Suvestinė redakcija nuo 2019-07-16

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-01-25, i. k. 2019-01141

 

 

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ STANDARTIZUOTŲ DANGŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ KPT SDK 19 PATVIRTINIMO

 

2019 m. sausio 25 d. Nr. V-16

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 10.24 papunkčiu:

1. T v i r t i n u  Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 19 (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Direktorius                                                                                                          Vitalijus Andrejevas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

prie Susisiekimo ministerijos

direktoriaus

2019 m. sausio 25 įsakymu Nr. V-16

 

AUTOMOBILIŲ KELIŲ STANDARTIZUOTŲ DANGų KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS KPT SDK 19

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 19 (toliau – taisyklės) išdėstyti techniniai reikalavimai automobilių kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui ir pateikiamos reglamentuojamos standartizuotos dangų konstrukcijos.

2.       Taisyklėse pateikiami reikalavimai valstybinės reikšmės kelių naujų dangų konstrukcijų ir jų atnaujinimo projektavimui bei rekomendacijos vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui.

3.       Taisyklės parengtos įvertinant turimą patirtį apie automobilių kelių dangų konstrukcijų funkcionavimą priklausomai nuo automobilių eismo ir aplinkos sąlygų, taip pat įvertinant gerąją kitų šalių patirtį ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatus.

4.       Taisyklės nustato reikalavimus visuotinai pripažintų mechanistinių-empirinių dangų konstravimo metodų taikymo poreikiui, kai standartizuotų dangų konstrukcijų taikymas gali būti netikslus arba gali susidaryti poreikis patikrinti standartizuotą sprendinį specialiais skaičiavimais.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

5.       Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

5.1.    Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

5.2.    Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“;

5.3.    kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1- 11/3- 3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo;

5.4.    statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;

5.5.    Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 patvirtinimo“;

5.6.    Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisykles ĮT SBR 07, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 patvirtinimo“;

5.7.    Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo“;

5.8.    Gruntų pagerinimo ir sustiprinimo rišikliais metodinius nurodymus MN GPSR 12, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-161 „Dėl Gruntų pagerinimo ir sustiprinimo rišikliais metodinių nurodymų MN GPSR 12 patvirtinimo“;

5.9.    Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA TRINKELĖS 14, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

5.10Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisykles ĮT TRINKELĖS 14, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

5.11Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinius nurodymus MN TRINKELĖS 14, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

5.12Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinius nurodymus MN MAS 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 „Dėl Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 patvirtinimo“;

5.13Automobilių kelių dangos iš paviršiaus apdaro sluoksnių įrengimo metodinius nurodymus MN PAS 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V(E)-15 „Dėl Automobilių kelių dangos iš paviršiaus apdaro sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN PAS 15 patvirtinimo“;

5.14Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisykles KPT VNS 16, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-476 „Dėl Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklių KPT VNS16 patvirtinimo“;

5.15Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisykles ĮT ŽS 17, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklių ĮT ŽS 17 patvirtinimo“;

5.16Metodinius nurodymus atliekant regeneravimą maišyklėje šaltuoju būdu MN ŠRM 18, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Metodinių nurodymų atliekant regeneravimą maišyklėje šaltuoju būdu MN ŠRM 18 patvirtinimo“;

5.17Metodinius nurodymus atliekant regeneravimą kelyje šaltuoju būdu MN ŠRK 18, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-33 „Dėl Metodinių nurodymų atliekant regeneravimą kelyje šaltuoju būdu MN ŠRK 18 patvirtinimo“;

5.18LST 1331 „Gruntai, skirti keliams ir jų statiniams. Klasifikacija“;

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6.       Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

6.1.    Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis (AŠAS) – taip kaip ši sąvoka apibrėžta techninių reikalavimų apraše TRA SBR 07 [5.5].

6.2.    Asfalto dangadanga, kurią sudaro asfalto apatinis sluoksnis ir virš jo esantis asfalto viršutinis sluoksnis, tik asfalto viršutinis sluoksnis arba tik asfalto pagrindo-dangos sluoksnis.

6.3.    Asfalto pagrindo sluoksnis – taip kaip ši sąvoka apibrėžta įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 [5.7].

6.4.    Atnaujinimas – dangos konstrukcijos atnaujinimas, kai būtina atstatyti arba padidinti statinio laikomąją gebą.

6.5.    Betono dangadanga, kurią sudaro betono apatinis sluoksnis ir virš jo esantis betono viršutinis sluoksnis, tik betono viršutinis sluoksnis arba tik vienasluoksnė betono danga, sudaryta iš vienos rūšies ir tipo mišinio.

6.6.    Danga – dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba du bituminiais ir (arba) cementiniais rišikliais surišti sluoksniai, įskaitant trinkelių arba plokščių dangas, arba vienas dangos sluoksnis be rišiklių.

6.7.    Dangos konstrukcijakelio konstrukcijos dalis, kurią sudaro danga ir pagrindo sluoksnis(-iai).

6.8.    Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – taip kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.1].

6.9.    Ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrova – vienos faktinės ašies apkrova, sunorminta vienos 10 t svorio ašies apkrovos pagrindu;

6.10.  Betono pagrindo sluoksnis – surištasis pagrindo sluoksnis, kuriam įrengti naudojami normatyviniuose techniniuose dokumentuose reglamentuojami reikalaujamos granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų mišiniai, surišti cementu (gali būti naudojami papildomi hidrauliniai rišikliai).

6.11.  Kelio konstrukcija – statinio dalis, kurią sudaro dangos konstrukcija, kelkraščio konstrukcija, vandens nuleidimo sistemos arba jų dalis ir žemės sankasa.

6.12.  Naujai numatytas projektinis naudojimo laikotarpis – projektinis naudojimo laikotarpis nustatomas dangos konstrukcijos atnaujinimo atveju, atsižvelgiant į esamos dangos konstrukcijos būklę, pažaidų rūšį ir mastą, eismo intensyvumą bei kelio reikšmę (paskirtį).

6.13Pagrindo sluoksnis(-iai) – dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba keli surištieji pagrindo sluoksniai ir (arba) vienas arba keli pagrindo sluoksniai be rišiklių.

6.14Pagrindo sluoksnis be rišiklių – taip kaip ši sąvoka apibrėžta techninių reikalavimų apraše TRA SBR 07 [5.5].

6.15.  Paviršiaus apdaras – taip kaip ši sąvoka apibrėžta metodiniuose nurodymuose MN PAS 15 [5.12].

6.16.  Plokščių danga – taip kaip ši sąvoka apibrėžta įrengimo taisyklėse ĮT TRINKELĖS 14 [5.10].

6.17.  Projektinė apkrova A – numatoma ekvivalentinių standartinių (10 t svorio) ašių apkrovų bendra suma (ESAs) per numatytą projektinį naudojimo laikotarpį (naujų dangų konstrukcijų projektavimo atveju) arba naujai numatytą projektinį naudojimo laikotarpį (atnaujinamų dangos konstrukcijų atveju) didžiausio sunkiojo transporto eismo intensyvumo važiuojamosios dalies eismo juostoje.

6.18.  Projektinis naudojimo laikotarpis – statinio naudojimo pagal numatytą paskirtį laikotarpis iki atnaujinimo. Dangų konstrukcijos projektuojamos taip, kad projektiniu naudojimo laikotarpiu paprastojo remonto poreikis būtų minimalus ir susijęs tik su dangos naudojimo savybių pagerinimu (dangos konstrukcijos apsauga nuo neigiamo klimato poveikio, tekstūra, lygumas, rato sukibimas su danga ir kt.).

6.19.  Skaldos pagrindo sluoksnis (SPS) taip kaip ši sąvoka apibrėžta technini reikalavimų apraše TRA SBR 07 [5.5].

6.20.  Sunkusis transportas (ST) – krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė didesnė negu 3,5 t, be priekabų ir su jomis, vilkikai, autobusai, turintys daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant ir vairuotojo vietą, troleibusai (miestų gatvėse);

6.21Surištasis pagrindo sluoksnis – apkrovas paskirstantis betono pagrindo sluoksnis arba bituminiu ir hidrauliniu rišikliu arba tik bituminiu rišikliu surištas pagrindo sluoksnis, esantis tarp dangos ir žemės sankasos arba tarp dangos ir nesurišto pagrindo sluoksnio. Tinkamai sutankintas arba sukietėjęs surištasis pagrindo sluoksnis turi užtikrinti reikiamą laikomąją gebą ir būti nepralaidus vandeniui (išskyrus nesurištąsias trinkelių ir plokščių dangų konstrukcijas).

6.22 Šalčiui atspari dangos konstrukcija – dangos konstrukcija, kurios storis ir medžiagų terminės savybės užtikrina atsparumą neigiamam šalčio poveikiui, įvertinant aplinkos sąlygas ir žemės sankasos hidroterminį rėžimą bei gruntų savybes.

6.23.  Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis (ŠNS) – taip kaip ši sąvoka apibrėžta techninių reikalavimų apraše TRA SBR 07 [5.5].

6.24.  Trinkelių danga – taip kaip ši sąvoka apibrėžta įrengimo taisyklėse ĮT TRINKELĖS 14 [5.10].

6.25Žemės sankasa – taip kaip ši sąvoka apibrėžta įrengimo taisyklėse ĮT ŽS 17 [5.15].

6.26.  Žvyro danga (dangos sluoksnis be rišiklių)danga, kurią sudaro vienas sluoksnis be rišiklių, įrengiamas iš mineralinių medžiagų nesurištojo mišinio.

6.27Žvyro pagrindo sluoksnis (ŽPS) – taip kaip ši sąvoka apibrėžta techninių reikalavimų apraše TRA SBR 07 [5.5].

 

IV SKYRIUS

ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

7.       Taisyklėse pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:

7.1.    AŠAS – apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis;

7.2.    ESAs - ekvivalentinių standartinių (10 t svorio) ašių apkrovų bendra suma;

7.3.    RC medžiaga – kartotinio panaudojimo statybinė medžiaga;

7.4.    SPS – skaldos pagrindo sluoksnis.

7.5.    ST – sunkusis transportas;

7.6.    ŠNS – šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis;

7.7.    VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą);

7.8.    VPA(ST) – vidutinis sunkiojo transporto ašių apkrovų skaičius, nustatomas per parą, (ašys/parą);

7.9.    VPI(ST) – vidutinis sunkiojo transporto eismo intensyvumas per parą (aut./parą);

7.10ŽPS – žvyro pagrindo sluoksnis.

 

V SKYRIUS

DANGų KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO PRINCIPAI

 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

8.       Šiose taisyklėse pateikiamos techniškai tinkamos ir ekonomiškos dangų konstrukcijos, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, eismo apkrovas, padėtį vietovėje, žemės sankasos gruntų jautrumą šalčiui bei dangų konstrukcijų tipą, o atnaujinimo atveju – į esamų dangų konstrukcijų būklę ir sudėtį, projektinę apkrovą A naujai numatytam projektiniam naudojimo laikotarpiui ir kitas sąlygas.

9.       Danga gali būti:

–   asfalto;

–   betono;

–   trinkelių;

–   plokščių;

–   žvyro (dangos sluoksnis be rišiklių).

10.     Vietoj dangos mažo eismo intensyvumo keliuose ant pagrindo sluoksnio be rišiklių gali būti numatomas paviršiaus apdaro sluoksnis (žr. 12 lentelę).

11.     Paviršiaus apdaras gali būti:

–   vienasluoksnis;

–   dvisluoksnis.

12.     Pagrindas gali būti:

–   viršutinis;

–   apatinis.

13.     Viršutinis pagrindo sluoksnis gali būti:

–   surištasis pagrindo sluoksnis;

–   pagrindo sluoksnis be rišiklių (SPS arba ŽPS).

14.     Apatinis pagrindo sluoksnis gali būti pagrindo sluoksnis be rišiklių (AŠAS arba ŠNS).

15.     Surištieji pagrindo sluoksniai gali būti:

–   asfalto pagrindo sluoksnis (surištas bituminiu rišikliu);

–   betono (nesurištųjų trinkelių arba plokščių dangos atveju – drenuojančio betono) pagrindo sluoksnis (hidrauliniu rišikliu (cementu) surištas);

–   šaltai regeneruotas pagrindo sluoksnis (bituminiu rišikliu (bitumine emulsija arba putotuoju bitumu) ir (arba) hidrauliniu rišikliu surištas).

16.     Pagrindo sluoksniai be rišiklių gali būti:

–   skaldos pagrindo sluoksnis (SPS);

–   žvyro pagrindo sluoksnis (ŽPS);

–   apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis (AŠAS);

–   šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis (ŠNS).

17.     Atskiri dangų konstrukcijų sluoksniai kelio konstrukcijoje pavaizduoti 1–3 pav.

18.     Dangos konstrukcijos klasė ir tipas parenkami taip, kad atlaikytų transporto apkrovas per projektinį naudojimo laikotarpį be dangos struktūros pažaidų.

 

1 pav. Kelio už gyvenvietės ribų ir gyvenvietėje, kai prie dangos konstrukcijos yra vandeniui laidi zona, konstrukcijos scheminis skerspjūvis

 

2 pav. Kelio gyvenvietėje, kai prie dangos konstrukcijos yra iš dalies vandeniui nelaidi zona ir vandens nuleidimo įrenginiai, konstrukcijos scheminis skerspjūvis

 

3 pav. Kelio gyvenvietėje, kai prie dangos konstrukcijos yra vandeniui nelaidi zona, šoninis užstatymas bei vandens nuleidimo įrenginiai, konstrukcijos scheminis skerspjūvis

 

19.     Dangos konstrukcijos klasė priklauso nuo projektinės apkrovos A.

20.     Projektinė apkrova A nustatoma pagal 3 priede pateiktą metodiką.

21.     Laikomąja geba ir naudojimo laikotarpiu trinkelių ir plokščių dangų konstrukcijos bei dangų konstrukcijos su paviršiaus apdaru nėra visiškai lygiavertės lyginant su tai pačiai dangų konstrukcijų klasei priskirtomis asfalto arba betono dangomis ir yra parenkamos atsižvelgiant į konkrečias vietines bei naudojimo sąlygas.

22.     Projektuojant dangos konstrukciją turi būti įvertinami bei parenkami ne mažiau kaip du variantai, kurie pateikiami statinio projekte. Abiem variantams sudaromas darbų kiekių žiniaraštis ir nustatoma skaičiuojamoji kaina (kai yra reikalavimas skaičiuojamajai kainai pateikti). Du dangų konstrukcijų variantai pateikiami atsižvelgiant į vietines bei naudojimo sąlygas, techninį ir ekonominį pagrįstumą, dangų įrengimo patirtį bei aplinkos sąlygas, t. y.:

–   apkrovas;

–   dangos naudojimo ypatumus (sunkiojo ir lengvojo eismo santykis, didžiausias leistinas važiavimo greitis ir kt.);

–   vietinių, RC, dirbtinių medžiagų panaudojimą;

–   statybos etapus;

–   dangos priežiūros būdus;

–   klimatinių sąlygų pastovumą bei ekstremumus;

–   esamos dangos būklę (atnaujinimo atveju);

–   esamos dangos konstrukcijos sudėtį (atnaujinimo atveju).

Ši nuostata netaikoma statybos su projektavimu atveju.

 

Antrasis skirsnis

DANGOS KONSTRUKCIJOS STORIO NUSTATYMO KRITERIJAI

 

23.     Dangos konstrukcijos storis turi užtikrinti:

23.1pakankamą laikomąją gebą. Dangos konstrukcijos storis ir medžiagų fizinės ir mechaninės savybės turi užtikrinti visos dangos konstrukcijos atsparumą transporto apkrovų poveikiui, įvertinant aplinkos sąlygas ir žemės sankasos hidroterminį režimą bei gruntų savybes.

23.2pakankamą atsparumą šalčiui. Dangos konstrukcijos storis ir medžiagų terminės savybės turi užtikrinti visos dangos konstrukcijos atsparumą neigiamam šalčio poveikiui, įvertinant aplinkos sąlygas ir žemės sankasos hidroterminį režimą bei gruntų savybes.

24.     Iš pagal šiuos kriterijus apskaičiuotų dangos konstrukcijos storių pasirenkamas didesnis dangos konstrukcijos storis.

 

Trečiasis skirsnis

VANDENS NULEIDIMO REIKALAVIMAI

 

25.     Turi būti numatomos patvarios ir efektyvios vandens nuleidimo ar drenavimo priemonės nuo dangos konstrukcijos ir ypač nuo žemės sankasos.

26.     Vandens nuleidimo reikalavimai ir techniniai sprendiniai nurodyti kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 [5.3] ir projektavimo taisyklėse KPT VNS 16 [5.14].

 

Ketvirtasis skirsnis

DANGų KONSTRUKCIJų rūšys ir jų naudojimo LAIKOTARPIO PARINKIMAS

 

 

Naujos dangų konstrukcijos

 

27.     Naujų dangų konstrukcijų projektavimo atveju priimti sprendiniai turi užtikrinti kuriamos infrastruktūros ilgaamžiškumą bei tvarumą. Todėl žemės sankasai siektina ne mažesnė kaip 100 metų ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė, kurios laikotarpiu žemės sankasa naudojama be jokios intervencijos (poreikio remontui). Naujai projektuojamiems dangų konstrukcijų sluoksniams siektina ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė:

–   viršutinis dangos sluoksnis 12-18 metų;

–   apatinis dangos sluoksnis 20–30 metų;

–   surištasis pagrindo sluoksnis 40–50 metų;

–   pagrindo sluoksniai be rišiklių 50–100 metų.

Dangos konstrukcijos sluoksnių projektinis naudojimo laikotarpis priklauso nuo panaudotų medžiagų rūšies ir eksploatacinių savybių bei projektinės apkrovos A atitikimo realiai transporto eismo apkrovai.

Viršutinis dangos sluoksnis turi būti parenkamas taip, kad jo pakeitimo nauju sluoksniu poreikis susidarytų ne anksčiau kaip 12-18-tais naudojimo metais.

28.     Naujų dangų konstrukcijų projektavimui taikomos standartizuotos dangų konstrukcijos pateiktos 9–14 lentelėse.

29.     Statinio projekte turi būti nurodoma, kokiam projektiniam naudojimo laikotarpiui projektuojamos dangų konstrukcijos bei koks siektinas atskirų kelio konstrukcijos sluoksnių naudojimo laikotarpis.

 

Esamos dangų konstrukcijos

 

30.     Dangos konstrukcijos atnaujinimo būdas ir tipas turi būti pagrįsti techniniu ir ekonominiu požiūriais ir parenkami atsižvelgiant į esamos dangos konstrukcijos būklę, projektinę apkrovą A naujam projektiniam naudojimo laikotarpiui, kelio paskirtį (reikšmę), vietines sąlygas, eismo organizavimą statybos metu. Naujai numatytas projektinis naudojimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į esamos dangos konstrukcijos būklę, pažaidų rūšį ir mastą, istorinius sunkiojo transporto eismo intensyvumo ir sudėties duomenis, projektinę apkrovą A bei kelio reikšmę (paskirtį).

31.     Pagrindiniai esamų dangų konstrukcijų atnaujinimo būdai yra šie:

–   atnaujinimas visiškai pakeičiant esamą dangos konstrukciją (žr. VII skyriaus penktąjį skirsnį);

–   atnaujinimas pakeičiant dalį esamos dangos konstrukcijos (žr. VII skyriaus šeštąjį skirsnį);

–   atnaujinimas ant esamos dangos konstrukcijos (žr. VII skyriaus septintąjį skirsnį).

32.     Pagrindiniai techniniai kriterijai esamų dangų konstrukcijų atnaujinimo būdui ir dangų konstrukcijoms parinkti yra:

–   išilginio ir (arba) skersinio nuolydžių pagerinimas;

–   to paties dangos aukščio išlaikymas;

–   dangos konstrukcijos platinimas;

–   esamų viadukų aukščio gabaritų išlaikymas;

–   eismo organizavimas darbų atlikimo metu;

–   darbų atlikimas etapais;

–   kelio statinių ir įrenginių poreikis;

–   esamos dangos konstrukcijos atsparumas šalčiui;

–   esamos dangos konstrukcijos sluoksnių tinkamumas naujai dangos konstrukcijai;

–   išardytų (antrinių) medžiagų tinkamumas pakartotiniam naudojimui.

 

Penktasis skirsnis

TRANSPORTO PRIEMONIŲ APKROVOS IR DANGų KONSTRUKCIJų KLASĖS

 

33.     Transporto priemonių leidžiamų ašies (ašių) apkrovų bei bendrosios masės ribinius dydžius nustato Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas [5.2].

34.     Maksimali transporto priemonės pavienės varančiosios ašies apkrova yra 11,5 t, o pavienės nevarančiosios – 10,0 t.

35.     Dangų konstrukcijos projektuojamos faktines transporto priemonių ašių apkrovas sunorminant 10 t svorio ašies apkrovos pagrindu.

 

Kelio važiuojamoji dalis

 

36.     Kelio važiuojamosios dalies dangų konstrukcijos pagal projektinę apkrovą A skirstomos į aštuonias klases, kaip nurodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Projektinės apkrovos ir joms priskirtos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr.

Projektinė apkrova A (ESAs), mln.

Dangų konstrukcijų klasė

1.

daugiau kaip 32,0 (iki 100,0)

DK 100

2.

nuo 10,0 iki 32,0

DK 32

3.

nuo 3,0 iki 10,0

DK 10

4.

nuo 2,0 iki 3,0

DK 3

5.

nuo 1,0 iki 2,0

DK 2

6.

nuo 0,3 iki 1,0

DK 1

7.

nuo 0,1 iki 0,3

DK 0,3

8.

iki 0,1

DK 0,1

 

37.     Esant nurodytam dangos konstrukcijos klasės žymėjimui pagal ankstesnę kelių projektavimo taisyklių KPT SDK 07 redakciją, ją atitinkantis dangos konstrukcijos klasės žymėjimas pagal 1 lentelę parenkamas vadovaujantis taisyklių 1 priedu.

38.     Kai projektinė apkrova A viršija 32 mln. ekvivalentinių standartinių (10 t svorio) ašių apkrovų bendrą sumą (DK 100 dangų konstrukcijų klasė), dangų konstrukcijų storis ir sudėtis turi būti patikrinama specialiais skaičiavimais taikant Europos Sąjungos šalyse visuotinai pripažintus mechanistinius–empirinius metodus. Be to, specialius skaičiavimus rekomenduojama taikyti parinktos standartinės dangos konstrukcijos storio tikslinimui (DK 32 ir DK 10 dangų konstrukcijų klasėms). Šie skaičiavimai ypač taikytini, kai projektinė apkrova A yra ties dangų konstrukcijų klasei priskirto intervalo apatine arba viršutine riba.

39.     Projektinė apkrova A nustatoma didžiausio sunkiojo transporto eismo intensyvumo kelio važiuojamosios dalies eismo juostai, įvertinant:

–   projektinį naudojimo laikotarpį;

–   ašių skaičių;

–   apkrovų koeficientą;

–   kelio važiuojamosios dalies eismo juostų skaičių;

–   kelio važiuojamosios dalies eismo juostos plotį;

–   išilginį nuolydį;

–   prognozuojamą sunkiojo transporto eismo intensyvumo kitimą.

40.     Naujos dangos konstrukcijos projektavimo atveju projektinė apkrova A nustatoma projektiniam naudojimo laikotarpiui:

–   automagistralėms ir greitkeliams – 30 metų;

–   visiems kitiems keliams – 20 metų.

41.     Ekonomiškai ir techniškai pagrindus esamos dangos konstrukcijos atnaujinimo atveju gali būti nustatomas mažesnis naujai numatytas projektinis naudojimo laikotarpis. Tačiau prioritetu turi būti laikomi 40 punkte nurodyti laikotarpiai.

42.     Projektinė apkrova A nustatoma pagal 3 priede pateiktą metodiką naudojant eismo klasifikatoriais išmatuotus eismo apskaitos duomenis. Magistralinių kelių projektinės apkrovos A nustatymui duomenys, gauti iš trumpalaikių eismo intensyvumo ir sudėties matavimų, gali būti naudojami tik kaip papildomi.

43.     Lėtėjimo, greitėjimo, sustojimo ir kraštinėse saugos juostose ir avarinio sustojimo aikštelėse reikia parinkti tokią pat dangos konstrukciją ir jos sluoksnių storius kaip ir kelio važiuojamojoje dalyje.

44.     Žiedinių sankryžų zonoje dangų konstrukcijų klasė parenkama 1 pakopa aukštesnė, negu šios sankryžos kelių labiausiai apkrautos važiuojamosios dalies eismo juostos projektinė dangų konstrukcijų klasė. Kitų sankryžų zonoje paliekama tos sankryžos kelių labiausiai apkrautos važiuojamosios dalies eismo juostos projektinė dangų konstrukcijų klasė.

45.     Skirtingų lygių sankryžų jungiamuosiuose keliuose, jei nenustatoma projektinė apkrova A, parenkama dangų konstrukcijų klasė DK 3.

46.     Apsisukimo juostoje skiriamojoje juostoje, jei nenustatoma projektinė apkrova A, parenkama dangų konstrukcijų klasė DK 3.

 

Eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui

 

47.     Eismo juostoms, kuriose yra numatytas maršrutinio transporto eismas, priskirtos dangų konstrukcijų klasės nurodytos 2 lentelėje.

48.     Parenkant eismo juostos, skirtos maršrutiniam transportui, projektinę dangų konstrukcijų klasę, prioritetas turi būti teikiamas projektinės apkrovos A skaičiavimui pagal eismo intensyvumo ir sudėties duomenis (žr. 3 priedo 1 metodą). Tokiu atveju būtina tinkamai įvertinti kelio važiuojamosios dalies eismo juostos pločio koeficientą f2, ašių skaičiaus koeficientą fA ir bendrą apkrovos koeficientą qBm. Kelio važiuojamosios dalies eismo juostos pločio koeficientas f2 šiuo atveju nustatomas pagal faktinį maršrutinio transporto trajektorijos plotį, kuris kai kuriais atvejais gali būti mažesnis nei maršrutiniam transportui skirtos kelio važiuojamosios dalies eismo juostos plotis.

 

2 lentelė. Maršrutinio transporto eismo juostoms priskirtos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr.

Maršrutinio transporto eismo intensyvumas, t. p./parą

Dangų konstrukcijų klasė

1.

daugiau kaip 1400

DK 100

2.

daugiau kaip 425 iki 1400

DK 32

3.

daugiau kaip 130 iki 425

DK 10

4.

daugiau kaip 65 iki 130

DK 3

5.

iki 651)

DK 2

Pastabos: 1) – jeigu maršrutinio transporto eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 15 t. p./parą, tai dangos konstrukcija gali būti projektuojama žemesnė nei DK 2 klasė

 

 

Poilsio aikštelės transporto priemonių važiavimo juostos

 

49.     Poilsio aikštelių transporto priemonių važiavimo juostų dangų konstrukcijų klasės nurodytos 3 lentelėje.

50.     Parenkant poilsio aikštelės transporto priemonių važiavimo juostos projektinę dangų konstrukcijų klasę prioritetas teikiamas projektinės apkrovos A skaičiavimui pagal eismo intensyvumo ir sudėties duomenis (žr. 3 priedo 1 metodą).

51.     Įvažų ir išvažų į poilsio aikšteles dangos konstrukcija projektuojama tokios pat klasės kaip ir poilsio aikštelės transporto priemonių važiavimo juostų dangų konstrukcijų klasė, tačiau rekomenduojama dangos konstrukciją projektuoti viena klase aukštesnę.

52.     Poilsio aikštelės transporto priemonių važiavimo juostų, kurios projektuojamos prie automagistralių arba greitkelių ir kuriose numatomas sunkiojo transporto eismo poveikis, dangos konstrukcija parenkama ne žemesnės nei DK 10 klasės.

3 lentelė. Poilsio aikštelės transporto priemonių važiavimo juostoms priskirtos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr.

Transporto rūšis

Dangų konstrukcijų klasės

1.

Sunkusis transportas

DK 10, DK 3

2.

Lengvieji automobiliai ir nedidelis sunkiojo transporto intensyvumas (galimas priežiūros transporto eismas)

DK 2, DK 1, DK 0,3, DK 0,1

 

 

Poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietos

 

53.     Poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietų dangų konstrukcijų klasės nurodytos 4 lentelėje.

54.     Parenkant poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietų projektinę dangų konstrukcijų klasę prioritetas teikiamas projektinės apkrovos A skaičiavimui pagal eismo intensyvumo ir sudėties duomenis (žr. 3 priedo 1 metodą).

55.     Poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietų, kurios projektuojamos prie automagistralių arba greitkelių ir kuriose numatomas sunkiojo transporto eismo poveikis, dangos konstrukcija parenkama ne žemesnės nei DK 10 klasės.

56.     Poilsio aikštelių degalų pylimo zonose taikomos dangų konstrukcijos turi būti atsparios degalų poveikiui, t. y. degalams patekus ant dangos konstrukcijos neturi pasikeisti dangos funkcionavimas.

57.     Poilsio aikštelėse negali būti taikomos mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintos dangų konstrukcijos, kurios pateiktos 12 lentelėje.

58.     Parenkant tinkamą poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietų dangos tipą reikia atsižvelgti į estetiką bei suderinamumą su esamomis dangomis.

4 lentelė. Poilsio aikštelės transporto priemonių stovėjimo vietoms priskirtos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr. 

Transporto rūšis

Dangų konstrukcijų klasės

1.

Sunkusis transportas

DK 10, DK 3

2.

Lengvieji automobiliai ir sunkusis transportas

DK 2, DK 1

3.

Lengvieji automobiliai (galimas priežiūros transporto eismas)

DK 0,3, DK 0,1

 

 

Gatvės

 

59.     Kai greito eismo ir pagrindinėse gatvėse pagrįstai nėra įmanoma atlikti ilgalaikių natūrinių eismo intensyvumo ir sudėties tyrimų, projektinė apkrova A gali būti neskaičiuojama (rekomenduojama taikyti tik išimtinais atvejais ir tik gyvenvietėse). Tokiu atveju dangų konstrukcijų klasę rekomenduojama parinkti pagal 5 lentelę. Tačiau greito eismo ir pagrindinėse gatvėse rekomenduojama atlikti eismo intensyvumo ir sudėties matavimas, kurių apimtis būtų pakankama viso srauto ir jo intensyvumui įvertinti.

60.     Gatvių kategorijas apibrėžia statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ [5.4].

5 lentelė. Gatvių kategorijoms rekomenduojamos dangų konstrukcijų klasės

Eil. Nr. 

Gatvės kategorija

Dangų konstrukcijų klasė

1.

Greito eismo gatvė

DK 100, DK 32, DK 10

2.

Pagrindinė gatvė

DK 10, DK 3, DK 2

3.

Aptarnaujanti gatvė

DK 3, DK 2, DK 1

4.

Pagalbinė gatvė

DK 0,3, DK 0,1

 

 

Specialiosios eismo zonos

 

61.     Specialiose eismo zonose (pavyzdžiui, konteinerių ar kitokių krovinių sandėliavimo zonose), kuriose vyraujančių apkrovų įvertinti neįmanoma taikant automobilių keliuose naudojamus transporto priemonių apkrovų įvertinimo metodus, dangų konstrukcijos projektuojamos naudojant specialius projektinės apkrovos nustatymo metodus bei dangų konstrukcijų parinkimo vadovus arba projektuojamos individualiai taikant visuotinai pripažintus mechanistinius-empirinius dangų konstravimo metodus.

 

Šeštasis skirsnis

YPATINGOSIOS APKROVOS

 

62.     Tam tikrais atvejais sunkusis transportas dangą gali veikti ypatingąja apkrova.

63.     Ypatingosios apkrovos dangą veikia:

–   kai sunkiojo transporto eismas vyksta tomis pačiomis vėžėmis;

–   kai sunkusis transportas išskirtinai važiuoja vienas paskui kitą;

–   kai sunkiojo transporto eismas vyksta mažų kreivių posūkiuose;

–   kai vyksta lėtaeigis sunkiojo transporto eismas;

–   kai sunkusis transportas dažnai stabdo ir greitėja;

–   kai sunkiojo transporto eismas vyksta sankryžos zonoje;

–   sunkiojo transporto stovėjimo vietose.

64.     Dangų konstrukcijos, kurios atitinka DK 3 arba vieną iš aukštesnių dangų konstrukcijų klasių, yra veikiamos ypatingosiomis apkrovomis.

65.     Sunkiojo transporto eismas tomis pačiomis vėžėmis, įkalnėse ir nuokalnėse yra įvertinamas, taikant f2 ir f3 koeficientus (žr. 3 priedą).

66.     Projektavimo metu būtina išanalizuoti ypatingųjų apkrovų poveikį dangų konstrukcijoms ir atitinkamai parinkti kelių tiesimo medžiagas ir jų sudėtį bei darbų atlikimo būdą. Veikiant ypatingosioms apkrovoms turi būti parenkami mišiniai, pasižymintys dideliu atsparumu šlyčiai ir plastinių deformacijų susidarymui. Mišinių ir medžiagų parinkimas bei jų eksploatacinių savybių reikalavimai turi būti pagrįsti statinio projekte.

 

VI SKYRIUS

Naujų dangų konstrukcijų projektavimas

 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

67.     Prie naujų dangų konstrukcijų priskiriamos ir atnaujinamos dangų konstrukcijos, kai visiškai pakeičiama esama dangos konstrukcija.

68.     Žvyro dangos taikymas naujoms dangų konstrukcijoms ir esamų atnaujinimui, kai visiškai pakeičiama esama dangos konstrukcija, gali būti numatomas tik išskirtiniais atvejais.

 

Antrasis skirsnis

ŽEMĖS SANKASA IŠ NATŪRALIŲJŲ IR SUPILTINIŲ GRUNTŲ

 

69.     Reikalavimai žemės sankasos įrengimui nurodyti įrengimo taisyklėse ĮT ŽS 17 [5.15].

70.     Gruntai pagal jautrumą šalčiui priskiriami F1, F2 arba F3 grunto klasei kaip apibrėžta standarte LST 1331 [5.18].

 

F2 ir F3 klasių gruntai

 

71.     9–13 lentelėse nurodyti dangų konstrukcijų sluoksnių storiai yra pagrįsti ne mažesniu kaip 45 (30) MPa deformacijos moduliu Ev2 ant žemės sankasos viršaus. Žemės sankasos deformacijos modulis Ev2 turi būti kuo pastovesnis ir ne mažesnis kaip projektinis visais metų laikais visu projektiniu naudojimo laikotarpiu.

72.     Statinio projekto sprendiniai, įvertinant hidrogeologines ir klimatines sąlygas bei numatomus gruntus žemės sankasos įrengimui, turi užtikrinti galimybę pasiekti normatyviniuose techniniuose dokumentuose reikalaujamą deformacijos modulį Ev2 žemės sankasos įrengimo metu bei jį išlaikyti pastovų visu projektiniu naudojimo laikotarpiu.

73.     Kai DK 100–DK 2 dangų konstrukcijų klasės žemės sankasos įrengimui numatoma naudoti F2 ir (arba) F3 klasių gruntus, turi būti numatomas gruntų sustiprinimas pagal MN GPSR 12 [5.8].

74.     Kai DK 1–DK 0,1 dangų konstrukcijų klasės žemės sankasos įrengimui numatoma naudoti F2 klasės gruntus, nenumatant drenažo įrengimo, turi būti numatomas gruntų pagerinimas pagal MN GRPSR 12 [5.8], mechaniškas modifikavimas (ne mažiau kaip 25 cm storiu), grunto pakeitimas geresnių savybių gruntu arba papildomo, padidinančio žemės sankasos laikomąją gebą (ne mažiau kaip 15 cm storio) sluoksnio įrengimas.

75.     Kai DK 1–DK 0,1 dangų konstrukcijų klasės žemės sankasos įrengimui numatoma naudoti F3 klasės gruntus turi būti numatomas kvalifikuotas gruntų pagerinimas pagal MN GPSR 12 [5.8] arba grunto pakeitimas geresnių savybių gruntu.

76.     Gruntų modifikavimo, pakeitimo, pagerinimo ir papildomo, padidinančio žemės sankasos laikomąją gebą, sluoksnio storiai nėra įskaičiuojami į bendrą dangos konstrukcijos storį.

77.     F3 klasės gruntai, numatant jų kvalifikuotą pagerinimą ne mažesniu kaip 25 cm sluoksnio storiu pagal metodinius nurodymus MN GPSR 12 [5.8], priskiriami F2 klasės gruntams. Tokiu atveju panaudojant geologinių tyrimų grunto pavyzdžius turi būti įvertinamas deformacijos modulis Ev2 ant žemės sankasos iš šių gruntų viršaus, kuris turi siekti ne mažiau kaip 70 MPa.

 

F1 klasės gruntai

 

78.     Kai F1 klasės, geros arba įvairios sanklodos gruntai, klasifikuojami pagal standartą LST 1331 [5.18], vietovėje slūgso virš F2 ar F3 klasės gruntų, dangos konstrukcija gali būti projektuojama ant šių F1 klasės, geros arba įvairios sanklodos gruntų nenumatant žemės sankasos ir apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio (9 lentelės 1, 2.1, 3 ir 4 eilutės, 10 lentelės 1.1, 2, 3.2 ir 4 eilutės, 11 lentelės 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 eilutės, 12 lentelės 1 ir 2 eilutės, 13 lentelės 3 eilutė) įrengimo, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

78.1F1 klasės, geros arba įvairios sanklodos gruntų sluoksnyje mineralinių dulkių <0,063 mm kiekis neviršija 7 % mišinio masės ir tenkinami pralaidumo vandeniui reikalavimai pagal techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 [5.5];

78.2deformacijos modulis EV2 ant F1 klasės gruntų sluoksnio viršaus yra ≥120 (100; 80) MPa priklausomai nuo dangų konstrukcijų klasės, kai numatyta įrengti dangos konstrukciją su AŠAS (žr. 4 pav.);

78.3bendras esamo F1 klasės gruntų sluoksnio storis kartu su dangos konstrukcijos sluoksnių virš AŠAS storiu (išskyrus 13 lentelės 3 eilutės dangų konstrukcijas – žr. 82 punktą) yra ne mažesnis nei pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį nustatytas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis.

79.     Jeigu ant F1 klasės gruntų sluoksnio viršaus nebus pasiektas (tai turi būti įrodoma statinio projekte) deformacijos modulis EV2 ≥120 (100; 80) MPa priklausomai nuo dangų konstrukcijų klasės, tačiau tenkinamos 78.1 ir 78.3 papunkčių sąlygos, tai turi būti numatoma viena iš dviejų alternatyvų:

79.1viršutinės 20 cm storio F1 klasės gruntų sluoksnio dalies pakeitimas AŠAS arba 20 cm storio AŠAS įrengimas ant F1 klasės gruntų sluoksnio viršaus;

79.2viršutinės F1 klasės gruntų sluoksnio dalies surišimas hidrauliniais rišikliais taikant 9 lentelės 2.2 arba 2.3 eilutę arba 10 lentelės 1.2 arba 1.3 eilutę (žr. 5 pav.).

80.     Kai F1 klasės, blogos sanklodos gruntai, klasifikuojami pagal standartą LST 1331 [5.18], vietovėje slūgso virš F2 arba F3 klasės gruntų, dangos konstrukcija gali būti projektuojama ant šių F1 klasės, blogos sanklodos gruntų nenumatant šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio (9 lentelės 2.3, 5 ir 6 eilutės, 10 lentelės 1.3 ir 3.1 eilutės, 11 lentelės 3 eilutė, 12 lentelės 1 ir 2 eilutės, 13 lentelės 1–5 eilutės) įrengimo, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

80.1F1 klasės, blogos sanklodos gruntų sluoksnyje mineralinių dulkių <0,063 mm kiekis neviršija 7 % mišinio masės ir tenkinami pralaidumo vandeniui reikalavimai pagal techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 [5.5];

80.2bendras esamo F1 klasės gruntų sluoksnio storis kartu su dangos konstrukcijos sluoksnių virš ŠNS storiu (išskyrus 13 lentelės 1–5 eilučių dangų konstrukcijas – žr. 82 punktą) yra ne mažesnis nei pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį nustatytas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis.

 

4 pav. Dangos konstrukcija ant F1 klasės gruntų su deformacijos moduliu EV2 ≥120 MPa, ≥100 MPa arba ≥80 MPa pagal dangų konstrukcijų klasę

 

1

5 pav. Dangos konstrukcija ant F1 klasės gruntų, surištų hidrauliniais rišikliais

 

81.     Kai F1 klasės gruntų sluoksnio storis nepakankamas ir kartu su dangos konstrukcijos sluoksniais virš AŠAS arba ŠNS nepasiekiamas reikalingas atsparumas šalčiui (t. y. neišpildomas 78.3 arba 80.2 papunkčio reikalavimas) turi būti numatomas AŠAS arba ŠNS įrengimas trūkstamu storiu. Šis punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai esamo F1 klasės gruntų sluoksnio storis yra ne mažesnis kaip 20 cm ir trūkstamo AŠAS arba ŠNS sluoksnio storis yra ne didesnis kaip 2/3 reikalingo AŠAS arba ŠNS storio. Priešingu atveju ant F1 klasės gruntų dangų konstrukcijos rengiamos taip pat kaip ant F2 ir F3 klasės gruntų.

82.     Pėsčiųjų ir dviračių takų pagal 13 lentelę dangų konstrukcijoms projektuoti ant F1 klasės gruntų taikomi 77-80 punktuose išdėstyti principai atsižvelgiant į tai, kad pakankamas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis yra 45 cm (55 cm, jei numatomas dangos konstrukcijai galimas neigiamas vandens poveikis).

 

Trečiasis skirsnis

ŠALČIUI ATSPARIOS DANGOS KONSTRUKCIJOS STORIS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

83.     Šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis turi užtikrinti pakankamą dangos konstrukcijos atsparumą šalčiui ir ją apsaugoti nuo galimų pažaidų dėl pasikartojančių užšalimo ir atšilimo ciklų poveikio.

84.     Jei neatlikti specialūs tyrimai arba nėra patirties šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storiui nustatyti, tai šis storis bet kuriai dangų konstrukcijų klasei apskaičiuojamas pagal 89–96 punktuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į:

–   žemės sankasos gruntų jautrumą šalčiui;

–   dangų konstrukcijų klasę;

–   94–95 punktuose pateiktas dangos konstrukcijos storio tikslinimo nuostatas.

85.     Jei yra atlikti specialūs tyrimai ir jais remiantis nustatytas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis, visi tyrimų ir skaičiavimų duomenys turi būti pateikiami statinio projekte.

86.     Į šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį įskaitomas pagal metodinius nurodymus MN GPSR 12 [5.8] sustiprintas viršutinis šalčiui jautrių žemės sankasos gruntų sluoksnis.

87.     Į šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį neįskaitomas pagal metodinius nurodymus MN GPSR 12 [5.8] pagerintas viršutinis šalčiui jautrių žemės sankasos gruntų sluoksnis, net jei bandymais nustatoma, kad jis tapo šalčiui nejautrus.

88.     Kai vietinės sąlygos yra nevienodos, tikslinga dėl statybinių ir techninių priežasčių rengiamo kelio šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį ilgesnėse kelio atkarpose numatyti tokį patį.

 

Pradiniai duomenys

 

89.     Gruntų jautrumą šalčiui apibūdina jų klasifikacija pagal LST 1331 [5.18].

90.     Šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis nustatomas pagal pirminį šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį, kuris tikslinamas atsižvelgiant į faktines (esamas) dangos konstrukcijos eksploatavimo sąlygas, pateiktas 7 lentelėje.

91.     Pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis apskaičiuojamas pagal 6 lentelę atsižvelgiant į:

–   didžiausio įšalo gylį;

–   žemės sankasos gruntų jautrumą šalčiui;

–   dangų konstrukcijų klasę.

92.     Kai po F1 klasės gruntais slūgso F2 arba F3 klasės gruntai, pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis nustatomas taikant atitinkamos grunto klasės koeficientus, nurodytus 6 lentelėje.

93.     Kai projektuojamas kelias ar jo ruožas driekiasi keliose didžiausio įšalo gylio zonose, pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis apskaičiuojamas kiekvienai zonai atskirai. Jeigu šių zonų patikslintas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis skiriasi, tai projektuojamo kelio trasa suskaidoma į skirtingo storio šalčiui atsparios dangos konstrukcijos tipus.

6 lentelė. Pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis

Dangų konstrukcijų klasė

Grunto klasė pagal jautrumą šalčiui

F2

F3

DK 100

0,75hz

0,85hz

DK 32

0,70hz

0,80hz

DK 10

0,65hz

0,75hz

DK 3

0,60hz

0,70hz

DK 2, DK 1

0,55hz

0,65hz

DK 0,3

0,50hz

0,60hz

DK 0,1

0,45hz

0,50hz

Pastaba: hz nustatomas pagal Valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) skelbiamą interaktyvų Lietuvos teritorijos kartografavimą (zonavimą) pagal didžiausią įšalo gylį arba pagal 2 priedo 1 pav.

 

 

Storio tikslinimas

 

94.     Nustatant šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį, reikia vadovautis atliktu Lietuvos teritorijos kartografavimu pagal didžiausią įšalo gylį bei atsižvelgti į vietines klimatines sąlygas, kelio išilginį profilį, dangos nuolydžius bei kelkraščių zoną, taip pat dangos naudojimo trukmę.

95.     Pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis tikslinamas dydžiu, kuris yra lygus simbolių verčių algebrinei sumai (A + B + C + D).

96.     Nustatytas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis apvalinamas 5 cm tikslumu (tik didinant).

 

7 lentelė. Pirminio šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storio tikslinimas atsižvelgiant į faktines (esamas) dangos konstrukcijos naudojimo sąlygas

 

Dangos konstrukcijos naudojimo sąlygos

Storis (cm), kuriuo patikslinamas pirminis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis

A

B

C

D

Vietinės klimatinės sąlygos

nepalankios klimatinės sąlygos (pavyzdžiui, šiaurinė dalis, kalnuota vietovė, pavėsio zona)

+5

 

 

 

nėra jokių specifinių klimatinių sąlygų

±0

 

 

 

palankios klimatinės sąlygos (pavyzdžiui, pietinė dalis, saulėkaitos zona)

-5

 

 

 

Vandens poveikis dangos konstrukcijai

iki 1,5 m gylio po žemės sankasa nepasireiškia ilgalaikis arba trumpalaikis drėkinimas gruntiniu vandeniu

 

±0

 

 

iki 1,5 m gylio po žemės sankasa pasireiškia ilgalaikis arba trumpalaikis drėkinimas gruntiniu vandeniu

 

+5

 

 

Kelio padėtis

iškasoje, pusinėje iškasoje

 

 

+5

 

≤2 m aukščio pylime

 

 

±0

 

>2 m aukščio pylime

 

 

-5

 

Zona prie dangos

už gyvenvietės ribų, taip pat gyvenvietėse su vandeniui laidžia zona prie dangos

 

 

 

±0

gyvenvietėje su iš dalies vandeniui nelaidžia zona prie dangos, taip pat su vandens nuleidimo įrenginiais, už gyvenvietės ribų su įrengtu drenažu arba su vandens nuleidimo įrenginiais

 

 

 

-10

gyvenvietėje su vandeniui nelaidžia zona prie dangos ir šoniniu užstatymu, taip pat su vandens nuleidimo įrenginiais

 

 

 

-15

 

Ketvirtasis skirsnis

DANGų KONSTRUKCIJOS

 

 

Dangų konstrukcijų tipai ir sluoksnių storiai

 

97.     Standartizuotų dangų konstrukcijų su asfalto, betono, trinkelių ir plokščių dangomis ant F2 ir F3 klasės gruntų schemos pateiktos 9–11 lentelėse ir 13 lentelėje.

98.     Mažo eismo intensyvumo keliuose gali būti taikomos supaprastintos standartizuotos dangų konstrukcijos.

99.     Supaprastintų dangų konstrukcijų ant F2 ir F3 klasės gruntų schemos pateiktos 12 lentelėje.

100.   Dangų konstrukcijoms ant F1 klasės gruntų galioja 78–81 punktuose išdėstyti reikalavimai.

101.   Projektavimui palengvinti, ypač projektuojant nestandartines dangų konstrukcijas, 8 lentelėje pateikiami rekomendaciniai mažiausi pagrindo sluoksnių be rišiklių storiai pagal esamą posluoksnio deformacijos modulį Ev2 ir pagal siektiną pagrindo sluoksnio be rišiklių deformacijos modulį Ev2.

8 lentelė. Rekomendaciniai mažiausi pagrindo sluoksnių be rišiklių storiai pagal esamą posluoksnio deformacijos modulį Ev2 ir pagal siektiną pagrindo sluoksnio be rišiklių deformacijos modulį Ev2

 

EV2 ant pagrindo sluoksnio be rišiklių paviršiaus, MPa

≥80

≥100

≥120

≥80

≥100

≥120

≥150

≥100

≥120

≥150

≥120

≥150

≥180

≥150

≥180

 

Pagrindo sluoksnio be rišiklių tipas

Skaldos, cm

15

20

30

15

15

25

35

±

20

25

15

20

30

20

25

Žvyro, cm

15

25

35

15

15

30

50

±

25

35

20

30

25

AŠAS1), cm

20

30

40

15

20

30

±

25

AŠAS2), cm

20

35

45

20

25

35

±

±

 

EV2 ant posluoksnio paviršiaus, MPa

≥30

≥45

≥80

≥100

≥120

Posluoksnio tipas

Žemės sankasa

AŠAS

Pastabos: ± – retai taikoma.

– – netaikoma.

1) – AŠAS, kuriame vyrauja skaldytosios dalelės (daugiau kaip pusė visų mineralinių medžiagų mišinio frakcijų dalelių yra skaldytos arba skaldytos iš dalies).

2) – AŠAS, kuriame vyrauja neskaldytosios dalelės (mažiau kaip pusė visų mineralinių medžiagų mišinio dalelių yra skaldytos arba skaldytos iš dalies).

 

 

Pagrindo sluoksniai

 

102.   Reikalavimai pagrindo sluoksnių be rišiklių įrengimui pateikti įrengimo taisyklėse ĮT SBR 07 [5.6], asfalto pagrindo sluoksnių – įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 [5.7], trinkelių ir plokščių dangos pagrindo sluoksnių – įrengimo taisyklėse ĮT TRINKELĖS 14 [5.10].

103.   AŠAS (ŠNS) storis projektuojant dangų konstrukcijas pagal 9–12 lenteles nustatomas imant skirtumą tarp patikslintos šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storio, apskaičiuoto pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį, ir 9–12 lentelėse nurodyto dangos konstrukcijos sluoksnių virš AŠAS (ŠNS) storio.

104.   AŠAS (ŠNS) storis projektuojant pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijas pagal 13 lentelę nustatomas imant skirtumą tarp 45 (55) cm šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storio, taikytino pėsčiųjų ir dviračių takams, ir 13 lentelėje nurodyto dangos konstrukcijos sluoksnių virš AŠAS (ŠNS) storio.

105.   Betono pagrindo sluoksniai gali būti pralaidūs ir nepralaidūs vandeniui.

106.   Betono pagrindo sluoksnis po nesurištųjų trinkelių arba plokščių danga turi būti pralaidus vandeniui (drenuojantis betonas), išskyrus surištosios trinkelių arba plokščių dangos atveju.

 

Asfalto dangos

 

107.   Asfalto dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų pateiktos 9 lentelėje.

108.   Asfalto dangų konstrukcijos su šaltai regeneruotu sluoksniu pateiktos metodinių nurodymų MN ŠRK 18 [5.17] 2 priede ir metodinių nurodymų MN ŠRM 18 [5.16] 2 priede.

109.   Reikalavimai asfalto dangų įrengimui išdėstyti įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 [5.7].

110.   Dangų konstrukcijas projektuojant specialiais skaičiavimais, kai yra taikomi Europos Sąjungos šalyse visuotinai pripažinti mechanistiniai-empiriniai metodai, parenkant asfalto viršutinio ir asfalto apatinio sluoksnių storius reikia atsižvelgti į įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 [5.7] reikalavimus, nustatančius mažiausią sluoksnio storį.

 

Betono dangos

 

111.   Betono dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų pateiktos 10 lentelėje.

112.   Betono dangos įprastai rengiamos dvisluoksnės.

113.   Taikant 10 lentelėje pateiktas betono dangas skersinėse siūlėse turi būti numatomi įdėklai (lygūs plieniniai strypai, kurių viena pusė padengta medžiaga, užtikrinančia slankų strypo ir betono sąlytį) ir išilginėse siūlėse – inkariniai strypai (nelygūs plieniniai strypai).

114.   10 lentelėje pateiktų dangų konstrukcijų storiai yra paremti tam tikrų matmenų betono plokštėmis, todėl projektavimo metu turi būti taikomos šios betono plokštės:

114.1.    kai betono plokštės plotis yra 4,0–4,5 m, plokštės ilgis turi būti 5,0 m esant DK 100–DK 3 dangų konstrukcijų klasei arba 4,0–4,5 m esant DK 2–DK 0,1 dangų konstrukcijų klasei;

114.2.    kai betono plokštės plotis yra 3,0–4,0 m, plokštės ilgis turi būti 4,0 m nepriklausomai nuo dangų konstrukcijų klasės.

114.3.    kitų matmenų betono plokščių taikymas turi būti pagrįstas skaičiavimais.

115.   Taikant 10 lentelės 3.1 ir 3.2 eilutėse pateiktas dangų konstrukcijas turi būti užtikrinamas skaldos pagrindo sluoksnio pralaidumas vandeniui pagal techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 [5.5].

 

Trinkelių ir plokščių dangos

 

116.   Įvairių medžiagų (betono, keramikos, gamtinio akmens) trinkelių ir plokščių dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų pateiktos 11 lentelėje.

117.   Reikalavimai trinkelių ir plokščių dangų įrengimui išdėstyti įrengimo taisyklėse ĮT TRINKELĖS 14 [5.10] ir metodiniuose nurodymuose MN TRINKELĖS 14 [5.11].

118.   Pasluoksnio storis gali būti taikomas kitoks nei nurodytas 11 lentelėje vadovaujantis įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 [5.10] ir metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 [5.11] reikalavimais.

119.   Pagrindus techniniu ir ekonominiu požiūriais, gali būti naudojamos storesnės trinkelės.

120.   Surištojo tipo trinkelių ir plokščių storis išdėstytas metodiniuose nurodymuose MN TRINKELĖS 14 [5.11].

121.   Trinkelių ir plokščių dangos storio mažinimas kompensuojamas viršutinio pagrindo sluoksnio storio didinimu, o didinimas – apsauginio šalčiui atsparaus arba šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storio mažinimu.

122.   Reikalavimai trinkelėms, plokštėms, pasluoksnio ir siūlių užpildo medžiagoms nurodyti techninių reikalavimų apraše TRA TRINKELĖS 14 [5.9].

123.   Projektuojant trinkelių arba plokščių dangas ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tinkamo rašto (šablono) parinkimui, ypač sunkiojo transporto poveikio zonose.

124.   Asfalto pagrindo sluoksnis turi būti pralaidus vandeniui numatant vandeniui pralaidaus asfalto panaudojimą.

 

Mažo eismo intensyvumo kelių dangos

 

125.   Mažo eismo intensyvumo kelių, kuriuose projektinis VMPEI neviršija 200 aut/parą, supaprastintos dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų pateiktos 12 lentelėje.

126.   Reikalavimai 12 lentelės 1 eilutėje pateiktų dangų konstrukcijų įrengimui išdėstyti metodiniuose nurodymuose MN MAS 15 [5.12].

127.   Reikalavimai 12 lentelės 2 eilutėje pateiktų dangų konstrukcijų įrengimui išdėstyti metodiniuose nurodymuose MN PAS 15 [5.13].

 

Dangos pėsčiųjų ir dviračių takams

 

128.   Pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų pateiktos 13 lentelėje.

129.   Dangų konstrukcijų tipai ir sluoksnių storiai parinkti taip, kad ant pėsčiųjų ir dviračių takų galėtų užvažiuoti priežiūros transportas.

130.   Parenkant dangos tipą ypač reikia atsižvelgti į siekiamą dangos lygumą ir vandens nuo jos paviršiaus nuleidimą. Dviračių takams geriausiai tinkamos asfalto ir betono dangos. Trinkelių dangos pasižymi didesniu pasipriešinimu riedėjimui, todėl nerekomenduojama jų taikyti dviračių takams.

131.   Projektuojant dviračių takų dangų konstrukcijas su spalvota asfalto danga, rekomenduojama dangos konstrukciją parinkti pagal 13 lentelės 4 ir 5 eilutes.

132.   13 lentelės 3 eilutės pagrindo sluoksnio be rišiklių storis parenkamas pagal 8 lentelę ir 104 punktą.

133.   Esant F2 ir F3 klasės gruntams 45 cm šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis yra pakankamas ir šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storio skaičiavimai neatliekami.

134.   Kai numatomas galimas neigiamas vandens poveikis pėsčiųjų ir dviračių tako dangos konstrukcijai, šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis turi būti padidinamas 10 cm.

135.   Pervažose, kur pėsčiųjų ir dviračių takai kertasi su motorizuoto transporto važiuojamąja dalimi, dangos konstrukcijos storį reikia parinkti atsižvelgiant į eismo apkrovas.

136.   Jei pėsčiųjų ir dviračių taką dažnai kerta pervažos, tai tarpiniuose pėsčiųjų ir dviračių tako ruožuose tarp pervažų turi būti numatoma ta pati dangos rūšis kaip ir pervažose.

137.   Kai pėsčiųjų ir dviračių takas projektuojamas ant tos pačios žemės sankasos kaip kelio važiuojamoji dalis, tai dėl vandens nuleidimo kelio dangos konstrukcijos apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi būti pratęstas po pėsčiųjų ir dviračių tako danga.

138.   Rekomenduojama pėsčiųjų ir dviračių takų dangos konstrukcijas žvyro danga (dangos sluoksniu be rišiklių) (13 lentelės 6 stulpelis) taikyti parkų teritorijose.

 

Ypatingieji atvejai

 

139.   Kai projektinė apkrova A viršija 32 mln. ESAs, dangos konstrukcijos storis ir sudėtis turi būti patikrinama specialiais skaičiavimais taikant visuotinai pripažintus mechanistinius–empirinius metodus. Veikiant ypatingosioms apkrovoms dangos konstrukcijos sluoksnių storiai nustatomi individualiai įvertinant apkrovų poveikio specifiką. Tai pagrindžiama statinio projekte.

Rekomenduojama dangos konstrukciją, veikiamą ypatingųjų apkrovų, projektuoti taikant Minerio sąlygą (žr. 5 priedo [2]) įvertinant asfalto dangos konstrukcijos sluoksnių standumo kitimą atsižvelgiant į jų temperatūrą.

 

Vidaus kelių dangos

 

140.   Vidaus kelių dangų konstrukcijos gali būti parenkamos pagal 14 lentelėje pateiktas rekomendacijas.

 

9 lentelė. Asfalto dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

1.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

AŠAS

2.1.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir betono pagrindo sluoksnis arba viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais, ant AŠAS arba ŠNS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Betono pagrindo sl.

 

AŠAS

2.2.

 

 

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais

 

ŠNS iš geros arba įvairios sankl. gr. pagal LST 1331

2.3.

 

 

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais

 

ŠNS iš blogos sankl. gr. pagal LST 1331

 

9 lentelės pabaiga

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

3.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 150(120) MPa

 

AŠAS

4.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir žvyro pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Žvyro pagrindo sl. EV2 ≥ 150(120) MPa

 

AŠAS

5.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl. EV2  ≥ 150(120) MPa

 

ŠNS

6.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir žvyro pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Asfalto danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Žvyro pagrindo sl. EV2  ≥ 150(120) MPa

 

ŠNS

Pastabos:

1) – Vietoje asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto dangos gali būti numatomas 10 cm storio asfalto pagrindo−dangos sluoksnis. Jeigu ESAs < 0,05 mln., tai asfalto pagrindo−dangos sluoksnis gali būti rengiamas 8 cm storio.

 

 

 

10 lentelė. Betono dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

1.1.

 

Betono pagrindo sluoksnis arba viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais, ant AŠAS arba ŠNS

Betono danga

 

Neaustinė geotekstilė1)

 

Betono pagrindo sl.

 

AŠAS

1.2.

 

 

Betono danga

 

Neaustinė geotekstilė1)

 

Viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais

 

ŠNS iš geros arba įvairios sankl. gr. pagal LST 1331

1.3.

 

 

Betono danga

 

Neaustinė geotekstilė1)

 

Viršutinė ŠNS dalis, surišta hidrauliniais rišikliais

 

ŠNS iš blogos sankl. gr. pagal LST 1331

2.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Betono danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

AŠAS

 

 

10 lentelės pabaiga

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

3.1.

 

Skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS arba ŠNS

Betono danga

 

Skaldos pagrindo sl.

EV2 ≥ 150 MPa

 

ŠNS

3.2.

 

 

Betono danga

 

Skaldos pagrindo sl.

EV2 ≥ 150 MPa

 

AŠAS

4.

 

AŠAS

Betono danga

 

AŠAS

Pastabos:

1) – vietoj neaustinės geotekstilės galima numatyti asfalto apatinį sluoksnį. Tokiu atveju betono dangos sluoksnio storis sumažinamas 1 cm.

 

11 lentelė. Trinkelių ir plokščių dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

1.

 

Skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Skaldos pagrindo sl.

EV2 ≥ 180(150; 120) MPa

 

AŠAS

2.

 

Žvyro pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Žvyro pagrindo sl.

EV2 ≥ 150(120) MPa

 

AŠAS

3.

 

Skaldos arba žvyro pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Skaldos arba žvyro pagrindo sl.

EV2 ≥ 180(150; 120) MPa

 

ŠNS

4.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Vandeniui pralaidus asfalto pagrindo sl.

 

AŠAS


 

11 lentelės pabaiga

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangų konstrukcijų klasė

DK 100

DK 32

DK 10

DK 3

DK 2

DK 1

DK 0,3

DK 0,1

Projektinė apkrova A

(ESAs), mln.

A

> 32

> 10–32

> 3,0–10

> 2,0–3,0

> 1,0–2,0

> 0,3–1,0

> 0,1–0,3

≤ 0,1

5.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Vandeniui pralaidus asfalto pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl.

EV2 ≥ 150(120) MPa

 

AŠAS

6.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir žvyro pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Vandeniui pralaidus asfalto pagrindo sl.

 

Žvyro pagrindo sl. EV2 ≥ 150(120) MPa

 

AŠAS

7.

 

Drenuojančio betono pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Trinkelių arba plokščių danga1)

 

Pasluoksnis4)

 

Drenuojančio betono pagrindo sl.

 

AŠAS

Pastabos:

1) – jeigu pageidautina taikyti kitus trinkelių arba plokščių dangos storius, tai jie parenkami pagal 119-121 punktus.

2) – negali būti taikomas žvyro pagrindo sluoksnis.

3) – DK 2–DK 1 klasės dangų konstrukcijose numatomo žvyro pagrindo sluoksnio storis – 40 cm, DK 01–DK 0,3 klasių dangų konstrukcijose – 30 cm.

4) – gali būti taikomas kitoks pasluoksnio storis nei nurodytas, tačiau turi būti tenkinami ĮT TRINKELĖS 14 [5.10] ir MN TRINKELĖS 14 [5.11] reikalavimai.

 

 

12 lentelė. Mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintos dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų

(sluoksnių storiai nurodyti cm;   mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Projektinis VMPEI, aut./parą

< 100 1)

50 ≤ ... < 150

150 ≤ ... < 200

1.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Asfalto (minkštojo asfalto) danga

 

Asfalto (minkštojo asfalto) pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 120 MPa

 

AŠAS

2.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Asfalto (minkštojo asfalto) danga

 

Asfalto (minkštojo asfalto) pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 120 MPa

 

ŠNS

 

3.

 

Skaldos pagrindo sluoksnis ant AŠAS

Paviršiaus apdaras

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 120 MPa

 

AŠAS

 

 

4.

 

Skaldos pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Paviršiaus apdaras

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 120 MPa

 

ŠNS

1) Gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ESAs ≤ 0,05 mln.

 

Poskirsnio pakeitimai:

Nr. V-118, 2019-07-12, paskelbta TAR 2019-07-15, i. k. 2019-11633

 

13 lentelė. Pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa )

Eil. Nr.

Dangos konstrukcija su:

Asfalto danga

Betono danga

Trinkelių arba plokščių danga1)

Žvyro danga (dangos sluoksnis be rišiklių)2)

1.

 

Skaldos pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Danga

 

Pasluoksnis3)

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 120(100) MPa

 

ŠNS

2.

 

Žvyro pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Danga

 

Pasluoksnis3)

 

Žvyro pagrindo sl. EV2 ≥ 120(100) MPa

 

ŠNS

3.

 

Pagrindo sluoksnis be rišiklių ant žemės sankasos

Danga

 

Pasluoksnis3)

 

Pagrindo sluoksnis be rišiklių (SPS, ŽPS, AŠAS) EV2 ≥ 120(100) MPa

 


 

 

13 lentelės pabaiga

(sluoksnių storiai nurodyti cm;  mažiausio deformacijos modulio EV2 vertės nurodytos MPa)

Eil. Nr.

Dangos konstrukcija su:

Asfalto danga

Betono danga

Trinkelių arba plokščių danga1)

Žvyro danga (dangos sluoksnis be rišiklių)2)

4.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir skaldos pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Skaldos pagrindo sl. EV2 ≥ 100 MPa

 

ŠNS

5.

 

Asfalto pagrindo sluoksnis ir žvyro pagrindo sluoksnis ant ŠNS

Danga

 

Asfalto pagrindo sl.

 

Žvyro pagrindo sl. EV2 ≥ 100 MPa

 

ŠNS

Pastabos:

1) – dangų konstrukcijos su trinkelių arba plokščių danga netaikomos dviračių takams projektuoti.

2) – žvyro danga (dangos sluoksnis be rišiklių) gali būti su natūraliais organiniais rišikliais.

3) – pasluoksnio įrengimas numatomas tik taikant dangų konstrukcijas su trinkelių arba plokščių danga. Gali būti taikomas kitoks pasluoksnio storis nei nurodytas, tačiau turi būti tenkinami įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 [5.10] ir metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 [5.11] reikalavimai.

4) – gali būti numatoma danga iš asfalto pagrindo−dangos sluoksnio arba asfalto danga ir asfalto pagrindo sluoksnis pagal šios lentelės 4 ir 5 eilutes.

5) – turi būti pasiekta statybos metu.

6) – vietoje asfalto pagrindo sluoksnio gali būti numatomas asfalto pagrindo-dangos sluoksnis.

 

14 lentelė. Rekomenduojamos vidaus kelių dangų konstrukcijos

Dangos konstrukcijos sluoksnis

Apkrovos tipas

Sunki

Vidutinė

Lengva

Dažnas transporto priemonių su 11,5 t ašies apkrova važiavimas

Dažnas transporto priemonių su 5 t ašies apkrova važiavimas ir retas transporto priemonių su 11,5 t ašies apkrova važiavimas

Retas transporto priemonių su 5 t ašies apkrova važiavimas ir išimtinis transporto priemonių su 11,5 t ašies apkrova važiavimas

Žemės sankasos grunto klasė

F1

F2

F3

F1

F2

F3

F1

F2

F3

Asfalto dangų konstrukcijos ir jų storiai, cm

Asfalto pagrindo-dangos sluoksnis

6

6

6

Žvyro pagrindo sluoksnis arba skaldos pagrindo sluoksnis

25

20

20

15

201)

151)

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis3)

2)

25

30

2)

25

30

2)

201)

251)

Žvyro dangų (dangos sluoksnio be rišiklių) konstrukcijos ir jų storiai, cm

Dangos sluoksnis be rišiklių

≥5

≥5

≥3

Žvyro pagrindo sluoksnis

15

121)

121)

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis3)

2)

25

30

2)

25

30

2)

201)

251)

Konstrukcijos be dangos ir jų storiai, cm

Žvyro pagrindo sluoksnis

151)

121)

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis3)

25

30

201)

251)

Pastabos:

1) – gali būti nustatomi mažesni reikalavimai mineralinėms (natūralioms ir dirbtinėms) medžiagoms ir jų mišiniams (nerūšiuotos medžiagos).

2) – šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis nerengiamas.

3) – esant nepalankiam vandens poveikiui, gruntams ar iškasose, šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storį rekomenduojama padidinti 5 cm.

 

VII SKYRIUS

ESAMŲ DANGŲ KONSTRUKCIJŲ ATNAUJINIMAS

 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

141.   Šiame skyriuje pateikiamos dangų konstrukcijų atnaujinimo nuostatos.

142.   Taip pat gali būti naudojami ir kiti specialūs dangų konstrukcijų parinkimo vadovai arba atnaujinamos dangų konstrukcijos gali būti projektuojamos individualiai taikant visuotinai pripažintus mechanistinius-empirinius dangų konstravimo metodus.

143.   Visais atvejais įvesties duomenys, metodai ir rezultatai turi būti pateikiami statinio projekte.

 

Antrasis skirsnis

ESAMOS DANGOS KONSTRUKCIJOS STRUKTŪRINIS ĮVERTINIMAS

 

144.   Pasirenkant esamos dangos konstrukcijos atnaujinimo būdą bei nustatant galimybę palikti visą arba dalį esamos dangos konstrukcijos reikia atsižvelgti į:

–   dangos konstrukcijos amžių bei degradacijos lygį (sunkiojo transporto eismo intensyvumo bei sudėties poveikį dangos konstrukcijai);

–   dangos paviršiaus būklę ir pažaidas;

–   dangos konstrukcijos ir atskirų jos sluoksnių laikomąją gebą;

–   dangos konstrukcijos ir žemės sankasos sudėtį, rūšį ir tipą bei konstrukcinių medžiagų ir gruntų atitikimą numatomai paskirčiai;

–   vandens nuleidimo sistemų būklę;

–   naujai numatyto projektinio naudojimo laikotarpio projektinę apkrovą A.

 

Dangos konstrukcijos amžiaus bei degradacijos lygio įvertinimas

 

145.   Esamos dangos konstrukcijos vertinimo metu reikia įvertinti istorinius sunkiojo transporto eismo intensyvumo bei sudėties duomenis per visą esamos dangos konstrukcijos naudojimo laikotarpį. Šie duomenys yra esminiai surištųjų sluoksnių nuovargio bei nesurištųjų sluoksnių ir žemės sankasos deformacijų įvertinimui. Visa informacija apie tokius duomenis turi būti pateikiama statinio projekte. Jei tokių duomenų nėra arba yra tik dalis, tai būtina pažymėti statinio projekte.

146.   Siekiant tiksliai prognozuoti atnaujinamos dangos konstrukcijos transporto priemonių apkrovas bei teisingai apskaičiuoti projektinę apkrovą A, būtina analizuoti istorinius 5-10 metų eismo intensyvumo duomenis iš tų eismo intensyvumo klasifikatorių, kurių duomenys vertinti nustatant projektinę apkrovą A. Skaičiavimams naudojami istoriniai ir paskutiniųjų metų duomenys.

147.   Parenkant esamos dangos konstrukcijos atnaujinimo sprendinį būtina tiksliai įvertinti tiek esamos dangos konstrukcijos, tiek ir atskirų jos sluoksnių bei medžiagų sudėtį, būklę ir amžių. Šiuo tikslu būtina medžiagas ištirti laboratorijoje, o tyrimų rezultatus kvalifikuotai įvertinti ir panaudoti atnaujinimo sprendinio parinkimui.

 

Dangos paviršiaus būklės įvertinimas ir pažaidų nustatymas

 

148.   Dangos paviršiaus būklė įvertinama pagal:

148.1.    išilginį nelygumą pagal IRI;

148.2.    laikomąją gebą ir rišikliais surištų sluoksnių standumo modulį (atliekant paimtų medžiagų bandymus laboratorijoje arba atliekant neardančiuosius matavimus objekte, pavyzdžiui, matavimai krintančio svorio deflektometru);

148.3.    susidariusias pažaidas, kurios priklauso nuo dangos tipo.

149.   Pagrindinės asfalto dangos blogą būklę sąlygojančios pažaidos:

–   nuovargio plyšiai (plyšių tinklas);

–   išilginiai nelygumai;

–   provėžos;

–   nusėdimai bei kitos liekamosios deformacijos;

–   lopai.

150.   Pagrindinės betono dangos blogą būklę sąlygojančios pažaidos:

–   išilginiai, skersiniai bei įstrižieji plyšiai;

–   nuovargio plyšiai;

–   siūlių pažaidos (briaunų nulūžimai bei paviršiaus ištrupėjimai), susijusios su metalinių įdėklų sukeliamais įtempimais;

–   betono plokščių horizontalieji ir vertikalieji poslinkiai ir kitos liekamosios deformacijos.

151.   Atliekant dangos paviršiaus būklės vertinimą ir pasirenkant dangos konstrukcijos atnaujinimo būdą turi būti atsižvelgiama į visas esamas pažaidas ir šių pažaidų susidarymo priežastis.

 

Dangos konstrukcijos ir atskirų jos sluoksnių laikomosios gebos įvertinimas

 

152.   Turi būti įvertinta esamos dangos konstrukcijos ir žemės sankasos laikomoji geba, kuri, be savo tiesioginės paskirties, papildomai leidžia nustatyti:

–   vizualiai nepastebimas dangos konstrukcijos silpnas vietas;

–   derinant su matavimų georadaru duomenimis homogeninius ruožus, kuriuose paimami ėminiai sluoksnių ir medžiagų tyrimams;

–   panašios laikomosios gebos dangos atkarpas.

153.   Dangos konstrukcijos laikomosios gebos matavimų duomenys turi būti įvertinami nustatant atnaujinamos dangos konstrukcijos reikalingų naujų sluoksnių storius. Šiuo tikslu gali būti taikomi visuotinai pripažinti metodai ir metodikos.

 

Esamos dangos konstrukcijos ir žemės sankasos sudėties, rūšies, tipo ir būklės įvertinimas

 

154.   Siekiant tinkamai parinkti dangos konstrukcijos atnaujinimo būdą, būtina atsižvelgti į esamos dangos konstrukcijos tipą ir būklę įvertinant visos dangos konstrukcijos, atskirų jos sluoksnių ir žemės sankasos tinkamumą, ypatingą dėmesį sutelkiant į:

–   atskirų sluoksnių tipus, storius ir savybes;

–   sukibimą tarp sluoksnių;

–   žemės sankasos gruntų rūšis (ypač grunto klasę pagal jautrumą šalčiui ir vandens poveikį).

155.   Esamos dangos konstrukcijos sluoksnių tipai, storiai ir fizikinės ir mechaninės savybės nustatomi laboratorijoje atliekant bandymus su ėminiais paimtais iš homogeninių (pagal laikomąją gebą ir pažaidų rūšis) kelio ruožų.

156.   Esamos dangos konstrukcijos tipas ir būklė turi būti įvertinami visuose homogeniniuose ruožuose.

 

Vandens nuleidimo sistemų būklės įvertinimas

 

157.   Atnaujinant esamas dangos konstrukcijas, reikia patikrinti esamų vandens nuleidimo ar drenavimo sistemų funkcinį pajėgumą ir efektyvumą, bei tvarumą, susiejant su dangos konstrukcijai naujai numatytu projektiniu naudojimo laikotarpiu. Esamų vandens nuleidimo sistemų būklė įvertinama atliekant jų vizualines apžiūras, kurių metu tikslinga pasitelkti skaitmenines technologijas (pavyzdžiui, kameras).

158.   Kai būtina atnaujinti arba numatyti naujų vandens nuleidimo sistemų įrengimą, jos parenkamos vadovaujantis projektavimo taisyklėmis KPT VNS 16 [5.14].

 

Trečiasis skirsnis

ŠALČIUI ATSPARIOS DANGOS KONSTRUKCIJOS STORIo įvertinimas

 

159.   Atnaujinamos šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis nustatomas pagal šių taisyklių VI skyriaus trečiąjį skirsnį.

160.   Jei nustačius, kad pagal šių taisyklių VI skyriaus trečiąjį skirsnį reikalingas didesnis šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis, nei tas, kuris būtų po dangos konstrukcijos atnaujinimo, tai, atsižvelgiant į esamos dangos konstrukcijos šalčiui atsparius sluoksnius, naujai klojamus sluoksnius reikia atitinkamai padidinti. Ši sąlyga netaikoma atliekant atnaujinimą ant esamos dangos konstrukcijos arba pakeičiant dalį esamos dangos konstrukcijos.

 

Ketvirtasis skirsnis

DANGų KONSTRUKCIJų ATNAUJINIMO BŪDAI

 

161.   Numatomam naudojimo laikotarpiui parenkant techniškai pagrįstus ir ekonomiškus dangų konstrukcijų atnaujinimo būdus, reikia atsižvelgti į antrinių mineralinių medžiagų naudojimo tikslingumą bei vietines sąlygas (pavyzdžiui, eismo organizavimo atnaujinimo metu specifiką, atnaujinamo kelio ruožo ilgį ir darbų atlikimo terminą, darbų sudėtingumą ir kt.).

162.   Pasirenkant atnaujinimo būdą turi būti išanalizuojamos esamos dangos konstrukcijos struktūrinių pažaidų susidarymo priežastys bei sluoksnių rūšys ir jų medžiagų sudėtis (žr. VII skyriaus antrąjį skirsnį).

163.   Prieš atliekant dangos konstrukcijos atnaujinimą turi būti numatomas visų tolimesnei dangos konstrukcijos eksploatacijai nebetinkamų sluoksnių pašalinimas.

164.   Kai yra didelė vietinių aplinkos sąlygų įvairovė statybiniu ir techniniu požiūriais tikslinga atnaujinti kiek galima ilgesnes kelio atkarpas taikant vienodą dangos konstrukcijos storį.

 

Penktasis skirsnis

ATNAUJINIMAS VISIŠKAI PAKEIČIANT ESAMĄ DANGOS KONSTRUKCIJĄ

 

165.   Atnaujinimas visiškai pakeičiant esamą dangos konstrukciją vykdomas pagal VI skyriaus nuostatas.

 

Šeštasis skirsnis

ATNAUJINIMAS PAKEIČIANT DALĮ ESAMOS DANGOS KONSTRUKCIJOS

 

166.   Kai reikia pašalinti giliau esančias pažaidas ir iš dalies pakeisti esamą dangos konstrukciją, tai rengiamų sluoksnių storius būtina parinkti pagal 9–12 lentelėje numatytus reikalavimus, įvertinant sluoksnio, ant kurio klojamas naujas sluoksnis, tipą ir būklę.

167.   Atnaujinimas pakeičiant dalį esamos dangos konstrukcijos taikomas tik esant pakankamos laikomosios gebos dangos konstrukcijos sluoksniams.

168.   Jeigu pakeičiant dalį esamos dangos konstrukcijos numatomas šaltai regeneruotas sluoksnis, tai projektuojamų sluoksnių storius būtina parinkti pagal metodinių nurodymų MN ŠRM 18 [5.16] 2 priedą arba metodinių nurodymų MN ŠRK 18 [5.17] 2 priedą.

169.   Jeigu pakeičiant dalį esamos dangos konstrukcijos projektuojama trinkelių arba plokščių danga, tai būtina užtikrinti, kad nekeičiamų pagrindo sluoksnių be rišiklių pralaidumo vandeniui reikalavimai atitiktų norminius, o surištieji sluoksniai būtų bent iš dalies pralaidūs vandeniui (dalinis pralaidumas užtikrinamas, kai asfalto sluoksnio oro tuštymių kiekis ≥ 5 %).

170.   Jeigu atnaujinant dangos konstrukciją, pakeičiama dalis esamos dangos konstrukcijos pagrindo sluoksnių be rišiklių, tai būtina užtikrinti, kad nekeičiamų pagrindo sluoksnių be rišiklių pralaidumo vandeniui reikalavimai atitiktų norminius sluoksnių vandens pralaidumo reikalavimus.

 

Septintasis skirsnis

ATNAUJINIMAS ANT ESAMOS DANGOS KONSTRUKCIJOS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

171.   Atnaujinimas ant esamos dangos konstrukcijos vykdomas pagal VI skyriaus ir šio skirsnio papildomas nuostatas.

 

Atnaujinimas taikant asfalto dangą

 

172.   Struktūrinėmis pažaidomis pažeistų asfalto ir betono dangų konstrukcijų atnaujinimui dangų konstrukcijos turi būti projektuojamos individualiai taikant visuotinai pripažintus mechanistinius-empirinius dangų konstravimo metodus.

 

Atnaujinimas taikant betono dangą

 

173.   Atnaujinimui taikant betono dangą turi būti išpildomi laikomosios gebos, atsparumo šalčiui ir vandens nuleidimo sistemų reikalavimai pagal V skyriaus antrąjį ir trečiąjį skirsnius.

174.   Atnaujinimui taikomos betono dangos storis turi būti ne mažesnis nei nurodytas 10 lentelėje.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KELIŲ SU ŽVYRO DANGA ATNAUJINIMAS

 

175.   Kelių su žvyro danga atnaujinimo atveju esami nesurištieji dangos konstrukcijos sluoksnis (-iai) gali būti priskiriami F1 klasės gruntams, ant kurių gali būti projektuojamos dangos konstrukcijos nenumatant žemės sankasos ir šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio arba jo dalies (taikoma tik 9 lentelės DK 0,1 klasės dangų konstrukcijoms ir 12 lentelės dangų konstrukcijoms) įrengimo, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

175.1.    sluoksnių medžiagų mineralinių dulkių <0,063 mm kiekis neviršija 10 % mišinio masės ir tenkinami pralaidumo vandeniui reikalavimai pagal techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 [5.5].

175.2.    bendras sluoksnio (-ių) storis kartu su projektiniu dangos konstrukcijos sluoksnių virš ŠNS arba AŠAS apatinės dalies storiu yra ne mažesnis nei pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį nustatytas šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storis.

176.   Kai F1 klasės gruntų sluoksnio storis nepakankamas ir kartu su dangos konstrukcija nepasiekiamas reikalingas atsparumas šalčiui (t. y. neišpildomas 175.2 papunkčio reikalavimas), turi būti numatomas AŠAS arba ŠNS įrengimas trūkstamu storiu. Šis punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai esamo F1 klasės gruntų sluoksnio storis yra ne mažesnis kaip 20 cm.

_________________________

 

Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19

1 priedas

 

KPT SDK 19 IR KPT SDK 07 DANGŲ KONSTRUKCIJŲ KLASIŲ ŽYMĖJIMŲ PALYGINIMAS

 

 

Naujas žymėjimas pagal KPT SDK 19

 

Ankstesnis žymėjimas pagal KPT SDK 07

DK 100

SV

DK 32

I

DK 10

II

DK 3

III

DK 2

III

DK 1

IV

DK 0,3

V

DK 0,1

VI

_________________________

 

Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19

2 priedas

 

ŽEMĖLAPIS ŠALČIUI ATSPARIOS DANGOS KONSTRUKCIJOS STORIO NUSTATYMUI

2018-10-19 08.52.13

1 pav. Lietuvos teritorijos kartogravimas (zonavimas) pagal didžiausią įšalo gylį

_________________________

 

Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19

3 priedas

 

PROJEKTINĖS APKROVOS A NUSTATYMAS

 

1.       Projektinė apkrova A nustatoma dviem metodais kaip pateikta 1 pav.:

1.1.    1 metodas taikomas, kai žinomi VPI(ST) duomenys;

1.2.    2 metodas taikomas, kai žinomi transporto priemonių ašių apkrovų duomenys. Transporto priemonių ašių apkrovų duomenys įprastai nustatomi pagal svėrimo eisme (dinaminis svėrimas) duomenis arba svėrimo postuose (statinis svėrimas) duomenis. Kai tokių duomenų nėra ašių apkrovų duomenys gali būti nustatomi pagal transporto priemonių klases ir teorinį svorio pasiskirstymą ašims pagal šio priedo 1 lentelę.

1 pav. Projektinės apkrovos A nustatymo schema

 

2.       Nustatant magistralinių ir krašto kelių projektinę apkrovą A prioritetu laikomas 2 metodas, kai yra statistiškai patikimi (ne mažiau kaip 3 metų imties) transporto priemonių ašių svėrimo eisme arba svėrimo postuose duomenys.

3.       Projektinės apkrovos A skaičiavimams naudojami koeficientai pateikti šio priedo 2–8 lentelėse.

1 lentelė. Teorinis transporto priemonių svorio pasiskirstymas ašims priklausomai nuo klasės

Transporto priemonės klasė

31

32

33

41

2 a. krovininis automobilis

3 a. krovininis automobilis

4 a. krovininis automobilis

2 a. krovininis automobilis su 1 a. priekaba

2 a. krovininis automobilis su 2 a. priekaba

41 1 klase

41 klase

Vidutinis pilnai pakrautos tr. pr. svoris, t

13,9

21,9

27,3

19,7

27,3

Svorio pasi-skirstymas, %

1 ašis

39,4

30,0

20,7

26,2

23,1

2 ašis

60,6

41,2

20,6

40,8

36,1

3 ašis

-

28,8

30,7

33,0

20,2

4 ašis

-

-

28,0

-

20,6

Transporto priemonės klasė

42

43

44

51

52

2 a. krovininis automobilis su 3 a. priekaba

3 a. krovinis automobilis su 2 a. priekaba

3 a. krovininis automobilis su 3 a. priekaba

2 a. vilkikas su 1 a. puspriekabe

2 a. vilkikas su 2 a. puspriekabe

42 klase

43 klase

44 klase

Vidutinis pilnai pakrautos tr. pr. svoris, t

34,8

34,6

36,2

19,5

30,2

Svorio pasiskirs-tymas, %

1 ašis

19,2

19,1

17,7

30,3

22,6

2 ašis

31,0

25,9

20,3

33,5

31,9

3 ašis

17,2

16,4

18,3

36,2

22,7

4 ašis

16,2

19,4

15,9

-

22,8

5 ašis

16,4

19,2

13,9

-

-

6 ašis

-

-

13,9

-

-

Transporto priemonės klasė

53

54

55

56

61

3 a. vilkikas su 1 a. puspriekabe

3 a. vilkikas su 2 a. puspriekabe

2 a. vilkikas su 3 a. puspriekabe

3 a. vilkikas su 3 a. puspriekabe

2 a. auto-busai

3 a. autob-usai

55 klase

autobusas

Vidutinis pilnai pakrautos tr. pr. svoris, t

32,3

35,1

35,5

38,5

16,6

22,0

Svorio pasiskirs-tymas, %

1 ašis

19,5

17,3

18,5

15,2

34,7

29,4

2 ašis

27,5

22,0

26,9

14,8

65,3

46,2

3 ašis

28,6

19,4

18,0

18,8

-

24,4

4 ašis

24,4

20,4

18,3

16,9

-

-

5 ašis

-

20,9

18,3

17,1

-

-

6 ašis

-

-

-

17,2

-

-

Pastaba.: pateiktas transporto priemonių ašių svorio pasiskirstymas nustatytas analizuojant (75-100 %) pakrautas skirtingų klasių transporto priemones. Ši lentelė netaikoma nepakrautų, pusiau pakrautų ar perkrautų transporto priemonių svorio pasiskirstymui ašyse įvertinti.

 

2 lentelė. Ašių skaičiaus koeficientas

Eil. Nr. 

Kelio reikšmė

Koeficientas

1.

Magistraliniai

4,3

2.

Krašto

3,9

3.

Rajoniniai

3,3

 

3 lentelė. Bendras apkrovos koeficientas

Eil. Nr. 

Kelio reikšmė

Koeficientas

1.

Magistraliniai (automagistralės ir greitkeliai)

0,35

2.

Magistraliniai (kiti magistraliniai keliai)

0,32

3.

Krašto

0,20

4.

Rajoniniai

0,18

 

4 lentelė. Važiuojamosios kelio dalies eismo juostų skaičiaus koeficientas

Eil. Nr. 

Važiuojamosios kelio dalies eismo juostų skaičius, kuriomis leidžiamas VPI(ST)

Koeficientas

dvipusis eismas

vienpusis eismas

1.

1

1,00

2.

2

0,50

0,90

3.

3

0,50

0,80

4.

4

0,45

0,80

5.

5

0,45

0,80

6.

6 ir didesnis

0,40

 

5 lentelė. Važiuojamosios kelio dalies eismo juostos pločio koeficientas

Eil. Nr. 

Važiuojamosios kelio dalies eismo juostos plotis, m

Koeficientas

1.

mažesnis kaip 2,50

2,00

2.

nuo 2,50 iki 2,75

1,80

3.

nuo 2,75 iki 3,25

1,40

4.

nuo 3,25 iki 3,75

1,10

5.

3,75 ir didesnis

1,00

 

6 lentelė. Išilginio nuolydžio koeficientas

Eil. Nr. 

Didžiausias išilginis nuolydis, %

Koeficientas

1.

mažesnis kaip 2

1,00

2.

nuo 2 iki 4

1,02

3.

nuo 4 iki 5

1,05

4.

nuo 5 iki 6

1,09

5.

nuo 6 iki 7

1,14

6.

nuo 7 iki 8

1,20

7.

nuo 8 iki 9

1,27

8.

nuo 9 iki 10

1,35

9.

10 ir didesnis

1,45

 

 

7 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p

Eil. Nr. 

Kelio reikšmė

p

1.

Magistraliniai

iki 0,07

2.

Krašto

iki 0,06

3.

Rajoniniai

iki 0,05

Pastaba. Atnaujinamos dangos konstrukcijos projektavimo atveju vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas projektuojamame kelio ruože nustatomas analizuojant istorinius 5-10 metų duomenis iš tų eismo intensyvumo klasifikatorių, kurių duomenys vertinti nustatant projektinę apkrovą A. Naujos dangos konstrukcijos projektavimo atveju vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas projektuojamame kelio ruože nustatomas sudarant prognozes pagal kitų kelių istorinius eismo intensyvumo duomenis.

 

8 lentelė. Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo koeficientas

 

N

 

Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

kai pirmaisiais projektinio naudojimo laikotarpio metais p1 = 0

5

1,020

1,041

1,062

1, 083

1,105

1,127

1,150

10

1,046

1,095

1,146

1,201

1,258

1,318

1,382

15

1,073

1,153

1,240

1,335

1,438

1,552

1,675

20

1,101

1,215

1,344

1,489

1,653

1,839

2,050

25

1,130

1,281

1,458

1,666

1,909

2,194

2,530

30

1,159

1,352

1,586

1,869

2,215

2,635

3,149

kai pirmaisiais projektinio naudojimo laikotarpio metais p1 > 0

 

N

Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas p

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

5

1,030

1,062

1,094

1,126

1,160

1,195

1,230

10

1,057

1,117

1,181

1,249

1,321

1,397

1,479

15

1,084

1,176

1,277

1,388

1,510

1,645

1,792

20

1,112

1,239

1,384

1,548

1,736

1,949

2,194

25

1,141

1,307

1,502

1,733

2,004

2,326

2,707

30

1,171

1,379

1,633

1,944

2,326

2,793

3,369

 

 

1 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas pagal VPI(ST) duomenis

 

1.1 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai – kintami

 

4.       Šis metodas taikomas, kai projektuojamo kelio ruožo projektinio naudojimo laikotarpiu yra žinomi kiekvienų naudojimo metų skaičiuojamieji geometriniai kelio ir eismo duomenys. Šiuo atveju projektinė apkrova A nustatoma pagal formulę:

                               ,                          (1)

čia:

A – ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų bendra suma per numatytą projektinį naudojimo laikotarpį (naujos dangos konstrukcijos projektavimo atveju) arba naujai numatytą projektinį naudojimo laikotarpį (atnaujinamos dangos konstrukcijos atveju) didžiausio sunkiojo transporto eismo intensyvumo važiuojamosios dalies eismo juostoje;

N – numatyto (naujai numatyto) projektinio naudojimo laikotarpio metų skaičius;

– bendras apkrovos koeficientas, priskirtas konkrečiai kelio reikšmei, konvertuojantis sunkiojo transporto ašių skaičių į ekvivalentinės 10 t svorio ašies (pavienės su pavieniais dviem ratais) skaičių (žr. šio priedo 3 lentelę);

– kelio išilginio nuolydžio koeficientas (žr. šio priedo 6 lentelę);

i – analizuojami numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metai, i kinta nuo 1 iki N;

– vidutinis metinis sunkiojo transporto ašių skaičius per parą –aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (ašys/parą), kuris nustatomas pagal formulę:

                                                          ,                                                      (2)

– vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo intensyvumas per parą –aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (aut./parą);

– vidutinis sunkiojo transporto ašių skaičius (ašių skaičiaus koeficientas) –aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (a/aut.) (žr. šio priedo 2 lentelę);

– eismo juostų skaičiaus koeficientas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 4 lentelę);

– važiuojamosios kelio dalies eismo juostų pločio koeficientas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 5 lentelę);

– vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 7 lentelę).

5.      Ašių skaičiaus koeficientas fA ir bendras apkrovos koeficientas qBm nustatomi pagal šio priedo 2 ir 3 lenteles gali būti patikslinami analizuojant statistiškai patikimus (ne mažiau kaip 3 metų imties) transporto priemonių ašių svėrimo eisme arba svėrimo postuose duomenis.

 

1.2 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai – pastovūs

 

6.      Šis metodas taikomas, kai projektuojamo kelio ruožo numatytam projektiniam naudojimo laikotarpiui arba jo atskiriems nagrinėjamiems laikotarpiams priimami pastovūs , , , ,  ir  koeficientai. Šiuo atveju projektinė apkrova A nustatoma pagal formulę:

                                       ,                                  (3)

čia:

                                                          ,                                                      (4)

Projektinė apkrova A skaičiuojama atskiriems nagrinėjamiems laikotarpiams pagal vidutinį metinį sunkiojo transporto ašių apkrovų skaičių VPA(ST) per parą (i-1)–aisiais konkretaus nagrinėjamo projektinio naudojimo laikotarpio naudojimo metais.

7.       Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo koeficientas gali būti parenkamas pagal šio priedo 8 lentelę) arba apskaičiuojamas. Koeficientas  apskaičiuojamas pagal šias formules priklausomai nuo sunkiojo transporto eismo intensyvumo pokyčio pirmaisiais metais:

7.1.    kai numatyto projektinio naudojimo laikotarpio pirmaisiais metais sunkiojo transporto eismo intensyvumas nedidėja (t. y. p1 = 0), o kiekvienais vėlesniais metais didėja (p2-N > 0), taikoma formulė:

                                                                     ;                                                                 (5)

7.2.    kai sunkiojo transporto eismo intensyvumas didėja pirmaisiais (p1 > 0) ir kiekvienais vėlesniais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (p2-N > 0), taikoma formulė:

                                                            ,                                                        (6)

čia:

p – vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas (žr. šio priedo 7 lentelę);

N – numatyto (naujai numatyto) projektinio naudojimo laikotarpio metų skaičius;

– vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo koeficientas (žr. šio priedo lentelę).

 

2 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas pagal transporto priemonių ašių apkrovų duomenis

 

2.1 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai – kintami

 

8.       Šis metodas taikomas, kai projektuojamo kelio ruožo projektinio naudojimo laikotarpiu yra žinomi kiekvienų naudojimo metų skaičiuojamieji geometriniai kelio ir eismo duomenys, ir kai žinomi statistiškai patikimi transporto priemonių ašių svorio duomenys arba kai šie duomenys nustatomi pagal teorinį transporto priemonių svorio pasiskirstymą ašims priklausomai nuo jų klasės (žr. šio priedo 1 lentelę). Šiuo atveju projektinė apkrova A nustatoma pagal formulę:

                                    ,                               (7)

čia:

A – ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų skaičiaus bendra suma per numatytą projektinį naudojimo laikotarpį didžiausio eismo intensyvumo važiuojamosios dalies juostoje;

N – numatyto (naujai numatyto) projektinio naudojimo laikotarpio metų skaičius;

– kelio išilginio nuolydžio koeficientas (žr. šio priedo 6 lentelę);

– vidutinis metinis sunkiojo transporto ekvivalentinės ašies apkrovų skaičius per parą –aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais, kuris nustatomas pagal formulę:

                                                   ,                                              (8)

– vidutinis metinis sunkiojo transporto ašių skaičius k-osios ašių apkrovos grupei skaičius per parą –aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (ašys/parą), kuris nustatomas pagal kiekvienos transporto priemonės klasės vidutinį metinį eismo intensyvumą arba pagal transporto priemonių ašių svėrimo duomenis;

k – ašių apkrovos grupė;

Lk – vidutinė ašies apkrova k-osios apkrovos grupėje, pagal transporto priemonių ašių svėrimo duomenis arba pagal transporto priemonių klases ir teorinį svorio pasiskirstymą ašims (žr. šio priedo 1 lentelę);

L0 – ekvivalentinės ašies apkrova, priimta 10 t svorio pavienė ašis su dviem pavieniais ratais;

–eismo juostų skaičiaus koeficientas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 4 lentelę);

– važiuojamosios kelio dalies eismo juostų pločio koeficientas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 5 lentelę);

– vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas i–aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais (žr. šio priedo 7 lentelę).

 

2.2 metodas. Projektinės apkrovos A nustatymas, kai koeficientai – pastovūs

 

9.       Šis metodas taikomas, kai projektuojamo kelio ruožo numatytam projektiniam naudojimo laikotarpiui arba jo atskiriems nagrinėjamiems laikotarpiams priimami pastovūs , , , ,  ir  koeficientai, ir kai žinomi statistiškai patikimi transporto priemonių ašių svorio duomenys arba kai šie duomenys nustatomi pagal teorinį transporto priemonių svorio pasiskirstymą ašims priklausomai nuo jų klasės (žr. šio priedo 1 lentelę). Šiuo atveju projektinė apkrova A nustatoma pagal formulę:

                                           ,                                       (9)

Projektinė apkrova A skaičiuojama atskiriems nagrinėjamiems laikotarpiams pagal vidutinį metinį sunkiojo transporto ekvivalentinės ašies apkrovų skaičių per parą EVPA(ST) (i−1)–aisiais konkretaus nagrinėjamo projektinio naudojimo laikotarpio naudojimo metais.

10.     Vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo koeficientas gali būti parenkamas pagal šio priedo 8 lentelę) arba apskaičiuojamas pagal šio priedo (5) arba (6) formules.

_________________________

 

 

Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19

4 priedas

 

SKAIČIAVIMŲ PAVYZDŽIAI

 

1.       1–7 pavyzdžiuose pateikti projektinės apkrovos A skaičiavimai, o 8 pavyzdyje pateikti skaičiavimai mažiausiam šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storiui ir apsauginiam šalčiui atsparaus sluoksnio storiui nustatyti.

2.       Naujos dangos konstrukcijos projektavimo atveju projektinė apkrova A apskaičiuojama įvertinus projektinį naudojimo laikotarpį, o dangos konstrukcijos atnaujinimo atveju – naujai numatytą projektinį naudojimo laikotarpį. Siekiant išvengti skaičiavimo rezultatų skirtumų, pavyzdžiuose skaičiavimai atliekami apvalinant skaitines vertes dviejų ir trijų skaičių po kablelio tikslumu. Palyginimui pateikiami skaičiavimai pagal abu metodus (žr. 3 priedą).

 

1 pavyzdys

 

3.       Užduotis: nustatyti naujai tiesiamo I kategorijos magistralinio kelio projektinę apkrovą A ir dangos konstrukcijos klasę.

4.       Pradiniai duomenys skaičiavimui:

4.1.    Bendrieji projektavimo duomenys:

–   projektinis naudojimo laikotarpis N = 30 metų;

–   važiuojamosios kelio dalies eismo juostų skaičius (pastovus): 4 → = 0,45 (žr. 3 priedo 4 lentelę);

–   labiausiai apkrautos važiuojamosios kelio dalies eismo juostos plotis (pastovus): 3,75 m →  = 1,00 (žr. 3 priedo 5 lentelę);

–   didžiausias išilginis nuolydis: 4 % →  = 1,05 (žr. 3 priedo 6 lentelę).

4.2.    Eismo duomenys iš artimiausio eismo intensyvumo klasifikatoriaus esančio analizuojame kelio ruože pateikti šio priedo 1 lentelėje:

–   VPI(ST) abiem kryptimis visose eismo juostose 1-aisiais naudojimo metais: 1900 aut./parą; p1 = 0;

–   vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimas 2–4-aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais: p2-4 = 0,02;

–   naujai nutiesta atkarpa tik 5-aisiais numatyto projektinio naudojimo laikotarpio metais po pridavimo statytojui (užsakovui) pasieks planuojamą eismo padidėjimą: p5-30 = 0,03 (žr. šio priedo 1 lentelę ir 3 priedo 7 lentelę);

–   vidutinis sunkiojo transporto ašių skaičius  ir vidutinis bendras apkrovos koeficientas  nustatyti pagal 3 priedo 2 ir 3 lenteles:  = 4,3 a/aut. ir  = 0,32.

1 lentelė. Istorinių vidutinio metinio sunkiojo transporto eismo intensyvumo duomenų analizė

 

Metai iki numatyto projektinio naudojimo laikotarpio pradžios

Vidutinis metinis p analizuotoje istorinių duomenų imtyje

5 - i

4 - i

3 - i

2 - i

1 - i

i = 1

VPI(ST)

1657

1723

1826

1881

1863

1900

p

-

0,04

0,06

0,03

- 0,01

0,02

0,03

 

5.       Skaičiavimai:

 

1.1 metodas

 

5.1.    Pagal 1.1 metodą projektinei apkrovai A apskaičiuoti taikoma 3 priedo (1) formulė:

.

5.2.    Projektinės apkrovos A skaičiavimai pateikti šio priedo 2 lentelėje. Apskaičiavus nustatyta, kad projektinė apkrova  20,859 mln.

2 lentelė. Projektinės apkrovos A apskaičiavimas pagal 1 pavyzdžio duomenis taikant 1.1 metodą

Metai i

pi

padidėjimas

i-ųjų metų pabaigoje

Dienos

1+pi

Ai

 

1

0

0,00

1900,00

4,3

8170,00

0,32

0,45

1,00

1,05

365

1

493156,52

 

2

0,02

38,00

1900,00

4,3

8170,00

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,02

503019,65

 

3

0,02

38,76

1938,00

4,3

8333,40

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,02

513080,04

 

4

0,02

39,54

1976,76

4,3

8500,07

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,02

523341,64

 

5

0,03

60,49

2016,30

4,3

8670,07

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

539041,89

 

6

0,03

62,30

2076,78

4,3

8930,17

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

555213,15

 

7

0,03

64,17

2139,09

4,3

9198,08

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

571869,54

 

8

0,03

66,10

2203,26

4,3

9474,02

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

589025,63

 

9

0,03

68,08

2269,36

4,3

9758,24

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

606696,40

 

10

0,03

70,12

2337,44

4,3

10050,99

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

624897,29

 

11

0,03

72,23

2407,56

4,3

10352,52

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

643644,21

 

12

0,03

74,39

2479,79

4,3

10663,09

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

662953,54

 

13

0,03

76,63

2554,18

4,3

10982,98

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

682842,14

 

14

0,03

78,92

2630,81

4,3

11312,47

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

703327,41

 

15

0,03

81,29

2709,73

4,3

11651,85

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

724427,23

 

16

0,03

83,73

2791,02

4,3

12001,40

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

746160,04

 

17

0,03

86,24

2874,75

4,3

12361,45

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

768544,85

 

18

0,03

88,83

2961,00

4,3

12732,29

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

791601,19

 

19

0,03

91,49

3049,83

4,3

13114,26

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

815349,23

 

20

0,03

94,24

3141,32

4,3

13507,69

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

839809,70

 

21

0,03

97,07

3235,56

4,3

13912,92

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

865004,00

 

22

0,03

99,98

3332,63

4,3

14330,30

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

890954,12

 

23

0,03

102,98

3432,61

4,3

14760,21

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

917682,74

 

24

0,03

106,07

3535,59

4,3

15203,02

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

945213,22

 

25

0,03

109,25

3641,65

4,3

15659,11

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

973569,62

 

26

0,03

112,53

3750,90

4,3

16128,88

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

1002776,71

 

27

0,03

115,90

3863,43

4,3

16612,75

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

1032860,01

 

28

0,03

119,38

3979,33

4,3

17111,13

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

1063845,81

 

29

0,03

122,96

4098,71

4,3

17624,47

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

1095761,18

 

30

0,03

126,65

4221,67

4,3

18153,20

0,35

0,45

1,00

1,05

365

1,03

1128634,02

 

Projektinė apkrova A1-30, ESAs

20858791,04

Projektinė apkrova A1-30, mln. ESAs

20,859

 

 

1.2 metodas

 

5.3.    Pagal 1.2 metodą projektinei apkrovai A apskaičiuoti taikoma 3 priedo (3) formulė:

.

5.4.    Numatytasis 30 metų projektinis naudojimo laikotarpis padalijamas į du laikotarpius: nuo 1 iki 4 metų (N1 = 4 metai) ir nuo 5 iki 30 metų (N2 = 26 metai). Projektinė apkrova A skaičiuojama kiekvienam laikotarpiui atskirai taikant konkretaus laikotarpio pastovius koeficientus.

5.5.    Nuo 1 iki 4 metų (be padidėjimo 1-aisiais metais) taikoma 3 priedo (5) formulė:

,

.

Vidutinis sunkiojo transporto eismo intensyvumas 1-ųjų numatyto projektinio naudojimo metų pabaigoje:

ašių/parą,

mln.

5.6.    Nuo 5 iki 30 metų (su padidėjimu 5-aisiais metais) taikoma 3 priedo (6) formulė: