Įsakymas netenka galios 2021-02-05:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-108, 2021-02-04, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02221

Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2018-05-26 iki 2021-02-04

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 134-6863, i. k. 2013-00222

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO

PLANO PATVIRTINIMO

 

2013 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-692

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo (2013/C 120/01):

1. T v i r t i n u Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrams pagal administruojamas sritis.

3. S i ū l a u socialiniams partneriams, jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms bei savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planą.

Papildyta punktu:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                            Algimanta Pabedinskienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro

2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-692

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro

2014 m. lapkričio 27  d. įsakymo Nr. A1- 584

redakcija)

 

 

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

2. Plane pateikta esamos būklės analizė, išdėstyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, nustatyti vertinimo kriterijai.

3. Plano tikslas – užtikrinti, kad visi nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų asmenys (toliau – jaunimas / jauni asmenys) per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą, trunkantį ne mažiau nei 28 kalendorines dienas, dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti praktiką ar stažuotę.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

4. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 617,2 tūkst. 14–29 metų asmenų, tai sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų. 14–29 metų vaikinų buvo 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia 14–29 metų asmenų, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo (24,3 proc.), Šilalės r. (23,8 proc.) ir Pagėgių (23,6 proc.) savivaldybėse, mažiausia – Visagino savivaldybėje (17,1 proc.). Iš viso 2013–2014 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 552 tūkst. mokinių ir studentų. 65 proc. visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo, 27 proc. – aukštosiose ir 8 proc. – profesinio mokymo įstaigose. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 523,5 tūkst. 14–29 metų asmenų (18,6 proc. visų šalies gyventojų), iš jų 51,6 proc. sudarė vaikinai. 2017 mokslo metų pradžioje švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 503,9 tūkst. mokinių ir studentų, iš jų beveik 66 proc. – bendrojo ugdymo, 25 proc. – aukštosiose ir 9 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

6. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2013 metais nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys (toliau – NEET) sudarė 13,7 proc. visų jaunų asmenų Lietuvoje, 2017 m. – 10,2 proc. (3,2 procentinio punkto mažiau, palyginti su Europos Sąjungos valstybių narių vidurkiu (13,4 proc.). 2012 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktoje Jaunimo problematikos tyrimų rezultatų palyginamojoje analizėje (toliau – tyrimas) pateikiami 14–29 metų nedirbančių ir nesimokančių asmenų apklausos rezultatai. Apklausta 1615 šios tikslinės grupės atstovų (toliau – respondentai), iš jų vyrų – 50,1 proc., miesto gyventojų – 67,4 proc. Daugiau kaip pusė (55,2 proc.) respondentų buvo 24–29 metų asmenys.

Tyrimo duomenimis, tik 33,6 proc. respondentų nedirbo mažiau nei 6 mėn., 48,7 proc. respondentų nedarbo trukmė buvo ilgesnė nei pusė metų, o 15 proc. respondentų visai neturėjo darbinės patirties. Vadinasi, yra didelė rizika prarasti pirmuosius darbinius įgūdžius jiems dar nesusiformavus ar nesustiprėjus. Nedarbo trukmė priklauso nuo amžiaus grupės: didėjant amžiui respondentų nedarbo trukmė ilgėjo.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

7. Siekiant užtikrinti NEET atsiradimo prevenciją, reikia užtikrinti paslaugų jauniems asmenims prieinamumą, paslaugų lankstumą ir patrauklumą pagal jaunimo poreikius, jaunų asmenų motyvavimą ir parengimą imtis veiksmų sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą. Siekiant didesnio neaktyvaus NEET įtraukimo, reikia sudaryti sąlygas jauniems asmenims dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, (re)integruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) į darbo rinką. Siekiant identifikuoti neaktyvius NEET ir skatinti juos dalyvauti prasmingoje ir turiningoje veikloje atsižvelgiant į jaunimo poreikius, atvirieji jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės vadovaujasi atvirumo, prieinamumo, savanoriškumo, aktyvaus dalyvavimo bei orientavimosi į jaunimo socialinius poreikius principais, kurie numatyti Atvirų jaunimo centrų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-570 „Dėl Atvirų jaunimo centrų veiklos aprašo patvirtinimo“.

8. Per 2013 metus teritorinėse darbo biržose registravosi 106 tūkst. 16–29 metų bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), jie sudarė 35,4 proc. visų bedarbių. Iš jų įdarbinta 70 tūkst. (66 proc.), o 19 tūkst. (18 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Per 2014 metus registravosi 94,4 tūkst. jaunų bedarbių ir jie sudarė 35,8 proc. visų bedarbių, arba 0,4 procentinio punkto mažiau, palyginti su 2013 metais. Iš jų įdarbinta 40,8 tūkst. (43,2 proc.), o 14,1 tūkst. (14,9 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Per 2017 metus įregistruota 79,8 tūkst. jaunų bedarbių (31,7 proc. visų bedarbių), įdarbinta 43 tūkst. (53,9 proc. visų registruotų jaunų bedarbių), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 17 tūkst. (21,3 proc. visų registruotų jaunų bedarbių).

Pažymėtina, kad nuo 2009 metų absolventų dalis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų 16–24 metų bedarbių didėjo (nuo 23,5 proc. 2009 m. iki 29,7 proc. 2014 m.). 2017 m. jų mažėjo (25,1 proc.), tačiau vis dar manytina, kad absolventams gana sunku savarankiškai integruotis į darbo rinką, todėl jie ieško pagalbos registruodamiesi teritorinėje darbo biržoje.

Pagal Lietuvos darbo biržos profiliuotą bedarbių aptarnavimo modelį, 2015 m. sausio 1 d. apie 70 proc. jaunų bedarbių buvo pasirengę, o 30 proc. – nepasirengę integruotis į darbo rinką. 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, 47,1 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje, 42,7 proc. jaunų bedarbių pirmą kartą pradėjo darbinę veiklą, 4,8 tūkst. jaunų asmenų tapo ilgalaikiais bedarbiais. 2018 m. sausio 1 d. 39,2 proc. jaunų bedarbių buvo nekvalifikuoti, 12,3 proc. neturėjo darbo patirties, 2,3 tūkst. jaunų asmenų buvo ilgalaikiai bedarbiai.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

9. Taikant Plano priemones, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priskirtas, nuo to priklauso jam siūlomų paslaugų bei priemonių paketas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių grupei priskirtiems, žemos motyvacijos jauniems bedarbiams, kurie jau yra ilgalaikiai bedarbiai arba be papildomos pagalbos kyla grėsmė jais tapti. Įvertinus tai, kad ilgalaikiai bedarbiai yra viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir jiems ypač didėja rizika tapti socialiai atskirtiems, o tai gali reikšti ir nutolimą nuo visos bendruomenės ir aktyvaus gyvenimo, pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad jaunas asmuo netaptų ilgalaikiu bedarbiu. Siekiant mažinti ilgalaikį jaunimo nedarbą, turėtų būti taikomos motyvaciją skatinančios, socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos ir tik po jų siūloma dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programose.

Nekvalifikuotam jaunimui pirmiausiai reikėtų siūlyti mokytis pagal pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programas, padedant įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją. Pirmojo darbo ieškančiam jaunimui sunku integruotis į darbo rinką, nes darbdaviai linkę įdarbinti patirties jau turinčius darbuotojus, todėl subsidijos daliai darbo užmokesčio išlaidų kompensuoti paskatintų darbdavius įdarbinti jaunimą.

Svarbu skatinti jaunimo verslumą, teikiant konsultacijas apie verslo organizavimą, verslo liudijimo įsigijimo lengvatas bei paramą darbo vietai steigti. Išplečiant mokymo darbo vietoje apimtis, daugiau jaunimo atsirastų galimybė įgyti darbui reikalingų įgūdžių atliekant praktiką pas darbdavius studijų ar mokymosi metu.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

III SKYRIUS

PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

10. Pirmasis Plano tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas.

11. Uždaviniai pirmajam Plano tikslui pasiekti:

11.1. įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą;

11.2. gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą;

11.3. sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai;

11.4. užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui;

11.5. ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą.

12. Antrasis Plano tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas.

13. Uždaviniai antrajam Plano tikslui pasiekti:

13.1. tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką;

13.2. užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą;

13.3. plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius.

14. Priemonės Plano tikslams ir uždaviniams pasiekti numatytos Plano 1 priede.

 

IV SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS

 

15. Plano įgyvendinimą koordinuojanti institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

16. Įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

17. Plano priemonių finansavimo šaltiniai:

17.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

17.2. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos;

17.3. kitų finansavimo šaltinių lėšos.

18. Jaunimo garantijų iniciatyvą, finansuojamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir (ar) Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendinančias institucijas ir įgyvendinimo tvarką nustato Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

19. Plano vertinimo kriterijai numatyti Plano 2 priede.

20. Plano priemonių vykdytojai Plano įgyvendinimo laikotarpiu kasmet iki sausio 15 d. ir liepos 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia informaciją apie Plane numatytų priemonių vykdymą.

21. Planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į Plano stebėsenos rezultatus ir kompetentingų institucijų, verslo subjektų, jaunimo ar su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir kitus siūlymus.

 

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-584, 2014-11-27, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18128

 

 

 

 

 

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo plano

1 priedas

 

 

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO 2018–2020 M. PRIEMONĖS

 

 

Tikslas, uždavinys, priemonė

Tikslinė grupė

Siekiamas rezultatas

Įgyvendinimo terminas

Vykdytojas

Finansavimo šaltiniai
 (Eur)

Jaunimo užimtu-mo iniciaty-vos lėšos[1]

Kiti finansa-vimo šaltiniai

Iš jų

EuroposSąjungos lėšos

1. Tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas

1.1.                Uždavinys – įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą

1.1.1. Išanalizuoti esamą darbo su 14–29 m. asmenimis reglamentavimą ir pateikti teisės aktų, reglamentuojančių įvairių darbo su 14–29 m. asmenimis formų vykdymą, projektus

14–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujan-tys asmenys

Parengti teisės aktai, užtikrinantys įvairių darbo su 14–29 m. asmenimis formų vykdymą Lietuvoje

2018–2020 m.

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas)

0

0

0

1.2.                Uždavinys – gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą

1.2.1. Užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą jaunimui kiekvienoje savivaldybėje

15–29 m. asmenys

Profesinio orientavimo paslaugos teiktos jaunimui kiekvienoje savivaldybėje

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža). Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)

0

0

0

1.2.2. Plėtoti mokinių profesinį orientavimą

14–18 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai

Mokiniams padėta aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą

2018–2020 m.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

0

1 558 000

1 558 000

1.3.                Uždavinys – sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai

1.3.1. Vykdyti 14–29 m. asmenų, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje), stebėseną savivaldybėse

14–29 m. asmenys, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje)

Nustatytas nesimokančių, nedirbančių ir neregistruotų teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje) 14–29 m. asmenų skaičius, siekiant planuoti paslaugų teikimą aktyvumui ir integracijai į švietimo sistemą ar darbo rinką paskatinti

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų departamentas

0

0

0

1.3.2. Vykdyti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių įgyvendinimo stebėseną

15–29 m. asmenys

Užtikrinta Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių įgyvendinimo stebėsena

2018–2020 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba), Jaunimo reikalų departamentas

0

0

0

1.4. Uždavinys – užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui

1.4.1. Teikti socialines, pedagogines, psichologines ir motyvavimo paslaugas neaktyviems 15–29 m. asmenims, siekiant užtikrinti jų sklandų perėjimą po nedarbo, neveiklumo laikotarpių ar mokymosi / studijų į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą

15–29 m. neaktyvūs asmenys

Plėtotos socialinės, pedagoginės, psichologinės ir motyvavimo paslaugos 15–29 m. asmenims, siekiant užtikrinti jų sklandų perėjimą po nedarbo, neveiklumo laikotarpių ar mokymosi / studijų į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų departamentas

754 000

1 360 000

1 360 000

1.4.2. Teikti aktyvumo skatinimo ir motyvacijos didinimo paslaugas jauniems bedarbiams, siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą

16–29 m. asmenys, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse

Paskatintas jaunų bedarbių aktyvumas ir motyvacija, siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą

 

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

7 073 000

5 100 000

5 100 000

1.4.3. Įgyvendinti priemones, skirtas papildomiems motyvuotų jaunų bedarbių gebėjimams ir kompetencijoms integruotis į darbo rinką ugdyti

16–29 m. bedarbiai

Padidintos motyvuotų jaunų bedarbių galimybės integruotis į darbo rinką, suteikus trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

687 000

0

0

1.4.4. Įgyvendinti Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“

15–29 m. nedirbantys asmenys

Sudarytos sąlygos 15–29 m. asmenims dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ar pasirengti integruotis į darbo rinką

2018–2020 m.

Jaunimo reikalų departamentas

362 000

290 000

290 000

1.5. Uždavinys – ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą

1.5.1. Įgyvendinti savarankiško užimtumo rėmimo priemonę – padėti jaunimui steigti darbo vietas sau

16–29 m. bedarbiai

Suteiktos subsidijos darbo vietai steigti

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

350 000

6 000 000

3 000 000

2. Tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas

2.1. Uždavinys – tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką

2.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus

16–29 m. asmenys

Parengti Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes

2018–2020 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

0

0

0

2.1.2. Parengti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus

Profesinio mokymo sistemoje besimokan-tys asmenys

Sudarytos sąlygos plėtoti pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą

2019–2020 m.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

0

0

0

2.1.3. Tobulinti Lietuvos darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnybos) ir jaunimo darbo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant efektyvų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą

16–29 m. asmenys

Patobulinta Lietuvos darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnybos) ir jaunimo darbo centrų veikla įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones

2018–2020 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

0

0

0

2.2. Uždavinys – užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą

2.2.1. Įgyvendinti jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programas (parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ir kt.)

16–29 m. bedarbiai

Įgyvendintos jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programos

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

17 424 000

13 783 000

13 783 000

2.3. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius

2.3.1. Formuoti mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų bazę

14–29 m. asmenys

Suformuota mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų bazė

2018–2020 m.

Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba

0

0

0

2.3.2. Plėtoti praktikos galimybes darbo vietose, kurti finansines paskatas aukštųjų mokyklų studentų praktikai įmonėse ir organizacijose, sudaryti sąlygas ugdyti jaunimo verslumą

18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai

Sudarytos sąlygos aukštųjų mokyklų studentams įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių darbo vietose ir verslumo kompetencijų

2018–2019 m.

Švietimo ir mokslo ministerija

0

1 737 000

1 737 000

2.3.3. Organizuoti projektų, skirtų naujoms kompetencijoms ir kvalifikacijoms suteikti mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, įgyvendinimą

Besimokantys asmenys nuo 18 m.

Neformaliojo švietimo teikėjų bendradarbiaujant su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais įgyvendintos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos, suteikiančios darbo rinkoje reikalingų bendrųjų ir praktinių darbo įgūdžių

2018–2020 m.

Švietimo ir mokslo ministerija

0

420 000

0

 

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-584, 2014-11-27, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18128

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

 

 

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo plano

2 priedas

 

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijaus pavadinimas

Vertinimo kriterijaus reikšmės

2013 m.

2018 m.

2020 m.

1.

Vidutinė metinė jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo 16–29 m. asmenų, procentais

7,6

5,2

4,5

2.

Nekvalifikuotų jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo visų jaunų bedarbių metų pradžioje, procentais

40,8

38

35

3.

Įdarbintų jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo registruotų jaunų bedarbių, procentais

65,5

68

70

4.

15–29 metų nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų, dalyvavusių Jaunimo užimtumo iniciatyvos (toliau – JUI) remiamoje intervencijoje, skaičius

-

35 000

45 000

5.

Bedarbių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais

70

75

75

6.

Bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais

45

50

50

7.

Bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais

45

50

50

8.

Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais

45

50

50

9.

Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais

30

32

32

10.

Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais

25,4

26

26

11.

Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais

30

35

35

12.

Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais

24

30

30

13.

Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais

8,5

10

10

14.

Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokyme per pameistrystę ar atlieka stažuotę, dalis procentais

8,9

16

16

15.

Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių dirba, dalis procentais

36,8

44

44

16.

Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių savarankiškai dirba, dalis procentais

7

9

9

 

_____________________

Papildyta priedu:

Nr. A1-584, 2014-11-27, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18128

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-584, 2014-11-27, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18128

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-239, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-05-25, i. k. 2018-08419

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

 



[1] Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos apskaičiuotos kartu su kofinansavimu