Suvestinė redakcija nuo 2018-09-25

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-11-22, i. k. 2016-27247

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

Dėl triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo

2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1-211

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004,
Nr. 164-5971; 2006, Nr. 73-2760) 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles (pridedama).

Meras Juozas Imbrasas

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2007 m. rugsėjo 12 d.

sprendimu Nr. 1-211

(Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos

2017 m. gegužės 31 d.
sprendimo Nr. 1-994 redakcija)

TRIUKŠMO PREVENCIJOS VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato triukšmo prevencijos Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijos viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką.

2. Taisyklės galioja visoje Savivaldybės teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys). Įgyvendindami Taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių.

3. Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. gamybinis-komercinis triukšmas – įmonių technologinių įrenginių ir pastatų inžinerinių įrenginių keliamas triukšmas bei triukšmas, atsirandantis iš pastatų aptarnavimo veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginiai, mėsmalės, šilumos punktai, transformatorinės ir panašiai);

4.2. laisvalaikio triukšmas – renginių, eisenų, ceremonijų ir kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais;

4.3. statybų triukšmas – statybų metu keliamas triukšmas nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas);

4.4. transporto triukšmas – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas. Šiai grupei nepriskiriamas aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas;

4.5. triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas;

4.6. viešoji vieta – gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, gyvenamųjų namų teritorijos, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai ir kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.

5. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas), kiti įstatymai ir jų lydimieji teisės aktai.

II. TRIUKŠMO PREVENCIJA IR MAŽINIMO PRIEMONĖS

6. Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai.

7. Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

8. Garsinės informacijos ir signalizacijos savininkai (naudotojai) privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

9. Kompetentingas Savivaldybės administracijos padalinys, gavęs informaciją apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse ir su tuo susijusių triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones:

9.1. kaupia gautą informaciją, ją sistemina, analizuoja;

9.2. triukšmo šaltinių valdytojams siūlo pašalinti nustatytus trūkumus, pateikti papildomą informaciją;

9.3. organizuoja nurodytų triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo kontrolę.

10. Valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves, krūmapjoves ir pan.), išvežti atliekas, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šis reikalavimas netaikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytose verslo, gamybos ir pramonės teritorijose. Išvežti atliekas darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val.), kai tai kelia triukšmą, trikdantį asmenų ramybę, poilsį ar darbą, galima, jei gresiant ar susidarius ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai arba esant būtinojo reikalingumo sąlygoms atliekų išvežimo būtinybę ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui įsakymu nustato Savivaldybės administracijos direktorius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-1724, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-24, i. k. 2018-14908

11. Neuždarose patalpose ir atvirose teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dienos ir vakaro metu. Nakties metu jie gali veikti tik tuo atveju, jei nėra grojama muzika, o naudojami žaidimų, cirko ir kiti atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo.

12. Draudžiama:

12.1. naudoti civilinės paskirties pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose ir ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus švenčių dienomis, taip pat per masinius renginius, kuriems Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka yra išduotas leidimas organizuoti renginį);

12.2. tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę;

12.3. teikiant paslaugas viešosiose vietose ar vykdant prekybą viešosiose vietose leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę reklamą, išskyrus renginius, kuriems Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka yra išduotas leidimas organizuoti renginį;

12.4. uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką;

12.5. per pastatų išorėje, transporto priemonėse ar ant jų įrengtas garso kolonėles leisti muziką, skleisti garsinę reklamą.

13. Mokyklose, neatsižvelgiant į jų steigėją, turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos.

III. Triukšmo kontrolė

14. Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie statybų keliamą triukšmą, atlieka veiksmus, nurodytus Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120.

15. Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie gamybinį-komercinį triukšmą:

15.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, pateikia gautą informaciją ir prašo tarnybinės pagalbos įvertinant triukšmo lygį;

15.2. gavusi informaciją apie užfiksuotą administracinį nusižengimą, kuomet buvo viršytas gamybinio-komercinio triukšmo lygis, pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojas taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, ir nustato reikalavimo įvykdymo terminą;

15.3. jei triukšmo šaltinio valdytojas per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimo neįvykdo, įgalioti Savivaldybės administracijos pareigūnai pradeda administracinio nusižengimo teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir (ar) Taisyklių pažeidimo;

15.4. jei įsiteisėjus nutarimui administracinio nusižengimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ir (ar) Taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija sprendžia, ar laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

16. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie nubaustus asmenis ir pažeidimus dėl laisvalaikio veiklos sukelto triukšmo arba savo iniciatyva nustačiusi tokio pobūdžio pažeidimus:

16.1. pareikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, ir nustato reikalavimo įvykdymo terminą;

16.2. jei triukšmo šaltinio valdytojas per nurodytą terminą Savivaldybės administracijos reikalavimo neįvykdo, įgalioti Savivaldybės administracijos pareigūnai pradeda administracinio nusižengimo teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir (ar) Taisyklių pažeidimo;

16.3. jei įsiteisėjus nutarimui administracinio nusižengimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ir (ar) Taisyklių pažeidimą nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, Savivaldybės administracija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija sprendžia, ar laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

17. Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie keliais važiuojančių transporto priemonių keliamą triukšmą:

17.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, pateikia gautą informaciją ir prašo tarnybinės pagalbos įvertinant triukšmo lygį;

17.2. gavusi informaciją apie triukšmo lygio viršijimą, vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, sprendžia, ar nustatytoje teritorijoje laikinai apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

17.3. jei sumažinti transporto eismo keliamą triukšmą galima tik įgyvendinant ilgalaikes triukšmo prevencijos ir mažinimo programas, Savivaldybės administracija inicijuoja šių programų parengimą ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

IV. baigiamosios nuostatos

18. Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos ir policijos pareigūnai. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

19. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo per nustatytą terminą tinkamai įvykdyti Savivaldybės administracijos ir (ar) jos pareigūnų nustatytus reikalavimus ir (ar) nurodymus.

20. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

21. Taisykles įgyvendinančių subjektų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka, už nustatytus pažeidimus jiems gali būti taikoma tarnybinė (drausminė) atsakomybė.

______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-994, 2017-05-31, paskelbta TAR 2017-06-16, i. k. 2017-10138

Pakeitimai: