Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-11

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 4-26, i. k. 1031010ISTA0IX-1904

Nauja redakcija nuo 2017-07-01:

Nr. XII-2471, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18826

LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS

2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1904

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir asmenų, dėl kurių kaltės neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos, atsakomybę.

2 straipsnis. Nedarbo draudimas

Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis. Nedarbo draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo ar dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis – fizinis asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką arba dalinio darbo išmoką.

2. Apdraustojo draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

3. Draudėjas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, taip pat fizinis asmuo, kurie privalo mokėti įstatymų nustatytas nedarbo draudimo įmokas.

4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytas nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos įmokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Tais atvejais, kai šios įmokos įmokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Užimtumo įstatyme.

4 straipsnis. Nedarbo draudimu draudžiami asmenys

Šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbo draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, 6 straipsnio 1–4 dalyse nurodyti asmenys ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai.

II SKYRIUS

NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKA

5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką

1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;

2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

6 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos

1. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

3. Bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota.

4. Bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

7 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ir tvarka

1. Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.

2. Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-417, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10025

3. Į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai bedarbis pagal Užimtumo įstatymą dalyvauja profesiniame mokyme ir jo pasirinkimu gauna nedarbo draudimo išmokos dydžio mokymo stipendiją arba pagal Užimtumo įstatymą yra sudaręs stažuotės sutartį ir gauna nedarbo draudimo išmokos dydžio stipendiją. Laikotarpis, už kurį bedarbis privalo grąžinti nedarbo draudimo išmoką pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, įskaitomas į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

8 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos dydis

1. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

2. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

3. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 31,03 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

3) septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 23,27 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-417, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10025

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

4. Pratęsiant nedarbo draudimo išmokos mokėjimą šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse numatytais atvejais, mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis yra lygus mokėjimo termino pabaigos dieną galiojusiam nedarbo draudimo išmokos dydžiui.

5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-417, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10025

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

6. Kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

7. Ne viso mėnesio nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, dienas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

9 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas

1. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas.

2. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas bedarbio statusas, pasibaigia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas

Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

11 straipsnis. Sustabdytos ar nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas

1. Sustabdytos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos (įskaitytinai), nuo kurios atnaujinamas bedarbio statusas.

2. Nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-835, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20028

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

3. Nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

4. Atnaujinus sustabdytos arba nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas tęsiamas likusį šio įstatymo nustatytą laikotarpį, taikant šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pagal tuos pačius apdraustojo draudžiamųjų pajamų duomenis, kurie buvo nedarbo draudimo išmokos paskyrimo metu.

12 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimas

1. Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 2018 m. sausio 1 d.).

2. Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka. Pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

3. Bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo dėl laikinojo nedarbingumo trukmė negali būti ilgesnė už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

4. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais nepratęsiamas, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

2) sužalojo savo sveikatą arba sutrikdė savo sveikatą, simuliavo ligą ar sveikatos sutrikimą;

3) tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, išskyrus bedarbius, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

5. Moterims, kurioms nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama laikotarpiui, atitinkančiam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatytą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmę.

6. Pagrindas šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytiems bedarbiams mokėti nedarbo draudimo išmoką ir (arba) pratęsti jos mokėjimo trukmę yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas bedarbiui pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

7. Bedarbiams, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kurią padarytas pažeidimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

8. Nedarbo draudimo išmokos pratęsimo dėl ligos arba traumos, taip pat dėl nėštumo ir gimdymo atostogų sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose.

13 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis

1. Asmenims, gaunantiems jiems patiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas, valstybines pensijas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, profesinės reabilitacijos išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą.

TAR pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d., bei skiriant dalinio darbo išmokas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavio sprendimas nustatyti dalinį darbą įsigalioja po 2020 m. sausio 1 d.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

2. Asmeniui permokėta, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, nedarbo draudimo išmokos dalis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu gali būti išieškota (išskaityta) iš bet kurios kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje jam paskirtos (mokamos) išmokos.

14 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos išmokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

Nedarbo draudimo išmoka, neišmokėta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

15 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos grąžinimas

1. Jeigu nedarbo draudimo išmoka buvo išmokėta bedarbiui, kuris dirbo nelegalų darbą, jis privalo grąžinti nedarbo draudimo išmoką už nelegalaus darbo laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

2. Jeigu neteisėtai gauta nedarbo draudimo išmoka negrąžinama per 3 mėnesius nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus kreipimosi į asmenį dėl susidariusios nedarbo draudimo išmokos permokos grąžinimo, permoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu gali būti išieškota (išskaityta) iš bet kurios kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje jam paskirtos (mokamos) išmokos arba išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

3. Išmokėtos nedarbo draudimo išmokos grąžinti nereikia tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirba nelegalų darbą, apie tai praneša bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų.

III SKYRIUS

DALINIO DARBO IŠMOKA

16 straipsnis. Teisė į dalinio darbo išmoką

Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą.

17 straipsnis. Dalinio darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Jeigu yra Darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką ir nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą. Prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo priima gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pakartotinai dėl dalinio darbo išmokų skyrimo tam pačiam darbuotojui darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo dalinio darbo išmokų, skirtų pagal ankstesnį kreipimąsi, mokėjimo paskutinės dienos.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos mokėjimo priima per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.

3. Dalinio darbo išmoka, negauta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

4. Jeigu dalinio darbo išmoką gaunantis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos ir nustatoma jo teisė į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, dalinio darbo išmoka jam nemokama. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių dalinio darbo išmoka nebuvo mokama, dalinio darbo išmokos mokėjimas tęsiamas, jeigu dar nepasibaigęs laikotarpis, kuriam buvo paskirta ši išmoka.

TAR pastaba. 17 straipsnio nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d., bei skiriant dalinio darbo išmokas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavio sprendimas nustatyti dalinį darbą įsigalioja po 2020 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

18 straipsnis. Dalinio darbo išmokos dydis, mokėjimo trukmė ir grąžinimas

1. Dalinio darbo išmokos dydis yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 procentų darbo laiko normos) proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, kuri būtų mokama asmeniui šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalinio darbo išmokai apskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negali būti didesnis kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo dalinio darbo išmokos pirmosios mokėjimo dienos.

2. Dalinio darbo išmoka negali būti skiriama ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

3. Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santykiams, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui nemokumo bylą ar darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui. Apie sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui panaikinimo darbdavys privalo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki šio sprendimo įsigaliojimo. Šioje dalyje nustatytu terminu neinformavus apie darbdavio sprendimo dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui panaikinimą, asmeniui permokėta suma išieškoma iš darbdavio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Dalinio darbo išmoka, išmokėta asmeniui, kuris dirbo nelegalų darbą, grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

TAR pastaba. 18 straipsnio nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d., bei skiriant dalinio darbo išmokas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavio sprendimas nustatyti dalinį darbą įsigalioja po 2020 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

IV SKYRIUS

NEDARBO DRAUDIMO LĖŠOS, ATSAKOMYBĖ

19 straipsnis. Nedarbo draudimo lėšos

1. Nedarbo draudimui skirtos lėšos numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete.

2. Nedarbo draudimo pajamas sudaro draudėjų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos šiai draudimo rūšiai. Įmokų tarifas nedarbo draudimui kiekvienais metais tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

20 straipsnis. Nedarbo draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Nedarbo draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

21 straipsnis. Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuojanti, skirianti ir mokanti įstaiga ir atsakomybė už neteisingą išmokų apskaičiavimą ir išmokėjimą

1. Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą.

3. Neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-65, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-6997 (2004-12-31)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5, 8, 10, 14, 18, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-401, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-594, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2024 (2006-05-20)

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. birželio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-657, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2674 (2006-06-28)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 straipsnio 3 ir 8 dalių bei 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio papildymas 7 punktu, 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių papildymas ir pakeitimas, 8 straipsnio 5 dalies pakeitimas bei 18 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

5.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1399, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5654 (2007-12-29)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS IR 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1398, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5653 (2007-12-29)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 8, 15, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Nedarbo draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo bedarbiams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, neperskaičiuojamos.

Bedarbiams, gaunantiems kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos nedarbo draudimo išmokos, kurių mokėjimas tęsiamas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1802, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5238 (2008-11-25)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-306, 2009-06-18, Žin., 2009, Nr. 77-3170 (2009-06-30)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 13 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Šio įstatymo 13 straipsnis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Jeigu teisė gauti nedarbo draudimo išmoką atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ši išmoka apskaičiuojama ir mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.

Šis įstatymas keistas:

8.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2306, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6395 (2012-11-03)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20, 21, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1527, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4169 (2011-07-13)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2305, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6394 (2012-11-03)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Šis įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas:

10.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-128, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7934 (2012-12-29)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-672, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7054 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2299, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6473 (2012-11-08)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-127, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7933 (2012-12-29)

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Šis įstatymas keistas:

12.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-671, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7053 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-673, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7055 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1230, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14504

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1436, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20564

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-149, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29782

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 3, 4, 6, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2471, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18826

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-141, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29770

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-417, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10025

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-835, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20028

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-945, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21633

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1340, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11436

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2652, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20993

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas