Suvestinė redakcija nuo 2021-05-21 iki 2021-07-27

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21106

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO

 

2014 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-499

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 177.1 papunkčiu,

t v i r t i n u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą (pridedama).

 

 

 

Finansų ministras                                                                                            Rimantas Šadžius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2016 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 1K-8 redakcija)

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

I SKYRIUS. BENDRIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

R.B.024

„Neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo“

Skaičius

Priskiriamas neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo neaktyvus ir neieškojo darbo.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris:

1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.B.025

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo mokytis“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose niekur nesimokė, o baigęs dalyvauti šiose veiklose pradėjo mokytis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo mokytis (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo mokytis.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.B.026

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją

Procentai

Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dalyvaujant ESF veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis suprantamas kaip bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en ).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašų suvestinės,

pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją.

 

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos asmuo gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.026-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

R.B.026-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

 

Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.027

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose veiklose pagal tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus:

dalyvių sąrašų suvestines, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų kopijas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijas; SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  duomenų bazės išrašus ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

 

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.027-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

 

R.B.027-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.028

„Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, – asmenys, kurie priskirti prie šių produkto stebėsenos rodiklių:

- P.B.015 „Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.016 „Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.017 „Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris:

1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund), skelbiamas interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).


Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje
prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki ir kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.029

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

 

Skaičiuojami 15 metų ir vyresni asmenys.

 

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

 

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai:

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS duomenų bazės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenų bazės ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 m. ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 m. ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.B.030

„Dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo po 6 mėnesių baigus dalyvauti ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris yra dirbantis (tiek pradėdamas dalyvauti ESF veiklose, tiek baigęs jose dalyvauti) ir kurio padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos (palyginti su situacija, kai jis pirmą kartą pradėjo dalyvauti ESF veiklose).

 

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Dirbantis asmuo – darbuotojas, valstybės tarnautojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Padėtis darbo rinkoje laikoma pagerėjusia, jei asmuo:

- pradėjo dirbti pagal neterminuotą sutartį arba gavo nuolatinę darbo vietą (vietoj laikinos darbo vietos arba darbo pagal terminuotą darbo sutartį);

- pradėjo dirbti visu etatu (vietoj nesavanoriško darbo ne visu etatu, kai negalėjo rasti darbo visu etatu);

- pradėjo dirbti darbą, reikalaujantį aukštesnio lygio kompetencijų, įgūdžių ir (arba) kvalifikacijos ir atitinkamai daugiau atsakomybės;

- gavo paskatinimą (buvo paaukštintas ir (arba) pradėjo gauti didesnį atlygį ir pan.).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai:

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita.

Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų, renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo deklaruoja ir (arba) remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jo padėtis darbo rinkoje pagerėjo.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.B.031

„Vyresni negu 54 metų dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Priskiriamas 55 metų ar vyresnis asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

 

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

 

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

 

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.029 „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo taip pat įskaičiuojamas ir į bendrą dalyvių, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, skaičių.

 

Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu 55 metų ar vyresnis asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.B.032

„Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, – asmenys, kurie priskirti prie šių produkto stebėsenos rodiklių:

- P.B.012 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“;

- P.B.014 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų“;

- P.B.015 „Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.016 „Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.017 „Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Skaičiuojami 15 metų ir vyresni asmenys.

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.029 „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo taip pat įskaičiuojamas ir į bendrą dalyvių, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, skaičių.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 m. ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 m. ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo, kurio padėtis yra nepalanki, deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.B.033

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją

Procentai

Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo ESF veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo.

 

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund), skelbiamas interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašų suvestinės,

pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją.

 

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos asmuo gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.033-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.008 „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

 

R.B.033-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.034

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo.

 

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

 

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai), neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina SODROS duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus:

dalyvių sąrašų suvestines, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų kopijas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijas; SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašus ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

 

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.034-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.008 „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

R.B.034-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.101

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006  (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

 

Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI remiamos intervencijos veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šios intervencijos grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).

 

Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė iš JUI lėšomis finansuojamų veiklų dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.101-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.101-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

 

 

 

 

 

 

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.102

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs visų jam skirtų veiklų).

 

Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.

 

Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos  profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis).

 

Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, nes pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika) kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika) kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika) kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika) dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečiosios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių,

priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.102-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.102-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.103

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis.

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Dalyviu laikomas tik tas bedarbis, kuris atitinka bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Skaičiuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdami dalyvauti ir kuri buvo įgyta dėl šio dalyvavimo, arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.

 

Bedarbio dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamos intervencijos veiklose, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo,

darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.103-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.103-2

Pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.104

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

 

Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI lėšomis finansuojamose veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šios intervencijos veiklose grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).

 

Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki JUI lėšomis finansuojamų veiklų pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.104-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.104-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.105

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis.

 

Dalyvis yra tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

 

Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.

 

Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21  straipsnio 2 dalimi turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.  (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis).

 

Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, nes pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika) kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika) kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika) dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečiosios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių,

priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.105-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.105-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.106

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Dalyviu laikomas tik tas ilgalaikis bedarbis, kuris atitinka ilgalaikio bedarbio sąvoką ir kuris nesimoko pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar (ir) pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Skaičiuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamos intervencijos veiklose nesimokė ar nedirbo.

 

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamos intervencijos veiklose, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamos intervencijos veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.106-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.106-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.107

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Procentai

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose  (iki vaikui sukaks treji metai)  ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.B.107-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

 

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.107-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI lėšomis finansuojamose veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šioseveiklose  grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).

 

Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.108

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas)

 

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių,

priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos   duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.B.108-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.108-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

 

Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.

 

Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21  straipsnio 2 dalimi turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas , kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis).

 

Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno

nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

 

 

Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

 

 

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

 

 

 

 

 

 

 

R.B.109

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

 

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas:

https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

 

Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

 

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

 

Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija, atlikusi formalųjį vertinimą, pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu  (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

 

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.109-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.B.109-2

Pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.110

„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokyme per pameistrystę ar atlieka stažuotę“

Procentai

Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos.

 

Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).

 

Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).

Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita .

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas , kurio metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokymuose pameistrystės būdu ar atlieka stažuotę (praktiką).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

 

 

 

 

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

 

 

 

 

 

 

R.B.111

„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių dirba“

Procentai

Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijos veiklose pabaigos.

 

Dirbantis asmuo – asmuo, kuris yra darbuotojas, valstybės tarnautojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).

Pirminiai šaltiniai:

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis dirba.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.B.112

„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių savarankiškai dirba“

Procentai

Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 kalendorinių dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijos veiklose pabaigos.

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.111 „Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po 6 mėnesių dirba“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo įskaičiuojamas ir į minėto stebėsenos rodiklio pasiekimus.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu).

Pirminiai šaltiniai:

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pabaigos jis savarankiškai dirba.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

II SKYRIUS. SPECIALIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

R.S.301

„Išorės vartotojai iš ūkio subjektų, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra“

Skaičius

MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Atviros prieigos MTEPI infrastruktūra – atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliai ir paslaugos.

 

Atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliai – atvirai prieinama MTEP infrastruktūros laboratorinė ir kita įranga ir jos darbo laikas Atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdymo ir teikimo reglamente (toliau – Reglamentas) ir atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo patvirtintose Atviros prieigos centrų veiklos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytomis sąlygomis.

 

Atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugos – atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių arba konkretaus tarp atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo ir atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojo sutarto rezultato pateikimas (naudojant atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklius) vartotojui Reglamento ir Taisyklių nustatyta tvarka.

 

Išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojas iš ūkio subjektų – fizinis arba juridinis asmuo iš kitos negu atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo institucijos, kuriam atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdytojo nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliais ir paslaugomis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugų vartotojus iš ūkio subjektų, kurie pasinaudojo atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra (vartotojų skaičius). 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos mokslo tarybos pateikti duomenys apie suteiktas išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugas praėjusias kalendoriniais metais.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos pateiktais duomenimis apie suteiktas išorės atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugas praėjusias kalendoriniais metais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.302

„Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui“

Eur

Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

 

Ūkio subjektai apima visas ekonominės veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

 

Verslo sektoriaus išlaidos MTEP visos ūkio subjektų, t. y. verslo, valdžios, aukštojo mokslo, ar privataus ne pelno siekiančio sektoriaus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtos išlaidos, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/rd_esms.htm.

 

Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.303

„Inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su partneriais, dalis nuo visų su inovacijomis susijusių įmonių“

Procentai

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Inovatyvi įmonė – MVĮ, kuri vykdo inovacijų veiklą.

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Inovatyvi įmonė, bendradarbiaujanti su partneriais, – MVĮ, kuri vykdydama inovacijų veiklą aktyviai bendradarbiauja su parneriais.

 

Partneris – bet kuris juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja inovatyvios įmonės vykdomoje inovacijų veikloje.

 

Įmonė, susijusi su inovacijomis, – MVĮ, kuri vykdo ekonominę veiklą, susijusią su inovacijomis. Su inovacijomis susijusios ekonominės veiklos rūšys: B, C, D, E, G46, H, J58, J61, J62, J63, K ir M71 (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/inn_cis8_esms.htm.

Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.304

„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“

Procentai

Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

 

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis (procentais) nuo visų mokslo ir studijų institucijų išlaidų.

 

Skaičiuojamas pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-32 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/MTEP_metodikos_priedas_20140122.pdf.

 

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys, kurie skelbiami Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje:

https://osp.stat.gov.lt

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.305

„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“

Procentai

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė kartu tame pačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: http://osp.stat.gov.lt/metodai22).

 

Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duomenų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).

Įvedamasis

Skaičiuojama namų ūkių, esančių sparčiojo plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir didesnės spartos) veikimo teritorijoje, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos namų ūkių skaičiaus.

 

Skaičiavimus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie privačių paslaugų teikėjų nuosavomis lėšomis plėtojamą plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūrą.

Pirminiai šaltiniai: produkto stebėsenos rodiklio Nr. P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai per dvejus metus po projektų užbaigimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.306

„Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis“

Procentai

Valstybės informaciniai ištekliai – informacijos, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, apdorojamos informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).

 

Kritinė (ypatingos svarbos) informacinė infrastruktūra – elektroninių ryšių tinklas ar jo dalis, informacinė sistema ar jos dalis, informacinių sistemų grupė ar pramoninių procesų valdymo sistema ar jos dalis, nepaisant to, ar jos valdytojas yra privatus ar viešojo administravimo subjektas, kuriuose įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams (šaltinis: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas).

 

Saugos reikalavimai – Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimai.

Įvedamasis

Skaičiuojama saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis (procentais) nuo visų valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų.

 

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (kopija). Tyrimo duomenys taip pat skelbiami interneto svetainėje http://statistika.ivpk.lt/ivp-programa/2086.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo rezultatais, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.307

„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“

Procentai

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas).

 

Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

 

Komercinė veikla – civilinės teisės subjekto produktų (prekių ir (ar) paslaugų) gamyba ir pardavimas, siekiant pelno.

 

Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

Įvedamasis

Skaičiuojama įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis (procentais) nuo visų įmonių.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia leidinį „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuriame pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.308

„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“

Procentai

Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

 

Internetas – visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas, suteikiantis galimybę keistis ir rasti reikiamą informaciją (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).

 

Nuolatinis naudojimasis – naudojimasis internetu per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę (šaltinis: reguliariai skelbiama Lietuvos statistikos departamento informacija apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/1141984/IT_NU_PS_20130830.pdf/05b4ada4-7280-494b-a114-a6088632cf15?version=1.0).

Įvedamasis

Skaičiuojama gyventojų, kurie per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, naudojosi internetu, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.

 

Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“:

http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento duomenys:

http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=2767392.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

 

Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

 

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

 

Naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis – informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių gavimas, oficialių formų parsisiuntimas, oficialių formų užpildymas ir (arba) siuntimas institucijoms internetu (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-229 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.

 

Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“:

http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento duomenys:

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1976&status=A.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.310

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis“

Procentai

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

 

Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma – valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – užtikrinti galimybę asmenims vieno langelio principu gauti institucijų teikiamas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas ir institucijoms teikti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).

 

Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugos – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos, kurios apima keitimosi duomenimis tarp institucijų, asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje, valstybės rinkliavų ar kito atlyginimo už suteiktas viešąsias ir administracines paslaugas apmokėjimo ir kitas Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos nuostatuose nurodytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.

 

Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui atliekant tyrimą pagal

vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašą, patvirtintą Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-226 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Pirminiai šaltiniai:

Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikto tyrimo ataskaita.

Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ vertinimo kriterijų reikšmių pokyčių įvertinimo ataskaitą galima rasti adresu
https://ivpk.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/informacines-visuomenes-statistika.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.S.311

„Verslumo lygis: įmonių ir fizinių asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius“

Skaičius

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojamos įmonės, vykdančios B–N ekonomines veiklas, neskaičiuojant žemės ūkio, kitų veiklų ir kontroliuojančiųjų įmonių veiklų (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Entrepreneurship_indicators.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: jį sudaro įmonių ir verslininkų skaičiaus ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis, padaugintas iš 1000.

Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.312

„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“

Procentai

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas.

 

Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu.

 

Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508).

 

BVP – bendrasis vidaus produktas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys, teikiami pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atskirą užklausą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas pagal atskirą užklausą pateikia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.313

„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“

Eur per metus

Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius.

 

Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.

 

Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).

 

Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos.

 

Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų.

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama pagal tų metų, kurių rodiklis yra skaičiuojamas, kainas remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato metodika, skelbiama interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm.

 

Analogiška metodika taip pat skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.

 

 

Pirminiai šaltiniai: Eurostato duomenys, skelbiami interneto svetainėje:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.314

Neteko galios nuo 2019-11-21

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

Procentai

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

 

Galutinis energijos balansas suprantamas kaip bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal

Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos

statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5821&status=A.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.316

„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“

kg naftos ekvivalento 1000 eurų

Energijos suvartojimo intensyvumas – pirminės energijos sąnaudų kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui.

 

Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2013 L 113, p.24)).

 

Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuoaltinis: Lietuvos Respublikos smulkioj ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato  metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Consumption_of_energy.

 

Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas  savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

Tūkst. tne

Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija.

Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis.

 

Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf).

Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones.

 

R.S.318

„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“

Tūkst. tne

Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

 

Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta. (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos  nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos  nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.319

„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“

Tūkst. tne

Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Namų ūkisasmuo, gyvenantis vienas, arba grupė kartu tame pačiame privačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis:2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (OL 2003 L 165, p.1)).

 

Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo).

 

Suvartota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf).

 

Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų) mažėja, kai įdiegus naujus ir efektyvesnius energijos gamybos įrenginius (katilus), kurie šilumos gamybai naudoja atsinaujinančių išteklių energiją, mažėja pirminės energijos (biomasės – malkų, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekų) suvartojimas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys, kurie skelbiami Lietuvos statistikos departamento interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

(arba http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.320

„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas

(SAIDI)“

Minutės

Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas suprantamas kaip elektros energijos persiuntimo patikimumo lygio padidėjimas.

 

Elektros energijos persiuntimo patikimumo lygiui nustatyti naudojamas rodiklis SAIDI (angl. System average interruption duration index) – sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai laiko per ataskaitinį laikotarpį elektros persiuntimas buvo nutrauktas vienam vartotojui (šaltinis: Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų“).

 

SAIDI rodiklis apskaičiuojamas įvertinant šias elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis: išorinio poveikio; priskiriamas operatoriaus atsakomybei; nenustatytas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų“.

Pirminiai šaltiniai: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metinė veiklos ataskaita, kuri skelbiama interneto svetainėje

 

http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Veikla/veiklos-rezultatai.aspx.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija metinėje veiklos ataskaitoje oficialiai paskelbia

stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

Anglies dioksidas – atmosferos dujos, susidedančios iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų.

 

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. DĮ-248 „Dėl Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/I_ora_ismetamu_tersalu_metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S1R058#/.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), išskyrus priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pagal priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520 gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

 

R.S.322

„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“

Skaičius

Viešasis transportas – keleivių ir krovinių vežimo nustatytais maršrutais paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

 

Miestas – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas).

 

Keleivis – asmuo, vykstantis viešuoju transportu ir atsiskaitantis už šias paslaugas.

 

Keleivių skaičius – per metus pervežtų keleivių apimtis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf, ir Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-350 „Dėl Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiama interneto svetainėje:  https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/El_transporto_veiklos_metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R033#/.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.323

„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“

Mln. Eur

Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai – potvynių poveikis ekonominei veiklai (vertinamos potvynių sukeltos neigiamos pasekmės nuosavybei (pastatams), infrastruktūros objektams, kaimo vietovėse naudojamai žemei, ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) ir kitos neigiamos ekonominės pasekmės, kai potvynio tikimybė yra 1 procentas, t. y. vidutinės tikimybės potvynis, kuris gali pasikartoti vieną kartą per 100 metų.

 

Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

 

Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, taip pat valstybės ir savivaldybių veiklą, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos (šaltinis: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos arba potvynių rizikos valdymo planų rengimo metu. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita ir potvynių rizikos valdymo planai rengiami vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita arba potvynių rizikos valdymo planai.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per trejus metus

Aplinkos apsaugos agentūra parengia preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą arba potvynių rizikos valdymo planus.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

 

R.S.324

„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“

Procentai

Sąvartynasatliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Komunalinės atliekosbuitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant

per kalendorinius metus sąvartynuose pašalintų komunalinių atliekų kiekio ir visų per kalendorinius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekio santykį.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

oficialus Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) leidinys „Europa skaičiais“ http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Europe_in_figures_-_Eurostat_yearbook.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas paskelbia oficialų leidinį „Europa skaičiais“, kuriame nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

 

R.S.325

„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“

Procentai

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant per kalendorinius metus paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbti komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų kiekių ir susidariusių tokių atliekų kiekių santykį, išreikštą procentais.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą dėl

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo, kurioje nurodama stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.326

„Vidutinė bendro azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“

mg/l

Bendras azotas (Nb)bendro Kjeldahl-azoto (organinio ir amoniakinio azoto) nitrato-azoto ir nitrito-azoto suma (šaltinis: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 1991 L 135, p. 40).

 

Azoto koncentracija – suminė vandenyje ištirpusių laisvų molekulių (N), dujų junginių (NH), mineralinių junginių jonų (amonio, nitrito, nitrato), taip pat molekulinio ir koloidinio organinės medžiagos azoto kiekis gamtinio vandens tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas

 

Teritoriniai vandenysjūros juosta, esanti prie valstybės krantų arba vidaus vandenų ribos ir sudaranti valstybės teritorijos dalį. Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys yra pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant skirtingais metų laikais priekrantėje išmatuotą bendro azoto koncentracijos (mg/l) vidurkį, vertinant matavimo stočių rezultatus.

 

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita „Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=0a48c125-a5cf-40e1-bb15-31fee9b2e45d.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais

Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą

„Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“, kurioje nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.327

„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“

Procentai

Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).

 

Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas)

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant geros būklės paviršinių vandens telkinių dalį (procentais) nuo visų vandens telkinių, įvardytų pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 200 L 327, p. 1), reikalavimus parengtuose upių baseinų rajonų valdymo planuose, skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros parengti Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planai arba Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per šešerius metus (2015 m., 2021 m. ir t. t.) Aplinkos apsaugos agentūra parengia Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, kuriuose nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.328

„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“

Procentai

Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas.

 

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, dėl geriamojo vandens tiekimo, ir prijungtų prie geriamojo vandens tiekimo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

 

Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.329

„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“

Procentai

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas nuotekų tvarkymas.

 

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra neatsiejama geriamojo vandens tiekimo paslaugų dalis. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir kurių užterštumas atitinka vandens tiekėjo ir abonento sudarytoje sutartyje nustatytą užterštumo lygį (šaltinis: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas nuotekų tvarkymo paslaugas, dėl nuotekų tvarkymo, ir prijungtų prie nuotekų tvarkymo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

 

Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

 

Pirminiai šaltiniai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.330

„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“

Procentai

Aplinkos ištekliai suprantami kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir jai priklausantys gamtos ištekliai.

 

Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Gamtos ištekliai – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant augalų ir gyvūnų buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai atliekant tyrimą. Imami tyrimo duomenys apie respondentų, teigiamai atsakiusių į klausimą „Kaip Jūs esate informuotas (-a) apie dalykus, susijusius su aplinka?“, dalį: t. y. atsakiusiųjų „gerai informuotas“, „labai gerai informuotas“ ir „gana gerai informuotas“ suminė reikšmė, išreikšta procentais nuo visos apklausoje dalyvavusios respondentų dalies.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“, skelbiama interneto svetainėje: www.am.lrv.lt.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai ne rečiau kaip kartą per dvejus metus parengiama tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.331

„Lietuvos gyventojų, bent kartą per pastaruosius 12 mėn. apsilankiusių kultūros paveldo objekte, dalis“

Procentai

Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

 

Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas „Eurobarometrui“ atliekant tyrimą (gyventojų apklausą).

Pirminiai šaltiniai: „Eurobarometro“ 2018 ir 2023 m. ataskaita „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2 kartus per finansavimo laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.), kai „Eurobarometras“ oficialiai paskelbia ataskaitą „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

R.S.332

„Turistų (užsienio ir vietos) skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“

Skaičius

Turistų (užsienio ir vietos) skaičius – asmenų, kurie kelionės Lietuvoje metu apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius.

 

Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą rodiklį „Turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) skaičių apgyvendinimo įstaigose prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.333

„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“

Procentai

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis: 1) gali išnykti jų natūraliame areale arba 2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba 3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų. Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

 

Palanki natūralios buveinės apsaugos būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant procentinę dalį nuo to, kiek visų natūralių buveinių tipų, aptinkamų Lietuvoje, apsaugos būklė yra įvertinta kaip palanki.

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengta 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva 92/43/EEB)

17 straipsnio įgyvendinimo ataskaita arba šios ataskaitos projekte nurodyti duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai

kartą per šešerius metus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengia Buveinių direktyvos 92/43/EEB 17 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.334

„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“

Dienos

Kietosios dalelės (KD10) – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro joms pralaidžią 10 µg/m3 aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST EN 12341:2000 (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“).

 

Koncentracija – nuodingųjų medžiagų kiekis užteršto oro tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Ribinė užterštumo vertė – mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, pagal turimas žinias nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas).

 

Užterštumo lygis – vieno ar daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas paviršiuje per tam tikrą laiką (Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas).

 

Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos (darbovietės), apibrėžtos Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, orą (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė (50 µg/m3) 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (pagal 10 oro kokybės tyrimų stočių matavimus): Vilniuje (4 stotys), Kaune (2 stotys), Klaipėdoje (2 stotys), Šiauliuose (1 stotis) ir Panevėžyje (1 stotis), skaičių.

 

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra apskaičiuoja duomenis apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.335

„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“

Vienetai

Taršos židinys – žemės paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose esanti taršiųjų cheminių medžiagų sankaupa, iš kurios šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, gruntą ir (ar) požeminį vandenį (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Pavojus – pavojingosios medžiagos savybės ar susidariusios situacijos keliama grėsmė žmonėms ir (arba) aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Įvedamasis

Skaičiuojami ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai (toliau – YDPPTŽ), kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

 

Rodiklio dydis apskaičiuojamas kaip atskaitos tašką (bazinį dydį) imant 2018 metų YDPPTŽ reikšmę, kuri lygi 1 275, ir iš šios reikšmės atimant kiekvienais kitais kalendoriniais metais sutvarkytų YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių.

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie sutvarkytų YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos geologijos tarnyba pateikia per praėjusius kalendorinius metus sutvarkytų

YDPPTŽ, kurie įregistruoti iki 2018 m. gruodžio 31 d., skaičių.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

R.S.336

„Vežta intermodalinių transporto vienetų“

Skaičius

Intermodaliniai transporto vienetai (intermodaliniai kroviniai) – kroviniai, kurie vežami viename ir tame pačiame krovimo vienete (konteineryje) ar transporto priemonėje, kuri naudoja paeiliui keletą transporto rūšių, o patys kroviniai, keičiant transporto rūšį, nėra perkraunami.

 

Vežta intermodalinių transporto vienetų – per metus pervežtų intermodalinių transporto vienetų skaičius.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R093#/.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.337

„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“

km/val.

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

 

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir

greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje  (toliau – Direktyva 2008/57/EB).

 

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Vidutinis keleivinio traukinio greitis – aritmetinis keleivinio traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis.

 

Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių.

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

 

Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius

posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Atnaujinimas –struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojama kiekvieno rekonstruoto ir atnaujinto geležinkelių ruožo vidutinio keleivinio traukinio greičio sandaugų su to ruožo ilgiais suma, padalyta iš tų ruožų ilgių sumos.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), vadovaudamasi projekto vykdytojo pateikta atlikto projekto Nr. 06.1.1-TID-V-503-01-0001 „Ruožo Kena‒N. Vilnia elektrifikavimas“ įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų tyrimo (vertinimo) ataskaita, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki

praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už stebėsenos rodiklio reikšmės pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

R.S.338

„Žuvusiųjų

TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.

 

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

 

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Įvedamasis

Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose skaičius.

Pirminiai šaltiniai: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – LAKD) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais (duomenys pateikiami LAKD interneto svetainės dalyje „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.339

„Vidutinė 1 orlaivio manevravimo trukmė“

Minutės

Orlaivis –  aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas).

 

Orlaivio manevravimas – riedėjimas kilti ar riedėjimas į aikštelę po tūpimo.

 

Vidutinė orlaivio manevravimo trukmė – aritmetinis orlaivių manevravimo trukmių vidurkis.

Įvedamasis

Skaičiuojama visų orlaivių manevravimo trukmių suma, padalyta iš visų orlaivių manevravimų skaičiaus.

 

Skaičiavimai atliekami kartą per metus ir naudojant gautus duomenis išvedama manevravimo laiko vidurkio aritmetinė reikšmė.

Pirminiai šaltiniai:

VĮ Lietuvos oro uostų atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2018 ir 2024 metais VĮ Lietuvos oro uostai parengia atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaitą, kurioje nurodo pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.340

Neteko galios nuo 2020-09-16

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.341

„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.

 

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

 

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Įvedamasis

Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičius.

Pirminiai šaltiniai: LAKD duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičių.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija ( VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.342

„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“

Tūkst. val.

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas – suminis metinis automobilių kelionės rekonstruotais ar naujais automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas,  tūkst. val., skaičiuojamas pagal formulę:

 

N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą);

V – vidutinis kelionės greitis (km/val.);

L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis (km).

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio metu nustatoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.343

„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“

Tonos per metus

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas).

 

Krovinys – kiekviena prekė, kurią transporto įmonė remdamasi sutartimi su siuntėju perima pervežti (šaltinis: Transporto žodynas)

 

Vežtų krovinių kiekis – per metus pervežtų krovinių kiekis tonomis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R044#/

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

R.S.344

Neteko galios nuo 2019-09-11

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.345

Neteko galios nuo 2019-09-11

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.346

Neteko galios nuo 2019-09-11

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.347

„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“

Tūkst. Eur

Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. DĮ-59„Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).

 

Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika

(šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“).

 

Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2006 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

R.S.348

„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“

Procentai

Dirbantis asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

 

Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas metus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis.

Statistinis tyrimas atliekamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija) (OL 2008 L97, p. 13) reikalavimus.

Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas metus atliekamo tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

R.S.349

„Pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis“

Procentai

Užimtumo tarnyba – įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  struktūrinis padalinys, kuris Vilniaus regione įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

Pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamomis paslaugomis – vykdant Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) apklausą gautas pasitenkinimo jiems teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis vertinimas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas Užimtumo tarnybai atliekant klientų apklausą.

Pirminiai šaltiniai: Užimtumo tarnybos atliktos klientų apklausos ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai praėjus 6 mėnesiams po Užimtumo tarnybos projekto įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka klientų apklausą, kurios metu nustatomas klientų pasitenkinimas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

R.S.350

„Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“

Procentai

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Įskaičiuojami ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.

 

Profesinės reabilitacijos programą sudaro šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Sėkmingai baigusiais ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas laikomi asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose gavo profesinės reabilitacijos pažymėjimą.

 

Profesinės reabilitacijos pažymėjimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Profesinės reabilitacijos pažymėjimo formos ir profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: profesinės reabilitacijos pažymėjimai (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo sėkmingai baigia ESF lėšomis remiamos profesinės reabilitacijos programą ir ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna profesinės reabilitacijos pažymėjimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.350-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.350 „Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“ pasiekimus.

 

R.S.350-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas ir kuriems buvo išduoti profesinės reabilitacijos pažymėjimai (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

R.S.351

„Laisvos darbo vietos užpildymo vidutinė trukmė“

Darbo dienų skaičius

Laisva darbo vieta – darbo vieta (pareigos), kuriai užimti (kurioms eiti) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo.

 

Tinkamas darbuotojas – asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti) (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).

 

Laisvų darbo vietų užėmimo vidutinė trukmė (darbo dienomis) – laikotarpis nuo laisvos darbo vietos paskelbimo teritorinių darbo biržų ir jų skyrių informacinėje laisvų darbo vietų duomenų bazėje iki kandidato į laisvą darbo vietą parinkimo ir skelbimo apie laisvą darbo vietą panaikinimo Lietuvos darbo biržos informacinėje laisvų darbo vietų duomenų bazėje.

 

Lietuvos darbo birža – įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

Teritorinė darbo birža – įstaiga, kuri jai priskirtoje teritorijoje įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

Teritorinės darbo biržos skyrius – teritorinės darbo biržos struktūrinis padalinys, vykdantis klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) aptarnavimo funkcijas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas visų laisvų darbo vietų užėmimo trukmės sumą padalijus iš laisvų darbo vietų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

kas ketvirtį Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje http://www.ldb.lt skelbiama informacija apie laisvos darbo vietos užėmimo vidutinę trukmę.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kas ketvirtį Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje http://www.ldb.lt skelbiama informacija apie laisvos darbo vietos užėmimo vidutinę trukmę, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

R.S.352

 Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Užimtumo tarnybos darbuotojas –Užimtumo tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

 

Užimtumo tarnyba – įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje  (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

Laikotarpis po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad Užimtumo tarnybos darbuotojo dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Užimtumo tarnybos darbuotojai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.

 

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.S.352-01

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Užimtumo tarnybos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.351 Užimtumo tarnybos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

 

R.S.352-02

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

 

Skaičius

Sumuojami Užimtumo tarnybos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.S.353

„Sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema“

Skaičius

ADRP – aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą.

 

ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema – valstybės informacinė sistema ar jos posistemis, skirtas informacijai apie darbo biržos klientams taikomas ADRP priemones ir jų poveikį kliento įsidarbinimui, įsidarbinimo tvarumui kaupti, saugoti ir teikti ir, atsižvelgus į gaunamus rezultatus, ADRP priemonių efektyvumui nuolat tobulinti, atliekant įvairius vertinimus ar pan.

 

Sukurta sistema leis, panaudojant SODROS duomenų bazę, stebėti įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių, dalyvavusių projekto veiklose, skaičių, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos.

 

Darbo biržos klientas – darbo ieškantis asmuo arba darbdavys.

 

Valstybės informacinė sistema ar jos posistemis laikomi sukurtais ir įteisintais patvirtinus valstybės informacinės sistemos ar jos posistemio priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų suteikimo patvirtinimo ataskaita, Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbta informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą, t. y. informacija apie įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių skaičių, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų teikimo įvykdymo ataskaita ir per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbiama informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.S.354

Neteko galios nuo 2020-05-01

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.355

„Dalis asmenų, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje“

Procentai

Renginys – organizuota šviečiamoji (informacinė) veikla, pavyzdžiui, mokymai, paskaitos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, susitikimai ar kiti uždarieji renginiai, skatinantys moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje.

 

Uždarasis renginys – renginys, skirtas tam tikrai tikslinei grupei dalyvių, renginyje sudaromas dalyvių sąrašas.

 

Neįskaičiuojamas atvirajame renginyje, pavyzdžiui, mugėje, televizijos, radijo ar interneto portale transliuojamoje laidoje ir pan., dalyvavęs asmuo.

 

Asmenys, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, – asmenys, kurie baigę dalyvauti renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, atliekant tyrimą deklaruoja, kad įgytas žinias ir įgūdžius taiko praktikoje. Metodiką, pagal kurią skaičiuojamas rodiklio pasiekimas, rengia tyrimą (apklausą) atliekanti įstaiga ir (arba) organizacija.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį konkretaus uždavinio lygiu. Tyrimas turi būti atliktas per 12 mėnesių po projektų, įgyvendinamų pagal veiksmų programos 7.3.4 uždavinį, finansavimo pabaigos.

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje skatinančiuose renginiuose,  jis praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant minėtuose renginiuose.

Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.356

„Neįgalių asmenų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas“

Procentai

Neįgalus asmuo – asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo arba netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar kurio galimybės ugdytis dėl to yra ribotos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

 

Socialinės paslaugos apima paslaugas bendruomenėje ir institucinės globos paslaugas.

 

Paslaugos bendruomenėje apima paslaugas, teikiamas nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose, savarankiško gyvenimo namuose ar pan.), grupinio gyvenimo namuose, socialines paslaugas į namus bei pagalbą pinigais.

 

Institucinė globa – neįgaliųjų apgyvendinimas stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojama neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, skaičiaus.

 

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento svetainėje http://osp.stat.gov.ltskelbiama informacija apie bendrą neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, ir neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos statistikos departamento kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

R.S.357

„Globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialinės globos paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų“

Procentai

Vaikas – asmuo nuo 0 iki 18 metų (asmuo, kuriam suėjo 18 metų, neįskaičiuojamas).

 

Socialinės globos paslaugos bendruomenėje apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

 

Globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.

 

Globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ar daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.

 

Bendruomeniniai vaikų globos namai – pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 8 vaikų). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

Bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir kitose vaikų globos institucijose, kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse, Vaiko globos organizavimo nuostatuose ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose.

Įvedamasis

Skaičiuojama globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialines paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: socialinės paramos šeimai  informacinėje sistemoje skelbiama informacija apie bendrą globojamų (rūpinamų) vaikų ir vaikų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

R.S.358

„Asmenų (šeimų), kuriems išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų)“

Procentai

Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Socialinio būsto laukiantis asmuo (šeima) – asmuo (šeima), 2012 metais įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui nuomoti, t. y. 30484 asmenys (šeimos).

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų (šeimų), kuriems nuo programavimo laikotarpio pradžios iki ataskaitinių metų pabaigos buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis (procentais) nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus šalyje 2012 m. (t. y. 30484 asmenys (šeimos).

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje http://www.stat.gov.lt skelbiama informacija ir (arba) savivaldybių teikiami duomenys apie asmenų (šeimų), kuriems buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kasmet Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiama informacija ir (arba) iš savivaldybių surinkta informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

R.S.359

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“

Atvejų skaičius 100000 gyv.

Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.

 

Kraujotakos sistemos ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I00–I99 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

 

R.S.360

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“

Atvejų skaičius 100000 gyv.

Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.

 

Cerebrovaskulinės ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I60–I69 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

R.S.361

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“

Atvejų skaičius 100000 gyv.

Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.

 

Piktybiniai navikai – ligos, klasifikuojamos pagal C00–C96 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

R.S.362

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“

Atvejų skaičius 100000 gyv.

Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.

 

Išorinės mirties priežastys – ligos ir būklės, klasifikuojamos pagal V0–Y98 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

R.S.363

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

Apsilankymas pas gydytoją – paciento bendravimas su gydytoju ar su specialistu, turinčiu universitetinį medicinos išsilavinimą, tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje:

1) ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje (ar jos padalinyje);

2) paciento namuose;

3) stacionarinės įstaigos priėmimo skyriuje;

4) greitosios medicininės pagalbos iškvietimo metu.

 

Apsilankymais  pas gydytojus laikomi ir apsilankymai pas I, II ir III lygio gydytojus ar sveikatos priežiūros specialistus (pagal įstaigų išsidėstymą). Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai apibrėžti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme.

 

Miestų ir rajonų savivaldybės yra skirstomos taip, kaip nurodyta Higienos instituto Sveikatos informacijos centro sveikatos statistikos leidiniuose:

http://www.hi.lt/content/sveik_stat_leid.html.

Įvedamasis

1) Apsilankymų pas gydytoją skaičius vienam gyventojui per metus skaičiuojamas dalijant apsilankymų pas gydytoją skaičių per metus iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus.

2) Šio stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama iš miestų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui per metus, atimant rajonų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičių, tenkantį vienam gyventojui per metus.

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro

tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

 

R.S.364

„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“

Procentai

Užimtų asmenų dalis – gyventojų nuo 15 iki 64 m. amžiaus skaičiaus (šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 8.2.1 uždavinio aprašymas).

 

Užimtas asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

 

Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo

tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą (apklausą), kurio metu apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

R.S.365

„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“

Tūkst. Eur

Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. DĮ-59 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).

 

Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika

(šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“).

 

Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamente paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

R.S.366

„Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Socialiai pažeidžiamais asmenimis laikomi:

- suaugę socialinės rizikos asmenys, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, taip pat neįgalieji, romai ir kiti asmenys, susiduriantys su sunkumais integruotis į darbo rinką;

- socialinės rizikos vaikai – socialinės rizikos veiksnių veikiami 14‒18 metų vaikai, kurie valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo lošimų, įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiką, kurie yra patyrę ar kuriems kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jų galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

 

Skaičiuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti minėtose ESF veiklose neieškojo darbo, nesimokė arba buvo bedarbiai arba neaktyvūs.

 

Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris: 1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.

 

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose niekur nesimokė, o baigęs dalyvauti šiose veiklose pradėjo mokytis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą. Laikoma, kad asmuo pradėjo mokytis, kai yra pasirašyta mokymo sutartis arba asmuo yra įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

 

Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Socialinė integracija – socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

įdarbinimo tarnybų interneto svetainės informacija,

darbo, paslaugų (civilinės) ar kita sutartis (kopija) arba SODROS duomenų bazės arba Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės informacija apie asmens įsidarbinimą; verslo liudijimai, individualios veiklos vykdymo pažyma (kopija), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie žemės valdų dydį (kopija); priėmimo į mokyklas pagal neformaliojo arba formaliojo švietimo programas sutartis (kopija) arba besimokančių dalyvių sąrašo išrašas (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose pabaigos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialiai pažeidžiamas asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.S.366-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“

Skaičius

 

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.366 „Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“ pasiekimus.

R.S.366-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.S.367

„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.


Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. Atsakinga institucija (pvz., mokymų organizatorius) turi įvertinti ir nustatyti, ar asmens mokymosi pagal bendrųjų gebėjimų mokymosi programą rezultatai atitinka jos nustatytus reikalavimus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:
P / B * 100 proc.

Projekto lygmeniu:

Pirminiai šaltiniai:
pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo žinias, gebėjimus ir kompetencijas.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.


Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ar vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.S.367-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):
„Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.415 „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ pasiekimus.

R.S.367-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):
„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti bendrųjų gebėjimų mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.S.368

„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“

Procentai

Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje.

 

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti įgyvendinant ESF projektą.

 

 

Dalyvavimo ESF veiklose laikotarpis – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

savanoriško darbo sutartis (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos asmuo pradeda dalyvauti savanoriškoje veikloje, t. y. pasirašoma savanoriško darbo sutartis).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.S.368-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“

 

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.367 produkto stebėsenos rodiklio „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ pasiekimus.

 

R.S.368-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“

Skaičius

Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.S.369

Neteko galios nuo 2020-05-01

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.370

„Paslaugų šeimai gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę“

Procentai

Paslaugų šeimai gavėjai – asmenys , kurie gauna socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui.

 

Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

 

Paslaugos šeimai ir vaikui apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir paslaugas, nurodytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr.A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“.

 

Laikoma, kad paslaugos šeimai gavėjas palankiai vertina gaunamos paslaugos kokybę, jei pagal atlikto pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką respondentas gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.

 

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant paslaugų šeimai gavėjų tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią imtį veiksmų programos 8.4.1 uždavinio lygiu.

 

Skaičiuojama paslaugų šeimai gavėjų, kurie pagal pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką gaunamų paslaugų kokybę įvertina teigiamai, dalis (procentais) nuo bendro paslaugų šeimai gavėjų skaičiaus.

 

Bendras paslaugų šeimai gavėjų skaičius nustatomas pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.368 „Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ pasiektą reikšmę.

 

Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais yra atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu paslaugų šeimai gavėjas deklaruoja, kad gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.

Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.371

„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Socialinių paslaugų sistemos darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje.

 

Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo  žinias, gebėjimus ar įgūdžius .

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinių paslaugų sistemos darbuotojas ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.S.371-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.370 produkto stebėsenos rodiklio „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“ pasiekimus.

 

R.S.371-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

R.S.371-2

Sumuojami socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.372

„Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis“

Procentai

Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).

 

Prevencinės programos:

1. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“.

 

Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–65 metų amžiaus moterys, 40–55 metų amžiaus vyrai.

 

2.Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“.

 

Šios programos tikslinė asmenų grupė – 25–60 metų amžiaus moterys.

 

3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“.

 

Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–69 metų amžiaus moterys.

 

4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.

 

Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–74 metų amžiaus asmenys.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, kurio metu nustatoma didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis (procentais) nuo visos tikslinės asmenų grupės.

 

Duomenys apie dalyvavimą prevencinėse programose, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus renkami pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.

Pirminiai šaltiniai:

Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.

 

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2018 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.373

„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“

 

Procentai

Tikslinių grupių asmenys yra nurodyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme:

– šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys;

– tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.);

– vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami prie tikslinės grupės, nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai;

– vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami prie tikslinės grupės, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.

 

Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).

 

Informavimo, švietimo ir mokymo veiklos apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), kurio metu bus nustatyta projektų, skirtų informavimo, švietimo ir mokymo renginiams bei sveikatos raštingumą didinančioms veikloms finansuoti, veiklose dalyvavusių tikslinių grupių asmenų, kurie pakeitė gyvenseną dėl sveikatos, dalis (procentais) nuo bendro tikslinių grupių asmenų skaičiaus.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2017 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), remdamasi tyrimo (apklausos) duomenimis, nustato iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

 

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklių reikšmę gavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.374

„Sėkmingai veikiančių socialinių verslų dalis nuo visų ESF investicijas gavusių socialinių verslų 12 mėn. po projekto pabaigos“

Procentai

Socialinis verslas – veikla, kurios pirminė misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ir (ar) švelninimas, o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl socialinį verslą vykdanti įmonė ir (arba) organizacija didžiąją dalį uždirbto pelno pirmiausia naudoja socialiniams tikslams įgyvendinti, t. y. reinvestuoja į savo veiklą ar plėtrą arba naudoja jį visuomeninei, labdaringai veiklai.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF investicijos – bet kokios formos parama iš Europos socialinio fondo.

 

Socialinis verslas laikomas sukurtu, kai ESF investicijų gavusios įmonės ar organizacijos steigimo dokumentuose nustatoma socialinė misija ir parengiamas verslo planas, kuriame orientuojamasi į socialinį verslą ir šio verslo finansiškai tvarios ekonominės veiklos vykdymą.

 

Socialinis verslas laikomas sėkmingai veikiančiu, kai socialinį verslą sukūrusi įmonė ar organizacija, praėjus 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos, tą dieną vykdo veiklą, kuriai buvo skirtas finansavimas, ir neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės (organizacijos) statuso.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai: įmonės ir (arba) organizacijos veiklos dokumentai, Registrų centro duomenys ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai

socialinį verslą sukūrusi įmonė ir (arba) organizacija praėjus 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos tą dieną vykdo veiklą, kuriai buvo skirtas finansavimas, ir neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės (organizacijos) statuso.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.374-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas“

 

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.373 produkto stebėsenos rodiklio „Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas“ pasiekimus.

 

R.S.374-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialiniai verslai, sėkmingai veikiantys 12 mėn. po projekto pabaigos

 

Skaičius

Sumuojami socialiniai verslai, sėkmingai veikiantys 12 mėnesių po projekto finansavimo pabaigos (verslų skaičius).

 

R.S.375

„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“

 

Procentai

ESF subsidija – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, apmokama Europos socialinio fondo lėšomis.

 

Socialinė įmonė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas).

 

Tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys: neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.

 

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas).

 

Darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas turi vykdyti savo darbines prievoles. Darbo vietą nustato darbo sutartis, darbo vidaus taisyklės ir (arba) kiti dokumentai ar teisės aktai.

 

Išsilaikė darbo vietoje – projekto pabaigoje dirba socialinėje įmonėje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai: darbo sutartis, paslaugų (civilinės) ar kita sutartis (kopija) arba SODROS duomenų bazės arba Darbo biržos duomenų bazės informacija apie asmens įsidarbinimą; dalyvių (neįgaliųjų), gaunančių darbo užmokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją, sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų pabaigoje ESF subsidija pasinaudojęs socialinės įmonės darbuotojas, priklausantis tikslinei grupei (neįgalusis), išsilaiko darbo vietoje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.375-01

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.374 produkto stebėsenos rodiklio „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“ pasiekimus.

 

R.S.375-02

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“

 

Skaičius

Sumuojami ESF subsidijų gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.376

„Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“

Procentai

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti.

 

Dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo mokymuose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo mokymuose pabaigos.

 

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo žinias, gebėjimus ar įgūdžius. 

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

R.S.376-01

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.375 „ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“ pasiekimus.

 

R.S.376-02

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.377

„BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“

Procentai

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

 

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320), 32–35 straipsniuose nurodytą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą įgyvendinamas projektas.

 

Projekto veiklų dalyvis – tiesioginėse iš ESF lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

6 mėnesiai po dalyvavimo iš ESF lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose.

 

Darbo rinka – darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis.

 

Projekto veiklų dalyvio padėtis darbo rinkoje laikoma pagerėjusia, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose buvo bedarbis ar neaktyvus asmuo, pradėjo dirbti

2) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose dirbo laikinai ir (arba) ne visą darbo dieną (mažiau valandų per savaitę, nei numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas), pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį ir (arba) visu etatu;

3) dalyvis, kuris pradėdamas dalyvauti projekto veiklose buvo bedarbis ar neaktyvus asmuo, tapo individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu, šeimynos dalyviu arba uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės akcininku arba pradėjo vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar individualią žemės ūkio veiklą;4) dalyvis pradėjo dirbti darbą, reikalaujantį aukštesnio lygio kompetencijų, įgūdžių ir (arba) kvalifikacijos ir atitinkamai daugiau atsakomybės; 5) dalyvis gavo paskatinimą (buvo paaukštintas ir pan.);

6) dalyvis pradėjo iš vykdomos veiklos gauti didesnį atlygį.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą).

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą (apklausą), kurio metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veikose pabaigos jo padėtis darbo rinkoje pagerėjo.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą (apklausą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

 

R.S.378

„Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos bendruomenės nariai) dalis praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“

Procentai

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

 

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32–35 straipsniuose nurodytą BIVP iniciatyvą įgyvendinamas projektas, atitinkantis BIVP strategijoje nustatytą veiksmą.

 

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame nustatyti BIVP veiksmai ir kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą.

 

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus sudarytoje rašytinėje savanoriškos veiklos sutartyje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje (savanoriškos veiklos pagrindas).

 

Socialiniai partneriai BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija.

 

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos

(šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

 

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

 

Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Vietos bendruomenės narys – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo.

 

Savanoriaujantis dalyvis –  savanoriškos veiklos pagrindu BIVP projektų veiklas vykdęs fizinis asmuo, kuris toliau vykdo savanorišką veiklą buvusio projekto vykdytojo ar socialinio partnerio organizacijoje.

 

BIVP projektų veiklų vykdytojas – savanoriškos veiklos pagrindu BIVP projektų veiklas vykdęs fizinis asmuo.

 

Duomenys renkami iš tų įgyvendintų projektų, kuriuose buvo savanoriškos veiklos pagrindu įgyvendintos veiklos ir kurie atitinka vieną arba abi šias sąlygas:

- projekto vykdytojas yra NVO;

- projektas turėjo socialinių partnerių.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

P – savanoriaujančių dalyvių, kurie praėjus 6 mėn. (180 kalendorinių dienų) po BIVP projekto, kuriame buvo įgyvendinamos savanoriškos veiklos, pabaigos toliau vykdo savanorišką veiklą, skaičius.  

 

B – BIVP projektų veiklų vykdytojų (įgyvendintuose projektuose) skaičius.

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

savanoriškos veiklos pagrindimo dokumentai (pvz., savanoriškos veiklos sutarties kopija ar kt.)

 

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2020 m. ir 2023 m. pabaigoje surenkant duomenis iš buvusių BIVP projektų, kuriuose buvo įgyvendinamos savanoriškos veiklos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant duomenų surinkimą ir įvedimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.379

„Studentų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Koncentruota studijų infrastruktūra – pastatai, jų dalis ir (arba) įranga, kuria naudotis yra sudarytos sąlygos daugiau nei vienai aukštajai mokyklai.

 

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas studentų, studijuojančių bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintoje koncentruotoje studijų infrastruktūroje, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą),

Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo irsporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.380

„Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“

Procentai

Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą),

Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.381

 

„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“

Procentai

 

Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

 

Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Įvedamasis

 

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas bent už 289 tūkst. eurų atnaujintų bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių dalijant iš bendro bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos pateikti apibendrinti duomenys apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“ pasiekimą atsižvelgiant į atnaujinimui skirtą lėšų sumą, Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą bendrojo ugdymo mokinių skaičių Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi įgyvendinančiosios institucijos pateiktais duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Skaičiuojant rodiklio pasiekimą uždavinio lygmeniu prie priemonės (-ių) pasiekimo (-ų) pridedama 36,14 procentinių punktų (nustatyta Veiksmų programoje,  2014–2020 m. finansavimo laikotarpio pradinė rodiklio reikšmė).

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

 

R.S.382

„1-6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, dalis“

Procentai

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos – mokyklos, vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

 

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2173 „Dėl Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas 1-6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, skaičių dalijant iš bendro visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą),

Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 16 metų vaikų skaičių).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1-6 metų vaikų skaičių), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

 

R.S.383

„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“

Procentai

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Ugdymo kokybės gerinimas – švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Ugdymo pasiekimai vertinami vadovaujantis Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2558 „Dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 „Dėl Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, skaičių dalijant iš visų pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.728 „Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“ pasiekimą),

Nacionalinės švietimo agentūros duomenys (apie mokinių ugdymo pasiekimus).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.728 „Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“ pasiekimą) ir Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis (apie mokinių ugdymo pasiekimus), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.384

„Mokyklos nelankančių mokinių dalies sumažėjimas mokyklose, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“

Procentai

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokyklos nelankantis mokinys – įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

 

Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir kompensacijos priemonės – mokyklų įgyvendinamos ankstyvajam pasitraukimui iš mokyklos mažinti ir įtraukčiai didinti skirtos priemonės, tokios kaip psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų kitų švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės pasitelkimas, prevencinių priemonių ir programų įgyvendinimas mokyklose, pedagogų, vaiko gerovės komisijų narių mokyklose kompetencijų didinimas ir kt.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

mokyklos direktoriaus ar jo įgalioto asmens patvirtintas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis, palyginti su projekto veiklų įgyvendinimo pradžios duomenimis (remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos ataskaitų ir Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos (NEMIS) duomenimis apie mokyklos nelankančių vaikų skaičių).

 

Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto užbaigimo.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos patvirtinamas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.384-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bendras mokinių skaičius mokykloje“

Skaičius

Nurodomas bendras mokykloje besimokančių mokinių skaičius (asmenų skaičius).

 

R.S.384-2

P – pokyčio (kintamasis):

„Mokyklos nelankančių mokinių skaičius“ 

Skaičius

Sumuojami mokyklos nelankantys mokiniai (asmenų skaičius).

 

R.S.385

„Studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų (produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimai) duomenys,

Lietuvos statistikos departamento

duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimais ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.386

 

„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis atlikusių praktiką įmonėse ir organizacijose, dalis“

Procentai

 

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Praktika – savarankiška darbo patirtis Lietuvos ar užsienio įmonėse ar kitose organizacijose, siekiant įgyti studijų programoje numatytų praktinių įgūdžių ir (arba) žinių.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuoaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Organizacija – organizuotą struktūrą turintis žmonių ar visuomeninių grupių susivienijimas (pavyzdžiui, institucija, įstaiga, visuomeninė organizacija ar pan.).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

 

Įvedamasis

 

Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą), Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. Skaičiuojant rodiklio pasiekimą uždavinio lygmeniu prie priemonės (-ių) pasiekimo (-ų) pridedama 3,16 procentinių punktų (nustatyta Veiksmų programoje,  2014–2020 m. finansavimo laikotarpio pradinė rodiklio reikšmė).

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

 

R.S.387

„Aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, dalis“

Procentai

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos ir aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

 

Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas aukštųjų mokyklų, kurių pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų (produkto stebėsenos rodiklis P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“

pasiekimai) duomenys,

Lietuvos statistikos departamento

duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimais ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.388

 

„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas, dalis“

Procentai

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos doktorantūros studijos.

 

Doktorantūra – trečioji studijų pakopa. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B *100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

mokslo ir studijų institucijų atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolai, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai,

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu arba laikotarpiu po projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau nei iki 2024 m. lapkričio 1 d. patvirtinamas mokslo ir studijų institucijos atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolas, kuriame nurodoma, kad asmuo baigė doktorantūros studijas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.S.388-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūros studijoms“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.394Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“ pasiekimą.

 

R.S.388-2

P – pokyčio (kintamasis):

„Asmenys, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose baigė doktorantūros studijas (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.389

„Mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, dalis“

Procentai

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Modulinė profesinio mokymo programa – profesinio mokymo programa, susidedanti iš savarankiškų ir tarpusavyje suderintų mokymo turinio elementų – modulių.

 

Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis.

 

Modulinės profesinio mokymo programos rengiamos ir (arba) atnaujinamos vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/Projektai/Modulinio%20PM%20sistemos%20kurimo%20koncepcija.pdf.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą),

Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

R.S.390

„Mokinių, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją, dalis“

Procentai

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Mokymas darbo vietoje – tai mokymas vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B *100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

diplomų ar pažymėjimų kopijos ar suvestinės, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje asmuo įgyja kvalifikaciją ar jos dalį ir užregistruojamas to patvirtinimo diplomas ar pažymėjimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.S.390-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.S.400 „Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“ pasiekimą.

 

R.S.390-2

P – pokyčio (kintamasis):

„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

Sumuojami mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.391

Neteko galios nuo 2020-02-22

 

 

 

 

 

 

 

 

R.S.392

„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“

Procentai

Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo, ir kitus asmenis, turinčius bakalauro (ar profesinio bakalauro) arba bakalauro  (ar profesinio bakalauro) ir magistro laipsnius, bet neturinčius formalaus vadybinio išsilavinimo ir (ar) pedagogo kvalifikacijos, taip pat asmenis, siekiančius įgyti kitas pedagogines ir (ar) dalykines kompetencijas.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius.

 

Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

diplomų ir (arba) pažymėjimų, ir (arba) studijų pažymų kopijos ar suvestinės, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinęs projekto veiklas asmuo įgyja kvalifikaciją ar baigia formaliojo švietimo modulį ir užregistruojamas jo diplomas ir (arba) pažymėjimas, ir (arba) studijų pažyma.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.S.392-1

 

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“

Skaičius

 

Reikšmė automatiškai nurodoma pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.404 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ pasiekimą.

 

R.S.392-2

 

P – pokyčio (kintamasis):

„Asmenys, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose“

Skaičius

 

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

R.S.393

„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose“

Procentai

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.

 

Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm).

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Sėkmingai mokymus baigęs asmuo – asmuo, kuris, baigęs dalyvauti ESF veiklose (mokymuose), taiko įgytas žinias darbe.

 

Žinių taikymo laikotarpis apima nuo 6 iki 24 mėnesių po asmens dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos.

 

Jei sėkmingai mokymus baigęs asmuo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos nedirba, laikoma, kad jis žinių darbe netaiko.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaita.

Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų, renkami apklausos būdu.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu asmuo deklaruoja, kad jis taiko įgytas žinias darbe praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos.

 

Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.394

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, dalis“

Procentai

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.

 

Skaičiuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre.

 

Veiklos valdymo tobulinimo priemonės:

1) informacinės sistemos;

2) metodiniai dokumentai;

3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai;

4) vertinimo kriterijų sąrašai;

5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai;

6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai.

 

Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, jeigu patvirtina, kad taiko bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ir (ar) įdiegtą veiklos valdymo tobulinimo priemonę.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto finansavimo pabaigos papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos patvirtina, kad naudoja įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

 

R.S.394-1

 

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, registruotos Valstybės tarnautojų registre“

Skaičius

Sumuojamos Valstybės tarnautojų registre registruotos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

 

R.S.394-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones“

Skaičius

Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudoja pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintas veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų ir įstaigų skaičius).

 

Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, naudojanti kelias įgyvendinant to paties projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas veiklos valdymo tobulinimo priemones, skaičiuojama tik vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.

 

R.S.395

„Viešųjų pirkimų, per kalendorinius metus vykdytų pagal veiksmų programą ESF lėšomis atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, dalis“

Procentai

Viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas).

 

Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti;

3) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų sutartims sudaryti ir saugoti;

4) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų kontrolei ir stebėsenai vykdyti;

5) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas).

 

Centrinė viešųjų pirkimų informacinės sistema atnaujinama vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo ar jo įgalioto asmens pasirašyta pažyma ir (arba) kitas dokumentas, kuriais patvirtinami atlikti pasiektos reikšmės skaičiavimai.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto, kuriuo siekiama atnaujinti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, finansavimo pabaigos parengiama pažyma arba kitas dokumentas, kuriais patvirtinama stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta per pirmus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.395-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Viešieji pirkimai, atlikti per kalendorinius metus“

Skaičius

Sumuojami visi viešieji pirkimai, atlikti per ataskaitinius kalendorinius metus (pirkimų skaičius).

 

R.S.395-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Viešieji pirkimai, per kalendorinius metus atlikti atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje“

Skaičius

Sumuojami viešieji pirkimai, atlikti per ataskaitinius kalendorinius metus įgyvendinant projekto veiklas atnaujintoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pirkimų skaičius).

 

R.S.396

„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“

Procentai

Asmuo – viešojo valdymo institucijos darbuotojas.

 

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės politikai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų  programa,  patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų programos patvirtinimo“). 

 

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir (ar) valstybės interesams.

 

Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir (ar) šalinimas sudarant bei įgyvendinant tam tikrų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (šaltinis: Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas).

 

Tarnybinė (profesinė) etika – visuma veiklos ir elgesio normų, kurių turi laikytis tam tikros tarnybos (profesijos) asmuo, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas ir didindamas visuomenės pasitikėjimą tos tarnybos (profesijos) asmeniu.

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

ESF veikla, skirta kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti, – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla (mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi ja skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan.), kurią vykdant įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos atliekant korupcijos prevencijos veiksmus ar taikant tarnybinės (profesinės) etikos žinias.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Asmuo pripažįstamas darbe taikęs įgytas žinias ir gebėjimus, kai jis tyrimo (apklausos) metu deklaruoja, kad per 6 mėnesių laikotarpį po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos įgytas žinias ir gebėjimus bent kartą pritaikė darbinėje veikloje.

 

6 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo baigė dalyvauti ESF veiklose, skirtose kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti.

Įvedamasis

Skaičiuojamas VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai atliekant tyrimą (apklausą) pagal VšĮ Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus patvirtintą 2014–2020 m. ES fondų investicijų ESF ir JUI bendrųjų bei ESF specialiųjų rodiklių reikšmių apskaičiavimo metodiką, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį remiantis nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.907 „Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“ ir nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.S.413 „Jautriose korupcijai viešojo valdymo srityse dirbančių viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje“ duomenimis. 

Pirminiai šaltiniai:

Tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma atliekant tyrimus (apklausas), kurių metu apklausiamas asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti, darbe taiko įgytas žinias, gebėjimus. Remiantis tyrimų (apklausų) rezultatais pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama 2021 metais už visą praėjusį laikotarpį (iki 2020 metų pabaigos) kaupiamuoju būdu, 2022, 2023, 2024 metais už praėjusius kalendorinius metus taip pat apskaičiuojama kaupiamuoju būdu per visą laikotarpį, kuriuo buvo atlikti tyrimai (apklausos), pasiekta reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą (atliekant tyrimą (apklausą)) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.397

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis“

Procentai

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos,  patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.

 

Skaičiuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė – visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių, skirtų atskiriems paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo aspektams (pavyzdžiui, paslaugos teikimo režimui, aptarnavimo tvarkai, paslaugos pasiekiamumui, kainai, paslaugos teikimo ir (arba) aptarnavimo greičiui, profesionalumui, informatyvumui, orientacijai į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumai pagerinti, paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėsenai vykdyti, paslaugų teikimo administravimui pagerinti ir (arba) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms paskatinti įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones.

 

Paslauga – viešoji ir (arba) administracinė paslauga, kuri suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 

Aptarnavimas – paslaugos teikimas jos vartotojui.

 

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtą priemonę (-es) (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo valstybės ar savivaldybės institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, sąrašas ir (arba) suvestinė.

 

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tvarka, kopija.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje yra apskaičiuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų, įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis (procentais).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

R.S.397-1

 

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, registruotos Valstybės tarnautojų registre“

Skaičius

Sumuojamos Valstybės tarnautojų registre registruotos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (institucijų ir įstaigų skaičius).

 

R.S.397-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, skaičius“

Skaičius

Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones,  ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose vykdant projektą įgyvendinta (įdiegta ar patobulinta) bent viena paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė (institucijų ir įstaigų skaičius).

 

Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įgyvendinant tą patį projektą įgyvendinusi kelias paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, skaičiuojama vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.

 

R.S.398

„Dėl pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintų geresnio reglamentavimo iniciatyvų sumažėjusi administracinė ir (ar) kita reguliavimo našta verslui“

 

Mln. Eur

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Geresnio reglamentavimo iniciatyva – kompleksinis veiksmas (priemonė), skirtas geresniam reglamentavimui įgyvendinti (pavyzdžiui, kompleksinė priemonė teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui, teisės aktų stebėsenai užtikrinti, sprendimų alternatyvų poveikio vertinimui tobulinti, konsultacijoms dėl teisėkūros iniciatyvų skatinti, administracinei naštai ir nepagrįstoms teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudoms mažinti, reguliavimo reikalavimams viešinti, jų vykdymo priežiūrai tobulinti, paskesniam vertinimui vykdyti ir pan.).

 

Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.

 

Reguliavimo našta verslui – išlaidos, kurias patiria ar gali patirti ūkio subjektai, vykdydami teisės aktuose ar teisės aktų projektuose nustatytus reikalavimus.

 

Administracinė našta – išlaidos, kurias patiria ar gali patirti ūkio subjektai, vykdydami teisės aktuose ar teisės aktų projektuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją (toliau – informaciniai įpareigojimai) (šaltinis: Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“).

 

Informacinis įpareigojimas – teisės akte ar teisės akto projekte nustatytas įpareigojimas pateikti valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms arba jų įgaliotiems asmenims informaciją apie savo veiklą ar gaminius arba kitą teisės akte ar teisės akto projekte nustatytą informaciją; tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų arba jų įgalioto asmens atskiru reikalavimu; pateikti informaciją trečiosioms šalims (šaltinis: Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“).

 

Administracinė našta verslui nustatoma ir vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama pagal formulę: A – B, kai:

 

A – administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos, kurią sukėlė projekto veiklų įgyvendinimo metu nagrinėjamas teisinis reguliavimas, suma (mln. Eur) paraiškos pateikimo ir (arba) projekto sutarties sudarymo metu;

 

B – administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos, kurią sukelia įgyvendinant projekto veiklas išnagrinėtas teisinis reguliavimas, suma (mln. Eur), nustatyta praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos pokyčio tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieniems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos parengiama administracinės ir (ar) kitos reguliavimo naštos pokyčio tyrimo ataskaita, kurioje yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.399

„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės, dalis“

Procentai

Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas: 1) konsultuoti ūkio subjektus priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir atlikti kitus prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams; 2) vykdyti ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) taikyti ūkio subjektams poveikio priemones įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.

 

Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtinta dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos (parengtos) ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

1) projekto vykdytojo dokumentai, kuriais pagrindžiami pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimai;

2) dokumentų, kuriuose nustatyta (aprašyta) pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų priežiūros institucijoje tvarka, kopijos.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina pažangios verslo priežiūros priemonės, kuri įgyvendinta ar patobulinta vykdant projekto veiklas, taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje tvarką nustatantį (aprašantį) dokumentą.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.399-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius“

Skaičius

Bendras ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų skaičius nustatomas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų priskyrimo priežiūros grupėms sąrašu, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“.

 

R.S.399-2

P – pokyčio rodiklis (susietasis):

„Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.418 „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“ pasiekimus.

 

R.S.400

Teismų, kuriuose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintos teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės, dalis

Procentai

Teismas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą.

 

Teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės – visuma teisinių, organizacinių, techninių, programinių, žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo ir (ar) kitų priemonių (veiksmų), skirtų teisingumo sistemos kokybei, nepriklausomumui ir (ar) veiksmingumui padidinti.

 

Teisingumo sistema – teisės normų ir institucijų visuma, skirta pažeistų ar ginčijamų asmens, visuomenės ir (ar) valstybės teisių arba įstatymų saugomų interesų teisinei gynybai.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirta priemonė laikoma įgyvendinta teisme, kai projekto vykdytojui atliekant apklausą konkretus teismas patvirtina, kad taiko bent vieną įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintą teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtą priemonę.

 

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo atliktos teismų apklausos rezultatų suvestinė.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto užbaigimo papildomai nurodomas kiekvieno teismo juridinio asmens kodas.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje apskaičiuojama teismų, kuriuose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintos teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės, dalis (procentais).

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.400-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras teismų skaičius“

Skaičius

Sumuojami Lietuvoje veikiantys teismai, kurių veiklos teritorijų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“.

 

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvoje veikia iš viso 62 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai.

 

R.S.400-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Teismų, kuriuose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintos teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės, skaičius“

Skaičius

Sumuojami teismai, kuriuose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintos teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės (teismų skaičius).

 

Tas pats teismas, kuriame įgyvendinant tą patį projektą įgyvendintos kelios teisingumo vykdymo efektyvumui didinti skirtos priemonės, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinami besidubliuojantys teismai.

 

R.S.401

„Aukštesniųjų vadovų, dalyvaujančių pagal veiksmų programą ESF lėšomis finansuotuose aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinkluose, dalis“

Procentai

Aukštesnieji vadovai suprantami kaip valstybės įstaigų vadovai, t. y. Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijų ir ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, įstaigų prie ministerijų vadovai ir jų pavaduotojai (įskaitant centrinių statutinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus), įstaigų, kurios yra pavaldžios įstaigoms prie ministerijų, vadovai ir jų pavaduotojai (išskyrus statutines įstaigas), teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, valstybės kontrolierius.

 

Aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinklas – viešojo valdymo institucijų ir įstaigų neformalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo forma, kada skirtingų viešojo valdymo institucijų aukštesnieji vadovai dalijasi žiniomis ir gerąja patirtimi, taip stiprindami savo vadybines ir lyderystės kompetencijas (toliau – bendradarbiavimo tinklas).

 

Asmuo pripažįstamas dalyvavusiu bendradarbiavimo tinkle, kai jis bent 3 kartus per vienus kalendorinius metus dalyvauja projekto lėšomis finansuojamose bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtose priemonėse (pvz. renginiuose).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

1. Projekto vykdytojo parengta pažyma (ataskaita), kurioje pateikiama:

1) informacija apie valstybės įstaigų aukštesniųjų vadovų, dalyvavusių bendradarbiavimo tinkluose, dalies apskaičiavimą;

2) valstybės įstaigų aukštesniųjų vadovų, dalyvavusių bendradarbiavimo tinkluose per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių, sąrašas;

3) informacija apie bendradarbiavimo priemonių, kuriose dalyvavo visi valstybės įstaigų aukštesnieji vadovai, dalyvavę bendradarbiavimo tinkluose per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių, skaičių ir pavadinimus.

2. Dokumentai, kuriais pagrindžiamas valstybės įstaigos aukštesniojo vadovo dalyvavimo bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtoje priemonėje, faktas (pvz., renginių dalyvių sąrašai).

 

Antriniai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigus įgyvendinti projekto veiklas nustatoma valstybės įstaigų aukštesniųjų vadovų, kurie įgyvendinant projekto veiklas per paskutinius 12 (dvylika) projekto įgyvendinimo mėnesių dalyvavo bendradarbiavimo tinkluose, dalis (procentais).

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.401-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras aukštesniųjų vadovų skaičius“

Skaičius

Sumuojami Valstybės tarnautojų registre registruoti aukštesnieji vadovai, kurie projekto veiklų įgyvendinimo užbaigimo dieną eina valstybės įstaigos vadovo pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius (asmenų skaičius).

 

R.S.401-2

 

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Aukštesnieji vadovai, kurie dalyvavo aukštesniųjų vadovų bendradarbiavimo tinkluose“

Skaičius

Sumuojami Valstybės tarnautojų registre registruoti valstybės įstaigų vadovai, kurie eina valstybės įstaigos vadovo pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir kurie įgyvendinant projekto veiklas bent 3 kartus per paskutinius 12 projekto įgyvendinimo mėnesių dalyvavo bendradarbiavimo tinklui palaikyti skirtose priemonėse.

 

R.S.402

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymas, dalis“

Procentai

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

 

Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas – sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams valstybės tarnyboje valdyti (t. y. darbuotojams atrinkti, darbuotojų veiklos rezultatams vertinti, darbuotojų karjerai planuoti, darbuotojų mokymams organizuoti, darbuotojams motyvuoti), remiantis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams būtinų turėti kompetencijų modeliu, visuma.

 

 

Valstybės tarnyba suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

 

Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje laikomas įdiegtu, kai yra sukurtos ir (ar) įdiegtos tokiam valdymui taikyti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose reikalingos sisteminio lygmens priemonės (teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir kt.).

 

Pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga taiko pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, jeigu:

-  ji apklausos metu nurodo, jog valdydama žmogiškuosius išteklius taiko bent vieną projekto veiklų įgyvendinimo metu sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę arba

jos žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

Tuo atveju, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apklausos metu nurodo, jog valdydamos žmogiškuosius išteklius taiko bent vieną projekto veiklų įgyvendinimo metu sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę - projekto vykdytojo atliktos apklausos ataskaita, kurioje pateikiamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios taiko projekto veiklų įgyvendinimo metu įdiegtas kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, sąrašai ir (arba) suvestinė.

 

Kai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę, – teisės aktas, reglamentuojantis centralizuotą įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ar įdiegtų žmogiškųjų išteklių valdymo priemonių taikymą.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Registruojant pasiektą reikšmę ataskaitose po projekto finansavimo pabaigos papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus vieneriems metams po projektų, kuriais siekiama sisteminiu lygmeniu diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje, finansavimo pabaigos:

-  projekto vykdytojas atlieka apklausą, kurios metu nustato pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę arba

-  tuo atveju, kai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų žmogiškieji ištekliai valdomi centralizuotai taikant bent vieną įgyvendinant projekto veiklas sukurtą ar įdiegtą kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemonę, – patvirtinamas priemonių taikymą reglamentuojantis teisės aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.S.402-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bendras valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skaičius“

Skaičius

Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre (institucijų ir įstaigų skaičius).

 

R.S.402-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose taikomas pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje“

Skaičius

Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios taiko įgyvendinant projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas sisteminio lygmens kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones (institucijų ir įstaigų skaičius).

 

Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, naudojanti kelias įgyvendinant to paties projekto veiklas sukurtas ir (ar) įdiegtas kompetencijomis grįsto žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje priemones, skaičiuojama tik vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.

 

R.S.403

„Asmenų, kurie praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose stiprinti strategines kompetencijas, darbe taiko įgytas žinias ir gebėjimus, dalis“

Procentai

Asmuo – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje (viešojo valdymo institucijos darbuotojas).

 

Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės politikai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų  programa,  patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

Strateginės kompetencijos – kompetencijos, kurios nustatytos Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos patvirtinimo“, kaip vienos iš prioritetinių mokymų tikslų.

 

ESF veikla – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla. 

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai atliekant tyrimą (apklausą) pagal VšĮ Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus patvirtintą 2014–2020 m. ES fondų investicijų ESF ir JUI bendrųjų bei ESF specialiųjų rodiklių reikšmių apskaičiavimo metodiką, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį remiantis produkto stebėsenos rodiklio P.S.424 „Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytuose mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti“ duomenimis.

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, atliekant tyrimus (apklausas), kurių metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, skirtose strateginėms kompetencijoms stiprinti, darbe taiko įgytas žinias, gebėjimus. Remiantis tyrimų (apklausų) rezultatais pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama 2021 metais už visą praėjusį laikotarpį (iki 2020 metų pabaigos) kaupiamuoju būdu, 2022, 2023, 2024 metais už praėjusius kalendorinius metus taip pat apskaičiuojama kaupiamuoju būdu per visą laikotarpį, kuriuo buvo atlikti tyrimai (apklausos), pasiekta reikšmė.   

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą (apklausą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.404

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ESF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ESF projektų išlaidų“

Procentai

ESF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą.

(šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant ESF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ESF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

R.S.405

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ERPF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ERPF projektų išlaidų“

Procentai

ERPF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą.

(šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant ERPF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ERPF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

 

R.S.406

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus SaF projektuose, dalis nuo visų apmokamų SaF projektų išlaidų“

Procentai

SaF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant SaF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos SaF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

 

R.S.407

„ES fondus administruojančio personalo kaita“

Procentai

Europos Sąjungos fondus administruojantis personalas –  institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

 

Europos Sąjungos fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Europos Sąjungos fondus administruojančio personalo kaita

skaičiuojama pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama

pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų

įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams projekto vykdytojas apskaičiuoja iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą

stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

 

R.S.407-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius“

Skaičius

Darbuotojas – asmuo, kurio funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu.

 

Faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius – nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbančių darbuotojų, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, skaičius.

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbantys darbuotojai, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu (asmenų skaičius).

 

R.S.407-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Savo noru išėjusių darbuotojų skaičius“

Skaičius

Savo noru išėjęs darbuotojas – darbuotojas, atleistas iš pareigų pagal:
- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą;
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (taikoma darbuotojams, atleistiems ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d.;
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (taikoma darbuotojams, atleistiems nuo 2017 m. liepos 1 d.);
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą;
- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą;
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą
(iki 2018 m. sausio 1 d.);

- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nuo 2019 m. sausio 1 d.);
- Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nuo 2019 m. sausio 1 d.);
- Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą (iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

 

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) savo noru iš darbo išėję darbuotojai, kurių funkcijos susietos  su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu (asmenų skaičius).

 

R.S.408

„Dalis potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija“

Procentai

Potencialus pareiškėjas – projektą įgyvendinti siekiantis juridinis asmuo, atitinkantis už veiksmų programos priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas finansavimo teikimo sąlygas.

 

Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų potencialiems pareiškėjams teikiama informacija apie veiksmų programos teikiamas galimybes ir reikalavimus.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija, dalis (procentais) nuo visų potencialių pareiškėjų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

R.S.409

„Dalis projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą“

Procentai

Projekto vykdytojas – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, atsakingas už projektų inicijavimą ir įgyvendinimą.

 

Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų projektų vykdytojams teikiama metodinė informacija apie projektų įgyvendinimą.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant projektų vykdytojų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą, dalis (procentais) nuo visų projektų vykdytojų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

projektų vykdytojų nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas projektų vykdytojų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

R.S.410

„Įgyvendintos rekomendacijos“

Procentai

Rekomendacijos – atliekant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimus, galutinėse vertinimo ataskaitose ekspertų pateikti siūlymai dėl vertinamo objekto tobulinimo.

Įvedamasis

Skaičiuojama įgyvendintų rekomendacijų dalis (procentais) nuo bendro atliekant vertinimus pateiktų rekomendacijų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos prašymu ministerijų teikiama ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemio (SFMIS2014) vertinimo rekomendacijų duomenų bazėje suvedama informacija apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kasmet pagal ministerijų pateiktą informaciją apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą Techninės paramos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

R.S.411

„Dalis gyventojų, teigiančių, kad ES investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo“

Procentai

Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

 

ES investicijos – lėšos, skirtos socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp Europos Sąjungos valstybių narių ar atskirų regionų nuosekliai mažinti.

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma gyventojų, kurie teigia, kad Europos Sąjungos investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, dalis (procentais) nuo visų šalies gyventojų.

Pirminiai šaltiniai:

visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

 

R.S.412

 

„Įmonių, diegusių aplinkosaugos inovacijas, dalis“

Procentai

Įmonių, diegusių aplinkosaugos inovacijas, dalis – įmonių, investavusių į aplinkosaugos inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis.

 

Aplinkosaugos inovacija – naujas ar reikšmingai patobulintas produktas (prekė arba paslauga), procesas, organizacinis ar rinkodaros metodas, kuris, palyginti su alternatyvomis, sukuria naudą aplinkai (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2014–2016 m.“ https://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=29662).

 

Inovacijos nauda aplinkai gali būti pagrindinis inovacijos tikslas arba kitų tikslų pasekmė.

Inovacijos nauda aplinkai gali būti sukuriama ar apskaičiuojama, kai gaminama prekė ar kuriama paslauga arba kai preke ar paslauga naudojasi produkto tiesioginis vartotojas. Tiesioginis vartotojas gali būti asmuo, kita įmonė, Vyriausybė ir t. t.

 

Inovacija – technologijų ir metodų komercinis pritaikymas patiekiant rinkai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), įdiegiant naujus (patobulintus) gamybos (paslaugų teikimo) ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2014–2016 m.“ https://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=29662).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/

temose: Šiuolaikinė Lietuva 1991-dabar > Mokslas ir technologijos > Įmonių inovacinė veikla > Įmonės, diegusios inovacijas > Įmonės, diegusios aplinkosaugos inovacijas.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2022 m. ir 2024 m., kai Lietuvos statistikos departamentas 2021 m. ir 2023 m. atlieka įmonių inovacinės veiklos statistinį tyrimą, kurio metu apklausos būdu nustatomas įmonių, 2018–2020 m. ir 2020–2022 m. diegusių aplinkosaugos inovacijas, skaičius, ir savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą 2018–2020 m. ir 2020–2022 m.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

R.S.413

„Automatizuotų valdymo prijunginių kiekis (dalis) elektros

perdavimo sistemoje“

Procentai

Automatizuotas valdymas – perdavimo ir skirstomųjų tinklų elektros įrenginių (linijų, transformatorių, šynų, relinės apsaugos ir automatikos grandinių ir t. t.) aparatų komutavimas nuotoliniu būdu iš atitinkamo perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos, kurioje pagal perjungimų lapelius suprogramuota atskirų tinklo elementų komutacinių aparatų (jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių) ir antrinių grandinių perjungimo veiksmų seka (šaltinis: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d.  įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“).

 

Prijunginys – tarp elektros linijos arba galios transformatoriaus ir šynų ar tarp skirtingų šynų sistemų prijungtas komutacinis elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus (šaltinis: Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 1186 punktas).

 

Valdymo prijunginys – elektros įrenginys arba jų grupė, kuriuos naudojant galima operatyviai valdyti perdavimo sistemą, jos parametrus. Valdymo prijunginiu laikomas jungtuvas. Nesant grandinėje jungtuvo, valdymo prijunginiu laikomas skirtuvas ir skyriklis arba  tik skyriklis, kuriuo išdalijamas galios srautas. Valdymo prijunginiu laikomi ir kondensatorių baterijų, valdomų šuntinių reaktorių, keitiklių, šuntinių reaktorių ir perdavimo tinklo 10 kV savųjų reikmių jungtuvai, taip pat – autotransformatorių atšakų perjungikliai.

 

Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Rekonstravimas suprantamas kaip elektros linijos veikimo atkūrimas ar modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Įvedamasis

 

 

Skaičiuojamas pagal Perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB automatizuotų valdymo prijunginių kiekio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto „Litgrid“, AB, direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. IS-27 „Dėl LITGRID AB automatizuotų valdymo prijunginių kiekio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktą:

 

NV = (∑Automatizuotų valdomų prijunginių kiekis / ∑Valdymo prijunginių kiekis) X 100 %

 

kur:

NV – automatizuotų valdymo prijunginių kiekis elektros perdavimo sistemoje, %

∑Automatizuotų valdomų_prijunginių kiekis – bendras (suminis) automatizuotų (nuotoliniu būdu) valdymo prijunginių kiekis perdavimo sistemoje, vnt.

∑Valdymo_prijunginių kiekis – bendras (suminis) perdavimo sistemoje esančių valdymo prijunginių kiekis, vnt.

 

Pirminiai šaltiniai: Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, AB, (https://www.litgrid.eu/).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais perdavimo sistemų operatorė „Litgrid“, AB, savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę (informacija skelbiama „Litgrid“, AB, metinėje finansinėje ataskaitoje ir „Litgrid“, AB, 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane), pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.414

„Nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio uždarymo įtaisų dalis“

Procentai

Nuotolinis valdymas suprantamas kaip automatinio valdymo sistema – įrenginių kompleksas, automatiškai be žmogaus keičiantis vieną arba kelis valdomo objekto parametrus, kad palaikytų nustatytą jo darbo režimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=automatinio+valdymo+sistema+&limit=15).

 

Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Uždarymo ir reguliavimo įtaisas – vamzdyno sudedamoji dalis, kuri veikia skysčio ir (arba) dujų srautą atidarant, uždarant arba iš dalies uždarant jo kanalą, be to, ji nukreipia arba sumaišo skysčio ir (arba) dujų srautą (šaltinis: Lietuvos standartas LST EN 736-1:2007).

Įvedamasis

Skaičiuojamas santykis tarp nuotoliniu būdu valdomų uždarymo įtaisų ir bendro pagrindinių uždarymo įtaisų skaičiaus iš viso (procentais)  

 

X = y / n * 100

 

x – nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio pagrindinių uždarymo įtaisų dalis, %

y – nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio pagrindinių uždarymo įtaisų skaičius, vnt.

n – pagrindinių uždarymo įtaisų  magistraliniuose dujotiekiuose skaičius iš viso, vnt.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

 

R.S.415

„Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“

Procentai

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Išorinis profesinio mokymo programų vertinimas – profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinis vertinimas.

 

Formaliojo profesinio mokymo programų išorinis vertinimas atliekamas vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Metodika profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išoriniam vertinimui atlikti, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2013/04/Isorinio_vertinimo_metodika.pdf.

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas prie nacionalinio rezultato rodiklio R.N.744 „Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“ reikšmės pridedant 30 procentinių punktų (kaupiamoji dalis, nustatyta Veiksmų programoje, remiantis 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio rezultatais)

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie nacionalinio rezultato rodiklio R.N.744 „Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie nacionalinio rezultato rodiklio R.N.744 „Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“ pasiekimą), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

 

R.S.416

„Sėkmingai veikiančių naujų įmonių, pasinaudoju-sių finansine priemone verslo pradžiai, dalis 12 mėn. po paskolos suteikimo“

Procentai

Įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ekonominės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

 

Sėkmingai veikianti nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai – paskolą verslui pradėti gavęs juridinis arba fizinis asmuo (verslininkas) arba paskolos gavėjo pagal finansinės priemonės valdytojo ir paskolos gavėjo sudarytą paskolos sutartį įsteigta labai maža ar maža įmonė, perėmusi paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, praėjus 12 mėnesių po paskolos suteikimo dienos neturinti bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluojanti vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį daugiau nei 90 dienų.

 

Paskolos suteikimo data – paskolos sutarties tarp įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai, ir finansinės priemonės valdytojo sudarymo data.

 

Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“.

Įvedamasis

Skaičiuojama sėkmingai veikiančių naujai įsteigtų įmonių, pasinaudojusių finansine priemone verslo pradžiai, dalis 12 mėnesių po paskolos suteikimo nuo visų įmonių, pasinaudojusių finansine priemone verslo pradžiai, skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui,

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazė www.bankrotodep.lt.

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus 12 mėnesių po paskolos suteikimo dienos projekto vykdytojas užfiksuoja, kad nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai, tos dienos duomenimis, neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluoja vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį daugiau nei 90 dienų (dėl paskolos grąžinimo).

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) yra atsakinga  Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

R.S.417

 

„Įgyvendintų asmeniui taikomų individualių perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planų dalis nuo parengtų planų“

 

 

Procentai

 

 

Asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai – individualios pagalbos planai likusiems be tėvų globos vaikams ir proto ir (ar) psichikos negalią turintiems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems asmenims, gyvenantiems stacionariose socialinės globos įstaigose.

 

Individualios pagalbos planas – veiksmų planas konkrečiam asmeniui, kuris gyvena stacionarioje socialinės globos įstaigoje ir kuris ruošiasi pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.

 

Institucinė globa – likusių be tėvų globos vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų, jaunuolių ir suaugusių asmenų apgyvendinimas stacionariose socialinės globos įstaigose, kūdikių namuose, kuriuose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

 

Bendruomenėje teikiamos paslaugos (bendruomeninės paslaugos) – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt.), kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Šios paslaugos skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

 

Individualios pagalbos planas laikomas įgyvendintu, kai pagal parengtą individualios pagalbos planą:

1) yra įgyvendintos tos priemonės, kurios reikalingos, kad likęs be tėvų globos vaikas, proto ir (ar) psichikos negalią turintis vaikas, jaunuolis ar suaugęs asmuo galėtų pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, ir

2) likusiam be tėvų globos vaikui, proto ir (ar) psichikos negalią turinčiam vaikui, jaunuoliui ar suaugusiam asmeniui suteikiama nors viena jam individualiai numatyta paslauga šeimoje ir (ar) bendruomenėje.

Įvedamasis

Skaičiuojamas įgyvendintų asmeniui taikomų individualių perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planų skaičių dalijant iš parengtų asmeniui taikomų individualių perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planų skaičiaus ir dauginant iš 100 procentų.

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie rodiklio P.S.369 „Parengti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“ pasiekimą ir įgyvendintų asmeniui taikomų individualių perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planų skaičių),

individualios pagalbos planai, dalyvių, gaunančių paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, sąrašai, sąrašų suvestinės ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinamas asmeniui taikomas individualus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planas, t. y. suteikiama bent viena plane numatyta paslauga.

 

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

 

R.S.418

„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“

km/val.

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

 

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Vidutinis keleivinio traukinio greitis – aritmetinis keleivinio traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis.

 

Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių.

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

 

Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius

posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Atnaujinimas –struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojama kiekvieno rekonstruoto ir atnaujinto geležinkelių ruožo vidutinio keleivinio traukinio greičio sandaugų su to ruožo ilgiais suma, padalyta iš tų ruožų ilgių sumos.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), vadovaudamasi projekto vykdytojo pateikta atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki

praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaitoje deklaruojant bendrą rodiklio pasiekimą, turi būti įvertinti ir projekto Nr. 06.1.1-TID-V-503-01-0001 „Ruožo Kena‒N. Vilnia elektrifikavimas“ įgyvendinimo metu pasiekti rezultatai, pateikti detalūs skaičiavimai, pagal kuriuos turi būti įvertintos ir atskirai nurodytos prieš pradedant įgyvendinti kiekvieną projektą užfiksuotos ir įgyvendinus kiekvieną projektą pasiektos rodiklių reikšmės pagal kiekvieną projektą ir kiekvieną rekonstruotą ir atnaujintą geležinkelių ruožą (jeigu projektą sudaro daugiau nei vienas rekonstruotas ar atnaujintas geležinkelių ruožas).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija

(VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

R.S.419

„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.


Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. Atsakinga institucija (pvz., mokymų organizatorius) turi įvertinti ir nustatyti, ar asmens mokymosi pagal bendrųjų gebėjimų mokymosi programą rezultatai atitinka jos nustatytus reikalavimus.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiojo rezultato stebėsenos rodiklio R.S.367 pasiekimų reikšmės.

Uždavinio lygmeniu:
Pirminiai šaltiniai:
projektų duomenys.

Antriniai šaltiniai:
metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ar vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija.

Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę registravimą atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

R.S.420

„Dalyviai, išlaikę savo darbą, praėjus 6 mėnesiams po paramos pabaigos“

Procentai

6 mėnesiai po paramos pabaigos – 180 kalendorinių dienų po paskutinės darbo dienos, už kurią buvo išmokėtos lėšos pagal sutrumpinto darbo laiko schemą.

 

Dalyviai, išlaikę savo darbą – sutrumpinto darbo laiko schemoje dalyvavę asmenys, kurių darbo santykiai tęsiasi pas tą patį darbdavį po paramos pabaigos.

 

Sutrumpinto darbo laiko schema – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka teikiama valstybės parama darbo vietoms išsaugoti.

Įvedamas

Rodiklio reikšmė nustatoma pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, įvertinant, kokia procentinė dalis dalyvių, susumuotų apskaičiuojant rodiklį P.S.454 „Dalyviai, pasinaudoję parama sutrumpinto darbo laiko schemoms“, po 6 mėnesių po paramos pabaigos tebedirba.

Pirminiai šaltiniai:

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmei pagrįsti Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikia informacinės sistemos duomenis, patvirtinančius pasiektą rodiklio reikšmę.

Už duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

R.S.421

„Kultūros sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis, palyginti su visa sukuriama verte“

Procentai

Kultūros sektorius – sektorius, pagal Europos kultūros statistikos sistemos tinklo (ESSnet-Culture) rekomendacijose „ESSnet-Culture Final Report, European Commission, 2012“ (http://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/reports/ess-net-report_en.pdf) pateiktą apibūdinimą apimantis su kultūra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją), kuriančias pridėtinę vertę.

 

 

Kultūros sektoriaus bendroji pridėtinė vertė – rinkos ir ne rinkos sektoriuose naujai sukurta vertė.

 

Apskaičiuota kultūros sektoriaus sukurta bendroji pridėtinė vertė palyginama su bendra šalies pridėtine verte.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką ir skelbiamas Oficialiosios statistikos portale https://osp.stat.gov.lt/.

 

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

III SKYRIUS. BENDRIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

P.B.001

„Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio. 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Į šio stebėsenos rodiklio pasiektą reikšmę įskaičiuojami stebėsenos rodiklio P.B.002 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose, iš kurių: ilgalaikiai bedarbiai“ pasiekimai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami bedarbiai, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme, išskaidant duomenis pagal lytis.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo yra bedarbis ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.002

„Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose, iš kurių: ilgalaikiai bedarbiai“

Skaičius

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pogrupis, t. y. ilgalaikis bedarbis asmuo yra įskaičiuojamas į bendrą bedarbių skaičių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme, išskaidant duomenis pagal lytis.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo yra ilgalaikis bedarbis ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.003

„Neaktyvūs asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai)  ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami neaktyvūs asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.004

„Neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose  (iki vaikui sukaks treji metai)  ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.003 „Neaktyvūs asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pogrupis, t. y. neaktyvus nesimokantis asmuo yra įskaičiuojamas į bendrą neaktyvių asmenų skaičių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami neaktyvūs nesimokantys asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.005

„Dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Dirbantysis – darbuotojas, valstybės tarnautojas ar savarankiškai dirbantis asmuo.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.006

„Jaunesni negu 25 metų asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris yra 24 metų arba jaunesnis.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami jaunesni negu 25 metų asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.007

„Vyresni negu 54 metų asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris yra 55 metų arba vyresnis.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami vyresni negu 54 metų asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.008

„Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris yra 55 metų arba vyresnis.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Bedarbis –asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas ).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.007 „Vyresni negu 54 metų asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pogrupis, t. y. 55 metų ar vyresnis bedarbis arba neaktyvus nesimokantis asmuo yra įskaičiuojamas į bendrą vyresnių negu 54 metų asmenų skaičių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys ir kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme, išskaidant duomenis pagal lytis.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo atitinka šiam stebėsenos rodikliui keliamus reikalavimus ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.009

„Asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2), dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose yra baigęs tik pradinio (ISCED1) arba pagrindinio (ISCED2) ugdymo programas (turi atitinkamo lygmens išsilavinimą).

 

Pradinis ugdymas (ISCED1) – lygmuo, atitinkantis pradinio ugdymo programas nuo 7(6) metų, suteikiančias teisę įgyti pradinį išsilavinimą.

 

Pagrindinis ugdymas (ISCED2)– lygmuo, atitinkantis pagrindinio ugdymo programas, suteikiančias teisę įgyti pagrindinį išsilavinimą, ir profesinio mokymo programas, suteikiančias teisę įgyti pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją ar teisę atlikti darbą arba darbinę funkciją.

 

Šaltinis: Lietuvos standartizuotas švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1232 „Dėl Lietuvos standartizuoto švietimo klasifikatoriaus švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti tvirtinimo“.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba žemesnį pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2), kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.010

„Asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4), dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose yra baigęs tik vidurinio ugdymo (ISCED3) arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą (ISCED4) programas.

 

Vidurinis ugdymas (ISCED 3) – lygmuo, atitinkantis vidurinio ugdymo programas, suteikiančias teisę įgyti vidurinį išsilavinimą, ir profesinio mokymo programas, suteikiančias teisę įgyti vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją ar teisę atlikti darbą arba darbinę funkciją.

Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą – lygmuo, atitinkantis profesinio mokymo programas turint vidurinį išsilavinimą, suteikiančias teisę įgyti kvalifikaciją ar atlikti darbą arba darbinę funkciją.

 

Šaltinis: Lietuvos standartizuotas švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1232 „Dėl Lietuvos standartizuoto švietimo klasifikatoriaus švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti tvirtinimo“.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą (ISCED 3) arba profesinį išsilavinimą turint vidurinį išsilavinimą (ISCED 4), kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.011

„Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8), dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose yra baigęs tik bakalauro ir profesinio bakalauro studijas (ISCED6), magistrantūros studijas (ISCED7) arba doktorantūrą (ISCED8).

 

Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos – lygmuo, atitinkantis studijų programas, suteikiančias teisę įgyti bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį.

 

Magistrantūros studijos – lygmuo, atitinkantis studijų programas, suteikiančias teisę įgyti magistro laipsnį.

 

Doktorantūra – lygmuo, atitinkantis mokslo ar meno doktorantūrą, suteikiančią teisę įgyti mokslo ar meno daktaro laipsnį.

 

Šaltinis: Lietuvos standartizuotas švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1232 „Dėl Lietuvos standartizuoto švietimo klasifikatoriaus švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti tvirtinimo“.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8), kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.012

„ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose gyvena namų ūkyje, kuriame nė vienas narys nedalyvauja darbo rinkoje, t. y. visi nariai yra bedarbiai arba neaktyvūs.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Namų ūkisatskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Namų ūkiais nėra laikomi kolektyviniai namų ūkiai arba instituciniai namų ūkiai, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai, kalėjimai, kariniai barakai, religinės bendruomenės, darbuotojų bendrabučiai ir pan.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas ).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami ESF veiklose pradėję dalyvauti asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.013

„ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų“

 

 

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose gyvena namų ūkyje, kuriame nė vienas narys nedalyvauja darbo rinkoje, t. y. visi nariai yra bedarbiai arba neaktyvūs, ir kuriame yra išlaikomų vaikų.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Namų ūkisatskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Namų ūkiais nėra laikomi kolektyviniai namų ūkiai arba instituciniai namų ūkiai, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai, kalėjimai, kariniai barakai, religinės bendruomenės, darbuotojų bendrabučiai ir pan.

 

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje įstatymų nustatyta tvarka.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas ),

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

 

Išlaikomas vaikas – asmuo, kuris yra 17 metų ar jaunesnis, o jei neaktyvus, tai asmuo gali būti 18–24 metų ir gyvenantis su bent vienu iš tėvų (arba globėjų).

 

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.012 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“ pogrupis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami ESF veiklose pradėję dalyvauti asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.014

„ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų“

Skaičius

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Suaugusysis – asmuo, kurio amžius yra 18 ir daugiau metų.

 

Vienišas asmuo – asmuo, kuris vienas augina bent vieną vaiką.

 

Namų ūkisatskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Namų ūkiais nėra laikomi kolektyviniai namų ūkiai arba instituciniai namų ūkiai, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai, kalėjimai, kariniai barakai, religinės bendruomenės, darbuotojų bendrabučiai ir pan.

 

Išlaikomas vaikas – asmuo, kuris yra 17 metų ar jaunesnis, o jei neaktyvus, tai asmuo gali būti 18–24 metų ir gyvenantis su bent vienu iš tėvų (arba globėjų).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami ESF veiklose pradėję dalyvauti asmenys, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų (asmenų skaičius)

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.015

„Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Migrantas – užsienietis, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas arba turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vienus metus ar ilgiau (šaltinis: Elektroninis statistikos terminų žodynas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=213).

 

Užsienio kilmės asmuo – Lietuvoje gimęs asmuo, kurio tėvai gimė už šalies ribų.

 

Mažuma – etninė arba tautinė mažuma.

 

Etninė mažuma – asmuo, turintis kitas kultūrines tradicijas ar patirtį palyginti su šalies gyventojų dauguma (pavyzdžiui, romai).

 

Tautinė mažuma – asmuo, turintis kitos šalies tautybę (pavyzdžiui, didžiausios Lietuvos tautinės mažumos yra lenkai, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.016

„Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas).

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami neįgalieji, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.017

„Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“

 

 

Skaičius

Kitas asmuo, kurio padėtis yra nepalanki, – asmuo, kuris patiria socialinę atskirtį ir nėra susijęs su kitų bendrųjų ESF produkto stebėsenos rodiklių pasiekimu. Pavyzdžiui:

– elgetaujantis, valkataujantis;

– piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis;

– yra priklausomas nuo lošimų,

– yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą;

– yra patyręs ar jam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje;

– yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu;

– yra vaikas, susiduriantis su mokymosi sunkumais ir (ar) nedalyvaujantis švietimo ir mokymo veikloje;

– yra mokyklinio ar vyresnio amžiaus asmuo, neturintis pradinio išsilavinimo, t. y. neraštingas asmuo.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.018

„Benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Benamis ar patiriantis su būstu susijusią atskirtį asmuo – asmuo, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir neturi lėšų būstui įsigyti ar išsinuomoti:

- asmuo, gyvenantis gatvėje;

- asmuo, laikinai gyvenantis socialinių paslaugų įstaigose;

- asmuo, kuriam gresia priverstinis iškeldinimas arba smurtas,

- asmuo, gyvenantis būste, neatitinkančiame statybos ir specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kt.) reikalavimų.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.019

„ESF veiklose dalyvavę asmenys iš kaimo vietovių“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose gyvena kaimo gyvenamojoje vietovėje.

 

Kaimo gyvenamąja vietove laikoma seniūnija arba savivaldybė, priskirta trečiai urbanizacijos lygio (angl. Degree of Urbanisation DEGUBRA) kategorijai.

 

Šiai kategorijai priskirta seniūnija arba savivaldybė yra nurodyta Europos Komisijos sąraše, kuris yra paskelbtas šiuo adresu (žr. lentelę su nuoroda į 2012 m.):

http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/miscellaneous/index.cfm?TargetUrl=DSP_DEGURBA

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą  naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita .

 

Antriniai šaltiniai: metinė veiksmų programos įgyvendinimo ataskaita už 2016 m. (kuri Europos Komisijai teikiama 2017 m.), 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai tyrimo metu asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

 

P.B.020

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

 

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32–35 straipsniuose nurodytą BIVP iniciatyvą įgyvendinamas projektas, atitinkantis BIVP strategijoje nustatytą veiksmą.

 

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame nustatyti BIVP veiksmai ir kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą.

 

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

 

Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija.

 

Socialiniai partneriai – BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija.

 

Projektas laikomas visiškai įgyvendinamu, kai projekto vykdytoja yra NVO.

Projektas laikomas iš dalies įgyvendinamu, kai projektas įgyvendinamas ir socialinių partnerių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas susumuojant projektus, kurie projekto sutarties sudarymo metu atitinka vieną arba abi šias sąlygas:

- projekto vykdytojas yra NVO;

- projektas turi socialinių partnerių.

 

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (informacija apie BIVP projekto sutartyje nurodytus projekto partnerius (socialinius partnerius) ir (arba) projekto vykdytoją NVO).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Projekto sutartyje suplanuota pasiekti rodiklio reikšmė.

 

 

 

Stebėsenos rodiklio reikšmė laikoma pasiekta, kai įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutartyje nurodyta informacija apie projekto vykdytoją NVO ir (arba) socialinius partnerius, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą (projekto lygmeniu) ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

Už duomenų apie projekto priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

 

 

 

P.B.021

„Projektų, skirtų tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Projektas, skirtas tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas, kuris siekia padidinti tvarų moterų dalyvavimą ir pažangą darbo rinkoje ir tuo būdu kovoti su didėjančiu moterų skurdu, sumažinti segregaciją pagal lytis ir kovoti su lyčių stereotipais darbo rinkoje ir švietimo ir mokymo srityje, skatinti visų asmenų galimybes suderinti darbinį ir asmeninį gyvenimą bei vyrų ir moterų vienodą pasidalijimą atsakomybe už priežiūrą (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1081/2006 7 straipsnis).

 

Projektas laikomas skirtu tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, jei projekto sutarties 8 dalyje „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“ projekto vykdytojas pažymi, kad projekto įgyvendinimo metu bus aktyviai prisidedama prie horizontaliojo principo „Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas“ įgyvendinimo.

 

Aktyvia veikla laikoma, kai projektu aktyviai prisidedama prie horizontaliojo principo įgyvendinimo ir kai projekto veiklų tikslas yra tvarus moterų dalyvavimas ir pažanga darbo rinkoje. Veiklos gali būti įvairios ir priklausyti nuo projekto pobūdžio, pavyzdžiui, rengiami mokymai, programos ir metodinė medžiaga, informuojama visuomenė ir pan.

Įvedamasis

Sumuojami projektai, skirti tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje (projektų skaičius).

 

 

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (8 dalis „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“), projekto sutarties duomenų ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto sutarties sudarymo metu įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutarties 8 dalyje „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“ projekto vykdytojo nurodyta informacija apie projekto aktyvią veiklą prisidedant prie horizontaliojo principo Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas“ įgyvendinimo bei aktyvią veiklą prisidedant prie tvaraus moterų dalyvavimo ir pažangos darbo rinkoje, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

P.B.022

„Projektų, skirtų viešajam administravimui ar viešosioms paslaugoms nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Projektas, skirtas viešajam administravimui ar viešosioms paslaugoms nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis – bet kuris 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ lėšomis finansuojamas projektas, kadangi visi šio prioriteto lėšomis finansuojami projektai atitinka teminio tikslo „stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą“ investicinį prioritetą „Investicijos į institucinius gebėjimus bei viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų efektyvumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant reformų, geresnio reglamentavimo ir gero valdymo“, kuris numatytas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL 2013, L 347, p. 470) 3.1 (d) str.

Įvedamasis

Sumuojami projektai, skirti viešajam administravimui ar viešosioms paslaugoms nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis (projektų skaičius).

 

 

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašoma projekto sutartis dėl projekto finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ lėšomis.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

P.B.023

„ESF investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines bendroves ir socialines  įmones) skaičius“

Skaičius

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, altinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Kooperatinė bendrovė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme.

 

Socialinė įmonė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme.

 

Skaičiuojamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (įskaitant kooperatines bendroves ir socialines įmones), kurios gauna tiesioginę naudą iš ESF investicijų, t. y. gauna projekto lėšomis visiškai arba iš dalies finansuojamas paslaugas ar kitą paramą siekdamos projekto tikslų, kurie yra orientuoti į pačią įmonę, o ne tik į jos darbuotojus (pačių investicijų įmonė gali tiesiogiai ir negauti).

 

Neįskaičiuojamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (įskaitant kooperatines bendroves ir socialines įmones), kurios teikia projekto lėšomis finansuojamas paslaugas.

Įvedamasis

Sumuojamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (įskaitant kooperatines bendroves ir socialines įmones), kurios gauna tiesioginę naudą iš ESF investicijų (įmonių skaičius).

 

Ta pati įmonė įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

 

Jei ta pati įmonė įgyvendina tą pačią veiklą, bet pagal skirtingus projektus, ji taip pat turi būti skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (informacija apie projekto veiklas).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014):

mokėjimo prašymas  

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai mokėjimo prašymo tvirtinimo metu įgyvendinančioji institucija 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) mokėjimo prašyme nurodo įgyvendinant projektą tiesioginę naudą gaunančių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir kitą susijusią informaciją (pavyzdžiui, įmonės kodą, įmonės dalyvavimo įgyvendinant projektą pradžios ir pabaigos datą ir pan.).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančio-ji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

 

P.B.024

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

 

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32–35 straipsniuose nurodytą BIVP iniciatyvą įgyvendinamas projektas, atitinkantis BIVP strategijoje nustatytą veiksmą.

 

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame nustatyti BIVP veiksmai ir kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą.

 

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

 

Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija.

 

Socialiniai partneriai – BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija.

 

Projektas laikomas visiškai įgyvendinamu, kai projekto vykdytoja yra NVO.

Projektas laikomas iš dalies įgyvendinamu, kai projektas įgyvendinamas ir socialinių partnerių.

Įvedamasis

uždavinio lygmeniu

 

 

Sumuojamos priemonių lygiu pasiektos bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 reikšmės. 

Pirminiai šaltiniai:

Bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 priemonių lygiu sutartyje nurodytos reikšmės.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

 

Stebėsenos rodiklio reikšmė laikoma pasiekta, kai įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutartyje nurodyta planuojama pasiekti bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 reikšme, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

 

 

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

 

P.B.025

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Socialiniai partneriai – darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

 

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1)   juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2)   juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.

(šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

 

Projektas yra laikomas visiškai įgyvendinamu socialinio partnerio ar NVO, kaip projekto vykdytojas yra socialinis partneris arba NVO.

 

Projektas yra laikomas iš dalies įgyvendinamu socialinių partnerių arba NVO, kai nors vienas iš projekto partnerių yra socialinis partneris arba NVO, o projekto vykdytojas nėra socialinis partneris arba NVO.

 

Įvedamasis

bendrojo rodiklio lygmeniu

 

 

Skaičiuojamas sumuojant projektus, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO (projektų skaičius).

 

Pirminiai šaltiniai: projekto sutarčių duomenų ataskaita.  

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal projekto sutarčių duomenų ataskaitoje nurodytą informaciją, kad „Projektas visiškai arba iš dalies įgyvendinamas socialinių partnerių ar NVO“.

Įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra) apskaičiuoja ir SFMIS2014 įveda stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

 

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

 

P.B.201

„Investicijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas automatiškai sumuojant pasiektas toliau nurodytų stebėsenos rodiklių reikšmes:

- Stebėsenos rodiklis P.B.202 „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.203 „Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.204 „Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.205 „Naujų įmonių, gavusių investicijų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.228 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.229 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė ir (ar) verslininkas gali būti tiek projekto vykdytojai, tiek partneriai).

 

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

 

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.202

„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo subsidijų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys investicijas gaunančių įmonių ir (ar) verslininkų skaičių.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė ir (ar) verslininkas gali būti tiek projekto vykdytojai, tiek partneriai). Kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, pagal pasirašytą projekto finansavimo sutartį įmonei ir (ar) verslininkui yra išmokėta dalis ar visa sutartyje numatyta projekto finansavimo suma.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.203

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

 

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas, fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.204

„Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.). Neįskaičiuojama finansinė parama, teikiama įgyvendinant finansines priemones.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo nefinansinę

paramą.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys nefinansinę paramą gaunančių įmonių ir (ar) verslininkų skaičių.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.205

„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei

fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant palaikyti arba sukurti naujas įmones ir (ar) palaikyti verslininkus arba skatinti juos pradėti veiklą.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo investicijas.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai:

įmonės steigimo dokumentai arba išrašai iš VĮ Registro centro; verslo liudijimo, individualios veiklos įregistravimo, ūkininko ūkio įregistravimo išrašai arba kopijos;

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp

įmonės ir (ar) verslininko ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys investicijas gaunančių naujų įmonių skaičių ir (ar) verslininkų, kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose arba ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas (fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris) ir sukūrimo data.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė gali būti tiek projekto vykdytoja, tiek partnerė). Kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, pagal pasirašytą projekto finansavimo sutartį įmonei ir (ar) verslininkui yra išmokėta dalis ar visa sutartyje numatyta projekto finansavimo suma.

 

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą,

stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

 

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.206

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją

paramą įmonėms (subsidijos)“

 

Eur

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Privačios investicijos – projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas, tačiau neįskaičiuojant susigrąžinamo (grąžintino) pridėtinės vertės mokesčio.

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta kitaip.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų

privačių investicijų suma.

 

Kai įgyvendinamos visuotinės dotacijos priemonės, kai visos projekto veiklos yra finansuojamos taikant fiksuotąjį įkainį (sumą ar normą), privačios investicijos skaičiuojamos kaip paramos lėšomis neapmokėtų paslaugų išlaidų, kurios apskaičiuojamos taikant fiksuotąjį įkainį (sumą ar normą), suma.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo

įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privačios investicijos į projektą.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl finansavimo dydžio nustatymo ir trečiųjų šalių pateikiama informacija (ataskaitos).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų

įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie

pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.207

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (ne subsidijos)“

Eur

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

 

Privačios investicijos – finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, privačiomis lėšomis galutiniams naudos gavėjams išmokėtos sumos pagal sudarytas paskolų (finansinės nuomos (lizingo) ar pan.) sutartis, investicijų dalis, kurią sudaro finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, ir privačių investuotojų privačios lėšos, investuotos į įmonių akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą, arba išmokėtos paskolos, už kurias suteiktos garantijos.

 

Įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, teikiamos ataskaitos.

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą, pagal kurį įmonės ir (ar) verslininkai gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.208

„Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“

Visos darbo dienos ekviva-lentai

Darbo vieta – investicijų gavusios įmonės veiklai vykdyti naujai sukurta darbo vieta.

 

Neįskaičiuojamos vien tik projekto veikloms vykdyti naujai sukurtos darbo vietos.

 

Darbo vietos turi būti užimtos (neužimtos darbo vietos nėra skaičiuojamos).

 

Ilgalaikė darbo vieta – darbo vieta, sukurta neterminuotam laikui.

 

Visos darbo dienos ekvivalentai – darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Sezoninės ir ne visos darbo dienos darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus.

 

Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Investicijų gavusi įmonė – įmonė, gavusi bet kokios formos paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba).

Įvedamasis

Skaičiuojamas remiantis nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N. 804

„Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimais.

Sutartyse planuojama pasiekti stebėsenos rodiklio reikšmė imama iš nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N. 804 „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“.

Pirminiai šaltiniai:

įmonės etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo projektui ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas investicijų gavusiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentais).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami įmonės etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 

P.B.209

„Numatomų apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“

Apsilankymai per metus

Numatomų apsilankymų skaičiaus padidėjimas – iš anksto apskaičiuotas numatomų apsilankymų objektuose, kurie yra plėtojami siekiant pritraukti ir priimti lankytojus darnaus turizmo tikslais, taip pat ir tuose objektuose, kuriuose nėra vykdoma turistinė veikla (pavyzdžiui, gamtos parkuose, muziejuose ar kituose objektuose, kuriuose vykdoma kultūrinė veikla), skaičiaus padidėjimas per vienus metus baigus įgyvendinti projektą. Vienas lankytojas gali apsilankyti kelis kartus ir todėl skaičiuojamas kelis kartus; lankytojų grupės apsilankymai skaičiuojami pagal šios grupės narių skaičių.

 

Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).

 

Gamtos paveldo objektai – saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

Apsilankymas – matavimo vienetas, taikomas lankytojui, esančiam  konkrečioje žemės ar vandens teritorijoje (akvatorijoje) konkrečiu tikslu . Toks apsilankymo tikslas dažniausiai būna rekreacija (poilsis) gamtinėse teritorijose arba gamtos ir kultūros objektų pažinimas (lankymas, apžiūrėjimas) (šaltinis: Lietuvos saugomų teritorijų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos saugomų teritorijų monitoringo programos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Numatomas apsilankymų skaičiaus padidėjimas projekto lygmeniu skaičiuojamas pagal atitinkamos ministerijos reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų apraše (pavyzdžiui, siektiną minimalų apsilankymų objekte skaičiaus padidėjimą ar pan.).

 

Faktinis apsilankymų skaičius per vienus metus po projekto užbaigimo neskaičiuojamas.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

investicijų projektas arba objekto tvarkymo techninė užduotis, kurioje numatomas lankytojų objekte skaičiaus padidėjimas, priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktas (kai taikoma), statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, arba statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas, jeigu pagal LR statybos įstatymą statybos užbaigimo dokumentai nėra privalomi

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.210

„Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“

Namų ūkiai

Namų ūkis, kurio teritorija įgyvendinant projektus padengta plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau), – namų ūkis, kuris dėl įgyvendinant projektą įgijo galimybę gauti interneto prieigą (su ne mažesne kaip 30Mbps duomenų perdavimo sparta), o anksčiau turėjo tik ribotą prieigą arba visai jos neturėjo.

 

Skaičiuojami namų ūkiai, turintys galimybę prisijungti prie plačiajuosčio ryšio, o ne šiuose namų ūkiuose gyvenantys asmenys, nuo kurių pasirinkimo priklauso, ar jie faktiškai jungsis prie plačiajuosčio ryšio ar ne.

 

Naujos kartos interneto prieigos galimybę turi namų ūkiai, esantys naujos kartos plačiajuosčio ryšio aprėpties zonoje, kuri apima: 1) teritoriją, esančią 4 km spinduliu nuo bokšto, iki kurio nutiesta šviesolaidinė kabelinė linija; 2) teritoriją, esančią 0,5 km spinduliu nuo šviesolaidžio (arba savo galimybėmis jai ekvivalenčios infrastruktūros) paskirstymo taško; 3) miestų ir gyvenviečių, kur įdiegtas FTTH tinklas, teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3-410-(E) „Dėl Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kuriems įgyvendinant projekto veiklas sudarytos galimybės naudotis 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčiu ryšiu.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per dvejus metus po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą, kuriame nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.212

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“

km

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

 

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Geležinkelių linija – geležinkelio keliai, jungiantys geležinkelio stotis ar geležinkelio stotis ir valstybės sieną (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).

 

Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo pagerinamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Atnaujinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas geležinkelių TEN-T tinkle 1) linijų (vykdant elektrifikavimo projektus) arba 2) rekonstruotų ir pastatytų naujų kelių (vykdant antrųjų kelių statybą), kuriuose buvo pagerintos geležinkelių techninės ar pralaidumo charakteristikos, kas lėmė leistino greičio padidinimą ar bet kurią jų kombinaciją, išskyrus signalizacijos ir perspėjimo posistemio, taip pat ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistema) diegimą, ilgis (km).

 

Pastatytų naujų, rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelių TEN-T tinkle linijų arba kelių ilgis gali būti skaičiuojamas tik vieną kartą, net jei juose buvo įgyvendinti keli projektai, skirti skirtingiems geležinkelių sistemos posistemiams patobulinti arba atnaujinti.

 

Elektrifikavus geležinkelį ar įrengus kontaktinį tinklą skaičiuojamas atnaujinamos TEN-T tinklo linijos ilgis (km), neišskiriant atskirų geležinkelio stočių kelių, privažiuojamųjų kelių, antrųjų kelių ir kitų geležinkelio elementų ilgio (km).

 

Kitais geležinkelių infrastruktūros, struktūrinių posistemių plėtros atvejais (rekonstruojami, atnaujinami, statomi keliai) skaičiuojamas TEN-T tinklo linijų ilgis (km), kurį sudaro visų atskirų geležinkelio liniją sudarančių elementų (stočių kelynų keliai, privažiuojamieji keliai, antrieji keliai, geležinkelio estakados) suma.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Lietuvos transporto saugos administracijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį geležinkelių posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas) (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas  geležinkelių TEN-T tinkle linijų arba kelių, kuriuose rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas infrastruktūros posistemis, ir (arba) geležinkelių TEN-T tinkle linijų, kuriose įdiegtas naujas, rekonstruotas (patobulintas) ar atnaujintas energijos posistemis, ilgis (km), ir Lietuvos transporto saugos administracija išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį geležinkelių posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

P.B.213

„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“

km

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Aukštesnės kategorijos kelias – pagal kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, aukštesnius techninius parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą atitinkantis automobilių kelias. 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas naujai nutiestų TEN-T tinklo kelių ruožų ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius. Taip pat prie šio rodiklio pasiekimo prisideda tų projektų, kuriuos įgyvendinant anksčiau egzistavusio kelio pajėgumai ir kokybė buvo pagerinti taip smarkiai, kad kelias buvo priskirtas prie aukštesnės kategorijos kelio, įgyvendinimo rezultatų skaitinės reikšmės. Šio kelio ilgis negali būti tuo pačiu metu įskaičiuojamas į stebėsenos rodiklio P.B.214 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“ arba P.B.215 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektą reikšmę.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis (km).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.214

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“

km

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Aukštesnės kategorijos kelias – pagal kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, aukštesnius techninius parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą atitinkantis automobilių kelias. 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas rekonstruotų kelių ruožų, kuriuose buvo pagerintos kelių techninės (įskaitant eismo saugos) ar pralaidumo charakteristikos, ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.

 

Taip pat prie šio rodiklio pasiekimo prisideda rodiklio  P.B.215 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės.

 

Jei rekonstravimas arba atnaujinimas yra reikšmingas tiek, kad dėl to kelias priskiriamas prie aukštesnės kategorijos kelio, projekto įgyvendinimo rezultato skaitinės reikšmės turi prisidėti prie stebėsenos rodiklio P.N. 508 „Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“ pasiekimo.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas rekonstruotų kelių ilgis (km).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.215

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“

km

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas TEN-T tinklo rekonstruotų kelių ruožų, kuriuose buvo pagerintos kelių techninės (įskaitant eismo saugos) ar  pralaidumo charakteristikos, ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.

 

 

Apskaičiuota šio rodiklio reikšmė pridedama prie stebėsenos rodiklio P.B.214 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“ reikšmės.

 

Jeigu rekonstravimas arba atnaujinimas reikšmingas tiek, kad

dėl to kelias priskiriamas prie aukštesnės kategorijos kelio, projekto įgyvendinimo rezultato skaitinės reikšmės turi prisidėti prie stebėsenos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiekimo.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas rekonstruotų kelių ilgis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.216

„Bendras pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis“

km

Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas).

 

Vidaus vandenų kelio sukūrimas – įgyvendinant projekto veiklas laivybos pajėgumų sukūrimas.

 

Vidaus vandenų kelio pagerinimas – laivybos pajėgumų ir (arba) eisimo saugumo pagerinimas vidaus vandenų kelyje.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis (km).

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis (km).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

Asmenys

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, – asmenys, kuriems pradėtas tiekti vanduo per centralizuotą vandens tiekimo sistemą dėl įgyvendinant projekto veiklas padidintų geriamojo vandens gamybos (transportavimo) pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo šia sistema arba jiems buvo tiekiamas standartų neatitinkantis vanduo.

 

Rodiklis rodo namų ūkiuose gyvenančius asmenis, kurie faktiškai naudojasi (o ne turi galimybę prisijungti prie sistemos) centralizuota vandens tiekimo sistema. Rodiklis turi būti skaičiuojamas įgyvendinant rekonstrukcijos (tik vandens gerinimo įrenginių (toliau – VGĮ)) ir plėtros projektus, tačiau neskaičiuojamas, kai įgyvendinami projektai, kuriais siekiama sukurti (pagerinti) irigacijos (drėkinimo) sistemas.

 

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens

gerinimo įrenginių“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.050 ir P.N.051 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

 

Pirminiai šaltiniai:

geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamosios vietos adresas); statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per informacinę sistemą Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (toliau – IS AIVIKS) priimtos paskutinės vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos, kuriose nurodytas namų ūkių, kuriems tiekiamas vanduo rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais VGĮ, skaičius gyvenamojoje vietovėje.

Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau namų ūkių, nei nurodyta priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje IS AIVIKS ataskaitoje, teikiamas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų namų ūkių, kuriems vanduo tiekiamas šiais įrenginiais, sąrašas.

 

Tais atvejais, kai priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje ataskaitoje IS AIVIKS pateiktas bendras gyvenvietės visų namų ūkių, kuriems vanduo tiekiamas VGĮ, skaičius, teikiama viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtinta konkrečios VGĮ vandens tiekimo teritorijos schema

ir nurodomas namų ūkių skaičius.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių

P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir (ar) P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“ pasiekimo momentu.

 

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

Gyventojų ekvivalentas

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos, – asmenys, kurių namų ūkio nuotekos per nuotekų transportavimo tinklą transportuojamos į nuotekų tvarkymo sistemą dėl įgyvendinant projektą pagerintų nuotekų tvarkymo (transportavimo) sistemos pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo nuotekų tvarkymo sistema arba jiems buvo teikiamos standartų neatitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. Rodiklis apima nuotekų tvarkymo kokybės gerinimą (nuotekų valymo įrenginių (toliau –NVĮ) statybą ir rekonstrukciją), bet neapima nuotekų tinklų rekonstrukcijos. Jis rodo gyvenančius asmenis, kurių namų ūkiai yra faktiškai prijungti (o ne turintys galimybę prisijungti) prie nuotekų tvarkymo sistemos.

 

Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.053 ir P.N.054 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

Pirminiai šaltiniai:

geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamosios vietos adresas);

statybos užbaigimo patirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per IS AIVIKS priimtos paskutinės nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos,

 

kuriose nurodytas namų ūkių, kurių nuotekos tvarkomos rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais NVĮ, skaičius gyvenamojoje vietovėje.

 

Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau namų ūkių, nei nurodyta priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje ataskaitoje IS AIVIKS, teikiamas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų namų ūkių, kurių nuotekos tvarkomos šiais įrenginiais, sąrašas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir (ar) P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ pasiekimo momentu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.220

„Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės“

Asmenys

Potvynislaikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

 

Apsaugos nuo potvynių priemonės – potvynių rizikos valdymo plane numatyta suvestinė priemonių ir jų prioritetų, padedančių siekti atitinkamų potvynių rizikos valdymo tikslų, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo 7 straipsnį, ir su potvyniais susijusias priemones, kurių imamasi pagal kitus Bendrijos teisės aktus (šaltinis: 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27).

 

Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės, – gyventojai (asmenys), kurie gyvena potvynio grėsmės teritorijose ir kuriems apsaugoti įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintos potvynio rizikos mažinimo priemonės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gyventojus (asmenis), kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Seniūno pažyma apie asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą potvynio grėsmės teritorijoje, kuriai apsaugoti įgyvendintos potvynio rizikos mažinimo priemonės, skaičių.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi

įgyvendintų potvynio rizikos mažinimo priemonių priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.222

 

 

„Bendras rekultivuotos žemės plotas“

Hektarai

Rekultivavimas – žemės apdorojimas siekiant atkurti jos patenkinamą būklę, ypač atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir jo panaudojimo būdus (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Rekultivuota žemė – užteršta arba apleista žemė, kuri buvo išvalyta arba atkurta sudarant galimybes vykdyti joje ekonominę (išskyrus žemės ūkio arba miško) arba bendruomeninę veiklą.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant rekultivuotą žemės plotą hektarais.

 

 

Pirminiai šaltiniai

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.223

„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti, buvo skirtos investicijos, plotas“

Hektarai

Buveinės, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, –įgyvendinant projekto veiklas atkurtos arba sukurtos teritorijos, siekiant pagerinti pažeidžiamų rūšių apsaugos būklę. Projektai gali būti vykdomi tiek „Natura2000“ teritorijoje, tiek už jos ribų, turint tikslą pagerinti tam tikrų rūšių, buveinių ar ekosistemų apsaugos būklę siekiant bioįvairovės ir užtikrinti ekosistemai naudingų paslaugų teikimą.

 

Natūrali buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena ar laikinai apsistoja bet kuriuo biologinio ciklo metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas).

 

Palanki natūralios buveinės apsaugos būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas hektarais.

 

Teritorijos, kurios palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti investicijos skirtos daugiau nei vieną kartą pagal tą patį projektą, plotas skaičiuojamas tik vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.225

„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“

Visos darbo dienos ekvivalentai

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Tyrimų infrastruktūra – visuma viešų arba privačių išteklių, kurie reikalingi atliekant MTEP veiklą.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Pagerinta tyrimų infrastruktūra – tyrimų infrastruktūra, kurios kokybė buvo pagerinta įgyvendinant projekto veiklas. Neįskaičiuojama tyrimų infrastruktūra, kuri įgyvendinant projekto veiklas buvo pakeista arba atnaujinta be kokybės pagerėjimo.

 

Pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojantys tyrėjai – tyrėjai, kurių darbo vietos yra skirtos tiesioginėms MTEP veikloms vykdyti ir kurioms tiesioginį poveikį daro projekto veiklų įgyvendinimas.

 

Pagalbinis MTEP veiklų personalas (t. y. darbo vietos, kurios nėra skirtos tiesioginėms MTEP veikloms vykdyti) nėra skaičiuojamas.

 

Jei dėl įgyvendintų projekto veiklų yra įdarbinama daugiau tyrėjų, tai tyrimams skirtų darbo vietų skaičius turi būti padidintas, įskaičiuojant naujas darbo vietas.

 

Darbo vietos turi būti užimtos (tuščios darbo vietos nėra skaičiuojamos).

 

Darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Ne visos darbo dienos arba sezoninės darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus.

 

Visos darbo dienos ekvivalentas – sąlyginis tyrėjų skaičius (visą darbo dieną dirbančių tyrėjų ekvivalentas), gaunamas perskaičiavus asmenis, dirbančius tiriamąjį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių tiriamąjį darbą visą darbo dieną, skaičių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

 

Darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio nuostatomis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, besinaudojančius įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra (visos darbo dienos ekvivalentais).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

darbo sutartys, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo MTEP veikloms vykdyti ir (arba) kiti dokumentai (kopijos), kuriais patvirtinamas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentais).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje nustatomas įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (naudojant visos darbo dienos ekvivalentus).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.226

„Įmonių, bendradarbiaujančių su tyrimų institucijomis, skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Tyrimų institucija – organizacija, kurios pagrindinė veikla yra MTEP.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Bendradarbiavimas – bent vienos įmonės ir bent vienos tyrimų institucijos esamas arba naujas bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas. Investicijas MTEP projekto veikloms įgyvendinti gali gauti abi bendradarbiaujančios šalys (įmonė ir tyrimų institucija) arba tik viena iš jų (įmonė arba tyrimų institucija), tačiau jos turi būti skirtos bendradarbiauti.

 

Įmonės kilmė (Europos Sąjungos viduje ar už jos ribų) nėra svarbi. Jei viena įmonė tampa pagrindine įmone, o kitos įmonės – partneriais, rangovais ar subrangovais, bet vis tiek bendradarbiaujančiais su tyrimų institucija įgyvendinant MTEP projekto veiklas, turi būti skaičiuojamos visos įmonės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios bendradarbiauja su tyrimų institucijomis įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

 

Ta pati įmonė to paties projekto lygmeniu skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

bendradarbiavimo susitarimai, sutartys ir kiti dokumentai (kopijos), kuriais patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymėjimo ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas dokumentas, kuriuo patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.227

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijoms arba MTEP projektams“

Eur

Viešoji parama – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Privačios investicijos – projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privatus indėlis į remiamą projektą, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant inovacijų skatinimo arba MTEP projektą pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, apmokėjimo įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai (kopijos), kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privačios investicijos į MTEP arba inovacijų skatinimo projektą.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į inovacijų skatinimo arba MTEP projektą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.228

„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų rinkos produktų bet kurioje iš savo rinkų.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo rinkai.

 

Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų rinkai naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.

 

Produktas yra naujas rinkai, jei rinkoje nėra kito produkto, turinčio tokias pat funkcines galimybes, arba jei gaminant (kuriant) naują produktą naudotos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo jau rinkoje esančių produktų gamybos technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas). Rinkos ribos (geografinės ir kitokios) nustatomos pagal investicijas gaunančios įmonės veiklą.

 

Jei produktas yra naujas tiek rinkai, tiek įmonei, įmonė turi būti įskaičiuojama pagal du rodiklius (taip pat žr. P.B.229 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas rinkai, bet nenaujas įmonei, pavyzdžiui, esamą produktą pritaikius naujoje rinkoje, nekeičiant jo funkcinių galimybių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekdamos pateikti naujų rinkos produktų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymėjimo ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis (įmonė gali būti tiek projekto vykdytoja, tiek partnerė).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.229

„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų įmonės produktų.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo įmonei.

 

Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų įmonei naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.

 

Produktas yra naujas įmonei, jei įmonė negamino tokių pačių funkcinių galimybių produkto arba jei gamybos technologija iš esmės skiriasi nuo jau gaminamų produktų technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas).

Jei produktas yra naujas tiek įmonei, tiek rinkai, įmonė turi būti įskaičiuojama pagal du rodiklius (taip pat žr. P.B.228 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas tik įmonei, bet nenaujas rinkai, pavyzdžiui, sukuriamas pritaikius tam tikrą technologiją.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymėjimo ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis (įmonė gali būti tiek projekto vykdytoja, tiek partnerė).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai suprantami kaip papildomų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros ir šilumos energijos gamybos pajėgumų sukūrimas investuojant į esamą iškastinį kurą naudojančią infrastruktūrą ir (arba) naujos infrastruktūros kūrimą.

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai – bet koks energijos šaltinis, kuris nėra iškastinis ar atominis (branduolinis) (šaltinis: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16)).

 

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami papildomi įgyvendinant projekto veiklas sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai megavatais (pagal jų instaliuotos galios rodiklius).

Pirminiai šaltiniai:

įrenginio bandymo protokolai, įrenginio atidavimo eksploatuoti aktai, perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinami papildomi įgyvendinant projektą sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.231

„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“

Namų ūkiai

Namų ūkis, priskirtas geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei – namų ūkis, priskirtas aukštesnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, kaip nustatyta 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31EU dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p.13).

 

Namų ūkisatskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Būstasvieno buto namas, butas gyvenamajame name ar negyvenamajame pastate, atskiras (-i) kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi turėti atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metodologija, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-11 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo eigos aprašo patvirtinimo“).

 

Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. D1-674 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“).

 

Klasių sistema yra reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kurie įgyvendinus projekto veiklas buvo priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei.

 

Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 būstas = 1 butas = 1 namų ūkis.

 

Skaičiuojama suma butų, esančių daugiabučiame name, kuris po projekto užbaigimo dienos priskiriamas geresnei energijos vartojimo klasei, lyginant energijos vartojimo klasę pagal energinio naudingumo sertifikatą, išduotą prieš įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus (pavyzdžiui, nuo E pagerinta iki C klasės). Geresnė energijos vartojimo klasė turi būti tiesioginė įgyvendinto projekto pasekmė.

Pirminiai šaltiniai:

Būsto energijos taupymo agentūros išvadų dėl pastatų (ir butų skaičių), priskirtų geresnei efektyvumo klasei, sąvadas, parengtas pagal pastatų energinio efektyvumo sertifikatus prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu gaunamas pastato energinio efektyvumo sertifikatas, kuriuo įrodoma atnaujinto (modernizuoto) pastato aukštesnė energinio efektyvumo klasė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/metai

Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

 

Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus suvartojimą ne energetikos reikmėms.

 

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Viešasis pastatas – visuomeninės paskirties pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui (šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“).

 

Stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais atvejais, kai viešųjų pastatų bendras naudojamas plotas viršija 250 m2.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas per metus suvartojamos pirminės energijos kiekio skirtumas, palyginti prieš viešojo pastato atnaujinimą ir po jo.

 

Metinis pirminės suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikatų, išduotų prieš pastato atnaujinimą ir po atnaujinimo, duomenis, sumuojant neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir atsinaujinančias pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir gautą suminį rezultatą padauginus iš pastato (jo dalies) šildomo ploto.

 

Pirminė energija skaičiuojama pagal statybos techninį reglamentą

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai, išduoti prieš ir po pastato atnaujinimo (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai;

kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje remiantis po pastato atnaujinimo licencijuotos įmonės išduotu pastato energinio naudingumo sertifikatu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.233

„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“

Vartotojai

Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys).

 

Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių 7 punkte nustatytas sąlygas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant vartotojus, prijungtus prie pažangiojo tinklo, įgyvendinant pažangiųjų tinklų projektą.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo sudaromas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai

projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų  kiekio sumažėjimas“

 

Tonos CO2 ekvivalentu

 

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas).

 

Stebėsenos rodiklis turi rodyti bendrą pasiektą, įgyvendinus visus projektus,  metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, o ne bendrą sumažėjimą per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį.

 

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos naudojant modernizuotą ir (ar) naują  infrastruktūrą pasiektą metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą. Atsinaujinančių išteklių energijos poveikis turėtų būti neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui arba pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos dėl įgyvendinto projekto sutaupytos pirminės energijos kiekį. Sutaupyta energija turėtų pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą.

Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

 

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus sumuojamas bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas (CO2 ekvivalentu metiniai išmetimo skaičiavimai atliekami pagal Europos investicijų banko parengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos įvertinimo metodiką (http://www.eib.org/attachments/strategies/eib_project_carbon_footprint_methodologies_en.pdf), naudojant visuotinio atšilimo potencialo vertes, kaip nurodyta 2014 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 666/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 nustatomi esminiai Sąjungos apskaitos sistemos reikalavimai ir atsižvelgiama į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartų apskaitos ataskaitų rengimo gairių pakeitimus (OL 2014 L 179, p. 26), 7 straipsnyje, ir Lietuvai taikomą regioninį išmetamo CO2 kiekio koeficientą, kaip nurodyta 2012 m. birželio 5 d. Europos Komisijos komunikato 2012/C 158/04 IV priede.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo

projektus skaičiuojamas metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekio skirtumas energijos efektyvumo priemonėmis atnaujintuose pastatuose. Metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekis nustatomas pastatų energinio naudingumo sertifikate (išduotame prieš atnaujinant pastatą ir jį atnaujinus) nurodytą CO2 kiekį kg CO2 / (m2 per metus) padauginus iš pastato ploto ir paverčiant jį tonomis.

CO2 kiekis skaičiuojamas pagal statybos techninį reglamentą

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

 

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus:

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo skaičiavimai pagal nurodytą skaičiavimo būdą (remiantis faktiniais kuro sunaudojimo ir kitais duomenimis).

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus:

 

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai (kopijos), kuriuos išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai prieš įgyvendinant

projekto veiklas (atnaujinant pastatą) ir jas įgyvendinus.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos;

kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus kalendorinius metus po projekto  finansavimo pabaigos pateikiami skaičiavimai, nurodyti pirminiuose šaltiniuose.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos arba per vienus metus atnaujinus pastatą (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) išduodamas

energinio naudingumo sertifikatas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.235

 

„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“

Skaičius

 

Investicijų gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – tam tikrų asmenų, galinčių  pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų  priežiūros arba švietimo infrastruktūra (vaikai, mokiniai, studentai), visuma.

 

Neįskaičiuojami mokytojai, tėvai ir kiti asmenys, kurie gali pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra.

 

Sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas nominalus įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusios įstaigos pajėgumas, kuris gali būti lygus infrastruktūros naudotojų skaičiui arba didesnis nei faktinis naudotojų skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

savivaldybės administracijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas arba Švietimo valdymo informacinės sistemos sugeneruotas projektą vykdančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinamas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.236

„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“

Asmenys

Gyventojas, turintis galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis, –konkrečioje vietovėje gyvenantis tikslinės grupės asmuo, turintis galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, pagerintomis įgyvendinus projekto veiklas.

 

Rodiklis skaičiuojamas įgyvendinus projektus, pagal kuriuos buvo statomi nauji arba atnaujinami esami pastatai, įsigyjama naujos įrangos įvairioms sveikatos priežiūros paslaugoms (prevencijai, ambulatorinei arba stacionarinei priežiūrai, reabilitacijai, kt.).

 

Tikslinių grupių asmenys nustatyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme:

– šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys;

– tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.);

– vaikai (iki 18 metų) nes dėl ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai;

– vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes jiems išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.

 

Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).

 

Jei įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerintos kelios skirtingos paslaugos, orientuotos į tos pačios tikslinės grupės asmenis, vienas asmuo skaičiuojamas tik vieną kartą, net jeigu tas pats asmuo pasinaudos skirtingomis paslaugomis, kurios buvo pagerintos įgyvendinant skirtingus projektus.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas įgyvendinant pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo projektą pagal formulę G = Ssav ± A1, kur:

 

G – tikslinių grupių gyventojų, turinčių galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis, skaičius;

 

Ssav – prisirašiusių prie konkrečios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tikslinių grupių gyventojų skaičius kalendoriniais metais iki projekto įgyvendinimo pabaigos (suma);

 

A1 – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje per pastaruosius trejus kalendorinius metus (M1, M2 ir M3) iki

projekto įgyvendinimo pabaigos prisirašiusių tikslinių grupių asmenų skaičiaus kitimo tendencija, apskaičiuojama pagal formulę

A1= ((M2 – M3) + (M1-M3) / (2 * M1) * 100%.

 

M1 – paskutiniai kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos;

 

M2 – antrieji kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos;

 

M3 – tretieji kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar kitas dokumentas, parengtas remiantis projekto vykdytojo sutartimis su teritorinėmis ligonių kasomis.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pateikiama pažyma ar kitas dokumentas (parengtas remiantis projekto vykdytojo sutartimis su teritorinėmis ligonių kasomis), kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose projekto lygmeniu yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.B.237

„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“

Asmenys

Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos, suprantami taip, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje ir Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. Nr. C(2014)4234 sprendimu, 3.1.3 dalyje. Kiekviena vietovė gali būti įskaičiuota tik vieną kartą.

 

Integruota miesto plėtros strategija suprantama kaip Integruota teritorijos vystymo programa, t. y. dokumentas, kuriame pateikiama tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) ir su ja (jomis) susietų teritorijų, kuriose naudojamos integruotos teritorinės investicijos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 36 straipsnį, situacijos analizė, vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos priemonės, kurių įgyvendinimą numatoma finansuoti tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) nacionalinių lėšų, veiksmų planas ir planuojami pasiekti rezultatai (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Įvedamasis

 

 

Skaičiuojamas pagal 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis Lietuvos statistikos departamento pateikiamoje detaliosios surašymo statistikos žemėlapio aplikacijoje, apibrėžiant kiekvieno iš 5 didžiųjų miestų integruotos teritorijos vystymo programos tikslinės teritorijos ribas.

Duomenys perskaičiuojami visuotinį gyventojų surašymą atlikus 2021 m.

Gyventojų skaičius perskaičiuojamas kasmet, įvertinus tikslinių teritorijų ribų pasikeitimus.

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė ir Integruota teritorijų vystymo programa.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje ir Integruotoje teritorijų vystymo programoje pateikta informacija, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

P.B.238

„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Miestų vietovės – pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

 

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

 

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

 

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

 

Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

 

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

 

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

 

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas, išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų,

1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas pastatais ir (arba) statiniais, turinčiais stogą, arba tokiame sklype yra kultūros paskirties

pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ pasiekimo,

1.11. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų,

 

2. projekte nustatytos tvarkomos teritorijos nesuformuotame žemės sklype plotą, išskyrus joje esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą,

 

3. tvarkomų inžinerinių statinių, neturinčių stogo, plotą,  kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype,

3.3. projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame sklype,  tvarkant servitutinį kelią, einantį į 1 punkte nurodytą tvarkomą žemės sklypą.

 

Jei suformuoto žemės sklypo plote keliais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos finansuojamais projektais sukuriama ir (ar) atnaujinama visuomenei prieinama, atvirame ore esanti miesto erdvė, tai rodiklis skaičiuojamas žemės sklypo plotą (išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą) dalijant iš jame planuojamų įgyvendinti projektų, įtrauktų į regiono ar valstybės projektų sąrašą, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas  projekte nustatytos tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame žemės sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame žemės sklype atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.239

„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Viešieji ir komerciniai pastatai suprantami kaip visuomeninės paskirties statiniai, kurie apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“.

 

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos statinio ir (ar) pastato, ir (ar) patalpos fizinės ir (ar) energinės savybės.

Miestų vietovės – pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties,  apibrėžiančios Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo  fondų  naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas pastatytų ir (arba) atnaujintų viešųjų arba komercinių pastatų, patalpų ir (arba) statinių, turinčių stogą, miestų vietovėse plotą (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.B.240

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“

km

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

 

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

 

Geležinkelių linija – geležinkelio keliai, jungiantys geležinkelio stotis ar geležinkelio stotis ir valstybės sieną (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).

 

Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo pagerinamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Atnaujinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies svarbus pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiamos struktūrinio posistemio eksploatacinės charakteristikos (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.212 pasiekimų reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (neįtraukiamas besidubliuojančių rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelių TEN-T tinkle linijų ir kelių ilgis).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

 

IV SKYRIUS. SPECIALIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

P.S.301

„Tarptautinės MTEPI infrastruktūros, kurių narė yra Lietuva“

Skaičius

MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos

patvirtinimo“).

 

Tarptautinė MTEPI infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir su jais susijusios paslaugos, kuriomis naudojasi tarptautinė mokslo bendruomenė, atlikdama mokslinius tyrimus (pavyzdžiui, mokslinė įranga, mokslinių tyrimų medžiaga, žinių šaltiniai, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamos infrastruktūros bei kitos priemonės, kurios yra svarbiausios mokslinei kompetencijai įgyti).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tarptautines MTEPI infrastruktūras, kurių narė yra Lietuva ar jos mokslo ir studijų institucijos (jeigu MTEPI infrastruktūros steigimo ir (ar) veiklos dokumentuose jungiamasi institucijos vardu), ir MTEPI infrastruktūras, kuriose užtikrinama tolesnė narystė (infrastruktūrų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

įstojimo į tarptautines MTEPI infrastruktūras pagrindimo dokumentai (kopija).

Narystės tarptautinėje MTEPI infrastruktūroje pagrindimo dokumentai (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Lietuva ar jos mokslo ir studijų institucija tampa tarptautinės MTEPI infrastruktūros nare arba užtikrina tolesnį dalyvavimą MTEPI infrastruktūroje, į kurią įstota.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.302

„Privataus sektoriaus tyrėjų, pasinaudojusių pagerinta MTEPI infrastruktūros baze, skaičius“

Skaičius

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Privataus sektoriaus tyrėjas – tyrėjas, priklausantis privačiam  juridiniam asmeniui.

 

Privatus juridinis asmuo – juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus (šaltinis: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas).

 

MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Pagerinta MTEPI infrastruktūros bazė – įgyvendinant projekto veiklas mokslo ir studijų institucijose įsigyta įranga, reikalinga MTEPI vykdyti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant privataus sektoriaus tyrėjus, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) ne vėliau kaip per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos pasinaudojo įgyvendinant projekto veiklas pagerinta MTEPI infrastruktūros baze (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą kelis kartus pasinaudojęs pagerinta MTEPI infrastruktūros baze, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

tyrėjų, projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) ne vėliau kaip per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos pasinaudojusių įgyvendinant projekto veiklas pagerinta MTEPI infrastruktūros baze (nurodant, kokia įranga buvo naudotasi), sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto užbaigimo.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas, remdamasis tyrėjų, pasinaudojusių įgyvendinant projekto veiklas pagerinta MTEPI infrastruktūros baze (nurodant, kokia įranga buvo naudotasi), sąrašais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) ne vėliau kaip per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.303

„Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas“

Hektarai

Viešoji teritorija – valstybei arba savivaldybei  ar privatiesiems subjektams priklausantis žemės sklypas ar teritorija, susidedanti iš keleto tokių žemės sklypų, skirta daugiau kaip vienam investicijų projektui įgyvendinti.

 

Investicijas gavusi viešoji teritorija – pramoniniam parkui ir (ar) laisvajai ekonominei zonai sukurti ar plėtoti parengtas žemės sklypas ar teritorija, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

 

Laisvoji ekonominėzona – ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotą (hektarais).

Pirminiai šaltiniai:

darbų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) arba pažymos dėl žemės iš VĮ Registrų centro.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas arba gaunama pažyma dėl žemės sklypo iš VĮ Registrų centro, kuriais patvirtinama, kad tam tikras žemės sklypas ar teritorija yra parengti pramoniniam parkui ir (ar) laisvajai ekonominei zonai sukurti ar jų plėtrai, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.304

„Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius“

Skaičius

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Inovacijų paklausos skatinimo sprendimai – veikla, vykdoma panaudojant įvairias priemones, skatinančias kurti ir (arba) teikti į rinką, ir (arba) įsigyti inovatyviuosius produktus visuomenei aktualioms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, valstybės užsakymus (pavyzdžiui, konsultacijos, ikiprekybiniai pirkimai, inovatyvieji viešieji pirkimai ir pan.).

 

Inovatyvusis produktas – naujas arba iš esmės patobulintas darbu ar pastangomis sukurtas objektas (prekės, paslaugos ir darbai), kuris gali būti išleistas į rinką poreikiams tenkinti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Konsultacija – paslauga, kurios metu konsultuojamajam subjektui yra teikiami patarimai, žinios ir (arba) kitokia informacija.

 

Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veiklos paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, ir kurios laikomos valstybės pagalba, įsigijimas, siekiant sukurti inovatyviųjų produktų (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Inovatyvusis viešasis pirkimas – viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija pasirenka pirkimo būdą, numato tam tikrus pirkimo vertinimo kriterijus, prašo pateikti alternatyvius pasiūlymus ir (arba) techninėje specifikacijoje nurodo  reikalavimus, kad perkančioji organizacija įsigytų tuos inovatyvius produktus, kurie geriausiai tinka perkančiosios organizacijos funkcijoms efektyviai atlikti ar strateginiams tikslams pasiekti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintus inovacijų paklausos skatinimo sprendimus.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros už konsultacijų suteikimą, ikiprekybinio pirkimo dokumentai, inovatyvaus viešojo pirkimo ataskaitos,

sąskaitos faktūros (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintas inovacijų paklausos skatinimo sprendimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.305

„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pateiktos patentų paraiškos“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Patentas –  išradimų teisinės apsaugos forma (Šaltinis: Lietuvos Respublikos patentų įstatymas).

 

Patento paraiška – patentų biuro nustatyta tvarka patentų biurui mokslo ir studijų institucijos pateikta paraiška (prašymas) išduoti tarptautinį patentą. Šiame apraše tarptautiniu laikomas patentas, skirtas kitų šalių rinkoms.

 

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų įgyvendinant projekto veiklas pateiktų patento paraiškų skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

patentų biuro dokumentas, kuriuo patvirtinamas patento paraiškos (prašymo) gavimas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas patentų biuras pavirtina patento paraiškos gavimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.306

„Įgyvendinti sprendimai, skirti plačiajuosčio elektroninio ryšio plėtrai“

Skaičius

Sprendimas dėl plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtros – sprendimas, sudarantis galimybę efektyviau plėtoti plačiajuostį elektroninių ryšių tinklą (t. y. didinti pasiūlą) ir (arba) skatinti plačiajuosčio ryšio paslaugų naudojimą (t. y. didinti paklausą), pavyzdžiui, technologinė, programinė įranga ir kitos priemonės, skirtos skaitmeniniams žemėlapiams kurti ir pan.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant pagal projekto veiklas įgyvendintus sprendimus, skirtus plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtrai.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.307

„Įgyvendinti sprendimai, skirti kibernetinio saugumo didinimui“

Skaičius

Kibernetinis saugumas – visuma teisinių, informacijos sklaidos, organizacinių ir techninių priemonių, skirtų kibernetiniams incidentams išvengti, aptikti, analizuoti ir reaguoti į juos, taip pat įprastinei elektroninių ryšių tinklų, informacinių sistemų ar pramoninių procesų valdymo sistemų veiklai, įvykus šiems incidentams, atkurti (šaltinis: Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas).

 

Įgyvendintas sprendimas – įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos informaciją apdorojančios techninės ir programinės priemonės, kurių visuma sudaro sąlygas kibernetinio saugumo didinimui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas veiksmų programos lėšomis paremtų sprendimų, skirtų kibernetiniam saugumui didinti, skaičius.

 

Skaičiuojamas sumuojant projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendintus sprendimus, skirtus kibernetiniam saugumui didinti (sprendimų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas(-i) paslaugų priėmimo–perdavimo aktas(-i), kuriuo(-iais) patvirtinamas sprendimo, skirto kibernetiniam saugumui didinti, įgyvendinimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.308

„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui“

Skaičius

Įgyvendintas sprendimas – įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos informaciją apdorojančios techninės ir programinės priemonės, kurių visuma sudaro sąlygas pakartotiniam viešojo sektoriaus informacijos panaudojimui.

 

Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

 

Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant  pagal projekto veiklas  įgyvendintus sprendimus, skirtus viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui (sprendimų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas(-i) paslaugų priėmimo–perdavimo aktas(-ai), kuriuo(-iais) patvirtinamas sprendimo, skirto viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui, įgyvendinimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.309

„Vietos bendruomenės, įtrauktos į veiklų, skirtų gyventojų skatinimui efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, tinklą“

Skaičius

Vietos bendruomenė suprantama kaip gyvenamosios vietovės bendruomenė.

 

Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas).

 

Gyventojų skatinimas efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu – gyventojų, turinčių didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu, skaičiaus didinimas (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant vietos bendruomenes, kurios įgyvendinant projektą buvo įtrauktos į projekto veiklas, skirtas gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, ir baigė jose dalyvauti.

Pirminiai šaltiniai:

vietos bendruomenių, įtrauktų į projekto veiklas, skirtas gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, ir baigusių jose dalyvauti, sąrašas ir (arba) suvestinė.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje vietos bendruomenės baigia dalyvauti veiklose, skirtose gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

Elektroninė paslauga - –  naudojant įvairias IRT priemones (pavyzdžiui, kompiuterius, mobiliojo ryšio telefonus, interaktyvią skaitmeninę televiziją ar kita) nuotoliniu būdu teikiama paslauga, kuri apima visus veiksmus nuo paslaugos inicijavimo iki užsibrėžto paslaugos rezultato pasiekimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“).

 

Sukurta elektroninė paslauga – veiksmų programos 2.3.1 uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ priemonių lėšomis sukurta nauja ir realiai veikianti elektroninė paslauga.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtas elektronines paslaugas.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.311

„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumo ir saugos užtikrinimui“

Skaičius

IRT – informacinės ir ryšių technologijos.

 

Įgyvendintas sprendimas – įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos informaciją apdorojančios techninės ir programinės priemonės, kurių visuma sudaro sąlygas užtikrinti viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, sąveikumą ir saugą.

 

Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

 

Bendro naudojimo IRT infrastruktūra – konsoliduota valstybės informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra, kurios pagrindu yra sukurtos ir teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ nustatytos IRT paslaugos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendintus sprendimus, skirtus viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumui ir saugai užtikrinti (sprendimų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas(-i) paslaugų priėmimo–perdavimo aktas(-ai), kuriuo(-iais) patvirtinamas sprendimo, skirto viešojo sektoriaus bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimui, sąveikumui ir saugai užtikrinti, įgyvendinimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.312

Neteko galiso nuo 2019-11-21

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.313

Neteko galios nuo 2020-09-16

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.314

Neteko galios nuo 2020-02-22

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.315

Neteko galiso nuo 2019-11-21

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.316

Neteko galios nuo 2019-12-11

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.317

„Namų ūkiai, kuriuose padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas“

Namų ūkiai

Namų ūkisasmuo, gyvenantis vienas, arba grupė kartu tame pačiame privačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis: 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas).

 

Skaičiuojant šį rodiklį energija suprantama kaip šilumos energija.

 

Atsinaujinančių išteklių energija energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

 

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas suprantamas kaip pirminės energijos (biomasės – malkų, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekų) vartojimo sumažėjimas.

 

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas laikomas padidėjusiu, kai namų ūkyje, neprijungtame prie centralizuotų šilumos tinklų, energijos gamybos įrenginiai (katilai) pakeičiami į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kuriuose įgyvendinant projekto veiklas buvo padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas (namų ūkių skaičius).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomos sąskaitos faktūros ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.318

„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“

Asmenys

Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

 

Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, – šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

 

Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais 100 mm skersmens viengubais vamzdžiais.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant šilumos vartotojus, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

Pirminiai šaltiniai: šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, suvestinė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai

projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su  mokėjimo prašymu pateikiamas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su vartotojais, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) ir (ar) naujai nutiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.319

„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais100 mm skersmens viengubais vamzdžiais.

Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

L = (d/100)*l,

kur:

L – modernizuoto (atnaujinto) vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km);

d – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio skersmuo (mm);

l – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio ilgis (km).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas modernizuoto

(atnaujinto) centralizuoto šilumos tiekimo tinklo sutartinį ilgį (kilometrais).

 

Esant poreikiui gali būti atliekamas dvigubų į viengubus vamzdžius ir ilgių iš metrų į kilometrus perskaičiavimas.

 

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos) ir detaliosios geodezinės nuotraukos arba atnaujintos statinių kadastrinės bylos.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo

metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą

stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.320

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės, skirstomieji punktai ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“

Skaičius

Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Skirstomasis punktas – statinyje įrengti pirminės ir antrinės komutacijos įrenginiai, skirti 6–10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje su dviem ar daugiau šynų sekcijomis, dviem ar daugiau įvadinėmis linijomis, relinės apsaugos ir automatikos įtaisais, savųjų reikmių arba 6–10 kV galios transformatoriais. Bent viena iš įvadinių linijų yra iš 35–110 kV transformatorių pastočių ar skirstomųjų punktų. Įvadinėms ir išeinančioms linijoms komutuoti naudojami 6–10 kV jungtuvai (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralinius ir jungiamuosius įtvarus, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“, 7 punkte nustatytas sąlygas.

 

Naujos techninės-funkcinės savybės yra elektros įrenginių ir statinių savybės, gerinančios ir (ar) sukuriančios naujas turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą techninę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes, skirstomuosius punktus  ir (arba) skirstyklas.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai, atliktų darbų aktai, ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

 

P.S.321

„Įrengtų naujų dviračių ir/ar pėsčiųjų takų ir/ar trasų ilgis“

km

Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

 

Dviračių juosta (trasa) – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

 

Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.

 

Įrengimas – naujo dviračių tako ar juostos (trasos) ar pėsčiųjų tako tiesimas (statyba).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas įrengtų naujų dviračių ir pėsčiųjų takų ir dviračių juostų (trasų) ilgis (km).

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas įrengtų naujų dviračių, pėsčiųjų takų ir dviračių juostų (trasų) ilgis (km).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.322

„Rekonstruotų dviračių ir/ar pėsčiųjų takų ir/ar trasų ilgis“

km

Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

 

Dviračių juosta (trasa) – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

 

Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.

 

Rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas rekonstruotų dviračių ir pėsčiųjų takų ir dviračių juostų (trasų) ilgis (km).

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas rekonstruotų dviračių, pėsčiųjų takų ir dviračių juostų (trasų) ilgis (km).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.323

„Įgyvendintos darnaus judumo priemonės“

Skaičius

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje (šaltinis: Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“).

 

Darnaus judumo priemonė – priemonė, numatyta darnaus judumo mieste plane.

 

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui (šaltinis: Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant darnaus judumo priemones, įgyvendintas pagal projekto veiklas (priemonių skaičius).

Pirminiai šaltiniai: darbų, prekių ar paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų, prekių ar paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriais pagrindžiamas darnaus judumo priemonių įgyvendinimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.324

„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“

Skaičius

Intelektinės transporto sistemos – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

 

Įdiegimas – intelektinės transporto sistemos veikimui būtinų sąlygų sukūrimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įdiegtas intelektines transporto sistemas.

Pirminiai šaltiniai: darbų, prekių ar paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų, prekių ar paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriais pagrindžiamas intelektinės transporto sistemos įdiegimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.325

„Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės“

Skaičius

Viešasis transportas – keleivių ir krovinių vežimo nustatytais maršrutais paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

 

Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

 

Ekologiška transporto priemonė – aplinką tausojanti transporto priemonė.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įsigytas naujas ekologiškas viešojo transporto priemones (priemonių skaičius).

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas prekių priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodomas įsigytų naujų ekologiškų viešojo transporto priemonių skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.326

„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“

Vienetai

Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys – naujų aplinkos oro monitoringo stočių, reikalingų sistemingam gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimui, vertinimui ir prognozavimui atlikti, hidrologijos stočių, vykdančių hidrologinius matavimus paviršinio vandens telkiniuose, ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių, reikalingų smulkaus masto (< 100 km) meteorologiniams reiškiniams bei procesams stebėti, įrengimas ar esamų atnaujinimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įrengtas arba atnaujintas aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotis.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi galutiniai (paskutiniai) stočių įrangos montavimo priėmimo–perdavimo aktai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.327

„Įsigyta gyventojų perspėjimo įranga ir gelbėjimo technika“

Skaičius

Gyventojų perspėjimo įranga – visuma techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams.

 

Gelbėjimo technika – gelbėjimo transporto priemonės ir įranga.

 

Gelbėjimo transporto priemonės – pagrindinės gelbėjimo transporto priemonės, kuriomis galima atlikti gelbėjimo darbus.

 

Gelbėjimo įranga skirstoma į gelbėjimo įrangą ir priemones bei kitą įrangą. Gelbėjimo įrangą ir priemones sudaro speciali gelbėjimo įranga žmonėms, gyvuliams (gyvūnams), materialinėms vertybėms gelbėti ir pagalbinė įranga gelbėjimo darbams organizuoti. Prie gelbėjimo įrangos taip pat priskiriamos asmeninės apsaugos priemonės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, kurios skirtos darbuotojams nuo gelbėjimo darbų metu susidarančių rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę saugai, sveikatai ir gyvybei, apsaugoti. Minėtos priemonės ir įrangaskaičiuojamos paketais, kuriuos sudaro priemonės (įranga), reikalingos (reikalinga) efektyviai ne mažiau kaip vieno darbuotojo ar institucijos (institucijos padalinio) veiklai užtikrinti.

Kitą įrangą sudaro įranga, kuri naudojama tarnybinei, administracinei ar ūkinei veiklai užtikrinti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įsigytą gyventojų perspėjimo įrangą ir gelbėjimo techniką.

Pirminiai šaltiniai:

prekių priėmimo–perdavimo aktas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas prekių priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.328

„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“

Hektarai

Nuotėkis – vandens kiekis, nutekantis iš sausumos ploto vieneto per tam tikrą laiką; išreiškiamas debitu, moduliu, nuotėkio koeficientu (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, – urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus, kai žaliųjų plotų įtraukimas nenustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“) plotas, į kurį patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo privalo būti organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinktas ir pašalintas į aplinką arba išleistas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduotas nuotekų tvarkytojui).

 

Statyba ir rekonstravimas suprantami taip, kaip apibrėžta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas vadovaujantis metodika, kuri nustatyta statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, 9 priedo 2.4,  2.6 ir 2.8 papunkčiuose.

Tas pats lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra pagal vieną ar kelis projektus, nesumuojamas kelis kartus (įgyvendinant vieną projektą persidengiantis plotas minusuojamas, įgyvendinant kelis projektus – nuotėkio plotas skaičiuojamas proporcingai projektų investicijų dydžiui).

Pirminiai šaltiniai:

techniniai projektai ir statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas. 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.329

„Sukurti /

pagerinti atskiro komuna-linių atliekų surinkimo pajėgu-mai“

Tonos/metai

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Sukurti ir (arba) pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai – naujai įsigyti ir pastatyti atskiro komunalinių atliekų surinkimo konteineriai ar kiti įrenginiai (įskaitant konteinerius ir kitus įrenginius didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse) rūšiuojamajam atliekų surinkimui užtikrinti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įsigytų ir pastatytų konteinerių ar kitų įrenginių komunalinių atliekų surinkimo pajėgumus tonomis per metus.

 

Konteinerių pajėgumai apskaičiuojami pagal formulę:

Pk = Nk * Vk * Ivid * qn,

kur:

Pk – konteinerių pajėgumai;

Nk – konteinerių skaičius;

Vk – vieno konteinerio tūris;

Ivid – vidutinis (3 metų vidurkis) išvežimų per metus skaičius;

qn – vidutinis atliekų tankis pagal rūšis.

 

 

 

Vidutinis atliekų tankis pagal rūšis:

- stiklinės pakuotės atliekų mišinio – 300 kg/m3;

- popieriaus ar kartono atliekų mišinio – 45 kg/m3;

- plastikinės, kombinuotos ir metalo pakuotės atliekų mišinio – 30 kg/m3;

- tekstilės atliekų – 141 kg/m3;

- biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto atliekų) – 770 kg/m3;

- žaliųjų atliekų – 230 kg/m3;

-maisto atliekų – 800 kg/m3;

- medinių pakuočių ar medienos atliekų mišinio – 750 kg/m3;

- eksploatuoti netinkamų transporto priemonių plastikų atliekų – 500 kg/m3;

- naudotų padangų atliekų – 120 kg/m3;

- geležies ir plieno ar metalų atliekų mišinio – 500 kg/m3;

- statybos ir griovimo atliekų – 2500 kg/m3;

- elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 70 kg/m3;

- didžiųjų atliekų – 500 kg/m3;

- pavojingųjų atliekų – 900 kg/m3.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.330

„Sukurti arba pagerinti

maisto ar virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumai“

Tonos per metus

Sukurti ir (arba) pagerinti maisto ar virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumai – iš gyventojų surenkamoms maisto ar virtuvės atliekoms apdoroti pastatytų ar pritaikytų esamų įrenginių metinis našumas.

 

Maisto ar virtuvės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) biologiškai skaidžios atliekos, kurias sudaro visas išmetamas maistas, maisto ruošimo atliekos.

 

Atliekų apdorojimas – atliekų pradinis apdorojimas ir (arba) perdirbimas:

- atliekų pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas);

- atliekų perdirbimas – organinių medžiagų perdirbimas, įskaitant kompostavimą arba biodujų gamybą ir likutinio substrato kompostavimą (šaltinis: Atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“).

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami projekto įgyvendinimo metu įrengtų ar turimų (kai projekto metu neįsigyjama naujų pradinio apdorojimo įrenginių) maisto ar virtuvės atliekų pradinio apdorojimo įrenginių pajėgumai tonomis per metus pagal formulę:

P=T*H*D*K, kur:

 

P – sukurti arba pagerinti maisto ar virtuvės atliekų

apdorojimo pajėgumai.

 

T – atliekų pradinio apdorojimo technologinio proceso įrangos (toliau – įranga) valandinis našumas pagal techninę specifikaciją tonomis per valandą.

 

H – įrangos darbo valandų skaičius per dieną.

 

D – įrangos darbo dienų skaičius per metus.

 

K – maisto ar virtuvės atliekų dalis pradinio apdorojimo atliekų sraute, įvertinta investicijų projekte ir nustatyta projekto sutartyje.

 

Pirminiai šaltiniai:

perdavimo–priėmimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi perdavimo–priėmimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.331

„Sutvarkytas radioaktyviųjų atliekų kiekis“

m3

Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius (šaltinis: Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas – veikla, apimanti pradinį, pagrindinį ir galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, vežimą, saugojimą, dėjimą į atliekyną, atliekyno uždarymą ir uždaryto atliekyno priežiūrą. (šaltinis: Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas sutvarkytų radioaktyviųjų atliekų kiekis, sumuojant tvarkomus radioaktyviųjų atliekų, radioaktyviosiomis atliekomis užteršto grunto ir radioaktyviosiomis atliekomis užterštų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių kiekius.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.332

„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“

Vienetai

Vandens telkinys, kuriam taikyta būklės gerinimo priemonė, – paviršinis vandens telkinys, kuriam pritaikytos būklės gerinimo priemonės gerai telkinio būklei pasiekti.

 

Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).

 

Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant paviršinius vandens telkinius, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo taikomos būklės gerinimo priemonės.

Paviršinis vandens telkinys skaičiuojamas kaip vienas vienetas, kai jo būklei pagerinti pritaikytos priemonės, vykdant veiklą pačiame vandens telkinyje, jo atkarpoje ar jo apsaugos zonoje (vienas vandens telkinys, jo atkarpa, jo apsaugos zona = 1 vnt.). Tas pats vandens telkinys kelis kartus neskaičiuojamas.

Tuo atveju, kai pagal Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Veiksmų planas), tam pačiam vandens telkiniui Sanglaudos fondo lėšomis numatoma taikyti skirtingų projekto vykdytojų atliekamas 2 priemones:

įgyvendinus Veiksmų plano 3.1 priemonę įskaitoma vandens telkinio dalis – 0,7 ir įgyvendinus 3.4 priemonę – 0,3;  3.1 priemonę – 0,3 ir 3.8.2 priemonę – 0,7; 3.2 priemonę – 0,1 ir 3.4 priemonę – 0,9.

Kai atliekamos 4 priemonės, įskaitoma vandens telkinio dalis: įgyvendinus 3.1 priemonę – 0,5, 3.2 priemonę – 0,05, 3.4 priemonę – 0,25, 3.9 priemonę – 0,2.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas (kai įgyvendinamos pasikartojančios tęstinės veiklos – paskutinis aktas) arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.333

„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“

km

Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų rekonstravimui priskiriama:

1) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) keitimas (nekeičiant trasos) kito tipo ir kito skersmens vamzdynais;

2) įvadų į pastatus, išvadų iš pastatų pakeitimas, keičiant įvadų trasą, vamzdžių tipą, skersmenį;

3) esamuose tinkluose papildomų šulinių, kamerų įrengimas ir armatūros juose (jose) sumontavimas;

4) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo atskirų vamzdynų ruožų panaikinimas;

5) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo dalies trasos keitimas

(šaltinis: statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“).

Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų rekonstravimui taip pat priskiriama naujų vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) statyba, kai vietoje esamų tinklų dėl pagrįstų priežasčių tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklai ir tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) ir (ar) naujų (sąvokose nurodytu atveju) vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) ilgį kilometrais.

 

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.334

„Parengtas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių planas“

Vienetai

 

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė – geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.

 

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

 

Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas – dokumentas, kuriame numatyti veiksmai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus veiklos efektyvumui didinti.

 

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas parengtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.335

„Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos“

Vienetai

Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

 

Gamtos paveldo objektai – saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

 

Sutvarkyta, įrengta ir pritaikyta lankymui teritorija – kraštovaizdžio kompleksai, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kuriose įrengti ar atnaujinti lankytojų centrai, vidaus ir lauko ekspozicijos, gamtos mokyklos, lauko informacinės sistemos, pažintiniai ar mokomieji pėsčiųjų takai, dviračių takai, trasos, jungtys tarp turizmo trasų, apžvalgos bokštai, kelio ženklai, ekologiniai kempingai.

 

Sutvarkytas, įrengtas gamtos ir kultūros paveldo objektas ar sutvarkyta, įrengta ir pritaikyta lankymui teritorija bus prilyginami vienam sutvarkytam, įrengtam  ir pritaikytam  lankymui vienetui. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).

 

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – kultūros, edukacinėms, ekonominėms ir socialinėms reikmėms, poilsiui gamtoje pritaikyti gamtos, kultūros ir paveldo objektai ir teritorijos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos.

 

Kai skaičiuojami kultūros paveldo objektai:

1) pavieniai objektai skaičiuojami pagal Kultūros vertybių registre jiems suteiktą unikalų objekto kodą;

2) kompleksą sudarantys objektai skaičiuojami pagal Kultūros vertybių registre šiems objektams suteiktą unikalų objekto kodą;

3) vietovės skaičiuojamos pagal Kultūros vertybių registre joms suteiktą unikalų objekto kodą.

 

Jeigu toje pačioje teritorijoje yra sutvarkomas (-i), įrengiamas (-i) gamtos ar kultūros paveldo objektas (-ai) ir kartu sutvarkoma, įrengiama ir pritaikoma lankymui teritorija, teritorija du kartus neskaičiuojama (laikoma vienu vienetu).

 

Pirminiai šaltiniai:

kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktas (kai taikoma), statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, arba statybos darbų priėmimoperdavimo aktas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statybos užbaigimo dokumentai nėra privalomi.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktas (kai taikoma), statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, arba statybos darbų priėmimoperdavimo aktas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos  statybos įstatymą statybos užbaigimo dokumentai nėra privalomi.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.336

„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“

Skaičius

Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Visuomenės informavimo apie aplinką priemonė – informacijos apie aplinką perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai ir pan.).

 

Įgyvendinta visuomenės informavimo apie aplinką priemonė – informavimo apie aplinką priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, žiniai, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu paskleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacijos apie aplinką sklaida televizijoje, leidinių parengimas ir išleidimas, aplinkosauginių akcijų organizavimas, tiesioginės vaizdo transliacijos yra laikomos priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. ištransliuota viena TV laida ar keleto laidų ciklas tam tikromis temomis, išleistas vienas leidinys, skirtas tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar keletas akcijų, skirtų tikslinei auditorijai konkrečiomis tematikomis, pastatyta viena vaizdo kamera.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintos visuomenės

informavimo apie aplinką priemonės.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.337

„Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės“

Skaičius

Turizmo rinkodaros priemonė – iš anksto suplanuota, nustatytos trukmės ir biudžeto, į turizmo įvaizdžio formavimą ir gerinimą, informavimą apie turizmo galimybes ar turizmo produktų pardavimo skatinimą tikslinėse rinkose nukreipta veikla, vykdoma panaudojant įvairias formas ir būdus, kuriais tenkinami tikslinių vartotojų ar jų grupių poreikiai.

 

Rinkodaros priemonės įgyvendinamos, panaudojant vaizdo, garso ir elektronines priemones, spausdintą informaciją ir (arba) medžiagą, dalyvaujant parodose ir (arba) organizuojant pažintinius turus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant turizmo rinkodaros priemones, kurios buvo įgyvendintos pagal projektą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonė yra įgyvendinta.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonės įgyvendintos, t. y. atliktos visos projekto sutartyje suplanuotos konkrečiai turizmo rinkodaros priemonei priskirtos veiklos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.338

„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“

Vienetai

Arealas – vieno ar kito reiškinio paplitimo plotas (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

 

Išsaugotas, sutvarkytas ar atkurtas kraštovaizdžio arealas – teritorija, kurioje įgyvendinta bent viena kraštovaizdžio formavimo priemonė pagal kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektą arba kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektą, arba atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti kraštovaizdžio arealai.

 

Neskaičiuojami arealai, kuriuose tvarkomi bešeimininkiai pastatai ir pažeistos žemės.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.339

„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“

Vienetai

Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Valymas – veiksmas, kai šalinamos kenksmingosios ar nepageidaujamos medžiagos ar jų sudedamosios dalys (preparatai ar cheminiai elementai) iš daiktų, medžiagų, objektų ar aplinkos (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Įrenginys – tam tikrą technologinę operaciją ar jų seką atliekanti mašina (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įsigyti gatvių valymo įrenginiai.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.340

„Jūrų uoste įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aprūpinti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti (šaltinis: Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas).

 

Saugus eismas jūrų uoste – visuma jūros transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti jūros transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat jūros uosto infrastruktūra, plukdomi kroviniai ir bagažas būtų apsaugoti nuo jūros transporto katastrofų, jūros transporto eismo įvykių ir jų padarinių.

 

Aplinkosaugos priemonės – priemonės, kuriomis užtikrinama gera jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys yra švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities kartoms:

1) jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai, geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams. Jūrinės rūšys ir buveinės yra apsaugotos, užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairių biologinių komponentų funkcionavimas yra subalansuotas;

2) ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas. Antropogeninis medžiagų ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas jūrų uoste įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) galutinis objekto užbaigimo aktas (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą arba ,galutinis objekto užbaigimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.341

„Įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uosto kietųjų dangų plotas“

Kvadratiniai metrai

Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai (šaltinis: Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas).

 

Kietoji danga:

- asfalto danga, kurią sudaro asfalto apatinis sluoksnis ir virš jo esantis asfalto viršutinis sluoksnis, tik asfalto viršutinis sluoksnis arba tik vienas asfalto pagrindo‑dangos sluoksnis;

- betono danga, kurią sudaro vienas ar du betono sluoksniai;

- trinkelių danga, kurią sudaro akmens medžiagų trinkelės, posluoksnis ir siūlių užpilas;

- plytelių (plokščių) danga, kurią sudaro plytelės (plokštės), posluoksnis ir siūlių užpilas.

 

ICAO reikalavimai – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. International Civil Aviation Organization) reikalavimai, keliami aerodromams (angl. Aerodrome Standarts).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uosto kietųjų dangų plotas (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas įgyvendinant projekto veiklas įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uosto kietųjų dangų plotas (kvadratiniais metrais).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

 

Geležinkelių transporto eismo sauga – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas).

 

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programasvykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Skrydžių sauga – visuma civilinei aviacijai keliamų reikalavimų, nustatytų VšĮ Transporto kompetencijų agentūros.

 

Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones.

.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) priėmimo–perdavimo aktas (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas įgyvendinant projekto veiklas įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.343

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose“

Skaičius

Geležinkelių transporto eismo sauga – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas).

 

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programasvykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas geležinkelio pervažose įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) priėmimo–perdavimo aktas (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą arba priėmimo–perdavimo aktas, kuriuose nurodomas įgyvendinant projekto veiklas geležinkelių pervažose įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.344

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“

Skaičius

Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralinius ir jungiamuosius įtvarus, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.345

„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“

km

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Tiesimas suprantamas kaip elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalies, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti, įrengimas, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Rekonstravimas suprantamas kaip elektros linijos veikimo atkūrimas ar modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgį (kilometrais).

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.346

„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys“

Skaičius

Dujų skirstymo stotis yra laikoma dujų apskaitos tašku, kuris suprantamas kaip visuma įrenginių, kurių paskirtis užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas (šaltinis: Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Apskaitos stotis suprantama kaip matavimo stotis. 

 

Matavimo stotis – įrenginys, kurį sudaro visa įranga, įskaitant įvadinę ir išvadinę vamzdžių sistemas iki atskiriamųjų sklendžių,bei bet koks statinys, kurio viduje yra įranga, naudojama dujoms matuoti, vykstant nuosavybės perdavimui (šaltinis: Lietuvos standartas LST EN ISO 1776:2002).

 

Naudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys – pažangios dujų infrastruktūros dalis. Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.347

„Nutiestų ir (ar) modernizuotų magistralinių dujotiekių ilgis“

km

Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

Magistralinio dujotiekio tiesimas suprantamas kaip magistralinio dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (ar) modernizuotų

magistralinių dujotiekių ilgį (kilometrais).

 

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo

metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą

stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.348

„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“

km

Skirstomasis dujotiekis suprantamas kaip gamtinių dujų skirstymo sistema – žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio per gamtinių dujų skirstymo stotis pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).

 

Tiesimas suprantamas kaip skirstomojo dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgį (kilometrais).

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.349

„Investicijas gavęs infrastruktūros objektas“

Skaičius

Infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis.

 

Investicijų gavęs infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, kurie įsigyjami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami įgyvendinant projekto veiklas.

 

Pastato, statybos, rekonstrukcijos ir remonto sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusius infrastruktūros objektus.

Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.350

„Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“

Skaičius

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Įskaičiuojami ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.

 

Profesinės reabilitacijos programą sudaro šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant neįgaliuosius, kurie dalyvavo ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašą (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą įtraukiamas į ESF remiamos profesinės reabilitacijos programos dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.351

„Užimtumo tarnybos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Užimtumo tarnybos darbuotojas – Užimtumo tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Užimtumo tarnyba – įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

(šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas)

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant Užimtumo tarnybos darbuotojus, kurie dalyvavo ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu Užimtumo tarnybos darbuotojas pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

P.S.352

„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai“

Skaičius

Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

 

Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį.

 

 

Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu finansinės priemonės valdytojas sudaro paskolos sutartį su paskolos gavėju ir pagal sudarytą paskolos sutartį išmoka bent dalį lėšų.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.353

„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys ir įmonės“

Skaičius

Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

 

Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – pvz., jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ir kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.

 

Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį.

Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas ir kiti dokumentai.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu finansinės priemonės valdytojas sudaro paskolos sutartį su paskolos gavėju ir pagal sudarytą paskolos sutartį išmoka bent dalį lėšų.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.354

„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose)“

Skaičius

Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.

 

Paskolos gavėjas – labai maža, maža įmonė, fizinis asmuo (verslininkas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantis ar plėtojantis savo verslą ir veikiantis ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

 

Naujai įsteigta įmonė (verslas) – paskolos gavėjas arba paskolos gavėjo įmonė (verslas), įsteigta (-s) po finansinės priemonės valdytojo paskolos sutarties su paskolos gavėju sudarymo dienos, įmonei perimant paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos naujai įsteigtose įmonėse (versle).

 

 

Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.355

„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose), iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse, versluose“

 

 

Skaičius

Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.

 

Paskolos gavėjas – labai maža, maža įmonė, fizinis asmuo (verslininkas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantis ar plėtojantis savo verslą ir veikiantis ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

 

Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ar kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.

 

Naujai įsteigta įmonė (verslas) – paskolos gavėjas arba paskolos gavėjo įmonė (verslas), įsteigta (-s) po finansinės priemonės valdytojo paskolos sutarties su paskolos gavėju sudarymo dienos, įmonei perimant paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse (versle).

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: finansinio tarpininko ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.356

„Renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, dalyvavę asmenys“

Skaičius

Renginys – organizuoti šviečiamieji (informaciniai)  mokymai, paskaitos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, susitikimai ar kiti uždarieji renginiai, skatinantys moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje.

 

Uždarasis renginys – renginys, skirtas tam tikrai tikslinei grupei dalyvių. Renginyje sudaromas dalyvių sąrašas.

 

Neįskaičiuojamas atvirajame renginyje, pavyzdžiui, mugėje, televizijos, radijo ar interneto portale transliuojamoje laidoje ir pan., dalyvavęs asmuo.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į renginio, skatinančio moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.357

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Bedarbis– asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

15–29 metų asmuo – 15 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamose veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 15–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.358

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Bedarbis– asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

15–29 metų asmuo – 15 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamose veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 15–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF lėšomis finansuojamos JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.359

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“

Skaičius

Bedarbis– asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

25–29 metų asmuo – 25 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 25–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamoje veikloje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI lėšomis finansuojamų veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.360

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“

Skaičius

Bedarbis– asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

 

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

 

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas).

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

 

25–29 metų asmuo – 25 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

 

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamose veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF lėšomis finansuojamos JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.361

„Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai“

Skaičius

Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

Socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, butas, namas, kur

teikiamos socialinės paslaugos.

 

Investicijų gavęs socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, butas, namas, kurie įsigyjami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami įgyvendinant projekto veiklas.

 

Pastato, statybos, rekonstrukcijos ir remonto sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusius socialinių paslaugų infrastruktūros objektus.

Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas,  deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.362

„Naujai įrengti ar įsigyti socialiniai būstai“

Skaičius

Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

 

Naujai įrengtas ar įsigytas socialinis būstas –įsigytas, pastatytas ar pritaikytas socialinio būsto paskirčiai (t. y. pritaikant esamą kitos paskirties infrastruktūrą) vienbutis gyvenamasis namas ar butas, tinkamas gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantis statybos ir specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtus ar įsigytus socialinius būstus.

Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

 

Viešoji sveikatos priežiūros paslauga suprantama kaip sveikatos priežiūros paslauga, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat kitomis valstybės ir savivaldybių lėšomis.

 

Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus;

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymas).

 

Viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pagerinimas (modernizavimas) – fizinės ir informacinės infrastruktūros (pastatų, patalpų, įrangos, priemonių, kt.), skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimas, atnaujinimas, įsigijimas ir plėtojimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas sumuojant viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra.

 

Kiekviena įstaiga gali būti įskaičiuota tik vieną kartą, net jei įgyvendino arba dalyvavo įgyvendinant keletą projektų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pagerinama (modernizuojama) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu.

 

Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu baigus įgyvendinti visas projekto veiklas, t. y. nors projekto partneris baigė projekto sutartyje numatytas veiklas anksčiau, nei baigiamos kitos projekto veiklos, stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė neskaičiuojama.

 

 

Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

 

P.S.364

„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“

Kvadratiniai metrai

Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

 

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

 

Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.

 

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

 

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

 

Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

 

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

 

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

 

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas,

išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų,

1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas pastatais ir (arba) statiniais, turinčiais stogą, arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ pasiekimo,

1.11. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų,

 

2.  projekte nustatytos tvarkomos teritorijos nesuformuotame žemės sklype plotą, išskyrus joje esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą,

 

3. tvarkomų inžinerinių statinių, neturinčių stogo, plotą, kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype,

3.3. objektų projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame sklype, tvarkant servitutinį kelią, einantį į 1 punkte nurodytą tvarkomą žemės sklypą.

 

Jei suformuoto žemės sklypo plote keliais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos finansuojamais projektais sukuriama ir (ar) atnaujinama visuomenei prieinama, atvirame ore esanti miesto erdvė, tai rodiklis skaičiuojamas žemės sklypo plotą (išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą) dalijant iš jame planuojamų įgyvendinti projektų, įtrauktų į regiono ar valstybės projektų sąrašą, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas projekte nustatytos tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame žemės sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame žemės sklype servitutinis kelias.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.365

„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota  statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos  statybos įstatymas).

 

Pastatas arba statinys yra pritaikytas naujai paskirčiai tuomet, kai jame pradedama vykdyti anksčiau nevykdyta veikla, priskiriama prie kitos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, parengto pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) klasifikatorių „Nomenclatures des Activities de Communite Europeene“ – NACE rev. 2 (Statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – NACE 2 red.), klasės (4 ženklų nomenklatūra): pavyzdžiui, kultūros įstaigos pastate pradedama teikti švietimo paslauga.

 

Kaimo vietovės – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų.

 

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos statinio ir (ar) pastato, ir (ar) patalpos fizinės ir (ar) energinės savybės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas kaimo vietovėse pastatytų, atnaujintų ir (arba) naujai paskirčiai pritaikytų viešųjų pastatų, patalpų ir (ar) statinių, turinčių stogą, plotas (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai:

statinio projektas arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. „

 

P.S.366

„Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“

Asmenys

Socialiai pažeidžiamais asmenimis laikomi:

- suaugę socialinės rizikos asmenys, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, taip pat neįgalieji, romai ir kiti asmenys, susiduriantys su sunkumais integruotis į darbo rinką;

- socialinės rizikos vaikai – socialinės rizikos veiksnių veikiami 14–18 metų vaikai, kurie valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, kurie yra patyrę ar kuriems kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jų galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Socialinė integracija – socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie dalyvavo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius) ir (arba) su dalyviais buvo sudarytos sutartys dėl dalyvavimo veiklose.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės, ir (arba) sutartys su dalyviais dėl dalyvavimo veiklose.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu socialiai pažeidžiamas asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į socialinei integracijai skirtų ESF veiklų dalyvių sąrašą ir (arba) su juo yra sudaryta sutartis dėl dalyvavimo veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.367

„Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“

Skaičius

Tikslinė grupė – 55 metų ir vyresni (iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose.

 

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Aktyviam senėjimui skirta ESF veikla – bet kuri veikla, finansuojama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8.3.2 uždavinį „Padidinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 55 metų ir vyresnius asmenis, kurie dalyvavo aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius) ir (arba) su dalyviais buvo sudarytos sutartys dėl dalyvavimo veiklose.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės, ir (arba) sutartys su dalyviais dėl dalyvavimo veiklose.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 55 metų ar vyresnis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į aktyviam senėjimui skirtų ESF veiklų dalyvių sąrašą ir (arba) su juo yra sudaryta sutartis dėl dalyvavimo veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

P.S.368

„Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“

Skaičius

Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

 

Skaičiuojami asmenys gaunantys socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui.

 

Paslaugos šeimai ir vaikui apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir paslaugas, nurodytas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai2016-2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“.

 

Tikslinių grupių asmenys (šeimos) – asmenys, kuriems suteikiamos socialinės paslaugos ir (ar) kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai ir vaikui ir kurie priklauso tikslinei grupei, kaip ji apibrėžta projektų finansavimo sąlygų apraše.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui gavusius tikslinių grupių asmenis  (asmenų  skaičius).

 

Tas pats asmuo , gaunantis skirtingas socialines paslaugas ir (ar) kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašai ir (arba) suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmeniui suteikiama nors viena socialinė paslauga ir jis pirmą kartą yra įtraukiamas į projekto dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašą.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.369

„Parengti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“

Skaičius

Asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai – individuali pagalba  likusiems be tėvų globos vaikams ir proto ir (ar) psichikos negalią turintiems neįgaliems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems asmenims, gyvenantiems stacionariose socialinės globos įstaigose.

 

Individualios pagalbos planas – veiksmų planas konkrečiam asmeniui, kuris gyvena stacionarioje globos įstaigoje ir ruošiasi pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.

 

Individualios pagalbos planas laikomas parengtu, kai jį pasirašo už plano rengimą atsakingas asmuo ar kiti specialistai, rengę planą.

 

Institucinė globa – likusių be tėvų globos vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių neįgalių vaikų, jaunuolių ir suaugusių asmenų apgyvendinimas globos įstaigose, kūdikių namuose, kuriuose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

Bendruomenėje teikiamos paslaugos (bendruomeninės paslaugos) – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos aukštos kokybės paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt.), kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Šios paslaugos skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtus individualios pagalbos planus.

Pirminiai šaltiniai: parengti individualios pagalbos planai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai individualios veiklos planą pasirašo už plano rengimą atsakingas asmuo (ir kiti planą rengę specialistai).

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.370

„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“

Skaičius

Socialinių paslaugų sistemos darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje.

 

Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje

įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

 

Kvalifikacijos tobulinimo veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla – kvalifikacijos tobulinimo mokymai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant socialinių paslaugų sistemos darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu socialinių paslaugų sistemos darbuotojas pirmą kartą yra įtraukiamas į kvalifikacijos tobulinimo veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

 

 

P.S.371

„Savivaldybės, kuriose įdiegti

inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“

 

Skaičius

Inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai – tobulesni (nei

taikyti iki tol) sveikatos priežiūros organizavimo, teikimo, valdymo sprendimai (ar atitinkamos jų dalys), kuriuos įgyvendinus pagerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tikslinių grupių gyventojams ir kokybė.

 

Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant

savivaldybes, kuriose veiklą vykdančios sveikatos priežiūros įstaigos įdiegė inovatyvius viešųjų asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius ar atitinkamą jų dalį ir pagal šiuos modelius ar atitinkamą jų dalį realiai pradėjo teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

 

Nustatant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, kiekviena savivaldybė skaičiuojama tik vieną kartą.

Projekto lygmeniu:

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo deklaracija, patvirtina įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

 

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Uždavinio lygmeniu:

 

Pirminiai šaltiniai:

įgyvendinančiosios institucijos

skaičiavimų suvestinė; projekto vykdytojo deklaracija, patvirtinta įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Projekto lygmeniu stebėsenos

rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas kartu  su antrąja ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia deklaraciją, kuria įrodoma, kad  praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos sveikatos priežiūros įstaiga realiai teikia sveikatos priežiūros paslaugas pagal su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderintą paslaugų teikimo modelį arba pagal suderintą atitinkamo paslaugų teikimo modelio dalį.

 

Uždavinio lygiu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), remdamasi projektų duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Projekto lygmeniu už stebėsenos

rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

 

P.S.372

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

Tikslinių grupių asmenys yra nustatyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme:

– šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys;

– tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.);

– vaikai (iki 18 metų) nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai;

– vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.

 

Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).

 

Informavimo, švietimo ir mokymo renginiai bei sveikatos raštingumą didinančios veiklos

apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.

 

Sveikatos raštingumas – pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai (gebėjimai), nulemiantys individų motyvaciją ir kompetenciją gauti bei suprasti informaciją ir ja naudotis visais būdais, siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tikslinių grupių asmenis, kurie dalyvavo ESF lėšomis remiamuose informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai

šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo yra įtraukiamas į renginio dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.373

„Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas“

Skaičius

Socialinis verslas – veikla, kurios pirminė misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ir (ar) švelninimas, o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl socialinį verslą vykdanti įmonė ir (arba) organizacija didžiąją dalį uždirbto pelno pirmiausia naudoja socialiniams tikslams įgyvendinti, t. y. reinvestuoja į savo veiklą ar plėtrą arba naudoja jį visuomeninei, labdaringai veiklai.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF investicijos – bet kokios formos parama iš Europos socialinio fondo.

 

Socialinis verslas laikomas sukurtu, kai ESF investicijų gavusios įmonės ar organizacijos steigimo dokumentuose nustatoma socialinė misija ir parengiamas verslo planas, kuriame orientuojamasi į socialinį verslą ir šio verslo finansiškai tvarios ekonominės veiklos vykdymą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant socialinius verslus, kurie buvo sukurti įgyvendinant projekto veiklas ESF investicijų gavusiose įmonėse ir (arba) organizacijose (verslų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: Registrų centro duomenys, įmonės ir (arba) organizacijos steigimo dokumentai, verslo planas ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ESF investicijų gaunančioje įmonėje ir (arba) organizacijoje yra sukuriamas socialinis verslas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.374

„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“

Skaičius

ESF subsidija – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

 

Socialinė įmonė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas).

 

Tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys: neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.

 

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tikslinėms grupėms priklausančius socialinių įmonių darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas bent kartą gavo ESF subsidiją.

 

Tas pats asmuo, gavęs kelias ESF subsidijas įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašų suvestinės, darbo sutarčių kopijos, banko išrašai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu tikslinei grupei priklausantis socialinės įmonės darbuotojas pirmą kartą gauna ESF subsidiją, t. y. gavo darbo užmokestį ir nuo jo apskaičiuotų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.375

„ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“

Skaičius

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Mokymai – ESF  lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.376

„BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)“

Skaičius

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

 

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320), 32–35 straipsniuose nurodytą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą įgyvendinamas projektas.

 

Dalyvis – projekto veiklose dalyvavęs tikslinės grupės atstovas. 

Tikslinė grupė – socialinė grupė ar jos dalis, į kurią orientuota pareiškėjo vykdoma projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant BIVP projektų veiklų dalyvius (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.377

„Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“

Skaičius

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Koncentruota studijų infrastruktūra – pastatai, jų dalis ir (arba) įranga, kuriais naudotis yra sudarytos sąlygos daugiau nei vienai aukštajai mokyklai.

 

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

 

Aukštoji mokykla turi būti atnaujinta ne mažiau kaip už 289 tūkst. eurų.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant aukštąsias mokyklas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra (aukštųjų mokyklų skaičius).

 

Ta pati aukštoji mokykla, įgyvendinant tą patį projektą kelis kartus atnaujinusi studijų infrastruktūrą, skaičiuojama vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios aukštosios mokyklos.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos),

dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų pasirašytas susitarimas dėl bendro studijų infrastruktūros naudojimo (kai numatytas bendras infrastruktūros naudojimas).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos aukštosios mokyklos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą, dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų susitarimas dėl bendro studijų infrastruktūros bendro naudojimo (kai numatytas bendras infrastruktūros naudojimas).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.378

„Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“

Skaičius

Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas funkcijai (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

 

Profesinio mokymo įstaiga turi būti atnaujinta ne mažiau kaip už 289 tūkst. eurų.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas atnaujintas profesinio mokymo įstaigas (įstaigų skaičius).

 

Ta pati profesinio mokymo įstaiga, atnaujinta kelis kartus įgyvendinat tą patį projektą, skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos profesinio mokymo įstaigos juridinio asmens kodas.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.379

„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“

Skaičius

Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

 

Edukacinė erdvė – švietimo įstaigų ar kitų švietimo teikėjų patalpos ir kitos su ugdymu susijusios erdvės.

 

Atnaujinta infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Įvedamasis

Sumuojamos švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, pagal nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiekimus: P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“, P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“, P.N.723 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“.

 

Ta pati įstaiga, kurioje sukurtos ar atnaujintos švietimo erdvės, įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

 

P.S.380

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

 

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. V-735/A1-208 „Dėl Privalomojo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Ikimokyklinio ugdymo programos, parengtos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Naujų ugdymo vietų sukūrimas – ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui reikalingų sąlygų sudarymas naujose ir (arba) atnaujintose švietimo įstaigose ar kitose tam pritaikytose patalpose, atitinkančiose visuomenės sveikatos saugos ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos (vietų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

pažyma, kurioje nurodytas sukurtų ugdymo vietų skaičius, patvirtinta įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje yra sukuriama nauja ugdymo vieta ir pavirtinamas dokumentas, kuriame nurodytas sukurtų ugdymo vietų skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.381

„Mokyklos, kuriose gavus pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Ugdymo kokybės gerinimas – švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.

 

Mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistema – mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti naudojamų mokinių vertinimo ir įsivertinimo priemonių visuma.

 

Sistema (priemonės) laikoma įdiegta, kai mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti ar įsivertinti mokykla pradeda ją naudoti.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant mokyklas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistemos (mokyklų skaičius).

 

Ta pati įstaiga, kurioje įdiegta mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistema, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokyklų, kuriose įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašas ar suvestinė, patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Įgyvendinančiajai institucijai paprašius projekto vykdytojas privalo pateikti papildomus dokumentus, kuriais įrodomas mokyklų sąrašo patikimumas, pagrįstumas (mokyklų, įtrauktų į sąrašą, vadovų pasirašytos sistemų įdiegimo patvirtinimo pažymos ir kt.).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas sudaro mokyklų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.382

„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Švietimo įstaigų darbuotojai  –  pedagoginis  ir nepedagoginis švietimo įstaigų personalas, taip pat laisvieji mokytojai, atsižvelgiant į numatytas finansuoti veiklas.

 

Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant švietimo įstaigų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Įgyvendinančiajai institucijai paprašius projekto vykdytojas privalo pateikti papildomus dokumentus, kuriais įrodomas mokyklų sąrašo patikimumas, pagrįstumas (mokyklų, įtrauktų į sąrašą, vadovų pasirašytos sistemų įdiegimo patvirtinimo pažymos ir kt.).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.383

„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Švietimo pagalba apima informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami mokiniai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą buvo suteikta švietimo pagalba (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, kuriam švietimo pagalba įgyvendinant tą patį projektą buvo suteikta kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokinių, dėl kurių priimtas sprendimas suteikti švietimo pagalbą, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu priimamas sprendimas dėl švietimo pagalbos mokiniui suteikimo.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.385

„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.

 

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami studentai, kurie įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą mokęsis užsienio aukštojoje mokykloje kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

studentų, kurie bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo baigia studijas ar jų dalį užsienio aukštojoje mokykloje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.386

„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Studentų praktika – savarankiška darbo patirtis Lietuvos ar užsienio įmonėse ar kitose organizacijose, siekiant įgyti studijų programoje numatytų praktinių įgūdžių ir (arba) žinių.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Organizacija – organizuotą struktūrą turintis žmonių ar visuomeninių grupių susivienijimas (pavyzdžiui, institucija, įstaiga, visuomeninė organizacija ar pan.).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant studentus, kurie įgyvendinant projekto veiklas atliko praktiką įmonėse ir (arba) organizacijose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, kelis kartus atlikęs praktiką įmonėje ir (arba) organizacijoje, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

studentų, kurie atliko praktiką įmonėse ir (arba) organizacijose, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą įtraukiamas į studentų, kurie atliko praktiką įmonėse ir (arba) organizacijose, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.387

„Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti“

Skaičius

Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai – neįgalūs studentai ir studentai, turintys specialiųjų poreikių, kurie lemia mokymosi sunkumus.

 

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Neįgalus studentas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 45 procentų ir mažesnis darbingumo lygis ir (arba) specialiųjų poreikių lygis.

 

Tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti – finansinės pagalbos priemonė socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentams, skirta iš dalies padengti išlaidoms, atsirandančioms dėl specialiųjų poreikių.

 

Specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė studijų proceso metu, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir (arba) specialiųjų poreikių, lemiančių mokymosi sunkumus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą gavęs tikslinę išmoką studijų prieinamumui didinti kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

apskaitos dokumentų (teikimų išmokėti), kuriuo pagrindu mokamos tikslinės išmokos studijų prieinamumui didinti, suvestinė, patvirtinta įstaigos vadovo ar įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į apskaitos dokumentą, kurio pagrindu mokama tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.388

„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami dėstytojai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.389

„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurti ar atnaujinti stebėsenos įrankiai“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Stebėsenos įrankiai – informacinės sistemos, metodikos, skirtos informacijai, padedančiai atlikti aukštojo mokslo stebėseną, apdoroti, kaupti, tvarkyti, sisteminti ir teikti vartotojams.

 

Stebėsenos įrankio sukūrimas – naujos stebėsenos priemonės sukūrimas.

 

Stebėsenos įrankio atnaujinimas – jau egzistuojančios stebėsenos priemonės patobulinimas, papildymas, pakoregavimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą sukurtos ar atnaujintos stebėsenos priemonės.

Pirminiai šaltiniai:

sutartys su tiekėju ir paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, arba darbų atlikimo patvirtinimo dokumentas (kopijos), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinamas paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktas arba dokumentas, kuriuo patvirtinamas darbų atlikimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.390

„Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo ir Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo).

 

Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos aukštosios mokyklos, kurioms įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą buvo atliktas išorinis vertinimas.

 

Pirminiai šaltiniai: Studijų kokybės vertinimo centro raštas aukštajai mokyklai dėl sprendimo dėl atlikto išorinio vertinimo (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu aukštoji mokykla gauna sprendimą dėl atlikto išorinio vertinimo.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.391

„Mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Mokymosi visą gyvenimą sistemos įstaigų administracijos darbuotojai – švietimo savivaldos institucijų (ar jų padalinių) nariai, visas nepedagoginis švietimo institucijų ir tiesiogiai su švietimo institucijomis susijusių įstaigų (švietimo ir mokslo ekspertinių institucijų, savivaldybių švietimo skyrių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų) personalas, kuris atlieka švietimo valdymo funkcijas, taip pat aukštųjų mokyklų pedagoginis personalas, kurio dalis funkcijų apima švietimo valdymą arba kuris pagal projektą tobulina kvalifikaciją, reikalingą gerinant ir stiprinant mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą.

 

Švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.392

„Į mokslo ir studijų institucijas panaudojant ESF investicijas pritraukti tyrėjai iš užsienio“

Skaičius

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos – Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Pritrauktas tyrėjas iš užsienio – užsienio šalyje gyvenantis asmuo, įstojęs į doktorantūrą  Lietuvos aukštojoje mokykloje, arba užsienio šalyje gyvenantis tyrėjas, pradėjęs dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, arba užsienio šalyje gyvenantis tyrėjas, atvykęs trumpalaikio vizito į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas (dalyvaujantis doktorantūros procese arba vykdantis bendrus mokslinius tyrimus).

 

Mokslinė išvyka – dėstytojo, mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo, taip pat mokslo bei meno doktoranto (toliau – tyrėjas) išvykimas iš savo nuolatinės studijų ar darbo vietos atlikti su jo profesine ir (ar) moksline veikla ar su jo studijomis susijusį darbą (šaltinis: Mokslinių išvykų išlaidų fiksuotųjų įkainių apskaičiavimo tyrimo ataskaita patvirtinta Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-191 „Dėl mokslinių išvykų išlaidų fiksuotųjų įkainių dydžių apskaičiavimo tyrimo ataskaitos patvirtinimo“)

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus iš užsienio, kurie įgyvendinant projekto veiklas atvyko į Lietuvą studijuoti doktorantūroje ir (arba) dirbti mokslo ir studijų institucijoje, arba atvyko į Lietuvą trumpalaikio vizito (dalyvaujantis doktorantūros procese arba vykdantis bendrus mokslinius tyrimus).  (tyrėjų skaičius).

 

Tas pats asmuo, kelis kartus atvykęs į Lietuvą įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

studijų sutartis (jei studijuojama doktorantūroje), darbo sutartis su mokslo ir studijų institucija, paslaugų ar autorinė sutartis (tyrėjui atvykus skaityti paskaitų ciklo ar atlikti mokslinės veiklos, kai darbo sutartis nesudaroma), vizito ataskaita (trumpalaikių vizitų atveju), patvirtinta įstaigos arba projekto vadovo (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pavirtinama studijų sutartis (jei studijuojama doktorantūroje), darbo sutartis arba paslaugų ar autorinė sutartis (kai darbo sutartis nesudaroma), vizito ataskaita (trumpalaikių vizitų atveju).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.393

 

„Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“

Skaičius

 

Profesinių žinių tobulinimas užsienyje apima tyrėjų dalyvavimą komandiruotėse ir (arba) stažuotėse kitų šalių mokslo ir studijų institucijose ar įstaigose, Lietuvos MTEP ryšių biure mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, tyrėjų mokyklose, tyrėjų apsikeitimo tarp partnerių programose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, tarptautiniuose seminaruose ar kituose tarptautiniuose mokslo renginiuose (pavyzdžiui, informaciniai renginiai, konsorciumų formavimo susitikimai ir pan.).

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, kurie įgyvendinant projekto veiklas tobulino profesines žinias užsienyje, įskaitant projekto veiklos vykdymą nuotoliniu būdu (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai: mokslinės išvykos ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

 

Renginio programa bei renginio organizatorių patvirtinimas dėl dalyvavimo renginyje (jei projekto veikla vykdyta nuotoliniu būdu).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinama mokslinės išvykos ataskaita arba pateikiamas renginio organizatorių patvirtinimas dėl dalyvavimo renginyje (jei projekto veikla vykdyta nuotoliniu būdu).

 

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.394

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“

Skaičius

Asmuo, dalyvavęs ESF veiklose, skirtose doktorantūrai, – asmuo, studijuojantis mokslo ir studijų institucijoje pagal doktorantūros studijų programą.

 

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos doktorantūros studijos.

 

Doktorantūra – trečioji studijų pakopa. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

asmenų, studijuojančių doktorantūroje, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti aukštosios mokyklos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, studijuojančių doktorantūroje, sąrašus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.395

„Tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Tyrėjams priskiriami ir studentai, kurie atlieka mokslinę praktiką ir (arba) mokslinius tyrimus.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – mokymai pagal neformaliojo švietimo programas ir (arba) tyrėjų mokymasis, vykdant MTEP projektus.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami tyrėjai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, ir (arba) vykdant MTEP projektus (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens, ir (arba) darbo sutartis (tarp tyrėjo ir projekto vykdytojo), ir (arba) studento atliekamų mokslinių tyrimų ir (arba) mokslinės praktikos sutartis (tarp studento ir projekto vykdytojo).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą ir (arba) pasirašo sutartį su projekto vykdytoju.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.396

„Įgyvendinti MTEP projektai“

Skaičius

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė  plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

MTEP projektas – mokslinis tyrimas ir su jo įgyvendinimu susijusių veiklų visuma.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant pagal projekto veiklas įgyvendintus MTEP projektus (projektų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: baigiamoji (galutinė) mokslinio tyrimo ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinama baigiamoji (galutinė) mokslinio tyrimo ataskaita.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.397

„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurtos naujos arba atnaujintos modulinės profesinio mokymo programos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Modulinė profesinio mokymo programa – profesinio mokymo programa, susidedanti iš savarankiškų ir tarpusavyje suderintų mokymo turinio elementų – modulių.

 

Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Modulinės profesinio mokymo programos rengiamos ir (arba) atnaujinamos vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/Projektai/Modulinio%20PM%20sistemos%20kurimo%20koncepcija.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtas naujas ir (arba) atnaujintas modulines profesinio mokymo programas (programų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai ir (arba) sąskaitos faktūros (jei perkamos paslaugos) ir (arba) vadovaujantis institucijos vidaus tvarka priimti dokumentai, kuriais patvirtinamas modulinių programų sukūrimas ar atnaujinimas (kai paslaugos neperkamos) (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinami dokumentai dėl modulinių profesinių programų sukūrimo ar atnaujinimo.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.398

„Profesinio mokymo ir neformalaus suaugusiųjų švietimo programos, kuriose buvo įdiegtos interaktyvios elektroninės mokymosi priemonės“

Skaičius

Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atitinkantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims (šaltinis: Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas).

 

Interaktyvios elektroninės mokymosi priemonės – kompiuterinės mokymosi priemonės, naudojamos mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, kurios skatina motyvaciją mokytis, ugdo besimokančiųjų  bendrąsias kompetencijas ir individualizuoja mokymąsi.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant programas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo įdiegtos interaktyvios elektroninės mokymosi priemonės (programų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai ir (arba) sąskaitos faktūros (jei perkamos paslaugos) ir vadovaujantis institucijos vidaus tvarka priimti dokumentai (kopijos), kuriais patvirtinamas elektroninių mokymosi priemonių įdiegimas į profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pavirtinami dokumentai dėl interaktyvių elektroninių mokymosi priemonių įdiegimo į profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.399

„Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Modulinė profesinio mokymo programa – profesinio mokymo programa, susidedanti iš savarankiškų ir tarpusavyje suderintų mokymo turinio elementų – modulių.

 

Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant mokinius, kurie įgyvendinant projekto veiklas mokėsi pagal naujai parengtas ir (arba) atnaujintas modulines profesinio mokymo programas (mokinių skaičius).

 

Tas pats asmuo, kelis kartus mokęsis pagal naujas ir (arba) atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokinių, besimokančių pagal naujai parengtas ir (arba) atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per dvejus metus po projekto pabaigos asmuo pirmą kartą įtraukiamas į besimokančių pagal naujai parengtas ir (arba) atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.400

„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas  kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Mokymas darbo vietoje – mokymas, vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant mokinius, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalį profesinio mokymo programos mokėsi darbo vietoje (mokinių skaičius).

 

Tas pats asmuo, kelis kartus profesinio mokymo programos dalį mokęsis darbo vietoje, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokinių, kurie mokėsi pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, kuriuose taikoma pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, ir dalį mokymo programos mokėsi darbo vietoje, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti profesinio mokymo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į sąrašą mokinių, kurie mokėsi pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, kuriuose taikoma pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, ir dalį mokymo programos mokėsi darbo vietoje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.401

„Profesinio mokymo programos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo įvertintos išoriniu vertinimu“

Skaičius

Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Išorinis profesinio mokymo programų vertinimas – profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinis vertinimas.

 

Formaliojo profesinio mokymo programų išorinis vertinimas atliekamas vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Metodika profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išoriniam vertinimui atlikti, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2013/04/Isorinio_vertinimo_metodika.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant profesinio mokymo programas, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo įvertintos atliekant išorinį vertinimą (programų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai ir (arba) sąskaitos faktūros, vertinimų ataskaitos (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo – perdavimo aktai ir (arba) sąskaitos faktūros, vertinimo ataskaita.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.402

„Asmenys, dalyvavę ESF veiklose, skirtose ugdymui karjerai“

Skaičius

Asmenų grupė – mokiniai, besimokantys bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose, suaugusieji ir asmenyss, anksti pasitraukę iš švietimo sistemos.

 

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Suaugusysis – asmuo, sukakęs 18 metų amžių.

 

Anksti iš švietimo sistemos pasitraukęs asmuo – suaugusysis, nebaigęs bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnis asmuo, neturintis aukštojo išsilavinimo.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Ugdymas karjerai – ugdymas, kurio tikslas – veiksmingai ugdyti ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas, palaikyti mokinius, jiems pažįstant, kuriant ir realizuojant save. Ugdymas karjerai apima keturias ugdymo sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo (šaltinis: Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projektą dalyvavo ugdymo karjerai skirtose veiklose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

ugdymo karjerai veiklų dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą įtraukiamas į ugdymo karjerai veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.404

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“

Skaičius

Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo, ir kitus asmenis, turinčius bakalauro arba bakalauro ir magistro (laipsnius, bet neturinčius formalaus vadybinio išsilavinimo ir (ar) pedagogo kvalifikacijos, taip pat asmenis, siekiančius įgyti kitas pedagogines ir (ar) dalykines kompetencijas.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veiklos – ESF lėšomis finansuojami mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius.

 

Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). Švietimo programos moduliu taip pat laikomas kompetencijų rinkinys, įeinantis į formalaus mokymo programos sudėtį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.405

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Asmenų grupė apima viešųjų paslaugų darbuotojus ir kitus suaugusiuosius.

 

Viešųjų paslaugų darbuotojas – įstaigos ar organizacijos, teikiančios viešąsias paslaugas (išskyrus švietimo, socialines ir darbo rinkos paslaugas), darbuotojas.

 

Suaugusysis – asmuo, sukakęs 18 metų amžių.

 

Neįskaičiuojami švietimo įstaigų darbuotojai (pedagoginis ir nepedagoginis švietimo įstaigų personalas).

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.406

„Apmokyti investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai“

Skaičius

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“ pogrupis (kodas P.S.407).

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant MVĮ darbuotojus, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu

pradėjo dalyvauti mokymuose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos ar kiti dokumentai, nurodantys labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaičių.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą

pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos

rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

P.S.407

„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“

Skaičius

Dirbantis asmuo šiame kontekste suprantamas kaip darbuotojas.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

ESF mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.

 

Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm).

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant dirbančius asmenis, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu pradėjo dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos ar kiti dokumentai, nurodantys dirbančiųjų, dalyvavusių ESF mokymuose, skaičių.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu dirbantis asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.408

„Atnaujintos žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalys“

Skaičius

Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistema – daugiafunkcė, automatizuota sistema, apimanti žmogiškųjų išteklių paklausos nustatymą, tuo paremtą prognozavimą, taip pat profesijų klasifikatoriaus funkcinių galimybių užtikrinimą ir plėtrą, prognostinius tyrimus bei jų rezultatų sklaidą.

 

Dalis – sistemos elementas, užtikrinantis jos tikslų pasiekimą.

 

Atnaujinimas – pirminės sistemos dalies versijos veiklos galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas, naujų funkcijų įdiegimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalis, kurios buvo atnaujintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros sistemos dalys buvo atnaujintos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.409

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“

Skaičius

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Veiklos valdymo tobulinimo priemonės:

1) informacinės sistemos;

2) metodiniai dokumentai;

3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai;

4) vertinimo kriterijų sąrašai;

5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai;

6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai.

 

Veiklos valdymo tobulinimo priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai viešojo valdymo institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų skaičius) ir kitas viešojo valdymo institucijas, kuriose vykdant projektą įgyvendinta bent viena veiklos valdymo tobulinimo priemonė.

 

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

 

 

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų įgyvendinusių veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.

 

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka, kopija.

 

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai:

1) projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas;

2) ir (arba) kai iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos  vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

P.S.410

„Įrodymais grįsto valdymo priemonės, kurias pagal veiksmų programą ESF lėšomis taikė viešojo valdymo institucijos“

Skaičius

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Įrodymais grįsto valdymo priemonė – veiksmas (įrankis), kurį atliekant (taikant) renkama faktinė informacija (įrodymai) apie viešojo valdymo rezultatus, stebimi ir vertinami viešojo valdymo pokyčiai ir remiantis surinkta informacija (įrodymais) priimami nauji viešojo valdymo sprendimai, pavyzdžiui, funkcijų peržiūra, programų vertinimas, sprendimų poveikio vertinimas ir pan.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įrodymais grįsto valdymo priemones, kurias įgyvendindamos projekto veiklas taikė viešojo valdymo institucijos (priemonių skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo parengtas taikytų įrodymais grįsto valdymo priemonių sąrašas; funkcijų peržiūros ataskaitos kopija; programos vertinimo ataskaitos kopija; institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens (įgaliotų asmenų grupės) patvirtintos sprendimo poveikio pažymos kopija; institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens (įgaliotų asmenų grupės) suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pateiktas pritarimas optimaliai sprendimo alternatyvai, pasirinktai remiantis atlikto sprendimo poveikio vertinimo rezultatais.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas:

1) parengiama funkcijų peržiūros ataskaita;

2) parengiama programos vertinimo ataskaita;

3) įvertinamas sprendimo poveikis ir institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (įgaliotų asmenų grupė) patvirtina sprendimo poveikio vertinimo pažymą;

4) institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (įgaliotų asmenų grupė) suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritaria remiantis atlikto sprendimo poveikio vertinimo rezultatais pasirinktai optimaliai sprendimo alternatyvai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

 

 

P.S.411

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas“

Skaičius

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

 

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti reikalingos kompetencijos – žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymu ir (ar) veiklos valdymo tobulinimo priemonių įgyvendinimu.

 

Įrodymais grįsto valdymo priemonė – veiksmas (įrankis), kurį atliekant (taikant) renkama faktinė informacija (įrodymai) apie viešojo valdymo rezultatus, stebimi ir vertinami viešojo valdymo pokyčiai ir remiantis surinkta informacija (įrodymais) priimami nauji viešojo valdymo sprendimai,pavyzdžiui, programų vertinimas, sprendimų poveikio vertinimas, funkcijų peržiūra ir pan.

 

Veiklos valdymo tobulinimas – teisinių, organizacinių, programinių ar kitų priemonių (įrankių) įgyvendinimas (taikymas), siekiant pagerinti institucijos veiklos (atliekamų bendrųjų ir (ar) specialiųjų funkcijų) valdymo procesus (planavimą, organizavimą, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, kontrolę) ar bent vieną iš šių procesų.

 

Veikla, skirta stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti, – mokymai, keitimuisi gerąja patirtimi skirtas renginys, stažuotė ir (arba) vizitas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos įrodymais grįsto valdymo priemonėms taikyti ar institucijų veiklos valdymui tobulinti, dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.412

„Atnaujinta centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema“

Skaičius

Viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas).

 

Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti;

3) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų sutartims sudaryti ir saugoti;

4) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų kontrolei ir stebėsenai vykdyti;

5) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas).

 

Centrinė viešųjų pirkimų informacinės sistema atnaujinama vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas atnaujintas centrines viešųjų pirkimų informacines sistemas (sistemų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

atnaujintos centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ir (ar) atnaujintų jos posistemių priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, pasirašytas Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka pasirašomas atnaujintos centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ir (ar) atnaujintų jos posistemiių priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.413

„Jautriose korupcijai viešojo valdymo srityse dirbančių viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje“

Skaičius

Viešasis valdymas – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos.

 

Jautri korupcijai viešojo valdymo sritis – prioritetinė kovos su korupcija sritis, nurodyta Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija programoje , patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos patvirtinimo“.

 

Viešojo valdymo institucija – valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

 

Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (šaltinis: Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas).

 

Tarnybinė (profesinė) etika – visuma veiklos ir elgesio normų, kurių turi laikytis tam tikros tarnybos (profesijos) asmuo, įgyvendindamas savo teises, atlikdamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas ir didindamas visuomenės pasitikėjimą tos tarnybos (profesijos) asmeniu.

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

ESF veikla, skirta kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti, – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla (mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi ja skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan.), kurią vykdant įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos atliekant korupcijos prevencijos veiksmus ar taikant tarnybinės (profesinės) etikos žinias.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas sumuojant jautriose korupcijai viešojo valdymo srityse dirbančių viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų kompetencijoms korupcijos prevencijos ar tarnybinės (profesinės) etikos srityje stiprinti, dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.414

„Gyventojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose informuoti visuomenę apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti“

Skaičius

Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Viešojo valdymo procesai – viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinant procesai (eiga, vyksmas), kurių metu, dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei, priimami ir įgyvendinami viešojo valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos.

 

Veikla, skirta visuomenei informuoti apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti, – mokymai, renginiai, kurių tikslas – suteikti gyventojams žinių apie viešojo valdymo procesus ir (ar) visuomenės galimybes juose dalyvauti ir (arba) suteikti gyventojams mokėjimų, įgūdžių ar vertybinių nuostatų visuomenės dalyvavimo viešuosiuose procesuose srityje.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas sumuojant gyventojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose visuomenei informuoti apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų visuomenei informuoti apie viešojo valdymo procesus ar skatinti juose dalyvauti, dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.415

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones“

Skaičius

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

(šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171)

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė – visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių, skirtų atskiriems paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo aspektams (pavyzdžiui, paslaugos teikimo režimui, aptarnavimo tvarkai, paslaugos pasiekiamumui, kainai, paslaugos teikimo ir (arba) aptarnavimo greičiui, profesionalumui, informatyvumui, orientacijai į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumai pagerinti, paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėsenai vykdyti, paslaugų teikimo administravimui pagerinti ir (arba) viešojo valdymo institucijoms paskatinti įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones.

 

Paslauga – viešoji ir (arba) administracinė paslauga, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 

Aptarnavimas – paslaugos teikimas jos vartotojui.

 

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai  viešojo valdymo institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtą priemonę (-es) (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projekto vykdytojai ir (ar) partneriai), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, ir kitas viešojo valdymo institucijas, kuriose vykdant projektą įgyvendinta (įdiegta ar patobulinta) bent viena paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė.

 

Ta pati viešojo valdymo institucija įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas ir viešojo valdymo institucijų, įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, suvestinė.

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka, kopija.

 

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai:

1) projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) baigia įgyvendinti visas projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, veiklas, ir patvirtinamas šio projekto mokėjimo prašymas;

2) ir (arba) kai iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos  vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma)  projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.416

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimui reikalingas kompetencijas“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Paslauga – viešoji ir (arba) administracinė paslauga, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 

Aptarnavimas – paslaugos teikimas jos vartotojui.

 

Teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti reikalingos kompetencijos – darbuotojų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų, reikalingų viešojo valdymo institucijoje (-ose) teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei pagerinti, visuma.

 

Veikla, skirta stiprinti kompetencijoms, kurios reikalingos teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti, – mokymai ir (arba) renginiai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios reikalingos teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose ir (arba) renginiuose), skirtuose stiprinti kompetencijoms, kurios reikalingos teikiamų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.417

„Geresnio reglamentavimo diegimo projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektas – projektas, kurio bent vienas iš uždavinių yra skirtas bent vienai geresnio reglamentavimo iniciatyvai įgyvendinti.

 

Geresnio reglamentavimo iniciatyva – kompleksinis veiksmas (priemonė), skirtas geresniam reglamentavimui įgyvendinti (pavyzdžiui, kompleksinės priemonės teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui, teisės aktų stebėsenai užtikrinti, sprendimų alternatyvų poveikio vertinimui tobulinti, konsultacijoms dėl teisėkūros iniciatyvų skatinti, administracinei naštai ir nepagrįstoms teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudoms mažinti, reguliavimo reikalavimams viešinti, jų vykdymo priežiūrai tobulinti, paskesniam vertinimui vykdyti ir pan.).

 

Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektus.

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigiamas įgyvendinti geresnio reglamentavimo priemonių diegimo projektas ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.418

„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis įdiegtos ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės“

Skaičius

Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešojo administravimo subjektas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir kitų prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad verslo priežiūra atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, o priežiūros institucijos taptų bendradarbiaujančios ir konsultuojančios verslą. Tai: rizikų vertinimas ir valdymas, vienodas ūkio subjektų konsultavimas, kontrolinių klausimynų taikymas atliekant patikrinimus, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai ir pan.

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės įdiegimas – pažangios verslo priežiūros priemonės įgyvendinimas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje, dėl ko pagerėja verslo priežiūra.

 

Pažangios verslo priežiūros priemonės patobulinimas (atnaujinimas) – turimos pažangios verslo priežiūros priemonės galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas ir (arba) naujų funkcijų įdiegimas.

 

Pažangi verslo priežiūros priemonė laikoma įdiegta ar patobulinta ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos (parengtos) ar patobulintos pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

 

 

Skaičiuojamas sumuojant ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas, kuriose įdiegta ar patobulinta bent viena pažangi verslo priežiūros priemonė.

 

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.

Pirminiai šaltiniai: dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta) pažangios verslo priežiūros priemonės taikymo ūkio subjektų priežiūros institucijoje tvarka, kopija.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai vykdant projekto veiklas ūkio subjektų veiklos priežiūros  institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kolegiali ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto institucija arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtinta dokumentą, kuriame nustatyta (aprašyta)  pažangios verslo priežiūros priemonės, kuri įgyvendinta ar patobulinta vykdant projekto veiklas, taikymo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoje tvarka .

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

 

P.S.419

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti geresnio reglamentavimo diegimui ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumo didinimui reikalingas kompetencijas“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

 

Geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti reikalingos kompetencijos – darbuotojų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti.

 

Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.

 

Ūkio subjektų veiklos priežiūra – veikla, skirta metodinei pagalbai ūkio subjektams teikti, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar jie tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitoms priemonėms, užtikrinančioms tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančioms galimų pažeidimų skaičių, įgyvendinti.

 

Veikla, skirta stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti, – mokymai ir (arba) renginiai.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose ir (ar) renginiuose), skirtose stiprinti kompetencijoms, kurios yra reikalingos geresnio reglamentavimo priemonėms diegti ar ūkio subjektų veiklos priežiūros efektyvumui didinti.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.420

„Teisingumo sistemai tobulinti skirti projektai, įgyvendinti pagal veiksmų programą ESF lėšomis“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Teisingumo sistema – teisės normų ir institucijų visuma, skirta pažeistų ar ginčijamų asmens, visuomenės ir (ar) valstybės teisių arba įstatymų saugomų interesų teisinei gynybai.

 

Teisingumo sistemai tobulinti skirtas projektas –projektas, apimantis veiklas, skirtas teisingumo sistemos veiksmingumui didinti (pavyzdžiui, teisingumo vykdymo efektyvumui didinti, alternatyvių ginčų sprendimo būdams diegti ir visuomenei skatinti juos plačiau naudoti, teisminės ir neteisminės mediacijos taikymui skatinti ir pan.).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas susumuojant įgyvendintus teisingumo sistemai tobulinti skirtus projektus.

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigiamos įgyvendinti visos teisingumo sistemai tobulinti skirto projekto veiklos ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.421

„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurtos ir įgyvendintos aukštesniųjų vadovų ugdymo programos“

Skaičius

Aukštesnieji vadovai suprantami kaip valstybės įstaigų vadovai, t. y. Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijų ir ministerijų kancleriai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, įstaigų prie ministerijų vadovai ir jų pavaduotojai (įskaitant centrinių statutinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus), įstaigų, kurios yra pavaldžios įstaigoms prie ministerijų, vadovai ir jų pavaduotojai (išskyrus statutines įstaigas), teismų kancleriai, Generalinės prokuratūros kancleris, Nacionalinės teismų administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, valstybės kontrolierius.

 

Aukštesniojo vadovo ugdymo programa – atsižvelgiant į individualius valstybės įstaigos vadovo ugdymo poreikius parengtas individualus ugdymo planas, kuriame numatytos priemonės (mokymai ir stažuotės užsienyje), skirtos stiprinti kompetencijoms, reikalingoms valstybės įstaigos vadovo funkcijoms atlikti.

 

Aukštesniojo vadovo ugdymo programa laikoma parengta, kai parengta programa patvirtinama valstybės tarnybą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

 

Aukštesniojo vadovo ugdymo programa laikoma įgyvendinta, kai aukštesniesiems  vadovams  išduodami  mokymų ir (ar) kitų ugdymo programoje numatytų priemonių įgyvendinimo patvirtinimo dokumentai, kuriais įrodomas 60 procentų arba daugiau visų jo, kaip aukštesniojo vadovo, ugdymo programoje numatytų priemonių įgyvendinimas.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtas ir įgyvendintas aukštesniųjų vadovų ugdymo programas (programų skaičius).

 

Pirminiai šaltiniai:

patvirtintos aukštesniojo vadovo ugdymo programos kopija, aukštesniojo vadovo ugdymo programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaita (su įgyvendintų priemonių suvestine), mokymų pažymėjimų ir (ar) kitų aukštesniojo vadovo ugdymo programoje numatytų priemonių įgyvendinimo patvirtinimo dokumentų kopijos.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinama parengta aukštesniojo vadovo ugdymo programa ir parengiama aukštesniojo vadovo ugdymo programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaita.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.422

„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinti projektai, skirti diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas – sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams valstybės tarnyboje valdyti (t. y. darbuotojams atrinkti, darbuotojų veiklos rezultatams vertinti, darbuotojų karjerai planuoti, darbuotojų mokymams organizuoti, darbuotojams motyvuoti) remiantis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams būtinų turėti kompetencijų visuma.

 

Projektas, skirtas kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti, – projektas, skirtas sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens priemonėms (teisinėms, organizacinėms, techninėms, programinėms ir (ar) kitoms), kurios reikalingos kompetencijomis grįstam valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymui taikyti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (ar) proceso koordinavimui šį modelį diegiančiose institucijose užtikrinti.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendintus projektus, skirtus kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti (projektų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas (kopija).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai baigiamos įgyvendinti visos projekto, skirto kompetencijomis grįstam žmogiškųjų išteklių valdymui diegti, veiklos ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.423

Neteko galios nuo 2020-05-01

 

 

 

 

 

 

 

 

P.S.424

„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytuose mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti“

Skaičius

Viešojo valdymo institucijos darbuotojas – asmuo, kuris dirba viešojo valdymo institucijoje.

 

Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės politikai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų  programa,  patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Strateginės kompetencijos – kompetencijos, kurios nustatytos Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos patvirtinimo“, kaip vienos iš prioritetinių mokymo tikslų.

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

 

ESF lėšomis vykdyti mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. 

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai įgyvendinant projekto veiklas viešojo valdymo institucijos  darbuotojas  pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.425

„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“

Skaičius

Darbuotojai – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas. 

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

 

Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas – darbuotojas, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.

 

 

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – renginys (mokymai, konferencija, simpoziumas ar kitas renginys, kuriame keliama kvalifikacija, išskyrus dalyvavimą darbo grupėse, darbo susitikimuose, posėdžiuose), kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir kurio išlaidos apmokamos vadovaujantis Techninės paramos taisyklių 125.2 papunkčiu (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos  fondų investicijų veiksmų programą“).

 

 

-                      Į stebėsenos rodiklio reikšmę įskaičiuojami:

-                      valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo rengininiuose (mokymuose), už kuriuos patirtos išlaidos buvo ar bus deklaruotos (iš dalies deklaruotos) teikiant mokėjimo prašymus, kartai;

-                      valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai pagal dalyvių sąrašą, pateiktą tos institucijos, kuri organizuoja mokymus, pavyzdžiui, centralizuoti mokymai, organizuoti vadovaujančiosios institucijos, metodinės pagalbos centro organizuoti mokymai, kitų institucijų organizuoti kvalifikacijos kėlimo, administracinių gebėjimų stiprinimo ir (ar) bendradarbiavimo mokymai.

-                      Valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dalyvavusių tęstiniuose mokymuose, skaičius į stebėsenos rodiklio reikšmę įskaičiuojamas tais metais, kai mokymai buvo baigti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).

 

Neunikalių dalyvių

skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą), kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.426

„Apmokyti socialiniai ekonominiai partneriai“

Skaičius

Ekonominiai ir socialiniai partneriai – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos administravimo proceso kompetentingos regioninės, vietos savivaldos ir kitos institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir asociacijas, taip pat subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

 

Apmokyti ekonominiai ir socialiniai partneriai – partneriai, dalyvavę vadovaujančiosios institucijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose).

 

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – vadovaujančiosios institucijos renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama  prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos  fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos  fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus ekonominius ir socialinius partnerius (neunikalių dalyvių skaičius).

 

Neunikalių dalyvių skaičius – ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ekonominis ar socialinis partneris gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą) arba, kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

 

P.S.427

„Įdiegta ES Reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema“

Skaičius

Įdiegta Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis, kuris atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), nustatytus reikalavimus ir veikia pagal juos.

 

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos dalis, skirta rinkti ir saugoti statistiniams ir finansiniams duomenims, reikalingiems 2014–2020 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams įgyvendinti pagal veiksmų programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų nacionalinių lėšų panaudojimui stebėti ir valdyti

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įdiegta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema.

Pirminiai šaltiniai:

valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas Valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis yra sukurtas ir atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytus reikalavimus.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

 

P.S.428

„ES fondus administruojantys darbuotojai“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantys darbuotojai – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

 

Skaičiuojamos užimtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu yra susietos 100 proc. Darbuotojų, kurių pareigybių funkcijos iš dalies susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, funkcijų susiejimas sumuojamas iki 100 proc. (kaip visos pareigybės). Pavyzdžiui, 2 darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu po 50 proc., perskaičiavus kaip visos pareigybės (iki 100 proc. susietų funkcijų), atitinka   1 darbuotoją.

 

Pareigybė nelaikoma užimta, jeigu gruodžio 31 d. pareigybė, kurios funkcijos yra susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, buvo visiškai laisva arba laikinai laisva, kai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantis darbuotojas buvo atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, arba atliko karinę tarnybą (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse) ir į minėto darbuotojo pareigas nebuvo laikinai (t. y. iki kol darbuotojas sugrįš) priimtas kitas darbuotojas. Jeigu į minėto darbuotojo pareigas buvo laikinai (t. y. iki kol darbuotojas sugrįš) priimtas kitas darbuotojas, tokia pareigybė laikoma užimta. Kitais atvejais, kurie nėra nurodyti kaip atvejai, kai pareigybė nelaikoma užimta, laikoma, kad pareigybė yra užimta (pvz., gruodžio 31 d. darbuotojui esant kasmetinėse atostogose, nemokamose atostogose ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybes.

 

Apskaičiuojant stebėsenos rodiklį turi būti susumuoti visi ankstesnių metų pasiekimai (nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos). Pavyzdžiui, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. šio rodiklio pasiekimas buvo 31,5 pareigybė, 2017 m. – 32, tai 2018 m., atsiskaitant už pasiektus rodiklius iki 2017-12-31, nurodoma reikšmė – 63,5).

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu, pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams, projekto vykdytojas nustato ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybių skaičių.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.429

„Įgyvendinta plati informavimo kampanija, informuojanti apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią“

Skaičius

Informavimo apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią kampanija – Finansų ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, įgyvendinama informavimo kampanija, kuria siekiama informuoti visuomenę, galimus pareiškėjus ir projektų vykdytojus apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinta plati informavimo kompanija.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.430

„Įgyvendintos informavimo ir komunikacijos kampanijos“

Skaičius

Informavimo ir komunikacijos kampanija – Europos Sąjungos investicijas administruojančių institucijų įgyvendinamų informavimo veiklų visuma, kuria siekiama komunikacijos strategijoje numatytų tikslų.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintas informavimo ir komunikacijos kampanijas.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo– priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.431

„ES struktūrinių fondų svetainėje apsilankiusių unikalių lankytojų vidutinis skaičius per metus“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainė – interneto svetainė www.esinvesticijos.lt, kurioje skelbiama informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu.

 

Apsilankiusių unikalių dalyvių skaičius – unikalių lankytojų, kurie lankėsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per kalendorinius metus, skaičius.

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per metus apsilankiusius unikalius lankytojus.

Pirminiai šaltiniai:

Google analytics ar analogiškos sistemos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerija suformuoja Google analytics ataskaitą, kurioje yra nurodoma praėjusiais kalendoriniais metais pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

P.S.432

„Atlikti vertinimai“

Skaičius

Vertinimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimas, kuriuo siekiama pagerinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos kokybę ir įgyvendinimą, taip pat nustatyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo efektyvumą, rezultatyvumą ir poveikį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant atliktus vertinimus.

Pirminiai šaltiniai:

galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo– priėmimo aktas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu atliekamas vertinimas ir pasirašomas galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo–priėmimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.S.433

 

 

„Sukurti komunalinių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai“

Tonos per metus

Komunalinės atliekos  – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).

 

Atliekų naudojimas energijai gautiatliekų naudojimo veikla R1 „Iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti“, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami projekto įgyvendinimo metu įrengtų komunalinių atliekų deginimo įrenginių pajėgumai tonomis per metus pagal formulę

B = (Qxh) / q;

kur:

B – metinis kuro suvartojimas (t per metus) (komunalinių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai išreikšti galimybe sudeginti atliekų kiekį per metus);

Q – vardinė šiluminė galia (nurodyta įrenginio pase);

h – rangovo garantuojamas įrenginio veikimo laikas per metus, valandomis (pagal rangos sutartyje numatytus garantinius parametrus);

q – atliekų kaloringumas (MWh / t) (nurodytas Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo skaičiavimuose –  3,33 MWh / t).

Pirminiai šaltiniai:

įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, statybos pabaigos patvirtinimo dokumentas.

 

Antriniai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje yra pasirašomi

įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma ir statybos pabaigos patvirtinimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.S.434

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo vietos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

 

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Atnaujintos ugdymo vietos – rekonstruotos ir (arba) suremontuotos ir (arba) aprūpintos baldais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos ir (arba) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos, kurioms projekto metu projekto lėšomis įsigyta su ugdymo procesu susijusi įranga, išskyrus naujai sukurtas ugdymo vietas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos (vietų skaičius).

Pirminiai šaltiniai:

pažyma, kurioje nurodytas atnaujintų ugdymo vietų skaičius, patvirtinta įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje ugdymo vieta yra atnaujinta ir pavirtinamas dokumentas, kuriame nurodomas atnaujintų ugdymo vietų skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.435

„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“

Skaičius

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą).

 

Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kuriuos naudojant užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas operatyvus gamtinių dujų perdavimo sistemos valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.

Įvedamasis

Reikšmės bus imamos iš nacionalinio rodiklio P.N.103

Pirminiai šaltiniai:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

P.S.436

„Modernizuotų šviestuvų skaičius“

Šviestuvai

Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Šviestuvas – dirbtinės šviesos šaltinis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant modernizuotus šviestuvus

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad miesto apšvietimas buvo modernizuotas (atnaujintas).

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra modernizuotas (atnaujintas) šviestuvas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.437

 

„Įsigytos priemonės (laivas) taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“

Skaičius

Jūros teršimo incidentas – įvykis arba įvykiai, dėl kurių išmesta arba gali būti išmesta naftos ar kitų teršiančių medžiagų ir kurie kelia arba gali kelti pavojų jūros aplinkai ar pakrantei arba kenkti kaimyninių valstybių interesams (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Jūros tarša – dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką, kuris daro arba gali daryti neigiamą poveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai, ir kuris trukdo arba gali trukdyti veiklai jūroje, įskaitant žvejybą, turizmą, rekreaciją ir kitą naudojimąsi jūros aplinka, ir blogina ar gali bloginti naudojimąsi jūros vandeniu, kelia ar gali kelti nepatogumų tausiai naudotis jūros prekėmis ir paslaugomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Priemonės – daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti (Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

-               Priemonė taršos incidentams likviduoti – daugiafunkcis gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivas su paieškos ir gelbėjimo, naftos surinkimo ir neutralizavimo, gaisro gesinimo sistemomis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamos įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

„P.S.438

„Užimtieji , kuriems paskelbta prastova, dalyvavę

įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“

 

 

 

Skaičius

Užimtas asmuo – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

 

Užimtas asmuo, kuriam paskelbta prastova, – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.

 

Prastova suprantama, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo).

 

Įdarbinimas subsidijuojant – aktyvi darbo rinkos politikos priemonė, kurios tikslas – sudaryti užimtiems asmenims, kuriems paskelbta prastova, specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.

 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Šios priemonės apibrėžtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant užimtus asmenis, kuriems paskelbta prastova ir kurie dalyvauja įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (DMS).

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo yra užimtas asmuo, kuriam paskelbta prastova, ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

„P.S.439

„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis suteiktos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

 

ESF – Europos socialinis fondas.

 

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Neformaliojo vaikų švietimo paslaugos – paslaugos, apmokamos vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-758 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Mokinių registras – registras, įsteigtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. ISAK-353 „Dėl Mokinių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“.

Įvedamasis

Imamos nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.740 reikšmės.

 

Pirminiai šaltiniai:

asmenų, kurie mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, sąrašai (kopijos ar suvestinės), gauti iš Mokinių registro ir patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo įtraukiamas į Mokinių registrą kaip asmuo, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

„P.S.440.

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius.

 

Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“).

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Šis rodiklis taikomas Sanglaudos fondui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

 

 

Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Nurodant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę ketvirtinėse ataskaitose papildomai nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas, fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

P.S.441

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

 

Viešoji sveikatos priežiūros paslauga suprantama kaip sveikatos priežiūros paslauga, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat kitomis valstybės ir savivaldybių lėšomis.

 

Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus;

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymas).

 

Viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pagerinimas (modernizavimas) – fizinės ir informacinės infrastruktūros (pastatų, patalpų, įrangos, priemonių, kt.), skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimas, atnaujinimas, įsigijimas ir plėtojimas.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

 

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiojo produkto stebėsenos rodiklio P.S.363 pasiekimų reikšmės.

Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama, neįtraukiant skirtingus veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra.

Pirminiai šaltiniai:

Projekto duomenys apie rodiklio P.S.363 pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos projektų lygmens stebėsenos rodiklio P.S.363 pasiekimų reikšmę (neįtraukdama skirtingus to paties veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių įstaigų).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra). Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

 

P.S.442

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

 

Geležinkelių transporto eismo sauga – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas).

 

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Skrydžių sauga – visuma civilinei aviacijai keliamų reikalavimų, nustatytų VšĮ Transporto kompetencijų agentūros.

 

Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiųjų produktų stebėsenos rodiklių P.S.342 ir P.S.343 pasiekimų reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).

P.S.443

„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius“

Skaičius

Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (toliau ‒ MTEP) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

MTEP užsakymas – mokslo ir studijų institucijos gautas užsakymas dėl MTEP paslaugų teikimo, siekiant nustatyto MTEP rezultato.

 

MTEP rezultatas – kaip jis nustatytas Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“.

 

Investicijas gavusi mokslo ir studijų institucija – mokslo ir studijų institucija, gavusi subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

 

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.749 „Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius“ pasiekimų reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.749 „Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius“ reikšmių pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašoma sutartis ir (arba) kiti dokumentai, kuriais galima pagrįsti mokslo ir studijų institucijos pagal projekto veiklas gautų MTEP užsakymų faktą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

P.S.444

„Įsigytų asmeninės apsaugos priemonių vertė“

 

 

Eurai

Asmeninės apsaugos priemonės – bet kurios priemonės, skirtos darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai, bei kitas šiam tikslui skirtas priedas ar reikmuo (pvz., vienkartinė medicininė kaukė, respiratorius, vienkartinės medicininės pirštinės, vienkartinis chalatas, neperšlampama prijuostė, veido skydas, veido akiniai, vienkartinė chirurginė kepurė, kepurė-šalmas, ilgas vienkartinis neperšlampamas chalatas, ilgas vienkartinis chalatas su neperšlampama prijuoste, antbačiai, uždara vienkartinė avalynė, kombinezonas, maišai).

 

Rodiklis taikomas:

1) tik COVID-19 profilaktikai skirtų asmeninės apsaugos priemonių įsigijimo išlaidoms apskaičiuoti;

2) tik Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos.

 

Dezinfekcinis skystis nėra laikomas asmeninės apsaugos priemone.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.605 „Įsigytų asmeninės apsaugos priemonių vertė“ pasiektos reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.605 „Įsigytų asmeninės apsaugos priemonių vertė“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama pagal projektą numatytų ir įsigytų asmeninės apsaugos priemonių vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.  Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.445

„Asmeninės apsaugos priemonės“

Skaičius

Asmeninės apsaugos priemonės – bet kurios priemonės, skirtos darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai, bei kitas šiam tikslui skirtas priedas ar reikmuo (pvz., vienkartinė medicininė kaukė, respiratorius, vienkartinės medicininės pirštinės, vienkartinis chalatas, neperšlampama prijuostė, veido skydas, veido akiniai, vienkartinė chirurginė kepurė, kepurė-šalmas, ilgas vienkartinis neperšlampamas chalatas, ilgas vienkartinis chalatas su neperšlampama prijuoste, antbačiai, uždara vienkartinė avalynė, kombinezonas, maišai ir pan.).

 

Rodiklis taikomas:

1) tik COVID-19 profilaktikai įsigyjamoms asmeninės apsaugos priemonėms apskaičiuoti;

2) tik Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

 

Dezinfekcinis skystis nėra laikomas asmeninės apsaugos priemone.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.606 „Asmeninės apsaugos priemonės“ pasiektos reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.606 „Asmeninės apsaugos priemonės“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamas įsigytų asmeninės apsaugos priemonių vienetų skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.  Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.446

„ESF veiksmų, skirtų sumažinti COVID-19 pandemijos padarinius, vertė“

Eurai

ESF lėšomis finansuojamos iniciatyvos ar veiksmai – projekto veiklų įgyvendinimo metu suplanuotos priemonės, skirtos COVID-19 pandemijos plitimo rizikai suvaldyti ir neigiamam poveikiui sumažinti.

 

Rodiklis taikomas tik COVID-19 pandemijos padariniams sumažinti skirtų veiksmų išlaidoms apskaičiuoti.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.607 „ESF veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos padariniams sumažinti, vertė“ pasiektos reikšmės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.607 „ESF veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos padariniams sumažinti, vertė“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama projekte numatytų ir įsigytų prekių ar paslaugų vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.447

„Įsigytos medicininės įrangos vertė“

Eurai

Medicininė įranga – prietaisas, priemonė, instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, kurie naudojami atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jai naudoti, ir kuriuos gamintojas numatė naudoti:

- žmogaus ligai diagnozuoti, gydyti ar palengvinti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti;

- traumai ar negaliai diagnozuoti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti bei stebėti;

- anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti ar modifikuoti,

bei kurių naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės.

 

Rodiklis taikomas tik medicininės įrangos, įsigyjamos COVID-19  diagnostikos ir gydymo reikmėms, vertei apskaičiuoti.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos. Medicininės įrangos, skirtos medicinos (klinikinei) laboratorijai, įsigijimo išlaidos pagal šį rodiklį neskaičiuojamos.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklių P.N.608 „Įsigytos medicininės įrangos vertė“ ir P.N.613 „Įsigytos medicininės įrangos vertė“ pasiektos reikšmės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklių P.N.608 „Įsigytos medicininės įrangos vertė“ ir P.N.613 „Įsigytos medicininės įrangos vertė“  pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama įgyvendinant projektą numatytos ir įsigytos medicininės įrangos vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.448

„Ventiliatoriai COVID-19 gydyti“

 

 

Skaičius

Dirbtinė plaučių ventiliacija (toliau – DPV) – gydymo būdas, kai naudojant specialiąsias medicinos priemones į plaučius įpučiamas oras ir užtikrinama ventiliacinė plaučių funkcija.

 

DPV aparatas – medicinos priemonė, skirta DPV atlikti.

 

Invazinės DPV aparatas – medicinos priemonė, skirta plaučiams ventiliuoti per intubacinį ar tracheostominį vamzdelį, apeinant viršutinius kvėpavimo takus.

 

Neinvazinės DPV aparatas – medicinos priemonė, skirta plaučiams ventiliuoti per natūralius oro patekimo į plaučius kanalus – burną ar nosį, naudojant kvėpavimo kaukes arba kaniules.

 

Rodiklis taikomas:

1)             tik COVID-19 gydyti įsigyjamai įrangai apskaičiuoti;

2)             tik Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.609 „Ventiliatoriai COVID-19 gydyti“ pasiektos reikšmės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.609 „Ventiliatoriai COVID-19 gydyti“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamas įsigytų DPV aparatų skaičius.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.449

„Laboratorijų, gavusių paramą COVID-19 tyrimams atlikti, skaičius“

 

Skaičius

Medicinos (klinikinė) laboratorija – laboratorija, kurioje siekiant gauti duomenų, padedančių diagnozuoti, numatyti ir gydyti žmonių ligas arba įvertinti žmonių sveikatos būklę, daromi biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai ir kuri gali teikti konsultavimo paslaugas, apimančias visus laboratorinių tyrimų aspektus, įskaitant rezultatų interpretavimą ir patarimus dėl papildomų tyrimų.

 

Rodiklis taikomas:

1) tik atliekant su COVID-19 diagnostika susijusius tyrimus;

2) tik Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.610 „Laboratorijų, gavusių paramą COVID-19 tyrimams atlikti, skaičius“ pasiektos reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.610 „Laboratorijų, gavusių paramą COVID-19 tyrimams atlikti, skaičius“ pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai atnaujinama, praplečiama ar aprūpinama reikiama įranga ar priemonėmis visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu baigus įgyvendinti visas projekto veiklas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.450

„Laboratorijoms, gavusioms paramą testuoti COVID-19, skirtų investicijų vertė“

Eurai

Investicijos – patirtos išlaidos, eurais.

 

Medicinos (klinikinė) laboratorija – laboratorija, kurioje, siekiant gauti duomenų, padedančių diagnozuoti, numatyti ir gydyti žmonių ligas arba įvertinti žmonių sveikatos būklę, daromi biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai ir kuri gali teikti konsultavimo paslaugas, apimančias visus laboratorinių tyrimų aspektus, įskaitant rezultatų interpretavimą ir patarimus dėl papildomų tyrimų.

 

Medicininė įranga – prietaisas, priemonė, instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, kurie naudojami atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jai naudoti, ir kurį gamintojas numatė naudoti:

- žmogaus ligai diagnozuoti, gydyti ar palengvinti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti;

- traumai ar negaliai diagnozuoti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti bei stebėti;

- anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti ar modifikuoti,

ir kurių naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės.

 

Rodiklis taikomas:

1) tik su COVID-19 diagnostika susijusių tyrimų išlaidoms apskaičiuoti;

2) tik Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.611 „Laboratorijoms, gavusioms paramą testuoti COVID-19, skirtų investicijų vertė“ pasiektos reikšmės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.611 „Laboratorijoms, gavusioms paramą testuoti COVID-19, skirtų investicijų vertė“ reikšmės pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama investicijų vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.451

„Sveikatos apsaugos sektoriuje naudojamų informacinių technologijų, susijusių su COVID-19, vertė“

Eurai

Informacinės technologijos (toliau ‒ IT) ‒ priemonių ir būdų informacijai apdoroti visuma.

 

IT įranga – kompiuteris, monitorius, vaizdo, garso sistema, serveriai, spausdintuvai, skeneriai, daugiafunkciai įrenginiai ir kiti kompiuterių komponentai ir priedai (įrangos sąrašas nėra baigtinis).

 

Programinė įranga ‒ programų, naudojamų kompiuteriui valdyti arba jame esančiai informacijai apdoroti, visuma.

 

Programos licencija ‒ dokumentas, kuriame nurodoma, kokiomis sąlygomis vartotojas gali naudotis kompiuterine programa.

 

Rodiklis taikomas:

1) tik su COVID-19 susijusios įrangos įsigijimo išlaidoms apskaičiuoti;

2) tik Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.612 „Sveikatos apsaugos sektoriuje naudojamų informacinių technologijų, susijusių su COVID-19, vertė“ pasiektos reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.612 „Sveikatos apsaugos sektoriuje naudojamų informacinių technologijų, susijusių su COVID-19, vertė“ reikšmės pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama įsigytos informacinių technologijų įrangos ir programinės įrangos ar licencijų vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.452

„Informacinių technologijų. susijusių su COVID-19, vertė“

Eurai

Informacinės technologijos (toliau ‒ IT) – priemonių ir būdų informacijai apdoroti visuma.

 

IT įranga – kompiuteris, monitorius, vaizdo, garso sistema, serveriai, spausdintuvai, skeneriai, daugiafunkciai įrenginiai ir kiti kompiuterių komponentai ir priedai (įrangos sąrašas nėra baigtinis).

 

Programinė įranga ‒ programų, naudojamų kompiuteriui valdyti arba jame esančiai informacijai apdoroti, visuma.

 

Programos licencija ‒ dokumentas, kuriame nurodoma, kokiomis sąlygomis vartotojas gali naudotis kompiuterine programa.

 

Rodiklis taikomas:

1) tik su COVID-19 susijusios įrangos įsigijimo išlaidoms apskaičiuoti;

2) tik Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamoms veikloms.

 

Skaičiuojamos visos viešosios išlaidos.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojama produkto stebėsenos rodiklio P.S.451 „Sveikatos apsaugos sektoriuje naudojamų informacinių technologijų, susijusių su COVID-19, vertė“ reikšmė.

Pirminiai šaltiniai:

duomenys apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.451 „Sveikatos apsaugos sektoriuje naudojamų informacinių technologijų, susijusių su COVID-19, vertė“ reikšmės pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama įsigytos informacinių technologijų įrangos ir programinės įrangos ar licencijų vertė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.453

„Sveikatos priežiūros personalas, kuriam skirta ESF parama“

Eurai

 

Sveikatos priežiūros personalas sveikatos priežiūros specialistai: asmenys, kurie turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas asmens sveikatos priežiūros specialistų gydytojų, slaugytojų ir akušerių praktikos licencijas, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijas.

 

ESF parama – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos veiklos, skirtos sveikatos priežiūros specialistams parengti arba mokyti teikti pagalbą pacientams, sergantiems COVID-19.

 

 

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos projektų lygmens nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.602 „Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“ pasiektos reikšmės. Imamos tik tų projektų, kuriuos įgyvendinant numatyti sveikatos priežiūros specialistų mokymai teikti pagalbą pacientams, sergantiems COVID-19, duomenų reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

projektų, kuriuos įgyvendinant numatyti sveikatos priežiūros specialistų mokymai teikti pagalbą pacientams, sergantiems COVID-19, duomenys apie stebėsenos rodiklio P.N.602 „Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“ reikšmės pasiekimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

P.S.454

„Dalyviai, pasinaudoję parama sutrumpinto darbo laiko schemoms“

Skaičius

Sutrumpinto darbo laiko schema – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka teikiama valstybės parama darbo vietoms išsaugoti.

 

Priskiriami užimti asmenys, kuriems dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino darbdavys paskelbia prastovą ir kreipiasi dėl dalies jų darbo užmokesčio kompensavimo.

Dalyvis suprantamas kaip užimtas asmuo.

 

Užimtas asmuo – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

Užimtas asmuo, kuriam paskelbta prastova – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju yra paskelbta prastova.

 

Prastova – situacija, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

 

Įdarbinimas subsidijuojant – aktyvi darbo rinkos politikos priemonė, kurios tikslas – sudaryti užimtiems asmenims, kuriems paskelbta prastova, specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.

 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Rodiklis skaičiuojamas sumuojant užimtus asmenis, kuriems paskelbta prastova, finansuojama pagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo yra užimtas asmuo, kuriam paskelbta prastova, ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-139, 2016-04-20, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10376

Nr. 1K-287, 2016-07-13, paskelbta TAR 2016-07-18, i. k. 2016-20723

Nr. 1K-5, 2017-01-04, paskelbta TAR 2017-01-06, i. k. 2017-00587

Nr. 1K-147, 2017-04-14, paskelbta TAR 2017-04-20, i. k. 2017-06660

Nr. 1K-337, 2017-09-25, paskelbta TAR 2017-10-05, i. k. 2017-15822

Nr. 1K-405, 2017-11-17, paskelbta TAR 2017-11-24, i. k. 2017-18570

Nr. 1K-86, 2018-02-21, paskelbta TAR 2018-02-23, i. k. 2018-02871

Nr. 1K-130, 2018-03-18, paskelbta TAR 2018-04-03, i. k. 2018-05149

Nr. 1K-179, 2018-05-15, paskelbta TAR 2018-05-17, i. k. 2018-07940

Nr. 1K-384, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18376

Nr. 1K-78, 2019-03-06, paskelbta TAR 2019-03-12, i. k. 2019-03934

Nr. 1K-140, 2019-04-30, paskelbta TAR 2019-05-14, i. k. 2019-07667

Nr. 1K-260, 2019-09-05, paskelbta TAR 2019-09-10, i. k. 2019-14418

Nr. 1K-348, 2019-11-18, paskelbta TAR 2019-11-20, i. k. 2019-18505

Nr. 1K-376, 2019-12-09, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19897

Nr. 1K-47, 2020-02-19, paskelbta TAR 2020-02-21, i. k. 2020-03725

Nr. 1K-122, 2020-04-29, paskelbta TAR 2020-04-30, i. k. 2020-09196

Nr. 1K-247, 2020-07-20, paskelbta TAR 2020-07-24, i. k. 2020-16386

Nr. 1K-298, 2020-09-10, paskelbta TAR 2020-09-15, i. k. 2020-19230

Nr. 1K-367, 2020-11-17, paskelbta TAR 2020-11-17, i. k. 2020-24147

Nr. 1K-10, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-13, i. k. 2021-00460

Nr. 1K-16, 2021-01-20, paskelbta TAR 2021-01-21, i. k. 2021-01014

Nr. 1K-99, 2021-03-24, paskelbta TAR 2021-03-26, i. k. 2021-05973

Nr. 1K-174, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-20, i. k. 2021-11164

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-074, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-03-02, i. k. 2015-03255

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-139, 2015-04-17, paskelbta TAR 2015-04-22, i. k. 2015-06116

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-164, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-11, i. k. 2015-07045

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-249, 2015-07-17, paskelbta TAR 2015-08-11, i. k. 2015-12188

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-8, 2016-01-06, paskelbta TAR 2016-01-11, i. k. 2016-00486

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-139, 2016-04-20, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10376

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-287, 2016-07-13, paskelbta TAR 2016-07-18, i. k. 2016-20723

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-5, 2017-01-04, paskelbta TAR 2017-01-06, i. k. 2017-00587

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-147, 2017-04-14, paskelbta TAR 2017-04-20, i. k. 2017-06660

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-337, 2017-09-25, paskelbta TAR 2017-10-05, i. k. 2017-15822

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-405, 2017-11-17, paskelbta TAR 2017-11-24, i. k. 2017-18570

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-86, 2018-02-21, paskelbta TAR 2018-02-23, i. k. 2018-02871

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-130, 2018-03-18, paskelbta TAR 2018-04-03, i. k. 2018-05149

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-179, 2018-05-15, paskelbta TAR 2018-05-17, i. k. 2018-07940

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-384, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18376

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-78, 2019-03-06, paskelbta TAR 2019-03-12, i. k. 2019-03934

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

17.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-140, 2019-04-30, paskelbta TAR 2019-05-14, i. k. 2019-07667

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-260, 2019-09-05, paskelbta TAR 2019-09-10, i. k. 2019-14418

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-348, 2019-11-18, paskelbta TAR 2019-11-20, i. k. 2019-18505

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-376, 2019-12-09, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19897

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-47, 2020-02-19, paskelbta TAR 2020-02-21, i. k. 2020-03725

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

22.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-122, 2020-04-29, paskelbta TAR 2020-04-30, i. k. 2020-09196

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

23.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-247, 2020-07-20, paskelbta TAR 2020-07-24, i. k. 2020-16386

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

24.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-298, 2020-09-10, paskelbta TAR 2020-09-15, i. k. 2020-19230

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

25.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-367, 2020-11-17, paskelbta TAR 2020-11-17, i. k. 2020-24147

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

26.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-10, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-13, i. k. 2021-00460

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

27.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-16, 2021-01-20, paskelbta TAR 2021-01-21, i. k. 2021-01014

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

28.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-99, 2021-03-24, paskelbta TAR 2021-03-26, i. k. 2021-05973

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

29.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-174, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-20, i. k. 2021-11164

Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo