LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11189

Nauja redakcija nuo 2023-11-01:

Nr. V-165, 2023-02-06, paskelbta TAR 2023-02-06, i. k. 2023-02216

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR Radiologijos dienos stacionarO PASLAUGŲ TEIKIMO tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

2015 m. liepos 7 d. Nr. V-833
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. T v i r t i n u Intervencinių kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. V-833

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. vasario 6 d.

įsakymo Nr. V-165

redakcija)

INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR RADIOLOGIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Intervencinių kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos procedūrų atlikimo dienos stacionare tvarką ir reikalavimus asmens sveikatos priežiūros specialistams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), teikiančioms šias paslaugas, bei šių paslaugų apmokėjimo tvarką.

2. Intervencinės kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugos – planinės intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos diagnostikos ir (ar) gydymo procedūros, atliekamos dienos stacionare suaugusiems pacientams pagal šiame Apraše nustatytus reikalavimus.

3. Pagal klinikinį taikymo profilį skiriamos šios intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos procedūros:

3.1. kardiologinės diagnostinės procedūros:

3.1.1. koronarografija su ventrikulografija arba be ventrikulografijos;

3.1.2. frakcijinis vainikinių arterijų kraujotakos rezervo tyrimas;

3.1.3. intravaskulinis ultragarsinis vainikinių arterijų tyrimas ir (ar) optinės koherencijos tomografija;

3.1.4. endomiokardo biopsija (širdies biopsija);

3.1.5. pulmoangiografija;

3.1.6. širdies ertmių manometrija ir oksigenometrija;

3.1.7. intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas;

3.2. kardiologinės gydomosios procedūros:

3.2.1. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (implantuojamas stentas, neturintis antiproliferacinio poveikio, ir (ar) atliekama balioninė angioplastika);

3.2.2. sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija (implantuojamas vaistais padengtas stentas ir atliekama (arba neatliekama) balioninė angioplastika);

3.2.3. perkutaninis prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas, atviro arterinio latako ar atviros ovalinės angos uždarymas;

3.2.4. perkutaninis kairio prieširdžio ausytės uždarymas;

3.2.5. elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas arba pakeitimas;

3.2.6. kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas ar pakeitimas;

3.2.7. perkateterinė intrakardinė aritmijos abliacija;

3.2.8. EKG įvykių registratoriaus implantacija arba eksplantacija;

3.3. neuroradiologinės diagnostinės procedūros:

3.3.1. cerebrinė angiografija;

3.3.2. spinalinė angiografija;

3.4. periferinės diagnostinės procedūros:

3.4.1. aortografija;

3.4.2. abdominalinė visceralinė angiografija;

3.4.3. renalinė angiografija

3.4.4. bronchialinė arteriografija;

3.4.5. dubens organų angiografija;

3.4.6. galūnių angiografija;

3.4.7. venografija ir (ar) kavagrafija;

3.4.8. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas;

3.4.9. transjugulinė biopsija;

3.4.10. cholangiografija;

3.4.11. antinksčių venos mėginys;

3.5. periferinės gydomosios procedūros:

3.5.1. perkutaninė transliuminalinė angioplastika;

3.5.2. periferinė embolizacija;

3.5.3. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija;

3.5.4. tuščiosios venos filtro implantavimas;

3.5.5. transkateterinis intravaskulinių svetimkūnių pašalinimas;

3.5.6. intraarterinė chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija;

3.5.7. radioembolizacija;

3.5.8. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas;

3.5.9. perkutaninė mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją);

3.5.10. perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones;

3.5.11. simpatinė inkstų arterijų denervacija.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS

4. ASPĮ, kuriose teikiamos dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, turi turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir atitikti atitinkamai:

4.1. bendruosius specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus Bendrųjų specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Bendrųjų specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

4.2. kardiologijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, nustatytus Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 664 „Dėl Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (ASPĮ, teikiančios Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytas paslaugas), arba

4.3. bendruosius intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimus, nustatytus Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 „Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo patvirtinimo“;

4.4. bendruosius vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“;

4.5. tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacija III) teikimo suaugusiesiems reikalavimus, nustatytus Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacija III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“, ir (arba) intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimus, nustatytus Intensyviosios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-465 „Dėl Intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų ir Intensyvios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

5. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas teikia šie specialistai:

5.1. gydytojas (pagal poreikį):

5.1.1. gydytojas radiologas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją,

5.1.2. gydytojas kraujagyslių chirurgas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 139:2020 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-663 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 139:2020 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją, arba

5.1.3. gydytojas širdies chirurgas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją,

5.1.4. gydytojas kardiologas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją;

5.2. bendrosios praktikos slaugytojas ar operacinės slaugytojas;

5.3. slaugytojo padėjėjas;

5.4. radiologijos technologas.

6. Gydytojai, teikiantys dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas, turi turėti praktinės patirties (per metus):

6.1. atliekantys Aprašo 3.1 papunktyje nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 150 kardiologinių diagnostinių procedūrų;

6.2. atliekantys Aprašo 3.2 papunktyje nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 75 kardiologinių gydomųjų procedūrų;

6.3. atliekantys Aprašo 3.3–3.5 papunkčiuose nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 200 diagnostinių procedūrų ir 100 gydomųjų procedūrų.

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI

7. ASPĮ, kurioje teikiamos dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, turi būti:

7.1. pacientų registracijos patalpa;

7.2. pacientų priėmimo ir stebėjimo po procedūros palata;

7.3. operacinė.

8. Intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūros atliekamos operacinėje.

9. Intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūroms atlikti naudojama įranga turi atitikti Medicinos priemonių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

10. Operacinės įranga, priemonės ir medikamentai:

10.1. angiografinė sistema. Atliekant procedūras, nurodytas Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, angiografinė sistema turi būti pritaikyta širdies ir kraujagyslių sistemos diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms atlikti;

10.2. įrenginiai, skirti paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti;

10.3. universalus šviesos šaltinis;

10.4. gyvybinių funkcijų atkūrimo ir palaikymo įranga:

10.4.1. deguonies, suspausto oro ir vakuumo sistema su standartinėmis jungtimis;

10.4.2. defibriliatorius;

10.4.3. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas;

10.4.4. intubavimo reikmenys;

10.4.5. angiografinė automatinė pompa;

10.4.6. elektrokardiostimuliatorius (atliekant Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytas dienos stacionaro intervencinės kardiologijos procedūras);

10.5. medikamentų rinkinys (pagal atliekamos intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūros poreikį):

10.5.1. analgetikai;

10.5.2. vietiniai anestetikai;

10.5.3. intraveniniai anestetikai;

10.5.4. diuretikai;

10.5.5. opioidai;

10.5.6. antiaritmikai;

10.5.7. inotropiniai vaistai;

10.5.8. krešėjimą veikiantys vaistai;

10.5.9. vazodilatatoriai;

10.6. perfuzinė intraveninė pompa;

10.7. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės.

11. Pacientų priėmimo ir stebėjimo po procedūros palatoje turi būti sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė, anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos rinkinio aprašo, Pirmosios pagalbos rinkinio aprašo ir Asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą aprašo patvirtinimo“.

V SKYRIUS

INTERVENCINĖS KARDIOLOGIJOS ARBA INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS IR REIKALAVIMAI

12. Pacientą dėl procedūrų, nurodytų Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, konsultuoja gydytojas kardiologas, dėl procedūrų, nurodytų Aprašo 3.3–3.5 papunkčiuose, – gydytojas specialistas, dirbantis ASPĮ, teikiančioje ambulatorines antrinio ar tretinio lygio paslaugas, ir nustato procedūros poreikį pagal Aprašo priede nustatytus dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus. Gydytojas, siunčiantis pacientą atlikti procedūros, užpildo elektroninį siuntimą arba formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, nurodydamas 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytų tyrimų duomenis:

12.1. ne daugiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu iki numatomos procedūros turi būti atlikti šie tyrimai:

12.1.1. kreatinino (privalomai);

12.1.2. bendrojo kraujo (pagal poreikį);

12.1.3. kraujo krešėjimo (TNS) (pagal poreikį);

12.1.4. natrio, kalio (pagal poreikį);

12.1.5. gliukozės kiekio kraujyje (pagal poreikį);

12.1.6. cholesterolio kiekio nustatymo ar lipidograma (pagal poreikį);

12.2. ne seniau kaip prieš pusę metų iki numatomos procedūros turi būti atlikti šie tyrimai:

12.2.1. elektrokardiograma (pagal poreikį);

12.2.2. krūvio mėginys (pagal poreikį);

12.2.3. echokardiografija (privalomas siunčiant atlikti procedūras, nurodytas Aprašo 3.1 papunktyje).

13. Gydytojas, siunčiantis pacientą gauti dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų, informuoja jį apie planuojamą procedūrą ir registruoja ASPĮ nurodytu telefonu arba internetu.

14. Intervencinės kardiologijos ir radiologijos procedūros, atliekamos taikant anesteziją, teikiamos tik pacientams, kurių fizinė būklė pagal Amerikos anesteziologų draugijos fizinės būklės klasifikaciją (ASA) priskiriama I–III klasėms.

15. Teikiant dienos stacionaro paslaugas pildoma forma Nr. 025/A-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl Medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, taip pat pildomas klinikinis elektroninis dokumentas E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, bei kiti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti medicinos dokumentai.

16. Informaciją apie procedūrą, poprocedūrinį stebėjimą pacientui suteikia intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugą teikiantis gydytojas. Suteikus visą reikiamą informaciją, pacientas, sutinkantis gydytis dienos stacionare, savo apsisprendimą patvirtina parašu medicinos dokumentuose.

17. Pacientas gauti dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos į ASPĮ atvyksta ir iš jos išvyksta tą pačią dieną. Po procedūros paciento sveikatos būklė turi būti stebima ne mažiau kaip 4 valandas. Jeigu paciento dėl sveikatos būklės negalima išleisti į namus, jis hospitalizuojamas.

18. Atlikus diagnostinę dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūrą ir nustačius gydomosios procedūros poreikį, esant galimybei, iš karto atliekama gydomoji procedūra.

19. Suteikus dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugą, pacientui suteikiama informacija apie atliktą procedūrą. Rekomendacijos dėl tolesnio stebėjimo ir gydymo pateikiamos siuntusiam gydytojui užpildant Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje formą Nr. E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“.

VI SKYRIUS

APMOKĖJIMO TVARKA

20. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, atitinkančios Apraše nustatytus reikalavimus, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis pagal bazines kainas, nustatytas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priemokų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“.

21. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų bazinė kaina mokama, jei ši paslauga atitinka Apraše ir jos prieduose nustatytus reikalavimus.

22. Jei vieno apsilankymo metu suteikiamos kelios dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, apmokama brangesnė paslauga.

23. Jei gydymą būtina pratęsti ASPĮ stacionariniame skyriuje tą pačią dieną, už aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas mokama vieno aktyviojo gydymo atvejo faktinė kaina. Tokiu atveju už dienos stacionaro paslaugas nemokama.

____________________

Intervencinių kardiologijos ir radiologijos

dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašo

priedas

DIENOS STACIONARO INTERVENCINĖS KARDIOLOGIJOS ARBA INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

Nr.	Procedūra		TLK-10-AM kodas		Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Procedūrų atlikimo indikacijos
1. Intervencinės kardiologijos diagnostinės paslaugos
1.1.	Koronarografija su ventrikuliografija		I20.0		Nestabili krūtinės angina			Neveiksmingas gydymas medikamentais. Teigiami krūvio mėginiai. Jei neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos. Angiospastinė krūtinės angina. Pacientai, kuriems nepasireiškia simptomai esant teigiamiems krūvio mėginiams. Lėtinio širdies nepakankamumo diagnozei patikslinti. Jei numatomas aortinės ydos chirurginis gydymas. Jei numatomas kitų širdies ydų chirurginis gydymas – vyrams, vyresniems kaip 40 m., moterims, vyresnėms kaip 50 m.
			I20.1		Krūtinės angina su nustatytu spazmu
			I20.8		Kitos krūtinės anginos formos
			I20.9		Krūtinės angina, nepatikslinta
			I25		Lėtinė išeminė širdies liga
			I50		Širdies nepakankamumas
			I05		Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos
			I06		Reumatinės aortos vožtuvo ligos
			I07		Reumatinės triburio vožtuvo ligos
			I08		Kelių vožtuvų ligos
			I34		Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos
			I35		Nereumatinės aortos vožtuvo ydos
			I36		Nereumatinės triburio vožtuvo ydos
			I37		Plautinio kamieno vožtuvo ydos
1.2.	Pulmoangiografija		I26.9		Plaučių embolija, nenurodant ūminės plautinės širdies			Diagnozei nustatyti lėtinės plaučių embolijos atveju.
			I27		Kitos plautinės širdies ligos			Gydymo taktikai nustatyti ir (ar) patikslinti. Kai įtariama plautinė embolizacija.
			I28		Kitos plaučių kraujagyslių ligos			Kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus.
			Q33		Įgimta plaučio formavimosi yda			Įgimtų ydų diagnozei patikslinti. Gydymo taktikai parinkti.
1.3.	Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija		Q20		Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos			Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti. Gydymo taktikai parinkti.
			Q21		Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos
			Q22		Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos
			Q23		Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos
			Q24		Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos
			Q25		Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos
			Q26		Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos
			I05		Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos
			I06		Reumatinės aortos vožtuvo ligos
			I07		Reumatinės triburio vožtuvo ligos
			I08		Kelių vožtuvų ligos
			I34		Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos
			I35		Nereumatinės aortos vožtuvo ydos
			I36		Nereumatinės triburio vožtuvo ydos
			I37		Plautinio kamieno vožtuvo ydos
			I50		Širdies nepakankamumas
1.4.	Endomiokardo biopsija (širdies biopsija)		I40		Ūminis miokarditas			Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti. Chemoterapijos, ypač chemoterpijos antraciklinais, toksiniam poveikiui miokardui įvertinti ir kontroliuoti. Miokardo patologijai, kuriai būdingi morfologiniai pakitimai (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, spindulinis pažeidimas, susikaupęs glikogenas, širdies navikai, endokardo fibrozė ar fibroelastozė), nustatyti. Siekiant atskirti konstrikcinį perikarditą nuo restrikcinės kardiomiopatijos.
			I41		Miokarditas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
			I42		Kardiomiopatija
			I43		Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
1.5.	Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas		I20		Krūtinės angina			Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba pacientas negali jų atlikti. Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš parenkant gydymo taktiką (aortos koronarinis šuntavimas ar pirminė perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (toliau – PVAI), kai atliekamas stentavimas). PVAI, kai buvo atliekamas stentavimas, rezultatui įvertinti. Kai angiografijos duomenys yra neinformatyvūs.
			I25.6		Nebyli miokardo išemija
			I50		Širdies nepakankamumas
1.6.	Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas ir (ar) optinės koherencijos tomografija		I20		Krūtinės angina			Širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologiniams ateroskleroziniams pakitimams įvertinti parenkant gydymo taktiką. Gydymo taktikos ir PVAI rezultatui įvertinti – atliekama pacientams, sergantiems kairės vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir (ar) juosiančiosios arterijos žiočių liga. Kai angiografijos duomenys yra nepakankamai informatyvūs.
			I25.6		Nebyli miokardo išemija
			I50		Širdies nepakankamumas
1.7.	Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas		I44		Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada			Atrioventrikulinio (toliau – AV) laidumo funkcijos tyrimo metu (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje), naudojant vaistus ir be vaistų, tiksliam blokados lygiui (suprahisiniam, intrahisiniam, infrahisiniam) nustatyti, nesant aiškios simptomų priežasties. Kai numatoma skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą, esant Hiso pluošto kojyčių blokadai.
			I45 (išsky-rus I45.6)		Kiti laidumo sutrikimai
			I45.6		Preeksitacijos sindromas			Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją. Skilvelių preeksitacija, kai yra buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė. Kai nėra simptomų, o papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės, nustatytos atliekant intrakardinį elektrofiziologinį tyrimą, gali nulemti gydymo taktiką. Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija (bet be spontaninių aritmijų). Kai pacientui, norinčiam dirbti rizikingą darbą, papildomas pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti darbo ar gydymo rekomendacijas. Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas.
			I47.0		Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re- entry) tipo aritmija			Plačių QRS kompleksų tachikardija, kai elektrokardiografija (toliau – EKG) negalima nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti. Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją.
			I47.2		Skilvelinė tachikardija
			I47.1		Supraventrikulinė tachikardija			Kai širdies ritmo sutrikimo medikamentinis gydymas yra neefektyvus ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką. Kai pasikartoja tachikardijos epizodai, dėl kurių turi būti taikomas gydymas vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui, ar AV laidumui. Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją.
			I47.9		Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta
			I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
			I49.5		Sinusinio mazgo silpnumo sindromas			Sinusinio mazgo disfunkcija ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimai. Sinusinė bradiaritmija, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastis.
			I49.9		Širdies aritmija, nepatikslinta			Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką.
			I50		Širdies nepakankamumas			Širdies laidžiosios sistemos funkcijai ir galimų pakitimų įtakai širdies nepakankamumo gydymui įvertinti. Ritmo sutrikimų mechanizmams ir gydymo efektyvumui įvertinti. Širdies ritmą reguliuojančių prietaisų implantavimo indikacijoms įvertinti.
			Z45.0		Širdies prietaisų derinimas ir priežiūra			Implantuoto širdies ritmo prietaiso parametrams optimizuoti ir disfunkcijos mechanizmui nustatyti.
2. Intervencinės kardiologijos gydomosios paslaugos
2.1.	Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija		I20.0		Nestabili krūtinės angina			Kai viena ar kelios koronarinės arterijos susiaurėjusios (daugiau kaip 50 proc.) ir yra kuri nors iš šių indikacijų: teigiami krūvio mėginiai; anamnezėje buvo klinikinė mirtis; medikamentinis gydymas neveiksmingas; poinfarktinė krūtinės angina; skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams; frakcijinis kraujotakos rezervas mažesnis kaip 0,8; intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras mažesnis kaip 4 mm².
			I20.8		Kitos krūtinės anginos formos
			I20.9		Krūtinės angina, nepatikslinta
			I25		Lėtinė išeminė širdies liga
2.2.	Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija		I20.0		Nestabili krūtinės angina			Visos indikacijos, pagal kurias atliekama paprasta PVAI, ir bet kuri iš toliau išvardytų indikacijų: okliuzija; vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm; kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė; bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė; vainikinės arterijos stenozės ilgis didesnis kaip 20 mm; vainikinių arterijų stento restenozė; cukrinis diabetas; kelių vainikinių arterijų perkutatinės koronarinės intervencijos; lėtinė vainikinės arterijos okliuzija.
			I20.8		Kitos krūtinės anginos formos
			I20.9		Krūtinės angina, nepatikslinta
			I25		Lėtinė išeminė širdies liga
2.3.	Perkutaninis prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas		I51.0		Įgytas širdies pertvaros defektas			Kai ligos simptomai mažai išreikšti – pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikaciją nustatyta II širdies ir kraujagyslių funkcinė klasė, bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija. Kai nustatyta III ar IV širdies ir kraujagyslių funkcinė klasė. Kai yra kliniškai reikšmingų ydų.
			Q21		Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos
			Q25.0		Atviras arterinis latakas
			I23.1		Prieširdžių pertvaros defektas, kaip komplikacija po ūminio miokardo infarkto
			I23.2		Skilvelių pertvaros defektas, kaip komplikacija po ūminio miokardo infarkto
2.4.	Perkutaninis kairiojo prieširdžio ausytės uždarymas		I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas			Kai pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais kontraindikuotinas dėl kraujavimo epizodų vartojant antikoaguliantus bei jų netoleravimo (pvz., pasireiškia alergija); taip pat kai pacientams, kuriems nustatytas prieširdžių virpėjimas, nuolat vartojant antikoaguliantus kartojasi išeminiai insultai.
2.5.	Elektrokardiostimu-liatoriaus implantavimas arba pakeitimas	I44		Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada			Morganio-Adamso-Stokso sindromas arba simptominė bradikardija, arba didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika. Nuolatinė II laipsnio antrojo bei trečiojo tipo ir III laipsnio AV blokada, kai nėra simptomų. Bi-, trifascikulinės AV blokados ir neaiškios kilmės sinkopės. Jei bradikardija atsiranda dėl medikamentų, retinančių širdies ritmą. Širdies resinchronizavimo terapija, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerinė stimuliacija, yra sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatoma didelė skilvelių stimuliacija. Jei yra indikacijų keisti prietaisą dėl baterijos išsekimo arba keičiant sistemos tipą –elektrokardiostimuliatorių į kardioverterį defibriliatorių (toliau – IKD) (pvz., dvikamerinį į biventrikulinį).
		I45		Kiti laidumo sutrikimai
		I47.2		Skilvelinė tachikardija
		I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
		I49		Kitos širdies aritmijos
		I49.0		Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas
		I49.5		Sinusinio mazgo silpnumo sindromas
		I50		Širdies nepakankamumas
		Z45		Implantuoto prietaiso pritaikymas ir priežiūra
2.6.	Kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas ar pakeitimas	I44		Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada			Skilvelinė tachikardija ir sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I50). Labai sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (<35 proc.) (atliekama dėl staigios mirties profilaktikos). Įgimti sindromai, dėl kurių yra didelė staigios mirties rizika, – ilgo QT intervalo sindromas, trumpo QT intervalo sindromas, Brugada sindromas, katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos (atliekama dėl pirminės arba antrinės staigios mirties profilaktikos). Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija. Širdies resinchronizavimo terapija, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerinė stimuliacija. Kai yra sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatoma didelė skilvelių stimuliacija. Kai yra indikacijų keisti prietaisą dėl baterijos išsekimo arba keičiant sistemos tipą (pvz., dvikamerinį į biventrikulinį). Profilaktinis IKD implantavimas (atliekama dėl staigios mirties profilaktikos).
		I45		Kiti laidumo sutrikimai
		I46		Širdies sustojimas
		I47.2		Skilvelinė tachikardija
		I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
		I49		Kitos širdies aritmijos
		I49.0		Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas
		I49.5		Sinusinio mazgo silpnumo sindromas
		I50		Širdies nepakankamumas
		Z45		Implantuoto prietaiso pritaikymas ir priežiūra
		Z86.7		Buvusios asmeniui kraujo apytakos sistemos ligos
2.7.	Perkateterinė intrakardinė aritmijos abliacija	I45.6		Preekscitacijos sindromas			Supraventrikulinė tachikardija. Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija kartu su skilveline tachisistolija dėl impulso plitimo per papildomą laidumo pluoštą. Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai. Skilvelių tachikardija. Hiso pluošto kojyčių grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tachikardija. Dažna skilvelinė tachikardija, pasireiškianti pacientui, kuriam implantuotas kardioverteris defibriliatorius. Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija. Prieš sukeliant III laipsnio AV blokadą ar AV laidumui sumažinti, kai yra lėtinė arba persistuojanti aritmija ir kiti gydymo metodai neveiksmingi arba netaikytini. Ritmo sutrikimo patofiziologiniam substratui pašalinti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą, jei medikamentai neveiksmingi, pacientai jų netoleruoja. Kai prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo atvejais medikamentinis gydymas neveiksmingas.
		I47.0		Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tipo aritmija
		I47.1		Supraventrikulinė tachikardija
		I47.2		Skilvelinė tachikardija
		I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
		I49.1		Priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija
		I49.2		Priešlaikinė AV jungties depoliarizacija. Prieširdinės ekstrasistolės
		I49.3		Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija
		I49.4		Kita ir nepatikslinta depoliarizacija
		I49.8		Kitos patikslintos širdies aritmijos
2.8.	EKG įvykių registratoriaus implantacija	R55		Apalpimas ir kolapsas			Neaiškios kilmės sąmonės netekimų priežasčiai nustatyti. Širdies ritmo sutrikimų gydymo efektyvumui įvertinti.
		I48		Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
3 Periferinės diagnostinės paslaugos
3.1	Transjugulinė kepenų biopsija		B18.2		Lėtinis virusinis hepatitas C			Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės kepenų biopsijos.
			B18.9		Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas
			K70.3		Alkoholinė kepenų cirozė
			K73.9		Lėtinis hepatitas, nepatikslintas
			K74		Kepenų fibrozė ir cirozė
3.2.	Cholangiografija		B67		Echinokokozė			Tulžies latakų būklei įvertinti.
			C22.1		Intrahepatinio tulžies latako karcinoma
			C24		Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas
			C78.7		Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas
			D01.5		Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų karcinoma in situ
			D13.5		Ekstrahepatinių tulžies latakų gerybinis navikas
			D37.6		Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies takų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
			K83.1		Tulžies latako obstrukcija
			K83.2		Tulžies latako perforacija
			K83.3		Tulžies latako fistulė
			Q44.4		Bendrojo tulžies latako cista
4.. Periferinės gydomosios paslaugos
4.1.	Perkutaninė transliuminalinė angioplastika		I65.0		Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas			Pacientų, kuriems nustatytas vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymas.
			I65.1		Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas			Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas intracerebrinių arterijų susiaurėjimas, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus.
			I66.0		Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas
			I66.1		Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas
			I66.2		Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas
			I65.2		Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas			Simptominis (daugiau kaip 50 proc. pagal NASCET kriterijus) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (daugiau kaip 70 proc. pagal NASCET kriterijus) miego arterijos susiaurėjimas.
			I65.3		Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas			Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas precerebrinių arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas.
			I65.8		Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas
			I67.0		Smegenų arterijų atsisluoksniavi- mas, neplyšęs			Simptominės trauminės arba spontaninės disekacijos gydymas.
			S15.0		Miego arterijos sužalojimas
			S15.1		Slankstelinės arterijos sužalojimas
			I70.0		Aortos aterosklerozė			Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas (transtenozinis spaudimo gradientas ≥15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas.
			Q25.1		Aortos koarktacija (susiaurėjimas)
			I70.1		Inkstų arterijos aterosklerozė			Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir (arba) inkstų funkcijos nepakankamumas (padidėjęs kreatinino kiekis serume), kai yra hemodinamiškai reikšmingas aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimas.
			Q27.1		Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)
			I70.2		Galūnių arterijų aterosklerozė			Angiografijos būdu nustačius arterijos susiaurėjimą (daugiau kaip 50 proc.) ir (arba) segmentinę okliuziją ir esant bent vienam iš toliau išvardytų simptomų: protarpiniam šlubavimui, ribojančiam įprastinį gyvenimo būdą; išeminiams galūnių skausmams ramybės būsenoje; išeminėms opoms ar kitokiems audinių defektams.
			E1-.51		Cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos
			E1-.52		Cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena
			I72.1		Rankos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas			Periferinių arterijų aneurizmų ir pseudoaneurizmų gydymas.
			I72.2		Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I72.3		Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I72.4		Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I77		Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai			Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė.
			I77		Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai			Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), kai yra ūmi ar chroniška žarnyno išemija.
			K55		Žarnų kraujotakos sutrikimai
			I82		Kita veninė embolija ir trombozė			Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas.
4.2.	Periferinė embolizacija		C00–C75		Piktybiniai navikai			Navikų priešoperacinė devaskuliarizacija. Paliatyvioji embolizacija neoperuotinų navikų arba kraujavimo atvejais.
			D10		Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas
			D33.0		Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas
			D33.1		Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas
			D25		Gimdos lejomioma			Simptominis gimdos lejomiomos gydymas.
			Q27.3		Periferinė arterioveninė formavimosi yda			Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją.
			Q28.0		Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda
			I28.0		Plaučių kraujagyslių arterioveninė fistulė			Kai taikomas simptominės arterioveninės fistulės gydymo metodas.
			I85.0		Kraujuojantys varikoziniai stemplės mazgai			Kraujavimo iš varikozinių stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos ir blužnies venų trombozės atveju.
			I98.3		Kraujuojantys stemplės venų mazgai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
			D56.1		Beta talasemija			Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymas.
			D69.3		Idiopatinė trombocitopeninė purpura
			D69.4		Kita pirminė trombocitopenija
			D69.5		Antrinė trombocitopenija
			D69.6		Trombocitopenija, nepatikslinta
			D73.1		Hipersplenizmas
			R16		Hepatomegalija ir splenomegalija, neklasifikuojamos kitur
			I86		Kitų vietų venų varikozė			Simptominis varikozės gydymas.
			K25.4		Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu			Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios.
			K25.6		Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija
			K26.4		Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu
			K26.6		Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija
			K27.4		Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu
			K27.6		Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija
			K28.4		Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu
			K28.6		Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija
			K31.82		Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos angiodisplazija su kraujavimu
			K55.22		Storosios (gaubtinės) žarnos angiodisplazija su kraujavimu
			K62.5		Kraujavimas iš išangės ir tiesiosios žarnos
			K57.-1		Žarnų divertikulinė liga (divertikuliozė) su kraujavimu
			K57.-3		Žarnų divertikulinė liga (divertikulitas) su kraujavimu
			K92.2		Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas
			N40		Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija			Atliekama sergantiems gerybine prostatos hiperplazija pacientams, kuriems pasireiškia vidutinių ir sunkių apatinių šlapimo takų simptomų.
4.3.	Tuščiosios venos filtro implantavimas		I26		Plaučių embolija			Jei diagnozuojama plaučių arterijos embolija ir yra viena iš šių indikacijų: pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais; antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos; flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje; embolektomija iš apatinių galūnių; aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis.
			I80		Flebitas ir tromboflebitas
			I82		Kita veninė embolija ir trombozė
4.4.	Transkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas		I97.8		Kiti sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip			Svetimkūniai kraujagyslėse – kaip buvusios procedūros komplikacija. Po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos.
			T82		Širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos
			Z95		Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai
4.5.	Intraarterinė chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija		C00–C75		Piktybiniai navikai			Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą.
4.6.	Radioembolizacija		C22.0		Kepenų ląstelių karcinoma			Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą.
			C78.7		Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas
4.7.	Perkutaninė mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją)		I26		Plaučių embolija			Plaučių arterijos embolija, kai trombolizė negalima ar taikyta, bet buvo neveiksminga.
			I74.2		Rankų arterijų embolija ir trombozė			Periferinių arterijų embolija ir trombozė, kai angiografijos būdu patvirtinta ūmi arterijos okliuzija, kliniškai ne senesnė kaip 14 dienų.
			I74.3		Kojų arterijų embolija ir trombozė
			I74.5		Klubinės arterijos embolija ir trombozė
			I74.8		Kitų arterijų embolija ir trombozė
			I80		Flebitas ir tromboflebitas			Periferinių venų embolija ir trombozė, praėjus ne daugiau kaip 14 dienų nuo simptomų pasireiškimo pradžios, ir venografijos būdu patvirtinta giliosios venos trombozė dubenyje, pilve, krūtinėje ar pečių lanke.
			I82		Kita veninė embolija ir trombozė
4.8.	Perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones		E10.51		1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos			Visos indikacijos, nurodytos 4.1 papunktyje prie kodo I70.2, ir bent viena iš toliau išvardytų indikacijų: 1) restenozė / reokliuzija po buvusio stentavimo ar angioplastikos; 2) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga cukriniu diabetu; 3) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu.
			E10.52		1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena
			E11.51		2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos
			E11.52		2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena
			I70.2		Galūnių arterijų aterosklerozė
4.9.	Simpatinė inkstų arterijų denervacija		I10		Pirminė (esencialinė) hipertenzija			Atspari gydymui arterinė hipertenzija, kai nėra antrinės hipertenzijos priežasties.
			I11		Hipertenzinė širdies liga
5. Angiografijos paslaugos
5.1.	Cerebrinė angiografija		C01–C14		Burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai			Galvos, kaklo ir intrakranijiniams navikams diagnozuoti ir įvertinti.
			C71		Smegenų piktybinis navikas
			C79.3		Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas
			D10		Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas
			D33.0		Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas
			D33.1		Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas
			D33.2		Galvos smegenų gerybinis navikas, nepatikslintas
			D35.5		Karotidinių kūnelių gerybinis navikas
			D44.7		Aortinių kūnelių ir kitų paraganglijų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
			G45		Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai			Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas.
			G46		Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinė-mis (smegenų kraujagyslių) ligomis (I60–I67†)
			I65		Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto			Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas. Kai įtariamos intrakranijinės okliuzinės ligos ir (ar) turi būti įvertinta kolateralinė kraujotaka.
			I66		Smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto
			I67.5		Mojamoja (Moyamoya) liga
			I67.7		Smegenų arteritas, neklasifikuojamas kitur
			I67.0		Smegenų arterijų atsisluoksniavi-mas, neplyšęs			Pirminių kraujagyslių anomalijoms, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnozuoti ir įvertinti. Atliekant pooperacinį chirurginių arba neurointervencinių procedūrų vertinimą.
			I67.1		Smegenų aneurizma, neplyšusi
			I72.0		Miego arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			Q28.0		Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda
			Q28.1		Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
			Q28.2		Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda
			Q28.3		Kitos ir nepatikslintos įgimtos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
			I60		Subarachnoidinis kraujavimas			Intracerebrinei kraujosruvai, įskaitant ir trauminę, įvertinti.
			I61		Intracerebrinis kraujavimas
			S06.4		Epidurinė hemoragija
			S06.5		Trauminė subdurinė hemoragija
			S06.6		Trauminė subarachnoidinė hemoragija
			S06.8		Kiti intrakranijiniai sužalojimai
			S15		Kaklo kraujagyslių sužalojimas			Simptominei trauminei disekacijai diagnozuoti ir įvertinti.
			R04.0		Kraujavimas iš nosies			Rekurentinei epistaxis arba trauminiam kraujavimui, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnozuoti ir įvertinti.
5.2.	Spinalinė angiografija		Q28.2		Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda			Nugaros smegenų kraujagyslių patologijai (malformacijai ir arterioveninei fistulei) diagnozuoti ir įvertinti.
			Q28.8		Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos
			Q28.9		Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta
5.3.	Aortografija		I35		Nereumatinės aortos vožtuvo ydos			Aortos patologiniams pakitimams (disekacijai, aneurizmai, okliuzinei ligai, aortitui, įgimtiems aortos defektams ir aortos sužalojimui) diagnozuoti ir įvertinti.
			I70.0		Aortos aterosklerozė
			I71		Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I74.0		Pilvinės aortos embolija ir trombozė
			I74.1		Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė
			Q25.0		Atviras arterinis latakas
			Q25.1		Aortos koarktacija (susiaurėjimas)
			Q25.2		Aortos atrezija
			Q25.3		Aortos stenozė (susiaurėjimas)
			Q25.4		Kitos ir nepatikslintos įgimtos aortos formavimosi ydos
			S25.0		Krūtininės aortos sužalojimas
			S35.0		Pilvo aortos sužalojimas
5.4.	Abdominalinė visceralinė angiografija		C22		Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas			Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti.
			C25		Kasos piktybinis navikas
			C26.1		Blužnies piktybinis navikas
			C74		Antinksčio piktybinis navikas
			D13.4		Kepenų gerybinis navikas
			D13.6		Kasos gerybinis navikas
			D13.7		Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas
			D13.9		Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas
			K92.1		Kraujas išmatose (melena)
			K92.2		Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas
			R31		Hematurija, nepatikslinta			Ūmus ar chroniškas kraujavimas į šlapimo sistemą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti.
			R58		Kraujavimas, neklasifikuojamas kitur
			D35.0		Antinksčio gerybinis navikas
			S35		Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas			Parenchiminių organų traumai diagnozuoti ir įvertinti.
			S36		Pilvo ertmės organų sužalojimas
			I77		Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai			Ūmiai ar chroniškai žarnyno išemijai diagnozuoti ir įvertinti.
			I77.4		Pilvinio kamieno (truncus celiacus) suspaudimo sindromas
			K55		Žarnų kraujotakos sutrikimai
			I81		Vartų venos trombozė			Portinei hipertenzijai ir varikoziniams stemplės venų mazgams diagnozuoti ir įvertinti. Kai atliekamas portosisteminių jungčių ir preoperacinis vertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai.
			K76.6		Vartų venos hipertenzija
5.5.	Renalinė angiografija		C64		Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas			Inkstų navikams, renovaskulinei okliuzinei ligai, pirminei renovaskulinei patologijai arba traumai diagnozuoti ir įvertinti.
			D30.0		Inksto gerybinis navikas
			I12		Hipertenzinė inkstų liga
			I13		Hipertenzinė širdies ir inkstų liga
			I15.0		Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija
			I70.1		Inkstų arterijos aterosklerozė
			I72.2		Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			N28.0		Inksto išemija ir infarktas
			Q27.1		Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)
			Q27.2		Kitos ir nepatikslintos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos
			S35.4		Inkstų kraujagyslių sužalojimas
			R31		Hematurija, nepatikslinta			Neaiškios kilmės hematurijai diagnozuoti ir įvertinti.
5.6.	Bronchialinė arteriografija		R04		Kraujavimas iš kvėpavimo takų			Kraujavimui iš kvėpavimo takų ir įgimtoms ar įgytoms pulmonalinėms anomalijoms (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnozuoti ir įvertinti.
			Q33		Įgimtos plaučių formavimosi ydos
5.7.	Dubens organų angiografija		C48		Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas			Gastrointestinaliniam, urogenitaliniam, retroperitoniniam ar dubens organų kraujavimui diagnozuoti ir įvertinti.
			C56		Kiaušidės piktybinis navikas
			D20		Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas
			K92.1		Kraujas išmatose (melena)
			K92.2		Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas
			O72		Kraujavimas po gimdymo
			R31		Hematurija, nepatikslinta
			N93		Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties
			S35		Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas
			S36		Pilvo ertmės organų sužalojimas
			D25		Gimdos lejomioma			Simptominei gimdos lejomiomai įvertinti prieš embolizaciją.
			I70.8		Kitų arterijų aterosklerozė			Arterijų aterosklerotiniams pakitimams ir kitoms pirminės kraujagyslių patologijos būklėms diagnozuoti ir įvertinti.
			I72.3		Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I74.5		Klubinės arterijos embolija ir trombozė
			I77		Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
			N50.1		Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai			Vyrų impotencijai, sukeltai arterijų okliuzinės ligos, diagnozuoti ir įvertinti.
			N40		Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija
			T81.0		Hemoragijos ir hematomos, komplikuojančios procedūrą, neklasifikuojamos kitur
5.8.	Galūnių angiografija		E1-.5-		Cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija			Aterosklerotinei kraujagyslių ligai (aneurizmai, embolijai, okliuzinei ligai, trombozei) ir kitoms pirminės kraujagyslių patologijos būklėms (malformacijai, vaskulitui, „apvogimo“ sindromui, kt.) diagnozuoti ir įvertinti. Chirurginėms ir dializinėms jungtims bei fistulėms įvertinti.
			I70.2		Galūnių arterijų aterosklerozė
			I72.1		Rankos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I72.4		Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas
			I73		Kitos periferinių kraujagyslių ligos
			I74.2		Rankų arterijų embolija ir trombozė
			I74.3		Kojų arterijų embolija ir trombozė
			I74.4		Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta
			I77		Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
			Q27		Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos
			C49		Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas			Kraujagyslių traumoms, tumorams diagnozuoti ir įvertinti.
			D21		Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas
			S45		Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje
			S55		Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje
			S75		Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje
			S85		Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje
			S95		Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas
			M85.5		Aneurizminė kaulo cista
5.9.	Venografija ir (ar) kavagrafija		I80		Flebitas ir tromboflebitas			Kai įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Kai atliekamas paciento būklės vertinimas prieš filtro implantavimą arba kitą gydomąją intervenciją.
			I82		Kita veninė embolija ir trombozė
			Q26		Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos
5.10.	Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas		K70.3		Alkoholinė kepenų cirozė			Kepenų venų būklei ir portinės hipertenzijos dydžiui įvertinti, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze.
			K74.3		Pirminė bilijinė kepenų cirozė
			K74.4		Antrinė bilijinė cirozė
			K74.6		Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
			K76.6		Vartų venos hipertenzija

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1249, 2023-12-01, paskelbta TAR 2023-12-01, i. k. 2023-23254

Pakeitimai: