Suvestinė redakcija nuo 2023-10-31
Sprendimas paskelbtas: TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19083
NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
dėl NERINGOS SAVIVALDYBĖS LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO, KAPINIŲ LANKYMO, PRIEŽIŪROS IR KAPAVIEČIŲ IDENTIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 23 d. Nr. T1-245
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, Neringos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Neringos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. T1-127 „Dėl Neringos savivaldybės leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.
PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės tarybos
2017 m. lapkričio 23 d.
sprendimu Nr. T1-245
NERINGOS SAVIVALDYBĖS LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO, KAPINIŲ LANKYMO, PRIEŽIŪROS IR KAPAVIEČIŲ IDENTIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybės) leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimą, žmogaus palaikų laidojimą, kapinių lankymą, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymą, kapaviečių (kapo) pripažinimą neprižiūrimomis ir jų tolesnę priežiūrą, kapaviečių identifikavimą Savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse.
2. Kitus Apraše nenumatytus kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, žmonių palaikų laidojimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ ir kiti teisės aktai.
II. LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS
4. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus savivaldybės veikiančiose kapinėse išduoda Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas.
5. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
5.1. Rašytinį prašymą, kuriame nurodoma: mirusiojo vardas, pavardė, asmens kodas, kapinių, kuriose prašoma palaidoti mirusiojo palaikus, pavadinimas ir prašomų skirti kapaviečių skaičius (vienam kapui ar keliems kapams (šeimos kapavietė)), laidojančio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinio telefono numeris arba laidojimo paslaugų teikėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktinio telefono numeris. Jei prašoma mirusiojo palaikus palaidoti šeimos kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, papildomai nurodoma: šeimos kapavietės numeris (kapo unikalus kodas Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą) ar kolumbariumo nišos numeris, palaidoto (-tų) asmens vardas, pavardė, palaikų palaidojimo data. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam gyvam esant, valiai;
5.3. Medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. T1-110, 2018-08-30, paskelbta TAR 2018-09-12, i. k. 2018-14394
6. Rašytinį leidimą laidoti į Kultūros vertybių registrą įrašytose Savivaldybės riboto laidojimo kapinėse, gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimą, išduoda Savivaldybės meras. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-216, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-10-30, i. k. 2023-21193
7. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, nustatyta tvarka. Leidimas laidoti išduodamas asmeniui, kuriam šio aprašo nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikusiam Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus, prašyme nurodant Savivaldybės mero potvarkį, kuriuo nuspręsta suteikti teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-216, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-10-30, i. k. 2023-21193
8. Leidimai laidoti išduodami neatlygintinai Savivaldybės administracijos darbo dienomis darbo valandomis. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, neatlygintinai skiriama kapavietė arba savivaldybės lėšomis įrengta kolumbariumo niša (jei yra laisvos vietos). Skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams – 7 kv. metrų (2,8x2,5) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų. Palaikams urnose palaidoti gali būti skiriama 1,44 kv. metro (1,2x1,2) ploto kapavietė.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-32, 2023-02-23, paskelbta TAR 2023-02-23, i. k. 2023-03242
III. ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMAS
10. Naujos kapavietės kapinių sektoriuje, skirtame mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems Savivaldybės veikėjams, valstybei, miestui bei visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
11. Laidoti šeimos kapavietėje ar kolumbariumo nišoje leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumabariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis nustatytų reikalavimų. Atsakingo už kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniu prašymu išvežus urnas iš kolumbariumo nišos ir palikus nišą laisvą, sumokėta suma negrąžinama. Atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse esančiose kapavietėse nauji kapai formuojami ar laidojama kape pakartotinai tik išimtiniais atvejais gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimą.
12. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus, kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima, individualūs paminklai nestatomi. Kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja, pelenų išbarstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas.
13. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti, kai kapinių prižiūrėtojui yra pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) arba pilnamečių vaikų (įtėvių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymas, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas leidimas ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.
Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą.
Jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus laidojami kitur (perlaidojami), būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas.
Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti palaikus.
Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo įgaliotas asmuo. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-216, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-10-30, i. k. 2023-21193
IV. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
14. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria Savivaldybės administracija.
15. Kapinėms prižiūrėti Savivaldybės administracija paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį.
16. Prie įėjimo į kapines kapinių prižiūrėtojas įrengia informacinę lentą, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti, kapinių schema, kurioje pažymėta pelenų barstymo lauko vieta ir kita reikalinga informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
17. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse, kolumbariumuose turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, šiame Apraše ir sutartyje su Savivaldybe numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), ir nustatytąja tvarka surenkamos, rūšiuojamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos. Atskirai surenkamos plastiko, stiklo, žaliosios ir kitos atliekos.
