Suvestinė redakcija nuo 2017-05-25
Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-03-15, i. k. 2017-04345
STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 M. GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. V-48 „DĖL IŠSILAVINIMO IR KVALIFIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU IR ĮGYTŲ PAGAL UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. kovo 14 d. Nr. V-21
Vilnius
1. P a k e i č i u Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. V-48 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija:
„STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL IŠSILAVINIMO IR KVALIFIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU IR ĮGYTŲ PAGAL UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS, VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ , 11 punktu,
2. Nustatau, kad:
2.1. pareiškėjai, siekiantys užsienyje įgytų su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų akademinio pripažinimo Studijų kokybės vertinimo centre (toliau – Centras), siekiamą Lietuvos Respublikoje tikslą, Centrui prašant, turi pagrįsti:
2.1.1. siekiamą Lietuvos Respublikoje tikslą pagrindžiantys dokumentai ar informacija gali būti Lietuvos Respublikos juridinio asmens patvirtinimas apie ketinimą pareiškėją priimti studijuoti ar įdarbinti.
2.1.2. Centro prašomi pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų išduoti dokumentai ar informacija, patvirtinantys siekiamą akademinio pripažinimo tikslą Lietuvos Respublikoje, gali būti įteikti asmeniškai, atsiųsti Centrui paštu, arba Lietuvos Respublikos juridinio asmens tiesiogiai atsiųsti Centrui elektroniniu paštu.
2.1.3. tais atvejais, kai pareiškėjas Lietuvos Respublikoje siekia kelių tikslų, užtenka bent vieno siekiamo tikslo Lietuvos Respublikoje pagrindimo.
2.1.4. kai pagrindimas nėra gaunamas Centre per 3 (tris) mėnesius nuo Paraiškos dėl akademinio pripažinimo pateikimo dienos, Paraiškos nagrinėjimas nutraukiamas ir asmuo apie tai informuojamas paraiškoje dėl akademinio pripažinimo nurodytu elektroninio pašto adresu, o jei elektroninio pašto adresas nenurodytas, – nurodytu pašto adresu.
2.2. šio įsakymo 2.1 papunkčio reikalavimas netaikomas:
2.2.1. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;
2.2.2. asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, taip pat asmenims, laukiantiems sprendimo dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo;
2.2.3. turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiams ir asmenims be pilietybės;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-38, 2017-05-19, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08436
PATVIRTINTA
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48
(Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus
2017 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-21 redakcija)
IŠSILAVINIMO IR KVALIFIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU IR ĮGYTŲ PAGAL UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS, VERTINIMO METODIKA
I SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (toliau – kvalifikacijos), vertės ir lygmens kvalifikacijos kilmės šalyje nustatymą ir kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
2. Metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – Lisabonos pripažinimo konvencija), ratifikuota Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“, Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Lisabonos pripažinimo konvencijai taikyti ir įgyvendinti skirtais Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto, ENIC/NARIC tinklo, Europos Tarybos ar kitų kompetentingų institucijų priimtų dokumentų nuostatomis.
3. Metodiką, vadovaujantis Aprašu, taiko Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – Centras) ir teisę vykdyti kvalifikacijų akademinį pripažinimą turinčios Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos (toliau – įgaliotosios aukštosios mokyklos).
4. Metodika siekiama, kad, akademinį pripažinimą atliekant kelioms institucijoms, jos taikytų vienodus kvalifikacijų vertinimo principus bei kriterijus, būtų užtikrinamos aiškios procedūros, sprendimų nuoseklumas bei kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų bendradarbiavimas.
5. Metodikos 3 punkte nurodytoms institucijoms rekomenduojama, vadovaujantis Aprašu ir Metodika, pasirengti ir pasitvirtinti kvalifikacijų vertinimo taisykles, detaliau apibrėžiančias vertinimo procedūrą bei kriterijus.
6. Metodika susistemina pamatines Metodikos 2 punkte minimuose teisės aktuose įtvirtintas kvalifikacijų vertinimo nuostatas bei principus, taip pat susistemina geriausią kvalifikacijų vertinimo praktiką, kuria turi būti remiamasi. Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lisabonos pripažinimo konvencijoje ir Apraše.
II SKYRIUS
kvalifikacijų vertinimo BENDRIEJI PRINCIPAI
7. Vertinant kvalifikacijas negali būti diskriminuojama dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, politinių įsitikinimų, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, ar kitų, su akademine kvalifikacijos esme nesusijusių, priežasčių.
8. Numatant kvalifikacijų vertinimo procedūrą, reikalavimus pareiškėjo teikiamiems dokumentams bei vertinimo kriterijus, reikėtų atsižvelgti į švietimo tradicijų ir sistemų pasaulyje įvairovę.
9. Vertinimo procedūra ir kriterijai turi būti skaidrūs, aiškūs, nuosekliai taikomi ir patikimi. Informacija apie juos turi būti skelbiama viešai.
10. Vertinimo procedūra bei reikalavimai pareiškėjo teikiamiems dokumentams turėtų būti periodiškai peržiūrimi ir pagal poreikį tobulinami.
11. Atliekant kvalifikacijų akademinį pripažinimą kvalifikacijos turėtojui turi būti suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir kilmės šalyje, nebent nustatyti esminiai skirtumai. Sprendimai dėl akademinio pripažinimo turi būti pagrįsti.
12. Individualios kvalifikacijos vertinimo metu atsižvelgiama į panašių kvalifikacijų vertinimo praktiką tuo užtikrinant kvalifikacijų vertinimo praktikos nuoseklumą. Praktika sisteminama ir kaupiama, ir į ją atsižvelgiama priimant sprendimus dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo. Bet kurie kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo praktikos esminiai pasikeitimai turi būti pagrįsti.
III SKYRIUS
INFORMACIJA vertinimui
PIRMASIS SKIRSNIS
UŽ INFORMACIJOS TEIKIMĄ IR (AR) GAVIMĄ ATSAKINGi subjektai
13. Informacija apie įgytą kvalifikaciją, baigtą studijų programą, kvalifikaciją suteikusią instituciją ir kilmės šalies švietimo sistemą reikalinga sprendimų dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo priėmimui.
15. Už reikiamos informacijos teikimą ir (ar) gavimą yra atsakingi:
15.1. pareiškėjas, teikiantis Aprašo 29 punkte nurodytus pagrindinius bei, akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai pareikalavus, papildomus dokumentus, reikalingus kvalifikacijai objektyviai įvertinti;
ANTRASIS SKIRSNIS
pareiškėjų teikiamI dokumentaI
17. Kaip numatyta Metodikos 15.1 papunktyje, kvalifikacijos vertinimui pareiškėjas teikia Aprašo 29 punkte nurodytus pagrindinius bei papildomus dokumentus. Informacija pareiškėjams apie teikiamus dokumentus turėtų būti aiški ir skelbiama viešai. Jei įmanoma, tokia informacija turėtų būti pritaikyta konkrečių kvalifikacijų turėtojams, t. y. įvardyti konkrečių teikiamų dokumentų pavadinimus.
18. Pareiškėjo teikiami dokumentai turi būti oficialūs, t. y. išduoti kompetentingų ir įgaliotųjų institucijų ir (ar) asmenų.
19. Pareiškėjas turėtų teikti dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas. Elektroniniai išsilavinimą liudijantys dokumentai (pvz., elektroninė akademinė pažyma) gali būti priimami tik tais atvejais, kai tokie dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu.
20. Jei įmanoma, akademinį pripažinimą vykdanti institucija turėtų nagrinėti išsilavinimo dokumentus jų originalo kalba. Jei tokios galimybės nėra, pareiškėjo turėtų būti prašoma pateikti oficialų dokumentų vertimą į tą kalbą, kurią nurodo pripažinimą vykdanti institucija. Vis dėlto pirminiu informacijos šaltiniu sprendimui dėl akademinio pripažinimo turėtų būti išsilavinimo dokumentai originalo kalba (įgalinantys greičiau ir tiksliau nustatyti kvalifikacijos vietą ir lygį jos kilmės šalyje bei kt.).
21. Kaip numatyta Aprašo 29.6 papunktyje kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdanti institucija gali prašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, jei jie reikalingi užsienio kvalifikacijos vertinimui. Rekomenduojama, kad būtų prašoma pateikti ankstesnį išsilavinimą liudijančius dokumentus, ypatingai tais atvejais, kai atliekamas antrosios studijų pakopos kvalifikacijų vertinimas. Kiti papildomi dokumentai galėtų būti baigtos programos aprašas, rašytas baigiamasis darbas, informacija apie studijų formą ir pan. Pareiškėjas apie papildomų dokumentų pateikimo būtinumą turėtų būti informuojamas raštu.
22. Siekiamas akademinio pripažinimo tikslas, remiantis Aprašo 9 punktu, turi būti pagrindžiamas pripažinimą atliekančios institucijos nustatyta tvarka. Akademinį pripažinimą vykdanti institucija gali prašyti dokumentų ar informacijos, patvirtinančių siekiamą tikslą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir, vadovaudamasi Aprašo 32 punktu, nutraukti prašymo atlikti akademinį pripažinimą nagrinėjimą, jei informacija ir (ar) dokumentai nepateikiami per pripažinimą atliekančios institucijos nustatytą terminą. Akademinis pripažinimas atliekamas tik tais atvejais, kai asmuo siekia tų tikslų, dėl kurių akademinį pripažinimą vykdanti institucija yra įgaliota priimti sprendimus.
23. Formuluojant reikalavimus dokumentams ir jų pateikimui, turėtų būti atsižvelgiama į švietimo sistemų skirtumus ir (ar) ypatingas aplinkybes (pavyzdžiui, pabėgėlių atveju), nekeliant reikalavimų, kurių neįmanoma įvykdyti.
24. Akademinį pripažinimą vykdanti institucija kiek įmanoma turėtų užtikrinti, kad sprendimas dėl akademinio pripažinimo būtų priimamas tik autentiškų dokumentų pagrindu. Turint informaciją, kad pateikti įgytą kvalifikaciją liudijantys dokumentai buvo suklastoti, vertinimas nutraukiamas, o pareiškėjas apie tai informuojamas raštu.
trečiasis skirsnis
REIKALAVIMAI akademinį PRIPAŽINIMĄ VYKDANČIŲ INSTITUCIJŲ RENKAMAI INFORMACIJAI
26. Nors, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, atsakomybė už tikros, teisingos ir aiškios informacijos teikimą pirmiausia tenka pareiškėjui, dalis informacijos (kaip numatyta Metodikos 15.2 papunktyje), pavyzdžiui, kvalifikaciją suteikusios institucijos statusas, užsienio šalies švietimo sistema ir pan., gali būti renkama ir sisteminama akademinį pripažinimą vykdančios institucijos.
27. Akademinį pripažinimą vykdanti institucija turėtų remtis patikima (teikiama kompetentingų institucijų), aktualia (susijusia su pareiškėjo mokymosi (studijų) laikotarpiu), tikslia (reguliariai atnaujinama) bei nešališka (nesuinteresuotų institucijų teikiama) informacija.
28. Akademinį pripažinimą vykdanti institucija, norėdama gauti informaciją, susijusią su konkretaus asmens studijomis, turėtų gauti to asmens rašytinį sutikimą atitinkama užsienio kalba. Toks sutikimas yra reikalaujamas kreipiantis į mokyklas ar kitas kompetentingas institucijas.
IV skyrius
VERTINIMO ETAPAI
30. Kvalifikacijos vertinimą sudaro šie etapai:
30.3. kvalifikacijos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje;
31. Atliekant individualios užsienio kvalifikacijos vertinimą, priklausomai nuo informacijos šaltiniuose teikiamų duomenų ar kitų aplinkybių, etapai gali persikloti arba pakisti jų seka.
32. Centras teikia aukštosioms mokykloms turimą informaciją, metodinę pagalbą bei rekomendacijas dėl visų vertinimo etapų.
33. Kvalifikacijos vertės nustatymo etapas skirtas nustatyti, ar kvalifikacija yra pripažinta jos kilmės šalyje, t. y.:
34. Tais atvejais, kai kvalifikacija neatitinka Metodikos 33 punkto nuostatų, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, tolesnis kvalifikacijos vertinimas neatliekamas ir apie tai raštu pranešama pareiškėjui.
35. Kvalifikacijos lygmens nustatymo etapas skirtas nustatyti:
36. Nustatinėjant kvalifikacijos lygmenį, reikėtų atsižvelgti į švietimo sektorių, kuriam kvalifikacija priklauso bei kvalifikacijos ryšį su kitomis tame švietimo sektoriuje teikiamomis kvalifikacijomis (pvz., stojimo reikalavimai bei tolesnės teisės).
37. Tais atvejais, kai kvalifikacija neatitinka Metodikos 35.1 papunkčio nuostatų, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, tolesnis kvalifikacijos vertinimas neatliekamas ir apie tai raštu pranešama pareiškėjui.
38. Tais atvejais, kai, atlikus Metodikos 35.2 papunktyje numatytą veiksmą, nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje nėra teikiama panaši kvalifikacija (pavyzdžiui, trumpojo ciklo kvalifikacijos įprastai siejamos su Europos kvalifikacijų sąrangos 5 lygmeniu), tolesnis kvalifikacijos vertinimas neatliekamas ir apie tai pareiškėjas informuojamas raštu. Šiame punkte minimais atvejais, pareiškėjui paprašius, Centras gali išduoti informacinį raštą apie užsienio kvalifikacijos vertę, lygmenį, teikiamas teises kvalifikacijos kilmės šalyje bei tolesnes galimybes Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apie tokią galimybę turėtų būti informuojamas akademinį pripažinimą vykdančios institucijos.
39. Kvalifikacijos palyginimo etapo metu kvalifikacija lyginama su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija (kvalifikacijomis), nustatyta (nustatytomis) Metodikos 35.2 papunktyje numatyto vertinimo etapo metu, pagal šiuos kriterijus:
39.2. paskirties, kuris apima baigtos studijų programos tikslą ir tolesnes kvalifikacijos teikiamas profesines ir (ar) akademines teises;
40. Bendrųjų reikalavimų lyginimas pagal Metodikos 39 punkte išvardytus kriterijus apima bendrus reikalavimus lygmeniui (arba pakopai), kvalifikacijai, jos profiliui ar studijų sričiai ir krypčiai.
41. Specialiųjų reikalavimų lyginimas pagal Metodikos 39 punkte išvardytus kriterijus atliekamas įgaliotosiose aukštosiose mokyklose ir apima specialiuosius reikalavimus stojimui į konkrečią studijų programą ar jų baigimui.
42. Visais atvejais lyginant kvalifikaciją turėtų būti atsižvelgiama ir į numatytuosius, ir į faktiškai įvykdytus reikalavimus, nes numatytieji reikalavimai gali skirtis nuo faktiškai įvykdytų.
43. Metodikos 30.4 papunktyje numatyto etapo metu rasti skirtumai analizuojami, siekiant nustatyti, ar jie yra esminiai.
44. Esminis skirtumas dėl turinio gali būti nustatytas tuomet, kai baigtoje programoje nebuvo vieno ar kelių pagrindinių programos struktūros elementų (baigiamojo darbo, praktikos, esminių tikslinių turinio dalių ir pan.), kurie yra numatyti atitinkamose Lietuvos Respublikos programose ir kurie yra būtini tolesnėms studijoms ar profesinei veiklai. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei baigtoje magistro programoje nebuvo numatytas baigiamojo darbo rašymas, įprastai tai netrukdytų diplomo turėtojui užsiimti profesine veikla, bet gali būti laikoma esminiu skirtumu jam siekiant studijuoti doktorantūros programoje, į kurią stojant reikalingos tiriamosios veiklos kompetencijos.
45. Esminis skirtumas dėl paskirties gali būti nustatytas tais atvejais, kai baigta studijų programa nebuvo skirta parengti asmenį jo siekiamai veiklai. Pavyzdžiui, baigta pirmos pakopos bakalauro programa, kuri rengia profesinei veiklai, bet ne tolesnėms studijoms, o asmuo siekia studijuoti magistrantūroje arba baigta vidurinio ugdymo programa, skirta parengti studijoms pagal humanitarinės srities studijų programas, o asmuo siekia studijuoti pagal technologijų srities studijų programą.
46. Esminis skirtumas dėl apimties (trukmės) gali būti nustatytas tuomet, kai užsienio kvalifikacijai įgyti skirtos mokymosi (studijų) programos trukmė arba jos apimties išraiška mokymosi (studijų) metais daugiau nei vieneriais metais skiriasi nuo apimties (trukmės) reikalavimų Lietuvos Respublikoje ir, kai skiriasi nuo Bergeno deklaracijoje Europos aukštojo mokslo erdvės pakopoms numatytos apimties, t. y. mažesnė nei 180 kreditų pirmosios pakopos kvalifikacijoms ir mažesnė nei 60 kreditų antrosios pakopos kvalifikacijoms.
47. Esminis skirtumas dėl mokymosi (studijų) kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai:
47.1. baigta mokymosi (studijų) programa buvo vykdoma (įgyvendinama) neteisėtai ir (ar) buvo neakredituota (jei tai buvo nustatyta);
47.2. nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai. Pavyzdžiui, faktiškai studijos vyko ne pripažintoje aukštojoje mokykloje, o jos atstovybėje ar kitoje institucijoje, kuri neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos arba nepripažintoje švietimo įstaigoje baigtas mokymasis be patikros buvo įskaitytas kaip studijų programos dalis;
47.3. mokymosi (studijų) organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų. Pavyzdžiui, programa buvo siūloma nuotoliniu būdu, be jokio kontaktinio darbo auditorijose ar laboratorijose, kai jis būtinas numatytiems studijų rezultatams pasiekti (pvz., suteiktas slaugos bakalauras), ir pan.
48. Esminis skirtumas dėl mokymosi (studijų) rezultatų gali būti nustatytas tuomet, kai numatyti baigtos mokymosi (studijų) programos rezultatai iš esmės skiriasi nuo atitinkamoms programoms Lietuvos Respublikoje numatytų mokymosi (studijų) rezultatų. Informacija apie numatytus mokymosi (studijų) rezultatus gali būti teikiama baigtos programos aprašymuose. Pažymėtina, kad ir švietimo lygmenų ar studijų pakopų bei sričių ir (ar) krypčių aprašai dažnai teikia informaciją apie mokymosi (studijų) rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymosi (studijų) rezultatų formulavimas yra pakankamai naujas reiškinys, todėl esminiai skirtumai šiais atvejais galėtų būti nustatinėjami tik įsitikinus, kad nustatytas esminis skirtumas nėra netinkamo mokymosi (studijų) rezultato formulavimo pasekmė.
49. Esminiai skirtumai nustatinėjami kiekvienai užsienio kvalifikacijai individualiai, atsižvelgiant į kvalifikacijos turėtojo tikslą, remiantis turima informacija ir ankstesne akademinio pripažinimo praktika. Pagal Metodikos 38 punkte numatytus kriterijus šiame Metodikos skyriuje minimi esminiai skirtumai gali būti nustatyti ir kitais, čia nenurodytais kvalifikacijų vertinimo praktikos atvejais.
V skyrius
SPRENDIMO DĖL AKADEMINIO PRIPAŽINIMO PRIĖMIMAS
51. Atlikus vertinimą, priimamas vienas iš Aprašo 30 punkte minimų sprendimų dėl akademinio pripažinimo.
52. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, kvalifikacija pripažįstama lygiaverte, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų.
53. Tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti pripažinimo, numatyto Aprašo 30.1 papunktyje, turėtų būti svarstoma galimybė pripažinti, suteikiant kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (numatyta Aprašo 30.2 papunktyje) ar pripažinti su papildomų reikalavimų įvykdymu (numatytas Aprašo 30.3 papunktyje). Tik tais atvejais, kai negalimas nė vienas iš pripažinimo tipų, priimamas Aprašo 30.4 papunktyje numatytas sprendimas.
54. Vadovaujantis Aprašo 35 punktu, sprendimas dėl akademinio pripažinimo įforminamas institucijos nustatyta tvarka.
VI skyrius
AKADEMINĮ PRIPAŽINIMĄ ATLIEKANČIŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
57. Siekiant užtikrinti kvalifikacijų akademinio pripažinimo procesų skaidrumą ir aiškumą bei priimamų sprendimų kokybę, kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų bendradarbiavimą bei ugdyti institucijų kompetencijas kvalifikacijų akademinio pripažinimo srityje:
57.1. Centras, teikdamas metodinę pagalbą ir atlikdamas įgaliotųjų aukštųjų mokyklų priimtų sprendimų dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo stebėseną (kaip numatyta Aprašo 16 punkte):
57.1.1. teikia rekomendacijas dėl kvalifikacijų pripažinimo sprendimų. Šios rekomendacijos gali būti dviejų tipų: bendros kvalifikacijų vertinimo rekomendacijos, numatytos Aprašo 15 punkte, teikiamos Centro interneto svetainėje, bei rekomendacijos dėl konkrečių kvalifikacijų vertinimo, numatytos Aprašo 17 punkte, dėl kurių aukštosios mokyklos kreipiasi tiesiogiai į Centrą, pateikdamos išsilavinimo dokumentų kopijas ir nurodydamos akademinio pripažinimo tikslą;
57.1.2. skleidžia tarptautinę gerąją kvalifikacijų akademinio pripažinimo praktiką, informuodamas apie naujausias tendencijas akademinio pripažinimo srityje, kvalifikacijų vertintojams sukurtus įrankius ar priimtus tarptautinius dokumentus;
57.1.3. konsultuoja aukštąsias mokyklas dėl akademinio pripažinimo procedūros diegimo ir tobulinimo bei vertinimo kriterijų taikymo;
57.1.4. atsako į aukštųjų mokyklų paklausimus apie užsienio šalių švietimo sistemas, dalindamasis turima informacija;
57.1.5. esant poreikiui, organizuoja aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymus kvalifikacijų vertinimui aktualiais klausimais;
57.1.6. kaupia informaciją, susijusią su įgaliotųjų aukštųjų mokyklų priimtais sprendimais dėl užsienio kvalifikacijų pripažinimo;
57.1.7. nagrinėja apeliacijas dėl aukštųjų mokyklų priimtų sprendimų dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo;
57.1.8. atlieka aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, susijusios su kvalifikacijų akademiniu pripažinimu, bendrą analizę, remiantis kuria aukštosioms mokykloms Centras teikia rekomendacijas dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo tobulinimo, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai – apibendrintą informaciją apie įgaliotųjų aukštųjų mokyklų vykdomą kvalifikacijų akademinį pripažinimą.
57.2. Įgaliotosios aukštosios mokyklos:
57.2.1. priimdamos sprendimus dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo, atsižvelgia į Metodikos 57.1.1 papunktyje minimas Centro rekomendacijas. Tais atvejais, kai Aprašo 15 punkte nurodytos bendros kvalifikacijų vertinimo rekomendacijos neskelbiamos, aukštoji mokykla, vadovaudamasi Aprašo 24 punktu, kreipiasi į Centrą dėl Aprašo 17 punkte nurodytų konkrečių kvalifikacijų vertinimo rekomendacijų gavimo;
Pakeitimai:
1.
Studijų kokybės vertinimo centras, Įsakymas
Nr. V-38, 2017-05-19, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08436
Dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. V-48 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Studijų kokybės vertinimo centras, Įsakymas
Nr. V-39, 2017-05-24, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08711
Dėl techninių klaidų atitaisymo Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2017 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. V-38 „Dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. V-48 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“