Suvestinė redakcija nuo 2020-02-15 iki 2022-02-28
Sprendimas paskelbtas: TAR 2019-04-17, i. k. 2019-06285
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS TVIRTINIMO
2019 m. balandžio 10 d. Nr. 1-2038
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257„Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui:
2.1. sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisiją;
2.2. patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatus;
2.3. patvirtinti lėšų, skirtų Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programai finansuoti, paskirstymą darbdaviams, dalyvaujantiems užimtumo didinimo programoje;
3. Pavesti Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.
4. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 1-1531 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2018 metų užimtumo didinimo programos tvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2019 m. balandžio 10 d.
sprendimu Nr. 1-2038
(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2020 m. vasario 12 d.
sprendimo Nr. 1-408 redakcija)
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA
I. ĮVADAS
1. Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tikslai
1.1. Bendroji informacija
Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programa (toliau – Užimtumo didinimo programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257„Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir kitais teisės aktais. Užimtumo didinimo programa bus įgyvendinama nuo 2019 iki 2023 metų įskaitytinai, siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo bei teikimo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams. Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal poreikį, pasikeitusias aplinkybes ir (ar) veiksnius, galinčius turėti įtakos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti bei jos tikslams pasiekti.
Siekiant išvengti didesnio nedarbo bei atsižvelgiant į esamą nedarbo lygį Vilniaus miesto savivaldybėje numatoma, kad priemonių ir paslaugų poreikis užimtumui didinti nemažės, todėl būtinybė rengti užimtumo didinimo programą išlieka. Numatoma, kad pagrindinis priemonių ir paslaugų įgyvendinimo finansavimo šaltinis bus valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos savivaldybių biudžetams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybės administracija) planuojant ir numatant ateinančių metų biudžetą ir pateikiant informaciją apie planuojamą lėšų poreikį Lietuvos Respublikos ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintai užimtumo didinimo programai įgyvendinti yra skiriamos lėšos.
Užimtumo didinimo programa siekiama neturinčius darbo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojus integruoti į darbo rinką ir sudaryti galimybes joje išsilaikyti, mažinti gyventojų socialinę įtampą bei atskirtį, suteikiant galimybę dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą, skatinant Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje, ugdyti darbo, profesinius ir praktinius įgūdžius, didinant galimybes susirasti nuolatinį darbą, kompleksiškai spręsti gyventojų užimtumo problemas, įtraukiant Vilniaus miesto savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, socialines paslaugas teikiančias įstaigas, nevyriausybines organizacijas, ne pelno siekiančias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus bei biudžetines ir viešąsias įstaigas, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijas bei verslo įmones (ūkio subjektus), kurios veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusios, bankrutuojančios, neturinčios įsiskolinimų, likviduojamos ir (ar) laikinai sustabdžiusios veiklą bei Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyriais (toliau – Užimtumo tarnyba).
Rengiant Užimtumo didinimo programą naudoti Lietuvos statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos pateikti duomenys ir informacija.
1.2. Užimtumo didinimo programos tikslai:
1.2.4. Suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius.
1.2.5. Padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas.
II. BŪKLĖS ANALIZĖ
2. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės, demografinės situacijos duomenys, įvertinimas
2.1. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklės duomenys
Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigoje, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, laikinai nedirbantys, tačiau nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.
Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.
Bedarbiai – asmenys, sulaukę darbingo amžiaus, kurie neturi pajamų teikiančio darbo, aktyviai jo ieško ir pasirengę dirbti.
Nagrinėjant nedarbą ir nedarbo lygį, svarbūs ir kiti rodikliai – darbo jėgos aktyvumo lygis bei užimtumo lygis.
Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis Lietuvoje skaičiuojami naudojantis Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Nedarbo lygį šalyje dar skaičiuoja ir Užimtumo tarnyba.
Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais bei pateikta statistine Užimtumo tarnybos informacija apie gyventojų užimtumą ir nedarbą, užimtų gyventojų skaičius 2017 metais šalyje labiausiai didėjo sostinės regione – 32,5 tūkst., tai sudarė 429,5 tūkst. sostinės regiono gyventojų, iš kurių 199,8 tūkst. vyrų ir 229,8 tūkst. moterų. 2018 metais nuo metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruota 30,5 tūkst. bedarbių (51 proc. moterų ir 49 proc. vyrų), tai 2,5 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. 2017 metais moterų registruotas nedarbas Vilniaus apskrityje bei Vilniaus miesto savivaldybėje buvo mažesnis nei vyrų, numatoma, kad ši tendencija išliks kiekvienais metais. 2018 metais per devynių mėnesių laikotarpį įdarbinta beveik 22,0 tūkst. asmenų, o tai 8,8 proc. daugiau lyginant su 2017 metais. 2017 metais registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų vidutinis metinis santykis sudarė – 6,1 proc., per devynis 2018 metų mėnesius šis santykis sudarė apie – 5,9 proc.
Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad iki 2019 metų bedarbių, įregistruotų Vilniaus miesto užimtumo tarnyboje skaičius mažės iki 6 proc., mažės nekvalifikuotų ir ilgalaikių bedarbių, jaunimo, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų procentinė sudėtis bedarbių struktūroje.
2.2. Socialinė situacija
Lietuvos informacinėje sistemoje per rugsėjo mėnesį buvo registruota 35,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 5,3 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybės darbo rinkoje. Į klientų aptarnavimo skyrius šalyje kas mėnesį kreipiasi apie 20 tūkst. darbo neturinčių asmenų, Vilniaus miesto užimtumo tarnyba kas mėnesį registruoja 3–4 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Per devynis 2018 metų mėnesius Vilniaus miesto darbo rinkoje buvo įregistruota daugiau nei 30 tūkst. bedarbių, į darbo rinką sugrįžo apie 22 tūkst. asmenų, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis nuo metų pradžios pradėjo dirbti daugiau nei 20 tūkst. asmenų, pagal terminuotas 1861 asmuo, 2748 asmenų nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, 1381 asmuo pradėjo veiklą, įsigijęs verslo liudijimą iki 6 mėnesių. 2018 metais registruota darbo jėgos paklausa išliko panaši kaip ir 2017 metais.
Remiantis Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio kūrėjų atliktu Užimtumo didinimo priemonių tyrimu, mažiausiai motyvuoti įsidarbinti ir labiausiai nusivylę tiek darbdaviais, tiek valdžia, tiek savo gebėjimu susirasti darbą yra ilgalaikiai bedarbiai (registruoti 1 metus ir ilgiau) bei asmenys su pradiniu / pagrindiniu išsilavinimu.
2.3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.
Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.
Vidutinis darbuotojų skaičius – darbuotojų (fizinių asmenų), neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičiaus vidurkis.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiosios statistikos portalo (toliau – Oficialiosios statistikos portalas) duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2018 m. antrąjį ketvirtį palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) Vilniaus apskrityje padidėjo (2,5 proc.), bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2018 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 3,5 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 Eur. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus Vilniaus apskrityje augo labiausiai iki – 11 proc. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,7 iki 10,6 proc.
Šaltinis. https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5821658;
http://www.ltnews.lt/2018/08/27/bruto-darbo-uzmokestis-salies-ukyje-per-2018-m-antraji-ketvirti-padidejo-35-proc/
Darbo užmokesčio augimui įtakos turi kiekvienais metais nuo sausio 1 d. padidintas MMA ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas) bei kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis (mėnesinis)
|
Darbo užmokestis (mėnesinis) | EUR 1 |
|||||||
|
2017K2 |
2017K3 |
2017K4 |
2018K1 |
2018K2 |
|||
| Bruto |
Šalies ūkis be individualiųjų įmonių |
Lietuvos Respublika |
838,7 |
850,8 |
884,8 |
895,2 |
926,7 |
|
Vilniaus apskritis |
932,7 |
940,4 |
975,6 |
1 000,3 |
1 035,0 |
||
|
Vilniaus m. sav. |
960,0 |
966,1 |
1 003,3 |
1 032,4 |
1 069,4 |
||
K-ketvirtis
* Be individualių įmonių
Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Oficialiosios statistikos portalo duomenys
Pagal Oficialiosios statistikos portalo duomenis Vilniaus miesto savivaldybėje emigracija nemažėja, kvalifikuotos darbo jėgos emigracija turi įtakos konkurencijos darbo rinkoje mažėjimui, atsiranda didesnė galimybė įsidarbinti mažiau paklausių profesijų darbuotojams, kuriems trūksta reikiamos kvalifikacijos bei darbo patirties. Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojų užimtumą būtų galima padidinti ir sustiprinti Užimtumo didinimo programa, kuria būtų siekiama suaktyvinti santykinai didelių ir sunkiausiai integruojamų gyventojų tikslinių grupių integraciją į darbo rinką. Užimtumo didinimo programa – tai priemonė, kuria siekiama ieškoti ir bendrauti su nedirbančiais ir socialiai pažeidžiamais asmenimis, ūkio subjektais, besikreipiančiais į Užimtumo tarnybą, siekiama grąžinti žmogų atgal į darbo rinką, paskatinti įgyti profesiją, kuri padėtų užsidirbti, patarti, kur įgyti reikalingų įgūdžių, kaip užsiimti tolesne veikla ir pan.
2.4. Demografinė situacija, migracijos priežastys
Oficialiosios statistikos portalo 2018 m. liepos 1 d. duomenimis, šalyje nuolatinių gyventojų skaičius siekė – 2800,7 tūkst., sostinės regione gyvena – 807,1 tūkst., iš jų apie 549,4 tūkst. gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje.
Vilniaus miesto savivaldybė
|
|
|
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
|
| Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. |
544 513 |
546 504 |
549389 |
||
|
6,8 |
6,1 |
5,9 |
||
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (nedarbo lygis) 2018 m. liepos 1 d. siekė 5,9 proc. ir buvo mažesnis nei 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu. Bedarbių skaičius kasmet mažėja, todėl galima teigti, kad nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje nėra aukštas lyginant su ankstesniais metais.
Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais kaip ir kasmet tampa pagrindiniu iššūkiu Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus apskrities darbo rinkai. Pagrindinės migracijos priežastys yra susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje.
Remiantis Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio kūrėjų atliktu Užimtumo didinimo priemonių tyrimu, kuriame apibendrinti rezultatai apie bedarbių darbinę motyvaciją, daroma prielaida, kad iš esmės didžioji dalis bedarbių yra motyvuoti dirbti ir užsidirbti – nemaža jų dalis pasiryžę dirbti fizinį darbą ar keisti profesiją, kad galėtų tai padaryti, tačiau labiausiai jų motyvaciją įsidarbinti mažina žemas siūlomas darbo užmokestis, netikėjimas valdžia ir darbdaviais, nesąžiningas apmokėjimas už darbą. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad bedarbių lūkesčiai darbo užmokesčio atžvilgiu yra gana realūs – didžiąją dalį apklaustų bedarbių tenkintų netgi gerokai žemesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Mažas siūlomas darbo užmokestis, kuris dar yra ir pakankamai daug apmokestinamas Lietuvoje, skatina dirbti „šešėlyje“ ir vengti mokėti mokesčius arba apskritai emigruoti iš šalies. Tyrimo metu taip pat buvo akcentuojamas MMA ir apskritai darbo užmokesčio didinimas, darbo sąlygų gerinimas ir t. t. Taip pat nemaža dalis bedarbių akcentavo, kad darbdaviai turėtų keisti požiūrį į darbuotojus, labiau juos gerbti. Minėtos nuostatos glaudžiai siejasi ir su kitais Lietuvoje atliktais tyrimais (pvz., emigracijos priežasčių tyrimais), kuriuose tarp pagrindinių emigracijos priežasčių be žemo darbo užmokesčio dominuoja pagarbos darbuotojui trūkumas. Esant žemam darbo užmokesčiui, motyvaciją dirbti bent iš dalies galėtų kompensuoti pagarbus požiūris į dirbantįjį, jo kaip darbuotojo svarbos įmonėje akcentavimas, nesvarbu, ar tai būtų daugiau ar mažiau kvalifikuotas darbas. Tuo tarpu šiuo metu, kaip rodo apklausos duomenys, tokio požiūrio į dirbantįjį labai trūksta, tai savo ruožtu skatina žmonių nusivylimą, mažina jų orumą ir motyvaciją dirbti.
Šaltinis. www.socmodelis.lt
Socialinės apsaugos komiteto (European Commission – Europa EU) pateiktame svarbiausiame pranešime teigiama, kad turėti darbą yra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties. Nors pastaruoju metu užimtumas ir didėjo, to nepakako labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, ir ne visais atvejais turimas darbas leido žmonėms išbristi iš skurdo. Kai kurioms grupėms ir toliau kyla konkrečių sunkumų, pavyzdžiui, mažai galimybių mokytis žemos kvalifikacijos darbuotojams, pagalbos tarnybų trūkumas arba prasta išmokų sistema, slopinanti finansinę paskatą. Darbo rinka išlieka susiskaidžiusi ir trūksta kokybiškų darbo vietų. Nestabilių darbo vietų, kuriose dažniausiai dirba vienos lyties atstovai, raida prisidėjo prie to, kad dirbančių žmonių skurdo lygis ir toliau išlieka aukštas. Iš šių faktų reikia pasimokyti ir taip užkirsti kelią krizės labai sustiprintai nuolatinei atskirčiai. Aktyvios įtraukties strategijos būtinai reikalingos ne tik siekiant paremti labiausiai pažeidžiamus asmenis, bet ir sumažinti žmogiškojo kapitalo nuostolius bei išsaugoti būsimą augimo potencialą.
Atlikus Vilniaus miesto savivaldybės nedarbo lygio, demografinės, įsidarbinimo galimybių bei socialinės būklės analizę, galima daryti išvadą, kad būtina toliau tęsti ilgalaikį užimtumą skatinančių priemonių įgyvendinimą.
2.5. Užimtumo didinimo programos tikslinės grupės
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas kasmet skirti lėšas bei asmenų užimtumo didinimo poreikius Vilniaus mieste, Užimtumo didinimo programa gali būti orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis pagal Užimtumo didinimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje numatytas visas tikslines grupes:
2.5.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
2.5.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
2.5.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
2.5.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
2.5.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
2.5.10. vyresni kaip 40 metų asmenys.
Neįgalūs asmenys galės dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, jei atitiks Užimtumo didinimo programoje numatytus kriterijus. Užimtumo tarnyba neįgalius asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, siųs dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).
2.6. Darbo rinkos tendencijos ir įsidarbinimo galimybės Vilniaus mieste, apskrityje
Užimtumo tarnyba, turėdama didžiausią šalyje laisvų darbo vietų duomenų banką, vertina darbo jėgos paklausą bei jos pokyčius. Toliau pateikiami darbo rinkoje paklausių profesijų bei specialybių dešimtukai Vilniaus miesto savivaldybėje bei jos apskrityje. Užimtumo tarnybos 2018 metų duomenimis, joje daugiausia registravosi Vilniaus apskrities gyventojai, turintys verslo paslaugų vadybininko, rinkodaros ir reklamos specialisto, ekonomisto, buhalterio, apskaitininko, teisininko, vertėjo, administratoriaus, kirpėjo, siuvėjo, virėjo, pardavėjo, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojo, statybininko specialybes bei profesijas:
|
Šaltinis. http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.aspx
Mažiausias įsidarbinimo galimybes 2018 metais Vilniaus apskrityje turėjo šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys asmenys: specialistai – administravimo ir vykdomieji sekretoriai, archyvų ir muziejų specialistai, chemijos inžinieriai, geologai ir geofizikai, gyvosios gamtos mokslų technikai (išskyrus medicinos ir patologijos laboratorijos technikus), grafikos ir multimedijos dizaineriai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, teisininkai, vertėjai ir kalbininkai; kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai – kirpėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, kosmetikos ir giminiškų profesijų darbuotojai, pieno produktų gamintojai.
Šaltinis. http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/PublishingImages/barometrai/dabar/Vilniaus_apskrityje.pdf
Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą bus aktyvinama darbo rinkos užimtumo ir nedarbo mažinimo politika, didinamas gyventojų užimtumo lygis, suteikiant didesnes galimybes įsidarbinti, pagerinta socialinė–ekonominė būklė Vilniaus mieste.
III. PASLAUGŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS
3. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo organizavimas, priemonių planas
3.1. Užimtumo didinimui įgyvendinti numatoma trukmė bei per laikotarpį
Užimtumo didinimo programa rengiama 2019–2023 metams, jos įgyvendinimo laikotarpis yra:
3.1.1. 2019 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2019 metų lapkričio 29 d.;
3.1.2. 2020 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2020 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2020 metų lapkričio 30 d;
3.1.3. 2021 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2021 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2021 metų lapkričio 30 d.;
3.1.4. 2022 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2022 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2022 metų lapkričio 30 d.;
3.1.5. 2023 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2023 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2023 metų lapkričio 30 d.
Kiekvienų metų gruodžio mėnuo paliekamas Užimtumo didinimo programos baigiamiesiems darbams, atsiskaitymams, apmokėjimui, ataskaitoms ir t. t.).
Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė vienam asmeniui – 6 (šeši) mėnesiai, tačiau ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė per einamųjų metų laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 9 (devyni) mėnesiai ir ne ilgesnė nei Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis. Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną arba pasibaigus Užimtumo didinimo programos trukmei.
Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu iki įsiregistravimo darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Lygiavertis darbas – pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo termino. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
3.2. Užimtumo didinimo programos planuojami rezultatai bei apimtis
Siekiant atlikti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų racionalų paskirstymą, užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą bei integruoti kuo daugiau neturinčių darbo Vilniaus miesto gyventojų į darbo rinką mėnesio išlaidas vienam Užimtumo didinimo programos dalyviui planuojama nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimaliąja mėnesine alga (MMA), bet ne daugiau kaip mėnesinė alga 950 Eur (bruto darbo užmokestis), įskaitant darbdaviui ir jo darbuotojui (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (visa darbo vietos kaina ne daugiau nei 1000 Eur).
Darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką.
Minimalus darbo užmokestis (MMA) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Minimalus darbo užmokestis mokamas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Darbdavys, įvertinęs darbuotojo (-ų) kvalifikaciją, gali nustatyti atlygio dydį, bet ne didesnį, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas tik pinigais, pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju.
Įvertinus kasmet didėjantį minimalųjį darbo užmokestį (MMA), Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai – dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programos priemones būtų galima įdarbinti 300–400 asmenų.
3.3. Užimtumo didinimo programos dalyvių atranka
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Užimtumo didinimo programą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie galimybę dalyvauti šioje programoje.
Socialinių paslaugų skyrius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Užimtumo didinimo programą išsiunčia Užimtumo tarnybai.
Programos vykdytojai (toliau – darbdaviai), pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, nustatytu terminu teikia Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas, įstatų (nuostatų) patvirtintą kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo patvirtintą kopiją. Vienos paraiškos bendra prašoma iš Savivaldybės administracijos lėšų suma negali viršyti 45000 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančiai eurų).
Socialinių paslaugų skyrius patikrina paraiškas, kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, parengia suvestinę informaciją ir pateikia svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijai (toliau – Darbdavių atrankos komisija).
Darbdavius dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atrenka Darbdavių atrankos komisija, kuri vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais (toliau – Darbdavių atrankos komisijos nuostatai), Užimtumo įstatymu bei Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo tvarkos aprašu. Darbdavių atrankos komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai. Darbdavių atrankos komisija įvertina paraiškas, paskirsto lėšas ir teikia tvirtinti Savivaldybės direktoriui atrinktų darbdavių sąrašą bei Užimtumo didinimo programos lėšų paskirstymą, pagal surinktą papildomą išankstinę informaciją ir pateiktus darbdavių oficialius prašymus, svarsto dėl darbo sutarčių pratęsimo bei papildomų asignavimų skyrimo po 6 (šešių) mėnesių termino.
Užimtumo didinimo programą įgyvendinti pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie:
3.3.1. įdarbino pagal neterminuotą darbo sutartį tuos pačius Vilniaus miesto savivaldybės praėjusių metų Užimtumo didinimo programos dalyvius;
3.3.2. įdarbino arba pagal terminuotą darbo sutartį į kitas darbo vietas tuos pačius Vilniaus miesto savivaldybės praėjusių metų Užimtumo didinimo programos dalyvius;
3.3.3. vykdys darbus, teikiančius socialinę naudą, padedančius palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą (socialinės, švietimo, visuomeninio transporto, sveikatos, kultūros, prekybos ir viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio butų ūkio, ryšių, asmens ir turto apsaugos sistemose ir kt.), atliekamus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, siekiant jose išsaugoti darbo vietas; laikino pobūdžio darbus, neįtrauktus į kasdienės priežiūros tvarkymo plotus, teritorijų tvarkymo darbus: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, lauko tualetų valymas, miško, parkų, skverų tvarkymas, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių bei paplūdimių valymas ir priežiūra, gėlynų priežiūra, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas; mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių, socialinių, buitinių ir kitų objektų smulkius, pagalbinius statybos ir/ar remonto laikino pobūdžio darbus; istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų laikino pobūdžio tvarkymo pagalbinius darbus; trumpalaikį patalpų valymo paslaugų laikino pobūdžio darbus; trumpalaikius archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbinius darbus; užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valymo, avarinių ir bešeimininkių pastatų, esančių valstybinėje žemėje, likvidavimo pagalbinius darbus; trumpalaikes, pagalbines lankomosios priežiūros ir kitas socialines paslaugas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbinius laikino pobūdžio darbus; lietaus nuotekų valymo įrenginių, paviršinių vandens išleistuvų ir aplinkinių teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbus; bešeimininkių pastatų tvarkymo laikino pobūdžio darbus;
3.3.4. teiks asmeninio asistento paslaugą negalią turintiems asmenims (individuali pagalba neįgaliajam, kuri apima pagalbą neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose (palydint, pavežant, padedant spręsti kylančias problemas); teiks informaciją asmeniui, turinčiam klausos ar regėjimo negalią, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jo neįgalumo pobūdį; teiks pagalbą sprendžiant buityje kylančias problemas asmeniui, turinčiam nustatytą sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį arba 0–40 procentų darbingumo lygį, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygį;
3.3.5. įsipareigos, dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje, įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau neįgalių asmenų;
3.3.6. numatys skirti nuosavų lėšų finansuojat su Užimtumo didinimo programos įgyvendinimu susijusias išlaidas;
3.3.7. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei, įsipareigos įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį ne mažiau nei 10 proc. tų pačių Užimtumo didinimo programos dalyvių;
3.3.8. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei, įsipareigos įdarbinti pagal terminuotą darbo sutartį į kitas darbo vietas ne mažiau nei 10 proc. tų pačių Užimtumo didinimo programos dalyvių;
3.3.9. yra labai maža ir maža verslo įmonė (ūkio subjektas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusi, bankrutuojanti, neturi mokestinių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), jei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti prašoma suma viršija 45000 Eur (teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma ar valstybės įmonės Registrų centro jungtinė pažyma, išduota už praėjusį mėnesį iki paraiškos dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pateikimo dienos) ir nėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 Eur, nėra likviduojama ir (ar) laikinai sustabdžiusi veiklą:
Labai mažų ir mažų įmonių samprata
| Įmonės tipas |
Darbuotojų skaičius |
Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: |
|
| Metinės pajamos neviršija |
Turto balansinė vertė neviršija |
||
| Maža įmonė |
Mažiau kaip 50 |
10 |
10 |
| Labai maža įmonė |
Mažiau kaip 10 |
2 |
2 |
Šaltinis. https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika
Vadovaudamasis Darbdavių atrankos komisijos nutarimu (protokolu), Socialinių paslaugų skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės administracija direktoriaus įsakymo dėl finansuojamų Užimtumo didinimo programos projektų sąrašo patvirtinimo išsiunčia darbdaviams pranešimus apie paraiškų vertinimą ir kvietimus pasirašyti sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio atstovas yra Savivaldybės administracijos seniūnijos. Su atrinktais darbdaviais Savivaldybės administracijos direktorius sudaro dvišales Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.
Jeigu paraiškų gaunama mažiau, nei skirta lėšų Užimtumo didinimo programai įgyvendinti, interneto svetainėje www.vilnius.lt skelbiama papildoma darbdavių atranka dalyvauti Užimtumo didinimo programoje.
Socialinių paslaugų skyrius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Užimtumo didinimo programą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą darbdavių ir Užimtumo didinimo programos lėšų paskirstymo sąrašą išsiunčia Užimtumo tarnybai.
Vadovaudamasi užimtumo didinimo programų rengimo bendradarbiavimo principu Vilniaus mieste Užimtumo didinimo programos vykdymą organizuoja Savivaldybės administracija bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, kuri asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įvardytą tikslinę grupę, siunčia dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).
3.4. Užimtumo didinimo programos vykdytojai
Darbdaviais, pageidaujančiais dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, kurie organizuos ir vykdys darbus, gali būti:
3.4.1. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija – Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų bei jas kuruojančių departamentų sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 30-672 (2018 m. lapkričio 20 d. AD įsakymu Nr. 30-3558/18(2.1.1E-TD2) patvirtinta redakcija), nuoroda: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/savivaldybes-imones/;
3.4.2. verslo įmonės (ūkio subjektai), kurios veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusios, bankrutuojančios, neturinčios įsiskolinimų, likviduojamos ir (ar) laikinai sustabdžiusios veiklą:
3.4.3. Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijos:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijos
| Seniūnija |
Plotas (km2) |
Populiacija (2001) |
Tankis (2001) |
|
| 1. |
Verkiai |
56,0 |
30856 |
551,0 |
| 2. |
Antakalnis |
77,2 |
39697 |
514,2 |
| 3. |
Pašilaičiai |
7,9 |
25674 |
3249,9 |
| 4. |
Fabijoniškės |
5,9 |
36644 |
6210,8 |
| 5. |
Pilaitė |
13,9 |
15996 |
1150,8 |
| 6. |
Justiniškės |
3,0 |
30958 |
10319,3 |
| 7. |
Viršuliškės |
2,6 |
16250 |
6250,0 |
| 8. |
Šeškinė |
4,6 |
36604 |
7957,4 |
| 9. |
Šnipiškės |
3,1 |
19321 |
6232,6 |
| 10. |
Žirmūnai |
5,7 |
47410 |
8317,5 |
| 11. |
Karoliniškės |
3,7 |
31175 |
8425,7 |
| 12. |
Žvėrynas |
2,6 |
12188 |
4687,7 |
| 13. |
Grigiškės |
7,0 |
11617 |
1659,6 |
| 14. |
Lazdynai |
9,9 |
32164 |
3248,9 |
| 15. |
Vilkpėdė |
10,8 |
24749 |
2291,6 |
| 16. |
Naujamiestis |
4,9 |
27892 |
5692,2 |
| 17. |
Senamiestis |
4,4 |
21022 |
4777,7 |
| 18. |
Naujoji Vilnia |
38,6 |
32775 |
849,1 |
| 19. |
Paneriai |
84,8 |
8909 |
105,1 |
| 20. |
Naujininkai |
37,6 |
33457 |
889,8 |
| 21. |
Rasos |
16,3 |
13054 |
800,9 |
Šaltinis. https://maps.vilnius.lt/seniunijos#
Užimtumo didinimo programą Vilniaus mieste įgyvendina Darbdavių atrankos komisijos atrinkti darbdaviai. Darbdavių atrankos komisija, atsižvelgdama į valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai (Užimtumo didinimo programai įgyvendinti) vykdyti faktiškai skirtas lėšas, nagrinėja darbdavių atrankos klausimus pagal pateiktas darbdavių paraiškas Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos priemonėms atlikti bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.
Darbdavių atrankos komisijos paskirtis – atrinkti darbdavius, paskirstyti lėšas ir teikti tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui darbdavių ir Užimtumo didinimo programos lėšų paskirstymo projektą.
Darbdaviai, įgyvendinantys Užimtumo didinimo programą, norintys gauti bei pateikti informaciją apie Užimtumo didinimo programose dalyvaujančius asmenis, turi registruotis Užimtumo tarnybos valdomoje informacinėje sistemoje kaip elektroninių paslaugų vartotojai ir susikurti vartotojų paskyras. Vadovaudamiesi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktais, gavę Užimtumo tarnybos suformuotą pasiūlymą asmeniui dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, per 3 darbo dienas vartotojo paskyroje elektroniniu būdu pateikia informaciją apie sprendimą dėl asmens dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje ir informuoja Užimtumo tarnybą apie asmenis (bedarbius), kurie be svarbių priežasčių atsisako arba neatvyksta dalyvauti užimtumo didinimo programose.
IV. FINANSAVIMO PLANAS
4. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas finansavimas
4.1. Užimtumo didinimo programos finansavimo galimybių analizė
Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų valstybinėms funkcijoms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (valstybės perduota savivaldybėms funkcija – dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas).
Socialinių paslaugų skyrius, atsižvelgdamas į ateinančių metų planuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšas, einamųjų metų trečiąjį ketvirtį teikia informaciją Užimtumo tarnybai apsvarstytą ir siūlomą rengti Užimtumo didinimo programos projektą, nurodydamas numatomas užimtumą skatinančias, laikiną ar nuolatinį užimtumą užtikrinančias priemones, dalyvių tikslines grupes, laukiamus rezultatus, darbų pobūdį, Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas lėšas bei pagal Užimtumo didinimo programos priemones planuojamą įdarbinti asmenų skaičių.
Darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įvardytą tikslinę grupę, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, skirtos apmokėti šias išlaidas:
4.1.1. darbo užmokestį, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą) už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, kuris negali būti mažesnis pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį;
4.1.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų;
4.1.3. piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ir nuo jos apskaičiuotą draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą.
Darbdavys organizuoja Užimtumo didinimo programos dalyvių atranką ir užtikrina, kad Užimtumo didinimo programos dalyviai atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įvardytai tikslinei grupei nustatytą reikalavimą, bei su Užimtumo tarnybos atsiųstais darbo ieškančiais asmenimis sudaro terminuotas darbo sutartis.
Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną. Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė vienam asmeniui – 6 (šeši) mėnesiai su galimybe pratęsti dar 3 mėnesius, tačiau ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė einamųjų metų laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 9 (devyni) mėnesiai.
Darbdaviui subsidijas, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, kurios metu vykdomos valstybės funkcijos (valstybės perduotos savivaldybėms), 100 proc. moka Savivaldybės administracija. Darbdavys iki kiekvieno mėnesio 10 d. už praėjusį mėnesį pateikia Savivaldybės administracijai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo programos įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus Užimtumo didinimo programoje numatytoms subsidijoms gauti, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, teikia ataskaitą apie per ketvirtį dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje asmenų skaičių, vidutinę vieno asmens dalyvavimo trukmę, iš viso panaudotas lėšas, vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus.
Siekiant tvaresnės socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja numatyti priemones, užtikrinančias darbdavio pareigą prisidėti savo lėšomis įgyvendinant užimtumo didinimo programas.
Darbdaviai, kurie organizuos ir vykdys darbus, privalo užtikrinti darbo sąlygas asmenims (bedarbiams), dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje, teikiamose paraiškose nurodyti numatomą lėšų sumą (darbdavio lėšas), reikalingą darbo priemonėms, skirtoms aprūpinti Užimtumo tarnybos atsiųstus asmenis dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, apmokėti: darbo procese naudojamus įrenginius, aparatus, prietaisus, įrankius, įtaisus ir kitus reikmenis, kaip yra apibrėžta Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme, reikalingus Užimtumo didinimo programoje numatytiems darbams vykdyti.
4.2. Užimtumo didinimo programai administruoti skirtos lėšos
Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, kurios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienų metų gruodžio mėnesį tvirtinamos savivaldybių biudžetams ir paskirstomos savivaldybių administracijoms savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti ir socialinei paramai administruoti. Užimtumo didinimo programos administravimo išlaidoms padengti nustatomas procento dydis.
4.3. Užimtumo didinimo programos lėšos pagal numatomą teikti paslaugą ir (ar) vykdyti priemonę
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais tvirtinamas valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas savivaldybių administracijoms. Tuo pačiu įsakymu savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms, kurioms finansuoti naudojamos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšos, įgyvendinti ir administruoti nustatomas procento dydis nuo savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti skirtų lėšų.
Įvertinus kasmet didėjantį minimalųjį darbo užmokestį (MMA), Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai – dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programos priemones būtų galima įdarbinti 300–400 asmenų.
Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą numatoma labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis įdarbinti, atnaujinti jų darbo įgūdžius bei sudaryti galimybę užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Programos dalyviai bus sugrąžinti į darbo rinką, suteikiant profesinius ir praktinius įgūdžius, kas padidins jų galimybes tapti aktyviais darbo rinkos dalyviais bei padės surasti nuolatinį darbą.
V. PRIEŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS
5. Prognozuojamas teikti paslaugų ir priemonių mastas
5.1. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūros subjektai bei etapai
Užimtumo didinimo programos priežiūros tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai įgyvendinti Užimtumo didinimo programos tikslus ir uždavinius.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Užimtumo didinimo programa, Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo tvarkos aprašu, Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Užimtumo didinimo programoje dalyvaujančių įmonių (įstaigų) patikrų atlikimo tvarkos aprašu ir planu, vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra bei kontrolė, atliekami ūkio subjektų patikros, užpildomi planinio / neplaninio patikrinimo aktai.
Darbdavių atrankos komisija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais bei Užimtumo didinimo programa, nuolat vykdo užimtumo didinimo programos kontrolę:
5.1.1. stebi, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų su darbdaviais, lankydamasi pas darbdavius, surašo patikrinimo aktus;
5.1.3. analizuoja ir vertina pasiektus rezultatus ir Užimtumo didinimo programos efektyvumą.
Darbdavių atrankos komisijoje nuolat bus analizuojama darbų eiga, problemos, numatomi būdai trūkumams šalinti. Įgyvendinus Užimtumo didinimo programą, ateinančių metų sausio mėnesį bus organizuojamas Užimtumo didinimo programoje dalyvavusių darbdavių pasitarimas, aptariant problemas, tobulinimo galimybės, įtraukiant naujas siūlomas priemones.
Socialinių paslaugų skyriui organizuoja ir vykdo Užimtumo didinimo programos kontrolę ir yra atsakingas už Užimtumo didinimo programos įgyvendinimą bei priežiūrą. Užimtumo didinimo programos kontrolė vykdoma nuolat, atliekant Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo, bedarbių atitikties nustatymą kriterijams bei jų siuntimą dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, darbuotojų, įdarbintų pagal Užimtumo didinimo programą, darbo vietų ir atliktų darbų kontrolę, lėšų panaudojimo stebėseną, sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei efektyvumo analizes.
Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos jai įgyvendinti ir tikslui pasiekti.
5.2. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų naudojimo tinkamumą bei efektyvumą užtikrinantys veiksmai
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia kas ketvirtį ir už praėjusius metus Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą ir informaciją pagal nustatytą formą. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas nustatytos formos ataskaitoje įrašomi Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo rodikliai, kurie palyginami su planuotais rodikliais, įvertinant gyventojų užimtumo didinimo poreikį.
Pateikiant ataskaitą galima įvertinti Užimtumo didinimo programoje pasiektus rezultatus, tikslus ir uždavinius bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, suplanuoti ir apskaičiuoti lėšų poreikį kitiems metams Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programą funkcijai vykdyti.
Užimtumo didinimo programos atlikimo ir apskaitos dokumentai saugomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.
VI. UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS VIEŠINIMAS
6. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo pasiekti rezultatai, jų, tikslų ir uždavinių analizė, numatytų vykdyti priemonių efektyvumas vertinimas
Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, jos įgyvendinimas ir vertinimo rezultatai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt bei Užimtumo tarnybos interneto svetainės atviro informavimo zonose. Patvirtinta Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, kvietimas (-ai) darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti Užimtumo didinimo programoje skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt bei Užimtumo tarnybos interneto svetainės atviro informavimo zonose, nusiunčiant Užimtumo tarnybai visą paskelbti reikalingą medžiagą.
Vadovaujantis bendradarbiavimo principu, apie galimybę dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, Užimtumo tarnyba ir Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui pagal savo kuravimo sritis elektroninio pašto adresais, papildomai informuos verslo įmones (ūkio subjektus), kurios veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusios, bankrutuojančios, neturinčios įsiskolinimų, likviduojamos ir (ar) laikinai sustabdžiusios veiklą bei Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijas, Vilniaus miesto savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, socialines paslaugas teikiančias įstaigas, nevyriausybines organizacijas, ne pelno siekiančias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus bei biudžetines ir viešąsias įstaigas, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija.
Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Sveikata ir socialiniai reikalai/Užimtumas“ nuolat viešinama informacija apie Užimtumo didinimo programą, jos įgyvendinimo etapus, pasiektus rezultatus, lėšų, skirtų Užimtumo didinimo programai finansuoti, paskirstymą, darbdavių, dalyvaujančių užimtumo didinimo programoje, sąrašą ir t. t. https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/uzimtumas/
Programos rezultatų įvertinimas ir įgyvendinimo aptarimas vyks einamų metų IV ketvirtį Socialinių paslaugų skyriui organizuojamo posėdžio metu, pakvietus Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bei Užimtumo tarnybos atstovus, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą dalyvavusius darbdavius. Įvertinus Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo problemas, tikslinių grupių poreikius galima bus tiksliau planuotis bei tęsti bedarbių užimtumo didinimo priemones ir numatyti tikslus joms pasiekti.
Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas ir asmenų, dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje, užimtumo rezultatai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiami einamų metų ketvirtinėse ataskaitose apie savivaldybių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2019 m. balandžio 10 d.
sprendimu Nr. 1-2038
(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2020 m. vasario 12 d.
sprendimo Nr. 1-408 redakcija)
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257„Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. A1-548 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais.
2. Vadovaudamasi šiuo Aprašu Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau –Savivaldybės administracija) kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyriais (toliau – Užimtumo tarnyba) organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos (toliau – Užimtumo didinimo programa) įgyvendinimą.
3. Užimtumo didinimo programos tikslas – skatinant Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje mažinti socialinę įtampą, atskirtį tarp bendruomenės narių, didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius, padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas, vykdyti darbo rinkos užimtumo didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. darbdavys (Užimtumo didinimo programos vykdytojas) – darbo teisinių santykių subjektas, įdarbinantis asmenis, pageidaujantis dalyvauti Užimtumo didinimo programoje bei nustatytu terminu pateikęs Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja darbo įstatymai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
4.2. paraiška – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas nustatytos formos dokumentas, kurį užpildo ir pateikia darbdavys, siekiantis dalyvauti Užimtumo didinimo programoje;
4.3. tikslinės grupės – asmenys, kuriems rengiama Užimtumo didinimo programa, t. y.:
4.3.2 nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
4.3.3. grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
4.3.5 priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
4.3.6 prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
4.3.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
4.3.10. vyresni kaip 40 metų asmenys.
Neįgalūs asmenys galės dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, jei atitiks Užimtumo didinimo programoje numatytus kriterijus. Užimtumo tarnyba neįgalius asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, siųs dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas skirti lėšas bei asmenų užimtumo didinimo poreikius Vilniaus mieste, planuojama, kad Užimtumo didinimo programa gali būti orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis pagal Užimtumo didinimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje numatytas visas tikslines grupes.
5. Darbdaviais, pageidaujančiais dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, kurie organizuos ir vykdys darbus, gali būti Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija arba verslo įmonės (ūkio subjektai), kurios veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusios, bankrutuojančios, neturinčios įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), jei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti prašoma suma viršija 45000 Eur (teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma ar valstybės įmonės Registrų centro jungtinė pažyma, išduota už praėjusį mėnesį iki paraiškos dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pateikimo dienos) ir nėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 Eur, nėra likviduojamos ir (ar) laikinai sustabdžiusios veiklą.
6. Užimtumo tarnyba teikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugą – vykdo tinkamų asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, atranką pagal atitiktį Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytiems tikslinių grupių reikalavimams, teikia darbo ieškantiems asmenims siūlymus ir rekomendacijas įsidarbinti ir, vadovaudamasi bendradarbiavimo principu, aptarnaujamą asmenį nusiunčia pas darbdavį, dalyvaujantį Užimtumo didinimo programoje. Užimtumo tarnybos siunčiamų asmenų atranką dalyvauti Užimtumo didinimo programoje vykdo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
7. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo termino. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
II SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
9. Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, kurios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienų metų gruodžio mėnesį tvirtinamos savivaldybių biudžetams ir paskirstomos savivaldybių administracijoms savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti ir socialinei paramai administruoti. Užimtumo didinimo programos administravimo išlaidoms padengti nustatomas procento dydis.
10. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia kas ketvirtį ir už praėjusius metus Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą ir informaciją pagal nustatytą formą. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas nustatytos formos ataskaitoje įrašomi Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo rodikliai, kurie palyginami su planuotais rodikliais įvertinant gyventojų užimtumo didinimo poreikį.
11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais tvirtinamas valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas savivaldybių administracijoms bei skiriamos lėšos savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti.
12. Užimtumo didinimo programa rengiama 2019–2023 metams, jos įgyvendinimo laikotarpis yra:
12.1. 2019 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2019 metų lapkričio 29 d.;
12.2. 2020 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2020 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2020 metų lapkričio 30 d.;
12.3. 2021 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2021 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2021 metų lapkričio 30 d.;
12.4. 2022 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2022 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2022 metų lapkričio 30 d.;
12.5. 2023 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2023 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2023 metų lapkričio 30 d.
Kiekvienų metų gruodžio mėnuo paliekamas Užimtumo didinimo programos baigiamiesiems darbams, atsiskaitymams, apmokėjimui, ataskaitoms ir t. t.).
13. Prireikus Užimtumo didinimo programa einamaisiais metais gali būti tikslinama pagal poreikį, pasikeitusias aplinkybes ir (ar) veiksnius, galinčius turėti įtakos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti bei jos tikslams pasiekti.
14. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Užimtumo didinimo programą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dalyvauti šioje programoje. Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, jos įgyvendinimas ir vertinimo rezultatai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt, skiltyje „Sveikata ir socialiniai reikalai / Užimtumo didinimo programa“.:
14.1. Rinkodaros ir komunikacijos skyrius yra atsakingas už komunikaciją ir organizuoja papildomas priemones (užsakomieji straipsniai informaciniuose portaluose, spaudos leidiniuose, informaciniuose blokeliuose (reklamjuostėse), socialiniuose tinkluose ir kt.), kurios parenkamos pagal poreikį ir šiai priemonei įgyvendinti skirtus asignavimus iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų;
III SKYRIUS
paraiškų ir kitų dokumentų pateikimas
15. Darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbime ir šiame Apraše nustatyta tvarka ir terminais per Klientų aptarnavimo skyriaus darbo vietas (pagal darbo vietų reglamentuose priskirtas funkcijas) teikia Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas, prideda įstatų (nuostatų) patvirtintą kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo patvirtintą kopiją.
16. Darbdavių pateikta medžiaga turi būti susegta, sunumeruota ir paskutiniame lape (nurodant lapų skaičių) patvirtinta darbdavio ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu, medžiaga pateikiama užklijuotame voke. Pateikta medžiaga užregistruojama Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. Darbdavys atsako už Paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą. Vienos paraiškos bendra prašoma iš Savivaldybės administracijos lėšų suma negali viršyti 45 000 Eur.
17. Socialinių paslaugų skyrius, pasibaigus paraiškų dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pateikimo terminui, per 10 darbo dienų:
17.1. įvertina, ar pateiktos paraiškos atitinka Užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinto Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo reikalavimus;
17.2. išnagrinėja ar darbdavių pateiktos paraiškos atitinka Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo kriterijus;
17.3. patikrina kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, parengia suvestinę informaciją ir pateikia Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijai (toliau – darbdavių atrankos komisija), visiems jos nariams el. pašto adresais;
IV SKYRIUS
paraiškų tikrinimas, vertinimas ir DARBDAVIŲ išrinkimas
19. Darbdavius dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atrenka darbdavių atrankos komisija:
19.1. darbdavių atrankos komisiją sudaro 7–10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atstovų ir 1–2 Užimtumo tarnybos atstovai;
19.2. darbdavių atrankos komisijos nariai, jos pirmininkas skiriami (atšaukiami), personalinė sudėtis ir nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais;
19.3. darbdavių atrankos komisijos nariai netenka įgaliojimų, jei nutrūksta tarnybiniai / darbo santykiai su Savivaldybės administracijos institucija ar Užimtumo tarnyba, ar institucija, kurios jie buvo deleguoti;
19.4. darbdavių atrankos komisijos pirmininkas inicijuoja darbdavių atrankos komisijos posėdžius ir jiems vadovauja. Posėdžiai vyksta komisijos pirmininko iniciatyva arba 1/3 darbdavių atrankos komisijos narių pageidavimu sutartu laiku;
19.5. Jeigu darbdavių atrankos komisijos pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, posėdžiui vadovauja darbdavių atrankos komisijos išrinktas narys;
19.6. darbdavių atrankos komisijos narius į posėdžius kviečia darbdavių atrankos komisijos sekretorius, kuris sudaro galimybę nariams iš anksto susipažinti su posėdyje numatomų svarstyti klausimų dokumentais;
19.7. darbdavių atrankos komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame nurodoma posėdžio data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai bei balsavimo rezultatai (pažymima, kas balsavo „už“, „prieš“ ar susilaikė);
19.8. darbdavių atrankos komisijos sprendimai priimami posėdžiuose dalyvaujančių darbdavių atrankos komisijos narių balsų dauguma. Jeigu narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia darbdavių atrankos komisijos pirmininko balsas;
19.9. darbdavių atrankos komisijos sekretorius protokoluoja komisijos posėdžius ir organizuoja posėdžių protokolų parengimą bei pasirašymą. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius;
21. Darbdavių atrankos komisijos nariai, vykdydami savo funkcijas pažeidę Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šį Aprašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Darbdavių atrankos komisija pateiktas paraiškas įvertina atsižvelgdama į valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai (Užimtumo didinimo programai įgyvendinti) vykdyti faktiškai skirtas lėšas bei Socialinių paslaugų skyriaus pateiktą suvestinę informaciją.
23. Užimtumo didinimo programą įgyvendinti pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie:
23.1. įdarbino pagal neterminuotą darbo sutartį tuos pačius Vilniaus miesto savivaldybės praėjusių metų Užimtumo didinimo programos dalyvius;
23.2. įdarbino arba pagal terminuotą darbo sutartį į kitas darbo vietas tuos pačius Vilniaus miesto savivaldybės praėjusių metų Užimtumo didinimo programos dalyvius;
23.3. vykdys darbus, teikiančius socialinę naudą, padedančius palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą (socialinės, švietimo, visuomeninio transporto, sveikatos, kultūros, prekybos ir viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio butų ūkio, ryšių, asmens ir turto apsaugos sistemose ir kt.), atliekamus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, siekiant jose išsaugoti darbo vietas; laikino pobūdžio darbus, neįtrauktus į kasdienės priežiūros tvarkymo plotus, teritorijų tvarkymo darbus: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, lauko tualetų valymas, miško, parkų, skverų tvarkymas, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių bei paplūdimių valymas ir priežiūra, gėlynų priežiūra, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas; mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių, socialinių, buitinių ir kitų objektų smulkius, pagalbinius statybos ir/ar remonto laikino pobūdžio darbus; istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų laikino pobūdžio tvarkymo pagalbinius darbus; trumpalaikį patalpų valymo paslaugų laikino pobūdžio darbus; trumpalaikius archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbinius darbus; užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valymo, avarinių ir bešeimininkių pastatų, esančių valstybinėje žemėje, likvidavimo pagalbinius darbus; trumpalaikes, pagalbines lankomosios priežiūros ir kitas socialines paslaugas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbinius laikino pobūdžio darbus; lietaus nuotekų valymo įrenginių, paviršinių vandens išleistuvų ir aplinkinių teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbus; bešeimininkių pastatų tvarkymo laikino pobūdžio darbus;
23.4. teiks asmeninio asistento paslaugą negalią turintiems asmenims (individuali pagalba neįgaliajam, kuri apima pagalbą neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose (palydint, pavežant, padedant spręsti kylančias problemas); teiks informaciją asmeniui, turinčiam klausos ar regėjimo negalią, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jo neįgalumo pobūdį; teiks pagalbą sprendžiant buityje kylančias problemas asmeniui, turinčiam nustatytą sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį arba 0–40 procentų darbingumo lygį, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygį;
23.5. įsipareigos, dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje, įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau neįgalių asmenų;
23.6. numatys skirti nuosavų lėšų finansuojat su Užimtumo didinimo programos įgyvendinimu susijusias išlaidas;
23.7. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei, įsipareigos įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį ne mažiau nei 10 proc. tų pačių Užimtumo didinimo programos dalyvių;
23.8. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei, įsipareigos įdarbinti pagal terminuotą darbo sutartį į kitas darbo vietas ne mažiau nei 10 proc. tų pačių Užimtumo didinimo programos dalyvių;
23.9. yra labai maža ir maža verslo įmonė (ūkio subjektas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusi, bankrutuojanti, neturi mokestinių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), jei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti prašoma suma viršija 50 000 Eur (teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma ar valstybės įmonės Registrų centro jungtinė pažyma, išduota už praėjusį mėnesį iki paraiškos dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pateikimo dienos) ir nėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 Eur, nėra likviduojama ir (ar) laikinai sustabdžiusi veiklą:
Labai mažų ir mažų įmonių samprata
| Įmonės tipas |
Darbuotojų skaičius |
Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: |
|
| Metinės pajamos neviršija |
Turto balansinė vertė neviršija |
||
| Maža įmonė |
Mažiau kaip 50 |
10 |
10 |
| Labai maža įmonė |
Mažiau kaip 10 |
2 |
2 |
Šaltinis. https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika
24. Darbdavių atrankos komisija atsisako įtraukti darbdavį į 23 punkte nurodytą sąrašą, jeigu:
24.3. darbdavys paraiškoje arba jos prieduose pateikė klaidinančią informaciją arba paraiška neatitinka jos formoje ir Užimtumo didinimo programoje nustatytų kriterijų (reikalavimų);
24.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo gaunant paramą iš Europos Sąjungos, Europos ekonominei erdvei priklausančių Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;
25. Darbdavių atrankos komisija per 10 darbo dienų, vadovaudamasi Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo tvarkos apraše patvirtintais kriterijais, sudaro atrinktų darbdavių sąrašą, skirdama balus darbdavių atrankos konkurso vertinimo kriterijų anketoje ir nustato Užimtumo didinimo programos lėšų paskirstymą pagal pateiktas paraiškas. Jeigu skiriant balus darbdavių atrankos konkurso vertinimo kriterijų anketoje atsiranda keli tuos pačius kriterijus atitinkantys darbdaviai, pirmenybė teikiama darbdaviui, pateikusiam paraišką per Savivaldybės administracijos informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ ankstesne data.
26. Vadovaudamasis darbdavių atrankos komisijos nutarimu (protokolu), Socialinių paslaugų skyrius atrinktų darbdavių sąrašą teikia tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo išsiunčia darbdaviams pranešimus pasirašyti dvišales sutartis, išskyrus tuos atvejus kai darbdavio atstovas yra Savivaldybės administracijos seniūnijos.
27. Su Darbdavių atrankos komisijos atrinktais darbdaviais per 20 darbo dienų nuo Aprašo 26 punkte nurodyto įsakymo pasirašymo Savivaldybės administracijos direktorius sudaro dvišales Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutartis. Jeigu atrankos būdu parinktas darbdavys pranešime nustatytu laiku neatvyksta pasirašyti sutarties ir (ar) pateikia raštu informaciją apie atsisakymą dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, darbdavių atrankos komisija pagal įvykusios atrankos rezultatus parenka kitą darbdavį.
V SKYRIUS
UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS VYKDYMAS
29. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Užimtumo didinimo programą, Savivaldybės administracija įgalioja Savivaldybės administracijos seniūnijų darbuotojus:
29.1. registruotis Užimtumo tarnybos valdomoje informacinėje sistemoje kaip elektroninių paslaugų vartotojams ir susikurti vartotojų paskyras gauti ir pateikti informaciją apie Užimtumo didinimo programose dalyvaujančius asmenis;
29.2. gavus Užimtumo tarnybos suformuotą pasiūlymą asmeniui dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, per 3 darbo dienas vartotojo paskyroje elektroniniu būdu pateikti informaciją apie sprendimą dėl asmens dalyvavimo / nedalyvavimo Užimtumo didinimo programoje ir informuoti Užimtumo tarnybą apie asmenis, kurie be svarbių priežasčių atsisako arba neatvyksta dalyvauti Užimtumo didinimo programoje;
29.3. su Užimtumo tarnybos siųstais ieškančiais darbo asmenimis, kurie dalyvaus Užimtumo didinimo programoje, Savivaldybės administracijos vardu sudaryti dvišales darbo sutartis bei kitus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus;
29.4. atleidus iš darbo darbuotoją, per 3 darbo dienas nuo jo atleidimo dienos informuoti Užimtumo tarnybą nurodant darbo sutarties nutraukimo priežastį;
30. Savivaldybės administracijos seniūnijos darbuotojai privalo:
30.1. pateikti tarnybiniu raštu Savivaldybės administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriui (toliau – Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius) informaciją apie sudarytas darbo sutartis, nurodant asmenų vardą, pavardę, įdarbinimo datą ir įregistruoti jas darbo sutarčių registravimo žurnale;
30.2. įforminti įsakymais asmenų, dirbančių pagal Užimtumo didinimo programą, priėmimą, atleidimą ir kitus veiksmus, susijusius su darbo santykiais. Visa darbo vietos kaina, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, yra:
30.3. ne vėliau kaip kitą darbo dieną (atleidžiant – atleidimo iš darbo dieną) perduoti per Savivaldybės administracijos informacinę dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ susipažinti Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui (toliau – Apskaitos skyrius);
30.4. pateikti Apskaitos skyriui kartu su darbo sutarties kopija Užimtumo didinimo programoje dirbančių asmenų prašymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo ir dėl darbo užmokesčio pervedimo į banko kortelės sąskaitą;
30.5. į personalo valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo taikomąją sistemą „Paskata“ (toliau – programa „Paskata“) suvesti duomenis apie darbuotojus, dirbančius pagal Užimtumo didinimo programą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbuotojo priėmimo į darbą;
30.6. į programoje „Paskata“ esantį darbo apskaitos žiniaraštį suvesti duomenis apie asmenų, dirbančių pagal Užimtumo didinimo programą, nedraudiminį laikotarpį ir ne vėliau kaip kitą dieną pasibaigus nedraudiminiam laikotarpiui informuoti apie tai tarnybiniu raštu Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių;
30.7. užvesti Užimtumo didinimo programoje dirbančio asmens bylą (prašymas priimti atlikti darbus, asmens įskaitos lapas, paso, asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, įsakymas apie priėmimą, atleidimą, įregistruota darbo sutartis) ir pasibaigus darbo santykiams perduoti Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriui;
30.8. pildyti programoje „Paskata“ Užimtumo didinimo programoje dirbančių asmenų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose nedelsiant pažymint pravaikštas bei neatvykimą į darbą dėl hospitalizavimo, juos tvirtinti ir pateikti Apskaitos skyriui;
30.9 ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju sutarties egzemplioriumi įteikti darbuotojui jo darbo pažymėjimą, kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbo vietoje. Darbuotojo darbo pažymėjimas galioja iki sutartyje nustatyto termino. Instruktuoti Užimtumo didinimo programoje dirbančius asmenis apie darbų saugą, kontroliuoti, kaip laikomasi jos reikalavimų;
30.10. paskirstyti Užimtumo didinimo programoje vykdomus darbus, kontroliuoti juos atliekančių asmenų darbo drausmę;
30.11. pagal poreikį informuoti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių (toliau – Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius) dėl transporto priemonių surinktoms atliekoms išvežti skyrimo;
30.12. aprūpinti pagal Užimtumo didinimo programą dirbančius asmenis darbo priemonėmis, reikalingomis Užimtumo didinimo programos darbams vykdyti;
30.13. ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų metams pasibaigus parengti metinę ataskaitą apie vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus (kiek žmonių buvo įdarbinta per metus, kokie konkrečiai darbai ir kokiose seniūnijos vietose buvo atlikti) ir pateikti Socialinių paslaugų skyriui;
31. Apskaitos skyrius:
31.1. skaičiuoja ir moka pagal Savivaldybės administracijos seniūnijų pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbo užmokestį Užimtumo programoje dirbantiems asmenims, o pasibaigus darbo santykiams – piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
31.2. darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, pagal pateiktus dokumentus apskaičiuoja ir moka subsidijas darbo užmokesčiui, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, pervesdamas darbdaviams į Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodytą sąskaitą;
31.3. teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniam skyriui duomenis apie nedraudiminį laikotarpį dėl ligos ir atleidimą iš darbo bei mėnesio ataskaitas;
31.4. kiekvienam einamųjų kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, apibendrina Užimtumo didinimo programos įvykdymo duomenis ir per 10 darbo dienų nuo ketvirčio pabaigos pateikia Socialinių paslaugų skyriui lėšų panaudojimo bei asmenų skaičių, dalyvavusių Savivaldybės užimtumo didinimo programoje, ataskaitą;
31.5. teikia duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniam skyriui apie programoje „Paskata“ užregistruotų Užimtumo didinimo programoje dirbančių asmenų priėmimą į darbą ir nedraudiminį laikotarpį;
31.6. ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 18 d. teikia darbo apmokėjimo statistinę ketvirtinę ataskaitą Lietuvos statistikos departamentui, statistinis formuliaras patvirtintas Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-251 „Dėl darbo apmokėjimo statistinės ataskaitos DA-01 (ketvirtinės) statistinio formuliaro patvirtinimo“ (nauja suvestinė redakcija įsigalioja nuo 2020-04-01);
32. Darbdaviai, dalyvaujantys Užimtumo didinimo programoje, (netaikoma Savivaldybės administracijos seniūnijoms) privalo:
32.1. registruotis Užimtumo tarnybos valdomoje informacinėje sistemoje kaip elektroninių paslaugų vartotojai ir susikurti vartotojų paskyras gauti ir pateikti informaciją apie Užimtumo didinimo programose dalyvaujančius asmenis;
32.2. gavę Užimtumo tarnybos suformuotą pasiūlymą asmeniui dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, per 3 darbo dienas vartotojo paskyroje elektroniniu būdu pateikti informaciją apie sprendimą dėl asmens dalyvavimo / nedalyvavimo Užimtumo didinimo programoje ir informuoti Užimtumo tarnybą apie asmenis, kurie be svarbių priežasčių atsisako arba neatvyksta dalyvauti Užimtumo didinimo programoje;
32.3. su Užimtumo tarnybos siųstais ieškančiais darbo asmenimis, kurie dalyvaus Užimtumo didinimo programoje, Savivaldybės administracijos vardu sudaryti dvišales darbo sutartis bei kitus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus;
32.4. atleidus iš darbo darbuotoją, per 3 darbo dienas nuo jų atleidimo dienos informuoti Užimtumo tarnybą, nurodant darbo sutarties nutraukimo priežastį;
32.5. sudaryti sąlygas patikrinti, kaip vykdomi Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo ir finansavimo sutarties įsipareigojimai;
32.6. užtikrinti darbo sąlygas, atitinkančias įstatymų ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus;
32.7. vesti įdarbintiems asmenims darbų saugos instruktažus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
32.8. aprūpinti Užimtumo tarnybos siųstus ieškančius darbo asmenis darbo priemonėmis, reikalingomis Užimtumo didinimo programos darbams atlikti;
32.10. mokėti įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, darbo sutarčiai pasibaigus arba ją nutraukus – kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas;
32.11. per Klientų aptarnavimo skyriaus darbo vietas (pagal darbo vietų reglamentuose priskirtas funkcijas) pateikti Socialinių paslaugų skyriui mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos su Užimtumo tarnybos siųstų įdarbintų asmenų darbo laiko apskaita ir apmokėjimu susijusius dokumentus subsidijai darbo užmokesčiui gauti:
32.11.2. darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščio išrašą arba kopiją bei vieną iš darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų: banko išrašą arba mokėjimo pavedimo kopiją arba kasos išlaidų orderio kopiją;
32.11.3. el. paštu sps@vilnius.lt pateikti informaciją apie asmenis, kurie buvo įdabinti per mėnesį dalyvauti Užimtumo didinimo programoje (siekiant nustatyti, ar darbdavio įdarbinti asmenys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje yra atsiųsti iš Užimtumo tarnybos ir atitinka Užimtumo didinimo programoje nustatytus kriterijus), nurodant vardą, pavardę, gimimo datą.
32.12. esant atskiram prašymui, pateikti Socialinių paslaugų skyriui kitą informaciją bei dokumentus, susijusius su Užimtumo didinimo programos įgyvendinimu;
32.13. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kiekvienam ketvirčiui pasibaigus ataskaitą apie vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus (per ketvirtį dalyvavusių užimtumo didinimo programoje asmenų skaičius, vidutinė vieno asmens dalyvavimo užimtumo programoje trukmė, mėnesiais, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti), metams pasibaigus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas metinę ataskaitą apie vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus (per metus dalyvavusių užimtumo didinimo programoje asmenų skaičius, vidutinė vieno asmens dalyvavimo užimtumo programoje trukmė, mėnesiais) pateikti el. paštu sps@vilnius.lt Socialinių paslaugų skyriui;
32.14. parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Lygiavertis darbas – pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui, siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
34. Užimtumo didinimo programai lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, finansuojant kiekvieno įdarbinto asmens:
34.1. darbo užmokestį, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą) už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, kuris negali būti mažesnis pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį;
34.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų;
35. Darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje ir atitinkančius bent vieną Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įvardytą tikslinę grupę, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos subsidijos darbo užmokesčiui. Darbdaviui subsidijas, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, kurios metu vykdomos valstybės funkcijos (valstybės perduotos savivaldybėms), 100 proc. moka Savivaldybės administracija. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką. Subsidija darbo užmokesčiui, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, mokama:
35.1. kai per visą darbo laikotarpį darbo sutartis sudaroma (terminuotai / neterminuotai) iki 6 mėnesių – 100 proc. visos subsidijos darbo užmokesčiui;
35.2. kai per visą darbo laikotarpį sutartis sudaroma neterminuotai, po 6 mėnesių termino darbdavių atrankos komisijos nutarimu (protokolu), gali būti tęsiama dar 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis (numatyta Aprašo 12 punkte) iki 9 mėnesių – 100 proc. visos subsidijos darbo užmokesčiui.
36. Minimalus darbo užmokestis (MMA) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Minimalus darbo užmokestis mokamas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
37. Darbdavys, įvertinęs darbuotojo (-ų) kvalifikaciją, gali nustatyti atlygio dydį, bet ne didesnį, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje. Planuojamos mėnesio išlaidos vienam Užimtumo didinimo programos dalyviui, visa darbo vietos kaina, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (visa darbo vietos kaina – ne daugiau nei 1000 Eur), yra:
37.1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2019 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4-23) patvirtintame Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nustatytas lygmuo, apibūdinantis 9 klasifikatoriaus grupę – nekvalifikuotus darbininkus – nuo MMA iki 750 Eur (bruto darbo užmokestis);
38. Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė 1 asmeniui – 6 (šeši) mėnesiai, tačiau ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė per einamųjų metų laikotarpį negali būti ilgesnė nei Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpis (numatyta Aprašo 12 punkte). Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūrą vykdo Socialinių paslaugų skyrius, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Užimtumo didinimo programa, šiuo Aprašu bei Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Užimtumo didinimo programoje dalyvaujančių įmonių (įstaigų) patikrų atlikimo tvarkos aprašu ir planu, vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūrą bei kontrolę, atlieka ūkio subjektų patikras, užpildo planinio / neplaninio patikrinimo aktus.
41. Darbdavių atrankos komisija, vadovaudamasi Aprašu, Darbdavių atrankos komisijos nuostatais bei Užimtumo didinimo programa, vykdo (nuolat) užimtumo didinimo programos kontrolę:
41.1. stebi, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų su darbdaviais, lankydamasi pas darbdavius, surašo patikrinimo aktus;
41.2. stebi, kaip naudojamos lėšos, ir apie kilusias problemas nedelsdama informuoja Savivaldybės administraciją;
42. Darbdavys (asmuo), turintis teisę veikti sutartį įgyvendinančios organizacijos vardu, atsako už numatytų veiklų įgyvendinimą, teikiamų paslaugų saugumą, skirtų lėšų tikslinį panaudojimą ir sutartyje nurodytų laukiamų rezultatų pasiekimą.
43. Aprašą įgyvendinančių subjektų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Už Aprašo nuostatų nevykdymą ar netinkamą vykdymą jį įgyvendinantiems subjektams taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.
45. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja asmens duomenų apsaugą ir saugumą.
Pakeitimai:
1.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-408, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-14, i. k. 2020-03363
Dėl Tarybos 2019-04-10 sprendimo Nr. 1-2038 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tvirtinimo“ paketimo