18. Veikiančiose kapinėse naujos kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Paliekami šoniniai praėjimai ne siauresni kaip 0,5 metro, galiniai praėjimai ne siauresni kaip 0,7 metro. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse vieta palaidojimui parenkama vadovaujantis konkrečių kapinių Kultūros paveldo objekto dosjė pateikiamu planu. Kapinių prižiūrėtojas privalo skirstant kapavietes užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą, bendraudamas su mirusiojo artimaisiais susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir, laikantis laidojančio asmens prašymų, sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems asmenims. Nišos laikyti kremuotus žmogaus palaikus skiriamos kolumbariumo nišų numeracijos eilės tvarka. Kolumbariumų nišos numeruojamos iš kairės į dešinę. Kiekviename kolumbariume nišos numeruojamos atskirai. Užpildžius vieną kolumbariumą, nišos skiriamos kitame (jeigu toks yra).
19. Veikiančiose kapinėse kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte vadinama – kiti objektai), įrengiami vadovaujantis Aprašo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Kapavietėse gali būti statomi šie mažosios architektūros elementai:
19.1. Paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens: aukštis – iki 1,2 metro nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis – iki 1,5 metro;
19.2. Iki 2 metrų aukščio dekoratyvinis stulpas – obeliskas ar kryžius iš natūralaus ar dirbtinio akmens arba medžio, kalto ar lieto metalo;
19.6. Kapavietės danga (paviršius išgrįstas plytelėmis, trinkelėmis ar skalda, apsodintas želdiniais);
19.7. Apėjimai apie kapavietę iš trinkelių, plytelių įrengiami Aprašo 8-ame punkte nurodytame kapavietės plote;
19.8. Užrašų iškalimo (graviravimo) kolumbariumo nišos akmens plokštėje darbus organizuoja laidojantis asmuo savo lėšomis. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio raidėmis, nustatytu Times New Roman šriftu. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva. Akmens plokštėje rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Akmens plokštėje leidžiama pavaizduoti tikėjimo simbolį. Draudžiama prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti akmens plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti apraše nenumatytus objektus (nuotraukas, atvaizdus, užrašus, papuošalus ir pan.).
Papunkčio pakeitimai:
Nr. T1-32, 2023-02-23, paskelbta TAR 2023-02-23, i. k. 2023-03242
20. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimo. Statant, rekonstruojant ar remontuojant kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius privaloma vadovautis konkrečių į Kultūros vertybių registrą įrašytų riboto laidojimo kapinių Kultūros paveldo objekto dosjė reikalavimais. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
20.1. Nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
20.2. Nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
20.2.1. Leidžiama statyti autentiškų paminklų analogus (krikštus, stelas, kryžius, sarkofagus) iš betono, kalto ar lieto metalo, medžio, nepoliruoto akmens;
20.2.2. Kryžiaus aukštis iki 1,5 metro, cokolio aukštis iki 0,4 metro. Stelos aukštis iki 0,6 metro, plotis iki 0,5 metro, storis iki 0,2 metro. Sarkofago ilgis iki 2,0 metrų, aukštis iki 0,7 metro, plotis iki 0,8 metro;
20.2.3. Jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę, išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti ir aukštesnė;
21. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Visus klausimus, susijusius su saugotinų želdinių kirtimu, genėjimu ir pertvarkymu, sprendžia Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija ar Savivaldybės įgalioti asmenys. Želdinius, augančius kapavietėse, prižiūri ir tvarko už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys. Esant poreikiui rauti kelmus į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, atliekami tos vietos archeologiniai tyrimai.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
22. Kapinių prižiūrėtojas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus organizuoja kapinių apžiūrą, nustatydamas skirtumus tarp turimos informacijos ir faktinių duomenų, kiekvienų kapinių apžiūrą (inventorizavimą) įformindamas aktu.
23. Netvarkomos kapavietės požymiai:
23.1. Kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) neprižiūrėti – peraugę kapavietės ribas, užgožiantys užrašus ant paminklo (jeigu jie yra), gadina paminklus, bortelius, kelia plyteles;
23.3. Kapavietės paminklas ar kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, išgriuvę, išsikreivinę, pasvirę ar jų nėra;
24. Nustatęs, kad kapavietė yra netvarkoma (apleista), kai sutampa bent keli 22 punkte išvardyti požymiai, kapinių prižiūrėtojas per 20 darbo dienų raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir informuoja apie nesutvarkymo pasekmes. Jeigu pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti atsakingo asmens, informacija apie galbūt neprižiūrimas kapavietes iki lapkričio 1 d. skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, nurodant paskelbimo datą ir informuojant, kad kapavietę būtina sutvarkyti, ir apie nesutvarkymo pasekmes, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija.
25. Jeigu per metus nuo įspėjimo ir paviešinimo interneto svetainėje kapavietė nesutvarkoma, kapavietės pripažinimo neprižiūrima klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija dėl netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo (toliau – Komisija). Kapinių prižiūrėtojas turimą informaciją apie netvarkomas kapavietes raštu perduoda Komisijos pirmininkui per 5 darbo dienas, suėjus terminui. Komisijos pirmininkas organizuoja Komisijos darbą: pagal pateiktus sąrašus ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius apžiūrimos galimai netvarkomos kapavietės, surašomi kapaviečių apžiūros aktai, jie registruojami ir teikiami tvirtinti Komisijos pirmininkui. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo Komisija priima sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima šio Aprašo nustatyta tvarka.
26. Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Sąraše nurodoma kapavietės vieta kapinėse ir kita žinoma informacija: kapinių pavadinimas, kapavietės numeris, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.
27. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, organizuoja kapinių prižiūrėtojas: nušienauja, atlieka sanitarinį valymą, iškerta išsiplėtusius ar trukdančius želdinius, esant pasvirusiems paminklams organizuoja jų nuėmimą ir padėjimą kapavietėje, esant būtinybei – žemių (kauburėlio) išlyginimą.
28. Kapinių prižiūrėtojas vykdo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių apskaitą. Kapavietė, kuriai paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nelaikoma neprižiūrima.
29. Prašymai prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes teikiami kapinių prižiūrėtojui per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje, nurodant pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis, ir registruojami pagal prašymo pateikimo terminą eilės tvarka. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui kapinių prižiūrėtojas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėja gautus prašymus. Pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, arba, nesant giminaičių, pagal prašymo pateikimo laiką. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
30. Kapinių prižiūrėtojas išduoda leidimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir įrašo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Neprižiūrimoje kapavietėje, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, leidimai laidoti neišduodami. Laidojant kapavietėse, kurios anksčiau buvo pripažintos neprižiūrimomis, visais atvejais turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
VI SKYRIUS
KAPAVIETĖS IDENTIFIKAVIMAS
32. Asmenys, norintys identifikuoti savo artimų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) kapą ir jame palaidotų asmenų tapatybę, kai kapo vietą žyminčių paminklų ar užrašų ant paminklų arba duomenų apie kapavietę žurnale neišliko, teikia prašymą kapinių prižiūrėtojui dėl kapavietės ir joje palaidotų asmenų identifikavimo, nurodydami giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę, prie prašymo pridėdami turimus dokumentus, patvirtinančius pateiktus duomenis.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-32, 2023-02-23, paskelbta TAR 2023-02-23, i. k. 2023-03242
33. Kapinių prižiūrėtojas išnagrinėja gautą informaciją per 5 darbo dienas, jeigu būtina, gautą informaciją patikslina. Susisteminęs turimą informaciją, raštu perduoda Komisijos pirmininkui.
34. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo Komisija priima per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę.
35. Apie Komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės administracija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją. Kapinių prižiūrėtojas identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė buvo identifikuota. Jeigu kapavietė yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę Savivaldybės administracija informuoja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių.
VII. KAPINIŲ LANKYMAS
37. Kapinėse draudžiama:
37.4. Statyti, tvarkyti transporto priemones, važinėti bet kokiu transportu (išskyrus specialųjį) be kapinių prižiūrėtojo leidimo;
37.5. Šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, pilti žemes, kapaviečių įrengimo atliekas, mesti šiukšles tam neskirtose vietose;
37.6. Klijuoti ar kitaip tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, tvorų, pastatų ar statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Kapinių prižiūrėtojai metinę ataskaitą apie atliekamą kapinių priežiūrą Savivaldybės administracijos direktoriui privalo pateikti per 30 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.
39. Kapinių prižiūrėtojų darbą prižiūri ir koordinuoja:
39.1. Veikiančiose kapinėse – Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas;
39.2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose ir riboto laidojimo kapinėse – Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas ir Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistas, vykdantis funkcijas, susijusias su kultūros paveldo apskaita, išsaugojimu ir tvarkyba.
40. Savivaldybėje mirusių asmenų pervežimo, vienišų ir neatpažintų asmenų palaikų laidojimo paslaugų teikimo organizavimą, išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Savivaldybės tarybos patvirtintas Neringos savivaldybėje mirusių asmenų palaikų pervežimo, vienišų ir neatpažintų asmenų palaikų laidojimo paslaugų teikimo, išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas.
Pakeitimai:
1.
Neringos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-110, 2018-08-30, paskelbta TAR 2018-09-12, i. k. 2018-14394
Dėl Neringos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašo pakeitimo
2.
Neringos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-32, 2023-02-23, paskelbta TAR 2023-02-23, i. k. 2023-03242
Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T1-245 „Dėl Neringos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Neringos savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-216, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-10-30, i. k. 2023-21193
Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T1-245 „Dėl Neringos savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kapaviečių identifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo