Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-11-16, i. k. 2015-18192

 

herbas_jb_sm

Joniškio rajono savivaldybės TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2015 m. lapkričio 12 d.  Nr. T-203

Joniškis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Joniškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama).

2. Neteko galios nuo 2019-03-30

Punkto naikinimas:

Nr. T-42, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-29, i. k. 2019-04992

 

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Neteko galios nuo 2019-03-30

Punkto naikinimas:

Nr. T-42, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-29, i. k. 2019-04992

 

3.2. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T-81 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

4. Neteko galios nuo 2019-03-30

Punkto naikinimas:

Nr. T-42, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-03-29, i. k. 2019-04992

Punkto pakeitimai:

Nr. T-71, 2016-03-31, paskelbta TAR 2016-04-04, i. k. 2016-07060

 

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                           Gediminas Čepulis

 

PATVIRTINTA

Joniškio rajono savivaldybės tarybos

2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T-203

(2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-228

redakcija)

 

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

VEIKLOS REGLAMENTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) taryba yra atstovaujamoji savivaldybės institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę ir susidedanti įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės taryba (toliau – taryba) turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises, pareigas ir yra atsakinga už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

2. Tarybos kompetenciją, veiklos tvarką ir formas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai ir šis veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas).

3. Taryba teisės aktuose apibrėžtos kompetencijos klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Taryba, vykdydama savivaldybės vykdomosios institucijos ir kitų subjektų, tiesiogiai įgyvendinančių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, priežiūrą, turi teisę reikalauti iš šių institucijų informacijos apie nustatytų funkcijų įgyvendinimą, kviesti į tarybos posėdžius šių institucijų vadovus, svarstant konkrečius klausimus, susijusius su funkcijų vykdymu, nustatyti konkrečius įpareigojimus tobulinti šių funkcijų įgyvendinimą ir kt. Už šių funkcijų įgyvendinimo organizavimą ir tarybos nustatytų įpareigojimų vykdymą atsako meras.

4. Tarybos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnyje, kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

5. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Vietos savivaldos įstatymo sąvokas.

 

II SKYRIUS

TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA

 

Pirmasis tarybos posėdis

 

6. Pirmąjį išrinktos naujos tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip prjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu tarybos rinkimai įvyko  įvedus tiesioginį valdymą ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybtary rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.

7. Pirmajam išrinktos naujos tarybos posėiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.

8. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir viesavivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

9. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos tarybos pirmojo posėio nesušaukia iki 6 punkte nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amž tarybos narys.

10. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai, pirmininkauja Reglamento 7 ar 9 punkte nustatyti asmenys. Po tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių tarybos narys.

11. Pirmajame išrinktos naujos tarybos posėdyje:

11.1. prisiekia tarybos nariai; jeigu meras neišrinktas, renkamas laikinai mero pareigas einantis tarybos narys;

11.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes, dėl tarybos daugumos ir tarybos opozicijos sudarymo;

11.3. atleidžiamas iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai;

11.4. gali būti skiriamas mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėmeras neprisiekė, mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, ir taryba priima sprendimą dėl kito posėio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys, arba vyriausias pagal amžių tarybos narys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir šio Reglamento 220 punkto nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas;

11.5. gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.

12. Patalpas pirmajam išrinktos naujos tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija. Atskiroje patalpoje turi būti pastatyta balsadėžė ir parengta vieta slaptam balsavimui.  Išrinkti tarybos nariai posėdžio metu salėje turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.

13. Posėdį pradeda Reglamento 7 ar 9 punkte nurodyti asmenys. Skelbiama išrinktų naujos tarybos narių registracija. Posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, skelbiama kito posėdžio data. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio.

14. Pirmininkaujant merui arba, jeigu jo nėra, vyriausiam pagal amžių tarybos nariui, tarybos nariai po priesaikos patvirtina posėdžio darbotvarkę.

15. Prieš pradedant nagrinėti posėdžio darbotvarkę, pirmininkas paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių, mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

16. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija (iš ne mažiau kaip trijų narių), į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija, partijų koalicija ir nepriklausomi tarybos nariai gali deleguoti savo atstovą (atstovus). Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką.

17. Posėdžio pirmininkas supažindina tarybos narius su mero pavaduotojo skyrimo procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.

18. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja tarybos antspaudu.

19. Jeigu taryba nusprendžia pirmajame posėdyje skirti mero pavaduotoją ir savivaldybės administracijos direktorių, jų skyrimo procedūrą organizuoja meras.

20. Mero pavaduotojo skyrimo procera vykdoma laikantis šių reikalavimų:

20.1. Kandidatą iš tarybos narių į mero pavaduotojo pareigas tarybos įgaliojimų laikui siūlo meras.

20.2. Posėdžio pirmininkas paklausia, ar kandidatas sutinka balotiruotis.

20.3. Sutikęs balotiruotis kandidatas prisistato tarybai, atsako į tarybos narių klausimus.

20.4. Prisistatymui skiriama iki 15 minučių, klausimams ir atsakymams – iki 15 minučių.

20.5. Po prisistatymo ir klausimų kandidatui suteikiamas 5 minučių baigiamasis žodis.

20.6. Slaptas balsavimas vyksta šia tvarka:

20.6.1. Už slapto balsavimo organizavimą yra atsakinga Reglamento 16 punkte nurodyta tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius, išdalija juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.

20.6.2. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

20.6.3. Kiekvienas tarybos narys biuletenyje pymiuž arba prieš.

20.6.4. Užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija ima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, užpildo balsavimo protokolą.

20.6.5. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat biuleteniai, jei nepymėtas nei vienas variantas arba pymėti abu. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos. Posėdžio pirmininkas supažindina tarybos narius, kokie balsavimo biuleteniai bus laikomi negaliojančiais.

20.6.6. Balsavimo metu siūlomam kandidatui surinkus daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas paskirtu ir posėdžio pirmininkas teikia tarybai tvirtinti mero pavaduotojo skyrimo rezultatus.

21. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą kitame tarybos posėdyje. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po šio posėdžio. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą. Mero pavaduotojas turi būti paskirtas per Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą.

22. Mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius turi būti paskirti, savivaldybės tarybos kolegija sudaryta, jei nusprendžiama ją sudaryti, tarybos komitetai turi būti sudaryti ir šių komitetų pirmininkai paskirti, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos komisijos turi būti sudarytos ir šių komisijų pirmininkai paskirti per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos.  Ši nuostata netaikoma, išskyrus tarybos komitetų ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų sudarymą, jeigu išrinktas meras kitų įstatymų nustatyta tvarka laikinai nušalintas nuo pareigų. Pasibaigus išrinkto mero laikino nušalinimo laikotarpiui ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi būti sušauktas tarybos posėdis, kuriame meras prisiekia (jei jis nebuvo prisiekęs). Nuo šios posėdžio dienos per du mėnesius turi būti paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Jeigu mero pavaduotojo ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jo įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos taryba turi paskirti mero pavaduotoją ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių.

23. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.

24. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda tarybos sprendimo priėmimo dieną, jei piame sprendime nenustatyta vėlesnė data.

25. Jeigu taryba nusprendžia, kad mero pavaduotojas dirbs visuomeniniais pagrindais, jis gali neatsisakyti savo tiesioginio darbo, o sugaištą laiką vykdant tarybos nario pareigas jam mokama Reglamento 238 punkte nustatyta tvarka. Visuomeniniais pagrindais dirbantis mero pavaduotojas, pavaduodamas merą, gauna tokio pat dydžio atlyginimą kaip meras.

26. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero teikimu, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas – savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu, mero teikimu, tarybos sprendimu slaptu balsavimu tarybos įgaliojilaikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimo procera vykdoma laikantis mero pavaduotojo skyrimo procedūros reikalavimų.

27. Jeigu teiktas kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas.

Kitame tarybos posėdyje kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas teikiamas iš naujo ir procedūros kartojamos. Jei antrojo posėdžio metu kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, kitame posėdyje, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, to paties kandidato teikimas nėra galimas.

Kai teikiamas kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų balsavusių (kur biuleteniai nepripažinti negaliojančiais) tarybos narių balsų, taryba priima sprendimą dėl asmens paskyrimo į pareigas.

28. Jeigu išrinktos naujos tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos tarybos įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje.

29. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, taryba netenka įgaliojimų arba tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.

 

Kiti tarybos posėdžiai

 

30. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai (paprastai paskutinį mėnesio ketvirtadienį, tryliktą valandą), šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.

31. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys, privalo sušaukti tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, nurodydami tarybos posėdžio sušaukimo motyvus, sušaukimo datą, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Pareiškimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą.

32. Jeigu per nustatytą laiką meras, jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų išrinktų tarybos narių.

33. Apie šaukiamo tarybos posėdžio datą, laiką, vietą, svarstyti Reglamento 84–99 punktuose nustatyta tvarka parengtus ir įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento 220 ir 221 punktuose nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarnybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys (toliau – posėdžio organizatorius) ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios per savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtą valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį, atsakingą už tarybos posėdžių organizavimą (toliau savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas), praneša rajono gyventojams savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt), tarybos nariams per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ (toliau – dokumentų valdymo sistema), seniūnaičiams (elektroniniu paštu arba telefonu), kai svarstomi klausimai, susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams) (elektroniniu paštu), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

34. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki tarybos posėdžio pradžios, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – iki posėdžio pradžios, apie tai jis raštu, elektroniniu paštu ar SMS žinute praneša posėdžio organizatoriui, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius numato kito posėdžio datą ir apie tai praneša tarybos nariams, paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

35. Negalintis dalyvauti posėdyje tarybos narys gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.

36. Tarybos posėdžiai yra atviri.

37. Tarybos posėdyje dalyvauja savivaldybės administracijos direktorius, o kai jo nėra, –savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Į tarybos posėdį kviečiami savivaldybės kontrolierius, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba įgalioti komisijų nariai), savivaldybės administracijos struktūrinių, struktūrinių teritorinių padalinių vadovai arba atstovai, savivaldybės įmonių, įstaigų vadovai ir kiti su posėdyje svarstomu klausimu tiesiogiai susiasmenys.

38. Apie tarybos posėir jo darbotvarkę kartu su sprendimų projektais ir aiškinamaisiais raštais) informuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio.

39. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti tarybos leidimu bent vieno tarybos nario siūlymu. Kiekvienam asmeniui klausimų pateikimui ir pasisakymams skiriama iki 5 minučių. Šis laikas gali būti pratęstas tarybos pritarimu, bet ne ilgiau kaip 10 minučių.

40. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti nagrinėti uždarame posėdyje.

41. Iki tarybos posėdžio pradžios registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvausiantys asmenys. Jei naudojama elektroninė balsavimo sistema, tarybos nariai joje registruojasi vardinėmis kortelėmis, kurios išdalijamos posėdžio pradžioje (tarybos nariai pasirašo registracijos lape) ir surenkamos jam pasibaigus (pasirašytinai). Kortelės saugomos savivaldybės administracijoje.

42. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma (toliau – kvorumas). Dalyvaujančiu posėdyje laikomas tarybos narys, užsiregistravęs elektroninėmis priemonėmis arba užfiksuotas posėdžio sekretoriaus.

43. Išvykdamas iš posėdžio jam nepasibaigus arba laikinai išeidamas iš posėdž salės, tarybos narys apie tai turi informuoti posėdžio sekretorių. Jei naudojama elektroninė balsavimo sistema, tarybos narys, išeidamas iš posėdžio salės, privalo išsiregistruoti (vardinę kortelę grąžinti posėdžio sekretoriui. Vardinė kortelė gali būti negrąžinama, kai tarybos narys išsiregistruoja dėl priimto nusišalinimo).

44. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra (neatvyksta į posėdį dėl objektyvių priežasč ir Reglamento 221 punkte nustatyta tvarka nėra įformintas mero pareigų perdavimas ar perėmimas), – mero pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Jei meras, mero pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tarybos paskirtas tarybos narys. Kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai, posėdžiui pirmininkauja mero pavaduotojas, o kai posėdyje nedalyvauja ir mero pavaduotojas, – tarybos paskirtas tarybos narys.

45. Posėdžio pirmininkas:

45.1. žodžiu ir plaktuko dūžiu skelbia posėdžio pradž ir pabaigą, teikia posėdžio darbotvarkę;

45.2. tikrina, ar yra kvorumas;

45.3. prižiūri, kad būtų laikomasi Reglamento reikalavimų;

45.4. suteikia žodį pranešėjams, tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems kviestiesiems asmenims ir, tarybos pritarimu, kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymui;

45.5. kontroliuoja pasisakytrukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją; nutraukia kalbėtoją, jeigu jis kalba ne į veikiantį įjungtą mikrofoną;

45.6. tarybos pritarimu gali pratęsti pasisakymo laiką;

45.7. įspėja kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

45.8. formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis Reglamento 61–63 ir 69–71 punktuose nustatyta balsavimo tvarka, skelbia balsavimo pradž ir atviro balsavimo rezultatus;

45.9. siūlo tarybos nariams spsti dėl kviestųjų ar kitų asmenų pašalinimo iš posėdžių salės, jeigu jie trukdo posėdžiui;

45.10. drausmina tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, gali teikti siūlymus dėl įspėjimo tarybos nariui įrašymo į tarybos posėdžio protokolą ar tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje;

45.11. posėdžio pradžioje primena tarybos nariams apie pareigą Reglamento 53 punkte nustatyta tvarka nusišalinti svarstant klausimą ir priimant sprendimą, kuris sukelia viešųjų ir privačinteresų konfliktą.

46. Tarybos posėdis negali tęstis ilgiau kaip iki 17.00 valandos. Pertrauka paprastai daroma po 1,5 val. Neišsprendusi visų klausimų tarybos posėdyje per vieną dieną, taryba priima sprendimą dėl posėdžio pratęsimo. Posėdis gali vykti tą pačią arba kitą darbo dieną.

47. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurReglamento 84–99 punktuose nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje numatytu atveju.

48. Darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkais, pareiškimu.

49. Posėdžio darbotvar tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia taryba posėdžio pradžioje.

50. Jeigu gaunami keli alternatyvūs to paties klausimo sprendimo projektai, tarybos posėdžio metu tarybos pritarimu jie nagrinėjami arba jų svarstymas atidedamas kitam posėdžiui.

51. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas ir, jeigu reikia, vienas papildomas pranešimas. Pagrindiniam pranešimui skiriama iki 20 minučių, papildomam – iki 10 minučių, jeigu taryba nenustato kitaip. Visi pranešimai tarybos posėdyje skaitomi iš tribūnos.

52. Patvirtintos darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato pranešėjas, kurį numato komitetų pirmininkai komitetų posėdžių metu svarstant sprendimų projektus arba meras.

53. Posėdžio pirmininkui paskelbus darbotvarkės klausimą, tarybos narys, kuriam klausimas sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą. Jeigu taryba nusišalinimą priima, tarybos narys privalo išsiregistruoti iš elektroninės balsavimo sistemos ir palikti posėdžių salę. Į posėdžių salę tarybos narys grįžta pakviestas savivaldybės administracijos atsakingo darbuotojo po sprendimo priėmimo procedūros.

Tarybos nario nusišalinimo priėmimas įforminamas protokoliniu sprendimu, kurį taryba priima visų pritarimu (be balsavimo), jei į posėdžio pirmininko klausimą „Ar yra prieštaraujančių“ niekas neatsako ir posėdžio pirmininkas paskelbia „Priimta“.

Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto tarybos nario nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.joniskis.lt ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

54. Pristačius klausimą pranešėjai atsako į tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui du klausimus. Jei svarstant klausimą sprendimas yra išskaidomas į dalis, tarybos narys dėl kiekvienos sprendimo dalies gali pateikti pranešėjui du klausimus. Tarybos narys gali pateikti daugiau klausimų, jei posėdžio pirmininkas leidžia ir tam pritaria dauguma posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.

Klausti galima tik po vie klausimą. Dar kartą klausti galima tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės.

Klausimui skiriama ne daugiau kaip 1 minutė, atsakymui – ne daugiau kaip 3 minutės. Pranešėjas gali paprašyti posėdžio pirmininko leisti į klausimą atsakyti kitam posėdyje dalyvaujančiam asmeniui. Sprendimą dėl tokio prašymo priima posėdžio pirmininkas.

55. Posėdžio pirmininkas arba, jo siūlymu, komitetų pirmininkai praneša komitetų išvadas ir siūlymus svarstomu klausimu.

56. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti visi tarybos nariai. Pasisakymo trukmė – iki 5 minučių, kalbant komiteto (frakcijos) vardu, – iki 10 minučių. Diskusijos baigiamos, kai nebėra norinčių pasisakyti ar kai yra tarybos nario siūlymas ir diskusijas baigti nusprendžia taryba. Tarybos nariai, kurie buvo pareiškę no kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl tarybos sprendimo baigti diskusijas, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami tarybos sudarytai redakcinei komisijai.

57. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos tarnautojas. Kai yra pagrindas, jie gali pranešti tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka įstatyar Vyriausybės sprendimų.

58. Naudojant elektroninę balsavimo sistemą, norintys paklausti ar pasisakyti tarybos nariai, norintis pasisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas registruojasi į eilę balsavimo pultuose paspausdami mygtuką Kalbėti“. Mikrofonas įjungiamas posėdžio pirmininkui suteikus žodį.

59. Tarybos sprendimo projekto pataisas tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu arba žodžiu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti.

60. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 minučių.

61. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo, balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.

Kai sprendimas susijęs su daugumos tarybos narių privačiais interesais, sprendimas, jeigu įmanoma, turi būti išskaidomas į dalis, dėl kiekvienos dalies balsuojama atskirai, o tarybos narys privalo nusišalinti nuo tos sprendimo dalies, kuria yra suinteresuotas.

Kai tokio sprendimo neįmanoma išskaidyti į dalis ir daugumai tarybos narių nusišalinus sprendimą priimti būtų neįmanoma, taryba gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti tarybos narius dalyvauti svarstant klausimą ir priimti sprendimą.

62. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Tarybos nariai replikos teise gali pasinaudoti prieš paskelbiant balsavimą ir po balsavimo.

63. Jeigu tarybos narys dėl teikiamo norminio pobūdžio sprendimo projekto turi pasiūlymų, kurie nebuvo svarstyti arba kuriems nebuvo pritarta komitete, jis juos išdėsto raštu ir, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios, gali pateikti savivaldybės administracijai. Savivaldybės administracija gautą ir užregistruotą tarybos nario siūlymą paskelbia prie sprendimo projekto rengimo medžiagos. Norminio pobūdžio sprendimo projekto priėmimo metu galimos tik redakcinio pobūdžio pataisos, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik pažymimos posėdžio protokole.

Jeigu dėl svarstomo sprendimo projekto yra gauta pasiūlymų, pirmiausia balsuojama dėl pasiūlytų sprendimo projekto pataisų ir papildy pagal posėdžio pirmininko nustatyeilę. Už kiekvie pataisą paprastai balsuojama atskirai.

Jei sprendimo projektas buvo rengiamas pagal asmens prašymą, balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs pateiktam projekto klausimui tarybos sprendimo projektai, parengti pagal komitetų siūlymus. Pirmuoju atveju balsuojama „Už“, „Prieš“ arba „Susilaikau“. Antruoju atveju balsuojama tik už vieną pasirinktą sprendimo projektą. Tarybos sprendimo projektas, už kurį balsavo daugiausia tarybos narių, teikiamas pakartotiniam balsavimui, balsuojama „Už“, „Prieš“ arba „Susilaikau.

64. Sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam sprendimo projektui, atmesti sprendimo projektą, patikslinti ir pritarti patikslintam sprendimo projektui, atidėti sprendimo projekto svarstymą.

65. Atidėtam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, mero teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.

66. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju klausimas. Slaptas balsavimas galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Šiuo atveju procera vykdoma laikantis mero pavaduotojo skyrimo procedūros reikalavimų. Balsuoja tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.

67. Atvirai balsuojama naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą, išimtiniais atvejais (sugedus elektroninei sistemai, dingus elektrai ir kt.) – rankos pakėlimu. Tuo atveju, kai balsuojant naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema, balsavusių tarybos narių vardai, pavardės ir balsavimo rezultatai rodomi ekrane. Balsavimo trukmė naudojant atviro balsavimo elektroninę siste – iki 40 sekundžių. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Kai balsuojama elektronine sistema, tarybos nario motyvuotu prašymu, posėdžio pirmininko žodiniu teikimu, tarybai pritarus gali būti perbalsuojama, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas.

68. Balsuojant rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius.

69. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba keli alternatyvūs teiginiai. Dėl pateikto vieno teiginio balsuojama už, prieš arba susilaikoma.

Jeigu pateikti keli teiginiai, tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį.

70. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, teikiamas kaip sprendimo projekto pataisa. Jei nė vienas iš kelių pateiktų teiginių nesurinko daugumos balsų, papildomai teikiami balsuoti du teiginiai, surinkę daugiausia balsų. Jei nė vienas teiginys nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba atidėti sprendimo projekto svarstymą.

71. Dėl sprendimo atidėti klausimo svarstybalsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlyteikėjai.

Dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, sprendimo punktų ar teiginių sprendimai gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), jei į posėdžio pirmininko klausimą Ar yra prieštaraujanč? niekas neatsako ir posėdžio pirmininkas paskelbia „Priimta“.

72. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančtarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

Tarybos narys gali atsisakyti dalyvauti balsavime apie tai pranešęs tarybai. Tarybos narys, atsisakęs dalyvauti balsavime, tarybos posėdyje dalyvauja (neišsiregistruoja).

Balsavimo rezultatai skaičiuojami nuo posėdyje (svarstant klausimą) dalyvaujančtarybos narių skaičiaus. Balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų už  gauta tiek pat, kiek prieš ir „susilaikiusiųjų“  kartu sudėjus.

Balsuojant atvirai rankos pakėlimu kiekvienas tarybos narys privalo užpildyti vardinį balsavimo lapą. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši.

Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

73. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.

74. Prieš paskelbiant posėdžio pabaigą, suteikiama galimybė tarybos nariams savo, frakcijos ar grupės vardu perskaityti pareiškimus.

75. Tarybos posėdžius aptarnauja savivaldybės administracija.

76. Visi pasisakantieji tarybos posėdžio metu privalo kalbėti į įjungtą mikrofoną. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją, ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.joniskis.lt. Savivaldybės tarybos posėdžiai transliuojami tarybos nustatyta tvarka. Už tarybos posėdž transliavimo organizavimą atsakinga savivaldybės administracija.

77. Kuriems nors klausimams preliminariai aptarti taryba gali surengti visų tarybos narių pasitarimą. Jam šis Reglamentas negalioja. Pasitarimo metu taryba jokių sprendimų nepriima.

78. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino tarybos posėdžiai negali vykti  tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

 

Savivaldybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas

 

79. Joniškio rajono savivaldybės biudžetas (toliau – biudžetas) sudaromas vieniems metams.

Biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai. Biudžeto projektą rengia savivaldybės administracija, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymu, kitais teisės aktais ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis ir atsižvelgdama į savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus biudžeto projekto rengimo terminus.

80. Biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas tokia tvarka:

80.1. parengtas biudžeto projektas teikiamas svarstyti komitetams, frakcijoms ir skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje gyventojams viešai svarstyti. Biudžeto projektas, pateiktas gyventojams viešai svarstyti, turi būti aiškus. Savivaldybės gyventojai ar juridiniai asmenys 5 darbo dienas nuo biudžeto projekto viešo paskelbimo dienos gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@joniskis.lt;

80.2. komitetai turi išnagrinėti biudžeto projektą pagal savo kompetenciją ir sprendimus priimti per dvi savaites nuo biudžeto projekto gavimo dienos. Į komitetų posėdžius kviečiami savivaldybės administracijos padalinių, biudžetinių, viešųjų įstaigų vadovai;

80.3. per Reglamento 80.1 punkte nurodytą laiką gautus gyventojų ar juridinių asmenų atsiliepimus apibendrina savivaldybės administracija ir pateikia merui.

Pasiūlymai didinti biudžeto projekte numatytus asignavimus arba numatyti naujus asignavimus paprastai svarstomi tik tada, kai pasiūlymo iniciatoriai nurodo šiems asignavimams finansuoti reikalingą biudžeto šaltinį;

80.4. biudžeto projektas tarybos posėdyje svarstomas vadovaujantis Reglamento 51–60 punktuose nustatyta tarybos sprendimų svarstymo tvarka. Savivaldybės biudžeto projektą tarybos posėdyje pristato savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Pasibaigus tarybos narių diskusijoms ir pranešėjui tarus baigiamąjį žodį, posėdžio pirmininkas turi apibendrinti tarybos komitetų, frakcijų ir tarybos narių pateiktus pasiūlymus (jei jų yra) ir teikti klausimą balsuoti. Esant siūlymui atidėti sprendimo dėl biudžeto tvirtinimo priėmimą, posėdžio pirmininkas turi teikti balsuoti dėl to pirmiausiai. Nepriėmus sprendimo atidėti klausimo svarstymą arba nesant tokio pasiūlymo, posėdžio pirmininkas teikia tarybai balsuoti dėl biudžeto projekto patvirtinimo. Sprendimas dėl biudžeto patvirtinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jei sprendimas nepriimamas ir taryba nusprendžia taisyti biudžeto projektą, jis svarstomas ir tvirtinamas kitame tarybos posėdyje ne vėliau kaip po 7 dienų. Per šį laikotarpį biudžeto projektą privaloma apsvarstyti Ekonomikos ir finansų komitete ir patikslintas biudžeto projektas teikiamas tarybai.

81. Kartu su parengtu biudžeto projektu komitetams pateikiami visi netenkinti asmenų prašymai dėl biudžeto lėšų skyrimo.

82. Taryba biudžetiniais metais gali tikslinti biudžetą.

83. Pasibaigus biudžetiniams metams, taryba gali nuspręsti atlikti nepriklausomą finansinį ir (ar) veiklos auditą. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

 

Tarybos posėdžiui teikiamų svarstyti klausimų rengimas

 

84. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, meras ir savivaldybės administracijos direktorius (toliau – sprendimų projektų rengėjai).

85. Komitetai, komisijos, tarybos narių frakcijos ir grupės, tarybos nariai gali kreiptis į merą dėl klausimų rengimo. Meras siūlomiems svarstyti tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti darbo grupę, į kurią įrašomi klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti savivaldybės administraciją parengti tarybos sprendimo projektą.

86. Inicijuoti klausimus, svarstytinus tarybos posėdyje, gali visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo rengimo turi kreiptis į me, tarybos komite ar tarybos narį.

87. Išplėstinės seniūnaičių sueigos, seniūnaičių sueigos priimti rekomendaciniai sprendimai, kurių vertinimas yra tarybos kompetencija, vertinami rengiant tarybos sprendimo projektą ir teikiant jį svarstyti tarybai Reglamento nustatyta tvarka. Tarybos sprendimas dėl seniūnaičių sueigos sprendimo priimamas artimiausiame tarybos posėdyje. Taryba privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus ir jų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.

88. Taryba Reglamento 51–61 punktuose nustatyta tvarka svarsto ir priima sprendimus, taip pat rezoliucijas, pareiškimus, kreipimus is ir kitus dokumentus.

89. Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos, tarybos narių grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

90. Rengiami sprendimų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės).

91. Rengiant sprendimų projektus ir kitus dokumentus asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Jeigu dokumentuose yra viešai neskelbtinų asmens duomenų, parengiamas jų nuasmenintas variantas, kuris pateikiamas Tarybos nariams ir skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Asmens duomenų tvarkymo Joniškio rajono savivaldybės tarybos veikloje rekomendacijas tvirtina meras.

92. Sprendimų projektai turi būti pasirašyti projekto rengėjo ir suderinti su savivaldybės administracijos padalinio vadovu pagal kompetenciją, specialistu, atsakingu už teisės aktų teisėtumą, specialistu, atsakingu už kalbos taisyklingumą ir savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju. Spendimų projektai taip pat turi būti  suderinti su kitomis suinteresuotomis institucijomis, kurių valdymo sritis ar kompetencija susijusi su sprendžiamu klausimu.

93. Sprendimų projektų rengėjai sprendimų projektus turi derinti savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

94. Sprendimų projektuose nurodomos priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir vykdymo terminai, lėšos, reikalingos sprendimui įgyvendinti.

95. Sprendimo projektas per dokumentų valdymo sistemą teikiamas su aiškinamuoju raštu, sprendimo projekto antikorupcinio vertinimo pažymos kopija (kai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliekamas antikorupcinis vertinimas).

96. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, aiškinamajame rašte išdėstoma:

96.1. kokia problema sprendžiama, kokios priežastys lėmė sprendimo projekto rengimą, kodėl būtinas savivaldybės tarybos sprendimas;

96.2. tikslas ir uždaviniai, kur siekiama įgyvendinus sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai);

96.3. ryšys su savivaldybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais;

96.4. galimos problemos sprendimo alternatyvos ir įgyvendinimo teigiamos ir neigiamos pasekmės;

96.5. priimtiniausias problemos sprendimo būdas ir kodėl jis pasirinktas;

96.6. suinteresuotos socialinės grupės ir / ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi;

96.7. kokias teisines, administracines ar kitas priemones ir kada planuojama vykdyti;

96.8. ar reikia skelbti informacinį pranešimą spaudoje;

96.9. numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, jei sprendimu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;

96.10. siūlomas sprendimo projekto pranešėjas komitetų posėdžiuose;

96.11. kita svarbi informacija.

97. Jeigu teikiamo sprendimo projekto įgyvendinimas susijęs su piniginėmis lėšomis, pateikiami reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi galimi finansavimo šaltiniai. Jeigu teikiamo sprendimo projekto įgyvendinimas susijęs su biudžeto pajamų sumažėjimu (daugiau kaip 5000 eurų), sprendimo projekto rengėjas taip pat turi pateikti siūlymą dėl biudžeto pakeitimo (kad būtų subalansuotas biudžetas).

98. Jeigu teikiamu sprendimo projektu keičiamas sprendimo ar juo tvirtinamų teisės aktų punktas, pastraipa, aiškinamajame rašte pateikiamas keitimų lyginamasis variantas, pažymint (paryškinant, išbraukiant) tekste daromus keitimus. Teisės akto projekto lyginamasis variantas nerengiamas, kai teisės aktas dėstomas nauja redakcija ir kai visas teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios.

99. Sprendimų projektai registruojami sprendimų projektų registre. Jeigu gaunami keli alternatyvūs sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

100. Jeigu teikiami registruoti dokumentai neatitinka šiame Reglamento skyriuje nustatytų reikalavimų, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas turi teisę grąžinti rengėjui taisyti trūkumus.

101. Parengti savivaldybės tarybos teisės aktų projektai su visa teisės aktų projektų lydimąja medžiaga skelbiami savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos.

102. Sprendimo projektus su mero ar mero pavaduotojo rezoliucija ir prie projektų pridėtus dokumentus savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas per dokumentų valdymo sistemą  pateikia kiekvienam tarybos nariui ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki komiteto posėdžio dienos. Tarybos nariai susipažįsta su įregistruotais sprendimo projektais prisijungę prie dokumentų valdymo sistemos.

103. Svarstytinų tarybos posėdyje klausimų sprendimų projektus iš anksto turi apsvarstyti komitetai, pagal suteiktus įgaliojimus.

104. Jei sprendimo projektas buvo rengiamas pagal asmens prašymą, po svarstymo komitetuose sprendimo projekto rengėjas, atsižvelgdamas į komitetų argumentuotai pateiktas pastabas, pasiūlymus, komiteto siūlymu parengia alternatyvų pateiktam projekto klausimui tarybos sprendimo projektą, suderina Reglamento 92–93 punktuose nustatyta tvarka ir pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtam darbuotojui registruoti.

105. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas pateikia merui komiteišvadas dėl sprendimų projektų likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki tarybos posėdžio dienos.

Meras sudaro tarybos posėdžio darbotvar ir pasirašo potvarkį dėl tarybos posėdžio sušaukimo ir teikiamų tarybai svarstyti klausimų. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvar sprendžia taryba Reglamento 48 ir 49 punkte nustatyta tvarka. Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

106. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti sudaroma ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje trumpesniu, negu šio Reglamento 105 punkte nustatytu terminu, o apie tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu šio Reglamento 33 punkte nustatytu terminu, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios.

107. Jeigu meras į posėdžio darbotvarkę neįrašo pateikto projekto, apie tai privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus. Projekto teikėjai iki svarstymo  tarybos posėdyje pradžios turi teisę projektą atsiimti. Apie šį sprendimą, nurodant  priežastį, jie praneša merui raštu.

108. Sprendimų projektai visuomenei svarstyti skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, taip pat gali būti skelbiami vietinėje spaudoje. Skelbiant projektą turi būti nurodomi jo rengėjai ir iniciatoriai, kiek laiko ir kokia tvarka gyventojai gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl projekto.

109. Tarybos posėdžio medžiaga per dokumentų valdymo sistemą teikiama savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, tarybos nariams, elektroniniu paštu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių ir Telšių apskrityje, žiniasklaidos atstovams.

110. Tarybos narių parengtus (ar iš kitur gautus) ir siūlomus platinti dokumentus, skirtus visiems tarybos nariams, komitetams, frakcijoms, išdalija savivaldybės mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje.

 

Tarybos posėdyje priimdokumentų įforminimas, skelbimas

 

111. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas darbuotojas. Sprendimą, nuo kurio svarstymo ir priėmimo nusišalino posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys, pasirašo šio sprendimo priėmimo metu posėdžiui pirmininkavęs asmuo.

112. Posėdžio protokolas ir tarybos sprendimai įforminami pagal Dokumentų rengimo taisykles.

113. Posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio data (laikas), vieta, protokolo numeris, posėdžio pirmininko, sekretoriaus ar protokolą rašiusio asmens vardai, pavardės, pareigos, visų tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje skaičius, nedalyvavusių tarybos narių vardai, pavardės ir nedalyvavimo priežastys (jeigu nedalyvavusių tarybos narių yra daugiau kaip penki, surašomas atskiras sąrašas), posėdžio darbotvarkė, svarstyti klausimai, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo, jeigu jis nurodytas darbotvarkėje, vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių tarybos narių vardai, pavardės, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų turinys, tarybos narių nusišalinimas (kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir gžo į posėdž salę) priimti sprendimai ir balsavimų rezultatai.

114. Prie posėdžio protokolo pridedama: posėdyje dalyvavusių tarybos narių, kviestųjų asmenų ir svių sąrašai, pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu pateikti siūlymai ir pastabos, vardinių, slaptų balsavimų rezultatai, tarybos narių pareiškimai, Vyriausybės atstovo reikalavimų, teikimų kopijos ar nuorašai.

115. Posėdžio protokolas įforminamas, kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po tarybos posėdžio.

116. Protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po tarybos posėdžio.

117. Posėdžių protokolai saugomi byloje pagal savivaldybės administracijos dokumentacijos planą.

118. Tarybos posėdžio garso ir vaizdo įrašas saugomas 10 metų. Tarybos posėdžių balsavimo rezultatai, garso ir vaizdo įrašai kadencijos laikotarpiu saugomi savivaldybės serveryje ir publikuojami interneto svetainėje www.joniskis.lt. Už įrašų saugojiatsakinga savivaldybės administracija.

119. Priimti tarybos sprendimai dokumentų valdymo sistemos priemonėmis perduodami posėdžio pirmininkui pasirašyti.

120. Tarybos sprendimus posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo.

121. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu piuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

122. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarky atsako Reglamento 111 punkte nurodytas darbuotojas.

123. Įforminant priimtą sprendimą galimi korektūros klaidų taisymai, nekeičiantys sprendimo esmės.

124. Jei yra ginčytinų klausimų dėl įvykusio tarybos posėdžio protokolo, to posėdžio pirmininkas teikia paaiškinimą tarybai artimiausiame tarybos posėdyje, kuri  priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.

125. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui rengiamas jo rašytiniu prašymu.

126. Tarybos sprendimus registruoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 nustatyta tvarka. Jei pasirašyto ir užregistruoto tarybos sprendimo nuorašą reikia išsiųsti vykdytojams, pareiškėjams ar kitiems asmenims,  jį išsiunčia dokumento rengėjas.

127. Informacija juridiniams ir fiziniams asmenims apie tarybos priimtus sprendimus ir jų turinį teikiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

128. Tarybos priimti norminiai teisės aktai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Savivaldybės administracija privalo garantuoti, kad pasirašyti tarybos norminiai teisės aktai būtų perduoti Teisės aktų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų pasirašymo. Tarybos priimti teisės aktai arba oficialus informacinis pranešimas apie teisės akto priėmimą gali būti skelbiami vietinėje spaudoje.

129. Visi tarybos priimti teisės aktai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt) teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo ir užregistravimo.

 

 

Sprendimų įgyvendinimas ir kontrolė

 

130. Už tarybos sprendimų ir juose esančių pavedimų vykdymo kontrolės organizavimą ir praktišką įgyvendiniatsako savivaldybės administracijos direktorius.

131. Sprendimai su mero rezoliucija pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už sprendimo vykdymą atsakin savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją ir nustato  užduoties įvykdymo terminą.

132. Sprendimo vykdymo terminus kontroliuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas.

133. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos padalinio vadovas (valstybės tarnautojas) yra tiesiogiai atsakingas už nurodyto tarybos sprendimo vykdymą.

134. Savivaldybės administracijos padalinio vadovas už sprendimo įvykdyatsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui.

135. Informacija apie sprendimo įvykdymą įrašoma dokumentų valdymo sistemoje.

136. Sprendimo vykdymo kontrolė baigiama, kai atlikti visi reikalingi darbai. Dėl sprendimo vykdymo kontrolės baigimo sprendžia meras.

137. Apie tarybos sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito tarybai ir merui teikdamas ataskaitą.

 

III SKYRIUS

TARYBOS KOMITETAI

 

138. Komitetų sudarymas:

138.1. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms, pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatyir vykdomi tarybos, mero sprendimai.

138.2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių tarybos sprendimu, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Meras negali būti komitetų nariu. Komiteir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Tarybos narys gali būti tik vieno komiteto narys (išskyrus Kontrolės komite).

138.3. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip trys tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.

138.3 papunkčio redakcija taikoma sudarant Kontrolės komitetą po 2021-01-01:

138.3. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip trys tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tarybos narių frakcijų ar tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo.

138.4. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria taryba.  Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Jų kandidatūros pristatomos ir derinamos  Reglamento 210 punkte nustatyta tvarka.

Kontrolės komiteto pirmininką ir Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas ir Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomi paskirtais, jeigu už jų kandidatūras balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. 

Kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas turi būti paskirti per Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą.

138.4 papunkčio redakcija taikoma sudarant Kontrolės komitetą po 2021-01-01:

138.4. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria taryba. Jeigu tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko arba deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 15straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria taryba iš komiteto narių mero siūlymu.

139. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komitetų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Vietos sacvivaldos įstatyme, tarybos nariai, tarybos narys, pretenduojantis tapti tarybos sudaromo komiteto pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt) tol, kol tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

140. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.

140 punkto redakcija taikoma sudarant Kontrolės komitetą po 2021-01-01:

140. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame tarybos posėdyje tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito tarybos nario ar deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 15straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima taryba. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu.

141. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas išsiunčia vykdytojams. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi per 2 savaites apsvarstyti ir atsakypateikti savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtam darbuotojui, kuris, užregistravęs atsakymą, elektroniniu paštu turi pateikti jį komitetų nariams.

142. Sudaromi šie tarybos komitetai:

142.1. Ekonomikos, investicijų ir strateginio planavimo;

142.2. Švietimo, kultūros ir sporto;

142.3. Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų;

142.4. Aplinkos ir kaimo reikalų;

142.5. Kontrolės.

143. Komitetų bendroji kompetencija:

143.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetenciją;

143.2. svarstyti tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikti pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

143.3. siūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę;

143.4. svarstyti kandidatūras, siūlomas į tarybos sudaromų institucijų vadovų pareigas;

143.5. svarstyti biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo ataskaitą;

143.6. dalyvauti organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus;

143.7. susipažinti su visais raštais, prašymais, pareiškimais ir skundais, adresuotais tarybai;

143.8. nagrinėti asmenų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus, skundus pagal kompetenciją ir, jei reikia, su rekomendacijomis juos perduoti merui, savivaldybės administracijos direktoriui arba tarybai.

144. Komitetas turi teisę pagal kompetenciją išklausyti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančvalstybinių įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta iš anksto.

Komiteto prašymu pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir paaiškinti svarstomus klausimus.

145. Komitetai turi teisę pagal kompetenciją reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti.

146. Komite posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys.

147. Komitetai turi teisę pagal kompetenciją tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.

148. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę pateikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.

149. Komitetų atstovai gali tarybos posėdžiuose skaityti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.

Savo pateiktiems tarybai klausimams arba perduotiems komitetui preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams pristatyti komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus.

Komitetai bendrai parengtais klausimais gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

150. Komitetai turi teisę pateikti tarybai siūlymus, kad tarybos sprendimų projektai ir kiti savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.

151. Komitetai turi teisę kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus ir kitus asmenis.

152. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto svarstomais klausimais, turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti siūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų tikrinimo.

Komiteto narys, kurio siūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti tarybai.

153. Komiteto pirmininkas:

153.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro ir tvirtina jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;

153.2. skiria komiteto nariams užduotis, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;

153.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

153.4. vadovauja komiteto posėdžiams;

153.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą;

153.6. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacivykdymą;

153.7. turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.

154. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas vykdo pavaduotojas.

155. Komite veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija.

156. Likus paprastai ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iki numatomo tarybos posėdžio, savivaldybės mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas su komiteto pirmininku derina komiteto posėdžio datą ir laiką, ne  vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios kviečia komiteto narius ir suinteresuotus asmenis dalyvauti komiteto posėdyje. Posėdį taip pat gali sušaukti komiteto pirmininkas ar bent du komiteto nariai, komiteto pirmininkui raštu pateikę svarstyti klausimą. Apie numatomą komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas su seniūnaitijos interesais susijęs klausimas, prieš savaitę pranešama suinteresuotos seniūnaitijos seniūnaičiui.

157. Apie komitetų posėdž datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt). Komiteto posėdis negali tęstis ilgiau kaip iki 17.00 valandos. Pertrauka paprastai daroma po 1,5 val. Neišsprendus visų klausimų komiteto posėdyje iki 17.00 val., komitetas priima sprendimą dėl posėdžio pratęsimo. Posėdis gali vykti tą pačią arba kitą darbo dieną.

158. Komite posėdžiai paprastai šaukiami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo tarybos posėdžio.

159. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių. Jei komiteto narys negali atvykti į posėdį, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki komiteto posėdžio pradžios, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – iki posėdžio pradžios, apie tai jis raštu, elektroniniu paštu ar SMS žinute praneša komiteto pirmininkui ir / ar posėdžio organizatoriui, nurodydamas priežastį, kuri fiksuojama posėdžio protokole. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius paprastai numato kito posėdžio datą ir apie tai praneša komiteto nariams, paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

160. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti nagrinėti uždarame posėdyje.

161. Komitetų posėdžiai protokoluojami. Komitetų posėdž metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdž garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose.

162. Komitetų posėdž darbotvarkės ne liau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje www.joniskis.lt.

163. Komite sprendimai, siūlymai ir išvados įforminami komiteto posėdžio protokole, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių. Komiteto narys, atsisakęs dalyvauti balsavime, komiteto posėdyje dalyvauja. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas. Jeigu komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

164. Komiteto sprendimus, siūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas (jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas ar kitas komiteto narys, pirmininkavęs posėdžiui) ir savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už tarybos komitetų protokolų rašymą.

165. Keli komitetai savo iniciatyva pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui pirmininkauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių komiteto (kiekvieno atskirai) narių. Komitetų posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas, atsakingas komitetų protokolų rašymą.

Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.

166. Jei komitetų bendrame posėdyje komitetas neturi kvorumo, tai šis komitetas nedalyvauja balsavimuose.

167. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

168. Komitetų veiklos kryptys:

168.1. Ekonomikos, investicijų ir strateginio planavimo komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas ir siūlymus dėl:

–        pateikto tarybai tvirtinti biudžeto projekto ir visų komitetų išvadų tuo klausimu;

–        biudžeto vykdymo ataskaitos;

–        biudžeto tikslinimo;

–        nebiudžetinių fondų ir kitų lėšų sudarymo ir naudojimo tvarkos, jų panaudojimo ataskaitų;

–        papildomų ir planą viršijančių biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo ir tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

–        kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamų atlygintinų paslaugų ir keleivių vežimo vietiniais maršrutais, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų, vietinių rinkliavų ir kitų įmokų  ir mokesčių tarifų nustatymo;

–        biudžeto asignavimų biudžetinėms įstaigoms skirstymo;

–        valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

–        savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;

–        biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių, šeimynų, savivaldybės viešųjų įstaigų, akcinių bendroviųsteigimo, dalyvavimo jas steigiant, dėl šių įstaigų, įmonių ir šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant;

–        bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

–        uždarųjų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų finansinių atskaitomybių;

–        mokesčių arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrenginiais, objektais ir gamtos ištekliais dydžių nustatymo;

–        kompensacijų už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį ir gamtines dujas tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo;

–        koncesijų suteikimo tikslingumo, koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos sutarties sąlygų, konkurso etapų, galutinio koncesijos sutarties projekto;

–        partnerystės su privačiais subjektais tikslingumo, viešųjų pirkimų sąlygų, būdo ir pagrindinių sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygų, galutinio partnerystės su privačiais subjektais sutarties projekto;

–        mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo biudžeto sąskaita;

–        subsidijų ir kompensacijų skyrimo visų rūšių įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas;

–        ekonominės plėtros programų tvirtinimo;

–        savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo;

–        regionų plėtros planų įgyvendinimo;

–        informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimo;

–        sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymo ir šios veiklos skatinimo;

–        naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės valdomų įmonių imamas paskolas;

–        savivaldybės teritorijos raidos analizių, bendrųjų ilgalaikių investicinių ir kitų programų projektų rengimo;

–        tarybos sprendimų, turinčių įtaką biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

–        savivaldybės administracijos struktūros, funkcijų ir darbo užmokesčio fondo;

–        revizijų, nepriklausomo audito ir tikrinimų savivaldybės administracijoje, savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

168.2. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl:

–        pagalbos reformuojamai mokyklai įgyvendinti jos tikslus ir uždavinius;

–        priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimo, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimo, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymo;

–        švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimo ir koordinavimo;

–        bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimo;

–        maitinimo paslaugų organizavimo teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;

–        ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimo, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo;

–        dalyvavimo vykdant vaiko teisių apsaugą, prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo ir užtikrinimo, švietimo įstaigų koordinavimo;

–        gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų veiklos priežiūros klausimai, savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklos priežiūros klausimai);

–        savivaldybės ilgalaikių kultūrinių, demografinių ir kitų programų projektų rengimo;

–        etninės kultūros ir paveldo globos;

–        Jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo;

–        savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų tvirtinimo;

–        savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo už nuopelnus;

–        kraštotyros darbo organizavimo;

–        Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus veiklos metodų;

–        pagalbos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui planuojant ir organizuojant renginius;

–        kūno kultūros ir sporto plėtojimo, gyventojų poilsio organizavimo, sveikos gyvensenos propagavimo;

–        sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausas;

–        savivaldybės ryšių su užsienio institucijomis plėtojimo;

168.3. Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas, pasiūlymus dėl:

–        gyventojų sveikatos priežiūros, sergamumo prevencijos, ligonių, neįgaliųjų ir senelių slaugos organizavimo, sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;

–        socialinių paslaugų planavimo, bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis;

–        sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimo;

–        sveikatinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo, paramos savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai;

–        socialiai remtinų asmenų rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo, labdaros renginių organizavimo;

–        viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinių atskaitomybių;

–        bendrųjų ilgalaikių socialinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo;

–        gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimo;

–        darbo rinkos politikos priemonių ir gyventojų užimtumo programų rengimo ir įgyvendinimo;

–        valstybės socialinių programų tikslinių lėšų paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

–        socialinio būsto fondo formavimo;

–        savivaldybės socialinės plėtros programos tvirtinimo;

–        sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymo.

168.4. Aplinkos ir kaimo reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

–        seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, teritorijų seniūnijoms priskyrimo, jų ribų nustatymo ir keitimo;

–        gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas;

–        savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimo;

–        savivaldybės saugomų teritorijų steigimo, vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimo savivaldybės saugomais, aplinkos apsaugos būklės gerinimo;

–        medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo;

–        savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų suteikimo gatvėms, aikštėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems objektams;

–        želdinių apsaugos, miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitų taisyklių, už kurių pažeidimą įstatymais nustatyta administracinė atsakomybė;

–        kaimo plėtros programos tvirtinimo;

–        kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos;

–        savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo ir keitimo, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo;

–        aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos;

–        komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo;

–        socialinės ir gamybos infrastruktūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo;

–        savivaldybės aplinkos apsaugos politikos;

–        kelių fondo, melioracijai skirtų lėšų naudojimo;

–        vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo;

–        finansinių lengvatų suteikimo ūkininkams, žemės ūkio įmonėms;

–        bendradarbiavimo užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones;

–        prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymo;

– ritualinių paslaugų teikimo ir kapinių priežiūros užtikrinimo;

– valstybinių parkų valdymo.

168.5. Kontrolės komitetas:

– siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

– teikia tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;

svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto pildymo ar pakeitimo, Reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 d. gžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančmetų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išva dėl jų teikia tarybai;

svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;– siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo ir savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytrūkumų ar teisės aktų pažeidi pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba tarybą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų vykdymo;

– dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito tarybai. Savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios. Taryba priima sprendimą dėl ataskaitos patvirtinimo;

– nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.

 

IV SKYRIUS

TARYBOS KOMISIJOS, FRAKCIJOS

 

169. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Komisijų sudarymo tvarka nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje.

170. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos nariai, tarybos narys, pretenduojantis tapti tarybos sudaromos komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt) tol, kol tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

171. Etikos komisijos funkcijos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje.

172. Antikorupcijos komisijos funkcijos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje.

173. Įstatymų nustatytais atvejais ar tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) ir laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Jų veiklos nuostatus tvirtina taryba.

174. Nuolatinių komisi sudarymo tvarka:

174.1. tarybos sprendime dėl komisijos sudarymo turi būti nurodytas tikslus komisijos pavadinimas, komisijos nariai, komisijos pirmininkas, jei kituose teisės aktuose nenurodyta arba taryba nenusprendžia kitaip;

174.2. komisijos pirmininką siūlo meras, jei kituose teisės aktuose nenurodyta arba taryba nenusprendžia kitaip;

174.3. komisijos nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenajų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai ir kiti visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių;

174.4. atsižvelgiant į komisijos darbo specifiką, komisijos sudėtyje gali būti ir sekretorius. Kitais atvejai komisijos posėdžius protokoluoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas.

175. Taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas sudėtingiems, skubiems, svarbiems ar kitiems klausimams tirti, parengti ar kitiems tarybos pavedimams atlikti.

176. Sudarant laikinąją komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, įgaliojimai, nustatomas narių skaičius, darbo trukmė, mero teikimu skiriamas pirmininkas.

177. Komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.

Komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.

178. Pagal darbo pobūdį komisija rengia aktus, protokolus, išvadas, priima sprendimus (rekomendacinius), kitus dokumentus.

179. Komisijos priimtus dokumentus, atsižvelgiant į dokumento paskirtį, pasirašo pirmininkas arba visa komisija. Tai numato komisijos veiklos nuostatai.

180. Darbo grupes mero kompetencijos klausimams spsti gali sudaryti meras. Jis nustato darbo grupei užduotį ir darbo trukmę, paskiria darbo grupės vadovą.

Nuolatinių komisi veiklos dokumentai saugomi nuostatuose nustatyta tvarka.

181. Laikinosios komisijos veiklos dokumentai turi būti perduoti savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtam darbuotojui per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojilaikui.

182. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

183. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai turi teisę jungtis į frakcijas ir (ar) grupes Reglamento 184 punkte nustatyta tvarka.

184. Jungimosi į frakciją ir (ar) grupę tvarka:

184.1. frakciją ir (ar) grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Kiekvienas tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos ir (ar) grupės nariu;

184.2. tarybos nariai tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją ir (ar) grupę. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos ir (ar) grupės pavadinimas, jos sudėtis, frakcijos ir (ar) grupės seniūno, kuris vadovauja frakcijai ir (ar) grupei ir atstovauja jai taryboje, vardas, pavardė. Pasikeitus bet kuriems frakcijos ir (ar) grupės pareiškime nurodytiems duomenims, frakcijai ir (ar) grupei iširus ar nutraukus veiklą, apie tai frakcija ir (ar) grupė privalo viešai pranešti artimiausiame tarybos posėdyje ir nurodyti naujus duomenis.

185. Frakcija ir (ar) grupė, nesilaikanti Reglamento 184 punkte nustatytos tvarkos, tarybos nepripažįstama frakcija ir (ar) grupė.

186. Tarybos narių frakcija ir (ar) grupė, norinti tapti tarybos opozicija, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedeleguoja savo kandidato į mero pavaduotojo pareigas, ir pateikia savo veiklos kryptis.

 

V SKYRIUS

MERAS, MERO PAVADUOTOJAS

 

Meras, mero pavaduotojas ir jų įgaliojimų pasibaigimas

 

187. Meras renkamas tiesiogiai tarybos įgaliojimų laikui. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu Reglamento 20 punkte nustatyta tvarka.

188. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:

188.1. meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;

188.2. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;

188.3. meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

189. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 7 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai. Informaciją apie laikiną nedarbingumą su faktą įrodančiais dokumentais frakcijos arba ne miau kaip 7 tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius.

190. Meras netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai laikinai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.

191. Meras visų tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas tarybos paskirtas tarybos narys.

192. Tarybos narys – meras taip pat gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nustatyta tvarka.

193. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

193.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;

193.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 7 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie laikiną nedarbingumą frakcijos arba ne miau kaip 7 tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;

193.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

194. Mero pavaduotojas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.

195. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba tarybos nario mandato.

196. Klausimas dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo svarstomas posėio pradžioje. Posėiui pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas tarybos narys:

196.1. pirmiausia taryba supindinama (iki 10 minučių) su pasiūlymu, raštu ar prašymu dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju, kurį pateikia jo iniciatoriai;

196.2. vėliau mero pavaduotojas pateikia argumentuotą atsakymą dėl pareikšto nepasitikėjimo (iki 30 minučių);

196.3. mero pavaduotojas atsako į tarybos narių klausimus (iki 30 minučių);

196.4. posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems nepasitikėjimui tarybos nariams;

196.5. mero pavaduotojas ir nepasitikėjimą pareiškę atstovai taria baigiamą žodį;

196.6. po šių pasisakyposėdžio pirmininkas skelbia slaptą balsavimą.

197. Jeigu priimamas sprendimas atleisti mero pavaduotoją iš pareigų, mero pavaduotojas, tarybai patvirtinus slapto balsavimo protokolą (kurio pagrindu įforminamas sprendimas atleisti mero pavaduotoją), netenka įgaliojimų.

198. Posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero pavaduotojo skyrimo procedūrą. Tarybos sprendimu rinkimai pagal šio Reglamento 20 punktą gali vykti tame piame tarybos posėdyje arba kitame tarybos posėdyje.

Jeigu taryba priėmė sprendimą nepritarti dėl mero pavaduotojo atleidimo, mero pavaduotojas tęsia darbą.

199. Pasibaigus tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

200. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka tarybos nario įgaliojimų tarybos sprendimu pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo tarybos nariais eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas). Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki išrinkimo tarybos nariais šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

201. Mero ir mero pavaduotojo darbo mokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina taryba.

202. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

203. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, lengvatas ir atostogas, nurodytas Reglamento 204 punkte, žalos atlyginimą, darbuotojų saugą ir sveikatą.

204. Meras atostogų išeina leisdamas potvarkį, mero pavaduotojui atostogos suteikiamos mero potvarkiu pagal raštišką prašymą.

Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams.

Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

205. Komandiruote laikomas mero ir mero pavaduotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos į kitas vietoves (išskyrus Šiaulių apskrities ribas) atlikti darbo pareigų, tobulinti kvalifikacijos. Išvykimas į komandiruotę, išskyrus išvykimą iki vienos darbo dienos ar vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje,  įforminamas mero ar mero pavaduotojo potvarkiu, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė (vietovės), komandiruotės trukmė ir pagal Komandiruočišlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1433 redakcija), apmokamos komandiruotės išlaidos. Potvarkį dėl mero komandiruotės pasirašo mero pavaduotojas, o potvarkį dėl mero pavaduotojo komandiruotės pasirašo meras. Išvykimas į komandiruotę iki vienos darbo dienos ar vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas mero rezoliucija. Grįžus iš komandiruotės, kurios metu buvo patirta komandiruotės išlaidų, per 3 darbo dienas pateikiama Buhalterinės apskaitos skyriui komandiruotės išlaidų ataskaita ir atitinkami dokumentai apie komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas.

206. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojilaikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie negali būti tarybos nariais.

207. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.

Mero visuomeninio konsultanto įgaliojimų suteikimo tvarką nustato meras.

Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

 

Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

 

208. Meras yra atskaitingas tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.

209. Meras:

209.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdž darbotvarkes ir teikia sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

209.2. atstovauja pats arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

209.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros tarybos kolegijoje;

209.4. teikia tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

209.5. nustato mero pavaduotojo veiklos sritis;

209.6. teikia tarybai siūlymą dėl tarybos kolegijos sudarymo;

209.7. teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);

209.8. vadovauja sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

209.9. teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras;

209.10. gali siūlyti tarybai teikdamas sprendimo projektą pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumaty savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose;

209.11. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir tarybos sprendimus;

209.12. sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis, gavęs tarybos pritarimą;

209.13. naudoja mero fondo lėšas reprezentacijos reikmėms ir už jas atsiskaito pagal tarybos nustatytą tvarką;

209.14. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

209.15. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas arba mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;

209.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų šių viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybės) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;

209.17. atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

209.18. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;

209.19. suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;

209.20. skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą;

209.21. suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui atostogas, siunčia savivaldybės administracijos direktorių, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių į komandiruotes.

210. Meras pristato, derina ir teikia tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos komisijų pirmininkų. Mero sprendimas teikti kandidatūrą tarybai įforminamas mero potvarkiu. Kandidatūrą meras pristato ir derina tarybos posėdžių metu. Kandidatūrai pristatyti skiriama iki 10 minučių. Po pristatymo tarybos nariai gali pateikti merui ne daugiau kaip po 1 klausimą. Atsakyti į kiekevieną tarybos nario klausimą skiriama ne daugiau kaip 2 minutes. Tą pačią kandidatūrą meras gali teikti ne daugiau nei du kartus.

211. Meras gali siūlyti tarybai atleisti mero pavaduotoją, savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininką ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos komisijų pirmininkus iš pareigų. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu, kuris pridedamas prie tarybos sprendimo projekto ir nurodomas šio projekto preambulėje.

212. Meras gali siūlyti atleisti savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją iš pareigų praradus pasitikėjimą savo iniciatyva arba gavęs tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju motyvus. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu, kuris pridedamas prie tarybos sprendimo projekto ir nurodomas šio projekto preambulėje.

213. Meras rūpinasi, kad:

213.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama regiono plėtros tarybos kolegijoje ir šios kolegijos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

213.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, užtikrinama šių dokumentų ir juose numatytų pasiekti rezultaįgyvendinimo kontrolė;

213.3. būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnyje;

213.4. būtų užtikrinamas tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);

213.5. būtų tobulinamas tarybos sprendimų priėmimas ir komitetų veikla;

213.6. būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.

214. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.

215. Meras turi antspaudą su savivaldybės herbu.

216. Mero antspaudas dedamas:

– mero potvarkių originaluose;

– dokumentuose, kuriuose dėti mero antspaudą numatyta pagal įstatymą, tarybos sprendimus;

– įgaliojimo dokumentuose, suteikiančiuose teisę savivaldybės valstybės tarnautojams arba kitiems asmenims atstovauti tarybai ar merui teismuose, derybose, bendraujant su juridiniais ar fiziniais asmenimis;

– mero tvirtinamuose dokumentuose;

– kituose dokumentuose mero nurodymu.

217. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

218. Meras tarybai ir bendruomenei už savo veiklą atsiskaito kartą per metus (iki gegužės 1 d.) tarybos posėdyje. Ataskaita gali būti pateikta savivaldybės interneto svetainėje ir / arba vietinėje spaudoje. Meras ne rečiau kaip kartą per pusmetį raštu teikia tarybai informaciją apie tarybos sprendivykdymą. Informacija siunčiama tarybos nariams elektroniniu paštu.

Meras kartą per metus atsiskaito rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei už savivaldybės veiklą šio Reglamento IX skyriuje nustatyta tvarka.

219. Esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai, ekstremaliajai situacijai ar karantinui, meras, mero pavaduotojas gali savo pareigas vykdyti nuotoliniu būdu.

 

Mero pavadavimas

 

220. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti.

Kai meras negali eiti savo pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus Reglamento 209.4–209.8 ir 209.15–209.22 papunkčiuose numatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio Reglamento 209.15–209.22 papunkčiuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka taryba, išskyrus funkcijas, kurias Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pareigas laikinai einantis tarybos narys.

Kai meras ir mero pavaduotojas dėl objektyvių priežasč negali atlikti jiems pavestų pareigų (pvz., dėl ligos), mero pareigas atlieka tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas tarybos narys. Mero pareigos perimamos potvarkiu. Jei potvarkio negali pasirašyti meras ar mero pavaduotojas, potvarkį pasirašo įgaliojimus perimantis tarybos narys.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka meras neišrinktas arba išrinktas meras laikinai nušalintas nuo pareigų Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, mero pareigas laikinai einančiam tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis.

221. Potvarkį perduoti mero pavaduotojui mero pareigas dėl mero išvykimo, atostogų meras iš anksto pasirašo, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos mero pareigos.

Potvarkį perimti mero pareigas dėl mero ligos pasirašo mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Potvarkį perimti mero pareigas dėl kitų netikėtai atsiradusių aplinkybių, dėl kurmeras nebegali vykdyti savo pareigų, pasirašo mero pavaduotojas, remdamasis objektyvia ir pagrįsta informacija. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių meras negalėjo vykdyti savo pareigų, meras išleidžia potvarkį dėl savo sugrįžimo eiti mero pareigas.

222. Mero pavaduotojas, vykdydamas mero pareigas, negali dalyvauti komiteto posėdyje kaip komiteto narys.

 

VI SKYRIUS

TARYBOS NARIO STATUSAS

 

223. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.

224. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vie šių priesaikos tekstų:

224.1. (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančgyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“;

224.2. Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančgyventojų teises ir viešuosius interesus.“

225. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

225.1. tarybos nario (mero) priesaiką priima savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys;

225.2. tarybos narys prisiekia priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;

225.3. baigęs skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

225.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos la arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad tarybos narys neprisiekė;

225.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas, vardus ir pavardes.

226. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

227. Tarybos narys, nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komsijai.

228. Tarybos narys turi teisę gauti tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėji po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

229. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidi ar šmeižtą, asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

230. Tarybos nario pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai ir šis  Reglamentas.

231. Tarybos nario pareigos:

231.1. dalyvauti tarybos posėdžiuose;

231.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) tarybos komiteto nariu;

231.3. dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

231.4. tarybos posėdžio metu Reglamento 53 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti tarybą, komiteto posėdžio metu – komiteto narius, komisijų, darbo grupių posėdžių metu – komisijų ir (ar) darbo grupių narius arba kitais atvejais merą ir (ar) tarybos narius ar kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;

231.5. nuolat bendrauti ir ne rečiau kaip vie kartą per metus atsiskaityti rinkėjams Reglamento 256.3 punkte nustatyta tvarka.

232. Tarybos narys turi teisę:

232.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;

232.2. Reglamento 85 ir 110 punktuose nustatyta tvarka siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomųįmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kt., tarybos posėdž metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

232.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti ar su jo elgesiu susiję klausimai;

232.4. jungtis į frakcijas ir grupes Reglamento 184 punkte nustatyta tvarka;

232.5. gauti savivaldybės administracijos vie posėdžiui, techninę pagal ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti;

232.6. savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus.  Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

233. Tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

234. Jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narįgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

235. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos laidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėne gali būti skiriama moka atsiskaitytinai.

Išmoka mokama atsiskaitytinai, pateikus Buhalterinės apskaitos skyriui iki kito mėnesio (po atsiskaitomojo mėnesio) 10 dienos išlaidas pateisinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

Visi išlaidas pateisinantys dokumentai pateikiami su avansine apyskaita savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.

Išmoka mokama tokio dydžio, kokiai sumai pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai (neviršijant nustatytos mėnesinės išmokos dydžio). Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmoka nemokama.

Tarybos narių prašymu savivaldybės administracija privalo sudaryti visiems tarybos nariams vienodas sąlygas susitikti su gyventojais, t. y. paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir t. t. Atlyginimas tarybos nariams už sugatą susitikimuose laiką atskirai nemokamas.

236. Išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos laidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, dydis per mėne – 100 Eur.

237. Šio Reglamento 236 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota:

237.1. tarybos nario telefono, interneto laidų apmokėjimui;

237.2. pašto prekių ir paslaugų įsigijimui;

237.3. tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, skyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui;

237.4. tarybos nario ataskaitos spausdinimui, platinimui ir kitos informacijos, susijusios su jo kaip tarybos nario veikla, parengimui, viešosios informacijos rengėteikiamų paslaugų apmokėjimui;

237.5. kanceliarinių prekįsigijimui;

237.6. biuro patalpų nuomos išlaidų apmokėjimui.

238. Tarybos nariams, išskyrus me ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (mokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbia Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

Tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžiuose praleistas tarybos narių laikas fiksuojamas posėdž protokoluose. Posėdžių protokolų pagrindu savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas sudaro darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo meras, ir pateikia Buhalterinės apskaitos skyriui iki kiekvieno mėnesio 3 d. Atlyginimas išmokamas ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 9 dienos.

239. Tarybos nariai gali nuspręsti atsisakyti gauti atlyginimą už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas. Tokiu atveju tarybos narys savivaldybės administracijai pateikia prašymą dėl tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šiame punkte nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

240. Jei pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jo komandiruotės išlaidas. Tarybos narys, grįžęs iš komandiruotės, kurios metu buvo patirta komandiruotės išlaidų, per 3 darbo dienas teikia Buhalterinės apskaitos skyriui komandiruotės išlaidų ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas.

241. Tarybos, komitetų, komisijų posėdž laiku, taip pat kitais atvejais, kai vykdomos tarybos nario pareigos, tarybos narys atleidžiamas nuo savo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.

 

VII SKYRIUS

PAGRINDINĖS TARYBOS NARIO BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS

IR BŪDAI

 

242. Tarybos narių bendravimas su savivaldybės gyventojais yra viena tarybos veiklos fortarp tarybos posėdžių.

Bendravimo su gyventojais formos:

gyventojų raštiški kreipimaisi į tarybos narį;

gyventojų priėmimas tarybos nario pasirinktu ir viešai paskelbtu (vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijose) laiku gyventojams patogiose vietose;

savivaldybės seniūnijų dienos.

243. Tarybos narys į gyventojo raštišką kreipimąsi privalo atsakyti raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

244. Tarybos narys merui gali raštu pateikti informaciją apie gyventojams priimti skiriamą laiką. Informacijoje nurodomos mėnesio dienos ir valandos, kuriomis jis priima gyventojus, priėmimo vieta. Priėmimo vietą suteikia savivaldybės administracija.

 

VIII SKYRIUS

TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

 

245. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys, narių grupė tarybos posėdžio metu žodžiu ar raštu kreipėsi į merą ar tarybos, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių (toliau – pareigūnas).

246. Tarybos narys ar tarybos narių grupė su paklausimu gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Raštiški paklausimai turi būti įteikti pareigūnui, į kurį kreipiamasi, o paklausimų kopijos – merui.

247. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną į kurį kreipiasi, išdėstyti problemas, dėl kurių kreipiasi ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Raštiškus paklausimus registruoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas.

248. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 20 darbo dienų. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos.

249. Paklausimai svarstomi tarybos posėdyje, išnagrinėjus posėdžio darbotvarkės klausimus.

250. Nagrinėjant paklausimą tarybos posėdyje turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai arba bent vienas iš pateikėjų) ir pareigūnas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

251. Paklausimas tarybos posėdyje nag