimybę gauti didelę išorinės apšvitos lygiavertę ir (ar) efektinę dozę, licencijos turėtojas turi nustatyti trumpesnį jų nešiojimo laiką;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

20.2. dozimetras nešiojamas virš individualiųjų saugos priemonių krūtinės srityje, tačiau atliekant tam tikrus darbus, pvz., vežant didelio aktyvumo šaltinius, suderinus su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą, dozimetrą reikia nešioti toje kūno pusėje (šone, ant nugaros), kuri gali gauti didžiausią išorinės apšvitos efektinę dozę, nurodant dozimetro nešiojimo vietą;

20.3. intervencinės radiologijos ir intervencinės kardiologijos darbuotojai turi nešioti po du dozimetrus, t. y. vieną po individualiosiomis saugos priemonėmis juosmens srityje, antrą – virš individualiųjų saugos priemonių kaklo srityje;

20.4. darbuotojai, dirbantys su pramoniniais (P ir M klasės (nešiojamoji, kilnojamoji) radiografais, ir kiti darbuotojai, išskyrus nurodytus šių taisyklių 20.3 punkte, kai dėl jų darbo pobūdžio lygiavertės dozės galia darbo vietoje gali kisti daugiau kaip 10 kartų ir yra tikimybė gauti dideles išorinės apšvitos lygiavertę ir efektinę dozes per trumpą laiką, kartu su dozimetru turi nešioti ir skaitmeninį dozimetrą;

20.5. nėščios darbuotojos, siekiant nustatyti lygiavertę dozę, tenkančią juosmens sričiai, privalo nešioti papildomą dozimetrą juosmens srityje po individualiosiomis saugos priemonėmis;

20.6. dozimetras, skirtas odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) išorinės apšvitos lygiavertei dozei matuoti, nešiojamas pritvirtintas ant pirštų. Mūvint pirštines – dozimetras nešiojamas po jomis;

20.7. dozimetras, skirtas akių išorinės apšvitos lygiavertei dozei matuoti, nešiojamas virš individualiųjų saugos priemonių kaklo srityje.

21. Licencijos turėtojas atsako už tinkamą dozimetrų nešiojimą. Nešiojant papildomus dozimetrus, turi būti nurodyta tiksli jų nešiojimo vieta.

22. Įtarus, kad dėl tam tikrų priežasčių (radiologinis incidentas ar avarija ir kt.) darbuotojas gavo išorinės apšvitos dozę, viršijančią ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, dozimetro rodmenys turi būti nuskaitomi nelaukiant jų nešiojimo pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

23. Kai išmatuota darbuotojo išorinės apšvitos dozė viršija nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, licencijos turėtojas per 10 darbo dienų išsiunčia RSC paaiškinamąjį raštą ir kartu darbuotojo pasiaiškinimą. Paaiškinamojo rašto turinys pateiktas šių taisyklių 5 priede.

24. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama, kai darbuotojas gali gauti 1 mSv ar didesnę kaupiamąją efektinę dozę. Stebėsenos būtinybė įvertinama pagal kriterijus, pateiktus Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ A priede.

25. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama matuojant:

25.1. gama radionuklidų, esančių kūne ar atskiruose jo organuose (plaučiuose arba skydliaukėje), aktyvumą;

25.2. radionuklidų, esančių biologiniuose bandiniuose (žmogaus išskyrose, plaukuose, kauluose ir kt.), aktyvumą;

25.3. radionuklidų tūrinį aktyvumą ore.

26. Skydliaukės apšvitos stebėsena atliekama:

26.1. darbuotojui, nuolat dirbančiam su I-131 arba I-125, kai šio radionuklido aktyvumas vienos bet kurios darbo dienos metu ≥=> 1 GBq, kas 30 dienų;

26.2. darbuotojui, dirbančiam su I-131 arba I-125 tam tikrais periodais (savaitę, 10 dienų ir pan.) ir esant šių taisyklių 26.1 punkte nurodytam aktyvumui, baigus darbą per 24–72 val.

27. Vidinės apšvitos dozių vertinimas atliekamas, kai išmatuotas radionuklidų aktyvumas (M) biologiniuose bandiniuose, kūne ar atskiruose organuose yra didesnis už stebėsenos kritinę reikšmę MC. Kai kurių radionuklidų stebėsenos kritinės reikšmės MC pateiktos šių taisyklų 6 priede. Tiems radionuklidams, kurių stebėsenos kritinės reikšmės nepateiktos lentelėje, jos apskaičiuojamos pagal formulę:

 

MC = (((10^-4) x m (T /2)) / e(50)) * (T / 365)

 

čia:

MC stebėsenos kritinė reikšmė;

T – išmatuoto radionuklido aktyvumo stebėsenos intervalas;

m(T/2) – išlikos ar išskyrimo funkcijos vertės (Bq/įterpio Bq) laiko momentu t = T/2;

e(50) – dozės koeficientas radionuklido įterpiui.

28. Kai:

28.1. M < MC, laikoma, kad gauta vidinės apšvitos dozė nuo radionuklidų įterpio yra mažesnė nei 0,1 mSv ir tolesnis jos dozės skaičiavimas nėra būtinas;

28.2. M > MC turi būti apskaičiuotos vidinės apšvitos dozės pagal Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ E ir G priedus. Kai apskaičiuota vidinės apšvitos dozė yra daugiau nei 1 mSv, atliekami papildomi vidinės apšvitos matavimai pagal šių taisyklių 7 priede nustatytus stebėsenos intervalus ir kartu su RSC atliekamas tikslesnis vidinės apšvitos dozės įvertinimas.

29. Išmatavus padidintą oro, paviršinę ar odos taršą, atliekant darbus su didesniais nei įprastiniai radionuklidų aktyvumais arba įtarus galimą padidintą darbuotojo apšvitą, nedelsiant turi būti išmatuojamas radionuklidų aktyvumas jo kūne ar atskiruose organuose ir įvertinta gauta vidinės apšvitos dozė.

30. Išmatavus radionuklidų, esančių kūne ar atskiruose jo organuose bei biologiniuose bandiniuose aktyvumą 10 kartų didesnį už vidinės apšvitos stebėsenos kritinę reikšmę, nurodytą šių taisyklių 6 priede, licencijos turėtojas praneša RSC šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

 

IV. DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ DUOMENŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJIMAS

 

31. Licencijos turėtojai turi registruoti apšvitos ir darbo vietų stebėsenų duomenis, su jais tiesiogiai arba per atstovus supažindinti darbuotojus ir pildyti Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą. Tam tikslui jie privalo paskirti asmenį, atsakingą už šių duomenų registravimą, vertinimą, saugojimą ir darbuotojų supažindinimą su jais.

32. Registruojami šie darbuotojų apšvitos stebėsenos duomenys:

32.1. duomenys apie darbuotoją:

32.1.1. darbuotojo vardas ir pavardė (ankstesnės pavardės);

32.1.2. asmens kodas;

32.1.3. lytis;

32.1.4. gimimo data;

32.1.5. pareigos;

32.1.6. data, nuo kurios darbuotojas dirba su šaltiniais;

32.1.7. buvusios darbovietės, kuriose darbuotojas dirbo su šaltiniais;

32.1.8. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

32.2. duomenys apie apšvitą:

32.2.1. apšvitos rūšis;

32.2.2. išorinės apšvitos:

32.2.2.1. Hp (10) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas skvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei. Pagal jį įvertinama išorinės apšvitos efektinė dozė;

32.2.2.2. Hp (0,07) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas neskvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei. Pagal jį vertinama odos ir galūnių lygiavertė dozė;

32.2.2.3. Hp (3) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti;

32.2.2.4. Hp (n) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas neutronų dozei įvertinti;

32.2.2.5. gautos išorinės apšvitos lygiavertė ir efektinė dozės;

32.2.2.6. matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas.

32.2.3. Vidinės apšvitos:

32.2.3.1. matavimo metodas;

32.2.3.2. matavimo laikas;

32.2.3.3. išmatuoti dydžiai;

32.2.3.4. apskaičiuotas įterpis;

32.2.3.5. gautos kaupiamosios lygiavertė ir efektinė dozės;

32.2.3.6. skaičiavimo metodika ir (ar) kompiuterinė programa, naudota kaupiamajai lygiavertei ir (ar) efektinei dozei įvertinti.

32.2.4. Gautos metinės efektinė ir lygiavertė dozės; darbuotojo, kuris darbo su šaltiniais metu yra veikiamas išorinės ir vidinės apšvitos, gautą metinę efektinę dozę sudaro išorinės apšvitos efektinės dozės ir kaupiamosios efektinės dozės suma.

33. Darbuotojui dozimetrą pametus, sugadinus, dirbtinai apšvitinus arba kai dėl kitų priežasčių nėra duomenų apie išmatuotas išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes, skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių gauta išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė; jeigu tokių duomenų nėra, skaičiuojama išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė, kurią gauna tą patį darbą dirbantis darbuotojas.

34. Licencijos turėtojas, komandiruojantis darbuotoją darbui pas kitą licencijos turėtoją, taip pat privalo registruoti savo darbuotojo apšvitos stebėsenos rezultatus, gautus jam dirbant pas kitą licencijos turėtoją.

35. Darbuotojui pakeitus darbovietę, licencijos turėtojas surašo darbuotojo gautų metinių efektinių ir lygiaverčių apšvitos dozių duomenis į Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą, kurį darbuotojas pateikia naujajam licencijos turėtojui.

36. Apšvitos stebėsenos duomenys saugomi visą darbuotojo darbo laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.

37. Registruojami šie darbo vietų stebėsenos duomenys:

37.1. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

37.2. šaltinio aktyvumas;

37.3. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

37.4. spinduliuotės energija;

37.5. matavimų vietos;

37.6. matavimų data;

37.7. matavimų prietaisai;

37.8. matavimų metodai;

37.9. išmatuoti dydžiai;

37.10. matavimo rezultatų įvertinimas ir prognozavimas;

37.11. matavimus atlikusio asmens vardas, pavardė. Matavimus atlikęs asmuo pasirašo.

38. Darbo vietų stebėsenos duomenys saugomi 5 metus; duomenys, pagal kuriuos vertinamos darbuotojo gaunamos apšvitos lygiavertės ir efektinės dozės, saugomi visą jo darbo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus; darbo vietų stebėsenos duomenys, pagal kuriuos nustatomos kontroliuojamosios zonos ribos, saugomi iki kontroliuojamosios zonos ribų pakeitimo.

 

_________________

 

 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

1 priedas

 

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO PERIODIŠKUMAS, APIMTYS IR ATLIKIMO VIETOS, DIRBANT SU ATVIRAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS

 

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia

Paviršinė tarša

IDK*

Radioaktyviųjų medžiagų tūrini aktyvumas ore

Darbuotojų skydliaukės aktyvumas (dirbant su radioaktyviuoju jodu)

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Išorinės apšvitos

Darbo vietose

Šaltinių saugyklose

Radioaktyviųjų atliekų saugyklose

Šaltinių fasavimo patalpose

Procedūrinėje

Šaltinių priėmimo patalpose

Palatose

Plovyklose

Pacientų patalynė

Transportavimo (saugojimo) konteinerių

Patalpų, indų, traukos spintų, darbinių paviršių

Individualiųjų apsaugos priemonių, rankų

Išnešamų, išvežamų daiktų, įrenginių

Radioaktyviųjų atliekų saugyklos

Pacientų patalynė

Palatose

Patalpų

Daiktų

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

1. Atvirieji šaltiniai, naudojami gydymui branduolinėje medicinoje

 

priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

baigus darbą

priėmus šaltinius

išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą

baigus darbą

atiduodant į skalbyklą

grąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

1 kartą per ketvirtį

atiduodant į skalbyklą

išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą

1 kartą per ketvirtį

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje

2 kartus per metus •

2. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje

 

priimant ir atiduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

baigus darbą

baigus darbą

priėmus šaltinius

 

baigus darbą

 

grąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

1 kartą per ketvirtį

 

 

1 kartą per ketvirtį

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje

2 kartus per metus

3. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje (in vitro)

1 kartą per mėnesį

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

 

 

 

 

 

 

1 kartą per metus

baigus darbą

 

 

 

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

 

 

4. Atvirieji šaltiniai, naudojami moksle, pramonėje ir kt. srityse♦

1 kartą per metus

priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

 

priėmus šaltinius

 

baigus darbą

 

grąžinant tiekėjui

1 kartą per ketvirtį

baigus darbą

 

 

 

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

1 kartą per metus

 

 

IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;

• – jei Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklės nenustato kitaip;

♦ – darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų radionuklidų aktyvumus;

Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnumo, papildomai atliekami:

1. Atlikus įrangos remontą, dėl kurio gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

2. Rekonstravus patalpas, jeigu po rekonstrukcijos gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

3. Pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą.

 

_________________


 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

2 priedas

 

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO PERIODIŠKUMAS, APIMTYS IR ATLIKIMO VIETOS, DIRBANT SU SPINDULINĖS TERAPIJOS IR APŠVITINIMO ĮRENGINIAIS

 

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia

Paviršinė tarša

IDK* (išorinės apšvitos)

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Šaltinių apsaugos paviršių**

Radžio šaltinių ***

Šaltinių įvedimo įrenginių

Šaltinių ruošimo procedūroms įrankių

Transportavimo ir saugojimo konteinerių

Aplinkoje, kurioje gali būti žmonės (stogas, laukas ir kt.)

1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus

Palatose

Šaltinių saugyklose

Procedūrinėje

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

1. Šaltiniai, esantys spindulinės terapijos įrenginiuose

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

 

 

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

2. Šaltiniai, esantys didelės dozės galios brachiterapijos įrenginiuose

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

 

 

1 kartą per metus

 

 

1 kartą per ketvirtį

 

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

3. Šaltiniai, esantys mažos dozės galios brachiterapijos įrenginiuose

 

 

įvedus šaltinį ir po kiekvienos procedūros

2 kartus per metus

po kiekvienos **** procedūros

1 kartą per metus

 

1 kartą per metus

 

po kiekvienos procedūros

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

4. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa ≥=>150 kV, ir linijiniai greitintuvai

1 kartą per metus

 

 

 

 

1 kartą per metus

 

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

5. Šaltiniai, esantys apšvitinimo įrenginiuose♦♦

1 kartą per metus

1 kartus per metus

 

 

 

1 kartus per metus

1 kartus per metus

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

 

IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;

** – tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą;

*** – gali būti matuojamas radono tūrinis aktyvumas šaltinių saugyklose;

**** – matavimai atliekami ir tais atvejais, kai norima įsitikinti, kad šaltiniai neprarasti;

♦♦ – darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų šaltinių aktyvumą.

Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:

1. Pakeitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį.

2. Perkėlus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį į kitą vietą.

3. Atlikus remontą, dėl kurio gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

4. Rekonstravus patalpas, jeigu po rekonstrukcijos gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

5. Pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą.

 

_________________

 

 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų

stebėsenų atlikimo taisyklių

3 priedas

(Radiacinės saugos centro direktoriaus

2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. V-31 redakcija)

 

DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su UŽDARAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, NAUDOJAMAIS PRAMONĖJE, MOKSLE, MOKYME IR KITUR, IŠSKYRUS MEDICINĄ

 

 

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

 

Lygiavertės dozės galia

Paviršinė tarša 

IDK* (išorinės apšvitos)

 

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Šaltinių keitimo įrangos

Šaltinių apsaugos paviršių**

Kontroliuojamoji zona

Transporto konteinerių

Jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltinių paskirtis

Darbo vietose

Prie šaltinio apsaugos paviršiaus

(5 cm)

1 m  atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus

Šaltinių keitimo patalpoje

Šaltinių saugykloje

Transportavimo priemonių

Šaltinių keitimo patalpų

Šaltinių saugyklų

Darbo vietų

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

 

1. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, F klasė (stacionarūs)

 

 

1 kartą per metus

 

 

 

1  kartą per metus

 

 

 

 

 

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

 

2. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, P ir M klasė (nešiojamoji ir kilnojamoji)

nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį

pakeitus šaltinį

pakeitus šaltinį

pakeitus šaltinį

grąžinant  šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

išvežant ir grąžinant šaltinius

nustatant jos ribas

pakeitus šaltinį

 

nustačius, kad užteršta keitimo įranga

1 kartą per metus

 

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

 

3. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti II pavojingumo kategorijai)

2 kartus per metus

 

2 kartus per metus

 

2 kartus per metus

 

1  kartą per metus

 

 

 

1 kartą per metus

1 kartą per metus

 

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

 

4. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti V pavojingumo kategorijai)

 

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

 

 

 

 

 

1 kartą per

2 metus

 

 

1 kartą per

2 metus

 

 

 

5. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti I-III pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose

1 kartą per metus  •••

1 kartą per  metus

1 kartą per  metus

 

1 kartą per  metus

 

 

 

1 kartą per

2 metus

 

 

 

 

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

 

6. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti IV-V pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose

1 kartą per

3 metus •••

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

 

1 kartą per

3 metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7. Šaltiniai, esantys elektrostatinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginiuose

1 kartą per

metus

1 kartą per

metus

1 kartą per

metus

 

1 kartą per 

metus

 

 

 

2 kartus per metus

 

 

 

 

 

 

8. Šaltiniai, esantys kaulų tankio matavimo prietaisuose

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

 

1 kartą per

3 metus

 

 

 

1 kartą per

2 metus

 

 

 

 

 

 

9. Šaltiniai, esantys dūmų jutikliuose

 

 

 

 

1 kartą per

3 metus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;

** - tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą;

**** - matavimai atliekami ir tais atvejais, kai norima įsitikinti, kad šaltiniai neprarasti;

••• - įsitikinant, kad šaltiniai neprarasti.

Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:

1. Pakeitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį.

2. Perkėlus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį į kitą vietą.

3. Atlikus remontą, dėl kurio gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

4. Rekonstravus patalpas, jeigu po rekonstrukcijos gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

5. Pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 


Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų

stebėsenų atlikimo taisyklių

4 priedas

(Radiacinės saugos centro direktoriaus

2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. V-31 redakcija)

 

DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS GENERATORIAIS

 

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami  dydžiai

 

Lygiavertės dozės galia 

IDK*

(išorinės apšvitos)

 

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

 

Darbo vietose

Prie šaltinio apsaugos paviršiaus

(5 cm)

1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus

Už stacionarių ir nestacionarių saugos priemonių

 

1

2

3

4

5

6

7

 

1. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa £150 kV

1 kartą per

2 metus

 

 

 

1 kartą per

2 metus

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

 

2. Rentgenodiagnostikos įrenginiai (išskyrus dantų rentgenodiagnostinius įrenginius)

1 kartą per

2 metus

 

 

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

 

3. Dantų rentgenodiagnostiniai įrenginiai

1 kartą per

3 metus

 

 

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

 

4. Rentgeno radiografai, F klasė (stacionarūs)

1 kartą per metrus

 

 

 

1 kartą per metrus

keičiant dozimetrus kas 

3 mėnesius

5. Rentgeno radiografai, P ir M klasė (nešiojamieji ir kilnojamieji)

nustatant kontroliuo-jamosios zonos ribas

 

 

 

nustatant ribas

keičiant dozimetrus kas  

3 mėnesius

6. Rentgeno optikos įrenginiai

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

 

 

 

7. Krovinių, bagažo ir kitų daiktų rentgeno kontrolės (I ir II klasės) prietaisai

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

 

 

 

8. Krovinių, bagažo ir kitų daiktų rentgeno kontrolės (III ir IV klasės) prietaisai

1 kartą per

metus

 

 

1 kartą per

metus

1 kartą per

metus

keičiant dozimetrus kas  

3 mėnesius

9. Šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojantys prietaisai

1 kartą per

4 metus

 

1 kartą per

4 metus

1 kartą per

4 metus

 

 

 

10. Fluorescenciniai rentgeno spektrometrai

1 kartą per

4 metus

1 kartą per

4 metus

1 kartą per

4 metus

 

 

 

 

IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė.

Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:

1. Pakeitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį.

2. Perkėlus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį į kitą vietą.

3. Atlikus remontą, dėl kurio gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

4. Rekonstravus patalpas, jeigu po rekonstrukcijos gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės.

5. Pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

 

 

 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

5 priedas

 

PAAIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

 

1. Trumpas darbuotojo darbo pobūdžio apibūdinimas.

2. Lygiavertės dozės galia darbuotojo darbo vietoje ir darbo krūvis per dozimetro nešiojimo laikotarpį. Išmatavus padidintą vidinę apšvitą, taip pat nurodoma odos ir darbo vietų paviršinė tarša, radioaktyviųjų medžiagų tūrinis aktyvumas ore.

3. Dozimetro laikymo vieta ne darbo metu.

4. Numanomos priežastys, kurios lėmė išorinės apšvitos dozę, viršijančią nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, ar padidintą vidinę apšvitą.

5. Priemonės, kurių buvo imtasi arba numatoma imtis, kad tai nepasikartotų.

6. Nurodoma išorinės apšvitos dozė, kurią reikėtų laikyti darbuotojo gauta per dozimetro nešiojimo laikotarpį.

 

_________________


 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

6 priedas

 

ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ VIDINĖS APŠVITOS STEBĖSENOS KRITINĖS REIKŠMĖS (MC)

 

Radionuklidas

Sugerties tipas (cheminė forma)

Tiriamas organas/mėginys

Stebėsenos intervalas (d)

Stebėsenos kritinė reikšmė (MC)

H-3

HTO

Šlapimas

7

14

30

2000 Bq/1

3200 Bq/1

4100 Bq/1

Co-60

M

Visas kūnas

90

180

360

160 Bq

230 Bq

290 Bq

Sr-90

F

Šlapimas

90

180

360

0,4 Bq

0,2 Bq

0,2 Bq

I-131

F

Skydliaukė

7

14

30

18 Bq

26 Bq

26 Bq

Cs-137

F

Visas kūnas

90

180

360

1200 Bq

1800 Bq

2000 Bq

U-235

S

Plaučiai

90

180

360

0,2 Bq

0,3 Bq

0,5 Bq

Pu-239

M

Šlapimas

90

180

360

0,007 mBq

0,011 mBq

0,017 mBq

 

_________________


 

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių 7 priedas

 

TIRIAMŲ ORGANŲ AR MĖGINIŲ MATAVIMŲ SKAIČIUS PER NUSTATYTĄ STEBĖSENOS INTERVALĄ, REIKALINGAS VIDINEI APŠVITOS DOZEI NUO ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ ĮVERTINTI

 

Radionuklidas

Tiriamas organas/ mėginys

D < 1 mSv

1 mSv < D < 6 mSv

D > 6 mSv

Matavimų skaičius

Stebėsenos intervalas (paromis)

Matavimų skaičius

Stebėsenos intervalas (paromis)

Matavimų skaičius

Stebėsenos intervalas (paromis)

H-3

Šlapimas

1

3

14

5

14

Co-60

Visas kūnas

1

3

30

5

30

Šlapimas

 

 

 

 

3

30

Sr-90

Šlapimas

1

3

30

3

30

Išmatos

 

 

 

 

3

30

I-131

Skydliaukė

1

3

7

3

7

Šlapimas

 

 

 

 

3

7

Cs-137

Visas kūnas

1

3

90

5

90

U-235

Šlapimas

1

2

30

5

60

Išmatos

 

 

2

30

3

60

Plaučiai

 

 

2

30

3

60

Pu-239

Šlapimas

3

30

5

60

Išmatos

 

 

3

30

5

60

Am-241

Šlapimas

2

30

3

60

Išmatos

 

 

2

30

3

60

Plaučiai

 

 

2

30

2

180

Kaulai

 

 

 

 

2

180

 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Radiacinės saugos centras, Įsakymas

Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31

Dėl Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 63 "Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo