Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10885
Nauja redakcija nuo 2019-02-01:
Nr. 1S-14, 2019-01-24, paskelbta TAR 2019-01-25, i. k. 2019-01133
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL NUMATOMOS VIEŠOJO PIRKIMO IR PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi ir 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi,
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94
(Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-14 redakcija)
NUMATOMOS VIEŠOJO PIRKIMO IR PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimo vykdytojas), skaičiuodami numatomą prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo arba pirkimo (toliau kartu – pirkimas) vertę, pagal kurią nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Gynybos įstatymas) nuostatas.
2. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Atnaujinimo galimybė – pirkimo dokumentuose numatoma galimybė atlikti atskirą pirkimą dėl darbų ar to paties tipo prekių ar paslaugų, sudarant naują viešojo pirkimo-pardavimo ar pirkimo-pardavimo sutartį (toliau kartu – pirkimo sutartis).
2.2. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – pirkimo objektų klasifikavimo sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2009 L 188, p. 14).
2.3. Numatoma pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo ir preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis kartu – preliminarioji sutartis).
2.4. Padalinys – pirkimo vykdytojo struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė, departamentas, skyrius, biuras, tarnyba, poskyris ir pan.), neturintis atskiro juridinio asmens statuso.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 1S-176, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-21, i. k. 2023-24873
2.5. Pasirinkimo galimybė – pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje numatyta galimybė pagal tą pačią pirkimo sutartį įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, kurių poreikis gali atsirasti dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo termino pratęsimo, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimo.
2.6. Reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis – nuolatiniams pirkimo vykdytojo ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti pirkimo vykdytojo sudaroma pirkimo sutartis.
Pavyzdžiui, raštinės prekių, valymo paslaugų ir kitos panašios pirkimo sutartys daugumai pirkimo vykdytojų bus reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos būtinos įprastai veiklai vykdyti. Tuo tarpu medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitam panašią veiklą vykdančiam pirkimo vykdytojui.
2.7. To paties tipo paslaugos, atliekant pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą – paslaugos, kurios priklauso tai pačiai paslaugų grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
2.7.1. paslaugų teikimo sritis nėra identiška ar panaši.
Pavyzdžiui, nors mokymo dirbti kompiuteriu paslaugų (80533100-0) ir pirmosios pagalbos mokymo paslaugų (80562000-1) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms suteikti reikalinga skirtinga lektorių kvalifikacija, kurios mažos įmonės ar lektoriai, besiverčiantys individualia veikla, gali neturėti, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
2.7.2. tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje).
Pavyzdžiui, nors medicinos įrangos remonto ir priežiūros paslaugų (50421000-2) ir laikrodžių remonto ir priežiūros paslaugų (50432000-2) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, akivaizdu, kad įprastai tokių paslaugų neteikia vienas tiekėjas, todėl šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
2.8. To paties tipo paslaugos, atliekant pirkimus pagal Gynybos įstatymą – paslaugos, kurios priklauso tai pačiai paslaugų kategorijai pagal perkamų paslaugų kategorijas, nurodytas Gynybos įstatymo 1 ir 2 prieduose, išskyrus atvejus, kai tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas.
Pavyzdžiui, paslaugos dėl orlaivių remonto ir priežiūros laikytinos to paties tipo, tačiau paslaugos dėl orlaivių ir šaunamųjų ginklų remonto nėra to paties tipo.
2.9. To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
2.9.1. prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui.
Pavyzdžiui, nors žurnalų stovų (30191120-1) ir kredito kortelių (30161000-5) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir šios prekės nėra skirtos panašiam naudojimui (žurnalų stovas yra skirtas leidiniams laikyti, o kredito kortelės – atsiskaitymui), šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.
2.9.2. tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje).
Pavyzdžiui, nors keleivinių automobilių (34110000-1) ir viešojo transporto paslaugų autobusų (34121100-2) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, tokias transporto priemones įprastai parduoda skirtingos specializuotos įmonės, todėl šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.
2.10. To paties tipo pirkimo sutartys – dėl to paties tipo prekių ar paslaugų sudaromos pirkimo sutartys. Jeigu pirkimo vykdytojas neturi pakankamai duomenų sprendimo, kad sudaromos pirkimo sutartys yra ne to paties tipo, priėmimui (pavyzdžiui, nėra aišku, ar paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas, ir panašiai), jis šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS NUMATOMOS PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
4. Pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įskaitant:
5. Atliekant pirkimus pagal Gynybos įstatymą, apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti skelbimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis Gynybos įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną.
6. Preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo prieš pirkimą rengiamuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo paraiškoje, pirkimą vykdančio subjekto pildomuose dokumentuose) prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos.
Pavyzdžiui, rengiant pirkimo planą, pirkimo vykdytojas nustatė, kad pagal numatytas preliminarias darbų apimtis tiekėjų pasiūlymai neturėtų viršyti 140 000 Eur be PVM. Tačiau, prieš pradedant pirkimą, paaiškėjo, jog tam tikrų pirkime numatytų darbų kainos padidėjo, todėl jis atitinkamai numato papildomą sumą šių darbų įsigijimui (pavyzdžiui, 10 000 Eur). Skaičiuojant pirkimo vertę, turi būti atsižvelgiama į patikslintą darbų vertę. Jei pirkimų plane darbams įsigyti numatyta suma buvo 140 000 Eur be PVM, skyrus dar 10 000 Eur, pirkimo vykdytojas turi patikslinti pirkimų planą, jame numatydamas 150 000 Eur be PVM sumą bei parinkdamas pirkimo būdą pagal padidėjusią pirkimo vertę (su sąlyga, jog nebuvo vykdyta ir neplanuojama vykdyti daugiau darbų pirkimų, kurių vertes reikėtų sumuoti su šio darbų pirkimo verte).
7. Skaičiuojant pirkimo vertę neatsižvelgiama į pirkimo sutartis, kurios sudaromos pagal Viešųjų pirkimų įstatyme, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme arba Gynybos įstatyme numatytas išimtis, kai minėtų įstatymų reikalavimai netaikomi, taip pat į pirkimo vertę nėra įtraukiamos pagal pirkimo sutartį pirkimo vykdytojo gaunamos pajamos.
Pavyzdžiui, pirkdamas tam tikrų atliekų išvežimo paslaugas pirkimo vykdytojas gali už priduodamas atliekas gauti tam tikrą atlygį, tačiau šių pajamų skaičiuojant pirkimo vertę įtraukti nereikia.
8. Pirkimo vykdytojas pirkimo vertės skaičiavimo būdą turi pasirinkti taip, kad būtų užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo arba Gynybos įstatymo nuostatų dėl pirkimui nustatytos tvarkos taikymo vykdymas.
Pavyzdžiui, prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų pirkimo sutarčiai atlikti (pavyzdžiui, baldai, virtuvės įranga, interjero dizaino paslaugos, automobiliai ir panašiai), vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo vertės, jeigu taip būtų išvengta prekių ar paslaugų pirkimui taikomų Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo arba Gynybos įstatymo reikalavimų.
Kitas pavyzdys – jei įsigyjamų paslaugų pirkimo vertė (pavyzdžiui, 100 000 Eur be PVM) neviršija supaprastintam pirkimui nustatytos ribos, tačiau pasinaudojant pirkimo sutartyje nustatytomis sutarties sąlygų keitimo galimybėmis (pavyzdžiui, įsigyjant papildomus paslaugų kiekius) tos ribos būtų viršytos, pirkimo vykdytojas turi į tai atsižvelgti, atitinkamai apskaičiuoti pirkimo vertę ir pasirinkti „aukštesnį“ pirkimo būdą.
9. Numatomo mišraus pirkimo, nurodyto Gynybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes.
10. Gynybos įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes. Kitos pirkimo procedūros suprantamos kaip tos, kurios patenka į Gynybos įstatymo 3 straipsnyje nurodytas išimtis, kuomet perkama pagal specialias procedūrų taisykles ar susitarimus arba procedūras, kurioms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nuostatos.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas einamaisiais metais perka valymo paslaugas, kurios patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį, tačiau tais pačiais metais planuojama įsigyti valymo paslaugų atitinkamose saugumo zonose, kurios patenka į Gynybos įstatymo reguliavimo sritį. Tokiu atveju valymo paslaugų vertės turi būti skaičiuojamos atskirai, atsižvelgiant į taikomo įstatymo nuostatas.
11. Pirkimo vykdytojas tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių skaičiavimui turėtų:
11.1. kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes ir pan.;
11.2. apgalvoti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių sąlygas (pirkimo sutarčių terminus, kainodarą, pratęsimo galimybę ir t. t.);
III SKYRIUS
PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
12. Pirkimo vykdytojas, skaičiuodamas prekių ar paslaugų pirkimo vertę, nustato, ar numatoma sudaryti pirkimo sutartis yra reguliaraus ar nereguliaraus pobūdžio, taip pat, ar per tam tikrą laikotarpį bus numatoma jos atnaujinimo galimybė.
13. Jeigu pirkimo vykdytojas sudaro nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutartį, kurios per tam tikrą laikotarpį nenumatoma atnaujinti, pirkimo verte laikoma numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė. Jeigu sudaromos dvi to paties tipo sutartys, tačiau viena iš jų yra reguliaraus pobūdžio, o kita nereguliaraus – jų pirkimo vertė skaičiuojama atskirai.
Pavyzdžiui, ligoninė, kuri yra pirkimo vykdytojas, per finansinius metus planuoja sudaryti vieną medicinos diagnostikai reikalingų reagentų pirkimo sutartį ir daugiau to paties tipo sutarčių sudaryti neplanuoja. Tokia pirkimo sutartis skirta ligoninės įprastai veiklai vykdyti, todėl ji yra reguliaraus pobūdžio. Tais pačiais finansiniais metais, kilus nenumatytai epidemijai, ligoninei prireikia specifinių reagentų, kurių įsigijimui per finansinius metus bus sudaroma vienkartinė pirkimo sutartis. Nors ligoninei gydymo paslaugų teikimas yra nuolatinė veikla, tačiau ji įprastai savo veikloje nesusiduria su tokiomis epidemijomis, todėl ši pirkimo sutartis gydymo įstaigai nebūtų reguliaraus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šių reguliaraus pobūdžio ir nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai ir pirkimo vertė (reguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčiai taikant metodikos 14.1 papunktyje nurodytą pirkimo vertės skaičiavimo būdą) būtų kiekvienos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
Analogiškai aukščiau pateiktam pavyzdžiui galėtų būti laikoma situacija, kai muziejus, kuris yra pirkimo vykdytojas, per finansinius metus suplanuoja pirkti kolekcinius muziejinius eksponatus, tačiau tais pačiai metais atsiranda galimybė nupirkti retus muziejinius eksponatus, kurių poreikio pirkimo vykdytojas suplanuoti iš anksto negali. Nors šiam pirkimo vykdytojui muziejinių eksponatų pirkimas yra nuolatinė veikla, tačiau retus eksponatus pirkti jam nėra įprasta, todėl pirkimo sutartis dėl šio pirkimo objekto galėtų būti laikoma nereguliaria.
Kitas pavyzdys – pirkimo vykdytojas nuolat vykdo tarptautinius pirkimus ir, siekdamas pritraukti juose dalyvauti daugiau tiekėjų, pirkimo dokumentus skelbia ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, todėl jam reikalingos lietuvių-anglų-lietuvių kalbos vertimo paslaugos. Per finansinius metus pirkimo vykdytojas planuoja sudaryti vieną tokią vertimo paslaugų pirkimo sutartį. Kadangi ši pirkimo sutartis skirta pirkimo vykdytojo įprastai veiklai vykdyti, ji yra reguliaraus pobūdžio. Einamųjų finansinių metų laikotarpyje pirkimo vykdytojas sužino, kad turės priimti delegaciją iš Slovėnijos, kurios sutikimui jam reikalinga sudaryti vienkartinę (lietuvių-slovėnų-lietuvių) vertimo paslaugų pirkimo sutartį. Įprastai pirkimo vykdytojas vykdydamas savo veiklą tarptautinių santykių su užsienio šalimis nepalaiko, todėl tokią pirkimo sutartį jis galėtų laikyti nereguliaraus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirkimo vertė (reguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčiai taikant metodikos 14.1 papunktyje nurodytą pirkimo vertės skaičiavimo būdą) būtų kiekvienos minėtos numatomos sudaryti vertimo paslaugų pirkimo sutarties vertė, o ne bendra jų vertė.
14. Jeigu to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
14.1. sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo (reguliarių ir nereguliarių pirkimo sutarčių vertės sumuojamos atskirai).
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas praėjusiais finansiniais metais sudarė 2 raštinės prekių pirkimo sutartis po 30 000 Eur be PVM. Per šiuos einamuosius finansinius metus jis taip pat ketina įsigyti raštinės prekių, sudarydamas dvi raštinės prekių pirkimo sutartis (kiekvienam pusmečiui atskirą pirkimo sutartį). Jeigu pirkimo vykdytojo poreikis nuo praėjusių finansinių metų nesikeistų, raštinės prekių pirkimo vertė būtų lygi 60 000 Eur be PVM (sumuojamos praeitų finansinių metų raštinės prekių pirkimo sutarčių vertės). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad einamaisiais finansiniais metais numatomas pirkimo vykdytojo darbuotojų skaičiaus didėjimas (raštinės prekių gali reikėti daugiau), pirkimo vykdytojas, lyginant su praėjusių finansinių metų pirkimo sutarčių vertėmis, padidina numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes 10% (vienam pusmečiui numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė bus lygi nebe 30 000 Eur be PVM, o 33 000 Eur be PVM). Tokiu atveju raštinės prekių pirkimo vertė bus lygi per einamuosius finansinius metus numatomų sudaryti pirkimo sutarčių (nepriklausomai nuo to, ar per finansinius metus pirkimo sutartis bus sudaryta, ar dėl jos sudarymo tik bus pradėtos pirkimo procedūros) bendrai vertei – 66 000 Eur be PVM (žr. metodikos 1 priedą).
14.2. sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė (reguliarių ir nereguliarių pirkimo sutarčių vertės sumuojamos atskirai).
Pavyzdžiui, jeigu pirkimo vykdytojas, kurio finansiniai metai trunka 12 mėnesių, suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, jis turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus pirkimo vykdytojas numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d.. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, pirkimo vykdytojas turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę (žr. metodikos 2 priedą).
15. Kadangi pirkimo vykdytojas rengia pirkimo planus einamiesiems finansiniams metams, pirkimo vertė įprastai skaičiuojama taikant metodikos 14.1 papunktį, tačiau pirkimo vykdytojas pirkimo vertės skaičiavimui gali pasirinkti ir metodikos 14.2 papunktyje nurodytus pirkimo vertės skaičiavimo būdus. Taip pat pasirinktą būdą gali keisti, jeigu jį pakeitus, nebus išvengta Viešųjų pirkimų įstatyme, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme ar Gynybos įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas raštinės prekių pirkimo vertę apskaičiavo vadovaudamasis 14.2 papunktyje nustatytu būdu – per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo (2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d.) jis numato sudaryti pirkimo sutarčių už 54 000 Eur be PVM (30 000 Eur be PVM numatoma išleisti 2017 m., 24 000 be PVM – 2018 m.). Paaiškėja, kad 2018 m. pradžioje reikia įsigyti raštinės prekių už dar 5 000 Eur be PVM. Taigi, planuodamas pastarąjį pirkimą, pirkimo vykdytojas negali nustatyti, kad pirkimo vertė 2018 m. atliekamam raštinės prekių pirkimui bus skaičiuojama 14.1 papunktyje nustatytu būdu - per finansinius metus – kadangi tai leistų išvengti prievolės vykdyti supaprastintą pirkimą (54 000+5 000 be PVM jau viršytų mažos vertės pirkimui nustatytą ribą).
16. Jeigu pirkimo vykdytojas praėjusiais finansiniais metais (ar per pastaruosius 12 mėnesių) nėra pirkęs to paties tipo prekių ar paslaugų, skaičiuodamas pirkimo vertę pagal metodikos 14.1 papunktį, jis gali pasiremti dar ankstesnių metų, rinkos tyrimo ir panašiais duomenimis. Taip pat, jeigu pirkimo vykdytojui sudėtinga nustatyti 14.2 papunktyje nurodytą pirmąją prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo datą (pavyzdžiui, konkreti prekių pristatymo data nebus nustatyta pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje dėl to, kad užsakymai bus teikiami pagal poreikį, arba perkamos paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas (informacinės sistemos sukūrimo ir panašiai), šia data gali būti laikoma numatoma pirkimo sutarties sudarymo data.
17. Jeigu viena pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių prekių ir (ar) paslaugų, kurios nėra to paties tipo, numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl to tipo prekių ar to tipo paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas atlieka vieną pirkimą dėl geriamo vandens (41110000-3), kurio vertė yra 500 Eur be PVM, ir vienkartinių puodelių (39222120-1), kurių vertė yra 100 Eur be PVM (numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė 600 Eur be PVM). Kadangi geriamo vandens vertė yra didesnė, ši pirkimo sutartis bus laikoma sudaryta dėl geriamo vandens. Jeigu pirkimo vykdytojui prireiktų papildomai nusipirkti tik vienkartinių puodelių, kurių vertė yra 50 Eur be PVM, šios vertės nereikėtų sumuoti su ankstesne 600 Eur be PVM verte, tačiau jeigu papildomai būtų perkamas geriamas vanduo, kurio vertė – 100 Eur be PVM, 600 Eur be PVM ir 100 Eur be PVM vertės turėtų būti sumuojamos.
Specialiosios prekių pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės
18. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:
18.1. jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę (likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama tik tuo atveju, jeigu prekes planuojama išpirkti);
18.2. jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių – atsižvelgiant į bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę (likutinė vertė į numatomos pirkimo sutarties vertę turi būti įtraukiama nepriklausomai nuo to, ar prekes planuojama išpirkti);
Specialiosios paslaugų pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės
19. Apskaičiuodamas paslaugų pirkimo vertę, pirkimo vykdytojas atsižvelgia į:
19.1. pirkdamas draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę (į paslaugų pirkimo vertę pačios draudimo sumos įtraukti nereikia);
19.2. pirkdamas bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas (indėlių pirkimo atveju į paslaugų pirkimo vertę pačios indėlio vertės įtraukti nereikia). Ši nuostata netaikoma pirkimams, atliekamiems pagal Gynybos įstatymą;
19.3. projektavimo paslaugų pirkimo atveju – į mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas;
19.4. paslaugų pirkimo taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju – į numatomą paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams. Ši nuostata netaikoma pirkimams, atliekamiems pagal Gynybos įstatymą;
19.5. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą paslaugų sutarties vertę, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 4 dalį arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 79 straipsnio 4 dalį, jeigu pirkimo vykdytojas skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma. Ši nuostata netaikoma pirkimams, atliekamiems pagal Gynybos įstatymą.
20. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama:
20.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – į bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę;
IV SKYRIUS
DARBŲ PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
21. Darbų pirkimo vertė yra visų numatomų atlikti darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma. Laikoma, kad darbai kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, kai yra bent vienas iš šių atvejų:
21.1. jeigu darbai ir (arba) inžinerinė veikla atliekami pagal vieną statinio projektą ar pirkimo vykdytojo parengtą techninę specifikaciją tam statiniui (jei statinio projektas rengiamas dalimis, darbų pirkimo vertė skaičiuojama sumuojant visų pirkimo sutarčių, sudaromų dėl darbų, įsigyjamų pagal dalimis parengtą projektą, vertes).
Pavyzdžiui, jeigu pirkimo vykdytojas pagal parengtą statinio projektą statys laisvalaikio centrą etapais (pirmas etapas – komercinių patalpų statyba, antras etapas – automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo kelių statybos darbai) ir dėl šių etapų sudarys atskiras pirkimo sutartis, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos.
Kitas pavyzdys – atvejis, kai statinio projektas nereikalingas, tarkime, atliekamas paprastasis remontas. Pirkimo vykdytojas sumuos visų sutarčių, kurios sudaromos dėl jo parengtoje techninėje specifikacijoje statiniui numatytų darbų, vertes.
Draudžiama pirkimo objektą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Gynybos įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sumuoti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu įstatymų nustatyta tvarka projekto rengti neprivaloma, objektu yra laikomas savarankišką techninę funkciją atliekantis statinys su inžinieriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui vykdomas darbų pirkimas.
Pavyzdžiui, jeigu yra perkami vieno kelio ruožo remonto darbai kartu su projektavimo paslaugomis, pirkimo vykdytojas, skaičiuodamas vertes, negali dirbtinai išskirti jo į du atskirus kelio ruožus, pavyzdžiui iki tilto ir nuo tilto, kadangi darbai abiejuose kelio ruožuose yra tarpusavyje technologiškai susiję ir atlieka vieną bendrą funkciją.
21.2. Jeigu statinio projektas, kaip nurodyta 21.1 papunktyje, neturi būti rengiamas, tačiau pirkimo sutartys sudaromos dėl identiškų ar panašių to paties statinio statybos darbų. Identiškais ar panašiais laikomi tokie darbai, kurie priklauso tai pačiai veiklos klasei, nurodytai Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priede (pirkimus atliekant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo ar Gynybos įstatymo nuostatas) arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 1 priede (pirkimus atliekant pagal Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nuostatas).
Pavyzdžiui, jeigu pirkimo vykdytojas pastato vitrininių langų ir standartinių langų keitimo darbus numatytų pirkti sudarydamas atskiras pirkimo sutartis, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos.
Kitas pavyzdys – numatoma suremontuoti du pastato kabinetus, kurie buvo užpilti trūkus vandentiekio vamzdžiui. Daugiau kabinetų remontuoti neketinama. Taigi darbai yra einamieji, neplanuojami tokiu mastu kaip 21.1 papunktyje nurodytais atvejais bei nesumuojami su tais atvejais atliekamais darbais, tačiau sumuojami su kitais einamaisiais darbais, priklausančiais tai pačiai veiklos klasei.
22. Esant metodikos 21.1 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, numatomų pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos nepriklausomai nuo to, per kokį laikotarpį ir kokiais etapais jos bus sudaromos, o esant metodikos 21.2 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, sumuojamos per finansinius metus numatomų sudaryti darbų vertės. Pagal 21.1 ir 21.2 papunkčių nuostatas apskaičiuotos vertės tarpusavyje nesumuojamos.
23. Gynybos įstatymu reglamentuojamų darbų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių darbų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes. Kitos pirkimo procedūros suprantamos kaip tos, kurios patenka į Gynybos įstatymo 3 straipsnyje nurodytas išimtis, kuomet perkama pagal specialias procedūrų taisykles ar susitarimus arba procedūras, kurioms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nuostatos.
24. Skaičiuojant darbų pirkimo vertę, įskaitomos:
24.1. numatomų darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) numatomos vertės;
24.2. darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų (pavyzdžiui, statybvietės apsaugos ar statybinių atliekų išvežimo paslaugų) ar prekių, kurias rangovui pateikia pirkimo vykdytojas, numatomos vertės. Tokios prekės ar paslaugos turi būti susijusios su atliekamais darbais (pavyzdžiui, įranga ir įrenginiai, būtini statinio bendrųjų inžinerinių ir technologinių inžinerinių sistemų bei statinio pagal jo paskirtį funkcionavimui užtikrinti pagal normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus).
25. Jeigu viena pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių darbų, kurie kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatai savarankiškai atlieka ūkines ar technines funkcijas, numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra visų darbų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tų darbų, kurių vertė yra didžiausia.
V SKYRIUS
PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS, TAIKOMOS NEPRIKLAUSOMAI NUO PIRKIMO OBJEKTO
Pirkimo vertės skaičiavimas pagal pirkimo būdą ar atliekamą pirkimo procedūrą
26. Preliminariosios sutarties, taip pat dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja, kad preliminariosios sutarties pagrindu sudarys daugiausiai tris pirkimo sutartis po 30 000 Eur be PVM. Tokiu atveju pirkimo vertė būtų lygi 90 000 Eur be PVM (3 x 30 000).
27. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes.
28. Pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės perkant paslaugas ir taikant projekto konkursą yra nustatytos metodikos 19.4 ir 19.5 papunkčiuose.
Atskirų pirkimo vykdytojo padalinių pirkimo vertės skaičiavimas
30. Kai pirkimo vykdytojas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą pirkimo vertę visiems padaliniams, išskyrus tuos atvejus, kai atskiras pirkimo vykdytojo padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas (dinaminės pirkimo sistemos prekių, paslaugų ar darbų kategorijas). Pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai padaliniui, savarankiškai atsakančiam už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
31. Nustatant, ar atskiras padalinys tenkina metodikos 30 punkto sąlygas, turi būti vadovaujamasi šio padalinio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.) ir kitais dokumentais (įgaliojimais ir t. t.).
Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas administruoja seniūnijai skirtus asignavimus, taip pat seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, seniūnija (savivaldybės administracijos filialas) galėtų tenkinti metodikos 30.2 papunkčio reikalavimą (jeigu asignavimai atskirai seniūnijai nurodyti atskira biudžeto eilute) ir 30.3 papunkčio reikalavimą. Tuo atveju, jeigu seniūnija pagal kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir (ar) dokumentus įsitikintų, kad tenkinamas ir 30.1 papunkčio reikalavimas, seniūnija ir savivaldybės administracija pirkimų vertes galėtų skaičiuoti atskirai.
Pirkimo vertės skaičiavimas skaidant pirkimą į atskiras dalis (pirkimus)
33. Jeigu darbai, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, ar to paties tipo prekės ar paslaugos perkamos skaidant pirkimą į atskiras pirkimo dalis, dėl kurių numatoma sudaryti atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis, ar atskirus pirkimus, kiekvienai pirkimo daliai ar atskiram pirkimui turi būti taikomas tokios vertės pirkimas, koks būtų pasirinktas visai pirkimo vertei (neišskaidžius pirkimo), išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl metodikos 35-36 punktuose nurodytų priežasčių.
34. Jeigu vienu pirkimu, skaidant jį į dalis, perkamos prekės ar paslaugos, kurios nėra to paties tipo, arba perkami darbai, kurie kartu, kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, savarankiškai neatlieka vienos ūkinės ar techninės funkcijos, tokių pirkimo dalių verčių sumuoti nereikia.
35. Nors pirkimo vertė lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, pirkimo vykdytojas turi teisę atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims ir atskiriems pirkimams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
35.1. perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, kiekvienos atskiros pirkimo dalies ir atskiro pirkimo vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (be PVM), o perkant darbus – 1 000 000 Eur (be PVM);
35.2. bendra tokių pirkimo dalių ir pirkimų vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimų dalių ir pirkimų vertės.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 60 000 Eur be PVM, antrosios – 650 000 Eur be PVM, trečiosios – 90 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 800 000 Eur be PVM (60 000+650 000+90 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimo vykdytojas supaprastintų pirkimų bendrai galėtų atlikti ne daugiau kaip už 160 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 800 000 Eur be PVM), tačiau kiekvienas iš pirkimų negali viršyti 80 000 Eur be PVM. Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 60 000 Eur be PVM, galėtų būti vykdomas kaip supaprastintas pirkimas, o kiti du pirkimai turi būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai (nebent pirkimo vykdytojas kitaip skaidytų pirkimus, numatomus vykdyti dėl antrosios ir trečiosios pirkimo sutarties sudarymo).
36. Nors pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, pirkimo vykdytojas turi teisę atlikti mažos vertės pirkimus atskiroms pirkimo dalims ir atskiriems pirkimams, esant vienai iš šių sąlygų:
36.1. perkant to paties tipo prekes ar paslaugas – bendra šių pirkimo dalių ir pirkimų vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 480 000 Eur be PVM, kitų dviejų – po 10 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 500 000 Eur be PVM (480 000+10 000+10 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimo vykdytojas mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 58 000 Eur be PVM. Taigi, vienas pirkimas, kuriam planuota 480 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas (nebent pirkimo vykdytojas skaidytų ir šį pirkimą), o kiti du pirkimai, kuriems planuota po 10 000 Eur be PVM, gali būti vykdomi kaip mažos vertės pirkimai.
37. Jeigu pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, pirkimo vykdytojas, pasinaudodamas metodikos 35 ir 36 punktuose nustatytomis teisėmis, turi užtikrinti, kad bendra pirkimo dalių ir pirkimų, vykdant mažos vertės ir supaprastintus pirkimus, vertė neviršytų 20 procentų bendros visų pirkimo dalių ir pirkimų vertės, ir būtų tenkinamos visos metodikos 35 ir 36 punktų sąlygos.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja įsigyti to paties tipo prekių, tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturis atskirus pirkimus ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000+70 000+70 000+650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimo vykdytojas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM, ir įvertinamos sąlygos, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 58 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės pirkimu, antrasis – supaprastintu, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jeigu pirkimo vykdytojas ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba, nebent pirkimo vykdytojas skaidytų ir šiuos pirkimus). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju, pirkimo vykdytojas antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą.
Centralizuoto, pagal įgaliojimą ar bendrai atliekamo pirkimo vertės skaičiavimas, kai pirkimas vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą
39. Pirkimo vykdytojas, dalį prekių, paslaugų ar darbų pirkdamas pats, kitą dalį – iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, skaičiuodamas pirkimo vertę, privalo atsižvelgti į centralizuotame pirkime savo paties sudaromų pirkimo sutarčių vertes.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas per finansinius metus planuoja sudaryti dvi kompiuterių pirkimo sutartis (daugiau to paties tipo pirkimo sutarčių einamaisiais finansiniais metai sudaryti neplanuoja): stalinių kompiuterių numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė - 400 000 Eur be PVM ir ji bus sudaroma per centrinę perkančiąją organizaciją, o nešiojamųjų kompiuterių – 100 000 Eur be PVM ir ji bus sudaroma savarankiškai, kadangi įvertinęs rinkos kainas pirkimo vykdytojas mato, kad savarankiškai juos įsigis pigiau nei pirkdamas per centrinę perkančiąją organizaciją. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad abi sutartys yra reguliaraus pobūdžio, pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis metodikos 14.1 papunkčiu ir metodikos 33 punktu, sumuoja šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes ir pirkdamas kompiuterius savarankiškai turi pirkti atlikdamas tarptautinį pirkimą.
40. Centrinė perkančioji organizacija, skaičiuodama pirkimo vertę centralizuotai vykdomam pirkimui, atsižvelgia į didžiausią galimą preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimų sistemos pagrindu sudaromų pirkimo vykdytojų pirkimo sutarčių vertę. Skaičiuodama savo pirkimų vertes, ji neatsižvelgia į centralizuotai vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti centralizuotai vykdomų pirkimų metu savo pačios sudaromų pirkimo sutarčių vertes.
41. Jeigu įgaliotasis pirkimo vykdytojas prekes, paslaugas ar darbus perka vienam įgaliojusiam pirkimo vykdytojui, pirkimo verte laikoma įgaliojusio pirkimo vykdytojo apskaičiuota (priklausomai nuo pirkimo objekto) to paties tipo prekių ar paslaugų, ar darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo vertė, kuri nurodoma įgaliojime.
42. Jeigu įgaliotasis pirkimo vykdytojas vienu pirkimu prekes, paslaugas ar darbus perka keliems įgaliojusiems pirkimo vykdytojams ir (ar) kartu savo poreikiams:
42.1. įgaliojusieji pirkimo vykdytojai įgaliotajam pirkimo vykdytojui nurodo:
42.2. įgaliotasis pirkimo vykdytojas apskaičiuoja visų numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos šio pirkimo metu, bendrą vertę;
42.3. įgaliotasis pirkimo vykdytojas palygina pagal metodikos 42.1.2 ir 42.2 papunkčius gautas vertes. Jeigu vieno iš įgaliojusių pirkimo vykdytojų nurodyta pirkimo vertė (ar paties įgaliotojo pirkimo vykdytojo pirkimo vertė, jeigu įgaliotasis pirkimo vykdytojas perka ir savo poreikiams) yra didesnė už numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos šio pirkimo metu, bendrą vertę, kokios vertės pirkimą vykdyti nustatoma pagal šią didesnę vertę. Priešingu atveju pirkimo vertė yra 42.2 punkte nurodyta vertė.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytoją atlikti mobiliųjų telefonų pirkimą įgaliojo trys pirkimo vykdytojai. Pirmojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė ir pirkimo vertė yra 20 000 Eur be PVM, antrojo – 25 000 Eur be PVM, o trečiojo įgaliojusio pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra 10 000 Eur be PVM, o pirkimo vertė - 60 000 Eur be PVM (kadangi šis įgaliojęs pirkimo vykdytojas savarankiškai įsigijo mobiliųjų telefonų už 50 000 Eur be PVM ir vėliau sudaryti to paties tipo prekių pirkimo sutarčių neplanuoja). Pirmuoju būdu apskaičiuota pirkimo vertė būtų 55 000 Eur be PVM (20 000+25 000+10 000), antruoju būdu – 60 000 Eur be PVM (10 000 + 50 000 - didžiausia iš įgaliojusių pirkimo vykdytojų apskaičiuota pirkimo vertė). Kadangi antruoju būdu apskaičiuota vertė yra didesnė, ji turi būti laikoma pirkimo verte ir įgaliotasis pirkimo vykdytojas mobiliuosius telefonus privalo pirkti atlikdamas supaprastintą pirkimą.
43. Įgaliotasis pirkimo vykdytojas, skaičiuodamas savo pirkimų vertes, neatsižvelgia į pagal įgaliojimus vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo paties sudaromų pirkimo sutarčių vertes.
44. Jeigu keli pirkimo vykdytojai bendrai atlieka pirkimą ir planuoja sudaryti vieną pirkimo sutartį, jie turi:
44.1. skaičiuodami savo pirkimų vertes, įskaityti visą pagal bendrai atliekamą pirkimą numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes;
44.2. atsižvelgdami į bendrai atliekamo pirkimo objektą, nurodyti savo apskaičiuotą to paties tipo prekių ar paslaugų, ar darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo vertę;
44.3. palyginti, kurio bendrai pirkimą atliekančio pirkimo vykdytojo pirkimo vertė yra didžiausia, ir pagal ją nustatyti, kokios vertės pirkimą vykdyti.
Pavyzdžiui, trys pirkimo vykdytojai bendrai atlieka pirkimą dėl vertimo paslaugų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir numato sudaryti vieną sutartį (sutarties šalys - paslaugų teikėjas ir 3 pirkimo vykdytojai). Pirmojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė ir pirkimo vertė yra 5 000 Eur be PVM, antrojo – 10 000 Eur be PVM, o trečiojo pirkimo vykdytojo numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra 2 000 Eur be PVM, o pirkimo vertė - 59 000 Eur be PVM (kadangi šis pirkimo vykdytojas savarankiškai jau yra įsigijęs vertimo paslaugų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą už 57 000 Eur be PVM ir vėliau sudaryti to paties tipo paslaugų pirkimo sutarčių neplanuoja). Trečiojo pirkimo vykdytojo pirkimo vertė yra didžiausia (59 000 Eur be PVM), tad ji turi būti laikoma pirkimo verte, o kadangi ši vertė viršija mažos vertės pirkimui nustatytą ribą, turi būti atliekamas supaprastintas pirkimas.
45. Jeigu keli pirkimo vykdytojai bendrai atlieka pirkimą ir planuoja sudaryti atskiras pirkimo sutartis, pirkimo vykdytojai:
45.2. nurodo savo apskaičiuotą to paties tipo prekių ar paslaugų, ar darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo vertę (skaičiuojant šią vertę, kitų pirkimo vykdytojų pagal bendrai atliekamą pirkimą numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės nėra įtraukiamos);
45.3. apskaičiuoja visų numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos bendrai atliekamo pirkimo metu, bendrą vertę;
45.4. palygina pagal metodikos 45.2 ir 45.3 papunkčius gautas vertes – jeigu vieno iš pirkimo vykdytojų nurodyta pirkimo vertė yra didesnė už numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus bendrai atliekamo pirkimo metu, bendrą vertę, kokios vertės pirkimą vykdyti nustatoma pagal šią didesnę vertę. Priešingu atveju pirkimo vertė yra 45.3 punkte nurodyta vertė.
Centralizuoto pirkimo, atliekamo pagal Gynybos įstatymą, vertės skaičiavimas
46. Jeigu pirkimas vykdomas per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos, vadovaujantis Gynybos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, pirkimo verte laikoma didžiausia iš šių verčių:
47. Pirkimo vykdytojas, skaičiuodamas kitų pirkimų vertes, neatsižvelgia į centrinės perkančiosios organizacijos vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo sudaromų sutarčių vertes. Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas įgaliojo centrinę perkančiąją organizaciją nupirkti šaunamųjų ginklų, kurių vertė – 500 000 EUR be PVM. Centrinė perkančioji organizacija taip pat tuo pačiu pirkimu ketina įsigyti šaunamųjų ginklų, kurių vertė – 50 000 EUR be PVM. Kadangi šių prekių pirkimo sutartys yra to paties tipo, jų vertė turi būti sumuojama ir centrinė perkančioji organizacija šaunamuosius ginklus turi pirkti tarptautinio pirkimo būdu. Tačiau jei centrinė perkančioji organizacija neketina tuo pačiu pirkimu pirkti šaunamųjų ginklų, o numato juos įsigyti vėliau, tuomet šių pirkimų vertės neturi būti sumuojamos ir centrinė perkančioji organizacija gali pirkti šaunamuosius ginklus supaprastinto pirkimo būdu.
Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės
skaičiavimo metodikos 1 priedas
Pirkimo vertės skaičiavimo pagal metodikos 14.1 papunktį pavyzdys
1. Pirkimo vykdytojas pirkimo pradžioje sprendžia, kokios vertės pirkimą vykdyti norint sudaryti raštinės prekių pirkimo sutartį 2017 m. kovo mėnesiui. Praėjusiais finansiniais metais jis sudarė 2 raštinės prekių pirkimo sutartis po 30 000 Eur be PVM. Per šiuos einamuosius finansinius metus jis taip pat ketina įsigyti raštinės prekių, sudarydamas dvi raštinės prekių pirkimo sutartis (žr. 1 pav.).
1 pav. Praėjusių finansinių metų duomenų įvertinimas
2. Pirkimo vykdytojas, įvertinęs, kad einamaisiais finansiniais metais numatomas darbuotojų skaičiaus didėjimas (raštinės prekių gali reikėti daugiau), lyginant su praėjusių finansinių metų raštinės prekių pirkimo sutarčių vertėmis, padidina numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes 10% (žr. 2 pav.).
2 pav. Pasikeitusio poreikio įvertinimas
3. Pirkimo vykdytojas apskaičiuoja raštinės prekių pirkimo vertę – sumuoja per einamuosius finansinius metus numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes (33 000 + 33 000 = 66 000 Eur be PVM (žr. 3 pav.). Šiuo atveju tiek pirmo, tiek antro pirkimo vertė bus lygi 66 000 Eur be PVM.
3 pav. Pirkimo vertės apskaičiavimas
Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės
skaičiavimo metodikos 2 priedas
Pirkimo vertės skaičiavimo pagal metodikos 14.2 papunktį pavyzdys
1. Pirkimo vykdytojas, kurio finansiniai metai trunka 12 mėnesių, pirkimo pradžioje sprendžia, kokios vertės pirkimą vykdyti norint sudaryti baldų pirkimo sutartį 2017 m. balandžio mėnesiui. Jis turi numatyti:
1) numatomos sudaryti baldų pirkimo sutarties vertę (50 000 Eur be PVM);
2) datą, kada pirmą kartą šios sutarties pagrindu bus pristatomi baldai (2017 m. gegužės 1 d.)
3) per 12 mėnesių nuo pirmojo baldų pristatymo (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) numatomų sudaryti to paties tipo pirkimo sutarčių vertes (2017 m. rugsėjo mėnesį (70 000 Eur be PVM) ir 2018 m. kovo mėnesį (15 000 Eur be PVM)) (žr. 1 pav.).
1 pav. Numatomų sudaryti pirkimo sutarčių planavimas
2. Pirkimo vykdytojas apskaičiuoja baldų pirkimo vertę – sumuoja per 12 mėnesių nuo pirmojo baldų pristatymo (nuo 2017 m. gegužės 1 d.) numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu vyks pirmasis baldų pristatymas, vertę (50 000 + 70 000 + 15 000 = 135 000 Eur be PVM) (žr. 2 pav.).
2 pav. Pirmojo pirkimo vertės apskaičiavimas
3. Pirkimo vykdytojas antrojo pirkimo pradžioje sprendžia, kokios vertės pirkimą vykdyti norint sudaryti baldų pirkimo sutartį 2017 m. rugsėjo mėnesiui, kurios numatoma vertė 70 000 Eur be PVM. Jis turi numatyti:
1) datą, kada pirmą kartą šios sutarties pagrindu bus pristatomi baldai (2017 m. spalio 1 d.)
2) per 12 mėnesių nuo pirmojo baldų pristatymo (nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) numatomų sudaryti to paties tipo pirkimo sutarčių vertes (2018 m. kovo mėnesį (15 000 Eur be PVM)) (žr. 3 pav.).
3 pav. Numatomų sudaryti pirkimo sutarčių planavimas
4. Pirkimo vykdytojas apskaičiuoja antrojo baldų pirkimo vertę – sumuoja per 12 mėnesių nuo pirmojo baldų pristatymo (nuo 2017 m. spalio 1 d.) numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindus vyks pirmasis baldų pristatymas, vertę (70 000 + 15 000 = 85 000 Eur be PVM) (žr. 4 pav.).
4 pav. Antrojo pirkimo vertės apskaičiavimas
Pakeitimai:
1.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 1S-14, 2019-01-24, paskelbta TAR 2019-01-25, i. k. 2019-01133
Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. Įsakymo Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 1S-176, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-21, i. k. 2023-24873
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo