Suvestinė redakcija nuo 2023-12-23

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21106

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-499

Vilnius

Vadovaudamasis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 177.1 papunkčiu,

t v i r t i n u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą (pridedama).

Finansų ministras                                                                                            Rimantas Šadžius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2016 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 1K-8 redakcija)

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas		Rodiklio pavadinimas		Matavimo vienetai		Sąvokų apibrėžtys		Apskaičiavimo tipas			Skaičiavimo būdas			Duomenų šaltinis				Pasiekimo momentas				Institucija
1		2		3		4		5			6			7				8				9
I SKYRIUS. BENDRIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI
R.B.024		„Neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo“		Skaičius		Priskiriamas neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo neaktyvus ir neieškojo darbo. ESF – Europos socialinis fondas. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris: 1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.		Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.025		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo mokytis“		Skaičius		Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose niekur nesimokė, o baigęs dalyvauti šiose veiklose pradėjo mokytis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).		Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo mokytis (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo mokytis.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.026		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Procentai		Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dalyvaujant ESF veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis suprantamas kaip bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en ).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją. Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos asmuo gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.026-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.			Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.
R.B.026-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Skaičius											Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.027		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose veiklose pagal tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus: dalyvių sąrašų suvestines, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų kopijas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijas; SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  duomenų bazės išrašus ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS). Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.027-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.
R.B.027-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.028		„Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius		Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, – asmenys, kurie priskirti prie šių produkto stebėsenos rodiklių: - P.B.015 „Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“; - P.B.016 „Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“; - P.B.017 „Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris: 1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje. Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund), skelbiamas interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en). Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.			Automatiškai apskaičiuojamas			Sumuojami dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki ir kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.029		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius		Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus. Skaičiuojami 15 metų ir vyresni asmenys. 6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS duomenų bazės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenų bazės ir (ar) kitų registrų. Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 m. ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 m. ir 2025 m. atitinkamai), 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.B.030		„Dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo po 6 mėnesių baigus dalyvauti ESF veiklose“		Skaičius		Priskiriamas asmuo, kuris yra dirbantis (tiek pradėdamas dalyvauti ESF veiklose, tiek baigęs jose dalyvauti) ir kurio padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos (palyginti su situacija, kai jis pirmą kartą pradėjo dalyvauti ESF veiklose). 6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Dirbantis asmuo – darbuotojas, valstybės tarnautojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Padėtis darbo rinkoje laikoma pagerėjusia, jei asmuo: - pradėjo dirbti pagal neterminuotą sutartį arba gavo nuolatinę darbo vietą (vietoj laikinos darbo vietos arba darbo pagal terminuotą darbo sutartį); - pradėjo dirbti visu etatu (vietoj nesavanoriško darbo ne visu etatu, kai negalėjo rasti darbo visu etatu); - pradėjo dirbti darbą, reikalaujantį aukštesnio lygio kompetencijų, įgūdžių ir (arba) kvalifikacijos ir atitinkamai daugiau atsakomybės; - gavo paskatinimą (buvo paaukštintas ir (arba) pradėjo gauti didesnį atlygį ir pan.).			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų, renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 ir 2025 m. atitinkamai), 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo deklaruoja ir (arba) remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jo padėtis darbo rinkoje pagerėjo.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.B.031		„Vyresni negu 54 metų dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius		Priskiriamas 55 metų ar vyresnis asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose. 6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.029 „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo taip pat įskaičiuojamas ir į bendrą dalyvių, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, skaičių. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų. Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 ir 2025 m. atitinkamai), 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu 55 metų ar vyresnis asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.B.032		„Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius		Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, – asmenys, kurie priskirti prie šių produkto stebėsenos rodiklių: - P.B.012 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“; - P.B.014 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų“; - P.B.015 „Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“; - P.B.016 „Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“; - P.B.017 „Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Skaičiuojami 15 metų ir vyresni asmenys. Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.029 „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo taip pat įskaičiuojamas ir į bendrą dalyvių, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, skaičių.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų. Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 m. ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 m. ir 2025 m. atitinkamai), 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).		Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo, kurio padėtis yra nepalanki, deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.B.033		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Procentai		Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo ESF veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund), skelbiamas interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS). Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją. Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos asmuo gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.033-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“		Skaičius											Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.008 „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.
R.B.033-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Skaičius											Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.034		„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose. Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai), neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose. Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina SODROS duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus: dalyvių sąrašų suvestines, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų kopijas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijas; SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašus ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS). Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.						Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.034-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.008 „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.
R.B.034-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.101		„Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI remiamos intervencijos veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šios intervencijos grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos). Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė iš JUI lėšomis finansuojamų veiklų dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.101-1		B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius											Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.101-2		P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius											Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.102		„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs visų jam skirtų veiklų). Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais. Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos  profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, nes pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika) kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika) kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika) kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika) dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečiosios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.102-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.102-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Skaičius								Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.103		„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). Dalyviu laikomas tik tas bedarbis, kuris atitinka bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis. JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Skaičiuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdami dalyvauti ir kuri buvo įgyta dėl šio dalyvavimo, arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo. Bedarbio dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamos intervencijos veiklose, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en). Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.103-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.103-2		Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.104		„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis. Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI lėšomis finansuojamose veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šios intervencijos veiklose grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos). Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki JUI lėšomis finansuojamų veiklų pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.104-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.104-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.105		„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Dalyvis yra tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis. Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus. JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais. Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21  straipsnio 2 dalimi turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.  (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, nes pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika) kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika) kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika) dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečiosios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.105-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.105-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.106		„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus. JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Skaičiuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamos intervencijos veiklose nesimokė ar nedirbo. Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamos intervencijos veiklose, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamos intervencijos veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en). Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.		Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.						Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.106-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.106-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.107		„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Procentai		Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose  (iki vaikui sukaks treji metai)  ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.		Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.107-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius		Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).					Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.107-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius		Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI lėšomis finansuojamose veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šiose veiklose  grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos). Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).					Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.108		„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Procentai		Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.		Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos   duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.108-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius		Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.					Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.108-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“		Skaičius		Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais. Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21  straipsnio 2 dalimi turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.					Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
						Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.
R.B.109		Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo. Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija, atlikusi formalųjį vertinimą, pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu  (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en). Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.B.109-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“		Skaičius								Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.109-2		Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.110		„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokyme per pameistrystę ar atlieka stažuotę“		Procentai		Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos. Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu). Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.		Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita . Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas , kurio metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokymuose pameistrystės būdu ar atlieka stažuotę (praktiką).				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“
						Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.
R.B.111		„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių dirba“		Procentai		Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijos veiklose pabaigos. Dirbantis asmuo – asmuo, kuris yra darbuotojas, valstybės tarnautojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris: - dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones; - turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi; - yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų. Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis dirba.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.B.112		„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių savarankiškai dirba“		Procentai		Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijos veiklose pabaigos. Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.111 „Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių dirba“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo įskaičiuojamas ir į minėto stebėsenos rodiklio pasiekimus.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu).			Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų. Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis savarankiškai dirba.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
II SKYRIUS. SPECIALIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI
R.S.301		„Išorės vartotojai iš ūkio subjektų, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra“		Skaičius		MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“). Atviros prieigos MTEPI infrastruktūra – atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliai ir paslaugos. Atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliai – atvirai prieinama MTEP infrastruktūros laboratorinė ir kita įranga ir jos darbo laikas Atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdymo ir teikimo reglamente (toliau – Reglamentas) ir atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo patvirtintose Atviros prieigos centrų veiklos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytomis sąlygomis. Atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugos – atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių arba konkretaus tarp atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo ir atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojo sutarto rezultato pateikimas (naudojant atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklius) vartotojui Reglamento ir Taisyklių nustatyta tvarka. Išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojas iš ūkio subjektų – fizinis arba juridinis asmuo iš kitos negu atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo institucijos, kuriam atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliais ir paslaugomis.			Įvedamasis			Skaičiuojamas sumuojant išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojus iš ūkio subjektų, kurie pasinaudojo atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra (vartotojų skaičius).		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos mokslo tarybos pateikti duomenys apie suteiktas išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugas praėjusias kalendoriniais metais. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos pateiktais duomenimis apie suteiktas išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugas praėjusias kalendoriniais metais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.302		„Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui“		Eur		Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308). Ūkio subjektai apima visas ekonominės veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7. MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP – visos ūkio subjektų, t. y. verslo, valdžios, aukštojo mokslo, ar privataus ne pelno siekiančio sektoriaus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtos išlaidos, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/rd_esms.htm.		Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.303		„Inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su partneriais, dalis nuo visų su inovacijomis susijusių įmonių“		Procentai		Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). Inovatyvi įmonė – MVĮ, kuri vykdo inovacijų veiklą. MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“). Inovatyvi įmonė, bendradarbiaujanti su partneriais, – MVĮ, kuri vykdydama inovacijų veiklą aktyviai bendradarbiauja su parneriais. Partneris – bet kuris juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja inovatyvios įmonės vykdomoje inovacijų veikloje. Įmonė, susijusi su inovacijomis, – MVĮ, kuri vykdo ekonominę veiklą, susijusią su inovacijomis. Su inovacijomis susijusios ekonominės veiklos rūšys: B, C, D, E, G46, H, J58, J61, J62, J63, K ir M71 (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/inn_cis8_esms.htm.		Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.304		„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“		Procentai		Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojama ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis (procentais) nuo visų mokslo ir studijų institucijų išlaidų. Skaičiuojamas pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-32 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/MTEP_metodikos_priedas_20140122.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, kurie skelbiami Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: osp.stat.gov.lt Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.305		„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“		Procentai		Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė kartu tame pačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus  2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-179 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/IT_NU_metodika.pdf/4952d1a7-3d54-45ff-bc77-d99b0d571889). Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duomenų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).			Įvedamasis			Skaičiuojama namų ūkių, esančių sparčiojo plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir didesnės spartos) veikimo teritorijoje, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos namų ūkių skaičiaus. Skaičiavimus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie privačių paslaugų teikėjų nuosavomis lėšomis plėtojamą plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūrą.		Pirminiai šaltiniai: produkto stebėsenos rodiklio Nr. P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai per dvejus metus po projektų užbaigimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.306		„Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis“		Procentai		Valstybės informaciniai ištekliai – informacijos, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, apdorojamos informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas). Kritinė (ypatingos svarbos) informacinė infrastruktūra – elektroninių ryšių tinklas ar jo dalis, informacinė sistema ar jos dalis, informacinių sistemų grupė ar pramoninių procesų valdymo sistema ar jos dalis, nepaisant to, ar jos valdytojas yra privatus ar viešojo administravimo subjektas, kuriuose įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams (šaltinis: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas). Saugos reikalavimai – Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimai.			Įvedamasis			Skaičiuojama saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis (procentais) nuo visų valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų. Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (kopija). Tyrimo duomenys taip pat skelbiami interneto svetainėje http://statistika.ivpk.lt/ivp-programa/2086. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo rezultatais, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.307		„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“		Procentai		Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas). Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui. Komercinė veikla – civilinės teisės subjekto produktų (prekių ir (ar) paslaugų) gamyba ir pardavimas, siekiant pelno. Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.			Įvedamasis			Skaičiuojama įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis (procentais) nuo visų įmonių.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuris skelbiamas interneto svetainėje. https://osp.stat.gov.lt/skaitmenine-ekonomika-ir-visuomene-lietuvoje-2022/izanga. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia leidinį „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuriame pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.308		„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“		Procentai		Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Internetas – visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas, suteikiantis galimybę keistis ir rasti reikiamą informaciją (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834). Nuolatinis naudojimasis – naudojimasis internetu per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę (šaltinis: reguliariai skelbiama Valstybės duomenų agentūros informacija apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/1141984/IT_NU_PS_20130830.pdf/05b4ada4-7280-494b-a114-a6088632cf15?version=1.0).			Įvedamasis			Skaičiuojama gyventojų, kurie per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, naudojosi internetu, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų. Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-179 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys: http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=2767392. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.309		„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“		Procentai		Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis – informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių gavimas, oficialių formų parsisiuntimas, oficialių formų užpildymas ir (arba) siuntimas institucijoms internetu (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-229 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).			Įvedamasis			Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų. Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-179 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/IT_NU_metodika.pdf/4952d1a7-3d54-45ff-bc77-d99b0d571889.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1976&status=A. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.310		„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis“		Procentai		Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma – valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – užtikrinti galimybę asmenims vieno langelio principu gauti institucijų teikiamas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas ir institucijoms teikti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas). Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugos – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos, kurios apima keitimosi duomenimis tarp institucijų, asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje, valstybės rinkliavų ar kito atlyginimo už suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas apmokėjimo ir kitas Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos nuostatuose nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui atliekant tyrimą pagal vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašą, patvirtintą Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-226 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.		Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikto tyrimo ataskaita. Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ vertinimo kriterijų reikšmių pokyčių įvertinimo ataskaitą galima rasti adresu https://ivpk.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/informacines-visuomenes-statistika. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.311		„Verslumo lygis: įmonių ir fizinių asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius“		Skaičius		Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). Skaičiuojamos įmonės, vykdančios B–N ekonomines veiklas, neskaičiuojant žemės ūkio, kitų veiklų ir kontroliuojančiųjų įmonių veiklų (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7). Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Entrepreneurship_indicators. Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: jį sudaro įmonių ir verslininkų skaičiaus ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis, padaugintas iš 1000.		Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.312		„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“		Procentai		MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas. Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu. Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis:  Valstybės duomenų agentūros 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508). BVP – bendrasis vidaus produktas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką, skelbiamą Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508. Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, teikiami pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atskirą užklausą. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais pagal atskirą užklausą pateikia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.313		„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“		Eur per metus		Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius. Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą. Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones). Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos. Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų. MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones. Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).			Įvedamasis			Rodiklio reikšmė apskaičiuojama pagal tų metų, kurių rodiklis yra skaičiuojamas, kainas remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato metodika, skelbiama interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm. Analogiška metodika taip pat skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.		Pirminiai šaltiniai: Eurostato duomenys, skelbiami interneto svetainėje: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.314		Neteko galios nuo 2019-11-21
R.S.315		„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“		Procentai		Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). Galutinis energijos balansas suprantamas kaip bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5821&status=A. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.S.316		„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“		kg naftos ekvivalento 1000 eurų		Energijos suvartojimo intensyvumas – pirminės energijos sąnaudų kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui. Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2013 L 113, p.24)). Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7). Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkioj ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato  metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Consumption_of_energy.		Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.317		„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“		Tūkst. tne		Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija. Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis. Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf). Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).			Įvedamasis			Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką, skelbiamą Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones.
R.S.318		„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“		Tūkst. tne		Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas). Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta. (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos  nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (interneto svetainė). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.S.319		„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“		Tūkst. tne		Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas). Namų ūkis – asmuo, gyvenantis vienas, arba grupė kartu tame pačiame privačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis:2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas). Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Suvartota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf). Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų) mažėja, kai įdiegus naujus ir efektyvesnius energijos gamybos įrenginius (katilus), kurie šilumos gamybai naudoja atsinaujinančių išteklių energiją, mažėja pirminės energijos (biomasės – malkų, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekų) suvartojimas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, kurie skelbiami Valstybės duomenų agentūros interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ (arba http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Valstybės duomenų agentūra kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.S.320		„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“		Minutės		Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria tarpusavyje prekiauja elektros energijos rinkos dalyviai ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas). Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas suprantamas kaip elektros energijos persiuntimo patikimumo lygio padidėjimas. Elektros energijos persiuntimo patikimumo lygiui nustatyti naudojamas rodiklis SAIDI (angl. System average interruption duration index) – sistemos ilgų elektros energijos skirstymo  nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai laiko per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos skirstymas buvo nutrauktas vienam vartotojui (šaltinis: Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės  rodiklių aprašas, patvirtintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklių aprašo patvirtinimo“). SAIDI rodiklis apskaičiuojamas įvertinant šias elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis: nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, išorinio poveikio; priskiriamas operatoriaus atsakomybei; nenustatytas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklių aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklių aprašo patvirtinimo“.		Pirminiai šaltiniai: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metinė Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumo įvertinimo ataskaita, kuri skelbiama interneto svetainėje https://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/%E2%80%8B%E2%80%8Blietuvos-elektros-energetikos-sistemos-patikimumo-ivertinimo-ataskaita-.aspx. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė energetikos reguliavimo taryba metinėje Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumo įvertinimo ataskaitoje oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.S.321		„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“		Tūkst. tonų		Anglies dioksidas – atmosferos dujos, susidedančios iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų. Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. DĮ-248 „Dėl Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/I_ora_ismetamu_tersalu_metodika.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S1R058#/. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), išskyrus priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520. Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pagal priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520 gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.S.322		„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“		Skaičius		Viešasis transportas – keleivių ir krovinių vežimo nustatytais maršrutais paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Miestas – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas). Keleivis – asmuo, vykstantis viešuoju transportu ir atsiskaitantis už šias paslaugas. Keleivių skaičius – per metus pervežtų keleivių apimtis.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf, ir Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-350 „Dėl Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/El_transporto_veiklos_metodika.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R033#/. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
R.S.323		„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“		Mln. Eur		Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai – potvynių poveikis ekonominei veiklai (vertinamos potvynių sukeltos neigiamos pasekmės nuosavybei (pastatams), infrastruktūros objektams, kaimo vietovėse naudojamai žemei, ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) ir kitos neigiamos ekonominės pasekmės, kai potvynio tikimybė yra 1 procentas, t. y. vidutinės tikimybės potvynis, kuris gali pasikartoti vieną kartą per 100 metų. Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, taip pat valstybės ir savivaldybių veiklą, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos (šaltinis: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos arba potvynių rizikos valdymo planų rengimo metu. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita ir potvynių rizikos valdymo planai rengiami vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.		Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita arba potvynių rizikos valdymo planai. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per trejus metus Aplinkos apsaugos agentūra parengia preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą arba potvynių rizikos valdymo planus.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.324		„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“		Procentai		Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas nustatant per kalendorinius metus sąvartynuose pašalintų komunalinių atliekų kiekio ir visų per kalendorinius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekio santykį.		Pirminiai šaltiniai: oficialus Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) leidinys „Europa skaičiais“ http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Europe_in_figures_-_Eurostat_yearbook. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas paskelbia oficialų leidinį „Europa skaičiais“, kuriame nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.325		„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“		Procentai		Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas nustatant per kalendorinius metus paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbti komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų kiekių ir susidariusių tokių atliekų kiekių santykį, išreikštą procentais.		Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo, kurioje nurodama stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.326		„Vidutinė bendro azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“		mg/l		Bendras azotas (Nb) – bendro Kjeldahl-azoto (organinio ir amoniakinio azoto) nitrato-azoto ir nitrito-azoto suma (šaltinis: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 1991 L 135, p. 40). Azoto koncentracija – suminė vandenyje ištirpusių laisvų molekulių (N₂), dujų junginių (NH₃), mineralinių junginių jonų (amonio, nitrito, nitrato), taip pat molekulinio ir koloidinio organinės medžiagos azoto kiekis gamtinio vandens tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas Teritoriniai vandenys – jūros juosta, esanti prie valstybės krantų arba vidaus vandenų ribos ir sudaranti valstybės teritorijos dalį. Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys yra pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas nustatant skirtingais metų laikais priekrantėje išmatuotą bendro azoto koncentracijos (mg/l) vidurkį, vertinant matavimo stočių rezultatus.		Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita „Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=0a48c125-a5cf-40e1-bb15-31fee9b2e45d. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą „Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“, kurioje nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.327		„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“		Procentai		Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas). Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas)			Įvedamasis			Skaičiuojamas nustatant geros būklės paviršinių vandens telkinių dalį (procentais) nuo visų vandens telkinių, įvardytų pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 200 L 327, p. 1), reikalavimus parengtuose upių baseinų rajonų valdymo planuose, skaičiaus.		Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengti Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planai arba Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per šešerius metus (2015 m., 2021 m. ir t. t.) Aplinkos apsaugos agentūra parengia Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, kuriuose nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.328		„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“		Procentai		Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas. Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, dėl geriamojo vandens tiekimo, ir prijungtų prie geriamojo vandens tiekimo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis). Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.329		„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“		Procentai		Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas nuotekų tvarkymas. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra neatsiejama geriamojo vandens tiekimo paslaugų dalis. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir kurių užterštumas atitinka vandens tiekėjo ir abonento sudarytoje sutartyje nustatytą užterštumo lygį (šaltinis: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.			Įvedamasis			Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas nuotekų tvarkymo paslaugas, dėl nuotekų tvarkymo, ir prijungtų prie nuotekų tvarkymo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis). Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.		Pirminiai šaltiniai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.330		„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“		Procentai		Aplinkos ištekliai suprantami kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir jai priklausantys gamtos ištekliai. Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Gamtos ištekliai – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant augalų ir gyvūnų buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai atliekant tyrimą. Imami tyrimo duomenys apie respondentų, teigiamai atsakiusių į klausimą „Kaip Jūs esate informuotas (-a) apie dalykus, susijusius su aplinka?“, dalį: t. y. atsakiusiųjų „gerai informuotas“, „labai gerai informuotas“ ir „gana gerai informuotas“ suminė reikšmė, išreikšta procentais nuo visos apklausoje dalyvavusios respondentų dalies.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“, skelbiama interneto svetainėje: www.am.lrv.lt. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai ne rečiau kaip kartą per dvejus metus parengiama tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.331		„Lietuvos gyventojų, bent kartą per pastaruosius 12 mėn. apsilankiusių kultūros paveldo objekte, dalis“		Procentai		Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas „Eurobarometrui“ atliekant tyrimą (gyventojų apklausą).		Pirminiai šaltiniai: „Eurobarometro“ 2018 ir 2023 m. ataskaita „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2 kartus per finansavimo laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.), kai „Eurobarometras“ oficialiai paskelbia ataskaitą „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
R.S.332		„Turistų (užsienio ir vietos) skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“		Skaičius		Turistų (užsienio ir vietos) skaičius – asmenų, kurie kelionės Lietuvoje metu apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius. Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamą rodiklį „Turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“. Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) skaičių apgyvendinimo įstaigose prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
R.S.333		„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“		Procentai		Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis: 1) gali išnykti jų natūraliame areale arba 2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba 3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų. Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). Palanki natūralios buveinės apsaugos būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).			Įvedamasis			Skaičiuojamas nustatant procentinę dalį nuo to, kiek visų natūralių buveinių tipų, aptinkamų Lietuvoje, apsaugos būklė yra įvertinta kaip palanki.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengta 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva 92/43/EEB) 17 straipsnio įgyvendinimo ataskaita arba šios ataskaitos projekte nurodyti duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per šešerius metus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengia Buveinių direktyvos 92/43/EEB 17 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.334		„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“		Dienos		Kietosios dalelės (KD10) – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro joms pralaidžią 10 µg/m3 aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST EN 12341:2000 (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“). Koncentracija – nuodingųjų medžiagų kiekis užteršto oro tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). Ribinė užterštumo vertė – mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, pagal turimas žinias nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas). Užterštumo lygis – vieno ar daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas paviršiuje per tam tikrą laiką (Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas). Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos (darbovietės), apibrėžtos Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, orą (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“).			Įvedamasis			Skaičiuojamas sumuojant dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė (50 µg/m^3) 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (pagal 10 oro kokybės tyrimų stočių matavimus): Vilniuje (4 stotys), Kaune (2 stotys), Klaipėdoje (2 stotys), Šiauliuose (1 stotis) ir Panevėžyje (1 stotis), skaičių.		Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra apskaičiuoja duomenis apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.335		„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“		Vienetai		Taršos židinys – žemės paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose esanti taršiųjų cheminių medžiagų sankaupa, iš kurios šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, gruntą ir (ar) požeminį vandenį (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). Pavojus – pavojingosios medžiagos savybės ar susidariusios situacijos keliama grėsmė žmonėms ir (arba) aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).			Įvedamasis			Skaičiuojami ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai (toliau – YDPPTŽ), kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Rodiklio dydis apskaičiuojamas kaip atskaitos tašką (bazinį dydį) imant 2018 metų YDPPTŽ reikšmę, kuri lygi 1 275, ir iš šios reikšmės atimant kiekvienais kitais kalendoriniais metais sutvarkytų YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie sutvarkytų YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos geologijos tarnyba pateikia per praėjusius kalendorinius metus sutvarkytų YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
R.S.336		„Vežta intermodalinių transporto vienetų“		Skaičius		Intermodaliniai transporto vienetai (intermodaliniai kroviniai) – kroviniai, kurie vežami viename ir tame pačiame krovimo vienete (konteineryje) ar transporto priemonėje, kuri naudoja paeiliui keletą transporto rūšių, o patys kroviniai, keičiant transporto rūšį, nėra perkraunami. Vežta intermodalinių transporto vienetų – per metus pervežtų intermodalinių transporto vienetų skaičius.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R093#/. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
	R.S.337		„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“		km/val.		Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas. Geležinkelių sistema – paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje). Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos (ES) 2016/797 II priede (šaltinis: Direktyva (ES) 2016/797). Vidutinis keleivinio traukinio greitis – aritmetinis keleivinio traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis. Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“). Atnaujinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojama kiekvieno rekonstruoto ir atnaujinto geležinkelių ruožo vidutinio keleivinio traukinio greičio sandaugų su to ruožo ilgiais suma, padalyta iš tų ruožų ilgių sumos.			Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), vadovaudamasi projekto vykdytojo pateikta atlikto projekto Nr. 06.1.1-TID-V-503-01-0001 „Ruožo Kena‒N. Vilnia elektrifikavimas“ įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų tyrimo (vertinimo) ataskaita, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.				Už stebėsenos rodiklio reikšmės pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
R.S.338		„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“		Asmenys per metus		Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).			Įvedamasis			Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose skaičius.		Pirminiai šaltiniai: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – VšĮ Transporto kompetencijų agentūra) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais (duomenys pateikiami VšĮ Transporto kompetencijų agentūros interneto svetainės dalyje „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), remdamasi VšĮ Transporto kompetencijų agentūros pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“
R.S.339		„Vidutinė 1 orlaivio manevravimo trukmė“		Minutės		Orlaivis –  aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas). Orlaivio manevravimas – riedėjimas kilti ar riedėjimas į aikštelę po tūpimo. Vidutinė orlaivio manevravimo trukmė – aritmetinis orlaivių manevravimo trukmių vidurkis.			Įvedamasis			Skaičiuojama visų orlaivių manevravimo trukmių suma, padalyta iš visų orlaivių manevravimų skaičiaus. Skaičiavimai atliekami kartą per metus ir naudojant gautus duomenis išvedama manevravimo laiko vidurkio aritmetinė reikšmė.		Pirminiai šaltiniai: VĮ Lietuvos oro uostų atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita (kopija). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2018 ir 2024 metais VĮ Lietuvos oro uostai parengia atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaitą, kurioje nurodo pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
R.S.340		Neteko galios nuo 2020-09-16
R.S.341		Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“		Asmenys per metus		Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).			Įvedamasis			Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičius.		Pirminiai šaltiniai: VšĮ Transporto kompetencijų agentūros duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), remdamasi VšĮ Transporto kompetencijų agentūros pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
R.S.342		„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“		Tūkst. val.		Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas – suminis metinis automobilių kelionės rekonstruotais ar naujais automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas.			Automatiškai apskaičiuojamas			Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas,  tūkst. val., skaičiuojamas pagal formulę: N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą); V – vidutinis kelionės greitis (km/val.); L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis (km).		Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio metu nustatoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.343		„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“		Tonos per metus		Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas). Krovinys – kiekviena prekė, kurią transporto įmonė remdamasi sutartimi su siuntėju perima pervežti (šaltinis: Transporto žodynas) Vežtų krovinių kiekis – per metus pervežtų krovinių kiekis tonomis.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus  2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. DĮ-128 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R044#/ Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
R.S.344		Neteko galios nuo 2019-09-11
R.S.345		Neteko galios nuo 2019-09-11
R.S.346		Neteko galios nuo 2019-09-11
R.S.347		„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“		Tūkst. Eur		Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus  2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu nr. DĮ-194 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf). Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika (šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“). Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).			Įvedamasis			Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
R.S.348		„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“		Procentai		Dirbantis asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).			Įvedamasis			Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas metus atliekant tyrimą, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis. Statistinis tyrimas atliekamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija) reikalavimus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.			Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas metus atliekamo tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
R.S.349		„Pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis“		Procentai		Užimtumo tarnyba – įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  struktūrinis padalinys, kuris Vilniaus regione įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamomis paslaugomis – vykdant Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) apklausą gautas pasitenkinimo jiems teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis vertinimas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas Užimtumo tarnybai atliekant klientų apklausą.			Pirminiai šaltiniai: Užimtumo tarnybos atliktos klientų apklausos ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai praėjus 6 mėnesiams po Užimtumo tarnybos projekto įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka klientų apklausą, kurios metu nustatomas klientų pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
R.S.350		„Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“		Procentai		Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Įskaičiuojami ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Profesinės reabilitacijos programą sudaro šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“). ESF – Europos socialinis fondas. Sėkmingai baigusiais ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas laikomi asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose gavo profesinės reabilitacijos pažymėjimą. Profesinės reabilitacijos pažymėjimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Profesinės reabilitacijos pažymėjimo formos ir profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių patvirtinimo“.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: profesinės reabilitacijos pažymėjimai (kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo sėkmingai baigia ESF lėšomis remiamos profesinės reabilitacijos programą ir ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna profesinės reabilitacijos pažymėjimą.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.350-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.350 „Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“ pasiekimus.
R.S.350-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas ir kuriems buvo išduoti profesinės reabilitacijos pažymėjimai (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.351		Laisvos darbo vietos užpildymo vidutinė trukmė“		Darbo dienų skaičius		Laisva darbo vieta – darbo vieta (pareigos), kuriai užimti (kurioms eiti) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo. Tinkamas darbuotojas – asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti) (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Laisvų darbo vietų užėmimo vidutinė trukmė (darbo dienomis) – laikotarpis nuo laisvos darbo vietos paskelbimo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje iki kandidato į laisvą darbo vietą parinkimo ir skelbimo apie laisvą darbo vietą panaikinimo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.			Įvedamasis			Skaičiuojamas visų laisvų darbo vietų užėmimo trukmės sumą padalijus iš laisvų darbo vietų skaičiaus.			Pirminiai šaltiniai: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje uzt.lt pateikia informaciją apie laisvų darbo vietų užėmimo vidutinę trukmę per praėjusius kalendorinius metus.				Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
R.S.352		„ Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Procentai		Užimtumo tarnybos darbuotojas –Užimtumo tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Užimtumo tarnyba – įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Laikotarpis po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad Užimtumo tarnybos darbuotojo dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Užimtumo tarnybos darbuotojai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.352-01		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Užimtumo tarnybos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.351 „Užimtumo tarnybos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.
R.S.352-02		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Skaičius								Sumuojami Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.353		Sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema“		Skaičius		ADRP – aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema – valstybės informacinė sistema ar jos posistemis, skirtas informacijai apie Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientams taikomas ADRP priemones ir jų poveikį kliento įsidarbinimui, įsidarbinimo tvarumui kaupti, saugoti ir teikti ir, atsižvelgus į gaunamus rezultatus, ADRP priemonių efektyvumui nuolat tobulinti, atliekant įvairius vertinimus ar pan. Sukurta sistema leis, panaudojant SODROS duomenų bazę, stebėti įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių, dalyvavusių projekto veiklose, skaičių, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientas – darbo ieškantis asmuo arba darbdavys. Valstybės informacinė sistema ar jos posistemis laikomi sukurtais ir įteisintais patvirtinus valstybės informacinės sistemos ar jos posistemio priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema.			Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų suteikimo patvirtinimo ataskaita, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbta informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą, t. y. informacija apie įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių skaičių, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų teikimo įvykdymo ataskaita ir per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbiama informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.354		Neteko galios nuo 2020-05-01
R.S.355		„Dalis asmenų, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje“		Procentai		Renginys – organizuota šviečiamoji (informacinė) veikla, pavyzdžiui, mokymai, paskaitos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, susitikimai ar kiti uždarieji renginiai, skatinantys moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje. Uždarasis renginys – renginys, skirtas tam tikrai tikslinei grupei dalyvių, renginyje sudaromas dalyvių sąrašas. Neįskaičiuojamas atvirajame renginyje, pavyzdžiui, mugėje, televizijos, radijo ar interneto portale transliuojamoje laidoje ir pan., dalyvavęs asmuo. Asmenys, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, – asmenys, kurie baigę dalyvauti renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, atliekant tyrimą deklaruoja, kad įgytas žinias ir įgūdžius taiko praktikoje. Metodiką, pagal kurią skaičiuojamas rodiklio pasiekimas, rengia tyrimą (apklausą) atliekanti įstaiga ir (arba) organizacija.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį konkretaus uždavinio lygiu. Tyrimas turi būti atliktas per 12 mėnesių po projektų, įgyvendinamų pagal veiksmų programos 7.3.4 uždavinį, finansavimo pabaigos.		Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje skatinančiuose renginiuose,  jis praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant minėtuose renginiuose.			Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.S.356		„Neįgalių asmenų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas“		Procentai		Neįgalus asmuo – asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo arba netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar kurio galimybės ugdytis dėl to yra ribotos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). Socialinės paslaugos apima paslaugas bendruomenėje ir institucinės globos paslaugas. Paslaugos bendruomenėje apima paslaugas, teikiamas nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose, savarankiško gyvenimo namuose ar pan.), grupinio gyvenimo namuose, socialines paslaugas į namus bei pagalbą pinigais. Institucinė globa – neįgaliųjų apgyvendinimas stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).			Įvedamasis			Skaičiuojama neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, skaičiaus.		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros svetainėje osp.stat.gov.lt skelbiama informacija apie bendrą neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, ir neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
R.S.357		„Globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialinės globos paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų“		Procentai		Vaikas – asmuo nuo 0 iki 18 metų (asmuo, kuriam suėjo 18 metų, neįskaičiuojamas). Socialinės globos paslaugos bendruomenėje apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ar daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendruomeniniai vaikų globos namai – pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 8 vaikų). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“). Bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir kitose vaikų globos institucijose, kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse, Vaiko globos organizavimo nuostatuose ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose.			Įvedamasis			Skaičiuojama globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialines paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.		Pirminiai šaltiniai: socialinės paramos šeimai  informacinėje sistemoje skelbiama informacija apie bendrą globojamų (rūpinamų) vaikų ir vaikų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
R.S.358		„Asmenų (šeimų), kuriems išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų)“		Procentai		Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas). Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas). Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas). Socialinio būsto laukiantis asmuo (šeima) – asmuo (šeima), 2012 metais įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui nuomoti, t. y. 30484 asmenys (šeimos).			Įvedamasis			Skaičiuojama asmenų (šeimų), kuriems nuo programavimo laikotarpio pradžios iki ataskaitinių metų pabaigos buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis (procentais) nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus šalyje 2012 m. (t. y. 30484 asmenys (šeimos).		Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje stat.gov.lt skelbiama informacija ir (arba) savivaldybių teikiami duomenys apie asmenų (šeimų), kuriems buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kasmet Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje skelbiama informacija ir (arba) iš savivaldybių surinkta informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
R.S.359		„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“		Atvejų skaičius 100000 gyv.		Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą. Kraujotakos sistemos ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I00–I99 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).		Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.360		„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“		Atvejų skaičius 100000 gyv.		Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą. Cerebrovaskulinės ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I60–I69 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).		Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.361		„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“		Atvejų skaičius 100000 gyv.		Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą. Piktybiniai navikai – ligos, klasifikuojamos pagal C00–C96 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).		Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.362		„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“		Atvejų skaičius 100000 gyv.		Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą. Išorinės mirties priežastys – ligos ir būklės, klasifikuojamos pagal V0–Y98 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).		Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.363		„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“		Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui		Apsilankymas pas gydytoją – paciento bendravimas su gydytoju ar su specialistu, turinčiu universitetinį medicinos išsilavinimą, tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje: 1) ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje (ar jos padalinyje); 2) paciento namuose; 3) stacionarinės įstaigos priėmimo skyriuje; 4) greitosios medicininės pagalbos iškvietimo metu. Apsilankymais  pas gydytojus laikomi ir apsilankymai pas I, II ir III lygio gydytojus ar sveikatos priežiūros specialistus (pagal įstaigų išsidėstymą). Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai apibrėžti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme. Miestų ir rajonų savivaldybės yra skirstomos taip, kaip nurodyta Higienos instituto Sveikatos informacijos centro sveikatos statistikos leidiniuose: http://www.hi.lt/content/sveik_stat_leid.html.			Įvedamasis			1) Apsilankymų pas gydytoją skaičius vienam gyventojui per metus skaičiuojamas dalijant apsilankymų pas gydytoją skaičių per metus iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus. 2) Šio stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama iš miestų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui per metus, atimant rajonų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičių, tenkantį vienam gyventojui per metus.		Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.364		„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“		Procentai		Užimtų asmenų dalis – gyventojų nuo 15 iki 64 m. amžiaus skaičiaus (šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 8.2.1 uždavinio aprašymas). Užimtas asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).			Įvedamasis			Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo (apklausos) ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą (apklausą), kurio metu apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
R.S.365		„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“		Tūkst. Eur		Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DĮ-164 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf). Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika (šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“). Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).			Įvedamasis			Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.		Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūroje paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
R.S.366		„Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Procentai		Socialiai pažeidžiamais asmenimis laikomi: - suaugę socialinės rizikos asmenys, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, taip pat neįgalieji, romai ir kiti asmenys, susiduriantys su sunkumais integruotis į darbo rinką; - socialinės rizikos vaikai – socialinės rizikos veiksnių veikiami 14‒18 metų vaikai, kurie valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo lošimų, įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiką, kurie yra patyrę ar kuriems kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jų galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos. Skaičiuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti minėtose ESF veiklose neieškojo darbo, nesimokė arba buvo bedarbiai arba neaktyvūs. Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris: 1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje. Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose niekur nesimokė, o baigęs dalyvauti šiose veiklose pradėjo mokytis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą. Laikoma, kad asmuo pradėjo mokytis, kai yra pasirašyta mokymo sutartis arba asmuo yra įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Socialinė integracija – socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: įdarbinimo tarnybų interneto svetainės informacija, darbo, paslaugų (civilinės) ar kita sutartis (kopija) arba SODROS duomenų bazės arba Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės informacija apie asmens įsidarbinimą; verslo liudijimai, individualios veiklos vykdymo pažyma (kopija), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie žemės valdų dydį (kopija); priėmimo į mokyklas pagal neformaliojo arba formaliojo švietimo programas sutartis (kopija) arba besimokančių dalyvių sąrašo išrašas (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose pabaigos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialiai pažeidžiamas asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.366-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.366 „Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“ pasiekimus.
R.S.366-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“		Skaičius								Sumuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.367		„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Procentai		Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose. Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. Atsakinga institucija (pvz., mokymų organizatorius) turi įvertinti ir nustatyti, ar asmens mokymosi pagal bendrųjų gebėjimų mokymosi programą rezultatai atitinka jos nustatytus reikalavimus.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo žinias, gebėjimus ir kompetencijas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ar vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija.				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.367-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.415 „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ pasiekimus.
R.S.367-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Skaičius								Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti bendrųjų gebėjimų mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.368		„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“		Procentai		Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti įgyvendinant ESF projektą. Dalyvavimo ESF veiklose laikotarpis – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.			Pirminiai šaltiniai: savanoriško darbo sutartis (kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos asmuo pradeda dalyvauti savanoriškoje veikloje, t. y. pasirašoma savanoriško darbo sutartis).				Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.368-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.367 produkto stebėsenos rodiklio „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ pasiekimus.
R.S.368-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“		Skaičius								Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.369		Neteko galios nuo 2020-05-01
R.S.370		„Paslaugų šeimai gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę“		Procentai		Paslaugų šeimai gavėjai – asmenys , kurie gauna socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui. Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). Paslaugos šeimai ir vaikui apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir paslaugas, nurodytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr.A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“. Laikoma, kad paslaugos šeimai gavėjas palankiai vertina gaunamos paslaugos kokybę, jei pagal atlikto pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką respondentas gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant paslaugų šeimai gavėjų tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią imtį veiksmų programos 8.4.1 uždavinio lygiu. Skaičiuojama paslaugų šeimai gavėjų, kurie pagal pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką gaunamų paslaugų kokybę įvertina teigiamai, dalis (procentais) nuo bendro paslaugų šeimai gavėjų skaičiaus. Bendras paslaugų šeimai gavėjų skaičius nustatomas pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.368 „Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ pasiektą reikšmę.		Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais yra atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu paslaugų šeimai gavėjas deklaruoja, kad gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.			Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.S.371		„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		Procentai		Socialinių paslaugų sistemos darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje. Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo  žinias, gebėjimus ar įgūdžius . Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinių paslaugų sistemos darbuotojas ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.371-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.370 produkto stebėsenos rodiklio „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“ pasiekimus.
R.S.371-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“		R.S.371-2								Sumuojami socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.372		„Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis“		Procentai		Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte). Prevencinės programos: 1. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“. Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–65 metų amžiaus moterys, 40–55 metų amžiaus vyrai. 2.Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“. Šios programos tikslinė asmenų grupė – 25–60 metų amžiaus moterys. 3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“. Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–69 metų amžiaus moterys. 4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“. Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–74 metų amžiaus asmenys.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą, kurio metu nustatoma didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis (procentais) nuo visos tikslinės asmenų grupės. Duomenys apie dalyvavimą prevencinėse programose, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus renkami pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.		Pirminiai šaltiniai: Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2018 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.S.373		„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“		Procentai		Tikslinių grupių asmenys yra nurodyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme: – šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys; – tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.); – vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami prie tikslinės grupės, nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai; – vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami prie tikslinės grupės, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai. Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte). Informavimo, švietimo ir mokymo veiklos apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones. ESF – Europos socialinis fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), kurio metu bus nustatyta projektų, skirtų informavimo, švietimo ir mokymo renginiams bei sveikatos raštingumą didinančioms veikloms finansuoti, veiklose dalyvavusių tikslinių grupių asmenų, kurie pakeitė gyvenseną dėl sveikatos, dalis (procentais) nuo bendro tikslinių grupių asmenų skaičiaus.		Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2017 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), remdamasi tyrimo (apklausos) duomenimis, nustato iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklių reikšmę gavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.S.374		„Sėkmingai veikiančių socialinių verslų dalis nuo visų ESF investicijas gavusių socialinių verslų 12 mėn. po projekto pabaigos“		Procentai		Socialinis verslas – veikla, kurios pirminė misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ir (ar) švelninimas, o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl socialinį verslą vykdanti įmonė ir (arba) organizacija didžiąją dalį uždirbto pelno pirmiausia naudoja socialiniams tikslams įgyvendinti, t. y. reinvestuoja į savo veiklą ar plėtrą arba naudoja jį visuomeninei, labdaringai veiklai. ESF – Europos socialinis fondas. ESF investicijos – bet kokios formos parama iš Europos socialinio fondo. Socialinis verslas laikomas sukurtu, kai ESF investicijų gavusios įmonės ar organizacijos steigimo dokumentuose nustatoma socialinė misija ir parengiamas verslo planas, kuriame orientuojamasi į socialinį verslą ir šio verslo finansiškai tvarios ekonominės veiklos vykdymą. Socialinis verslas laikomas sėkmingai veikiančiu, kai socialinį verslą sukūrusi įmonė ar organizacija, praėjus 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos, tą dieną vykdo veiklą, kuriai buvo skirtas finansavimas, ir neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės (organizacijos) statuso.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: įmonės ir (arba) organizacijos veiklos dokumentai, Registrų centro duomenys ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinį verslą sukūrusi įmonė ir (arba) organizacija praėjus 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos tą dieną vykdo veiklą, kuriai buvo skirtas finansavimas, ir neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės (organizacijos) statuso.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.374-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.373 produkto stebėsenos rodiklio „Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas“ pasiekimus.
R.S.374-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialiniai verslai, sėkmingai veikiantys 12 mėn. po projekto pabaigos“		Skaičius								Sumuojami socialiniai verslai, sėkmingai veikiantys 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos (verslų skaičius).
R.S.375		„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“		Procentai		ESF subsidija – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, apmokama Europos socialinio fondo lėšomis. Tikslinė grupė – neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas turi vykdyti savo darbines prievoles. Darbo vietą nustato darbo sutartis, darbo vidaus taisyklės ir (arba) kiti dokumentai ar teisės aktai. Išsilaikė darbo vietoje – projekto pabaigoje dirba socialinėje įmonėje.socialinėje įmonėje.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: darbo sutartis, paslaugų (civilinės) ar kita sutartis (kopija) arba SODROS duomenų bazės arba Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės informacija apie asmens įsidarbinimą; dalyvių (neįgaliųjų), gaunančių darbo užmokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją, sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų pabaigoje ESF subsidija pasinaudojęs socialinės įmonės darbuotojas, priklausantis tikslinei grupei (neįgalusis), išsilaiko darbo vietoje..			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.375-01		B – bazinis rodiklis (susietasis): „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.374 produkto stebėsenos rodiklio „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“ pasiekimus.
R.S.375-02		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“		Skaičius								Sumuojami ESF subsidijų gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.376		„Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“		Procentai		ESF – Europos socialinis fondas. Mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti. Dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo mokymuose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo mokymuose pabaigos. Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo žinias, gebėjimus ar įgūdžius.  Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.376-01		B – bazinis rodiklis (susietasis): „ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.375 „ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“ pasiekimus.
R.S.376-02		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.377		„BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“		Procentai		BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra. BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320), 32–35 straipsniuose nurodytą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą įgyvendinamas projektas. Projekto veiklų dalyvis – tiesioginėse iš ESF lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. 6 mėnesiai po dalyvavimo iš ESF lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose. Darbo rinka – darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis. Projekto veiklų dalyvio padėtis darbo rinkoje laikoma pagerėjusia, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose buvo bedarbis ar neaktyvus asmuo, pradėjo dirbti 2) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose dirbo laikinai ir (arba) ne visą darbo dieną (mažiau valandų per savaitę, nei numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas), pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį ir (arba) visu etatu; 3) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose buvo bedarbis ar neaktyvus asmuo, tapo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu, šeimynos dalyviu arba uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės akcininku arba pradėjo vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar individualią žemės ūkio veiklą;4) dalyvis pradėjo dirbti darbą, reikalaujantį aukštesnio lygio kompetencijų, įgūdžių ir (arba) kvalifikacijos ir atitinkamai daugiau atsakomybės; 5) dalyvis gavo paskatinimą (buvo paaukštintas ir pan.); 6) dalyvis pradėjo iš vykdomos veiklos gauti didesnį atlygį.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą).		Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą (apklausą), kurio metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veikose pabaigos jo padėtis darbo rinkoje pagerėjo.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą (apklausą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“
R.S.378		„Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“		Procentai		BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra. BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32–35 straipsniuose nurodytą BIVP iniciatyvą įgyvendinamas projektas, atitinkantis BIVP strategijoje nustatytą veiksmą. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame nustatyti BIVP veiksmai ir kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą. Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus sudarytoje rašytinėje savanoriškos veiklos sutartyje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje (savanoriškos veiklos pagrindas). Socialiniai partneriai – BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija. Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi: 1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis; 2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime; 3) politinės partijos; 4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; 5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams; 6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys; 7) šeimynos; 8) nuolatinės arbitražo institucijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas). 6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos. Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. Vietos bendruomenės narys – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo. Savanoriaujantis dalyvis –  savanoriškos veiklos pagrindu BIVP projektų veiklas vykdęs fizinis asmuo, kuris toliau vykdo savanorišką veiklą buvusio projekto vykdytojo ar socialinio partnerio organizacijoje. BIVP projektų veiklų vykdytojas – savanoriškos veiklos pagrindu BIVP projektų veiklas vykdęs fizinis asmuo. Duomenys renkami iš tų įgyvendintų projektų, kuriuose buvo savanoriškos veiklos pagrindu įgyvendintos veiklos ir kurie atitinka vieną arba abi šias sąlygas: - projekto vykdytojas yra NVO; - projektas turėjo socialinių partnerių.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. P – savanoriaujančių dalyvių, kurie praėjus 6 mėn. (180 kalendorinių dienų) po BIVP projekto, kuriame buvo įgyvendinamos savanoriškos veiklos, pabaigos toliau vykdo savanorišką veiklą, skaičius.   B – BIVP projektų veiklų vykdytojų (įgyvendintuose projektuose) skaičius.		Pirminiai šaltiniai: savanoriškos veiklos pagrindimo dokumentai (pvz., savanoriškos veiklos sutarties kopija ar kt.) Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2020 m. ir 2023 m. pabaigoje surenkant duomenis iš buvusių BIVP projektų, kuriuose buvo įgyvendinamos savanoriškos veiklos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant duomenų surinkimą ir įvedimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.S.379		„Studentų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra, dalis“		Procentai		Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Koncentruota studijų infrastruktūra – pastatai, jų dalis ir (arba) įranga, kuria naudotis yra sudarytos sąlygos daugiau nei vienai aukštajai mokyklai. Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas studentų, studijuojančių bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintoje koncentruotoje studijų infrastruktūroje, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.380		„Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“		Procentai		Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.381		„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“		Procentai		Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.			Įvedamasis			Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas bent už 289 tūkst. eurų atnaujintų bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių dalijant iš bendro bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos pateikti apibendrinti duomenys apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“ pasiekimą atsižvelgiant į atnaujinimui skirtą lėšų sumą, Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą bendrojo ugdymo mokinių skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi įgyvendinančiosios institucijos pateiktais duomenimis ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. Skaičiuojant rodiklio pasiekimą uždavinio lygmeniu prie priemonės (-ių) pasiekimo (-ų) pridedama 36,14 procentinių punktų (nustatyta Veiksmų programoje,  2014–2020 m. finansavimo laikotarpio pradinė rodiklio reikšmė).			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.382		„1–6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, dalis“		Procentai		Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos – mokyklos, vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai (gali būti teikiamas ir 5 metų vaikams). Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2306 „Dėl Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas 1-6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, skaičių dalijant iš bendro visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičių). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1-6 metų vaikų skaičių), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
R.S.383		„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“		Procentai		Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Ugdymo kokybės gerinimas – švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Ugdymo pasiekimai vertinami vadovaujantis Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2558 „Dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 „Dėl Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, skaičių dalijant iš visų pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.728 „Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“ pasiekimą), Nacionalinės švietimo agentūros duomenys (apie mokinių ugdymo pasiekimus). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.728 „Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“ pasiekimą) ir Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis (apie mokinių ugdymo pasiekimus), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.384		„Mokyklos nelankančių mokinių dalies sumažėjimas mokyklose, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“		Procentai		Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Mokyklos nelankantis mokinys – įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų. Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir kompensacijos priemonės – mokyklų įgyvendinamos ankstyvajam pasitraukimui iš mokyklos mažinti ir įtraukčiai didinti skirtos priemonės, tokios kaip psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų kitų švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės pasitelkimas, prevencinių priemonių ir programų įgyvendinimas mokyklose, pedagogų, vaiko gerovės komisijų narių mokyklose kompetencijų didinimas ir kt. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: mokyklos direktoriaus ar jo įgalioto asmens patvirtintas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis, palyginti su projekto veiklų įgyvendinimo pradžios duomenimis (remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos ataskaitų ir Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos (NEMIS) duomenimis apie mokyklos nelankančių vaikų skaičių arba mokyklos naudojamo elektroninio dienyno duomenimis apie be pateisinamos priežasties praleistas pamokas). Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto užbaigimo.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos patvirtinamas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
R.S.384-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras mokinių skaičius mokykloje“		Skaičius								Nurodomas bendras mokykloje besimokančių mokinių skaičius (asmenų skaičius).
R.S.384-2		P – pokyčio (kintamasis): „Mokyklos nelankančių mokinių skaičius“		Skaičius								Sumuojami mokyklos nelankantys mokiniai (asmenų skaičius).
R.S.385		„Studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, dalis“		Procentai		Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.			Įvedamasis			Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimai) duomenys, Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimais ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.386		„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis atlikusių praktiką įmonėse ir organizacijose, dalis“		Procentai		Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Praktika – savarankiška darbo patirtis Lietuvos ar užsienio įmonėse ar kitose organizacijose, siekiant įgyti studijų programoje numatytų praktinių įgūdžių ir (arba) žinių. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). Organizacija – organizuotą struktūrą turintis žmonių ar visuomeninių grupių susivienijimas (pavyzdžiui, institucija, įstaiga, visuomeninė organizacija ar pan.). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.387		„Aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, dalis“		Procentai		Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. V-1529 „Dėl Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimo“). Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-32  „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“.			Įvedamasis			Skaičiuojamas aukštųjų mokyklų, kurių pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto stebėsenos rodiklis P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimai) duomenys, Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimais ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.388		„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas, dalis“		Procentai		ESF – Europos socialinis fondas. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos doktorantūros studijos. Doktorantūra – trečioji studijų pakopa. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B *100 proc.		Pirminiai šaltiniai: mokslo ir studijų institucijų atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolai, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu arba laikotarpiu po projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau nei iki 2024 m. lapkričio 1 d. patvirtinamas mokslo ir studijų institucijos atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolas, kuriame nurodoma, kad asmuo baigė doktorantūros studijas.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.388-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūros studijoms“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.394 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“ pasiekimą.
R.S.388-2		P – pokyčio (kintamasis): „Asmenys, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose baigė doktorantūros studijas (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.389		„Mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, dalis“		Procentai		Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Modulinė profesinio mokymo programa – profesinio mokymo programa, susidedanti iš savarankiškų ir tarpusavyje suderintų mokymo turinio elementų – modulių. Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis. Modulinės profesinio mokymo programos rengiamos ir (arba) atnaujinamos vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2015/11/Modulinio_PM_sistemos_kurimo_koncepcija.pdf. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Įvedamasis			Skaičiuojamas mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.			Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
R.S.390		„Mokinių, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją, dalis“		Procentai		Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Mokymas darbo vietoje – tai mokymas vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B *100 proc.		Pirminiai šaltiniai: diplomų ar pažymėjimų kopijos ar suvestinės, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje asmuo įgyja kvalifikaciją ar jos dalį ir užregistruojamas to patvirtinimo diplomas ar pažymėjimas.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.390-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“		Skaičius								Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.S.400 „Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“ pasiekimą.
R.S.390-2		P – pokyčio (kintamasis): „Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją“		Skaičius								Sumuojami mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.391		Neteko galios nuo 2020-02-22
R.S.392		„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“		Procentai		Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo, ir kitus asmenis, turinčius bakalauro (ar profesinio bakalauro) arba bakalauro  (ar profesinio bakalauro) ir magistro laipsnius, bet neturinčius formalaus vadybinio išsilavinimo ir (ar) pedagogo kvalifikacijos, taip pat asmenis, siekiančius įgyti kitas pedagogines ir (ar) dalykines kompetencijas. ESF – Europos socialinis fondas. ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: diplomų ir (arba) pažymėjimų, ir (arba) studijų pažymų kopijos ar suvestinės, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinęs projekto veiklas asmuo įgyja kvalifikaciją ar baigia formaliojo švietimo modulį ir užregistruojamas jo diplomas ir (arba) pažymėjimas, ir (arba) studijų pažyma.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.S.392-1		B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“		Skaičius								Reikšmė automatiškai nurodoma pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.404 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ pasiekimą.
R.S.392-2		P – pokyčio (kintamasis): „Asmenys, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose“		Skaičius								Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.S.393		„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“		Procentai		ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas. Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm). Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Sėkmingai mokymus baigęs asmuo – asmuo, kuris, baigęs dalyvauti ESF veiklose (mokymuose), taiko įgytas žinias darbe. Žinių taikymo laikotarpis apima nuo 6 iki 24 mėnesių po asmens dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos. Jei sėkmingai mokymus baigęs asmuo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos nedirba, laikoma, kad jis žinių darbe netaiko.			Įvedamasis			Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.		Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų, renkami apklausos būdu. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu asmuo deklaruoja, kad jis taiko įgytas žinias darbe praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos.			Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
R.S.394		„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“		Procentai		Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas – Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“, ir Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“. Skaičiuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre. Veiklos valdymo tobulinimo priemonės: 1) informacinės sistemos; 2) metodiniai dokumentai; 3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai; 4) vertinimo kriterijų sąrašai; 5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai; 6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, jeigu patvirtina, kad taiko bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ir (ar) įdiegtą veiklos valdymo tobulinimo priemonę.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B × 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto finansavimo pabaigos papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.				Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos patvirtina, kad naudoja įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.394-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, registruotos Valstybės tarnautojų registre“		Skaičius								Sumuojamos Valstybės tarnautojų registre registruotos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
R.S.394-2		P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones“		Skaičius								Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų ir įstaigų skaičius). Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, naudojanti kelias įgyvendinant to paties projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas veiklos valdymo tobulinimo priemones, skaičiuojama tik vieną kartą.
R.S.395		„Viešųjų pirkimų, per kalendorinius metus vykdytų pagal veiksmų programą ESF lėšomis atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, dalis“		Procentai		Viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas). Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta: 1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti; 2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti; 3) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų sutartims sudaryti ir saugoti; 4) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų kontrolei ir stebėsenai vykdyti; 5) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas). Centrinė viešųjų pirkimų informacinės sistema atnaujinama vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas.			Automatiškai apskaičiuojamas			Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.		Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo ar jo įgalioto asmens pasirašyta pažyma ir (arba) kitas dokumentas, kuriais patvirtinami atlikti pasiektos reikšmės skaičiavimai. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.				Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto, kuriuo siekiama atnaujinti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, finansavimo pabaigos parengiama pažyma arba kitas dokumentas, kuriais patvirtinama stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta per pirmus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos.			Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.S.395-1		B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Viešieji pirkimai, atlikti per kalendorinius metus“		Skaičius								Sumuojami visi viešieji pirkimai, atlikti per ataskaitinius kalendorinius metus (pirkimų skaičius).